Panevėžyje minimas Laisvės pavasaris
Leontina Telksnienė
2022 - 03 - 11
Leontina Telksnienė
2022 - 03 - 11
12 val. prie Savivaldybės iškilmingai iškelta valstybės vėliava, panevėžiečius ir miesto svečius sveikino miesto meras Rytis Račkauskas.
Jis sakė, kad šiemet Kovo 11-oji kitokia. Su daugiau susitelkimo ir rimties, su aiškiu suvokimu – laisvė nėra duotybė. Laisvė yra vertybė, kurią privalome auginti, saugoti ir ginti. Šiandien už laisvę kovoja mūsų broliai ir seserys Ukrainoje.
Po iškilmingo vėliavos kėlimo 13 val. ant J. Miltinio dramos teatro priestato sienos buvo atidengta atminimo lenta „Laisvę Lietuvai“, liudijanti panevėžiečių rezistenciją sovietinei okupacijai, pasipriešinimą buvusiai to meto santvarkai.
Renginyje, kaip visuomet, dalyvavo NGS Panevėžio skyriaus nariai .
Jis sakė, kad šiemet Kovo 11-oji kitokia. Su daugiau susitelkimo ir rimties, su aiškiu suvokimu – laisvė nėra duotybė. Laisvė yra vertybė, kurią privalome auginti, saugoti ir ginti. Šiandien už laisvę kovoja mūsų broliai ir seserys Ukrainoje.
Po iškilmingo vėliavos kėlimo 13 val. ant J. Miltinio dramos teatro priestato sienos buvo atidengta atminimo lenta „Laisvę Lietuvai“, liudijanti panevėžiečių rezistenciją sovietinei okupacijai, pasipriešinimą buvusiai to meto santvarkai.
Renginyje, kaip visuomet, dalyvavo NGS Panevėžio skyriaus nariai .
Panevėžiečiai mini Vasario 16 - ąją
Leontina Telksnienė
2022 - 02 - 16
Leontina Telksnienė
2022 - 02 - 16
Šiandien Panevėžys drauge su visa Lietuva švenčia 104-ąsias Valstybės atkūrimo metines.
Šventiniai renginiai prasidėjo Šv. Mišiomis už Lietuvą ir Lietuvos žmones Kristaus Karaliaus katedroje.
12 val. prie Panevėžio miesto savivaldybės vyko iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija.
Visus miestiečius ir miesto svečius pasveikino miesto savivaldybės meras Rytis Račkauskas, linkėdamas švęsti Lietuvą, kurti ir stiprinti jos nepriklausomybę ir laisvę.
Buvo pakelta vėliava, sugiedotas himnas, dainuojamos dainos, šokiai .
Žinoma, tokioje gražioje šventėje dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus nariai .
Šventiniai renginiai prasidėjo Šv. Mišiomis už Lietuvą ir Lietuvos žmones Kristaus Karaliaus katedroje.
12 val. prie Panevėžio miesto savivaldybės vyko iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija.
Visus miestiečius ir miesto svečius pasveikino miesto savivaldybės meras Rytis Račkauskas, linkėdamas švęsti Lietuvą, kurti ir stiprinti jos nepriklausomybę ir laisvę.
Buvo pakelta vėliava, sugiedotas himnas, dainuojamos dainos, šokiai .
Žinoma, tokioje gražioje šventėje dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus nariai .
Pavevėžiečiai paminėjo Sausio 13 -ąją
Leontina Telksnienė
2022 -01- 13
Leontina Telksnienė
2022 -01- 13
Sausio 13 - ąją, minint Laisvės gynėjų dieną, 12 val. prie Panevėžio miesto savivaldybės vyko iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija. Po jos, 12.30 val., vyko skulptoriaus Kęstučio Musteikio ledo skulptūros „Už Laisvę“ pristatymas.
13 val. Sausio 13-osios skvere buvo pagerbiamos laisvės gynėjų aukos,
Panevėžio savivaldybės pastatas švytėjo trispalvės spalvomis, primindamas apie neišmatuojamą žmonių drąsą ir vienybę.
Labai negausus būrys NGS Panevėžiio skyriaus narių sudalyvavo šiuose renginiuose . Vieni iš jų nusiminę, užmiršti, nepagerbti, ligoti , kiti jau išėję Anapilin..., bet irgi nepagerbti...
13 val. Sausio 13-osios skvere buvo pagerbiamos laisvės gynėjų aukos,
Panevėžio savivaldybės pastatas švytėjo trispalvės spalvomis, primindamas apie neišmatuojamą žmonių drąsą ir vienybę.
Labai negausus būrys NGS Panevėžiio skyriaus narių sudalyvavo šiuose renginiuose . Vieni iš jų nusiminę, užmiršti, nepagerbti, ligoti , kiti jau išėję Anapilin..., bet irgi nepagerbti...
Panevėžiečiai švenčia Valstybės dieną
2021 - 07- 06
2021 - 07- 06
Maldomis už Lietuvą Kristaus Karaliaus katedroje ir iškilmingu vėliavos pakėlimu prie Savivaldybės, grojant Panevėžio muzikinio teatro simfoniniam orkestrui, Panevėžys pradėjo švęsti Valstybės arba Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.
Šioje gražioje vasaros šventėje dalyvavo nemažas būrys NGS Panevėžio skyriaus narių.
Šioje gražioje vasaros šventėje dalyvavo nemažas būrys NGS Panevėžio skyriaus narių.
Susitikimas Kauno ramovėje
2021 - 07 - 03
2021 - 07 - 03
Kaune Karininkų ramovėje vyko Šaulių sąjungos V. Putvio-Putvinskio klubo rinkiminis-ataskaitinis suvažiavimas. Klubo prezidentas Stasys Ignatavičius buvo perrinktas antrai kadencijai.
Šiame Šaulių sąjungos ataskaitiniame - rinkiminiame susirinkime dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus narys Vidmantas Telksnys.
Šiame Šaulių sąjungos ataskaitiniame - rinkiminiame susirinkime dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus narys Vidmantas Telksnys.
Panevėžiečiai paminėjo birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną
2021-06 -14
2021-06 -14
Šiandien, birželio 14-ąją, sukanka 80 metų nuo masinio gyventojų trėmimo į Sibirą pradžios. Šiai atmintinai dienai skirti renginiai prasidėjo Kristaus Karaliaus katedroje visuomeninių organizacijų vėliavų įnešimu ir šv. Mišiomis už politinius kalinius bei tremtinius.
Po pamaldų – okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimas – atmintinose vietose padėtos gėlės ir uždegtos atminimo žvakelės.
Po jų – Panevėžio muzikinio teatro simfoninio orkestro ir solistės Laimos Česlauskaitės koncertas „Mano žemė – vieninteliai namai“.
Šioje gražioje šventėje dalyvavo ir grupelė NGS Panevėžio sk. narių.
Po pamaldų – okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimas – atmintinose vietose padėtos gėlės ir uždegtos atminimo žvakelės.
Po jų – Panevėžio muzikinio teatro simfoninio orkestro ir solistės Laimos Česlauskaitės koncertas „Mano žemė – vieninteliai namai“.
Šioje gražioje šventėje dalyvavo ir grupelė NGS Panevėžio sk. narių.
Panevėžys mini Nepriklausomybės atkūrimo dieną
Leontina Telksnienė
2021 - 03 -11
Leontina Telksnienė
2021 - 03 -11
Gražiausia pirmoji pavasario šventė Kovo 11- oji Panevėžyje buvo sutikta iškilmingai.
12 val. prie Savivaldybės iškilmingai kelta valstybės vėliava.
Taip pat Laisvės a. sukurta inovatyvi dailės darbų, šviesų ir lazerių instaliacija „Jungiamės, Lietuva!“.
Menininkų sukurta šviesų instaliacija simbolizuoja bendrystę, laisvę, primins, kokią didelę reikšmę kiekvienam piliečiui turi nepriklausomybė.
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai taip pat šventė šią šventę. Kadangi būriuotis dar draudžiama, o mūsų nariai jau yra rizikos grupėje, tad vieni kitus su šia gražia pavasario švente sveikinome nuotoliniu būdu, linkėdami vienas kitam sveikatos , geros nuotaikos ir kuo greičiau vėl būtii kartu.
12 val. prie Savivaldybės iškilmingai kelta valstybės vėliava.
Taip pat Laisvės a. sukurta inovatyvi dailės darbų, šviesų ir lazerių instaliacija „Jungiamės, Lietuva!“.
Menininkų sukurta šviesų instaliacija simbolizuoja bendrystę, laisvę, primins, kokią didelę reikšmę kiekvienam piliečiui turi nepriklausomybė.
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai taip pat šventė šią šventę. Kadangi būriuotis dar draudžiama, o mūsų nariai jau yra rizikos grupėje, tad vieni kitus su šia gražia pavasario švente sveikinome nuotoliniu būdu, linkėdami vienas kitam sveikatos , geros nuotaikos ir kuo greičiau vėl būtii kartu.
Panevėžys švenčia Vasario 16-ąją
Leontina Telksnienė
2021- 02 -16
Leontina Telksnienė
2021- 02 -16
Vasario 16-osios vidudienį Trispalvę Laisvės aikštėje iškėlė Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai.
Nors tradicinės sveikinimo kalbos šįmet aikštėje neskambėjo, o panevėžiečiai nebuvo kviečiami pagerbti keliamos vėliavos ir pasveikinti Lietuvos, aikštė neliko tuščia. Patriotiškai nusiteikę miestiečiai, iškėlę atsineštas Trispalves, žygiavo po aikštę ir sveikino vieni kitus su Lietuvos gimtadieniu.
Na, o NGS Panevėžio sk. nariai nuotoliniu būdu pasveikino vieni kitus su gražia švente, linkėdami vienas kitam sveikatos ir sėkmės toliau stiprinti savo meilę Lietuvai.
Nors tradicinės sveikinimo kalbos šįmet aikštėje neskambėjo, o panevėžiečiai nebuvo kviečiami pagerbti keliamos vėliavos ir pasveikinti Lietuvos, aikštė neliko tuščia. Patriotiškai nusiteikę miestiečiai, iškėlę atsineštas Trispalves, žygiavo po aikštę ir sveikino vieni kitus su Lietuvos gimtadieniu.
Na, o NGS Panevėžio sk. nariai nuotoliniu būdu pasveikino vieni kitus su gražia švente, linkėdami vienas kitam sveikatos ir sėkmės toliau stiprinti savo meilę Lietuvai.
Laisvės trisdešimtmetis Panevėžyje
Leontina Telksnienė
2021 -01 -13
Leontina Telksnienė
2021 -01 -13
Sausio 13-osios rytą , praėjus 30- čiai metų, žuvusiuosius už Lietuvos laisvę priminė visuotinė pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“, kasmet kviečianti 8 val. dešimčiai minučių languose uždegti vienybės ir atminimo žvakutes.
Panevėžyje jų liepsnelės suplazdėjo visuomeninių įstaigų, gyventojų namų languose.
Žinoma, kad atminimo žvakeles savo namuose uždegė ir NGS Panevėžio sk. nariai.
Po to, kai kurie NGS Panevėžio sk. nariai uždegė žvakutes Sausio 13 - osios skvere, kiti mėgavosi mini įspūdingu kūriniu miesto širdyje Laisvės aikštėje. Menininko Mindaugo Tendziagolskio sukurtoje ledo skulptūroje įšaldytos 14 rožių Laisvės gynėjams.
Tai nuostabus meno kūrinys, kurį verta pamatyti kiekvienam.
Panevėžyje jų liepsnelės suplazdėjo visuomeninių įstaigų, gyventojų namų languose.
Žinoma, kad atminimo žvakeles savo namuose uždegė ir NGS Panevėžio sk. nariai.
Po to, kai kurie NGS Panevėžio sk. nariai uždegė žvakutes Sausio 13 - osios skvere, kiti mėgavosi mini įspūdingu kūriniu miesto širdyje Laisvės aikštėje. Menininko Mindaugo Tendziagolskio sukurtoje ledo skulptūroje įšaldytos 14 rožių Laisvės gynėjams.
Tai nuostabus meno kūrinys, kurį verta pamatyti kiekvienam.
Radviliškyje paminėta Lietuvos kariuomenės diena
A. Vitartas
NGS Radviliškio sk. pirmininkas
2020 -11- 23
A. Vitartas
NGS Radviliškio sk. pirmininkas
2020 -11- 23
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) Radviliškio skyriaus nariai, Lietuvos gen. P. Plechavičiaus Radviliškio kuopos kariai, šauliai paminėjo Lietuvos kariuomenės dieną. Jie aplankė kariuomenės kūrėjų, partizanų, savanorių amžinojo poilsio vietas, uždegė atminimo žvakutes. Aplankę Oro gynybos batalioną, pasveikino vadovybę ir karius Lietuvos kariuomenės dienos proga, palinkėjo geros tarnybos ir padėkojo už saugią Lietuvos oro erdvę.
Aplankėme Laisvės gynėjų kapus
Alvidas Bajorūnas
2020 -11-04
Alvidas Bajorūnas
2020 -11-04
Per Vėlines aš su žmona Diana, kuri yra taip pat NGS Panevėžio sk. narė, lankėme savo artimųjų kapus Pasvalio rajone ir Biržų rajono Guodžių km. kapinaitėse.
Šiose kapinaitėse yra palaidoti Laisvės gynėjai.
Mes nepraėjome pro šalį, o sustoję pagerbėme jų atminimą ir uždegėme po žvakelę.. Juk jų dėka gyvename laisvi ir nepriklausomi
Tegul mūsų didvyriai niekada nebūna užmiršti!
Šiose kapinaitėse yra palaidoti Laisvės gynėjai.
Mes nepraėjome pro šalį, o sustoję pagerbėme jų atminimą ir uždegėme po žvakelę.. Juk jų dėka gyvename laisvi ir nepriklausomi
Tegul mūsų didvyriai niekada nebūna užmiršti!
Kryžkalnyje atidengtas memorialas Lietuvos partizanams
Leontina Telksnienė
2020 - 09 - 20.
Leontina Telksnienė
2020 - 09 - 20.
Rugsėjo 20 - ąją Raseinių rajone, Kryžkalnyje, atidengtas memorialas Lietuvos partizanams. Jį sudaro 25 metrų aukščio lietuviško kalavijo formos obeliskas su Vyčio kryžiumi viršūnėje, atminimo siena ir nežinomo partizano kapas. Atminimo sienoje įrašyti apie 20 tūkst. žuvusių partizanų vardai.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo LR Prezidentas su ponia Diana, ministras Pirmininkas, nevyriausybinės patriotinės organizacijos ir kiti garbūs svečiai.
Memorialo atidaryme dalyvavo ir Nepriklausomybės gynėjų sąjumgos Panevėžio skyriaus nariai.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo LR Prezidentas su ponia Diana, ministras Pirmininkas, nevyriausybinės patriotinės organizacijos ir kiti garbūs svečiai.
Memorialo atidaryme dalyvavo ir Nepriklausomybės gynėjų sąjumgos Panevėžio skyriaus nariai.
NGS Radviliškio skyriaus nariai - policijos rėmėjai.
Albertas Vitartas
2020 -09 -01
Albertas Vitartas
2020 -09 -01
Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, NGS Radviliškio sk. nariai policijos pareigūnams padėjo budėti prie pėsčiųjų perėjų, saugojo vaikus, po nerūpestingos vasaros pabirusius į gatves.
Atidengtas paminklas Vadoklių krašto savanoriams
Leontina Telksnienė
2020 - 08 -29
Leontina Telksnienė
2020 - 08 -29
Rugpjūčio 29 dieną, Panevėžio rajone Vadoklių miestelyje atidengtas paminklas 1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų Vadoklių valsčiaus savanoriams atminti. Paminklo autorius – Vadokliuose gyvenantis žinomas Lietuvos skulptorius profesorius Panevėžio rajono garbės pilietis Gediminas Karalius.
Buvo pagarsintos žuvusių Vadoklių valsčiaus savanorių pavardės. Didvyrių atminimui skambėjo varpai, KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai paleido ginklų salves.
Šioje paminklo atidarymo šventėje dalyvavo ir Panevėžio sk. NGS narys Vidmantas Telksnys.
Buvo pagarsintos žuvusių Vadoklių valsčiaus savanorių pavardės. Didvyrių atminimui skambėjo varpai, KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai paleido ginklų salves.
Šioje paminklo atidarymo šventėje dalyvavo ir Panevėžio sk. NGS narys Vidmantas Telksnys.
NGS visuotinio susirinkimo akimirkos
Leontina Telksnienė
2020 - 08 -29
Leontina Telksnienė
2020 - 08 -29
Rugpjūčio 29 -ąją NGS Panevėžio skyriaus nariai dalyvavo ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime Vilniaus Karininkų Ramovėje. Susirinkimo metu pirmininkas visus informavo apie atliktus darbus. Buvo renkama nauja valdyba. Valdyba išrinkta iš 17 narių. NGS pirmininku iki suvažiavimo paliktas A. Kulikauskis.
NGS Panevėžio sk. nariai susirinkimo metu pasveikino NGS Panevėžio skyriaus narį Petrą Jankaitį su gražiu 75-uoju jubiliejumi.
Mus fotografavo NGS Panevžioo sk. narys Alvidas Bajorūnas.
NGS Panevėžio sk. nariai susirinkimo metu pasveikino NGS Panevėžio skyriaus narį Petrą Jankaitį su gražiu 75-uoju jubiliejumi.
Mus fotografavo NGS Panevžioo sk. narys Alvidas Bajorūnas.
NGS visuotinis ataskaitinis susirinkimas
Albertas Vitartas
2020 -08 -29
Albertas Vitartas
2020 -08 -29
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus nariai dalyvavo Vilniaus įgulos karininkų ramovėje surengtame NGS visuotiniame ataskaitiniame susirinkime. Pasibaigus susirinkimui, visi skyriaus nariai nuvyko į Antakalnio kapines ir pagerbė Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių aukas, ant jų kapų uždegė atminimo žvakutes.
Panevėžyje amžinojo poilsio atgulė partizanas J. Streikus-Stumbras
Leontina Telksnienė
2020 -08 -16
Leontina Telksnienė
2020 -08 -16
Rugpjūčio 16 d. Panevėžyje atsisveikinta su partizanu Juozapu Streikumi-Stumbru. Sovietmečiu kalėjime sušaudytas partizanas amžinojo poilsio atgulė Panevėžio Kristaus Karaliaus kapinėse, šeimos kapavietėje.
Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas,
Palydint partizaną į paskutiniąją kelionę, dalyvavo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų 5-osios rinktinės savanoriai, Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras.
Partizano J.Streikaus-Stumbro laidotuvėse – gėlių vainikas nuo prezidento Gitano. Nausėdos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų 5-osios rinktinės karių, Kariuomenės vado, Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos,. Genocido muziejaus ir daug kitų organizacijų.
Partizano laidotuvėse dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus nariai
.
Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas,
Palydint partizaną į paskutiniąją kelionę, dalyvavo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų 5-osios rinktinės savanoriai, Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras.
Partizano J.Streikaus-Stumbro laidotuvėse – gėlių vainikas nuo prezidento Gitano. Nausėdos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų 5-osios rinktinės karių, Kariuomenės vado, Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos,. Genocido muziejaus ir daug kitų organizacijų.
Partizano laidotuvėse dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus nariai
.
Švenčiame Valstybės dieną
Leontina Telksnienė
2020 - 07- 06
Leontina Telksnienė
2020 - 07- 06
Maldomis už Lietuvą Kristaus Karaliaus katedroje ir iškilmingu vėliavos pakėlimu prie Panevėžio įkūrėjo kunigaikščio Aleksandro paminklo miestas pradėjo švęsti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – vieną iš kelių šimtametes Lietuvos valstybingumo tradicijas žyminčių švenčių.
Iškilmingoje ceremonijoje buvo iškelta Lietuvos Trispalvė, sugiedotas Lietuvos himnas, iššautos salvės : Už Karalių Mindaugą, už Lietuvą, už Lietuvos žmones.
Šventėje kalbėjo miesto meras, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, dainas dainavo Titas ir Benas, grojo orkestras "Garsas".
Šioje gražioje šventėje, nors ir negausiai, bet dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus nariai.
Iškilmingoje ceremonijoje buvo iškelta Lietuvos Trispalvė, sugiedotas Lietuvos himnas, iššautos salvės : Už Karalių Mindaugą, už Lietuvą, už Lietuvos žmones.
Šventėje kalbėjo miesto meras, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, dainas dainavo Titas ir Benas, grojo orkestras "Garsas".
Šioje gražioje šventėje, nors ir negausiai, bet dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus nariai.
Panevėžys ir Panevėžio sk. NGS nariai šventė 30 laisvės pavasarių
Leontina Telksnienė
2020 -03 -11
Leontina Telksnienė
2020 -03 -11
Nepaisydami vėjuoto, lietingo oro ir virusų grėsmės, į Kovo 11-osios renginius Panevėžyje rinkosi minios žmonių. Prieš vidurdienį prie Aleksandro paminklo bangavo trispalvių jūra – panevėžiečiai į iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją atėjo nešini vėliavėlėmis, pasipuošę trispalvės spalvų šalikais ar papuošalais, netgi išsidažę veidus.
Skambant valstybės himnui, iškilmingai pakelta trispalvė ne tik prie Aleksandro paminklo, bet ir ant J. Miltinio dramos teatro stogo
Šiame gražiame renginyje, nepabūgę jokių virusų , dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus nariai.
Juk tai Laisvės jubiliejus, juk tai pati gražiausia pavasario šventė !
Skambant valstybės himnui, iškilmingai pakelta trispalvė ne tik prie Aleksandro paminklo, bet ir ant J. Miltinio dramos teatro stogo
Šiame gražiame renginyje, nepabūgę jokių virusų , dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus nariai.
Juk tai Laisvės jubiliejus, juk tai pati gražiausia pavasario šventė !
Prieš 102 metus, 1918 metų vasario 16-ąją, dvidešimt politikų – medikų, kunigų, profesorių, susirinkę Vilniuje, pasirašė dokumentą, skelbiantį, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma, laisva ir demokratiška – pasirašė Nepriklausomybės aktą.
Vasario 16-oji – tai Lietuvos ir kiekvieno jos piliečio gimimo diena. Todėl šią iškilią šventę švenčiame nuoširdžiai, su šypsenomis, pakiliai.
Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Kristaus Karaliaus Katedroje – už Lietuvą ir Lietuvos žmones. 12 val. buvo pakelta Trispalvė kiek neįprastoje vietoje, prie Aleksandro paminklo.
Renginiai toliau vyko kino centre „Garsas“. Čia buvo rodomas kino filmas „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“.
Festivalis „Laisvės pavasaris“ buvo užsibaigtas „Cido“ arenoje. Čia nuo 16 val. vyko šventinis koncertas – panevėžiečiams koncertinę programą dovanojo Marijonas Mikutavičius su gyvo garso grupe.
Šioje gražioje šventėje dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus nariai.
Vasario 16-oji – tai Lietuvos ir kiekvieno jos piliečio gimimo diena. Todėl šią iškilią šventę švenčiame nuoširdžiai, su šypsenomis, pakiliai.
Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Kristaus Karaliaus Katedroje – už Lietuvą ir Lietuvos žmones. 12 val. buvo pakelta Trispalvė kiek neįprastoje vietoje, prie Aleksandro paminklo.
Renginiai toliau vyko kino centre „Garsas“. Čia buvo rodomas kino filmas „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“.
Festivalis „Laisvės pavasaris“ buvo užsibaigtas „Cido“ arenoje. Čia nuo 16 val. vyko šventinis koncertas – panevėžiečiams koncertinę programą dovanojo Marijonas Mikutavičius su gyvo garso grupe.
Šioje gražioje šventėje dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus nariai.
Renginys Minaičiuose
2020-02 -15
Albertas Vitartas
2020-02 -15
Albertas Vitartas
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus nariai, Lietuvos gen. P. Plechavičiaus karių sąjungos Radviliškio rinktinė, šauliai Minaičiuose dalyvavo renginyje Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.
Sausio 13–osios išvakarėse Seime surengtas tradicinis Laisvės gynėjų susitikimas
2020 -01 - 12, 13 d.
Leontina Telksnienė
2020 -01 - 12, 13 d.
Leontina Telksnienė
Nuotraukos NGS Panevėžio sk. nario, gynėjo A. Bajorūno
Sausio 13–osios išvakarėse Seime surengtas tradicinis Laisvės gynėjų susitikimas, prisimenant Sovietų Sąjungos bandymą prieš 29–erius metus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią.
Šiame tradiciniame Laisvės gynėjų susitikime dalyvavo ir NGS Panevėžio sk. nariai. Susitikime buvo kalbėta aktualiomis gynėjams temomis, prisiminti tų baisių sausio mėnesio įvykiai, priimtos rezoliucijos. Gynėjai buvo vaišinami kareiviška koše, kava, arbata.
NGS Panevėžio sk. nariai pirmą kartą nemokamai buvo nuvežti į Gynėjų susitikimą Panevėžio m. Savivaldybės automobiliu. Už tai NGS Panevėžio sk. nariai nuoširdžiai dėkoja Panevėžio miesto merui, Parlamento gynėjui - savanoriui Ryčiui Račkauskui.
Sausio 13-ąją Seimo pirmininko kvietimu , dalyvavome iškilmingame Laisvės gynėjų pagerbimo ceremonijoje.
Grįžę iš Vilniaus, kai kurie NGS Panevėžio sk. nariai rinkosi į Panevėžio Sausio 13-osios skverą,. Jau sutemus, prie užsiliepsnojusio laužo aidėjo dainos, vieni kitiems pasakojo, priminė 29 metų senumo įvykius. Visuose pokalbiuose paminėti ne tik 14 žuvusiųjų tomis tragiškomis Sausio 13-osios dienomis, bet ir nepamiršti patys aktyviausieji panevėžiečiai, kurie ryžtingai stojo ginti Lietuvos laisvės ir kurių jau irgi nėra gyvųjų tarpe
Dalyvauta knygos-albumo ,,Adolfas Ramanauskas -Vanagas fotografijose“ pristatyme
2019 - 12 - 09
2019 - 12 - 09
Lietingą ir niūų gruodžio 9 - osios vakarą rinkomės į Petkevičaitės - Bitės biblioteką, kur buvo pristatyta Auksutės Ramanauskaitės - Skokauskienės nauja knyga - albumas ,,Adolfas Ramanauskas-Vanagas fotografijose“. Albume Adolfo Ramanausko-Vanago vaikystė, mokslo metai gimnazijoje, studijų laikas Klaipėdos, Panevėžio pedagoginiame institute, laisvalaikio akimirkos su bendramoksliais, laikmetis Kauno karo mokykloje, pedagoginio darbo laikas, partizaninio karo, laisvės kovų metai.
Albume yra ir atminimo įamžinimo dalis, kurioje nuotraukos liudija, apie tai, kad Adolfo Ramanausko -Vanago pasišventimas kovai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę išliko tautos ir valstybės atmintyje kaip pagarbos ir pasididžiavimo ženklas. Albumą užbaigia nuotraukų dalis pavadinta ,,Paskutinė kelionė“. Jose tūkstančių Lietuvos žmonių, aukščiausių Lietuvos valstybės vadovų, bažnyčios hierarchų, užsienio valstybių diplomatų pagarbos, atsisveikinimo akimirkos palydint Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus į pašventintą amžino poilsio vietą Antakalnyje, Lietuvos valstybės vadovų panteoną.
Knygos sudarytoja A. Ramanauskaitė Skokauskienė yra išleidusi aštuonias knygas laisvės kovų tematika. Ši knyga -albumas yra devintas.
Albume yra ir atminimo įamžinimo dalis, kurioje nuotraukos liudija, apie tai, kad Adolfo Ramanausko -Vanago pasišventimas kovai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę išliko tautos ir valstybės atmintyje kaip pagarbos ir pasididžiavimo ženklas. Albumą užbaigia nuotraukų dalis pavadinta ,,Paskutinė kelionė“. Jose tūkstančių Lietuvos žmonių, aukščiausių Lietuvos valstybės vadovų, bažnyčios hierarchų, užsienio valstybių diplomatų pagarbos, atsisveikinimo akimirkos palydint Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus į pašventintą amžino poilsio vietą Antakalnyje, Lietuvos valstybės vadovų panteoną.
Knygos sudarytoja A. Ramanauskaitė Skokauskienė yra išleidusi aštuonias knygas laisvės kovų tematika. Ši knyga -albumas yra devintas.
Mūšiui prie Radviliškio - 100
Albertas Vitartas
NGS Radviliškio skyriaus pirmininkas
2019 - 11 - 23
Albertas Vitartas
NGS Radviliškio skyriaus pirmininkas
2019 - 11 - 23
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus nariai dalyvavo renginyje, skirtame Lietuvos kariuomenės pergalės mūšyje prie Radviliškio prieš bermontininkus 100-mečiui pažymėti.
Susitikimas su pirmąja ponia D. Nausėdiene
2019 - 11 - 23
2019 - 11 - 23
Kariuomenės dienos proga Prezidentūroje, Kolonų salėje pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiko su Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narėmis.
Birutietės buvo pakviestos iš visos Lietuvos, tarp jų garbaus amžiaus sąjungos narės iš Tarpukario Lietuvos karininkų šeimų.
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Aušra Mažonė suteikė D.Nausėdienei šios sąjungos Garbės narės vardą ir įsegė organizacijos simbolį – segę, paauksuotą rūtos šakelę, vainikuotą karūna.
Šiame renginyje dalyvavo birutietė, NGS Panevėžio sk. pirmininkė Leontina Telksnienė.
Birutietės buvo pakviestos iš visos Lietuvos, tarp jų garbaus amžiaus sąjungos narės iš Tarpukario Lietuvos karininkų šeimų.
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Aušra Mažonė suteikė D.Nausėdienei šios sąjungos Garbės narės vardą ir įsegė organizacijos simbolį – segę, paauksuotą rūtos šakelę, vainikuotą karūna.
Šiame renginyje dalyvavo birutietė, NGS Panevėžio sk. pirmininkė Leontina Telksnienė.
Išvyka į Seimą
Leontina Telksnienė
2019 -11 - 19
Leontina Telksnienė
2019 -11 - 19
Nuotraukos NGS Panevėžio sk. nario A. Bajorūno
Lapkričio 19 –osios rytą su gera nuotaika NGS Panevėžio sk. nariai, pakviesti Seimo nario Bronislovo Matelio, važiavome į Seimą.
Seime mūsų laukė ekskursijos vadovė, kuri papasakojo apie Seimą, pabuvojome Prezidento A. Brazausko salėje, asamblėjos salėje, stebėjome Seimo posėdį, matėme, kaip dirba mūsų seimūnai.
Po to ėjome į spaudos konferencijų salę, kur mus pasitiko Seimo nariai panevėžiečiai B. Matelis ir P. Urbšys.
Vienas kitą papildydami papasakojo apie darbą, apie problemas, atsakė į mūsų užduotus klausimus.
Mes padėkojome B. Mateliui už nemokamą ekskursiją ir įteikėme prisiminimui dovanėlę su NGS ženklu.
Jis mus taip pat visus apdovanojo tušinukais.
Nuoširdžiai dėkojame Seimo nariui už dėmesį mūsų sąjungai !
Seime mūsų laukė ekskursijos vadovė, kuri papasakojo apie Seimą, pabuvojome Prezidento A. Brazausko salėje, asamblėjos salėje, stebėjome Seimo posėdį, matėme, kaip dirba mūsų seimūnai.
Po to ėjome į spaudos konferencijų salę, kur mus pasitiko Seimo nariai panevėžiečiai B. Matelis ir P. Urbšys.
Vienas kitą papildydami papasakojo apie darbą, apie problemas, atsakė į mūsų užduotus klausimus.
Mes padėkojome B. Mateliui už nemokamą ekskursiją ir įteikėme prisiminimui dovanėlę su NGS ženklu.
Jis mus taip pat visus apdovanojo tušinukais.
Nuoširdžiai dėkojame Seimo nariui už dėmesį mūsų sąjungai !
Istorinės atminties įamžinimas Radviliškyje
Albertas Vitartas
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos
Radviliškio skyriaus pirmininkas
Albertas Vitartas
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos
Radviliškio skyriaus pirmininkas
Politinis kalinys ir tremtinys, aktyvus Sąjūdžio dalyvis šviesios atminties Algirdas Kamantauskas kartu su šauliais, Lietuvos nepriklausomybės gynėjais Stasiu Folertu, Romualdu Valaičiu, Jonu Svetiku ir kitais 1991 m. spalio 24 d. prie tuometinės merijos (dabar miesto seniūnija) pasodino ąžuoliuką. Jis buvo skirtas Šaulių sąjungos Radviliškio skyriaus (karinis vienetas – kuopa) atkūrimui įamžinti.
Simboliška, kad po 28-rių metų spalio 24-ąją prie kovų simbolio vėl susirinko aktyviausi šauliai, Nepriklausomybės gynėjai. Tik dabar jau susirinko ne prie ąžuoliuko, o prie didingo medžio, kuris tvirtai įleido šaknis į Radviliškio žemę, o plačios šakos byloja apie iškovotą ir įtvirtintą laisvę. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjas, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos narys Vytautas Simelis pagamino stovą su atminimo lentele, kuris iškilmingai buvo įkastas prie ąžuolo. Istorinį ąžuolą ir atminimo lentelę pašventino klebonas Edvardas Zeidotas, palinkėjo visiems tvirtybės saugant istorinę atmintį.
Vėliau visi dalyviai nuvyko prie vėjo malūno, kuris yra nebylus kautynių prie Radviliškio liudininkas. Ten buvo pasodintas ąžuoliukas. skirtas Lietuvos kariuomenės pergalei prieš bermontininkus 100-mečiui ir Radviliškio pirmos šaulių kuopos atkūrimo 30-mečiui paminėti. Visi susirinkusieji išreiškė viltį, kad po daugelio dešimtmečių čia vėl susirinks jaunosios kartos aktyviausi šauliai, Nepriklausomybės gynėjai ir prisimins kaip jų tėvai ir seneliai kovojo už Tėvynės laisvę.
Simboliška, kad po 28-rių metų spalio 24-ąją prie kovų simbolio vėl susirinko aktyviausi šauliai, Nepriklausomybės gynėjai. Tik dabar jau susirinko ne prie ąžuoliuko, o prie didingo medžio, kuris tvirtai įleido šaknis į Radviliškio žemę, o plačios šakos byloja apie iškovotą ir įtvirtintą laisvę. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjas, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos narys Vytautas Simelis pagamino stovą su atminimo lentele, kuris iškilmingai buvo įkastas prie ąžuolo. Istorinį ąžuolą ir atminimo lentelę pašventino klebonas Edvardas Zeidotas, palinkėjo visiems tvirtybės saugant istorinę atmintį.
Vėliau visi dalyviai nuvyko prie vėjo malūno, kuris yra nebylus kautynių prie Radviliškio liudininkas. Ten buvo pasodintas ąžuoliukas. skirtas Lietuvos kariuomenės pergalei prieš bermontininkus 100-mečiui ir Radviliškio pirmos šaulių kuopos atkūrimo 30-mečiui paminėti. Visi susirinkusieji išreiškė viltį, kad po daugelio dešimtmečių čia vėl susirinks jaunosios kartos aktyviausi šauliai, Nepriklausomybės gynėjai ir prisimins kaip jų tėvai ir seneliai kovojo už Tėvynės laisvę.
Pasvalio miesto šventėje ir mes...
2019 -09 -21
2019 -09 -21
Rugsėjo 21 d. Pasvalys šventė 522 gintadienį. Šventėje vyko ir Lietuvos kariuomenės Rezervo karių asociacijos žaidynės, kuriose dalyvavo NGS Panevėžio sk. narys Vidmantas Telksnys.
Šventė prasidėjo karių rikiuote Vytauto Didžiojo stadione.
Parko stadione buvo pristatytas sraigtasparnis, po to vyko karių sporto varžybos. Tai orientacinė rungtis, virvės traukimas, šaudymo varžybos, sukarintas kliūčių ruožas ir kt.
Vyko karinės technikos pasirodymas.
Visi buvo vaišinami kareiviška koše ir arbata.
Šventė prasidėjo karių rikiuote Vytauto Didžiojo stadione.
Parko stadione buvo pristatytas sraigtasparnis, po to vyko karių sporto varžybos. Tai orientacinė rungtis, virvės traukimas, šaudymo varžybos, sukarintas kliūčių ruožas ir kt.
Vyko karinės technikos pasirodymas.
Visi buvo vaišinami kareiviška koše ir arbata.
2019 m. rugsėjo 7 d., Senajame Subačiuje, Kupiškio raj., subatėno, ats. gr. Dainiaus Gudelio iniciatyva ir rūpesčiu buvo atidengtas paminklas, skirtas Lietuvos valstybės ir Lietuvos kariuomenės 100-ečiui atminti.
Šventėje dalyvavo 70 žmonių iš Senojo Subačiaus, Subačiaus (anks. buv. Subačiaus geležinkelio stoties gyvenvietė), Kupiškio ir net Vilniaus: vietos bendruomenės nariai, kariškiai ir kt. patriotiškai nusiteikę svečiai.
Renginio metu buvo prisiminti I-osios kartos Lietuvos savanoriai, kovoję 1919-1920 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovose, kalbėjo 1990 m. savanoris, NGS Panevėžio sk. narys , Stračnių k. gyventojas Algirdas Stašys. Pasak jo, iš Subačiaus valsčiaus į Lietuvos kariuomenę išėjo 36 savanoriai. Jo senelis savanoriu tapo vos 16 metų. Iš pradžių jo, kaip nepilnamečio, niekas nenorėjo priimti į kariuomenę. Tik vienai tetai paliudijus, kad jis neva jau turi 18 metų, buvo priimtas ir tapo kulkosvaidininku. Jo vadas buvo majoras Kazys Škirpa. Savanorio statusas daug reiškė. Grįžęs iš kariuomenės, senelis gavo 8 ha žemės, buvo apdovanotas dviem medaliais, turėjo vardinį ginklą.
„Daug ko iš senelio pasakojimų nebeprisimenu. Kai senelio netekau, man buvo 11 metų. Gaila, kad jo prisiminimų neužrašiau. Augęs tokioje aplinkoje, aš negalėjau abejingai stebėti permainų Lietuvoje ir pats 1990 metais įstojau savanoriu į kuriamą kariuomenę. Tautai, kuri neatsimena savo praeities, sunku išlikti. Savo šalies istoriją turime prisiminti ir perduoti ją jaunajai kartai“, – kalbėjo A.Stašys.
Paminklas pastatytas privačios D. Gudelio ir jo tetos Irenos Žalienės sodybos pakraštyje, visai šalia kelio Subačius-Senasis Subačius-Viešintos, ties jo posūkiu. Nors paminklas nedidelis, bet atvykstant keliu iš Subačiaus į Senąjį Subačių, kylant nuo Viešintos upės tilto šlaitu aukštyn ir ties posūkiu mažinant greitį – paminklas puikiai matomas.
„Kupiškėnų mintys“2019-09-10 Nr.72(10192)
Šventėje dalyvavo 70 žmonių iš Senojo Subačiaus, Subačiaus (anks. buv. Subačiaus geležinkelio stoties gyvenvietė), Kupiškio ir net Vilniaus: vietos bendruomenės nariai, kariškiai ir kt. patriotiškai nusiteikę svečiai.
Renginio metu buvo prisiminti I-osios kartos Lietuvos savanoriai, kovoję 1919-1920 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovose, kalbėjo 1990 m. savanoris, NGS Panevėžio sk. narys , Stračnių k. gyventojas Algirdas Stašys. Pasak jo, iš Subačiaus valsčiaus į Lietuvos kariuomenę išėjo 36 savanoriai. Jo senelis savanoriu tapo vos 16 metų. Iš pradžių jo, kaip nepilnamečio, niekas nenorėjo priimti į kariuomenę. Tik vienai tetai paliudijus, kad jis neva jau turi 18 metų, buvo priimtas ir tapo kulkosvaidininku. Jo vadas buvo majoras Kazys Škirpa. Savanorio statusas daug reiškė. Grįžęs iš kariuomenės, senelis gavo 8 ha žemės, buvo apdovanotas dviem medaliais, turėjo vardinį ginklą.
„Daug ko iš senelio pasakojimų nebeprisimenu. Kai senelio netekau, man buvo 11 metų. Gaila, kad jo prisiminimų neužrašiau. Augęs tokioje aplinkoje, aš negalėjau abejingai stebėti permainų Lietuvoje ir pats 1990 metais įstojau savanoriu į kuriamą kariuomenę. Tautai, kuri neatsimena savo praeities, sunku išlikti. Savo šalies istoriją turime prisiminti ir perduoti ją jaunajai kartai“, – kalbėjo A.Stašys.
Paminklas pastatytas privačios D. Gudelio ir jo tetos Irenos Žalienės sodybos pakraštyje, visai šalia kelio Subačius-Senasis Subačius-Viešintos, ties jo posūkiu. Nors paminklas nedidelis, bet atvykstant keliu iš Subačiaus į Senąjį Subačių, kylant nuo Viešintos upės tilto šlaitu aukštyn ir ties posūkiu mažinant greitį – paminklas puikiai matomas.
„Kupiškėnų mintys“2019-09-10 Nr.72(10192)
Renginys“Senovinės ugnies naktis“
Dalė Bajorūnienė
2019.08.31.
Dalė Bajorūnienė
2019.08.31.
Paskutinį rugpjūčio šeštadienį vyko renginys“Senovinės ugnies naktis“ skirtas prisiminti visus, kurie prieš 30 metų prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Lietuvos pajūryje įžiebti įspūdingi laužai:Klaipėdos,Neringos,Šventosios ir Palangos paplūdimiuose.
NGS Panevėžio skyriaus nariai prie Baltijos kelio laužų įžiebimo prisijungė ties Palangos tiltu.
Prie šio projekto (Baltijos jūros pakrantėse laužų įžiebimo) prisijungė Estija,Latvija,Švedija,Lenkija.
Baltijos kelio laužų liepsna sušildė visų širdis,buvome vieningi,šventiškai pakylėti.
Lietuvos pajūryje įžiebti įspūdingi laužai:Klaipėdos,Neringos,Šventosios ir Palangos paplūdimiuose.
NGS Panevėžio skyriaus nariai prie Baltijos kelio laužų įžiebimo prisijungė ties Palangos tiltu.
Prie šio projekto (Baltijos jūros pakrantėse laužų įžiebimo) prisijungė Estija,Latvija,Švedija,Lenkija.
Baltijos kelio laužų liepsna sušildė visų širdis,buvome vieningi,šventiškai pakylėti.
Minėjome Baltijos kelio 30 - metį
Leontina Telksnienė
2019 08 23
Leontina Telksnienė
2019 08 23
Šį kartą NGS Panevėžio sk. nariai Baltijos kelio 30 - metį paminėjo būdami ne kartu. Vieni važiavo į Vilnių, kiti apjuosė Senvagę susikibę rankomis, dar kiti dalyvavo Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, atidengiant Atminimo lentą.
Labai džiaugiuosi, kad mūsų nariai dalyvavo gražiuose renginiuose Baltijos keliui atminti. Dėkoju Jums !
Labai džiaugiuosi, kad mūsų nariai dalyvavo gražiuose renginiuose Baltijos keliui atminti. Dėkoju Jums !
NGS Radviliškio skyriaus nariai dalyvavo dviračių žygyje
Albertas Vitartas
NGS Radviliškio skyriaus pirmininkas
Albertas Vitartas
NGS Radviliškio skyriaus pirmininkas
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus nariai Vytautas Simelis ir Albertas Vitartas liepos 6-7 d. dalyvavo dviračių žygyje, kuris buvo skirtas Lietuvos kariuomenės pergalės prieš bermontininkus 100-mečiui ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracijos pasirašymo 70-mečiui. Žygį organizavo Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus Paveldosaugos ir turizmo poskyris bei miesto Kultūros centras.
Per dvi dienas, pučiant stipriam vėjui ir lyjant, daugiausia žvyrkeliais buvo numinta per 100 km, aplankyta daug paveldosaugos ir istorinių objektų: malūnas, menantis Lietuvos kariuomenės pergalę prie Radviliškio, Nirtaičių kapinaitės, Šiaulėnų krašto muziejus ir dvarininkų Šemetų koplyčia – mauzoliejus, Kudinų piliakalnis, Šiaulės apžvalgos bokštas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio memorialas Minaičiuose, Baltosios kaimo vėjo malūnas, paminklas Prisikėlimo apygardos partizanams Šeduvoje, Raginėnų piliakalnis, Daukonių akmuo (Ramytės aukuras), Kleboniškių kaimo buities muziejus su Dubenėtuoju akmeniu ir Vėjo malūnu, Radvilonių dvaro sodyba, Nikės skulptūra Radviliškyje.
Žygeivius kelionės metu su muzika ir vaišėmis sutiko Daugėlaičių, Alksniupių ir Aukštelkų kaimo bendruomenės. Šiaulėnuose medžio drožėjas Eugenijus Arbušauskas pasitiko akordeono muzika, parodė krašto muziejaus ekspozicijas. Liepos 6 d., pirmos žygio dienos pabaigoje, su viso pasaulio lietuviais ant Raginėnų piliakalnio sugiedota Tautiška giesmė.
Žygio dalyviai pagerbė Lietuvos nepriklausomybę gynusius savanorius, partizanus ir atmintinose vietose padėjo gyvų gėlių krepšelius. Sunkus, bet prasmingas žygis baigėsi prie pergalės deivės Nikės paminklo, kuris simbolizuoja Lietuvos kariuomenės savanorių istorinę pergalę prie Radviliškio.
Per dvi dienas, pučiant stipriam vėjui ir lyjant, daugiausia žvyrkeliais buvo numinta per 100 km, aplankyta daug paveldosaugos ir istorinių objektų: malūnas, menantis Lietuvos kariuomenės pergalę prie Radviliškio, Nirtaičių kapinaitės, Šiaulėnų krašto muziejus ir dvarininkų Šemetų koplyčia – mauzoliejus, Kudinų piliakalnis, Šiaulės apžvalgos bokštas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio memorialas Minaičiuose, Baltosios kaimo vėjo malūnas, paminklas Prisikėlimo apygardos partizanams Šeduvoje, Raginėnų piliakalnis, Daukonių akmuo (Ramytės aukuras), Kleboniškių kaimo buities muziejus su Dubenėtuoju akmeniu ir Vėjo malūnu, Radvilonių dvaro sodyba, Nikės skulptūra Radviliškyje.
Žygeivius kelionės metu su muzika ir vaišėmis sutiko Daugėlaičių, Alksniupių ir Aukštelkų kaimo bendruomenės. Šiaulėnuose medžio drožėjas Eugenijus Arbušauskas pasitiko akordeono muzika, parodė krašto muziejaus ekspozicijas. Liepos 6 d., pirmos žygio dienos pabaigoje, su viso pasaulio lietuviais ant Raginėnų piliakalnio sugiedota Tautiška giesmė.
Žygio dalyviai pagerbė Lietuvos nepriklausomybę gynusius savanorius, partizanus ir atmintinose vietose padėjo gyvų gėlių krepšelius. Sunkus, bet prasmingas žygis baigėsi prie pergalės deivės Nikės paminklo, kuris simbolizuoja Lietuvos kariuomenės savanorių istorinę pergalę prie Radviliškio.
NGS Panevėžio skyriaus nariai švenčia Valstybės dieną
Leontina Telksnienė
2019 - 07- 06
Leontina Telksnienė
2019 - 07- 06
Nuotraukos NGS Panevėžio sk. nario A. Bajorūno
Šiandien, liepos šeštąją, Panevėžys su visa Lietuva švenčia Valstybės dieną.
Po Šv. Mišių Kristaus Karaliaus Katedroje, 12 val. prie miesto Savivaldybės vyko iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija.
Šventėje, kartu su miestėčiais, dalyvavo ir NGS Panevėžio sk. nariai.
Buvo pakelta Lietuvos Trispalvė, sugiedotas LR himnas, kalbėjo miesto meras, vyskupas emeritas, Jonas Kauneckas.
Grojant Panevėžio orkesrui "Garsas" labai gražias dainas , kartu su panevėžiečiais, dainavo operos solistas Liudas Mikalauskas.
Po Šv. Mišių Kristaus Karaliaus Katedroje, 12 val. prie miesto Savivaldybės vyko iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija.
Šventėje, kartu su miestėčiais, dalyvavo ir NGS Panevėžio sk. nariai.
Buvo pakelta Lietuvos Trispalvė, sugiedotas LR himnas, kalbėjo miesto meras, vyskupas emeritas, Jonas Kauneckas.
Grojant Panevėžio orkesrui "Garsas" labai gražias dainas , kartu su panevėžiečiais, dainavo operos solistas Liudas Mikalauskas.
Birželio 14-oji Gedulo ir vilties diena Panevėžyje
Dalė Bajorūnienė
2019-06-14
Dalė Bajorūnienė
2019-06-14
Šiandien, birželio 14 d. Panevėžio m. Nepriklausomybės aikštėje vyko Gedulo ir vilties dienos minėjimas
„Aš gyvent ir mylėt sugrįžau“.
Šv.Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos Šv.mišios už politinius kalinius ir tremtinius. Išklausėme
Panevėžio m. mero R. Račkausko kalbą, politinių kalinių ir tremtinių Panevėžio sk.pirmininko J. Čeponio pasisakymą. Prisiminimais pasidalijo vyskupas emeritas J. Kauneckas.
Koncertavo Panevėžio m. Muzikinio teatro mišrus choras.
13,00 val.prasidėjo „Misija Sibiras“ organizuojamas tremtinių bei politinių kalinių vardų ir likimų
skaitymo akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“.
Šiame minėjime dalyvavome ir mes - Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk.nariai.
„Aš gyvent ir mylėt sugrįžau“.
Šv.Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos Šv.mišios už politinius kalinius ir tremtinius. Išklausėme
Panevėžio m. mero R. Račkausko kalbą, politinių kalinių ir tremtinių Panevėžio sk.pirmininko J. Čeponio pasisakymą. Prisiminimais pasidalijo vyskupas emeritas J. Kauneckas.
Koncertavo Panevėžio m. Muzikinio teatro mišrus choras.
13,00 val.prasidėjo „Misija Sibiras“ organizuojamas tremtinių bei politinių kalinių vardų ir likimų
skaitymo akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“.
Šiame minėjime dalyvavome ir mes - Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk.nariai.
Gedulo ir vilties diena Radviliškyje
Albertas Vitartas
2019-06-14
Albertas Vitartas
2019-06-14
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus nariai dalyvavo Gedulo ir vilties dienos minėjime. Buvo skaitomi tremtinių prisiminimai, eilės, skambėjo patriotinės dainos, atliekamos Radviliškio politinių kalinių ir tremtinių choro „Versmė“.
Mūšiui prie Radviliškio - 100
Albertas Vitartas
2019 04 12
Albertas Vitartas
2019 04 12
Šeštadienį, balandžio 12 d., Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus nariai, šauliai, Oro gynybos bataliono kariškiai ir kiti aktyvūs radviliškiečiai dalyvavo akcijoje „Pasodink ąžuolą istorinei Lietuvos kariuomenės pergalei“. Dalis ąžuolų, pergalingo mūšio prie malūno prieš bermontininkus, buvo pasodinta prieš 30 metų. Dabar giraitėje augs 100 ąžuolų.
Visuotinis ataskaitinis NGS narių susirinkimas Vilniuje
Leontina Telksnienė
2019 03 16
Leontina Telksnienė
2019 03 16
Labai lietingą ir vėjuotą kovo 16-osios popietę NGS nariai aktyviai rinkosi Iš visos Lietuvos į visuotinį NGS narių susirinkimą Vilniaus Karininkų Ramovėje.
Susirinkimas prasidėjo NGS vėliavos pakėlimu, LR himnu, tylos minute išėjusiems į Amžinybę Nepriklausomybės gynėjams, malda.
Išklausėme pirmininko ataskaitą, sk. pirmininkų pasisakymus, skyriaus valdybos , Revizijos komisijos ataskaitas, jas patvirtinome . Buvo ir ginčytinų klausimų į kuriuos i buvo atsakyta..
Susirinkimas baigėsi NGS vėliavos išnešimu.
Susirinkimas prasidėjo NGS vėliavos pakėlimu, LR himnu, tylos minute išėjusiems į Amžinybę Nepriklausomybės gynėjams, malda.
Išklausėme pirmininko ataskaitą, sk. pirmininkų pasisakymus, skyriaus valdybos , Revizijos komisijos ataskaitas, jas patvirtinome . Buvo ir ginčytinų klausimų į kuriuos i buvo atsakyta..
Susirinkimas baigėsi NGS vėliavos išnešimu.
Kovo 11-osios renginys Kaišiadoryse
2019 03 14
2019 03 14
Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Kovo 11 d. NGS Radviliškio sk. pirmininkas Albertas Vitartas dalyvavavo Kaišiadoryse šachmatų varžybose. Dalyvavo su NGS vėliava ir taip prasmingai paminėjėjo tą svarbią Lietuvai datą. Pasisekė laimėti III vietą.
Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje už visus NGS narius uždegė žvakelę.
Sveikiname su pergale A. Vitartą !
Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje už visus NGS narius uždegė žvakelę.
Sveikiname su pergale A. Vitartą !
Kovo 11-osios šventė Panevėžyje
2019-03 11
Dalė Bajorūnienė
2019-03 11
Dalė Bajorūnienė
Šv. Mišiomis už Lietuvą Kristaus Karaliaus Katedroje prasidėjo Lietuvos nepriklausomybės 29-ųjų metinių minėjimas. Prieš iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją finišavo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono organizuotas estafetinis bėgimas.
12 val.prie Panevėžio m.savivaldybės pakelta valstybinė vėliava.Po to šventinė eisena į „Cido“ areną.
Šioje šventėje dalyvavo NGS Panevėžio skyriaus nariai.
12 val.prie Panevėžio m.savivaldybės pakelta valstybinė vėliava.Po to šventinė eisena į „Cido“ areną.
Šioje šventėje dalyvavo NGS Panevėžio skyriaus nariai.
Šventėme Vasario 16 – ąją
2019- 02- 16
Leontina Telksnienė
2019- 02- 16
Leontina Telksnienė
Vasario 16-oji - ypatinga data kiekvienam lietuviui ir Lietuvos valstybei. Tai mūsų stiprybės diena, jungianti dabartį su praeitimi, neatsiejama nuo pagarbos savo tautos istorijai.
Vasario 16-osios vidurdienį pagrindinė miesto Laisvės aikštė buvo pilnutėlė žmonių. Daugelis buvo pasipuošę geltona, žalia, raudona spalvomis ar bent turėjo trispalvę vėliavėlę.
Na, o Panevėžio NGS nariai rankoje laikė ne tik trispalvę vėliavėlę, bet NGS vėliavėlę.
Diena, kaip niekada, buvo saulėta, graži, šilta.
Dalyvavome visuose miesto renginiuose, klausėmės koncerto. Taip mes šventėme 101 -ąjį Lietuvos gimtadienį !
Vasario 16-osios vidurdienį pagrindinė miesto Laisvės aikštė buvo pilnutėlė žmonių. Daugelis buvo pasipuošę geltona, žalia, raudona spalvomis ar bent turėjo trispalvę vėliavėlę.
Na, o Panevėžio NGS nariai rankoje laikė ne tik trispalvę vėliavėlę, bet NGS vėliavėlę.
Diena, kaip niekada, buvo saulėta, graži, šilta.
Dalyvavome visuose miesto renginiuose, klausėmės koncerto. Taip mes šventėme 101 -ąjį Lietuvos gimtadienį !
Laisvės gynėjų susitikimas ir Sausio 13- osios diena Seimo rūmuose 2019
2019 - 01- 14
Leontina Telksnienė
2019 - 01- 14
Leontina Telksnienė
Prabėgo dar vieni metai kartu. Ir vėl mes susitinkame ten pat, kur prieš 28-erius metus stovėjome rimti, susikibę rankomis, dainuodami dainas ir giedodami giesmes, stojome ginti Tėvynę. Tik dabar susirenkame pasidalinti kartu mintimis apie anų dienų įvykius.
Dar susirenkame, bet kasmet jau mūsų gretos retėja...
Vykome ten šiemet ir mes, t.y. NGS Panevėžio sk. nariai.
Į iškilmingą rikiuotę sustojo Laisvės gynėjai, juos pasveikinti atėjo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis.
12 d. 12 val. Kovo 11-osios Akto salėje prasidėjo susitikimas. Susitikimo dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Kunigas Robertas Grigas susitikimo dalyvius pakvietė bendrai maldai.
Sausio 13 d. 10:00 Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. 12:00 Nepriklausomybės aikštėje iškilmingoje ceremonijoje suplevėsavo Valstybės vėliava.
Dar susirenkame, bet kasmet jau mūsų gretos retėja...
Vykome ten šiemet ir mes, t.y. NGS Panevėžio sk. nariai.
Į iškilmingą rikiuotę sustojo Laisvės gynėjai, juos pasveikinti atėjo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis.
12 d. 12 val. Kovo 11-osios Akto salėje prasidėjo susitikimas. Susitikimo dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Kunigas Robertas Grigas susitikimo dalyvius pakvietė bendrai maldai.
Sausio 13 d. 10:00 Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. 12:00 Nepriklausomybės aikštėje iškilmingoje ceremonijoje suplevėsavo Valstybės vėliava.
Paskutinę rugpjūčio dieną 1993 metais, likus penkiolikai minučių iki rugsėjo 1-osios, iš Lietuvos išvyko paskutinis Rusijos karinio traukinio sąstatas su desantinio pulko kariais. Taip buvo įgyvendintas 1992 metų rugsėjo 8 dieną Lietuvos krašto apsaugos ir Rusijos gynybos ministrų parašais patvirtintas grafikas.
Ta proga surengtas paminėjimas Seime ir vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.
„Prieš 25-erius metus iš Lietuvos pasitraukusi okupacinė kariuomenė galutinai išsklaidė paskutinius priespaudos šešėlius. Visos Lietuvos žmonių pastangas vainikavo valstybingumo ir nepriklausomybės pergalė“, – renginyje kalbėjo parlamento vadovas.
Į renginį buvo pakviesti ir NGS nariai..
Ta proga surengtas paminėjimas Seime ir vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.
„Prieš 25-erius metus iš Lietuvos pasitraukusi okupacinė kariuomenė galutinai išsklaidė paskutinius priespaudos šešėlius. Visos Lietuvos žmonių pastangas vainikavo valstybingumo ir nepriklausomybės pergalė“, – renginyje kalbėjo parlamento vadovas.
Į renginį buvo pakviesti ir NGS nariai..
Minėjome Baltijos kelio ir Juodojo kaspino dieną
2018 m. rugpjūčio 23 d.
2018 m. rugpjūčio 23 d.
Rugpjūčio 23 d. G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka pakvietė į gyvosios istorijos konferenciją, skirtą Baltijos kelio ir Juodojo kaspino dienai paminėti.
Pirmoji dalis - „Pokalbiai po 30 metų“ tradiciškai vyko Zaosės vienkiemyje – paskutiniojo laisvos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio tėviškėje.
Nuo 13.00–16.00 val. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos konferencijų salėje vyko diskusija „Sąjūdžio Lietuva: vizija ir tikrovė“. Dalyvavo filosofas Arvydas Juozaitis, politikos ir visuomenės veikėjas Gintaras Songaila, internetinio portalo Bernardinai.lt vyr. redaktorius Donatas Puslys ir kiti.
Renginyje dalyvavo ir NGS Panevėžio sk. nariai.
Pirmoji dalis - „Pokalbiai po 30 metų“ tradiciškai vyko Zaosės vienkiemyje – paskutiniojo laisvos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio tėviškėje.
Nuo 13.00–16.00 val. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos konferencijų salėje vyko diskusija „Sąjūdžio Lietuva: vizija ir tikrovė“. Dalyvavo filosofas Arvydas Juozaitis, politikos ir visuomenės veikėjas Gintaras Songaila, internetinio portalo Bernardinai.lt vyr. redaktorius Donatas Puslys ir kiti.
Renginyje dalyvavo ir NGS Panevėžio sk. nariai.
NGS Valdybos posėdis ir kario savanorio Artūro Sakalausko 27-osios žūties metinės
Sigitas Žilius
2018 m. rugpjūčio 21 d.
Sigitas Žilius
2018 m. rugpjūčio 21 d.
Šiandiena įvyko LNGS valdybos susirinkimas. Susirinkime, kaip visada, vyravo draugiška atmosfera. Dalykiškai aptarti darbotvarkės klausimai. Dalyvavo garbingi svečiai iš JAV. LNGS valdybos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis ir valdybos narys Anicetas Varnas įteikė apdovanojimus ir garbės ženklus. Po to, visi svečiai ir NGS Valdybos nariai dalyvavo kario savanorio Artūro Sakalausko žūties metinių minėjime.
Šventėme Valstybės dieną
Leontina Telksnienė
2018 m. liepos 6 d.
Leontina Telksnienė
2018 m. liepos 6 d.
Liepos 6-osios vidurdienį šventiškai nusiteikę panevėžiečiai rinkosi Laisvės aikštėje. Su pakilia nuotaika ir vėliavėlėmis rankose rinkosi ir NGS Panevėžio sk. nariai.
Valstybės dienos minėjimas prasidėjo iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija. Šventės proga susirinkusiuosius sveikino miesto valdžios atstovai, karių tradiciškai iššauta salvė – už lietuvius, už valstybę, už Lietuvą. Šventę panevėžiečiai ir miesto svečiai galėjo tęsti nuo 20 valandos Skaistakalnio parke .
21 val. giedojome Tautišką giesmę.
Valstybės dienos minėjimas prasidėjo iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija. Šventės proga susirinkusiuosius sveikino miesto valdžios atstovai, karių tradiciškai iššauta salvė – už lietuvius, už valstybę, už Lietuvą. Šventę panevėžiečiai ir miesto svečiai galėjo tęsti nuo 20 valandos Skaistakalnio parke .
21 val. giedojome Tautišką giesmę.
„Lietuvos šimtmečo laisvės gynėjai“
Dalė Bajorūnienė
2018 m.birželio 10 d.
Dalė Bajorūnienė
2018 m.birželio 10 d.
Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje (Panevėžyje) birželio 10 vyko renginys „Lietuvos šimtmečio laisvės gynėjai“, kurį organizavo NGS Panevėžio sk. nariai.
Renginyje dalyvavo Vilniaus, Marijampolės, Plungės, Panevėžio, Radviliškio miestų Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai.
Buvo rodoma edukacinė programa apie laisvės gynėjus,
Šiame renginyje dalyvavo buvęs partizanų būrio "Vėtros“ vadas, dimisijos kapitonas Bronislovas Juospaitis.
Savo nuoširdžiu pasakojimu mus visus nukėlė į 1943-1951 partizanavimo metus, 15 metų buvimo lageryje.
Savo asmeninį patriotiškumo pavyzdį perduoda iš kartos į kartą. Tai bebaimis kovotojas pasiruošęs paaukoti savo gyvybę už Tėvynę. Toks buvo, yra ir bus B.. Juospaitis.
Renginyje dalyvavo seimo narys P. Urbšys. Pasveikino visus su gražia švente, apdovanojo aktyviausius NGS narius Padėkos raštais.
Padėkos žodį tarė Lietuvos NGS pirmininkas A.Kulikauskis.
Šia proga atsargos pulkininkas A. Dudavičius pristatė naują knygą apie Dainavos krašto partizanus.
Mums aktyviai talkino Sąjūdžio muziejaus muziejininkė G. Baltuškienė. Nuoširdžiai dėkojame!
Po oficialios dalies vaišinomės kareiviška koše ir arbata.
Dėkojame visiems dalyvavusiems!
Renginyje dalyvavo Vilniaus, Marijampolės, Plungės, Panevėžio, Radviliškio miestų Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai.
Buvo rodoma edukacinė programa apie laisvės gynėjus,
Šiame renginyje dalyvavo buvęs partizanų būrio "Vėtros“ vadas, dimisijos kapitonas Bronislovas Juospaitis.
Savo nuoširdžiu pasakojimu mus visus nukėlė į 1943-1951 partizanavimo metus, 15 metų buvimo lageryje.
Savo asmeninį patriotiškumo pavyzdį perduoda iš kartos į kartą. Tai bebaimis kovotojas pasiruošęs paaukoti savo gyvybę už Tėvynę. Toks buvo, yra ir bus B.. Juospaitis.
Renginyje dalyvavo seimo narys P. Urbšys. Pasveikino visus su gražia švente, apdovanojo aktyviausius NGS narius Padėkos raštais.
Padėkos žodį tarė Lietuvos NGS pirmininkas A.Kulikauskis.
Šia proga atsargos pulkininkas A. Dudavičius pristatė naują knygą apie Dainavos krašto partizanus.
Mums aktyviai talkino Sąjūdžio muziejaus muziejininkė G. Baltuškienė. Nuoširdžiai dėkojame!
Po oficialios dalies vaišinomės kareiviška koše ir arbata.
Dėkojame visiems dalyvavusiems!
NGS Radviliškio skyriaus veikla nuotraukose
Albertas Vitartas
NGS Radviliškio sk. pirmininkas
2018 m. balandis 11 d.
Albertas Vitartas
NGS Radviliškio sk. pirmininkas
2018 m. balandis 11 d.
"Po Vanago sparnu "
D,Bajorūnienė
2018 m. kovas 15 d.
D,Bajorūnienė
2018 m. kovas 15 d.
G. Petkevičaitės -Bitės viešojoje bibliotekoje įvyko renginys „Po Vanago“sparnu.
Išgirdome iš Auksutės Ramanauskaitės - Skokauskienės lūpų jautrų pasakojimą apie jos tėvelio nueitą prasmingą gyvenimo kelią vardan Laisvos Lietuvos. Jokių pavojų nepabūgo , liko ištikimas savo idealams kol plakė drąsi partizano širdis.
Bibliotekoje eksponuojama Adolfo Ramanausko-Vanago fotografijų paroda.
Dainas apie partizanus atliko Panevėžio r . Velžio folkloro ansamblis “Gegužraibė“.
Išgirdome iš Auksutės Ramanauskaitės - Skokauskienės lūpų jautrų pasakojimą apie jos tėvelio nueitą prasmingą gyvenimo kelią vardan Laisvos Lietuvos. Jokių pavojų nepabūgo , liko ištikimas savo idealams kol plakė drąsi partizano širdis.
Bibliotekoje eksponuojama Adolfo Ramanausko-Vanago fotografijų paroda.
Dainas apie partizanus atliko Panevėžio r . Velžio folkloro ansamblis “Gegužraibė“.
Kovo 11-oji Panevėžyje
2018 m. kovas 11 d.
D.Bajorūnienė
2018 m. kovas 11 d.
D.Bajorūnienė
Šv. mišiomis už Lietuvą Kristaus Karaliaus katedroje prasidėjo Lietuvos nepriklausomybės 28-ųjų metinių minėjimas.Prieš iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją finišavo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono organizuotas estafetinis bėgimas. Startavo kovo 10 d. .8 val.ryto, bėgimas truko 28 val.
12 val. Prie Savivaldybės pakelta valstybės vėliava. Panevėžiečių pasveikinti atvyko miestų partnerių Liuneno (Vokietija) miesto delegacija, Rumunijos, Gruzijos delegacijos. Taip pat vyrų vokalinė grupė ME RUSTAVELI (Gruzija).
Valstybės atkūrimo renginiai tęsėsi: Kraštotyros muziejuje, Dailės galerijoje. .O „Cido“ arenoje šventinis renginys, miuziklas “Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“.
Patriotiškai nusiteikę šioje šventėje dalyvavo Panevėžio skyriaus NGS . nariai.
12 val. Prie Savivaldybės pakelta valstybės vėliava. Panevėžiečių pasveikinti atvyko miestų partnerių Liuneno (Vokietija) miesto delegacija, Rumunijos, Gruzijos delegacijos. Taip pat vyrų vokalinė grupė ME RUSTAVELI (Gruzija).
Valstybės atkūrimo renginiai tęsėsi: Kraštotyros muziejuje, Dailės galerijoje. .O „Cido“ arenoje šventinis renginys, miuziklas “Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“.
Patriotiškai nusiteikę šioje šventėje dalyvavo Panevėžio skyriaus NGS . nariai.
Aplankėme D. Vaitelio - Briedžio žūties vietą
Leontina Telksnienė
2018 m. vasario 26 d.
Leontina Telksnienė
2018 m. vasario 26 d.
Labai šaltą vasario 25-osios sekmadienio popietę, Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vado Pulkininko leitenanto Vido Zabielos įniciatyva , buvome pakviesti aplankyti žymaus partizanų vado Danieliaus Vaitelio - Briedžio ir jo kovos draugų, tai vado pavaduotojo Jono Kilijono-Miko ir štabo apsaugos būrio vado Antano Šyvio-Šalapkos žūties vietą.
Žūties vieta yra Ukmergės rajone , Lėno miške, Juodvisinės kaime.
Panevėžio sk. Birutiečių pirmininkė D. Zabielienė ir Birutietė, NGS narė L. Telksnienė prie labai kuklaus paminklėlio miško pakraštyje, užrišo trispalvę juostelę ir pagerbė už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę žuvusiuosius.
Renginyje dalyvavo ir NGS narys, dim. vyr. lnt. V. Telksnys .
Žūties vieta yra Ukmergės rajone , Lėno miške, Juodvisinės kaime.
Panevėžio sk. Birutiečių pirmininkė D. Zabielienė ir Birutietė, NGS narė L. Telksnienė prie labai kuklaus paminklėlio miško pakraštyje, užrišo trispalvę juostelę ir pagerbė už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę žuvusiuosius.
Renginyje dalyvavo ir NGS narys, dim. vyr. lnt. V. Telksnys .
NGS visuotinis susirinkimas Vilniuje
L. Telksnienė
2018 m. vasario 25 d
L. Telksnienė
2018 m. vasario 25 d
Nors ir žiemiškai baltas ir šaltas savaitgalis buvo vasario 24 d., bet NGS nariai nepabūgo. Iš visos Lietuvos jie rinkosi į visuotinį rinkiminį NGS narių susirinkimą Vilniaus Karininkų Ramovėje.
Susirinkimas prasidėjo NGS vėliavos pakėlimu, LR himnu, tylos minute išėjusiems į Amžinybę Nepriklausomybės gynėjams, malda.
Išklausėme svečių pasisakymus, Skyriaus Valdybos , Revizijos komisijos ataskaitas, jas patvirtinome bei išrinkome naują valdybą.
Sveikiname naują Valdybą, linkime nuoširdžiai dirbti narių labui !
Susirinkimas prasidėjo NGS vėliavos pakėlimu, LR himnu, tylos minute išėjusiems į Amžinybę Nepriklausomybės gynėjams, malda.
Išklausėme svečių pasisakymus, Skyriaus Valdybos , Revizijos komisijos ataskaitas, jas patvirtinome bei išrinkome naują valdybą.
Sveikiname naują Valdybą, linkime nuoširdžiai dirbti narių labui !
Lietuvai 100 metų
D.Bajorūnienė,
2018 m.vasario 16 d.
D.Bajorūnienė,
2018 m.vasario 16 d.
Šiandien Panevėžys su visa Lietuva švenčia Valstybės 100-metį.
Panevėžiečiai dalyvavo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono organizuotoje akcijoje ir susikibę rankomis apjuosė valstybingumą liudijančius miesto objektus.
Po 100 metų esame laisvi, savo valstybę kuriantys žmonės.Dabar Lietuva yra veržli, pripažinta ir vertinama tarptautiniame lygmenyje.
Šioje gražioje šventėje dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus nariai. Tikime laisva Lietuva, jos žmonėmis. Didžiuojamės, kad esame lietuviai, gyvename laisvoje Lietuvoje ir jos ateitį kuriame patys.
Panevėžiečiai dalyvavo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono organizuotoje akcijoje ir susikibę rankomis apjuosė valstybingumą liudijančius miesto objektus.
Po 100 metų esame laisvi, savo valstybę kuriantys žmonės.Dabar Lietuva yra veržli, pripažinta ir vertinama tarptautiniame lygmenyje.
Šioje gražioje šventėje dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus nariai. Tikime laisva Lietuva, jos žmonėmis. Didžiuojamės, kad esame lietuviai, gyvename laisvoje Lietuvoje ir jos ateitį kuriame patys.
NGS Panevėžio skyriaus nariai švenčia Laisvę
2018 - 01-13
2018 - 01-13
Šiandien švenčiame prieš 27 metus apgintą Laisvę. Laisvę, kuri leidžia mums rinktis, kurti, kuri leidžia mums būti savimi, o ne tuo, kuo mus nori matyti kiti. Ši diena, tai kiekvieno mūsų pergalė ir kiekvieno mūsų įsipareigojimas.. Tad patriotiškai nusiteikę NGS Panevėžio sk. nariai rinkosi prie miesto Savivaldybės, kur buvo paminėta Laisvės diena, pakelta Lietuvos vėliava ir tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę.
Laisvės gynėjų susitikimas Seimo rūmuose 2018
2018 - 01- 12
2018 - 01- 12
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, patys aktyviausi NGS Panevėžio sk. nariai dalyvavo Laisvės gynėjų susitikime Seimo rūmuose.
Susitikimas prasidėjo Laisvės gynėjų rikiuote. Po to rinkomės į Kovo 11-osios aktų salę, kur kalbėjo Seimo pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius,, vidaus reikalų ministras E. Misiūnas, profesorius V. Landsbergis, istorikas, profesorius V. Rakutis, Audrius Butkevičius, K. Genzbigelis ir kt. Pirmininkaujant NGS Garbės pirmininkui J. Gečui, jo pasakytuose žodžiuose buvo išsakyta daug gerų minčių, patarimų.
Kavos pertvarkos metu vaišinomės kava, pyragaičiais. Mums grojo Čiurlionio menų gimnazijos muzikantai.
Susitikimas prasidėjo Laisvės gynėjų rikiuote. Po to rinkomės į Kovo 11-osios aktų salę, kur kalbėjo Seimo pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius,, vidaus reikalų ministras E. Misiūnas, profesorius V. Landsbergis, istorikas, profesorius V. Rakutis, Audrius Butkevičius, K. Genzbigelis ir kt. Pirmininkaujant NGS Garbės pirmininkui J. Gečui, jo pasakytuose žodžiuose buvo išsakyta daug gerų minčių, patarimų.
Kavos pertvarkos metu vaišinomės kava, pyragaičiais. Mums grojo Čiurlionio menų gimnazijos muzikantai.
Nepamirštieji ...
2017 -10 - 30
2017 -10 - 30
Spalio 30 d. NGS Panevėžio sk. nariai kartu su Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariais ir LDK Birutės Panevėžio įgulos karininkų šeimų moterų draugijos narėmis aplankė ir pagerbė už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kovojusių karių kapus, "IN MEMORIAM" " bėgime mirusio kario V. Buroko kapą. Taip pat užrišo trispalves juosteles ir uždegė žvakutes.
Panevėžys ir NGS Panevėžio sk. nariai šventė Valstybės dieną
Alvidas Bajorūnas
2017-07 -06
Alvidas Bajorūnas
2017-07 -06
NGS Panevėžio sk. nariai paminėjo Valstybės dieną, liepos 6-ąją. Panevėžyje. Kristaus Karaliaus Katedroje sudalyvavo Šv. Mišiose už Lietuvą, taip pat iškilmingoje vėliavos kėlimo ceremonijoje prie miesto savivaldybės.
Renginyje giedotas Lietuvos valstybės himnas – kaip įžanga į 21 valandą vyksiantį bendrą visų pasaulio lietuvių „Tautiškos giesmės“ giedojimą. Karaliaus Mindaugo husarų batalionas paleido 3 salves – už Lietuvos žmones, už karalių Mindaugą ir už Lietuvos valstybę. Muzikinio teatro choro solistė Laima Česlauskaitė atliko puikiai žinomą Gyčio Paškevičiaus dainą „Mano kraštas“. Jai pritarė pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“, diriguojamas Laimučio Raziūno.
Po vėliavos kėlimo ceremonijos lankėmės Panevėžio Kraštotyros muziejuje, pakeliui aplankėme ir Sąjūdžio muziejų.
Diena buvo labai turininga ir iškilminga.
Renginyje giedotas Lietuvos valstybės himnas – kaip įžanga į 21 valandą vyksiantį bendrą visų pasaulio lietuvių „Tautiškos giesmės“ giedojimą. Karaliaus Mindaugo husarų batalionas paleido 3 salves – už Lietuvos žmones, už karalių Mindaugą ir už Lietuvos valstybę. Muzikinio teatro choro solistė Laima Česlauskaitė atliko puikiai žinomą Gyčio Paškevičiaus dainą „Mano kraštas“. Jai pritarė pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“, diriguojamas Laimučio Raziūno.
Po vėliavos kėlimo ceremonijos lankėmės Panevėžio Kraštotyros muziejuje, pakeliui aplankėme ir Sąjūdžio muziejų.
Diena buvo labai turininga ir iškilminga.
Gedulo ir vilties diena
2017.06.14.
D.Bajorūnienė
2017.06.14.
D.Bajorūnienė
Gražią,saulėtą birželio 14 d. Panevėžys paminėjo Gedulo ir vilties dieną.
Miesto bendruomenė,nevyriausybinės organizacijos susirinko paminėti Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido dienos kai masiškai nekaltus žmones trėmė į Sibiro platybes.
Renginys „Aš gyvent ir mylėt sugrįžau“ prasidėjo malda Švc.Trejybės bažnyčioje,buvo aukojamos Šv.Mišios už politinius kalinius ir tremtinius.
Po Šv.Mišių padėtos gėlės,uždegtos atminimo žvakelės bažnyčios šventoriuje prie Atminimo sienelės.
Renginyje koncertavo :politinių kalinių ir tremtinių choras „Likimai“(vad.G.Baltuškienė),A.Smetonos šaulių sąjungos 5-osios rinktinės mišrusis choras „Aukštaitis“(vad.Z.Jareckienė),Panevėžio bendruomenių rūmų mišrusis choras „Čiūto“(vad.D.Gaspariūnienė).
Dalyvavo Panevėžio m.meras R.M.Račkauskas, LR seimo nariai R.Juknevičienė, P.Urbšys. vyskupas G.Vodopjanovas bei kiti.
Miesto bendruomenė,nevyriausybinės organizacijos susirinko paminėti Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido dienos kai masiškai nekaltus žmones trėmė į Sibiro platybes.
Renginys „Aš gyvent ir mylėt sugrįžau“ prasidėjo malda Švc.Trejybės bažnyčioje,buvo aukojamos Šv.Mišios už politinius kalinius ir tremtinius.
Po Šv.Mišių padėtos gėlės,uždegtos atminimo žvakelės bažnyčios šventoriuje prie Atminimo sienelės.
Renginyje koncertavo :politinių kalinių ir tremtinių choras „Likimai“(vad.G.Baltuškienė),A.Smetonos šaulių sąjungos 5-osios rinktinės mišrusis choras „Aukštaitis“(vad.Z.Jareckienė),Panevėžio bendruomenių rūmų mišrusis choras „Čiūto“(vad.D.Gaspariūnienė).
Dalyvavo Panevėžio m.meras R.M.Račkauskas, LR seimo nariai R.Juknevičienė, P.Urbšys. vyskupas G.Vodopjanovas bei kiti.
NGS Panevėžio syriaus narių žiniai
2017 05 31
Leontina Telksnienė
2017 05 31
Leontina Telksnienė
Informuoju Jus, kad yra gautas NGS Valdybos protokolo išrašas, kuriame rašoma, kad :
1. SVARSTYTA: Dėl dalyvavimo gegužės 20 d. Panevėžyje kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje.
Pranešėjas Arnoldas Kulikauskis informavo apie NGS dalyvavimą gegužės 20 d. Panevėžyje kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje. Dėkojo prisidėjusiems prie organizavimo ir dalyvavusiems renginyje nariams, pažymėjo svarų NGS Panevėžio skyriaus indėlį į NGS veiklos pristatymą šventėje,
1. NUTARTA:
1. SVARSTYTA: Dėl dalyvavimo gegužės 20 d. Panevėžyje kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje.
Pranešėjas Arnoldas Kulikauskis informavo apie NGS dalyvavimą gegužės 20 d. Panevėžyje kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje. Dėkojo prisidėjusiems prie organizavimo ir dalyvavusiems renginyje nariams, pažymėjo svarų NGS Panevėžio skyriaus indėlį į NGS veiklos pristatymą šventėje,
1. NUTARTA:
- Padėkoti Algimantui Remeikai ir Panevėžio skyriaus nariams už aktyvų dalyvavimą gegužės 20 d. Panevėžyje kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje.
Kariuomenės, visuomenės ir partizanų pagerbimo šventėje - NGS nariai
2017 05 20
Leontina Telksnienė
2017 05 20
Leontina Telksnienė
Pirmą kartą Aukštaitijos sostinėje surengta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena abejingų nepaliko, o renginio svečiai vieningai kartojo, kad ginti savo šalį – tai didžiausią garbė ir pareiga.
Šventėje dalyvavo ir NVO organizacijos, kurios priklauso KAM,tame tarpe dalyvavome ir mes - NGS nariai. Vilniečiai atsivežė visą atributiką, kuri buvo 1991 metais Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, ginant Parlamentą. NGS narys A. Remeika atvežė nuo 1928 metų išsaugotą Lietuvos vėliavą.
Apimti smalsumo, miestelėnai drąsiai apžiūrinėjo karinę techniką, bendravo su Lietuvos sergėtojais, dalyvavo įvairiose užduotyse, klausėsi diskusijų.
Šventėje dalyvavo ir NVO organizacijos, kurios priklauso KAM,tame tarpe dalyvavome ir mes - NGS nariai. Vilniečiai atsivežė visą atributiką, kuri buvo 1991 metais Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, ginant Parlamentą. NGS narys A. Remeika atvežė nuo 1928 metų išsaugotą Lietuvos vėliavą.
Apimti smalsumo, miestelėnai drąsiai apžiūrinėjo karinę techniką, bendravo su Lietuvos sergėtojais, dalyvavo įvairiose užduotyse, klausėsi diskusijų.
NGS Visuotinis narių susirinkimas
2017 03 26
2017 03 26
Ankstų kovo 26-osios rytą NGS nariai iš visos Lietuvos kampelių skubėjo į Vilniaus Karininkų Ramovę, kur vyko ataskaitinis NGS narių susirinkimas. Suvažiavo labai daug narių : Panevėžio, Plungės, Alytaus, Marijampolės, Radviliškio , Trakų ir Vilniaus.
Susirinkimo pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos himnas, atminimo minute pagerbti jau į Amžimybę iškeliavę buvę NGS nariai,o jų kasmet vis daugėja, deja... Sukalbėta malda.
Po to vyko NGS pirmininko ataskaita, visų skyrių pirmininkų ataskaitos už 2016 metus.
Susirinkimo pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos himnas, atminimo minute pagerbti jau į Amžimybę iškeliavę buvę NGS nariai,o jų kasmet vis daugėja, deja... Sukalbėta malda.
Po to vyko NGS pirmininko ataskaita, visų skyrių pirmininkų ataskaitos už 2016 metus.
Laisvės pavasaris Panevėžyje
2017 03 11
2017 03 11
Šv. Mišiomis už Lietuvą Kristaus Karaliaus katedroje prasidėjo Lietuvos nepriklausomybės 27-ųjų metinių minėjimas.
Prieš iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją finišavo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono organizuotas estafetinis bėgimas. Estafetėje dalyvavo ir NGS Panevėžio sk.narys Alvidas Bajorūnas, trasą įveikęs neįgaliojo vežimėliu.
Kiti NGS Panevėžio sk. nariai dalyvavo iškilmingame vėliavos pakėlimo ceremonijoje prie miesto Savivaldybės, klausėme šventino „Biplan“ koncerto, Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje dalyvavome renginyje „Vienu balsu…“ .
Prieš iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją finišavo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono organizuotas estafetinis bėgimas. Estafetėje dalyvavo ir NGS Panevėžio sk.narys Alvidas Bajorūnas, trasą įveikęs neįgaliojo vežimėliu.
Kiti NGS Panevėžio sk. nariai dalyvavo iškilmingame vėliavos pakėlimo ceremonijoje prie miesto Savivaldybės, klausėme šventino „Biplan“ koncerto, Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje dalyvavome renginyje „Vienu balsu…“ .
Laisvę švenčiame su tikėjimu ir viltimi
Leontina Telksnienė
2017 02 16
Leontina Telksnienė
2017 02 16
Svarbiausią valstybės šventę – Vasario 16-ąją šimtai panevėžiečių minėjo drauge.
Šventėje dalyvavo ir NGS Panevėžio sk. nariai. Vieni NGS nariai šventę pradėjo Kristaus Karaliaus katedroje tradicinėmis mišiomis už Lietuvą, kiti - kartu su Judėjimu KARTU puošė jau, tradicija tapusia, Vasario 16-osios gatvę.
12 val. prie Savivaldybės iškilmingai pakelta valstybės vėliava.
„Neblėstanti vasario 16-osios dvasia lietuvių tautoje yra ir liks valstybės kūrimo, laisvės ir Nepriklausomybės švente. Todėl noriu palinkėti, kad neprarastume tikrųjų vertybių, kurios padėjo mūsų Tautai išlikti sunkiais periodais, išlaikytume Tautos identitetą, stiprintume pilietiškumą – linkėjo susirinkusiems mero pavaduotojas Aleksas Varna.
Panevėžiečiai 14 val. buvo kviečiami į nemokamą šventinį koncertą „Cido“ arenoje. Čia vyko didysis Atgimimo, Vilties, Jaunystės, Meilės ir Muzikos festivalio „Laisvės pavasaris“ atidarymas.
Šventėje dalyvavo ir NGS Panevėžio sk. nariai. Vieni NGS nariai šventę pradėjo Kristaus Karaliaus katedroje tradicinėmis mišiomis už Lietuvą, kiti - kartu su Judėjimu KARTU puošė jau, tradicija tapusia, Vasario 16-osios gatvę.
12 val. prie Savivaldybės iškilmingai pakelta valstybės vėliava.
„Neblėstanti vasario 16-osios dvasia lietuvių tautoje yra ir liks valstybės kūrimo, laisvės ir Nepriklausomybės švente. Todėl noriu palinkėti, kad neprarastume tikrųjų vertybių, kurios padėjo mūsų Tautai išlikti sunkiais periodais, išlaikytume Tautos identitetą, stiprintume pilietiškumą – linkėjo susirinkusiems mero pavaduotojas Aleksas Varna.
Panevėžiečiai 14 val. buvo kviečiami į nemokamą šventinį koncertą „Cido“ arenoje. Čia vyko didysis Atgimimo, Vilties, Jaunystės, Meilės ir Muzikos festivalio „Laisvės pavasaris“ atidarymas.
Laisvės Gynėjų susitikimas Seime ir Laisvės dienos minėjimas
Leontina Telksnienė
2017 01 12 -13 d.
Leontina Telksnienė
2017 01 12 -13 d.
Sausio 12 d. grupelė NGS Panevėžio sk. narių dalyvavo Laisvės gynėjų rikiuotėje ir Laisvės gynėjų susitikime Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
Laisvės gynėjų organizuotame susitikime, pirmininkavo ats. plk. Arūnas Dudavičius, Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis ir kt.
Laisvės gynėjus pasveikino Seimo pirmininkas V. Pranckietis, KAM ministras R. Karoblis, kunigas Robertas Grigas.
Susitikime kalbėjo prof. V. Landsbergis, Ukrainos savanoris J. Dykyj , Laisvės gynėjai.
Žiūrėti: 2017-01-12 Laisvės gynėjų susitikimas
Sausio 13 d. dalyvavome iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijų įteikimo ceremonijoje.
Istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje minėjimą pradėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pakvietė tylos minute pagerbti žuvusiųjų už Laisvę atminimą. „Krauju paženklinti Sausio 13-osios įvykiai amžiams išliks mūsų atmintyje. Lenkiu galvą prieš visus žuvusiuosius. Dedu ranką prie širdies, nes tikiu, kad jų atminimas stiprina, telkia ir teikia drąsos ištikimai žengti laisvos Lietuvos keliu“, – kalbėjo Seimo vadovas.
Kalbėjo I. Degutienė, kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir kt.
Iškilmingo minėjimo pabaigoje įteiktos Laisvės premijos – Prezidentui Valdui Adamkui ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui.
Žiūrėti: 2017-01-13 Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo
Laisvės gynėjų organizuotame susitikime, pirmininkavo ats. plk. Arūnas Dudavičius, Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis ir kt.
Laisvės gynėjus pasveikino Seimo pirmininkas V. Pranckietis, KAM ministras R. Karoblis, kunigas Robertas Grigas.
Susitikime kalbėjo prof. V. Landsbergis, Ukrainos savanoris J. Dykyj , Laisvės gynėjai.
Žiūrėti: 2017-01-12 Laisvės gynėjų susitikimas
Sausio 13 d. dalyvavome iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijų įteikimo ceremonijoje.
Istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje minėjimą pradėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pakvietė tylos minute pagerbti žuvusiųjų už Laisvę atminimą. „Krauju paženklinti Sausio 13-osios įvykiai amžiams išliks mūsų atmintyje. Lenkiu galvą prieš visus žuvusiuosius. Dedu ranką prie širdies, nes tikiu, kad jų atminimas stiprina, telkia ir teikia drąsos ištikimai žengti laisvos Lietuvos keliu“, – kalbėjo Seimo vadovas.
Kalbėjo I. Degutienė, kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir kt.
Iškilmingo minėjimo pabaigoje įteiktos Laisvės premijos – Prezidentui Valdui Adamkui ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui.
Žiūrėti: 2017-01-13 Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo
Uždegta atminimo žvakelė ant Laisvės gynėjų kapų
Dalė Bajorūnienė
2016 10 31
Dalė Bajorūnienė
2016 10 31
Artėjant Vėlinių dienai Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. nariai kartu su Šaulių sąjungos nariais, Birutiečių draugijos narėmis, Karaliaus Mindaugo bataliono kariais aplankėme Kristaus Karaliaus kapines.
Uždegėme atminimo žvakeles ant Laisvės gynėjų 1918-1920 m.,1944-1945 m.kapų, kiekvieną paminklą apjuosėme tautine juostele.
Po to aplankėme vieno iš pirmųjų sąjūdiečio Algimanto Plytniko kapą, žuvusio kario Vytauto Buroko kapą, uždegėme atminimo žvakeles, susitikome su jų artimaisiais.
Visus išėjusius pagerbėme tylos minute, sukalbėta malda.
Uždegėme atminimo žvakeles ant Laisvės gynėjų 1918-1920 m.,1944-1945 m.kapų, kiekvieną paminklą apjuosėme tautine juostele.
Po to aplankėme vieno iš pirmųjų sąjūdiečio Algimanto Plytniko kapą, žuvusio kario Vytauto Buroko kapą, uždegėme atminimo žvakeles, susitikome su jų artimaisiais.
Visus išėjusius pagerbėme tylos minute, sukalbėta malda.
Žygis “Kęstučio apygardos partizanų takais”
Jadvyga Petkevičienė
2016 09 10
Jadvyga Petkevičienė
2016 09 10
Žygis ,,Kęstučio apygardos partizanų takais” startavo rugsėjo 10 d. iš Panevėžio. Mūsų vyko maža grupelė NGS Panevėžio sk. narių . Vykome pakviesti kitų NVO. Nuvykus į Skaudvilę žygį pradėjome Šv. Mišiomis už Lietuvos laisvės kovotojus Šv. Kryžiaus bažnyčioje. Po šv. Mišių nuvykome prie paminklo esančio šalia policijos nuovados. Jis pastatytas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1944-1955 m. Išklausėme trumpą pasakojimą bei žuvusius pagerbėme tylos minute. Toliau autobusais vykome į Batakius prie paminklo žuvusiems kovotojams už laisvę atminti. Be įprastinių pasisakymų , buvo sudainuotos kelios dainos apie laukiančius grįžtančių iš mūšių, kurias atliko tremtinių choras. Po to, vykome prie Kęstučio apygardos vado Juozo Kasparavičiaus – Visvydo ir adjutanto Albino Biliūno-Džiugo žuvimo vietos, kur pastatytas paminklas bei atminimo kryžius. Sekanti stotelė – paminklas Kęstučio apygardos partizanams Tauragės bažnyčios aikštėje. Po trumpos kalbos kolona pajudėjo link buvusios NKVD, į kančių kiemelį. Ten – iškilmingos kalbos ir padėkos. Apžiūrėjome muziejų bei naujai atidarytą rūsį . Jame yra bunkeris, kalėjimo kamera, tardymo kabinetas. Visa tai įgarsinta tuometiniais garsais bei tardymo įrašais. Aplankius visus paminklus vykome į Pagramančio regioninį parką, ,,Lakštingalų slėnį”, kur mus pasitiko kapelos grupė . Pasiklausę muzikos, pasigrožėję gamta, autobusu grįžome į namus.
1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje, jo pasekmės Vilniuje ir atgarsiai pasaulyje. Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimas
Dalė Bajorūnienė
2016 rugpjūtis 22 d.
Dalė Bajorūnienė
2016 rugpjūtis 22 d.
Rugpjūčio 21 d. NGS Panevėžio skyriaus nariai dalyvavo minėjime-konferencijoje 1991 m.rugpjūčio pučo, žuvusio kario savanorio Artūro Sakalausko 25 m.(žūties metinių) paminėjime.
Šis renginys vyko Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
Sugiedojome himną, tylos minute pagerbėme žuvusius už Tėvynės Laisvę.
Išklausėme Kunigo Roberto Grigo invokaciją,Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Vydo Gedvilo,
LT Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininko Arnoldo Kulikauskio,
LT Nepriklausomybės Akto signataro.pirmojo krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus, LT Nepriklausomybės Akto signataro Egidijaus Bičkausko, Lietuvos Kariuomenės vado patarėjo.Lietuvos karo akademijos profesoriaus dr.Valdo Rakučio, Lietuvos šaulių sąjungos štabo nario.Klaipėdos universiteto doktoranto Egidijaus Papečkio,profesoriaus Vytauto Landzbergio,mokomojo junginio ,mechanizuotosios pėstininkė brigados „Geležinis Vilkas“ pirmojo vado dim.brg.gen. Česlovo Jezersko pranešimus.
Antroje minėjimo dalyje prisiminimais nukėlė į praeitį ats. plk. Arūnas Dudavičius, LT NGS Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Zigfridas Jankauskas,“Vilnijos“ draugijos pirmininkas.habilituotas dr.Kazimieras Garšva,Lietuvos policijos veteranų asociacijos Laisvės gynimo atminimo komitetu narys Ramutis Oleka,
pasienietis buvęs Lavoriškių posto viršininkas Almantas Laučius, pirmasis atkurtos
Lietuvos muitinės vadovas Valerijonas Valickas.
Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos medaliu apdovanotas karys savanoris Artūras Sakalauskas (po mirties),šis apdovanojimas įteiktas jo tėveliams.
Renginys buvo prasmingas,ypatingai reikalingas jaunąjai kartai.
Pavargę, bet laimingi vakare grįžome į namus. Dėkojame Šio renginio organizatoriams.
Šis renginys vyko Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
Sugiedojome himną, tylos minute pagerbėme žuvusius už Tėvynės Laisvę.
Išklausėme Kunigo Roberto Grigo invokaciją,Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Vydo Gedvilo,
LT Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininko Arnoldo Kulikauskio,
LT Nepriklausomybės Akto signataro.pirmojo krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus, LT Nepriklausomybės Akto signataro Egidijaus Bičkausko, Lietuvos Kariuomenės vado patarėjo.Lietuvos karo akademijos profesoriaus dr.Valdo Rakučio, Lietuvos šaulių sąjungos štabo nario.Klaipėdos universiteto doktoranto Egidijaus Papečkio,profesoriaus Vytauto Landzbergio,mokomojo junginio ,mechanizuotosios pėstininkė brigados „Geležinis Vilkas“ pirmojo vado dim.brg.gen. Česlovo Jezersko pranešimus.
Antroje minėjimo dalyje prisiminimais nukėlė į praeitį ats. plk. Arūnas Dudavičius, LT NGS Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Zigfridas Jankauskas,“Vilnijos“ draugijos pirmininkas.habilituotas dr.Kazimieras Garšva,Lietuvos policijos veteranų asociacijos Laisvės gynimo atminimo komitetu narys Ramutis Oleka,
pasienietis buvęs Lavoriškių posto viršininkas Almantas Laučius, pirmasis atkurtos
Lietuvos muitinės vadovas Valerijonas Valickas.
Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos medaliu apdovanotas karys savanoris Artūras Sakalauskas (po mirties),šis apdovanojimas įteiktas jo tėveliams.
Renginys buvo prasmingas,ypatingai reikalingas jaunąjai kartai.
Pavargę, bet laimingi vakare grįžome į namus. Dėkojame Šio renginio organizatoriams.
Svečiuose pas Rezervo karius
Leontina Telksnienė
2016 liepa 10 d.
Leontina Telksnienė
2016 liepa 10 d.
Karaliaus Mindaugo husarų bataliono šaudykloje liepos 9 d. vyko tarptautinis renginys. Jame dalyvavo Latvijos atsargos karininkų sąjungos atstovai bei Panevėžio sk. LRKA PAS
Renginį organizavo Rezervo karių asociacijos Panevėžio sk. vadas B. Zaronskis.
NGS Panevėžio sk. narys Vidmantas Telksnys yra šios asociacijos narys, tad šiame renginyje dalyvavo ir grupelė NGS Panevėžio sk. narių.
Geriausi šauliai – Latvijos atstovai.
Renginį organizavo Rezervo karių asociacijos Panevėžio sk. vadas B. Zaronskis.
NGS Panevėžio sk. narys Vidmantas Telksnys yra šios asociacijos narys, tad šiame renginyje dalyvavo ir grupelė NGS Panevėžio sk. narių.
Geriausi šauliai – Latvijos atstovai.
NGS nariai minėjo Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną
Dalė Bajorūnienė
2016 liepa 6 d.
Dalė Bajorūnienė
2016 liepa 6 d.
Šiandien liepos 6-oji Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.
Būrys Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. narių susirinkę į Laisvės aikštę paminėjo šią garbingą datą.
Sveikinimo žodį tarė miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, palinkėjo visiems šventiškos nuotaikos,pakvietė visus į muzikinį teatrą, kraštotyros muziejų ,o vakare - prisijungti prie viso pasaulio lietuvių ir drauge sugiedoti Lietuvos himną.
Panevėžiečius pasveikino vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ,linkėjo susiklausymo,ramybės.
Būrys Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. narių susirinkę į Laisvės aikštę paminėjo šią garbingą datą.
Sveikinimo žodį tarė miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, palinkėjo visiems šventiškos nuotaikos,pakvietė visus į muzikinį teatrą, kraštotyros muziejų ,o vakare - prisijungti prie viso pasaulio lietuvių ir drauge sugiedoti Lietuvos himną.
Panevėžiečius pasveikino vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ,linkėjo susiklausymo,ramybės.
Panevėžyje sutikti"Dragūnų žygis II" dalyviai
Leontina Telksnienė
2016 birželis 5 d.
Birželio 5 d., grupelė NGS Panevėžio skyriaus narių, dalyvavo karinės technikos ir ginkluotės parodoje Panevėžyje, sutiko JAV karius mosuodami Lietuvos ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungos vėliavėlėmis. NGS nariai pabendravo su JAV kariais, apsikeitė dovanėlėmis. JAV kariai mielai sutiko kartu nusifotografuoti.
Čia panevėžiečiams ir miesto svečiams buvo pristatoma JAV karinė technika ir ginkluotė.
Pratybos prasidėjo NATO sąjungininkų JAV Sausumos pajėgų II-ojo kavalerijos pulko rengiamu persidislokavimu „Dragoon Ride II" (liet. „Dragūnų žygis II"). Jo metu apie 1 tūkst. JAV karių su 400 kovinės technikos priemonėmis dviem maršrutais persidislokuoja iš Vokietijos į Estiją, pakeliui sustodami Čekijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje.
Pailsėję Mindaugo batalione Pajuostėje, JAV kariai planuoja sustoti ir kituose miestuose, miesteliuose ir visuomenei pademonstruoti turimus pajėgumus: techniką, ginkluotę ir ekipuotę.
Kviečiu žiūrėti video :Per Lietuvą keliauja tūkstantis NATO karių 2 dalis | VIDEO | 15min.lt
Čia panevėžiečiams ir miesto svečiams buvo pristatoma JAV karinė technika ir ginkluotė.
Pratybos prasidėjo NATO sąjungininkų JAV Sausumos pajėgų II-ojo kavalerijos pulko rengiamu persidislokavimu „Dragoon Ride II" (liet. „Dragūnų žygis II"). Jo metu apie 1 tūkst. JAV karių su 400 kovinės technikos priemonėmis dviem maršrutais persidislokuoja iš Vokietijos į Estiją, pakeliui sustodami Čekijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje.
Pailsėję Mindaugo batalione Pajuostėje, JAV kariai planuoja sustoti ir kituose miestuose, miesteliuose ir visuomenei pademonstruoti turimus pajėgumus: techniką, ginkluotę ir ekipuotę.
Kviečiu žiūrėti video :Per Lietuvą keliauja tūkstantis NATO karių 2 dalis | VIDEO | 15min.lt
NGS Panevėžio sk. nariai minėjo atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės dieną
2016 kovas 12 d.
2016 kovas 12 d.
Panevėžyje atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 26-ųjų metinių minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis už Tėvynę Lietuvą Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje ir Kristaus Karaliaus katedroje.
12 val. Laisvės aikštėje, prie miesto prie Savivaldybės iškilmingai iškelta valstybės vėliava.
„Esu tikras, kad daugelis puikiai prisimena tų dienų nerimą ir tvirtą pasiryžimą, tą pakilią nuotaiką, kuomet buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktas. Po ilgų skaudžios okupacijos metų pasiekėme svarbiausią tikslą – laisvę savarankiškai lemti savo šalies ateitį. Šiandien matydamas tiek daug jaunų žmonių, džiaugiuosi, kad tvirtas pilietiškumo jausmas perduotas jaunajai kartai. Linkiu Jums visiems neužmiršti Kovo 11-osios tikslų. Linkiu savo drąsiomis idėjomis kurti savo ir valstybės ateitį!“, – linkėjo susirinkusiems į iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją meras R. Račkauskas.
12 val. Laisvės aikštėje, prie miesto prie Savivaldybės iškilmingai iškelta valstybės vėliava.
„Esu tikras, kad daugelis puikiai prisimena tų dienų nerimą ir tvirtą pasiryžimą, tą pakilią nuotaiką, kuomet buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktas. Po ilgų skaudžios okupacijos metų pasiekėme svarbiausią tikslą – laisvę savarankiškai lemti savo šalies ateitį. Šiandien matydamas tiek daug jaunų žmonių, džiaugiuosi, kad tvirtas pilietiškumo jausmas perduotas jaunajai kartai. Linkiu Jums visiems neužmiršti Kovo 11-osios tikslų. Linkiu savo drąsiomis idėjomis kurti savo ir valstybės ateitį!“, – linkėjo susirinkusiems į iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją meras R. Račkauskas.
Panevėžio Laisvės aikštėje buvo organizuojamas Kovo 11-osios dviejų dienų bėgimas, skirtas paminėti 26-ąsias atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metines.
Bėgimo organizatorius Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" Karaliaus Mindaugo husarų batalionas.
Bėgime dalyvavo mūsų NGS narys Alvidas Bajorūnas.
Bėgimo organizatorius Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" Karaliaus Mindaugo husarų batalionas.
Bėgime dalyvavo mūsų NGS narys Alvidas Bajorūnas.
Šiame vėliavos pakėlime dalyvavo ir NGS Panevėžio sk. nariai kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, tai - Panevėžio birutietėmis ir pilietiniu judėjimu „KARTU“.
Visuotinio susirinkimo aidas
Leontina Telksnienė
2016 kovas 6 d.
Leontina Telksnienė
2016 kovas 6 d.
Kovo 5 d. Vilniaus miesto Karininkų Ramovėje rinkosi Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai iš visos Lietuvos. Jame dalyvavo ir Panevėžio sk. NGS nariai.
Visuotinis narių susirinkimas prasidėjo gan iškilmingai. Į salę garbingai buvo įnešta nauja NGS vėliava, kurią pašventino kunigas, buvo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, tylos minute pagerbtas neseniai ir staiga į amžinybę iškeliavęs NGS pirmininko pavaduotojas Gediminas Jurčiukonis.
Visuotinio susirinkimo metu NGS pirmininkas Arnoldas Kulikauskis Padėkos raštais apdovanojo keletą NGS narių "Už pasižymėjimą stiprinant Lietuvos Nepriklausomybę ir aktyvią veiklą nepriklausomybės gynėjų sąjungoje“.
Keletai narių buvo įteiktos vardinės statulėlės. Visoms NGS narėms- moterims - įteiktos gėlės artėjančios Moters dienos proga.
Daug gražių ir prasmingų palinkėjimų susirinkimo dalyviams tarė NGS Garbės pirmininkas Jonas Gečas.
Susirinkimo metu visi atidžiai išklausė pirmininko A. Kulikauskio pateiktą NGS veiklos ataskaitą už 2015 metus.
Vėliau NGS narių laukė naujos valdybos ir pirmininko rinkimai.
Dar vienai kadencijai vadovauti NGS patikėta Arnoldui Kulikauskiui. Išrinkta nauja valdyba iš penkių asmenų.
Visuotinis narių susirinkimas prasidėjo gan iškilmingai. Į salę garbingai buvo įnešta nauja NGS vėliava, kurią pašventino kunigas, buvo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, tylos minute pagerbtas neseniai ir staiga į amžinybę iškeliavęs NGS pirmininko pavaduotojas Gediminas Jurčiukonis.
Visuotinio susirinkimo metu NGS pirmininkas Arnoldas Kulikauskis Padėkos raštais apdovanojo keletą NGS narių "Už pasižymėjimą stiprinant Lietuvos Nepriklausomybę ir aktyvią veiklą nepriklausomybės gynėjų sąjungoje“.
Keletai narių buvo įteiktos vardinės statulėlės. Visoms NGS narėms- moterims - įteiktos gėlės artėjančios Moters dienos proga.
Daug gražių ir prasmingų palinkėjimų susirinkimo dalyviams tarė NGS Garbės pirmininkas Jonas Gečas.
Susirinkimo metu visi atidžiai išklausė pirmininko A. Kulikauskio pateiktą NGS veiklos ataskaitą už 2015 metus.
Vėliau NGS narių laukė naujos valdybos ir pirmininko rinkimai.
Dar vienai kadencijai vadovauti NGS patikėta Arnoldui Kulikauskiui. Išrinkta nauja valdyba iš penkių asmenų.
Graži Vasario 16- osios šventė
Leontina Telksnienė
2016 m. vasaris 16 d.
Leontina Telksnienė
2016 m. vasaris 16 d.
Viena svarbiausių dienų Lietuvos istorijoje buvo gražiai paminėta Panevėžyje.
Nors diena buvo šaltoka, bet NGS Panevėžio sk. nariai aktyviai dalyvavo renginiuose.
Prieš vėliavos pakėlimo ceremoniją su Judėjimu KARTU dalyvavome pilietinėje akcijoje „Trispalvėm pražydusi Vasario 16-osios gatvė“. Kur medžiai buvo apjuosti trispalvėm.
Po gražios akcijos, NGS Panevėžio sk. nariai, kartu su Birutiečių organizacija, dalyvavome iškilmingame minėjime ir vėliavos pakėlimo ceremonijoje.
Prie Panevėžio miesto savivaldybės rinkosi pilietiškai nusiteikęs jaunimas, šeimos, vyresnio amžiaus panevėžiečiai.
Sveikinimo žodį tarė miesto meras Rytis Račkauskas, vyskupas Jonas Kauneckas, svečiai iš Gruzijos. Koncertavo įvairūs muzikantai, ansambliai, pučiamųjų orkestras "Garsas".
Visa Lietuva švenčia Valstybės atkūrimo dieną. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.
Visi būkit pasveikinti ypatingos šventės - Vasario 16-osios proga!
.
Nors diena buvo šaltoka, bet NGS Panevėžio sk. nariai aktyviai dalyvavo renginiuose.
Prieš vėliavos pakėlimo ceremoniją su Judėjimu KARTU dalyvavome pilietinėje akcijoje „Trispalvėm pražydusi Vasario 16-osios gatvė“. Kur medžiai buvo apjuosti trispalvėm.
Po gražios akcijos, NGS Panevėžio sk. nariai, kartu su Birutiečių organizacija, dalyvavome iškilmingame minėjime ir vėliavos pakėlimo ceremonijoje.
Prie Panevėžio miesto savivaldybės rinkosi pilietiškai nusiteikęs jaunimas, šeimos, vyresnio amžiaus panevėžiečiai.
Sveikinimo žodį tarė miesto meras Rytis Račkauskas, vyskupas Jonas Kauneckas, svečiai iš Gruzijos. Koncertavo įvairūs muzikantai, ansambliai, pučiamųjų orkestras "Garsas".
Visa Lietuva švenčia Valstybės atkūrimo dieną. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.
Visi būkit pasveikinti ypatingos šventės - Vasario 16-osios proga!
.
Nepriklausomybės 25-ečio paminėjimas Panevėžyje
Alvidas Bajorūnas
2016 m. sausis 13 d.
Alvidas Bajorūnas
2016 m. sausis 13 d.
Nuo pat ryto Laisvės aikštėje 8.30 val. dalyvavau ,,Vilties" progimnazijos vadovų organizuotame renginyje „Apjuoskim Laisvės aikštę žvakutėmis.“ Laisvės aikštę apėjau lėtai, viso renginio metu vaikai dainavo dainas apie laisvę, pritardami transliuojamai fonogramai Praeit pro vieną grupę mokinukų neįstengiau nesustojęs, nes dainuojama jų daina grąžino mane į to meto laikmetį prie TV bokšto. Sustingau, pastovėjęs paklausiau vaikų iš kur jie? Pasibaigus renginiui, vaikus nufotografavau su grupės vadove, pasikeitėm kontaktais.
Po renginio dar ilgai galvoje skambėjo tos dainos žodžiai, ypač didžiulis spindesys - laimės bei džiaugsmo akyse mažųjų suspindo kai pasiūliau nufotografuoti ir aplankyti juos mokykloje, papasakoti plačiau apie to meto įvykius.
Gaila, kad prie mokyklos surengtos akcijos labai mažai prisidėjo to meto patriotų, juk apie tuos laikus tik jie gyvai gali papasakoti kas iš tikrųjų tomis dienomis, savaitėmis nutiko,apie ką jie galvojo, kas neramino, kokios mintys plūdo jų širdyse.
Gaila, kad prie mokyklos surengtos akcijos labai mažai prisidėjo to meto patriotų, juk apie tuos laikus tik jie gyvai gali papasakoti kas iš tikrųjų tomis dienomis, savaitėmis nutiko,apie ką jie galvojo, kas neramino, kokios mintys plūdo jų širdyse.
12 val. iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija prie Panevėžio miesto savivaldybės. Panevėžiečių susirinko mažiau nei prieš metus, nes to meto dalyvių skaičius stipriai mažėja.
To meto karta jau nėra tokia stipri, kankina sveikatos trikdžiai, gal ir amžiaus sukrautas kraitis pakiša koją ?
Tačiau, iškilmingame vėliavos pakėlime dalyvavo ir būrys NGS Panevėžio skyriaus narių.
Mūsų išrinktieji atliko savo pareigą, mes irgi, kurie dar nesame abejingi tai datai, susirinkome, paklausėme ką jie palinkėjo, pagerbėme žuvusiuosius už Lietuvos Laisvę tylos minute, išklausę salvę, bei akimis palydėję orkestrą - išsiskirstėme.
To meto karta jau nėra tokia stipri, kankina sveikatos trikdžiai, gal ir amžiaus sukrautas kraitis pakiša koją ?
Tačiau, iškilmingame vėliavos pakėlime dalyvavo ir būrys NGS Panevėžio skyriaus narių.
Mūsų išrinktieji atliko savo pareigą, mes irgi, kurie dar nesame abejingi tai datai, susirinkome, paklausėme ką jie palinkėjo, pagerbėme žuvusiuosius už Lietuvos Laisvę tylos minute, išklausę salvę, bei akimis palydėję orkestrą - išsiskirstėme.
Laisvės gynėjų 25-mečio minėjimą Panevėžio Sausio 13-osios skvere pavakare, atvykau jau renginiui prasidėjus.
Susitikau su to meto keliais bendraminčiais, pasikeitėme savomis problemomis. Renginio metu pagerbti žuvusieji už Lietuvos Laisvę , taipogi pagerbti ir tie, kurie jau šios dienos nebesulaukė. Pasiklausę bei peržiūrėję rodomą to meto istorinę medžiagą, prisiminę tuos laikus ir dabartį, su keliais to meto dalyviais užkandome kareiviškos košės ir atsigaivinome karšta arbata.
Pasibaigus renginiui dar pusvalandį stovėjome prie pamažu blėstančio laužo. Kaip ir tuo metu sausio 12-13 dienomis. Galiausiai patraukiau namų link. Mintyse sukosi : Na juk Lietuva laisva jau ir 25 metai praėjo, gal ir ne tokios valdžios norėjosi, bet patys ją juk renkame, patys kuriame ateitį...
Susitikau su to meto keliais bendraminčiais, pasikeitėme savomis problemomis. Renginio metu pagerbti žuvusieji už Lietuvos Laisvę , taipogi pagerbti ir tie, kurie jau šios dienos nebesulaukė. Pasiklausę bei peržiūrėję rodomą to meto istorinę medžiagą, prisiminę tuos laikus ir dabartį, su keliais to meto dalyviais užkandome kareiviškos košės ir atsigaivinome karšta arbata.
Pasibaigus renginiui dar pusvalandį stovėjome prie pamažu blėstančio laužo. Kaip ir tuo metu sausio 12-13 dienomis. Galiausiai patraukiau namų link. Mintyse sukosi : Na juk Lietuva laisva jau ir 25 metai praėjo, gal ir ne tokios valdžios norėjosi, bet patys ją juk renkame, patys kuriame ateitį...
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seimo rūmuose įvyko tradicinis Laisvės gynėjų susitikimas. Prieš susitikimą Vitražo galerijoje buvo atidengta atminimo lentelė, skirta 1991 metais šioje Seimo rūmų erdvėje prisiekusiems gynėjams pagerbti, įvyko iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė.
Į istorinę Kovo 11-osios Akto salę susirinkusius Laisvės gynėjus, mokinius, jaunuosius šaulius, Nepriklausomybės Akto signatarus ir kitus garbingus svečius pasveikino Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.
Seimo Pirmininkė, padėkojusi Laisvės gynėjams už narsą, ryžtą ir tikėjimą Laisve, pakvietė susirinkus Seime pasidalyti prisiminimais, galbūt ir naujai prisimintais tų dienų liudijimais.
Renginio dalyvius taip pat pasveikino krašto apsaugos ministras, Seimo narys Juozas Olekas. Jis sakė: “1991 metų sausį krauju apgynėme savo prigimtinę teisę į Laisvę, atsilaikėme prieš tankus ir automatus, prieš ištisą brutalaus pykčio, šmeižto, o kartais ir abejingumo laviną“.
Sveikinimo žodį tarė Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius
Prisiminimais apie Laisvės gynimą 1991 m. sausio mėn. renginyje pasidalijo nemažas būrys gynėjų, tame tarpe buvęs Krašto apsaugos departamento Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vadas (1991) dim. plk., Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Garbės pirmininkas Jonas Gečas, Lietuvos parlamento gynėjas Gasparas Genzbigelis, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas, buvęs Krašto apsaugos departamento Apsaugos tarnybos vadas (1991) Arnoldas Kulikauskis.
Laisvės gynėjų susitikime dalyvavo ir Panevėžio NGS nariai.
Dviems Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. nariams, Jadvygai Petkevičienei ir Petrui Jankaičiui, buvo įteikti Nepriklausomybės gynėjo sąjungos medaliai.
Nuoširdžiai juos sveikiname !
Į istorinę Kovo 11-osios Akto salę susirinkusius Laisvės gynėjus, mokinius, jaunuosius šaulius, Nepriklausomybės Akto signatarus ir kitus garbingus svečius pasveikino Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.
Seimo Pirmininkė, padėkojusi Laisvės gynėjams už narsą, ryžtą ir tikėjimą Laisve, pakvietė susirinkus Seime pasidalyti prisiminimais, galbūt ir naujai prisimintais tų dienų liudijimais.
Renginio dalyvius taip pat pasveikino krašto apsaugos ministras, Seimo narys Juozas Olekas. Jis sakė: “1991 metų sausį krauju apgynėme savo prigimtinę teisę į Laisvę, atsilaikėme prieš tankus ir automatus, prieš ištisą brutalaus pykčio, šmeižto, o kartais ir abejingumo laviną“.
Sveikinimo žodį tarė Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius
Prisiminimais apie Laisvės gynimą 1991 m. sausio mėn. renginyje pasidalijo nemažas būrys gynėjų, tame tarpe buvęs Krašto apsaugos departamento Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vadas (1991) dim. plk., Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Garbės pirmininkas Jonas Gečas, Lietuvos parlamento gynėjas Gasparas Genzbigelis, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas, buvęs Krašto apsaugos departamento Apsaugos tarnybos vadas (1991) Arnoldas Kulikauskis.
Laisvės gynėjų susitikime dalyvavo ir Panevėžio NGS nariai.
Dviems Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. nariams, Jadvygai Petkevičienei ir Petrui Jankaičiui, buvo įteikti Nepriklausomybės gynėjo sąjungos medaliai.
Nuoširdžiai juos sveikiname !
Gyvoji Laisvės istorija
LRS
2015 12 22
LRS
2015 12 22
Netekome vieno iš aktyviausių Parlamento gynėjų – Dim. plk. ltn. Gedimino Jurčiukonio – nepriklausomos Lietuvos pirmosios Vilniaus miesto tarybos deputato, Parlamento gynybos štabo nario ir pirmojo Krašto apsaugos departamento Vilniaus apskrities komendanto.
Jis ne tik prisiėmė atsakomybę ir gynė Parlamento rūmus 1991 metais, bet vėliau aktyviai bendravo su jaunimu, vesdavo temines ekskursijas Seime, kuriose pasakodavo apie Laisvės gynybą. Ačiū Jums, Gediminai!
O čia Gedimino Jurčiukonio žodžiai, pasakyti pranešime 2010 metais, skirti visiems, kurie taip pat gynė Lietuvos Laisvę arba tiems, kurie tuo metu buvo maži, bet supranta Laisvės kainą:
„Liūdniausia, kad tų dienų dalyvių gretos nenumaldomai retėja ir nebeįmanoma visų nepaminėtų įvykių įamžinti. Todėl mūsų likusių gyvųjų pareiga – kuo skubiausiai parašyti savo atsiminimus, nesvarbu ar tai buvo smulkutis darbelis, ar visiems žinomas įvykis.“
Jis ne tik prisiėmė atsakomybę ir gynė Parlamento rūmus 1991 metais, bet vėliau aktyviai bendravo su jaunimu, vesdavo temines ekskursijas Seime, kuriose pasakodavo apie Laisvės gynybą. Ačiū Jums, Gediminai!
O čia Gedimino Jurčiukonio žodžiai, pasakyti pranešime 2010 metais, skirti visiems, kurie taip pat gynė Lietuvos Laisvę arba tiems, kurie tuo metu buvo maži, bet supranta Laisvės kainą:
„Liūdniausia, kad tų dienų dalyvių gretos nenumaldomai retėja ir nebeįmanoma visų nepaminėtų įvykių įamžinti. Todėl mūsų likusių gyvųjų pareiga – kuo skubiausiai parašyti savo atsiminimus, nesvarbu ar tai buvo smulkutis darbelis, ar visiems žinomas įvykis.“
Mūsų, kovotojų už Lietuvos Nepriklausomybę gretos retėja..., eidamas 71-sius metus gruodžio 17 -osios naktį netikėtai mirė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus miesto tarybos narys, Parlamento gynybos štabo narys, pirmasis Krašto apsaugos departamento Vilniaus apskrities komendantas, dim.plk.ltn. Gediminas Jurčiukonis.
Kiekvieną žmogų puošia tik geri jo darbai ir tie prisiminimai ilgai išlieka žmonių ir ypatingai bendražygių širdyse. Tai pats geriausias paminklas! O Gediminas lemtingu Lietuvai kovos laikotarpiu paliko tikrai ryškų pėdsaką !
Kiekvieną žmogų puošia tik geri jo darbai ir tie prisiminimai ilgai išlieka žmonių ir ypatingai bendražygių širdyse. Tai pats geriausias paminklas! O Gediminas lemtingu Lietuvai kovos laikotarpiu paliko tikrai ryškų pėdsaką !
Artėjant Vėlinėms Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. nariai kvietė miesto bendruomenę uždegti žvakelę savanorių, laisvės gynėjų kapinėse. Šiandien, t.y. spalio 28 d. NGS Panevėžio sk. atstovės, kartu su Birutiečių asociacija aplankė Kristaus Karaliaus kapines, esančias Ramygalos gatvėje, kur ilsisi 1918 - 1920 m. savanoriai, bei 1944- 1945 m. Lietuvos laisvės kovotojai.
Buvo uždegtos pagarbos žvakelės, sukalbėta malda.
Buvo uždegtos pagarbos žvakelės, sukalbėta malda.
Valstybės dienos minėjimas
2015 07 06
2015 07 06
Karščiu tvoskiančią Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną į iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją pirmadienį rinkosi istorijai neabejingi ir pasididžiavimą savo valstybe jaučiantys mūsų miesto gyventojai.
Su švente visus pasveikino Panevėžio miesto meras R. Račkauskas, vyskupas L. Virbalas.
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariams meras ir NGS pirmininkė L. Telksnienė iškilmingai įteikė Nepriklausomybės gynęjo medalius Maniui Poviloniui, Vilmantui Varanavičiui ir Alvidui Bajorūnui.
Su švente visus pasveikino Panevėžio miesto meras R. Račkauskas, vyskupas L. Virbalas.
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariams meras ir NGS pirmininkė L. Telksnienė iškilmingai įteikė Nepriklausomybės gynęjo medalius Maniui Poviloniui, Vilmantui Varanavičiui ir Alvidui Bajorūnui.
Karių kapinės Liūdynėje
Dalė Bajorūnienė
2015 06 05
Dalė Bajorūnienė
2015 06 05
Pasitinkant Lietuvos okupacijos 75-metį , birželio 5 d. NGS Panevėžio skyriaus nariai aplankė Panevėžio rajone, Liūdynės kaime esančias karių kapinaites.
Čia ilsisi 2-ojo pėstininkų pulko kariai.
1919 m.gegužės 21 d,,nelygioje kovoje su bolševikais žuvo 9 kariai (8 atpažinti ir 1 nežinomas).
Senieji Velžio gyventojai surinko kūnus ir palaidojo senuose Liūdynės kapeliuose.
Po kelerių metų vietos jaunimas žuvusiųjų atminimui pastatė kryžių. Vėliau karių kapines sutvarkė 4 –ojo pėstininkų pulko kapelionas kun. Jurkus velžiškių padedamas. Karių kapinės pašventintos 1930.07.13.
1989 m.buvo pastatytas koplytstulpis (autorius a.a. Petras Zaura).
Šiais metais prie restauravimo darbų keletą dienų darbavosi mūsų NGS narys , tautodailininkas V.V. Varanavičius. Jo iniciatyva atnaujintas koplytstulpis: išdrožė naują „Rūpintojėlį“ ir patalpino į buvusią vietą (senasis buvo pavogtas), sutvirtino stogelį, pagamino ir pritvirtino naują lentelę su užrašu: 1919.g.21. - 1989.g.21.
Prie paminklo uždegėme žvakutes, mintimis nusikėlėme į tolimus laikus
Čia ilsisi 2-ojo pėstininkų pulko kariai.
1919 m.gegužės 21 d,,nelygioje kovoje su bolševikais žuvo 9 kariai (8 atpažinti ir 1 nežinomas).
Senieji Velžio gyventojai surinko kūnus ir palaidojo senuose Liūdynės kapeliuose.
Po kelerių metų vietos jaunimas žuvusiųjų atminimui pastatė kryžių. Vėliau karių kapines sutvarkė 4 –ojo pėstininkų pulko kapelionas kun. Jurkus velžiškių padedamas. Karių kapinės pašventintos 1930.07.13.
1989 m.buvo pastatytas koplytstulpis (autorius a.a. Petras Zaura).
Šiais metais prie restauravimo darbų keletą dienų darbavosi mūsų NGS narys , tautodailininkas V.V. Varanavičius. Jo iniciatyva atnaujintas koplytstulpis: išdrožė naują „Rūpintojėlį“ ir patalpino į buvusią vietą (senasis buvo pavogtas), sutvirtino stogelį, pagamino ir pritvirtino naują lentelę su užrašu: 1919.g.21. - 1989.g.21.
Prie paminklo uždegėme žvakutes, mintimis nusikėlėme į tolimus laikus
G.Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio “Tarnaukime Lietuvai”apdovanojimai
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk.pavaduotoja
2015 03 30
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk.pavaduotoja
2015 03 30
Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre įvykusioje ceremonijoje Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė apdovanojo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukime Lietuvai“ laureatus.
Medaliai buvo įteikti kovo 30 d. per rašytojos, visuomenės veikėjos gimtadienį.
Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje, vykusioje Panevėžio J. Miltinio dramos teatre, dalyvavo gausus būrys laureatų, juos rekomendavusių žmonių, bičiulių.
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk.nariai pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo komunikacijos departamento,Parlamentarizmo istorijos ir įamžinimo skyriaus vedėją Angonitą Rupšytę medalio įteikimo proga.
Angonita Rupšytė pastoviai rūpinasi Nepriklausomybės gynėjų sąjunga.
Nuoširdžiai linkime Angonitai ir ateityje darbuotis Tėvynės labui.
Dėkojame jai už paramą.
Medaliai buvo įteikti kovo 30 d. per rašytojos, visuomenės veikėjos gimtadienį.
Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje, vykusioje Panevėžio J. Miltinio dramos teatre, dalyvavo gausus būrys laureatų, juos rekomendavusių žmonių, bičiulių.
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk.nariai pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo komunikacijos departamento,Parlamentarizmo istorijos ir įamžinimo skyriaus vedėją Angonitą Rupšytę medalio įteikimo proga.
Angonita Rupšytė pastoviai rūpinasi Nepriklausomybės gynėjų sąjunga.
Nuoširdžiai linkime Angonitai ir ateityje darbuotis Tėvynės labui.
Dėkojame jai už paramą.
Paminėtas Lietuvos Laisvės 25-metis
Leontina Telksnienė
2015 03 11
Leontina Telksnienė
2015 03 11
Kovo 11-osios 25- metį NGS Panevėžip sk. nariai šventė kartu su gražiu būriu panevėžiečių. Paminėti šią šventę susirinko gausybę žmonių, pradedant senjorais ir baigiant mūsų mažaisiais.
Šalia miesto Savivaldybės iškilmingai buvo pakelta vėliava, nugriaudėjo salvės. Kaip niekada gausiai susirinkusiems panevėžiečiams liejosi sveikinimai. Ne kartą išsakytas priminimas, jog laisvė nėra savaiminis dalykas – ją reikia saugoti ir puoselėti. Po iškilmingų kalbų Laisvės aikštė apjuosta 243 metrų ilgio ir 7 metrų pločio Trispalve. Į dangų paleisti 25 balti balandžiai.
Šalia miesto Savivaldybės iškilmingai buvo pakelta vėliava, nugriaudėjo salvės. Kaip niekada gausiai susirinkusiems panevėžiečiams liejosi sveikinimai. Ne kartą išsakytas priminimas, jog laisvė nėra savaiminis dalykas – ją reikia saugoti ir puoselėti. Po iškilmingų kalbų Laisvės aikštė apjuosta 243 metrų ilgio ir 7 metrų pločio Trispalve. Į dangų paleisti 25 balti balandžiai.
NGS Panevėžio skyriaus nariai su judejimu KARTU šventė vasario 16 –ąją
Leontina Telksnienė
2015 02 16
Leontina Telksnienė
2015 02 16
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną prie Panevėžio miesto Savivaldybės vyko iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija.
Nors diena buvo žvarbi, bet NGS Panevėžio skyriaus nariai, paėmę trispalvę į rankas, su džiaugsmu šventė šią šventę su p[ilietiniu judėjimu KARTU.
Šventėje kalbėjo miesto meras, svečias iš Ukrainos, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Dainas dovanojo Sigutė Vaičiulytė, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karys vyr. srž. Donatas Voveris, grojo pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“.
Po iškilmingos vėliavos pakėlimo ceremonijos mūsų nariai su judėjimu KARTU , nešini vėliavas, žygiavome prie Aleksandro paminklo, kur mums grojo Regimanto Vilio pučiamųjų orkestro būgnininkai, dainas dainavo autorius ir atlikėjas Juozas Muliaučius.
Nors buvo šalta, bet išsiskirti dar nesinorėjo, tad ilgai dainavome senas, širdžiai mielas dainas...
Nors diena buvo žvarbi, bet NGS Panevėžio skyriaus nariai, paėmę trispalvę į rankas, su džiaugsmu šventė šią šventę su p[ilietiniu judėjimu KARTU.
Šventėje kalbėjo miesto meras, svečias iš Ukrainos, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Dainas dovanojo Sigutė Vaičiulytė, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karys vyr. srž. Donatas Voveris, grojo pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“.
Po iškilmingos vėliavos pakėlimo ceremonijos mūsų nariai su judėjimu KARTU , nešini vėliavas, žygiavome prie Aleksandro paminklo, kur mums grojo Regimanto Vilio pučiamųjų orkestro būgnininkai, dainas dainavo autorius ir atlikėjas Juozas Muliaučius.
Nors buvo šalta, bet išsiskirti dar nesinorėjo, tad ilgai dainavome senas, širdžiai mielas dainas...
Nepriklausomybės gynėjų konferencija Seime
Leontina Telksnienė
2015 01 13
Leontina Telksnienė
2015 01 13
Sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo rūmų istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje vyko Nepriklausomybės gynėjų sąjungos organizuota konferencija.
Šiame renginyje dalyvavo ir NGS Panevėžio sk. nariai.
Renginio dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Laisvės gynėjai po susitikimo Seimo Kovo 11-osios Akto salėje stojo į tradicinę rikiuotę Seimo Parlamento galerijoje.
Po rikiuotės Nepriklausomybės Gynėjų sąjungos nariai rinkosi į Seimo konferencijų salę, kur buvo įteikiami apdovanojimai.
Apdovanojimus įteikė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis.
Nepriklausomybės Gynėjų medaliai buvo įteikti ir keturiems NGS Panevėžio sk. nariams.
Sausio 13-ąją keletas NGS Panevėžio sk narių dalyvavo Seime iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
Šiame renginyje dalyvavo ir NGS Panevėžio sk. nariai.
Renginio dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Laisvės gynėjai po susitikimo Seimo Kovo 11-osios Akto salėje stojo į tradicinę rikiuotę Seimo Parlamento galerijoje.
Po rikiuotės Nepriklausomybės Gynėjų sąjungos nariai rinkosi į Seimo konferencijų salę, kur buvo įteikiami apdovanojimai.
Apdovanojimus įteikė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis.
Nepriklausomybės Gynėjų medaliai buvo įteikti ir keturiems NGS Panevėžio sk. nariams.
Sausio 13-ąją keletas NGS Panevėžio sk narių dalyvavo Seime iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
Uždekime širdyse dar vieną atminties žvakelę
A. Ramanauskaitė - Skokauskienė
Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko - Vanago dukra,
Lietuvos Nepriklausomybės Gynimo Sausio 13-sios Brolijos Garbės Pirmininkė
2014 11 01
A. Ramanauskaitė - Skokauskienė
Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko - Vanago dukra,
Lietuvos Nepriklausomybės Gynimo Sausio 13-sios Brolijos Garbės Pirmininkė
2014 11 01
Varpai bažnyčios neskambėjo,
Kapus užlygino batu.
Net kryžiaus ženklo nepadėjo,
Gal atmintis išnyks kartu.
(nežinomo poeto eilės skirtos nužudytiems laisvės kovotojams, partizanams)
Vėlinės - mirusiųjų pagerbimo, atminimo šventė. Lankome artimųjų, iškiliųjų Lietuvos žmonių kapus, degame žvakeles, skiriame už juos savo maldas. Prisiminkime ir tuos, kurių kapų nėra, nes juos sumetė į šulinius, raistus, ar kitaip išniekino... užkasė grioviuose , žvyrduobėse tikėdamiesi, kad ir atmintis išnyks kartu.
Neleiskime atminčiai išnykti.
Partizanai žuvo už Tėvynės Laisvę. Jie žuvo už mus, už ateinančius po mūsų. Jie žuvo už Laisvą Lietuvą. Uždekime Jiems savo širdyse atminties žvakelę !
Kapus užlygino batu.
Net kryžiaus ženklo nepadėjo,
Gal atmintis išnyks kartu.
(nežinomo poeto eilės skirtos nužudytiems laisvės kovotojams, partizanams)
Vėlinės - mirusiųjų pagerbimo, atminimo šventė. Lankome artimųjų, iškiliųjų Lietuvos žmonių kapus, degame žvakeles, skiriame už juos savo maldas. Prisiminkime ir tuos, kurių kapų nėra, nes juos sumetė į šulinius, raistus, ar kitaip išniekino... užkasė grioviuose , žvyrduobėse tikėdamiesi, kad ir atmintis išnyks kartu.
Neleiskime atminčiai išnykti.
Partizanai žuvo už Tėvynės Laisvę. Jie žuvo už mus, už ateinančius po mūsų. Jie žuvo už Laisvą Lietuvą. Uždekime Jiems savo širdyse atminties žvakelę !
‘’Vartai išėjusiems Tėvynės ginti‘‘
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk.pirmininkės pav.
2014.10.30.
Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos Garbės pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė surengė išvyką į Anykščius. Dalyvavo Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos atstovai iš visos Lietuvos.
Troškūnų miestelyje Nepriklausomybės aikštėje prie paminklo Algimanto apygardos partizanams atminti (Žalioji rinktinė, Šarūno rinktinė, Margio rinktinė) uždegėme žvakutes, padėjome gėlių. Šis paminklas pastatytas ir pašventintas 1996 m. spalio 26 d. (skulptorius Jonas Jagėla, architektė Audronė Kaušinienė) ‚ pavadinimu ‘‘Vartai išėjusiems Tėvynės ginti“. Uždegę žvakeles tylos minute pagerbėme žuvusius.
Aplankėme Troškūnų Švc.Trejybės bažnyčią, pasimeldėme. Tai vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia. Ant išorinės bažnyčios sienos yra atminimo lenta. Tai lenta penkiems Šaulių draugijos jaunuoliams atminti, kurie žuvo 1920.10.21., kovojant su priešais.
Šalia bažnyčios buvo pastatytas Bernardinų vienuolynas. Šiuo metu ten veikia pramogų centras, įkurta pobūvių salė, viešbutis.
Nuvykome į Niūronis, aplankėme Arklio muziejų, kuris yra vienintelis Lietuvoje. Muziejuje kaupiami eksponatai, atspindintys lietuvių ūkio ir kultūros istoriją. Aštuoniuose muziejaus patalpose eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, arklio gadynės transporto priemonės. Iš visos Lietuvos surinkti vežimai: bričkelės, lineikos, važeliai, taip pat tautodailininko Jono Kazlausko drožinių kolekcijos.
Aplankėme nuostabų duonos kepimo sodžiaus gamtos kampelį Niūronyse Aukštaičių sodyboje, Visi sudalyvavome edukacinėje programėlėje – Duonos kepimas. Sužinojome visą rugio kelią - kaip atkeliauja ant mūsų stalo kasdieninė duona. Po kepalėlį karštos duonos kiekvienas parsivežėme į namus.
Visi padėkojome Garbės pirmininkei A. Ramanauskaitei - Skokauskienei už turiningai praleistą laiką.
Pavargę, bet pilni naujų įspūdžių grįžome į namus.
Troškūnų miestelyje Nepriklausomybės aikštėje prie paminklo Algimanto apygardos partizanams atminti (Žalioji rinktinė, Šarūno rinktinė, Margio rinktinė) uždegėme žvakutes, padėjome gėlių. Šis paminklas pastatytas ir pašventintas 1996 m. spalio 26 d. (skulptorius Jonas Jagėla, architektė Audronė Kaušinienė) ‚ pavadinimu ‘‘Vartai išėjusiems Tėvynės ginti“. Uždegę žvakeles tylos minute pagerbėme žuvusius.
Aplankėme Troškūnų Švc.Trejybės bažnyčią, pasimeldėme. Tai vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia. Ant išorinės bažnyčios sienos yra atminimo lenta. Tai lenta penkiems Šaulių draugijos jaunuoliams atminti, kurie žuvo 1920.10.21., kovojant su priešais.
Šalia bažnyčios buvo pastatytas Bernardinų vienuolynas. Šiuo metu ten veikia pramogų centras, įkurta pobūvių salė, viešbutis.
Nuvykome į Niūronis, aplankėme Arklio muziejų, kuris yra vienintelis Lietuvoje. Muziejuje kaupiami eksponatai, atspindintys lietuvių ūkio ir kultūros istoriją. Aštuoniuose muziejaus patalpose eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, arklio gadynės transporto priemonės. Iš visos Lietuvos surinkti vežimai: bričkelės, lineikos, važeliai, taip pat tautodailininko Jono Kazlausko drožinių kolekcijos.
Aplankėme nuostabų duonos kepimo sodžiaus gamtos kampelį Niūronyse Aukštaičių sodyboje, Visi sudalyvavome edukacinėje programėlėje – Duonos kepimas. Sužinojome visą rugio kelią - kaip atkeliauja ant mūsų stalo kasdieninė duona. Po kepalėlį karštos duonos kiekvienas parsivežėme į namus.
Visi padėkojome Garbės pirmininkei A. Ramanauskaitei - Skokauskienei už turiningai praleistą laiką.
Pavargę, bet pilni naujų įspūdžių grįžome į namus.
Žydų Genocidui atminti
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkės pav.
2014.09.22.
Sąjūdžio muziejuje paminėta Lietuvos žydų Genocido diena.
Šį renginį suorganizavo Sąjūdžio muziejaus darbuotoja Giedrė Baltuškienė.
Dalyvavo garbingi svečiai: žydų bendruomenės pirmininkas G.Kofmanas, pavaduotojas J.Smirnovas.
Į renginį atvyko Saulėtekio progimnazijos moksleiviai su savo istorijos mokytoja gerb. G. Žilyte, Kraštotyros muziejaus darbuotojai, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovai.
Šią kupiną rimties, susikaupimo dieną tylos minute pagerbėme tuos, kurių senai nėra tarpe mūsų.
Gražiai nuskambėjo V. Mikalausko menų gimnazijos fleitininkių trio atliekami sudėtingi kūriniai - tai ir buvo įžanga į šios dienos susikaupimo, rimties paminėjimą.
Kalbėjo Kraštotyros muziejaus direktorius gerb A. .Astramskas, žydų bendruomenės pirmininkas G.Kofmanas. Pavaduotojas J.Smirnovas pasidalino skaudžiais išgyventais prisiminimais.Jo akyse nuolatos tvenkėsi ašaros, buvo sunku kalbėti kaip žiauriai buvo susidorota su žydų tautybės žmonėmis.
Saulėtekio progimnazijos istorijos mokytoja G. Žilytė savo pasakojimu nukėlė mus į tuos laikus, kaip buvo susidorota su Panevėžio m. žydų tautybės žmonėmis. Tai buvo žiauru –jie visi buvo sušaudyti. Ji kartojo: negalima niekada pamiršti tos tautos sunkių išgyvenimų, turime gerbti, mylėti vienas kitą. Gyvendami santarvėje, vienybėje mes būsime laimingi ir stiprūs.
Po renginio vyko apdovanojimai,
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos valdyba dėkoja G.Baltuškienei už pakvietimą minint žydų Genocido dieną.
Ačiū už gražų renginį.
Šį renginį suorganizavo Sąjūdžio muziejaus darbuotoja Giedrė Baltuškienė.
Dalyvavo garbingi svečiai: žydų bendruomenės pirmininkas G.Kofmanas, pavaduotojas J.Smirnovas.
Į renginį atvyko Saulėtekio progimnazijos moksleiviai su savo istorijos mokytoja gerb. G. Žilyte, Kraštotyros muziejaus darbuotojai, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovai.
Šią kupiną rimties, susikaupimo dieną tylos minute pagerbėme tuos, kurių senai nėra tarpe mūsų.
Gražiai nuskambėjo V. Mikalausko menų gimnazijos fleitininkių trio atliekami sudėtingi kūriniai - tai ir buvo įžanga į šios dienos susikaupimo, rimties paminėjimą.
Kalbėjo Kraštotyros muziejaus direktorius gerb A. .Astramskas, žydų bendruomenės pirmininkas G.Kofmanas. Pavaduotojas J.Smirnovas pasidalino skaudžiais išgyventais prisiminimais.Jo akyse nuolatos tvenkėsi ašaros, buvo sunku kalbėti kaip žiauriai buvo susidorota su žydų tautybės žmonėmis.
Saulėtekio progimnazijos istorijos mokytoja G. Žilytė savo pasakojimu nukėlė mus į tuos laikus, kaip buvo susidorota su Panevėžio m. žydų tautybės žmonėmis. Tai buvo žiauru –jie visi buvo sušaudyti. Ji kartojo: negalima niekada pamiršti tos tautos sunkių išgyvenimų, turime gerbti, mylėti vienas kitą. Gyvendami santarvėje, vienybėje mes būsime laimingi ir stiprūs.
Po renginio vyko apdovanojimai,
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos valdyba dėkoja G.Baltuškienei už pakvietimą minint žydų Genocido dieną.
Ačiū už gražų renginį.
Šeštadienį daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių skambėjo laisvės dainos. Lygiai prieš 25-erius metus visos trys Baltijos valstybės garsiai ir viešai… Plačiau
Apie lietuvių istorinę pergalę Salaspilio mūšyje primins paminklas
Leontina Telksnienė
2014 m. Liepos 6 d.
Leontina Telksnienė
2014 m. Liepos 6 d.
Biržuose Valstybės dieną atidengtas Salaspilio mūšį įamžinantis paminklas. Iškilmingą paminklo atidengimą lydėjo teatralizuota istorinė improvizacija ir senovinės patrankos šūviai.
Paminklas Salaspilio mūšiui Biržuose pastatytas Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Arvydo Pociaus iniciatyva. Lėšas paminklui rinko Atsargos karininkų sąjunga. Istorinės pergalės įamžinimo projektą palaikė kariai, Lietuvos ir užsienio valstybių gyventojai, iš viso lėšas paminklui pastatyti paaukojo daugiau nei 900 žmonių.
Paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo gausybė svečių, tai kariuomenės vadas Arvydas Pocius su žmona Namida, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. atstovai, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos narės, atsargos karininkai, Biržų miesto gyventojai ir kiti garbūs svečiai.
Vėliau renginyje dalyvavę biržiečiai ir miesto svečiai kartu sugiedojo Tautinę giesmę.
Salaspilio mūšis vyko 1605 metų rugsėjo 27 dieną dabartinėje Latvijos teritorijoje. Tai didžiausias mūšis 1600-1611 metų kare su Švedija, kuri siekė užimti rytinį Baltijos jūros pakraštį. Salaspilio mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, nugalėjo tris kartus didesnę Švedijos Karalystės kariuomenę.
Paminklas Salaspilio mūšiui Biržuose pastatytas Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Arvydo Pociaus iniciatyva. Lėšas paminklui rinko Atsargos karininkų sąjunga. Istorinės pergalės įamžinimo projektą palaikė kariai, Lietuvos ir užsienio valstybių gyventojai, iš viso lėšas paminklui pastatyti paaukojo daugiau nei 900 žmonių.
Paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo gausybė svečių, tai kariuomenės vadas Arvydas Pocius su žmona Namida, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. atstovai, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos narės, atsargos karininkai, Biržų miesto gyventojai ir kiti garbūs svečiai.
Vėliau renginyje dalyvavę biržiečiai ir miesto svečiai kartu sugiedojo Tautinę giesmę.
Salaspilio mūšis vyko 1605 metų rugsėjo 27 dieną dabartinėje Latvijos teritorijoje. Tai didžiausias mūšis 1600-1611 metų kare su Švedija, kuri siekė užimti rytinį Baltijos jūros pakraštį. Salaspilio mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, nugalėjo tris kartus didesnę Švedijos Karalystės kariuomenę.
Vasarvidžio šventė
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk, pirmininkės pavaduotoja
2014.06.21
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk, pirmininkės pavaduotoja
2014.06.21
Panevėžys šiemet yra kultūros sostinė. Kraštotyros muziejus birželio 21-ąją Skaistakalnio parke surengė Vasarvidžio šventę. Miesto bendruomenę, svečius sukvietė į prieškarinę Jasnogurką (taip vadinosi Skaistakalnio parkas) , pasikeminėti.
Džiugino puikus oras, pakili nuotaika. Renginį vedė Loreta Sungailienė ir Vytenis Pauliukaitis. Skambėjo muzika, dainos. Mus linksmino pučiamujų orkestras „Panevėžio garsas“, Šiaulių orkestras, folkloro ansambliai „Nalšia“, “Salduvė“, liaudies šokių kolektyvai ir dar daugybė kitų kolektyvų.
Šventės kodas „Prieškarinis miesto sodas“, tad miesto ponios išsitraukė senas sukneles, skrybėlaites, pirštines. Tokių pasirėdžiusių ponių matėme ir jomis grožėjomės.
Veikė cukrainė „Pas Liolę“, “Ponių salonas“, "Žolių kiemas', "Janinos žolės“, Jonų varžytuvių ir vaikų pramogų kiemai. Buvo daug įspūdingų pramogų.
19 val. miesto Burmistras iškilmingai paskelbė šventės pradžią.
Buvo siekta padengti ilgiausią, skaniausią pyragų stalą.
Šiose varžytuvėse dalyvavome ir mes: Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. nariai.
Iškepėme tikrą lietuvišką baltą pyragą, pačios pasipuošėme lininiais apdarais, gintaro karoliais.
Pyragų skonį ir grožį vertino kompetentinga komisija, kuriai vadovavo gerb. Zita Kelmickaitė.
Įvertintas mūsų gardus pyragas: gavome paskatinamąjį Maximos prizą. Mūsų širdys tuo labai džiaugėsi.
Praleistas vakaras ilgam pasiliko mūsų širdyse, tai labai akiai mielas, gražus, įspūdingas renginys.
Žmonių veiduose spindėjo šypsena, o ir gamta prie to prisidėjo - visą laiką švietė saulė.
Dėkojame Kraštotyros muziejui, kad mus pakvietė į šį renginį.
Vakare 24 val.įsižiebė ugnies skulptūros ir fejerverkai.
Smagiai palydėjome ilgiausią vasaros dieną.
Džiugino puikus oras, pakili nuotaika. Renginį vedė Loreta Sungailienė ir Vytenis Pauliukaitis. Skambėjo muzika, dainos. Mus linksmino pučiamujų orkestras „Panevėžio garsas“, Šiaulių orkestras, folkloro ansambliai „Nalšia“, “Salduvė“, liaudies šokių kolektyvai ir dar daugybė kitų kolektyvų.
Šventės kodas „Prieškarinis miesto sodas“, tad miesto ponios išsitraukė senas sukneles, skrybėlaites, pirštines. Tokių pasirėdžiusių ponių matėme ir jomis grožėjomės.
Veikė cukrainė „Pas Liolę“, “Ponių salonas“, "Žolių kiemas', "Janinos žolės“, Jonų varžytuvių ir vaikų pramogų kiemai. Buvo daug įspūdingų pramogų.
19 val. miesto Burmistras iškilmingai paskelbė šventės pradžią.
Buvo siekta padengti ilgiausią, skaniausią pyragų stalą.
Šiose varžytuvėse dalyvavome ir mes: Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. nariai.
Iškepėme tikrą lietuvišką baltą pyragą, pačios pasipuošėme lininiais apdarais, gintaro karoliais.
Pyragų skonį ir grožį vertino kompetentinga komisija, kuriai vadovavo gerb. Zita Kelmickaitė.
Įvertintas mūsų gardus pyragas: gavome paskatinamąjį Maximos prizą. Mūsų širdys tuo labai džiaugėsi.
Praleistas vakaras ilgam pasiliko mūsų širdyse, tai labai akiai mielas, gražus, įspūdingas renginys.
Žmonių veiduose spindėjo šypsena, o ir gamta prie to prisidėjo - visą laiką švietė saulė.
Dėkojame Kraštotyros muziejui, kad mus pakvietė į šį renginį.
Vakare 24 val.įsižiebė ugnies skulptūros ir fejerverkai.
Smagiai palydėjome ilgiausią vasaros dieną.
Žmonės plūdo į Ruklą, kur galėjo apžiūrėti pratybų „Kardo kirtis“ karinę techniką ir ginkluotę
M. Valentinavičiūtė
2014 m. Birželis 15 d.
M. Valentinavičiūtė
2014 m. Birželis 15 d.
Birželio 15 dieną į Ruklą susirinko nemažai Lietuvos gyventojų apžiūrėti tarptautinėse pratybose „Kardo kirtis 2014“ naudojamos karinės technikos ir ginkluotės. Išskirtinio visuomenės dėmesio sulaukusio renginio metu buvo demonstruojamas įspūdingas Danijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių arsenalas.
Be abejo, iš visos Lietuvos į Ruklą atvykusius renginio svečius labiausiai sudomino Danijos kariuomenės naudojamas, apie 60 tonų sveriantis ir vienu pajėgiausių savo klasėje laikomas vokiečių gamybos kovos tankas „Leopard 2 A5“.
Renginys buvo labai įdomus, jame dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus narys Vidmantas Telksnys.
Be abejo, iš visos Lietuvos į Ruklą atvykusius renginio svečius labiausiai sudomino Danijos kariuomenės naudojamas, apie 60 tonų sveriantis ir vienu pajėgiausių savo klasėje laikomas vokiečių gamybos kovos tankas „Leopard 2 A5“.
Renginys buvo labai įdomus, jame dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus narys Vidmantas Telksnys.
Pusdienis praleistas įžymiuose dvaruose
Vidmantas Telksnys
2014 m. Birželis 10 d.
Vidmantas Telksnys
2014 m. Birželis 10 d.
Grupelė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus narių birželio m. 10 dieną surengė ekskursiją į pirmojo Nepriklausomos Lietuvos Prezidento rezidenciją Ukmergės rajone Užugirio dvarą.
Šio dvaro istorija prasidėjo 1934 m., kai švenčiant tuometinio Lietuvos Prezidento A. Smetonos 60 – metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti jam dvarą. A. Smetona pavadino jį „Užugirio kiemu“ ir pageidavo čia įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės ūkio mokykla. Deja, tik kelias vasaras A. Smetona spėjo praleisti „Užugirio kieme“, nes 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas.
Prezidento A.Smetonos dvare būta 17-os statinių, nemažai jų išliko iki šiol. Pastatytas dvaras tapo pavyzdiniu ūkiu, jame auginti gyvuliai, dirbo nemažai žmonių.
Okupavus Lietuvą, prezidento A.Smetonos dvaras buvo nacionalizuotas. Ilgus metus šis dvaras stovėjo tuščias.
Ukmergės rajono savivaldybė galimybių restauruoti dvarą ieškojo net aštuonerius metus. Reikalai pasistūmėjo į priekį, kai iš ES struktūrinių fondų jo atstatymui buvo skirti 5 milijonai litų, o vienu milijonu prisidėjo ir pati Ukmergės savivaldybė. Prikeltas dvaras šiuo metu jau laukia lankytojų.
NGS Panevėžio sk. nariai aplankė visus Prezidento Antano Smetonos kambarius, pasėdėjo gražiuose krėsluose, nors trumpam prisėdo prie A. Smetonos darbo stalo, apžiūrėjo nuostabią gamtą.
Palikę pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos dvarą, NGS Panevėžio sk. nariai dar užsuko apžiūrėti Taujėnų dvaro.
Taujėnų dvaras minimas nuo XVI a. antros pusės. Klasicizmo stiliaus rūmai, pastatyti 1802 metais, išlikę iki šių dienų. Dvaras iki XX a. vidurio buvo kunigaikščių Radvilų rezidencija.
Dabar Taujėnų dvare vyksta įvairios šventės, konferencijos, veikia kavinė. Tačiau čia suderinta senųjų laikų dvasia su šiuolaikine estetika, kur galima rasti ramybę ir jaukumą.
Nuostabi Taujėnų dvaro aplinka. Ja galima gėrėtis visą dieną.
Šio dvaro istorija prasidėjo 1934 m., kai švenčiant tuometinio Lietuvos Prezidento A. Smetonos 60 – metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti jam dvarą. A. Smetona pavadino jį „Užugirio kiemu“ ir pageidavo čia įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės ūkio mokykla. Deja, tik kelias vasaras A. Smetona spėjo praleisti „Užugirio kieme“, nes 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas.
Prezidento A.Smetonos dvare būta 17-os statinių, nemažai jų išliko iki šiol. Pastatytas dvaras tapo pavyzdiniu ūkiu, jame auginti gyvuliai, dirbo nemažai žmonių.
Okupavus Lietuvą, prezidento A.Smetonos dvaras buvo nacionalizuotas. Ilgus metus šis dvaras stovėjo tuščias.
Ukmergės rajono savivaldybė galimybių restauruoti dvarą ieškojo net aštuonerius metus. Reikalai pasistūmėjo į priekį, kai iš ES struktūrinių fondų jo atstatymui buvo skirti 5 milijonai litų, o vienu milijonu prisidėjo ir pati Ukmergės savivaldybė. Prikeltas dvaras šiuo metu jau laukia lankytojų.
NGS Panevėžio sk. nariai aplankė visus Prezidento Antano Smetonos kambarius, pasėdėjo gražiuose krėsluose, nors trumpam prisėdo prie A. Smetonos darbo stalo, apžiūrėjo nuostabią gamtą.
Palikę pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos dvarą, NGS Panevėžio sk. nariai dar užsuko apžiūrėti Taujėnų dvaro.
Taujėnų dvaras minimas nuo XVI a. antros pusės. Klasicizmo stiliaus rūmai, pastatyti 1802 metais, išlikę iki šių dienų. Dvaras iki XX a. vidurio buvo kunigaikščių Radvilų rezidencija.
Dabar Taujėnų dvare vyksta įvairios šventės, konferencijos, veikia kavinė. Tačiau čia suderinta senųjų laikų dvasia su šiuolaikine estetika, kur galima rasti ramybę ir jaukumą.
Nuostabi Taujėnų dvaro aplinka. Ja galima gėrėtis visą dieną.
Kaune įvyko seminaras Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos tarybos ir valdybos nariams
Leontina Telksnienė
2014 m. Balandis 30 d.
Leontina Telksnienė
2014 m. Balandis 30 d.
Balandžio 28- 29 d. Kaune, viešbutyje IBIS įvyko Sausio 13-osios brolijos gynėjų seminaras.
Seminarą suorganizavo Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos Garbės pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė- Skokauskienė.
Į seminarą atvyko Sausio 13-osios brolijos tarybos ir valdybos nariai įš visos Lietuvos: tai Kauno, Vilniaus, Utenos, Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio atstovai.
Panevėžiui atstovavo Sausio 13-osios brolijos narė, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Leontina Telksnienė.
Pirmąją seminaro dieną pakviesta lektorė- viešųjų ryšių ekspertė, retorikos ir seminarų autorė Audronė Lapinskienė supažindino dalyvius su Bendravimo įgūdžių lavinimu.
Ji mokė, kaip pradedant susirinkimą, ar kalbą su žurnalistais tinkamai susipažinti, pasisveikinti. Prisistatyti, kaip pradėti pokalbį. Supažindino su pokalbio vedimo taisyklėmis, kūno kalbą pranešant žinią. Balso ir kūno lavinimo metodiką.
Seminaras davė daug gerų pamokymų. Dalyviams išduoti sertifikatai.
Antrosios seminaro dienos programa buvo visai kitokia.
Jos tema; „Istorinės atminties liudijimo ir išsaugojimo sklaidos patirtis“. Čia Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13- osios brolijos Garbės pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė prisiminė savo tėvelio ir mamos partzanavimo sunkius metus. Buvo rodomas filmas „Laisvės kino pristatymas“, kur pati Auksutė pasakoja apie tėvelio Adolfo Ramanausko –Vanago partizano metus, jo gyvenimą, įkalinimą.
Seminaro dalyviai aplankė Kauno m. Tremties ir rezistencijos muziejų.
Sausio 13-osios brolijos nariai šiame seminare aptarė tolimesnius veiksmus, kuriais būtų siekiama išsaugoti lietuvybę ir Tautą.
Seminarą suorganizavo Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos Garbės pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė- Skokauskienė.
Į seminarą atvyko Sausio 13-osios brolijos tarybos ir valdybos nariai įš visos Lietuvos: tai Kauno, Vilniaus, Utenos, Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio atstovai.
Panevėžiui atstovavo Sausio 13-osios brolijos narė, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Leontina Telksnienė.
Pirmąją seminaro dieną pakviesta lektorė- viešųjų ryšių ekspertė, retorikos ir seminarų autorė Audronė Lapinskienė supažindino dalyvius su Bendravimo įgūdžių lavinimu.
Ji mokė, kaip pradedant susirinkimą, ar kalbą su žurnalistais tinkamai susipažinti, pasisveikinti. Prisistatyti, kaip pradėti pokalbį. Supažindino su pokalbio vedimo taisyklėmis, kūno kalbą pranešant žinią. Balso ir kūno lavinimo metodiką.
Seminaras davė daug gerų pamokymų. Dalyviams išduoti sertifikatai.
Antrosios seminaro dienos programa buvo visai kitokia.
Jos tema; „Istorinės atminties liudijimo ir išsaugojimo sklaidos patirtis“. Čia Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13- osios brolijos Garbės pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė prisiminė savo tėvelio ir mamos partzanavimo sunkius metus. Buvo rodomas filmas „Laisvės kino pristatymas“, kur pati Auksutė pasakoja apie tėvelio Adolfo Ramanausko –Vanago partizano metus, jo gyvenimą, įkalinimą.
Seminaro dalyviai aplankė Kauno m. Tremties ir rezistencijos muziejų.
Sausio 13-osios brolijos nariai šiame seminare aptarė tolimesnius veiksmus, kuriais būtų siekiama išsaugoti lietuvybę ir Tautą.
Susiėjimas - PANEVĖŽYS SKAITO
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk.pirmininkės pavaduotoja
2014 m. balandis 23 d.
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk.pirmininkės pavaduotoja
2014 m. balandis 23 d.
Gražų trečiadienio rytą 10,30 val.NGS Panevėžio sk.nariai prisijungė prie organizuoto Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos susiėjimą Senvagėje į žodžius PANEVĖŽYS SKAITO.
Renginys buvo taurus.šviesus.Jame dalyvavo Panevėžio miesto ir rajono bibliotekų bibliotekininkai,moksleiviai,Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai,įamžintas iš aeroklubo“Jungtinės Pajuosčio pajėgos“direktoriaus Broniaus Zaronskio pilotuojamas lėktuvas,taip pat dalyvavo ats.karininkų asociacijos nariai. pilietinio judėjimo KARTU nariai..
Visus susirinkusius į kilnią misiją linksmino pučiamujų orkestras „Garsas“
Renginys buvo taurus.šviesus.Jame dalyvavo Panevėžio miesto ir rajono bibliotekų bibliotekininkai,moksleiviai,Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai,įamžintas iš aeroklubo“Jungtinės Pajuosčio pajėgos“direktoriaus Broniaus Zaronskio pilotuojamas lėktuvas,taip pat dalyvavo ats.karininkų asociacijos nariai. pilietinio judėjimo KARTU nariai..
Visus susirinkusius į kilnią misiją linksmino pučiamujų orkestras „Garsas“
Kilni akcija
Leontina Telksnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkė
2014 04 12
Leontina Telksnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkė
2014 04 12
Visi žinome, kad balandis – švaros mėnuo. Kiekvieno mūsų pareiga tausoti ir mylėti gamtą. Ateities kartoms palikime ošiančius parkus, išpuoselėtus takelius ir gėlynus. Tvarkinga aplinka – mūsų kultūros veidrodis.
Tad balandžio 12 dieną NGS Panevėžio skyriaus nariai, Pilietinis judėjimas KARTU, Atsargos karininkų sąjungos nariai prisijungė prie Panevėžio laisvųjų krikščionių bažnyčios narių Medelių sodinimo akcijos.
Medelius sodinome prie Projektuotojų ir Kniaudiškių g. sankryžos.
Į sodinimo ir švarinimo akciją atvykome nešini kastuvais, maišais, pirštinėmis.
Šios gražios akcijos metu buvo pasodinta nemažai ąžuoliukų, berželių, pušų.
Mes ne tik sodinome medelius, bet ir šiame rajone tvarkėme aplinką. Buvo pririnkta apie dešimt maišų įvairiausių šiukšlių. Ko tik nerasta pievoje ir krūmuose! Smagiai besišnekučiuodami ir rinkdami atliekas susirinkusieji diskutavo apie žmones, kurie į krūmus išmeta šiukšles, juose švenčia ir girtauja ar net gyvena. Į šiukšlių maišus sukrauta daugybė saldainių popierėlių, cigarečių pakelių, plastikinių butelių, drabužių, kelios poros batų, antklodė ir visokio kito "gėrio". Tvarkant aplinką, buvo apgailestauta, dėl benamių, pasidžiaugta dėl ruošiamos depozito sistemos, kuri galėtų sumažinti plastikinių butelių ir skardinių išmetamą kiekį.
Visi dirbome išsijuosę, nes reikėjo ne tik pasodinti medelius, bet ir įkalti kuolus, bei juos pririšti.
Iš viso buvo pasodintas 61 medelis: 23 pušaitės ir 39 klevai, liepaitės bei ąžuoliukai. Tai buvo puiki proga padaryti gerą darbą miestui, susipažinti ir pabendrauti. Surėmus pečius ir dirbant drauge, galima nuveikti daug daugiau !
Po darbo, šalia pasodintų medelių, vaišinomės kava, sausainiais.
Turiningai praleidę dieną su pakilia nuotaika grįžome į namus.
Tad balandžio 12 dieną NGS Panevėžio skyriaus nariai, Pilietinis judėjimas KARTU, Atsargos karininkų sąjungos nariai prisijungė prie Panevėžio laisvųjų krikščionių bažnyčios narių Medelių sodinimo akcijos.
Medelius sodinome prie Projektuotojų ir Kniaudiškių g. sankryžos.
Į sodinimo ir švarinimo akciją atvykome nešini kastuvais, maišais, pirštinėmis.
Šios gražios akcijos metu buvo pasodinta nemažai ąžuoliukų, berželių, pušų.
Mes ne tik sodinome medelius, bet ir šiame rajone tvarkėme aplinką. Buvo pririnkta apie dešimt maišų įvairiausių šiukšlių. Ko tik nerasta pievoje ir krūmuose! Smagiai besišnekučiuodami ir rinkdami atliekas susirinkusieji diskutavo apie žmones, kurie į krūmus išmeta šiukšles, juose švenčia ir girtauja ar net gyvena. Į šiukšlių maišus sukrauta daugybė saldainių popierėlių, cigarečių pakelių, plastikinių butelių, drabužių, kelios poros batų, antklodė ir visokio kito "gėrio". Tvarkant aplinką, buvo apgailestauta, dėl benamių, pasidžiaugta dėl ruošiamos depozito sistemos, kuri galėtų sumažinti plastikinių butelių ir skardinių išmetamą kiekį.
Visi dirbome išsijuosę, nes reikėjo ne tik pasodinti medelius, bet ir įkalti kuolus, bei juos pririšti.
Iš viso buvo pasodintas 61 medelis: 23 pušaitės ir 39 klevai, liepaitės bei ąžuoliukai. Tai buvo puiki proga padaryti gerą darbą miestui, susipažinti ir pabendrauti. Surėmus pečius ir dirbant drauge, galima nuveikti daug daugiau !
Po darbo, šalia pasodintų medelių, vaišinomės kava, sausainiais.
Turiningai praleidę dieną su pakilia nuotaika grįžome į namus.
Kovo 11-oji Panevėžyje
Leontina Telksnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkė
2014, Kovas
Kovo 11-osios rytą, džiaugdamiesi laisve ir nepriklausomybe, panevėžiečiai pradėjo šv. Mišiomis. Pasibaigus mišioms per miestą, lydima orkestro garsų, nuvilnijo jaunatviška, trispalvėmis pasipuošusių moksleivių, jaunimo organizacijų, kitų NVO eisena, sukviečianti visus prie miesto savivaldybės, kur vyko iškilmingas minėjimas ir vėliavos pakėlimo ceremonija.
Sveikinimo žodį tarė Panevėžio miesto meras V. Satkevičius. Jis sakė, kad „Švęsdami šios ryškiausios mūsų naujosios istorijos datos – Kovo 11-osios sukaktį, prisiminkime, kad kasdien privalome saugoti, rūpintis ir puoselėti Tėvynės Nepriklausomybę, teisę gyventi savarankiškai ir laisvai. Sveikatos, ištvermės, tvirtybės ir tikėjimo!”
Labai gražiais sveikinimais į miestiečius kreipėsi ir Panevėžio vyskupas ordinaras Lionginas Virbalas SJ.
Šventės dalyvius linksmino šokių ansamblis, pučiamųjų orkestras „Garsas“.
Šventėje dalyvavo NGS Panevėžio sk. nariai, ats. Karininkų asociacija, birutiečių asociacija ir kt. nevyriausybinės organizacijos bei miestiečiai.
Visi kartu šventėme 24-ąjį Laisvės pavasarį!
Sveikinimo žodį tarė Panevėžio miesto meras V. Satkevičius. Jis sakė, kad „Švęsdami šios ryškiausios mūsų naujosios istorijos datos – Kovo 11-osios sukaktį, prisiminkime, kad kasdien privalome saugoti, rūpintis ir puoselėti Tėvynės Nepriklausomybę, teisę gyventi savarankiškai ir laisvai. Sveikatos, ištvermės, tvirtybės ir tikėjimo!”
Labai gražiais sveikinimais į miestiečius kreipėsi ir Panevėžio vyskupas ordinaras Lionginas Virbalas SJ.
Šventės dalyvius linksmino šokių ansamblis, pučiamųjų orkestras „Garsas“.
Šventėje dalyvavo NGS Panevėžio sk. nariai, ats. Karininkų asociacija, birutiečių asociacija ir kt. nevyriausybinės organizacijos bei miestiečiai.
Visi kartu šventėme 24-ąjį Laisvės pavasarį!
Vasario 16-oji
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkės pavaduotoja
2014, Vasaris
Panevėžio m. Laisvės aikštėje 12,00 val.vyko Vasario 16-osios Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjimas.
Į šį minėjimą susirinko tikri Lietuvos patriotai: Panevėžio m.savivaldybės atstovai, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai, Atsargos karininkų sąjungos nariai, Šaulių sąjungos nariai, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės Panevėžio įgulos karininkų šeimų moterų draugijos narės, LLKS Panevėžio sk., Sausio 13-osios brolijos nariai, ir gausybė miestiečių.
Labai buvo džiugu matyti daug jaunų šeimų su savo mažosiomis atžalomis.Taip vaikai pradedami ugdyti tikrais Lietuvos patriotais nuo pat mažų dienų.
Pirmiausia visus susirinkusius pasveikino Panevėžio m.meras V. Satkevičius. Šventinę nuotaiką palaikė miesto pučiamųjų orkestras „Garsas“.
Po šio minėjimo 13,00 val. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. nariai, kartu su Sąjūdžio muziejaus darbuotojais (ats.Giedrė Baltuškienė) paminėjo Vasario 16-ąją Sąjūdžio muziejaus patalpose.
Visus susirinkusius į Sąjūdžio muziejų, renginio vedėja G. Baltuškienė paprašė sugiedoti Lietuvos himną.
Renginio metu mus džiugino Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos 5a. klasės moksleivių fleitininkių trio (vadovė Irma Paurienė). Jos atliko keletą italų kompozitorių kūrinių.
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. pirmininkė Leontina Telksnienė visus pasveikino su gražia švente, palinkėjo geros sveikatos dirbant Tėvynės labui, padėkojo moksleivėms už koncertą, įteikėme dovanėles.
Toliau vyko edukacinė programa, susijusi su Lietuvos istorija (1918 m.-iki šių dienų).
Pasibaigus renginiui dar ilgai skambėjo patriotinės dainos.Jas dainavo visi kartu su tremtinių choru.
Visų širdyse buvo juntama didžiulė šventė, šiluma.
Į šį minėjimą susirinko tikri Lietuvos patriotai: Panevėžio m.savivaldybės atstovai, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai, Atsargos karininkų sąjungos nariai, Šaulių sąjungos nariai, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės Panevėžio įgulos karininkų šeimų moterų draugijos narės, LLKS Panevėžio sk., Sausio 13-osios brolijos nariai, ir gausybė miestiečių.
Labai buvo džiugu matyti daug jaunų šeimų su savo mažosiomis atžalomis.Taip vaikai pradedami ugdyti tikrais Lietuvos patriotais nuo pat mažų dienų.
Pirmiausia visus susirinkusius pasveikino Panevėžio m.meras V. Satkevičius. Šventinę nuotaiką palaikė miesto pučiamųjų orkestras „Garsas“.
Po šio minėjimo 13,00 val. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. nariai, kartu su Sąjūdžio muziejaus darbuotojais (ats.Giedrė Baltuškienė) paminėjo Vasario 16-ąją Sąjūdžio muziejaus patalpose.
Visus susirinkusius į Sąjūdžio muziejų, renginio vedėja G. Baltuškienė paprašė sugiedoti Lietuvos himną.
Renginio metu mus džiugino Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos 5a. klasės moksleivių fleitininkių trio (vadovė Irma Paurienė). Jos atliko keletą italų kompozitorių kūrinių.
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. pirmininkė Leontina Telksnienė visus pasveikino su gražia švente, palinkėjo geros sveikatos dirbant Tėvynės labui, padėkojo moksleivėms už koncertą, įteikėme dovanėles.
Toliau vyko edukacinė programa, susijusi su Lietuvos istorija (1918 m.-iki šių dienų).
Pasibaigus renginiui dar ilgai skambėjo patriotinės dainos.Jas dainavo visi kartu su tremtinių choru.
Visų širdyse buvo juntama didžiulė šventė, šiluma.
Birutės dienos minėjimas Kauno karininkų ramovėje
2014, Vasaris
Kam.lt
Vasario 8 d. Kauno karininkų ramovėje birutiečių draugija minėjo vieną iš svarbiausių savo renginių - Birutės vardo dieną. Būtent šią dieną į draugiją yra oficialiai priimamos naujos narės. Kartu pabendrauti ir susipažinti šią dieną suvažiuoja birutietės iš visos Lietuvos.
Renginyje dalyvavo daug garbių svečių. Su nuoširdžiausiais linkėjimais ir sveikinimais birutietes sveikino Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius, Birutiečių sąjungos pirmininkė Namida Pocienė bei kiti svečiai. Šiemet į birutietes stojo ir viena iš birutiečių draugijos narių dukra. Ji renginio metu dalinosi savo pastebėjimais apie gyvenimą šeimoje, kuomet tavo tėvas yra karininkas.
Darbščiausios ir kūrybingiausios birutietės ir birutiečių draugai buvo apdovanoti padėkomis. Gausiai susirinkusias birutietes džiugino įvairūs muzikiniai pasirodymai, Kauno draugijos birutietės surengė įspūdingą vaidinimą.
Renginyje dalyvavo daug garbių svečių. Su nuoširdžiausiais linkėjimais ir sveikinimais birutietes sveikino Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius, Birutiečių sąjungos pirmininkė Namida Pocienė bei kiti svečiai. Šiemet į birutietes stojo ir viena iš birutiečių draugijos narių dukra. Ji renginio metu dalinosi savo pastebėjimais apie gyvenimą šeimoje, kuomet tavo tėvas yra karininkas.
Darbščiausios ir kūrybingiausios birutietės ir birutiečių draugai buvo apdovanoti padėkomis. Gausiai susirinkusias birutietes džiugino įvairūs muzikiniai pasirodymai, Kauno draugijos birutietės surengė įspūdingą vaidinimą.
Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga šventė ne tik vardadienį
Dr. Raimundas Kaminskas
2014, Vasaris
2014 02 08 Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga Kauno karininkų ramovėje surengė šventinį Vasario 16-osios bei Birutės vardadienio paminėjimą, kuriame pasakiau (kartu su Zigmu Tamakausku ir Julija) pasveikinimą LS Kauno tarybos vardu ir Kauno skyriaus pirmininkei Editai Almonaitienei įteikiau padėkos raštą.
1925 m. kovo 1 d. Kauno įgulos karininkų žmonos įkūrė karininkų šeimų moterų draugiją. Draugijos narėmis galėjo būti tikrosios tarnybos bei atsargos karininkų žmonos ir dukros. Iš pradžių draugija pasivadino Karininkų šeimų moterų draugija, o nuo 1935 m. dar pridėtas LDK Birutės vardas. Draugijos narės rengė samariečių, medicinos, apsaugos cheminio ginklo panaudojimo atveju, kulinarijos kursus, paskaitas bei literatūrinius vakarus. 1939 m. sausio 1 d. LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugija turėjo 22 skyrius ir apie 600 narių. SSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 20 d. draugijos veikla buvo uždrausta. Organizacija atkurta 1990 m. kovo 25 d.
.
1925 m. kovo 1 d. Kauno įgulos karininkų žmonos įkūrė karininkų šeimų moterų draugiją. Draugijos narėmis galėjo būti tikrosios tarnybos bei atsargos karininkų žmonos ir dukros. Iš pradžių draugija pasivadino Karininkų šeimų moterų draugija, o nuo 1935 m. dar pridėtas LDK Birutės vardas. Draugijos narės rengė samariečių, medicinos, apsaugos cheminio ginklo panaudojimo atveju, kulinarijos kursus, paskaitas bei literatūrinius vakarus. 1939 m. sausio 1 d. LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugija turėjo 22 skyrius ir apie 600 narių. SSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 20 d. draugijos veikla buvo uždrausta. Organizacija atkurta 1990 m. kovo 25 d.
.
Vilniuje vyko NGS narių visuotinis susirinkimas
Leontina Telksnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkė
2014, Sausis
Leontina Telksnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkė
2014, Sausis
Sausio 26 dieną NGS nariai rinkosi į Visuotinį narių susirinkimą Vilniaus karininkų ramovėje.Susirinkime dalyvavo nariai iš visos Lietuvos: Vilniaus, Panevėžio, Alytaus, Kauno ir kt. miestų
Visuotinio susirinkimo.pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, tylos minute pagerbti jau mirę NGS nariai.
L.e. p. pirmininko pareigas einantis dim. plk. ltn. Gediminas Jurčiukonis perskaitė išsamią ataskaitą apie atliktus darbus per 2012- 2013 metus. Ataskaita buvo patvirtinta.
NGS sekretorius Henrikas Narščius pasiūlė buvusį pirmininką, NGS įkūrėją, ats. pulkininką Joną Gečą patvirtinti Garbės pirmininku. Nubalsuota vienbalsiai.
Susirinkime buvo diskutuojama apie Lietuvai reikalingus nuveikti darbus, jų tikslus, ateities planus.
Visuotiniame susirinkime nutarta išrinkti naują valdybą ir valdybos pirmininką. Juo tapo Arnoldas Kulikauskis.
Susirinkimui einant į pabaigą, Gediminas Jurčiukonis pasiūlė įsiamžinti bendrai nuotraukai.
.
Visuotinio susirinkimo.pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, tylos minute pagerbti jau mirę NGS nariai.
L.e. p. pirmininko pareigas einantis dim. plk. ltn. Gediminas Jurčiukonis perskaitė išsamią ataskaitą apie atliktus darbus per 2012- 2013 metus. Ataskaita buvo patvirtinta.
NGS sekretorius Henrikas Narščius pasiūlė buvusį pirmininką, NGS įkūrėją, ats. pulkininką Joną Gečą patvirtinti Garbės pirmininku. Nubalsuota vienbalsiai.
Susirinkime buvo diskutuojama apie Lietuvai reikalingus nuveikti darbus, jų tikslus, ateities planus.
Visuotiniame susirinkime nutarta išrinkti naują valdybą ir valdybos pirmininką. Juo tapo Arnoldas Kulikauskis.
Susirinkimui einant į pabaigą, Gediminas Jurčiukonis pasiūlė įsiamžinti bendrai nuotraukai.
.
Seime iškilmingai paminėta Sausio 13-oji
Leontina Telksnienė
2014, Sausis
Leontina Telksnienė
2014, Sausis
Sausio 13-ąją į LR Seimą rinkosi daug žmonių. Jie dar nepamiršo prieš 23 metus įvykusius baisius įvykius. Iškilmingame minėjime dalyvavo ir NGS Panevėžio sk. nariai.
Pirmiausia buvo sugiedotas LR himnas, tylos minute pagerbti žuvę už Lietuvos laisvę.
Sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Atkūriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti garbūs žmonės.
Malonu buvo susitikti ir pasisveikinti su Panevėžio vyskupu Jonu Kaunecku, Kariuomenės vado žmona, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininke Namida Pociene, Sausio 13-osios brolijos Garbės pirmininke, partizano vado Adolfo Ramanausko- Vanago dukra Auksute Ramanauskaite-Skokauskiene, Seimo nariu Povilu Urbšiu, NGS nariais, parlamento gynėjais.
Vidurdienyje Nepriklausomybės aikštėje dalyvavome iškilmingame vėliavos pakėlimo ceremonijoje, Seimo galerijoje susitikome su Seimo pirmininke, kuri dar kartą padėkojo žuvusiųjų už Lietuvos Laisvę artimiesiems, Laisvės gynėjams.
Branginkime Laisvę, niekada nepamirškime tų, kurie paaukojo savo gyvybę už tai, kad mes šiandien esame laisva, nepriklausoma valstybė.
Pirmiausia buvo sugiedotas LR himnas, tylos minute pagerbti žuvę už Lietuvos laisvę.
Sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Atkūriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti garbūs žmonės.
Malonu buvo susitikti ir pasisveikinti su Panevėžio vyskupu Jonu Kaunecku, Kariuomenės vado žmona, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininke Namida Pociene, Sausio 13-osios brolijos Garbės pirmininke, partizano vado Adolfo Ramanausko- Vanago dukra Auksute Ramanauskaite-Skokauskiene, Seimo nariu Povilu Urbšiu, NGS nariais, parlamento gynėjais.
Vidurdienyje Nepriklausomybės aikštėje dalyvavome iškilmingame vėliavos pakėlimo ceremonijoje, Seimo galerijoje susitikome su Seimo pirmininke, kuri dar kartą padėkojo žuvusiųjų už Lietuvos Laisvę artimiesiems, Laisvės gynėjams.
Branginkime Laisvę, niekada nepamirškime tų, kurie paaukojo savo gyvybę už tai, kad mes šiandien esame laisva, nepriklausoma valstybė.
Angelėlis
Miglė Valentinavičiūtė 11m.
Panevėžio V. Mikalausko menų mokyklos 5 a kl. mokinė
2013, Gruodis
Miglė Valentinavičiūtė 11m.
Panevėžio V. Mikalausko menų mokyklos 5 a kl. mokinė
2013, Gruodis
Angelėlis mažas
Plaukioja danguj,
Angelėlis tupi
Ant rasos, lietuj
Angelėlis mažas
Šviečia tarpdury,
Jis prie stalo kviečia,
Mus pavakary...
Spindintis lašelis
Šviečia ant grindų,
Jį palies žmogelis
Su didžiu džiaugsmu !
Kas mane džiugina
Miglė Valentinavičiūtė 11 m.
Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos 5a kl. mokinė
Lapkritis, 2013 m.
Šiltas apkabinimas
Ir malonus „ačiū“,
Kas rytą ištariamas „Labas“,
Dar saulės spinduliai...
Mokytojos žodis
Ir draugai linksmi,
Knygos išmintingos
Dar – pieštukai maži.
O šeima – juk tai geriausia !
Namuose jaukiausia !
Artimųjų meilė, šiluma,
Ak, kokia gera diena !.
Miglė Valentinavičiūtė 11 m.
Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos 5a kl. mokinė
Lapkritis, 2013 m.
Šiltas apkabinimas
Ir malonus „ačiū“,
Kas rytą ištariamas „Labas“,
Dar saulės spinduliai...
Mokytojos žodis
Ir draugai linksmi,
Knygos išmintingos
Dar – pieštukai maži.
O šeima – juk tai geriausia !
Namuose jaukiausia !
Artimųjų meilė, šiluma,
Ak, kokia gera diena !.
Danieliui Vaitelui, Vyčio apygardos partizanų vadui atminti
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkės pavaduotoja
Spalis, 2013 m.
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkės pavaduotoja
Spalis, 2013 m.
Vėlinės-tai visų mūsų brangių žmonių, išėjusių anapus, pagerbimo šventė.
NGS Panevėžio skyriaus nariai spalio 24 d. aplankė Danieliaus Vaitelio-Briedžio, Vyčio partizanų apygardos vado pulkininko žūties vietą Leno miške, netoli Juodvisinės km.(Ukmergės raj.).Šis iškilus partizanų vadas žuvo 1948 m.gegužės 13 d.
Uždegėme vėlinių žvakeles, padėjome gėlių.
Aplankėme partizanų kapus Užulėnio miške, Ukmergės raj. .
Uždegėme žvakutes, žuvusiems už mūsų Laisvę .Čia stovi didingas obeliskas, žuvusiems kovoje su tarybiniais-rusiškais okupantais 1944-1953metais.(žuvo 1315 Vyčio apygardos partizanų).
Pagerbėme Panevėžio raj.Šiluose žuvusius partizanus,uždegėme žvakutes.
Pagerbdami, nusilenkėme visiems Lietuvos patriotams, kurie kovojo už Lietuvos Laisvę.
NGS Panevėžio skyriaus nariai spalio 24 d. aplankė Danieliaus Vaitelio-Briedžio, Vyčio partizanų apygardos vado pulkininko žūties vietą Leno miške, netoli Juodvisinės km.(Ukmergės raj.).Šis iškilus partizanų vadas žuvo 1948 m.gegužės 13 d.
Uždegėme vėlinių žvakeles, padėjome gėlių.
Aplankėme partizanų kapus Užulėnio miške, Ukmergės raj. .
Uždegėme žvakutes, žuvusiems už mūsų Laisvę .Čia stovi didingas obeliskas, žuvusiems kovoje su tarybiniais-rusiškais okupantais 1944-1953metais.(žuvo 1315 Vyčio apygardos partizanų).
Pagerbėme Panevėžio raj.Šiluose žuvusius partizanus,uždegėme žvakutes.
Pagerbdami, nusilenkėme visiems Lietuvos patriotams, kurie kovojo už Lietuvos Laisvę.
Gražus medžio gyvenimas
Leontina Telksnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkė
2013 spalis
Leontina Telksnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkė
2013 spalis
Panevėžyje „Šaltinėlio“ bibliotekoje, atidaryta Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nario, tautodailininko Virginijaus- Vilmanto Varanavičiaus medžio darbų paroda „Gražus medžio gyvenimas“.
Kad medis paklustų, drožėjo „dūšia“ privalo dainuoti. Tokią pačią svarbiausią drožimo paslaptį manosi atradęs tautodailininkas Vilmantas Varanavičius. Parodose ar liaudies menininkų mugėse ne tik eilinių smalsuolių, bet ir perpratusių drožimo paslaptis meistrų akis patraukia originalūs tautodailininko darbai: įmantrūs šaukštai, iš vientiso medžio išdrožtas solidus bokalas ar netgi gracinga grandinė su prirakinta medine spyna.
Šioje parodoje galime išvysti ne tik didingų šaukštų, bet ir į žvejo tinklus įkliuvusi žuvis, gražūs vėžliukai, malūnai, iš šulinio tekanti sula ir netgi iš paprasčiausių malkų pliauskų gimę senieji amatininkai.
Kuo jį taip pavergė medis, V.Varanavičius atsakymo ieško iki šiol. Staliaus dailidės amatą įgijęs vyriškis trauką drožybai pajutęs po tėvuko mirties. „Yra dalykų, kurių turbūt neįmanoma suprasti“, – svarsto Vilmantas.
NGS Panevėžio skyriaus nariai didžiuojasi savo gretose turėdami narį, ne tik, kaip didį Lietuvos patriotą, bet ir kaip menininką.
Kad medis paklustų, drožėjo „dūšia“ privalo dainuoti. Tokią pačią svarbiausią drožimo paslaptį manosi atradęs tautodailininkas Vilmantas Varanavičius. Parodose ar liaudies menininkų mugėse ne tik eilinių smalsuolių, bet ir perpratusių drožimo paslaptis meistrų akis patraukia originalūs tautodailininko darbai: įmantrūs šaukštai, iš vientiso medžio išdrožtas solidus bokalas ar netgi gracinga grandinė su prirakinta medine spyna.
Šioje parodoje galime išvysti ne tik didingų šaukštų, bet ir į žvejo tinklus įkliuvusi žuvis, gražūs vėžliukai, malūnai, iš šulinio tekanti sula ir netgi iš paprasčiausių malkų pliauskų gimę senieji amatininkai.
Kuo jį taip pavergė medis, V.Varanavičius atsakymo ieško iki šiol. Staliaus dailidės amatą įgijęs vyriškis trauką drožybai pajutęs po tėvuko mirties. „Yra dalykų, kurių turbūt neįmanoma suprasti“, – svarsto Vilmantas.
NGS Panevėžio skyriaus nariai didžiuojasi savo gretose turėdami narį, ne tik, kaip didį Lietuvos patriotą, bet ir kaip menininką.
Baltijos kelio pėdsakas Panevėžio gatvėse
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
2013 rugpiūtis
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
2013 rugpiūtis
Jau ketvirtis amžiaus praskriejo nuo Sąjūdžio – judėjimo, pašaukusio tautą į svarbiausią laisvės žygį – Baltijos kelią, įkūrimo.
Surinkta po kruopelytę
Rugpjūčio 23-ioji į Lietuvos istoriją įrašyta ir tamsiomis, ir šviesiomis raidėmis. Juodžiausia ta diena buvo 1939 metais, kai buvo pasirašytas paktas, panaikinantis šalies nepriklausomybę.
Šviesiausia – 1989-aisiais, kai Sąjūdis pakvietė milijonus Baltijos šalių gyventojų susikibti rankomis ir sudaryti gyvą grandinę, simboliškai atskiriančią Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos. Baltijos kelyje stovėjo ir tūkstančiai panevėžiečių.
„Panevėžys Baltijos kelyje buvo išskirtinis miestas. Juk rankomis susikibusieji stovėjo tik Vilniaus ir Panevėžio gatvėse. Kitus miestus gyva grandinė aplenkė, Baltijos kelio dalyviai stovėjo tik aplinkkeliuose“, – „Sekundei“ teigė istorikė Emilija Juškienė.
Iš šios Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojos, Istorijos skyriaus vyresniosios muziejininkės apie Sąjūdžio įkūrimą ir jo veiklą mūsų mieste galima sužinoti labai daug.
Istorikės žinioje visas Lietuvos Sąjūdžio Panevėžio skyriaus archyvas – po kruopelytę surinkti trumpo, bet labai svarbaus miesto gyvenimo laikotarpio dokumentai, nuotraukos, užrašai, laiškai, laikraščiai.
Sąjūdžio laikų spaudai istorikė skiria ypatingą vietą, juk tik laisvas spausdintas žodis atskleidė tiesą apie gėdingąjį paktą, kitus skaudžius dalykus, kvietė būti vieningus, kovoti už laisvę.
Pirmoji Taryba
Panevėžyje Sąjūdis buvo įkurtas 1988 metų liepos 28 dieną. Netrukus buvo išsirinkta pirmoji Sąjūdžio taryba. Dar kiek vėliau slaptu balsavimu buvo išrinktas tarybos pirmininkas, juo tapo teisininkas Egidijus Jarašiūnas.
Pasak E. Juškienės, tarybos nariai vėliau keitėsi, prisijungdavo naujų žmonių. O pirmojoje taryboje buvo įrašytos septyniolikos aktyviausių Sąjūdžio kūrėjų pavardės. Tarp jų – teisininkai Jonas Laučius, Vytautas Krikščiūnas, kunigas Saulius Filipavičius, pedagogai Faustas Keršys, Vitalija Kopūstienė, Algimantas Plitninkas, Arnoldas Simėnas, Gintaras Šileikis, Henrikas Sinickas, gydytojai Vytautas Bosas, Alfonsas Žobakas, Darius Staugaitis, architektas Rytis Račkauskas, žurnalistė Liuda Jonušienė, inžinierius Julius Beinortas, ekonomistas Vytautas Skuodis.
Sąjūdžio archyvu besirūpinanti muziejininkė – įvairių šiam judėjimui skirtų ekspozicijų, parodų, knygų autorė. Per jos rankas perėjo tūkstančiai įvairių dokumentų, nuotraukų, užrašų ir įvairios kitokios medžiagos, išliksiančios kaip panevėžiečių buvusios vienybės, laisvės troškimo įrodymas.
E. Juškienė archyvą skirsto į kelias dalis – vienoje jų medžiaga surinkta iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11-ąją, kitoje – jau po tos datos.
Yra atskiras skyrius apie kituose šalies miestuose veikusias iniciatyvines Sąjūdžio grupes, sukaupta daug medžiagos apie 1989 metais į Aukščiausiąją TSRS tarybą vykusius rinkimus ir 1990 metų rinkimus į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą.
Baltijos kelio schemos
2004 metais duris lankytojams atvėrė Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejus. Jis įkurtas buvusiose Sąjūdžio Panevėžio grupės patalpose. E. Juškienė kartu su Donatu Pilkausku ir dailininke Danguole Gailiūnaite muziejui parengė modernią kompoziciją, atspindinčią pasipriešinimą sovietinei okupacijai Panevėžio krašte 1940–1990 metais.
Muziejaus fonduose yra ir Baltijos kelio archyvas, jame saugomos sudarytos schemos, kas kur stovės, planai, kaip tikslingiau paskirstyti minias žmonių. Baltijos kelyje drauge su būsimu vyru Nerijumi stovėjusiai E. Juškienei šio laikotarpio eksponatai atrodo ypač svarbūs.
„Juk tai labai reikšminga mūsų tautai data“, – tvirtina istorikė, nagrinėjanti šalies laikotarpį nuo 1953-iųjų iki 1990-ųjų. Ji mano, kad Baltijos kelias buvo vienas šviesiausių šio laikotarpio spindulių.
Surinkta po kruopelytę
Rugpjūčio 23-ioji į Lietuvos istoriją įrašyta ir tamsiomis, ir šviesiomis raidėmis. Juodžiausia ta diena buvo 1939 metais, kai buvo pasirašytas paktas, panaikinantis šalies nepriklausomybę.
Šviesiausia – 1989-aisiais, kai Sąjūdis pakvietė milijonus Baltijos šalių gyventojų susikibti rankomis ir sudaryti gyvą grandinę, simboliškai atskiriančią Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos. Baltijos kelyje stovėjo ir tūkstančiai panevėžiečių.
„Panevėžys Baltijos kelyje buvo išskirtinis miestas. Juk rankomis susikibusieji stovėjo tik Vilniaus ir Panevėžio gatvėse. Kitus miestus gyva grandinė aplenkė, Baltijos kelio dalyviai stovėjo tik aplinkkeliuose“, – „Sekundei“ teigė istorikė Emilija Juškienė.
Iš šios Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojos, Istorijos skyriaus vyresniosios muziejininkės apie Sąjūdžio įkūrimą ir jo veiklą mūsų mieste galima sužinoti labai daug.
Istorikės žinioje visas Lietuvos Sąjūdžio Panevėžio skyriaus archyvas – po kruopelytę surinkti trumpo, bet labai svarbaus miesto gyvenimo laikotarpio dokumentai, nuotraukos, užrašai, laiškai, laikraščiai.
Sąjūdžio laikų spaudai istorikė skiria ypatingą vietą, juk tik laisvas spausdintas žodis atskleidė tiesą apie gėdingąjį paktą, kitus skaudžius dalykus, kvietė būti vieningus, kovoti už laisvę.
Pirmoji Taryba
Panevėžyje Sąjūdis buvo įkurtas 1988 metų liepos 28 dieną. Netrukus buvo išsirinkta pirmoji Sąjūdžio taryba. Dar kiek vėliau slaptu balsavimu buvo išrinktas tarybos pirmininkas, juo tapo teisininkas Egidijus Jarašiūnas.
Pasak E. Juškienės, tarybos nariai vėliau keitėsi, prisijungdavo naujų žmonių. O pirmojoje taryboje buvo įrašytos septyniolikos aktyviausių Sąjūdžio kūrėjų pavardės. Tarp jų – teisininkai Jonas Laučius, Vytautas Krikščiūnas, kunigas Saulius Filipavičius, pedagogai Faustas Keršys, Vitalija Kopūstienė, Algimantas Plitninkas, Arnoldas Simėnas, Gintaras Šileikis, Henrikas Sinickas, gydytojai Vytautas Bosas, Alfonsas Žobakas, Darius Staugaitis, architektas Rytis Račkauskas, žurnalistė Liuda Jonušienė, inžinierius Julius Beinortas, ekonomistas Vytautas Skuodis.
Sąjūdžio archyvu besirūpinanti muziejininkė – įvairių šiam judėjimui skirtų ekspozicijų, parodų, knygų autorė. Per jos rankas perėjo tūkstančiai įvairių dokumentų, nuotraukų, užrašų ir įvairios kitokios medžiagos, išliksiančios kaip panevėžiečių buvusios vienybės, laisvės troškimo įrodymas.
E. Juškienė archyvą skirsto į kelias dalis – vienoje jų medžiaga surinkta iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11-ąją, kitoje – jau po tos datos.
Yra atskiras skyrius apie kituose šalies miestuose veikusias iniciatyvines Sąjūdžio grupes, sukaupta daug medžiagos apie 1989 metais į Aukščiausiąją TSRS tarybą vykusius rinkimus ir 1990 metų rinkimus į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą.
Baltijos kelio schemos
2004 metais duris lankytojams atvėrė Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejus. Jis įkurtas buvusiose Sąjūdžio Panevėžio grupės patalpose. E. Juškienė kartu su Donatu Pilkausku ir dailininke Danguole Gailiūnaite muziejui parengė modernią kompoziciją, atspindinčią pasipriešinimą sovietinei okupacijai Panevėžio krašte 1940–1990 metais.
Muziejaus fonduose yra ir Baltijos kelio archyvas, jame saugomos sudarytos schemos, kas kur stovės, planai, kaip tikslingiau paskirstyti minias žmonių. Baltijos kelyje drauge su būsimu vyru Nerijumi stovėjusiai E. Juškienei šio laikotarpio eksponatai atrodo ypač svarbūs.
„Juk tai labai reikšminga mūsų tautai data“, – tvirtina istorikė, nagrinėjanti šalies laikotarpį nuo 1953-iųjų iki 1990-ųjų. Ji mano, kad Baltijos kelias buvo vienas šviesiausių šio laikotarpio spindulių.
Laisvės dieną paminėjo ir NGS Panevėžio skyriaus nariai
Leontina Telksnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkė
2013 08 31
Leontina Telksnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkė
2013 08 31
Prieš pat rugpjūčio pučą, 1991 m. liepos 29 d. Maskvoje buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis „Dėl dvišalių santykių“. Žlugus Maskvoje kariniam perversmui- pučui, demokratinių jėgų pergalė, vadovaujant Rusijos Prezidentui Borisui Jelcinui, leido inicijuoti tolesnes derybas, lėmusias tuo metu jau Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. 1992 m. sausio 31 d. Vilniuje įvyko pirmasis valstybinių derybų delegacijų susitikimas (Lietuvos valstybinei derybų delegacijai vadovavo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius), o po pusės metų – 1992 m. rugsėjo 8 d. Maskvoje pasirašytas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos grafikas, kuriame buvo nurodyta galutinė kariuomenės išvedimo data – 1993 m. rugpjūčio 31 d. Vėlesni nesklandumai, kilę dėl Rusijos kariuomenės išvedimo grafiko nesilaikymo, keletą kartų skelbtas kariuomenės išvedimo sustabdymas, nustatytų terminų nepakeitė. Paskutinis į Rytus grįžtantis karinis ešelonas atvyko į Kenos geležinkelio stotį 1993 m. rugpjūčio 31 d., 23 val. 45 min. ir nesustojęs paliko Lietuvos teritoriją. Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos buvo milžiniškas atkurtos valstybės politinis laimėjimas. Okupacinė kariuomenė iš Lietuvos pasitraukė 1993 m., t. y. metais anksčiau nei iš Vokietijos ir kai kurių kitų Europos valstybių. Tai buvo visos Lietuvos valstybės pastangas vainikuojanti sėkmė.
Laisvės dieną rugpjūčio 30 d. paminėjo Seime ir NGS Panevėžio skyriaus atstovai. O rugpjūčio 31 dieną NGS nariai dalyvavo iškilmingame vėliavos pakėlimo ceremonijoje Panevėžyje.
Šventėje dalyvavo Karaliaus Mindaugo bataliono motorizuoto būrio kariai, atsargos karininkai, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. nariai ir keletas kitų NVO atstovų.. Deja, miestiečiai buvo labai pasyvūs.
"Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio ir gyvą širdį prie gyvos širdies,
Kad tamsiame vidurnakty nežuvę, pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt..."
(B. Brazdžionis)
Laisvės dieną rugpjūčio 30 d. paminėjo Seime ir NGS Panevėžio skyriaus atstovai. O rugpjūčio 31 dieną NGS nariai dalyvavo iškilmingame vėliavos pakėlimo ceremonijoje Panevėžyje.
Šventėje dalyvavo Karaliaus Mindaugo bataliono motorizuoto būrio kariai, atsargos karininkai, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. nariai ir keletas kitų NVO atstovų.. Deja, miestiečiai buvo labai pasyvūs.
"Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio ir gyvą širdį prie gyvos širdies,
Kad tamsiame vidurnakty nežuvę, pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt..."
(B. Brazdžionis)
Amžinai gyvi
Leontina Telksnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkė
Leontina Telksnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkė
2013 m. rugpjūčio 17 dieną įvyko gražus renginys -žygis, skirtas Vyčio partizanų apygardos vado pulkininko Danieliaus Vaitelio 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Žygis pavadintas „Aukštaitijos laisvės kovų keliais“, kurį organizavo atsargos majoras, žygeivių klubo „X kilometras“ klubo prezidentas Valdas Jasonas.
Į renginį buvo pakviestos ir kitos NVO organizacijos: tai Atsargos karininkų sąjungos nariai, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Panevėžio apskrities skyriaus nariai ir kt. organizacijos. Taip pat žygyje, kaip svečias dalyvavo ir partizano D. Vaitelio sūnėnas, kuris labai gražiai papasakojo apie dėdę.
„Norime būti reikalingi miesto bendruomenei. Be to, manome, kad prasmingi žygiai vienija. O šis toks ir bus. Jis skirtas iškiliam žmogui – Vyčio partizanų apygardos vadui pulkininkui D. Vaiteliui – atminti“, – pasakojo V. Jasonas.
Žygio startas prasidėjo rugpjūčio 17 dieną 9 valandą iš Pajuosčio, Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono teritorijos. Iš čia žygeiviai patraukė Velžio, Jotainių, Vadoklių, Lėno link. Vienos dienos žygis baigėsi netoli Juodvisinės kaimo. Čia esančiame Lėno miške 1948 metų gegužės 13 dieną žuvo pulkininkas Danielius Vaitelis .
Žygis buvo sunkus. Diena karšta, o ir kilometrų nueita nemažai- 50 .
Bet šis žygis buvo ne vien tik ėjimas. Žygio metu buvo aplankyti maršrute esantys paminklai – už Lietuvos laisvę galvas padėję Vyčio apygardos partizanai, ir žuvusieji kariai savanoriai . Žygeiviai buvo vaišinami kareiviška koše, arbata, o finiše visiems buvo įteikti žygiui atminti pagaminti medaliai, diplomai. Taip pat visi žygio dalyviai buvo apdovanoti naujai išleista knyga apie Vyčio apygardos partizanus „Kovoję už brangią Tėvynę‘.
Partizanai mūsų širdyse buvo ir bus amžinai gyvi.
Žygis pavadintas „Aukštaitijos laisvės kovų keliais“, kurį organizavo atsargos majoras, žygeivių klubo „X kilometras“ klubo prezidentas Valdas Jasonas.
Į renginį buvo pakviestos ir kitos NVO organizacijos: tai Atsargos karininkų sąjungos nariai, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Panevėžio apskrities skyriaus nariai ir kt. organizacijos. Taip pat žygyje, kaip svečias dalyvavo ir partizano D. Vaitelio sūnėnas, kuris labai gražiai papasakojo apie dėdę.
„Norime būti reikalingi miesto bendruomenei. Be to, manome, kad prasmingi žygiai vienija. O šis toks ir bus. Jis skirtas iškiliam žmogui – Vyčio partizanų apygardos vadui pulkininkui D. Vaiteliui – atminti“, – pasakojo V. Jasonas.
Žygio startas prasidėjo rugpjūčio 17 dieną 9 valandą iš Pajuosčio, Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono teritorijos. Iš čia žygeiviai patraukė Velžio, Jotainių, Vadoklių, Lėno link. Vienos dienos žygis baigėsi netoli Juodvisinės kaimo. Čia esančiame Lėno miške 1948 metų gegužės 13 dieną žuvo pulkininkas Danielius Vaitelis .
Žygis buvo sunkus. Diena karšta, o ir kilometrų nueita nemažai- 50 .
Bet šis žygis buvo ne vien tik ėjimas. Žygio metu buvo aplankyti maršrute esantys paminklai – už Lietuvos laisvę galvas padėję Vyčio apygardos partizanai, ir žuvusieji kariai savanoriai . Žygeiviai buvo vaišinami kareiviška koše, arbata, o finiše visiems buvo įteikti žygiui atminti pagaminti medaliai, diplomai. Taip pat visi žygio dalyviai buvo apdovanoti naujai išleista knyga apie Vyčio apygardos partizanus „Kovoję už brangią Tėvynę‘.
Partizanai mūsų širdyse buvo ir bus amžinai gyvi.
Aplankėme partizanų kapus
Leontina Telksnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkė
Leontina Telksnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkė
Vėsią, lietingą liepos 21 dieną nedidelis būrys NGS Panevėžio skyriaus narių nusprendė aplankyti Utenos raj. Pakalnių km. esančius partizanų kapus.
Naujai atstatytos bažnyčios šventoriuje radome gražiai sutvarkytas kapines, kuriuose guli partizanai ir kiti Laisvės kovotojai. Padėję gėlių ir uždegę žvakelę, leidomės tolyn.
Nuvažiavome į Utenos rajone esančią Papiškių kaimo sodybą, kurioje žuvo partizanas Antanas Kraujelis. Tai buvo paskutinis žuvęs partizanas, kuris dar buvo vadinamas Pabaisa ir Siaubūnu.
1992 m.birželio 13 d. Utenos politinių kalinių ir tremtinių skyriaus iniciatyva prie namo, kur žuvo A. Kraujelis, buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo su V. Giedraičio iškaltu įrašu.
1997 m. gruodžio 17 dieną Antanas Kraujelis buvo pripažintas kariu- savanoriu.
Pagerbėme partizaną uždegę žvakelę ir išvykome į namus.
Naujai atstatytos bažnyčios šventoriuje radome gražiai sutvarkytas kapines, kuriuose guli partizanai ir kiti Laisvės kovotojai. Padėję gėlių ir uždegę žvakelę, leidomės tolyn.
Nuvažiavome į Utenos rajone esančią Papiškių kaimo sodybą, kurioje žuvo partizanas Antanas Kraujelis. Tai buvo paskutinis žuvęs partizanas, kuris dar buvo vadinamas Pabaisa ir Siaubūnu.
1992 m.birželio 13 d. Utenos politinių kalinių ir tremtinių skyriaus iniciatyva prie namo, kur žuvo A. Kraujelis, buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo su V. Giedraičio iškaltu įrašu.
1997 m. gruodžio 17 dieną Antanas Kraujelis buvo pripažintas kariu- savanoriu.
Pagerbėme partizaną uždegę žvakelę ir išvykome į namus.
Valstybės dienos paminėjimas Urbšinėje
Liepos 6-ąją, po iškilmingo vėliavos pakėlimo ceremonijos Panevėžio m. Laisvės aikštėje, seimo narys Povilas Urbšys, Pilietinio judėjimo KARTU pirmininkas, pakvietė narius į vadinamąją "Urbšinę" .
Urbšinė, tai buvusio Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro – Juozo Urbšio sodyba (Povilo Urbšio senelio brolio). Šiuo metu restauruotoje sodyboje įkurtas Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro muziejus. Šis centras jau dabar prisideda prie ateities kartų ugdymo.
Urbšinėje Pilietinio judėjimo KARTU nariai, po storu, senu ąžuolu skaitė Justino Marcinkevičiaus eiles, po to Povilas Urbšys pasiūlė aplankyti Juozo Urbšio namelį- muziejų.
Muziejuje P. Urbšys mums daug papasakojo apie Juozo Urbšio jaunystę, gyvenimą, tremtį, diplomatinį darbą.
Sužinojome, kad J. Urbšys buvo aukščiausios politinės kultūros diplomatas, patriotas, dvasios inteligentas. Tokiu ir išliko.
Paskutinis tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras mirė 1991 m. balandžio 30 d., sulaukęs 95-erių metų amžiaus. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Devintą valandą vakare, kaip ir visame pasaulyje, sugiedojome Lietuvos himną.
Į šį renginį buvo pakviesti ir NGS Panevėžio skyriaus nariai.
Gera prisiminti tokias smagias, turiningas akimirkas.
Leontina Telksnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkė
Urbšinė, tai buvusio Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro – Juozo Urbšio sodyba (Povilo Urbšio senelio brolio). Šiuo metu restauruotoje sodyboje įkurtas Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro muziejus. Šis centras jau dabar prisideda prie ateities kartų ugdymo.
Urbšinėje Pilietinio judėjimo KARTU nariai, po storu, senu ąžuolu skaitė Justino Marcinkevičiaus eiles, po to Povilas Urbšys pasiūlė aplankyti Juozo Urbšio namelį- muziejų.
Muziejuje P. Urbšys mums daug papasakojo apie Juozo Urbšio jaunystę, gyvenimą, tremtį, diplomatinį darbą.
Sužinojome, kad J. Urbšys buvo aukščiausios politinės kultūros diplomatas, patriotas, dvasios inteligentas. Tokiu ir išliko.
Paskutinis tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras mirė 1991 m. balandžio 30 d., sulaukęs 95-erių metų amžiaus. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Devintą valandą vakare, kaip ir visame pasaulyje, sugiedojome Lietuvos himną.
Į šį renginį buvo pakviesti ir NGS Panevėžio skyriaus nariai.
Gera prisiminti tokias smagias, turiningas akimirkas.
Leontina Telksnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkė
Minint Valstybės dieną
Šeštadienį, liepos 6 d. Panevėžio miesto gyventojai su gera nuotaika susirinko į Laisvės aikštę paminėti Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos.
Šioje šventėje dalyvavo įvairių organizacijų atstovai: Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (Panevėžio sk.), atsargos karininkų asociacijos, Laisvės gynėjų sąjungos bei kitos organizacijos.
Susirinkusius pasveikino Panevėžio miesto meras V.Satkevičius, vyskupas J.Kauneckas. Šventės dalyvius džiugino pučiamųjų orkestras "Panevėžio garsas" (vadovas A. Radzevičius), bei muzikinio teatro solistė L. Česnauskaitė.
Pasibaigus renginiui, prie Senvagės jaunimas į dangų leido spalvingus aitvarus. Ypatingai šiais gražuoliais aitvarais džiaugėsi mažieji šventės dalyviai.
Buvo įspūdinga, gražu.
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkės pavaduotoja
Šioje šventėje dalyvavo įvairių organizacijų atstovai: Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (Panevėžio sk.), atsargos karininkų asociacijos, Laisvės gynėjų sąjungos bei kitos organizacijos.
Susirinkusius pasveikino Panevėžio miesto meras V.Satkevičius, vyskupas J.Kauneckas. Šventės dalyvius džiugino pučiamųjų orkestras "Panevėžio garsas" (vadovas A. Radzevičius), bei muzikinio teatro solistė L. Česnauskaitė.
Pasibaigus renginiui, prie Senvagės jaunimas į dangų leido spalvingus aitvarus. Ypatingai šiais gražuoliais aitvarais džiaugėsi mažieji šventės dalyviai.
Buvo įspūdinga, gražu.
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkės pavaduotoja
Ekskursija į Seimą
Leontina Telksnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkė
2013 05 02
Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos 4a klasės mokytoja Danutė Drungienė surengė mokiniams labai gražią ekskursiją į Vilnių.
Ten buvo nuspręsta aplankyti Katedros požemius, Gedimino bokštą, Planetariumą ir Belmonto pramogų ir poilsio parką.
Tačiau NGS Panevėžio sk. pirmininkei Leontinai Telksnienei pasiūlius aplankyti Seimo rūmus, Sausio 13-osios Memorialą, mokytoja ir mokiniai labai nudžiugo.
Ir taip gegužės antrosios rytą ketvirtokai su mokytoja, keliomis mamomis ir NGS Panevėžio sk. pirmininke išvykome į Vilnių.
Pirmas apsilankymo tikslas Vilniuje buvo Seimas. Ten mus pasitiko NGS pirmininko pavaduotojas, Parlamento gynėjas, dim. plk. ltn. Gediminas Jurčiukonis. Mums mielai papasakojo apie to meto sausio įvykius, budėjimą Parlamente, pademonstravo L. Glinskio filmuotą medžiagą apie 1991 metų užfiksuotus įvykius. Aplankėme Konstitucijos salę, posėdžių salę, atkurtos Nepriklausomos valstybės salę, Jono Pauliaus II aulą , Prezidentų sales, Sausio 13-osios Memorialą.
Prisiminimui NGS pirmininko pavaduotojas Gediminas Jurčiukonis padovanojo knygą „Krašto apsauga“
Padėkoję gerb. G. Jurčiukoniui už įdomią ekskursiją po Seimo rūmus ir Memorialą, geromis nuotaikomis ir naujais įspūdžiais, išvykome toliau.
Ten buvo nuspręsta aplankyti Katedros požemius, Gedimino bokštą, Planetariumą ir Belmonto pramogų ir poilsio parką.
Tačiau NGS Panevėžio sk. pirmininkei Leontinai Telksnienei pasiūlius aplankyti Seimo rūmus, Sausio 13-osios Memorialą, mokytoja ir mokiniai labai nudžiugo.
Ir taip gegužės antrosios rytą ketvirtokai su mokytoja, keliomis mamomis ir NGS Panevėžio sk. pirmininke išvykome į Vilnių.
Pirmas apsilankymo tikslas Vilniuje buvo Seimas. Ten mus pasitiko NGS pirmininko pavaduotojas, Parlamento gynėjas, dim. plk. ltn. Gediminas Jurčiukonis. Mums mielai papasakojo apie to meto sausio įvykius, budėjimą Parlamente, pademonstravo L. Glinskio filmuotą medžiagą apie 1991 metų užfiksuotus įvykius. Aplankėme Konstitucijos salę, posėdžių salę, atkurtos Nepriklausomos valstybės salę, Jono Pauliaus II aulą , Prezidentų sales, Sausio 13-osios Memorialą.
Prisiminimui NGS pirmininko pavaduotojas Gediminas Jurčiukonis padovanojo knygą „Krašto apsauga“
Padėkoję gerb. G. Jurčiukoniui už įdomią ekskursiją po Seimo rūmus ir Memorialą, geromis nuotaikomis ir naujais įspūdžiais, išvykome toliau.
Vieninga šalis
Miglė Valentinavičiūtė 10 m.
Panevėžio V. Mikalausko menų mokyklos 4a kl. mokinė
2013, Kovas
Saulė geltona,
Pieva žalia
Kraujas pralietas,
Ir diena miela...
Saulė gražuolė spindi vis dieną,
Pievą skaistuolę randam kas dieną..
Kraujas pralietas už mūsų Tėvynę,
Gelbekit mūsų Tėvynės ramybę !
Išvažiuot - nevažiuokit!
Palaukit, sustokit!
Dar viską apgalvokit!
Gal ne taip jau baisu?
Saulė geltona,
Pieva žalia.
Kraujas pralietas,
Ir diena miela…
Mums reikia Jūsų,
Sveikų ir gyvų!
Jei mylit Tėvynę,
Sugrįžkit laiku!!
Nebūkit savanaudžiai!
Juk žinot – čia geriau!
Mes turim didelę širdį,
Ir žinom, kad čia mieliau!
Vėl būkim trys milijonai,
Ir vieningi susiburkim!
Nes tik čia–
Saulė geltona,
Pieva žalia.
Kraujas pralietas,
Ir miela diena!
Saulė geltona spindi vis dieną!
Pieva skaistuolė spindi kas dieną!
Kraujas pralietas už mūsų Tėvynę!
Ir tik Jūs gelbėsit mūsų Tėvynės ramybę!!!
Iš tikro- nebūkite savanaudžiai ir padėkite būti tikra, didele ir vieninga šalimi…
Pagalvokite…
Pieva žalia
Kraujas pralietas,
Ir diena miela...
Saulė gražuolė spindi vis dieną,
Pievą skaistuolę randam kas dieną..
Kraujas pralietas už mūsų Tėvynę,
Gelbekit mūsų Tėvynės ramybę !
Išvažiuot - nevažiuokit!
Palaukit, sustokit!
Dar viską apgalvokit!
Gal ne taip jau baisu?
Saulė geltona,
Pieva žalia.
Kraujas pralietas,
Ir diena miela…
Mums reikia Jūsų,
Sveikų ir gyvų!
Jei mylit Tėvynę,
Sugrįžkit laiku!!
Nebūkit savanaudžiai!
Juk žinot – čia geriau!
Mes turim didelę širdį,
Ir žinom, kad čia mieliau!
Vėl būkim trys milijonai,
Ir vieningi susiburkim!
Nes tik čia–
Saulė geltona,
Pieva žalia.
Kraujas pralietas,
Ir miela diena!
Saulė geltona spindi vis dieną!
Pieva skaistuolė spindi kas dieną!
Kraujas pralietas už mūsų Tėvynę!
Ir tik Jūs gelbėsit mūsų Tėvynės ramybę!!!
Iš tikro- nebūkite savanaudžiai ir padėkite būti tikra, didele ir vieninga šalimi…
Pagalvokite…
Impresijos
Vygandas Račkaitis
2012 12 17
Šita žemė sūri nuo kraujo. Rūdija kulkos smėlyje ir senolių medžių kamienuose.
Šita žemė sunki nuo širdžių, pavirtųsių smiltimis. Sunki ir nuo antkapių.
Šita žemė švelni nuo ašarų. Kaskart vis ašaromis vainikuojama.
Šita žemė šviesi nuo maldų. Ir žvakių liepsnelių.
Šita žemė sunki nuo širdžių, pavirtųsių smiltimis. Sunki ir nuo antkapių.
Šita žemė švelni nuo ašarų. Kaskart vis ašaromis vainikuojama.
Šita žemė šviesi nuo maldų. Ir žvakių liepsnelių.
Ir vėl ateina šventės
2012 12 17
Vieną ramų žiemos vakarą (2012.12.12.) NGS Panevėžio skyriaus nariai susibėgom į kalėdinę vakaronę. Visi buvome pakilios nuotaikos, kupini džiaugsmo. laimingi. Vieni kitiems linkėjome geros sveikatos .gražių ateinančių švenčių .
Praėjusių metų darbą apžvelgė mūsų pirmininkė Leontina Telksnienė. Visus narius pasveikino su artėjančiomis šventėmis, padėkojo už darbą. Pačius aktyviausius narius pagerbė: įteikė padėkos raštus. Mes-nariai padėkojom Leontinai už aktyvią veiklą, už vis naujas brandinamas idėjas bei jų įgyvendinimą, už internetinio puslapio sukūrimą, jo pastovų atnaujinimą. Norime padėkoti nuoširdžiais žodžiais:
Būna žvaigždės, kurios spindi aukštai danguje,
Būna žvaigždės, kurios driekias į tolį danguj,
Būna žvaigždės, kurios nepaliaujamai dega
Ir neleidžia užgest kitų širdyse..
Vakaras prabėgo nepastebimai-tai buvo puikiai, turiningai praleistas laikas.
Džiaugėmės eidami į namus, kaip maži vaikai ir prie Kalėdinės eglutės. esančios pačiame miesto centre - Laisvės aikštėje.
Dėkojame visiems už nuostabias akimirkas. Prasmingų ateinančių švenčių!
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkės pavaduotoja.
Paminėta Lietuvos kariuomenės diena Panevėžyje
2012 11 23
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkės pavaduotoja
Lapkričio 22 d.Panevėžyje paminėta Lietuvos kariuomenės diena. Į šį renginį atvyko ir mūsų Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai. Renginį organizavo Karaliaus Mindaugo motorizuotas pėstininkų batalionas.
Buvo šaltokas, darganotas oras, tačiau mes nepabūgom, lydėjo puiki nuotaika, optimizmas. Mus sušildė su meile pagaminta kareiviška košė ir arbata. Apžiūrėjome techniką bei ginkluotės parodą. Norintieji išbandė jėgas granatos mėtime, kiti šaudė tire. Drąsiausieji pasijuto tikrais kariais - apsivilko žvalgo - snaiperio maskavimo kostiumą ir nusifotografavo su ginklu rankose.
Vyko įvairūs apdovanojimai. Renginys buvo įspūdingas.
Nuoširdžiai dėkojame rengėjams!
Buvo šaltokas, darganotas oras, tačiau mes nepabūgom, lydėjo puiki nuotaika, optimizmas. Mus sušildė su meile pagaminta kareiviška košė ir arbata. Apžiūrėjome techniką bei ginkluotės parodą. Norintieji išbandė jėgas granatos mėtime, kiti šaudė tire. Drąsiausieji pasijuto tikrais kariais - apsivilko žvalgo - snaiperio maskavimo kostiumą ir nusifotografavo su ginklu rankose.
Vyko įvairūs apdovanojimai. Renginys buvo įspūdingas.
Nuoširdžiai dėkojame rengėjams!
Vėliavėlė
Miglė Valentinavičiūtė 10 m.
Žalios pievos,
Žalios girios
Saulė šviečia visada!
Ar matei kada paukštelį,
Gražiai tupintį medely?
Mažą, mažą vaikužėlį,
Nešantį sau vėliavėlę?
Ta geltona - kaip saulutė,
Nedidutė ir skaistutė !
Ta žalioji - kaip pievutė,
Brenda vasara trumputė ...
O raudona - mūsų kraujas,
Kurs pralietas už Tėvynę.!
Žalios girios
Saulė šviečia visada!
Ar matei kada paukštelį,
Gražiai tupintį medely?
Mažą, mažą vaikužėlį,
Nešantį sau vėliavėlę?
Ta geltona - kaip saulutė,
Nedidutė ir skaistutė !
Ta žalioji - kaip pievutė,
Brenda vasara trumputė ...
O raudona - mūsų kraujas,
Kurs pralietas už Tėvynę.!
Tegul geri darbai būna matomi
Leontina Telksnienė
2012 10 29
Labai dėkoju NGS Panevėžio skyriaus nariams, dalyvavusiems gražioje akcijoje: „Sutvarkykime savanorių kapus 2012 !”
Darbo užteko visiems, kurie tą dieną atvyko tvarkyti kapų.
Diena buvo šaltoka, lapų po pirmos šalnos labai daug, tačiau nebijodami nei darbo, nei šalto vėjo NGS Panevėžio skyriaus nariai dirbo net sukaitę.
Sugrėbėme ir išnešėme lapus, uždegėme žvakutes ir nusilenkėme žuvusiems 1918 - 1923 m. savanoriams.
Baigdama, dar kartą dėkoju NGS Panevėžio skyriaus nariams, už begalinį atsidavimą, supratingumą ir patriotiškumą.
Darbo užteko visiems, kurie tą dieną atvyko tvarkyti kapų.
Diena buvo šaltoka, lapų po pirmos šalnos labai daug, tačiau nebijodami nei darbo, nei šalto vėjo NGS Panevėžio skyriaus nariai dirbo net sukaitę.
Sugrėbėme ir išnešėme lapus, uždegėme žvakutes ir nusilenkėme žuvusiems 1918 - 1923 m. savanoriams.
Baigdama, dar kartą dėkoju NGS Panevėžio skyriaus nariams, už begalinį atsidavimą, supratingumą ir patriotiškumą.
Kandidatas į Seimą rinkimų reklamą pasiskolino iš Sąjūdžio laikų
Gintautas SUBAČIUS
2012 Spalio 25 d
Pastarosiomis dienomis Panevėžio gatvėse pasirodo keli gyventojų dėmesį atkreipiantys lengvieji automobiliai. Ypač visiems įdomus pasirodo užrašas „Neparduodama“, išrašytas priekaboje stovinčiame stende.
Šie automobiliai originaliai reklamuoja nepriklausomą kandidatą į Seimą Povilą Urbšį.
P.Urbšio rinkimų štabo narė Nomeda Simėnienė sakė, kad tokia netradicinė reklama – viso štabo narių idėja. Anot jos, buvo prisiminti Sąjūdžio laikai, kai kandidatai buvo reklamuojami su ant mašinų iškeltais stendais. Be to, toks reklamos būdas yra pigiausias. Šį kartą reklama buvo šiek tiek modernizuota.
„Akcijas darėme ne kasdien. Keturi penki savanorių automobiliai išvažiuodavo į miestą ir važiuodami kolona stengėsi atkreipti rinkėjų dėmesį“, – sakė N.Simėnienė.
Žodis „Neparduodama“ reiškiantis, kad P.Urbšys niekada nebus paperkamas. Jis garsėjo kaip Sąjūdžio laikų kovotojas, parlamento gynėjas, vėliau – principingas pareigūnas, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Panevėžyje, į dienos šviesą išvilkęs didelį pulką korumpuotų valdžios šulų, tarp jų ir sunkiais nusikaltimais įtariamą seimūną Vitą Matuzą.
Šie automobiliai originaliai reklamuoja nepriklausomą kandidatą į Seimą Povilą Urbšį.
P.Urbšio rinkimų štabo narė Nomeda Simėnienė sakė, kad tokia netradicinė reklama – viso štabo narių idėja. Anot jos, buvo prisiminti Sąjūdžio laikai, kai kandidatai buvo reklamuojami su ant mašinų iškeltais stendais. Be to, toks reklamos būdas yra pigiausias. Šį kartą reklama buvo šiek tiek modernizuota.
„Akcijas darėme ne kasdien. Keturi penki savanorių automobiliai išvažiuodavo į miestą ir važiuodami kolona stengėsi atkreipti rinkėjų dėmesį“, – sakė N.Simėnienė.
Žodis „Neparduodama“ reiškiantis, kad P.Urbšys niekada nebus paperkamas. Jis garsėjo kaip Sąjūdžio laikų kovotojas, parlamento gynėjas, vėliau – principingas pareigūnas, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Panevėžyje, į dienos šviesą išvilkęs didelį pulką korumpuotų valdžios šulų, tarp jų ir sunkiais nusikaltimais įtariamą seimūną Vitą Matuzą.
Pieštukas
Miglė Valentinavičiūtė 10 m.
Mažas pieštukas
Daug ką pasako.
Mažas pieštukas
Istoriją seka .
Kaip mažytės gėlytės plevena,
Kaip tyras vanduo čiurlena,
Kaip tyliai lietus į stogą barbena,
Kaip saulė graži braido žydram vandeny.
Istoriją seka
Pieštukas mažytis.
Papasakos man
Spalvotą pasaulį.
Daug ką pasako.
Mažas pieštukas
Istoriją seka .
Kaip mažytės gėlytės plevena,
Kaip tyras vanduo čiurlena,
Kaip tyliai lietus į stogą barbena,
Kaip saulė graži braido žydram vandeny.
Istoriją seka
Pieštukas mažytis.
Papasakos man
Spalvotą pasaulį.
Spalio 8-ąją Panevėžyje buvo minimos 55-osios A. Ramanausko-Vanago žūties metinės
2012-10-09
Po renginio.
Spalio 8 d.Panevėžio m.savivaldybės salėje įvyko renginys skirtas paminėti partizano Adolfo Ramanausko-Vanago 55 žūties metines. Šiame renginyje dalyvavo Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė, LR seimo narė, vyskupas J.Kauneckas, buvę partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai, sausio 13-osios brolijos nariai, miesto savivaldybės tarybos nariai ir kiti svečiai.
Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė savo kalboje dar kartą mums visiems priminė apie tai, kaip visais laikais buvo kovojama už Lietuvos nepriklausomybę, už Laisvą Lietuvą. Jos tėvelis Adolfas Ramanauskas-Vanagas pasirinko sunkų, bet prasmingą partizano kelią. Tai buvo sąmoningas,laisvas žmogaus apsisprendimas. Jis kovojo ir žuvo už Lietuvos nepriklausomybę.Tai buvo drąsus,bebaimis kovotojas.
Buvo rodomas sukurtas filmukas apie pokario partizanų gyvenimą: jų ryžtingą, kryptingą kovą už Laisvę. Taip pat buvo parodyta apie partizanų šeimų gyvenimą, jų likimą: vieni buvo ištremti, kiti nužudyti.
Savo vaikystės prisiminimais nuoširdžiai pasidalijo vyskupas J.Kauneckas. Jis prisiminė apie tai , ką pokario metais teko išgyventi.
Renginyje dalyvavo Kupiškio m.Sausio 13-osios brolijos pirmininkė I.Balčiūnienė.Mums visiems priminė,kad per mažai mokyklose skiriama dėmesio patriotiniam jaunimo auklėjimui.Ji akcentavo. kad reikia kuo daugiau kalbėtis su jaunimu apie Lietuvos istoriją,apie jos nepriklausomybę: kaip sunkiai iškovotą.Tai reikia branginti ir puoselėti!
Šio gražaus renginio pradžią ir pabaigą vainikavo politinių kalinių ir tremtinių choro atliktos dainos (vadovė G.Baltuškienįė). Tai buvo dainos apie partizanus: buvo taip nuoširdu,jausminga !
Visus mus nukėlė į praeitį, priminė sunkius pokario laikus.
Ir tai dar stipriau turime branginti Lietuvos nepriklausomybę!
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkės pavaduotoja
Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė savo kalboje dar kartą mums visiems priminė apie tai, kaip visais laikais buvo kovojama už Lietuvos nepriklausomybę, už Laisvą Lietuvą. Jos tėvelis Adolfas Ramanauskas-Vanagas pasirinko sunkų, bet prasmingą partizano kelią. Tai buvo sąmoningas,laisvas žmogaus apsisprendimas. Jis kovojo ir žuvo už Lietuvos nepriklausomybę.Tai buvo drąsus,bebaimis kovotojas.
Buvo rodomas sukurtas filmukas apie pokario partizanų gyvenimą: jų ryžtingą, kryptingą kovą už Laisvę. Taip pat buvo parodyta apie partizanų šeimų gyvenimą, jų likimą: vieni buvo ištremti, kiti nužudyti.
Savo vaikystės prisiminimais nuoširdžiai pasidalijo vyskupas J.Kauneckas. Jis prisiminė apie tai , ką pokario metais teko išgyventi.
Renginyje dalyvavo Kupiškio m.Sausio 13-osios brolijos pirmininkė I.Balčiūnienė.Mums visiems priminė,kad per mažai mokyklose skiriama dėmesio patriotiniam jaunimo auklėjimui.Ji akcentavo. kad reikia kuo daugiau kalbėtis su jaunimu apie Lietuvos istoriją,apie jos nepriklausomybę: kaip sunkiai iškovotą.Tai reikia branginti ir puoselėti!
Šio gražaus renginio pradžią ir pabaigą vainikavo politinių kalinių ir tremtinių choro atliktos dainos (vadovė G.Baltuškienįė). Tai buvo dainos apie partizanus: buvo taip nuoširdu,jausminga !
Visus mus nukėlė į praeitį, priminė sunkius pokario laikus.
Ir tai dar stipriau turime branginti Lietuvos nepriklausomybę!
Dalė Bajorūnienė
NGS Panevėžio sk. pirmininkės pavaduotoja
Koks sunkus kelias gražiai idėjai įgyvendinti
2012 06 14 (Panskliautas.lt)
Kartais, rodos norėtum padaryti kažką gero, gražaus, tačiau didieji Panevėžio valdininkai ima ir pakiša koją net ir gražiai įdėjai įgyvendinti. Jeigu miesto vadovai yra abejingi tautos kančiai, tai kokiais žodžiais apie tą kančią turėtume prabilti jaunajai kartai? plačiau
Panevėžio valdžia visiškai pamiršo už Lietuvos laisvę žuvusiųjų kapus
2012 05 05 (Panskliautas.lt)
Šiandien apsilankius Panevėžyje esančiose Ramygalos gatvės kapinėse į akis krenta dar nuo rudens nesutvarkytų žuvusių už Lietuvos laisvę kovotojų kapai. Gėlės nepasodintos, auga piktžolės, nuplėštos ir neatstatytos lentelės su žuvusiųjų pavardėmis.
Labai įdomu, kuo rūpinasi mūsų savivaldybės meras V.Satkevičius ir jo darbuotojai? Nejau tik laukia naujų rinkimų, kad ir toliau galėtų dalintis kėdėmis?
Teko skaityti, kad kapinių tvarkymo darbus yra pavesta atlikti kažkokiai privačiai įmonei, tačiau tokiu atveju miesto vadovai turi išsiaiškinti, kas ir kokius darbus turi daryti, nes dar metai kiti ir Lietuvos karių kapinės atrodys baisiau nei per sovietmetį, kai valdžia draudė juos gerbti.
Leontina Telksnienė- NGS Panevėžio sk. pirmininkė
Labai įdomu, kuo rūpinasi mūsų savivaldybės meras V.Satkevičius ir jo darbuotojai? Nejau tik laukia naujų rinkimų, kad ir toliau galėtų dalintis kėdėmis?
Teko skaityti, kad kapinių tvarkymo darbus yra pavesta atlikti kažkokiai privačiai įmonei, tačiau tokiu atveju miesto vadovai turi išsiaiškinti, kas ir kokius darbus turi daryti, nes dar metai kiti ir Lietuvos karių kapinės atrodys baisiau nei per sovietmetį, kai valdžia draudė juos gerbti.
Leontina Telksnienė- NGS Panevėžio sk. pirmininkė
1991 metų Laisvės gynėjus prisiminė europarlamentaras Juozas Imbrasas
2012 m. balandžio mėn. 26-28 dienomis europarlamentaras Juozas Imbrasas pakvietė į Briuselį Parlamento gynėjus, gynėjus – savanorius, Lietuvos laisvės kovų dalyvius.
Kelionė, nakvynė, maistas mums buvo nemokami. Viską apmokėjo Juozas Imbrasas. Jis padovanojo mums labai įdomią, gražią kelionę po Belgiją. Nukeliavome net iki Prancūzijos sienos. Apžiūrėjome senas pilis, daug tūkstančių metų turinčias bažnyčias, matėme Karalių rūmus, nuostabų Belgijos kraštovaizdį .
Mūsų gidas buvo jau 30 metų Belgijoje gyvenantis lietuvis, profesorius Liutauras Kazakevičius. Pravažiuojant pro kiekvieną kaimelį, jis mums papasakojo kas tame kaimelyje dirbama, kokia kalba kalbama. Buvo gera, smagu keliauti. Savo vardu labai dėkoju europarlamentarui Juozui Imbrasui, linkėdama jam geros kloties ,dirbant Lietuvos labui.
Leontina Telksnienė, NGS Panevėžio skyriaus pirmininkė, LLKS narė
Kelionė, nakvynė, maistas mums buvo nemokami. Viską apmokėjo Juozas Imbrasas. Jis padovanojo mums labai įdomią, gražią kelionę po Belgiją. Nukeliavome net iki Prancūzijos sienos. Apžiūrėjome senas pilis, daug tūkstančių metų turinčias bažnyčias, matėme Karalių rūmus, nuostabų Belgijos kraštovaizdį .
Mūsų gidas buvo jau 30 metų Belgijoje gyvenantis lietuvis, profesorius Liutauras Kazakevičius. Pravažiuojant pro kiekvieną kaimelį, jis mums papasakojo kas tame kaimelyje dirbama, kokia kalba kalbama. Buvo gera, smagu keliauti. Savo vardu labai dėkoju europarlamentarui Juozui Imbrasui, linkėdama jam geros kloties ,dirbant Lietuvos labui.
Leontina Telksnienė, NGS Panevėžio skyriaus pirmininkė, LLKS narė
Konferencija Laisvės gynėjų dienai atminti
2012 01 12
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai 2012 m. sausio 12 dieną buvo pakviesti į konferenciją Seime „Atmintis gyva“, skirta Laisvės gynėjų dienai paminėti.
Sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininko pavaduotojas Erikas Tamašauskas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Motieka, kunigas Robertas Grigas, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas ats. pulkininkas Jonas Gečas ir kt.
O Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminties įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė pabrėžė, kad moksleiviai net nežino, kas ta sausio 13-oji, kas tą dieną vyko, kas tie Laisvės gynėjai, nuo ko ta Laisvė buvo ginama? Ji sakė, kad mokyklose nevykdomas patriotinis auklėjimas, istorijos vadovėliuose pateikiami nepilnai istorijos tikrovės atitinkantys faktai. Ir jei ne dabar, tai kada?
Leontina Telksnienė - NGS Panevėžio sk. pirmininkė, LLKS narė
.
Sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininko pavaduotojas Erikas Tamašauskas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Motieka, kunigas Robertas Grigas, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas ats. pulkininkas Jonas Gečas ir kt.
O Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminties įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė pabrėžė, kad moksleiviai net nežino, kas ta sausio 13-oji, kas tą dieną vyko, kas tie Laisvės gynėjai, nuo ko ta Laisvė buvo ginama? Ji sakė, kad mokyklose nevykdomas patriotinis auklėjimas, istorijos vadovėliuose pateikiami nepilnai istorijos tikrovės atitinkantys faktai. Ir jei ne dabar, tai kada?
Leontina Telksnienė - NGS Panevėžio sk. pirmininkė, LLKS narė
.
Laisvės kovų dalyviai nusilenkė žuvusiems partizanams
2011 09 30
Prieš Mirusiųjų dieną Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai, kartu su partizanų "Vėtros" būrio vadu Broniumi Juospaičiu, aplankėme Panevėžio rajone esančias partizanų žuvimo vietas ir jų kapus.
Būrys bendraminčių aplankė Krekenavos kapines , būrio vado Stasio Eitminavičiaus -Rupūžėno žūvimo vietą, prie Ramygalos ligoninės esantį paminklą, po kuriuo buvusiame šulinyje sumesti žuvusių partizanų palaikai.
Taip pat aplankėme prie Vadoklių esantį paminklinį akmenį, kur buvo užkasti partizanų palaikai. Dar aplankėme Raguvoje esančią partizanų kapavietę. Visur uždegėme žvakutes, padėjome gėlių.
Būrys bendraminčių aplankė Krekenavos kapines , būrio vado Stasio Eitminavičiaus -Rupūžėno žūvimo vietą, prie Ramygalos ligoninės esantį paminklą, po kuriuo buvusiame šulinyje sumesti žuvusių partizanų palaikai.
Taip pat aplankėme prie Vadoklių esantį paminklinį akmenį, kur buvo užkasti partizanų palaikai. Dar aplankėme Raguvoje esančią partizanų kapavietę. Visur uždegėme žvakutes, padėjome gėlių.
Padėka
1991 metų sausio 19 d. panevėžietės Nijolės Lašinienės kreipimąsis per Lietuvos radiją į kaukėtųjų šeimas (žurnalistė Irena Dervinienė).
Gerbiamieji, aš keturių vaikų mama, kreipiuosi į visas žmonas, motinas, dukras , sūnus tų žudikų (negaliu juos pavadinti žmonėmis), kurie išdavė mūsų brangią Tėvynę Lietuvą, jos Laisvę.
Žudikai su kaukėmis, nedrįstantys parodyti savo tikrojo veido.
Žmonos, mamos, vaikai ! Jūs bendraujate su jais kiekvieną dieną ir žinote kruvinus jų darbus, kurie yra pasmerkti.
Visus, kam brangi Laisvė, dėl kurių jau pralietas nekaltas vaikų kraujas, Jums reikia vaikščioti šia brangia žeme, valgyti joje išaugintą duoną ! Labai prašau, atsisakykite, pasmerkite ar atverkite jiems akis, ką jie padarė , kol dar nevėlu, nes su mumis - visa Lietuva, mums visiems brangi Laisvė ! Žinokit, žmonių pajutusių Laisvės skonio – neparklupdysit !
Išdavikai niekam nereikalingi ir juos pasmerks patys iniciatoriai, jau praradę sąžinę, žmogiškumą, vardan savo ambicijų, karjeros ir pastūmusius juos tokiam beviltiškam žingsniui.
Jie jau išdavė savo šeimas, Tėvynę, kuria reikės vaikščioti, bet bus labai sunku matyti smerkiančiųjų žvilgsnius.
Aš manau, kad man pritars visi, kam brangi mūsų Tėvynė, Laisvė...
(Kalba netaisyta).
Žudikai su kaukėmis, nedrįstantys parodyti savo tikrojo veido.
Žmonos, mamos, vaikai ! Jūs bendraujate su jais kiekvieną dieną ir žinote kruvinus jų darbus, kurie yra pasmerkti.
Visus, kam brangi Laisvė, dėl kurių jau pralietas nekaltas vaikų kraujas, Jums reikia vaikščioti šia brangia žeme, valgyti joje išaugintą duoną ! Labai prašau, atsisakykite, pasmerkite ar atverkite jiems akis, ką jie padarė , kol dar nevėlu, nes su mumis - visa Lietuva, mums visiems brangi Laisvė ! Žinokit, žmonių pajutusių Laisvės skonio – neparklupdysit !
Išdavikai niekam nereikalingi ir juos pasmerks patys iniciatoriai, jau praradę sąžinę, žmogiškumą, vardan savo ambicijų, karjeros ir pastūmusius juos tokiam beviltiškam žingsniui.
Jie jau išdavė savo šeimas, Tėvynę, kuria reikės vaikščioti, bet bus labai sunku matyti smerkiančiųjų žvilgsnius.
Aš manau, kad man pritars visi, kam brangi mūsų Tėvynė, Laisvė...
(Kalba netaisyta).