|
|
 Viliamės, kad kunigą Alfonsą Svarinską pažįstame. Vieni mano, kad jis drąsus ir ryžtingas - kiti, kad agresyvus ir piktas, vieniems jis atrodo patriotas - kitiems, kad jis radikalas, nacionalistas.. Jo pasisakymų interpretacijos gali būti įvairios, tačiau niekas nėra suabejojęs šio žmogaus dvasios stiprybe, nepalaužiama valia ir begaline meile Dievui ir Tėvynei.
0 Comments
 Antrą dešimtmetį skaičiuojantys Bistrampolio dvaro rūmai Sovietmečiu griauti ir niokoti, verčiami sandėliais ar dirbtuvėmis, ilgai stūksoję apleisti ir sunykę, senieji Lietuvos dvarai pagaliau sulaukė savojo laiko – jie vienas po kito kyla naujam gyvenimui.
 Šviesuoliai joniškėliečiai visomis jėgomis stengiasi atkurti ir ateities kartoms išsaugoti Karpių dvaro ansamblį. Juos tam įkvepia ir ypatingas palikimas: dvarininko Ignaco Karpio testamentas, patekęs į reikšmingiausių Europos testamentų dešimtuką.
 SKAT vadas J. Gečas Sausio 13-osios memoriale Lietuvai 23-ąjį kartą minint tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną, vėl pasigirsta balsų, kad visa tiesa apie to meto įvykius taip ir nebus atskleista.Tačiau sužinome vis daugiau.
Sausio 13-ąjai paminėti skirtuose renginiuose ne kartą skambėjo kvietimas bendrai kaupti asmeniniuose archyvuose surinką medžiagą ir dalintis gyvąja atmintimi – kad tai, ką matė ir jautė kiekvienas, užpildytų sausos chronologijos tarpueilius menkiausiomis tų dienų įvykių detalėmis ir patirtais išgyvenimais, kuriuos galėtų pajusti ir tie, kurie juos skaitys po daugelio dešimtmečių.  Pirmasis SKAT vadas J. Gečas J. Gečas: tai, kad po TV bokšto žmonės iš ten nesitraukė, buvo didesnė gynyba, negu gynėjai Parlamento viduje.
Lietuvai 23-ąjį kartą minint tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną, politologai ir intelektualai diskutuoja, ar tikrai dabar lietuviai mieliau rinktųsi ekonominę gerovę, o ne budėjimą naktimis prie Parlamento ar Televizijos bokšto.  Iki 1990 metų kovo 11-osios 22 metus praleidau lageriuose. Žmonės svajojo apie laisvę ir grįžimą į Tėvynę. Apie Nepriklausomybės Akto paskelbimą išgirdau būdamas Pietų Amerikoje. Paskelbus Nepriklausomybę svarbiausia buvo atgauti Laisvę, o visa kita turėjo išplaukti iš Jos. 1991-ųjų sausį tauta buvo susirinkusi ginti Parlamento, žmonės budėjo naktimis prie laužų, jie buvo pasiryžę žūti, bet nesitraukti. Meldėsi, giedojo.
 Prieš pat Šv. Kalėdas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje pasipylė vis tuos pačius kelis istorikus cituojantys straipsniai, nukreipti prieš Seime dar pernai vasarą užregistruotą Tautos istorinės atminties įstatymą, kaip kaltinama, tariamai siekiantį įvesti istorijos cenzūrą Lietuvoje. Šios kritikos bangos epicentre VDU istorikas Egidijus Aleksandravičius, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys bei VU Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas. Nerimą kelia šių žmonių apie įstatymo projektą skleidžiama tiesmuka ir lengvai paneigiama dezinformacija. Kokiomis priemonėmis siekiama nuteikti visuomenę ir Seimo narius prieš šį projektą, ką iš tiesų siekia reguliuoti istorinės atminties įstatymas ir kodėl jis užsitraukė šių trijų istorijos mokslo institucijų nemalonę?
|
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas 
LR Konstitucija
Archyvas
May 2018
KategorijosPuslapį administruoja Leontina. Telksnienė
|
RSS Feed