Šiandien mano kvietimu Seime lankėsi Pušaloto bendruomenės ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai iš Panevėžio. Dažnai būna, kad ilgų diskusijų metu pamirštu pasiūlyti visiems nusifotografuoti, tai kai susiprotėjau, puolėme fotografuotis su tais, kas dar liko.
Abi svečių komandos paliko ir man dovanų. Tai ir deklaruoju. Kai ką suvalgysiu, kai kas stovės ant mano darbo stalo. Ačiū, mielieji!😉
Abi svečių komandos paliko ir man dovanų. Tai ir deklaruoju. Kai ką suvalgysiu, kai kas stovės ant mano darbo stalo. Ačiū, mielieji!😉
Atminties laužais liepsnoja sąžinė
Arvydas Praninskas
2019-01-14 LRT
Arvydas Praninskas
2019-01-14 LRT
Laiko ženklų, nors ir akivaizdžių, prasmė kartais būna nelengvai perprantama. Štai dar vienas pavyzdys: Laisvės gynėjų dienos minėjimo išvakarėse Krašto apsaugos ministerija paskelbė praėjusių metų pabaigoje atliktos šalies gyventojų apklausos rezultatus. Į klausimą, ar gintų tėvynę, jeigu jai iškiltų grėsmė, teigiamai atsakė 47 proc. apklaustųjų, neigiamai – 34 proc., 19 proc. prisipažino nežinantys. Lyginant su tokia pat apklausa praėjusiais metais, 4 proc. išaugo norinčiųjų ginti tėvynę, bet 6 proc. padidėjo ir to daryti neketinančiųjų skaičius.
Daugiau: Atminties laužais liepsnoja sąžinė
Daugiau: Atminties laužais liepsnoja sąžinė
Renginys "Lietuvos šimtmečio žmonės"
2018 birželio 12
2018 birželio 12
Birželio 10 d. Panevėžio Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje vyko renginys „Lietuvos šimtmečio laisvės gynėjai“, kurį organizavo Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyrius.
Renginyje dalyvavo buvęs partizanų būrio "Vėtros“ vadas, dimisijos kapitonas Bronislovas Juospaitis. Savo nuoširdžiu pasakojimu jis visus nukėlė į 1943-1951 partizanavimo metus, 15 metų buvimo lageryje, savo asmeniniu pavyzdžiu liudydamas patriotiškumą ir neišmatuojamą meilę Tėvynei.
Padėkos žodį tarė Lietuvos NGS pirmininkas A. Kulikauskis. Atsargos pulkininkas A. Dudavičius pristatė naują knygą apie Dainavos krašto partizanus.
Renginyje dalyvavo Seimo narys P. Urbšys. Jis pasveikino visus su gražia švente, o aktyviausiems NGS nariams Bronislovui Juospaičiui, Dalei Bajorūnienei, Jadvygai ir Algimantui Petkevičiams įteikė padėkos raštus.
Skaitykite: http://www.radviliskiokrastas.lt/
Renginyje dalyvavo buvęs partizanų būrio "Vėtros“ vadas, dimisijos kapitonas Bronislovas Juospaitis. Savo nuoširdžiu pasakojimu jis visus nukėlė į 1943-1951 partizanavimo metus, 15 metų buvimo lageryje, savo asmeniniu pavyzdžiu liudydamas patriotiškumą ir neišmatuojamą meilę Tėvynei.
Padėkos žodį tarė Lietuvos NGS pirmininkas A. Kulikauskis. Atsargos pulkininkas A. Dudavičius pristatė naują knygą apie Dainavos krašto partizanus.
Renginyje dalyvavo Seimo narys P. Urbšys. Jis pasveikino visus su gražia švente, o aktyviausiems NGS nariams Bronislovui Juospaičiui, Dalei Bajorūnienei, Jadvygai ir Algimantui Petkevičiams įteikė padėkos raštus.
Skaitykite: http://www.radviliskiokrastas.lt/
Pilietinio judėjimo KARTU akcija TRISPALVĖMIS PRAŽYDUSI VASARIO 16- OSIOS GATVĖ sulaukia vis daugiau pritariančiųjų. Šiemet entuziastingai prie šio sumanymo prisijungė Panevėžio "Vyturio" progimnazijos bendruomenė, J.Masiulio knygynas, Panevėžio kraštotyros muziejus. Kviečiame praeivius pasidžiaugti tautine atributika, kurią gamino mūsų miesto neįgaliųjų organizacijos: Vš Į Neįgaliųjų integracijos centras, Panevėžio miesto neįgaliųjų draugija, Vš. Į " Dailusis ornamentas"! Prie puošimo, be judėjimo narių, prisidėjo Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos bendruomenė, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai, panevėžiečiai.
Trispalvėmis pražydusi Vasario 16- osios gatvė (akimirkos)
Trispalvėmis pražydusi Vasario 16- osios gatvė (akimirkos)
Šiandien Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas susitiko su Lietuvos nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) Panevėžio skyriaus pirmininke Leontina Telksniene, nariais Dale Bajorūniene bei Vilmantu Varanavičiumi. Svečiai pasveikino merą pelnius panevėžiečių pasitikėjimą ir įteikė didžiulį Vilmanto Varanavičiaus rankų darbo šaukštą, linkėdami, kad jis, kaip ir miesto biudžetas, visada būtų pilnas. NGS nariai pakvietė merą stoti į jų gretas.
„Mes vienijame įvairių politinių įsitikinimų, tautybių ir socialinių grupių žmones po artimo meilės, teisingumo ir demokratijos vėliava. Tikime, jog Lietuvos Nepriklausomybės gynimas ir įtvirtinimas yra kiekvieno šalies piliečio pareiga. Tik gaila, kad iki šiol buvusi valdžia mums buvo abejinga ir nesuteikė patalpų“, - sakė L. Telksnienė.
Panevėžio meras padėkojo už sveikinimus bei dovanas ir pažadėjo padėti spręsti patalpų klausimą. „Keista, kad tokios mūsų miesto patriotinės iniciatyvos iki šiol nesulaukė pakankamo miesto valdžios dėmesio. Manau, problemą vienaip ar kitaip išspręsime. Narystė NGS man būtų didelė garbė, tad svarstysiu šį pasiūlymą“, - žadėjo R. Račkauskas.
NGS yra visuomeninė nepolitinė organizacija, subūrusi žmones, gynusius Lietuvą nuo 1990 m. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. Panevėžio skyrius įkurtas 2011 m.
http://www.panevezys.lt/lt/naujienos/merui-siulo-papildyti-wyad.html -
„Mes vienijame įvairių politinių įsitikinimų, tautybių ir socialinių grupių žmones po artimo meilės, teisingumo ir demokratijos vėliava. Tikime, jog Lietuvos Nepriklausomybės gynimas ir įtvirtinimas yra kiekvieno šalies piliečio pareiga. Tik gaila, kad iki šiol buvusi valdžia mums buvo abejinga ir nesuteikė patalpų“, - sakė L. Telksnienė.
Panevėžio meras padėkojo už sveikinimus bei dovanas ir pažadėjo padėti spręsti patalpų klausimą. „Keista, kad tokios mūsų miesto patriotinės iniciatyvos iki šiol nesulaukė pakankamo miesto valdžios dėmesio. Manau, problemą vienaip ar kitaip išspręsime. Narystė NGS man būtų didelė garbė, tad svarstysiu šį pasiūlymą“, - žadėjo R. Račkauskas.
NGS yra visuomeninė nepolitinė organizacija, subūrusi žmones, gynusius Lietuvą nuo 1990 m. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. Panevėžio skyrius įkurtas 2011 m.
http://www.panevezys.lt/lt/naujienos/merui-siulo-papildyti-wyad.html -
Vasario 16-ąją šventėme KARTU!
2015 m. Vasaris mėn. 16 d., Pirmadienis
2015 m. Vasaris mėn. 16 d., Pirmadienis
Ačiū Margaritos Rimkevičaitės technoliginei mokyklai, VšĮ "Dailusis ornamentas", Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungai, Panevėžio miesto neįgaliųjų draugijai, Neįgaliųjų integracijos centrui, Liekupio bendruomenei, Tautininkų sąjungai, Jungtiniam demokratiniam judėjimui, Nepriklausomybės gynėjų sąjungai, Panevėžio kraštotyros muziejui, Regimanto Vilio pučiamųjų orkestro būgnininkams, dainų autoriui ir atlikėjui Juozui Muliaučiui, garso operatoriui Dariui Razgūnui, UAB 'Reklamos forma", radijo stočiai "Pulsas" ir visiems kitiems padėjusiems naujai įprasminti Panevėžyje mums visiems svarbią datą - Lietuvos Nepriklausomybės dieną.
https://www.facebook.com/media/set/?set=a.774531429299328.1073741855.496816853737455&
www.judejimaskartu.lt
https://www.facebook.com/media/set/?set=a.774531429299328.1073741855.496816853737455&
www.judejimaskartu.lt
Sveikiname
2015 m. Sausio mėn. 14 d., Trečiadienis
2015 m. Sausio mėn. 14 d., Trečiadienis
Sveikiname Pilietinio judėjimo KARTU narę Leontiną Telksnienę, kuriai Sausio 13 - osios - Laisvės gynėjų dienos - išvakarėse buvo įteiktas Nepriklausomybės gynėjų medalis.
Po iškilmingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo Seime Leontiną sveikino Pilietinio judėjimo KARTU pirmininkas Povilas Urbšys.
Sveikiname
Po iškilmingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo Seime Leontiną sveikino Pilietinio judėjimo KARTU pirmininkas Povilas Urbšys.
Sveikiname
Birutietės susirinko į kasmetinį veiklos aptarimą
2014.09.15
2014.09.15
Rugsėjo 12-14 dienomis LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga susirinko Palangoje į kasmetinį veiklos aptarimą. Jo metu buvo patarti svarbiausi sąjungos veiklos klausimai, numatyti kitų metų laukiantys darbai.
Daugiau
P.S. Šiame aptarime dalyvavo ir NGS Panevėžio sk pirmininkė, birutietė Leontina Telksnienė
Daugiau
P.S. Šiame aptarime dalyvavo ir NGS Panevėžio sk pirmininkė, birutietė Leontina Telksnienė
Aptarė nuveiktus darbus
Daiva SAVICKIENĖ, www.sekunde.lt
2014-03-10
Aktyvūs Panevėžio apskrities rezervo kariai įvertino praėjusių metų veiklos rezultatus. Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Panevėžio apskrities skyrius pernai įgyvendino 93 procentus planuotų darbų ir daugybę neplanuotų.Pasak jau ketvirtai kadencijai išrinkto skyriaus vado, rezervo kapitono Broniaus Zaronskio, veiklos skyriaus nariams netrūksta. Dabar turimos puikios patalpos, tad tvarkoma aplinka. Galima naudotis šalia esančia šaudykla. Rezervo kariai važiuoja į ekskursijas, žygius, prižiūri paminklus, bendrauja su Panevėžio karinės įgula, nuveikė nemažai kitų darbų.
Šiuo metu skyrius vienija 64 narius. B. Zaronskio teigimu, Panevėžio apskrities skyrius yra aktyviausias ir gausiausias.
Vado teigimu, stengiamasi sugalvoti įvairios veiklos, kad būtų įdomu.
„Darome viską, kad būtų įdomu, patiktų rinktis. Skyrius vienija išėjusiuosius į atsargą, kad ta dvasia gyventų“, – sako jis.
Tačiau skyriaus nariai yra ne vien išėjusieji į atsargą, bet ir dabar tarnaujantieji. Jauniausiam nariui aštuoniolika, o vyriausiam – 76 metai. Pasak B. Zaronskio, nariai noriai dalyvauja skyriaus veikloje. Visu šimtu procentų kaskart gal ir nesusirenkama, tačiau dauguma atvyksta.
Šiems metams taip pat numatyta nemažai darbų. Vienas jų, neseniai parengtas projektas paruošti ekspozicijai prieškario karo aviacijos eskadrilės Pajuostyje skrydžių valdymo pastato ir angaro liekanas. B. Zaronskio teigimu, gavus pinigų, būtų įrengtas muziejus. Galėtų priimti ekskursijas, mokinius, papasakoti, kas čia buvo anksčiau.
Per dešimt skyrių šalyje kažin ar 150 narių bus“, – sako jis.
P.S. Šiame renginyje dalyvavo ir NGS narys, ats. karininkas Vidmantas Telksnys
Aptarė nuveiktus darbus
Šiuo metu skyrius vienija 64 narius. B. Zaronskio teigimu, Panevėžio apskrities skyrius yra aktyviausias ir gausiausias.
Vado teigimu, stengiamasi sugalvoti įvairios veiklos, kad būtų įdomu.
„Darome viską, kad būtų įdomu, patiktų rinktis. Skyrius vienija išėjusiuosius į atsargą, kad ta dvasia gyventų“, – sako jis.
Tačiau skyriaus nariai yra ne vien išėjusieji į atsargą, bet ir dabar tarnaujantieji. Jauniausiam nariui aštuoniolika, o vyriausiam – 76 metai. Pasak B. Zaronskio, nariai noriai dalyvauja skyriaus veikloje. Visu šimtu procentų kaskart gal ir nesusirenkama, tačiau dauguma atvyksta.
Šiems metams taip pat numatyta nemažai darbų. Vienas jų, neseniai parengtas projektas paruošti ekspozicijai prieškario karo aviacijos eskadrilės Pajuostyje skrydžių valdymo pastato ir angaro liekanas. B. Zaronskio teigimu, gavus pinigų, būtų įrengtas muziejus. Galėtų priimti ekskursijas, mokinius, papasakoti, kas čia buvo anksčiau.
Per dešimt skyrių šalyje kažin ar 150 narių bus“, – sako jis.
P.S. Šiame renginyje dalyvavo ir NGS narys, ats. karininkas Vidmantas Telksnys
Aptarė nuveiktus darbus
Aplankė garsaus partizanų vado žuvimo vietą
Jonas PRIBUŠAUSKAS, www.panskliautas.lt 2013 Lapkričio 05 d
Jonas PRIBUŠAUSKAS, www.panskliautas.lt 2013 Lapkričio 05 d
Aktyvistai aplankė D.Vaitelio-Briedžio ir jo kovos draugų kapą.
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai pirmininkės Leontinos Telksnienės iniciatyva aplankė žuvusių partizanų kapavietes. Buvo aplankytos, sutvarkytos ir pagerbtos trys partizanų atminimo vietos.
Pirmiausia būrys panevėžiečių važiavo į Ukmergės rajone esantį Lėno mišką, Juodvisinės kaime, kuriame žuvo partizanų būrio vadas Danielius Vaitelis-Briedis su kovos draugais. Ten buvo nušluoti lapai, perrišta tautinė juostelė ir uždegtos žvakutės.
Šiemet D.Vaiteliui-Briedžiui būtų suėję 100 metų. Šimtųjų metinių jubiliejui rugpjūčio mėnesį buvo surengtas 50 km žygis, kurį organizavo atsargos majoras Valdas Jasonas kartu su Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariais.
Ta proga Vadoklių miestelio bendruomenė surengė koncertą žygio dalyviams, vaišino juos gaiviaisiais gėrimais, buvo kalbama apie D.Vaitelį-Briedį. Šiame miestelyje L.Telksnienei teko pasikalbėti su D.Vaitelio-Briedžio sūnėnu Jonu Griniu.
Garsaus partizano sūnėnas prisiminė savo dėdę, pasakojo, kai būdamas dar mažas, gulėdamas ant krosnies ir išgirsdavęs, kad į svečius atėjo dėdė, tuoj šokdavo žemyn, klausydavo jo kalbų ir labai didžiuodavosi dėdės uniforma.
Jis pasakojo, kad 1948 m. gegužės 13 d. priešai sužinojo, jog Ukmergės apskrityje, Taujėnų valsčiuje, Lėno miške prie Juodvisinės kaimo, yra įsikūręs Vyčio apygardos partizanų štabas. Į minėtą vietovę buvo išsiųsta okupantų vidaus kariuomenės 25 šaulių pulko kareivių grupė.
Apie 10 val. ryto keli kareiviai pamatė pamiškėje prie laužo sėdinčius tris partizanus. Visi jie buvo nušauti iš pasalų.
Vyčio apygardos vadas D.Vaitelis-Briedis, sužeistas į koją, pats nusišovė. Tada dar žuvo vado pavaduotojas Jonas Kilijonas-Mikas ir štabo apsaugos būrio vadas Antanas Šyvis-Šalapka.
Pulkininko D.Vaitelio sūnėnas J.Grinys L.Telksnienei padovanojo knygą apie Vyčio apygardos partizanus „Kovoję už brangią Tėvynę“.
Po to Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai nuvažiavo į Lėno mišką netoli Užugirio kaimo, kur pastatytas labai gražus obeliskas žuvusiems Vyčio apygardos partizanams atminti. Taip pat buvo uždegtos žvakutės, sutvarkyti kapai. Ant aukuro yra užrašas, kad kovoje su tarybiniais-rusiškais okupantais 1944-1953 metais žuvo 1315 šios apygardos partizanų.
Panevėžiečiai taip pat aplankė netoli autostrados Panevėžys-Vilnius (netoli Šilų miestelio) partizanų vadams pastatytus paminklus. Apjuosę paminklą tautine juostele ir uždegę žvakutes panevėžiečiai nusilenkė visiems žuvusiems, kovojusiems už mūsų Laisvę.
Aplankė garsaus partizanų vado žuvimo vietą
Šiemet D.Vaiteliui-Briedžiui būtų suėję 100 metų. Šimtųjų metinių jubiliejui rugpjūčio mėnesį buvo surengtas 50 km žygis, kurį organizavo atsargos majoras Valdas Jasonas kartu su Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariais.
Ta proga Vadoklių miestelio bendruomenė surengė koncertą žygio dalyviams, vaišino juos gaiviaisiais gėrimais, buvo kalbama apie D.Vaitelį-Briedį. Šiame miestelyje L.Telksnienei teko pasikalbėti su D.Vaitelio-Briedžio sūnėnu Jonu Griniu.
Garsaus partizano sūnėnas prisiminė savo dėdę, pasakojo, kai būdamas dar mažas, gulėdamas ant krosnies ir išgirsdavęs, kad į svečius atėjo dėdė, tuoj šokdavo žemyn, klausydavo jo kalbų ir labai didžiuodavosi dėdės uniforma.
Jis pasakojo, kad 1948 m. gegužės 13 d. priešai sužinojo, jog Ukmergės apskrityje, Taujėnų valsčiuje, Lėno miške prie Juodvisinės kaimo, yra įsikūręs Vyčio apygardos partizanų štabas. Į minėtą vietovę buvo išsiųsta okupantų vidaus kariuomenės 25 šaulių pulko kareivių grupė.
Apie 10 val. ryto keli kareiviai pamatė pamiškėje prie laužo sėdinčius tris partizanus. Visi jie buvo nušauti iš pasalų.
Vyčio apygardos vadas D.Vaitelis-Briedis, sužeistas į koją, pats nusišovė. Tada dar žuvo vado pavaduotojas Jonas Kilijonas-Mikas ir štabo apsaugos būrio vadas Antanas Šyvis-Šalapka.
Pulkininko D.Vaitelio sūnėnas J.Grinys L.Telksnienei padovanojo knygą apie Vyčio apygardos partizanus „Kovoję už brangią Tėvynę“.
Po to Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai nuvažiavo į Lėno mišką netoli Užugirio kaimo, kur pastatytas labai gražus obeliskas žuvusiems Vyčio apygardos partizanams atminti. Taip pat buvo uždegtos žvakutės, sutvarkyti kapai. Ant aukuro yra užrašas, kad kovoje su tarybiniais-rusiškais okupantais 1944-1953 metais žuvo 1315 šios apygardos partizanų.
Panevėžiečiai taip pat aplankė netoli autostrados Panevėžys-Vilnius (netoli Šilų miestelio) partizanų vadams pastatytus paminklus. Apjuosę paminklą tautine juostele ir uždegę žvakutes panevėžiečiai nusilenkė visiems žuvusiems, kovojusiems už mūsų Laisvę.
Aplankė garsaus partizanų vado žuvimo vietą
Panevėžiečiai pagerbė kovotojų už Lietuvos Laisvę atminimą (nuotraukos)
www.alkas.lt 2013 10 29 00:54
www.alkas.lt 2013 10 29 00:54
Prieš Vėlines, spalio 24 dieną, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai pirmininkės Leontinos Telksnienės iniciatyva aplankė žuvusiųjų partizanų kapavietės. Buvo aplankytos, sutvarkytos ir pagerbtos trys partizanų atminimo vietos.
Pirmiausia buvo nuvykta į Ukmergės rajoną Lėno mišką Juodvisinės km., kuriame žuvo partizanų būrio vadas Danielius Vaitelis-Briedis su kovos draugais. Ten buvo nušluoti lapai, kryžius perrištas tautinė juostele ir uždegtos žvakutės.
Šiemet D. Vaiteliui-Briedžiui būtų suėję 100 metų. Šimtųjų metinių jubiliejui rugpjūčio mėnesį buvo surengtas 50 km. žygis , kurį organizavo ats. majoras Valdas Jasonas kartu su Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono kariais.
Ta proga Vadoklių miestelio bendruomenė surengė koncertą žygio dalyviams, vaišino juos gaiviaisiais gėrimais, buvo kalbama apie D. Vaitelį. Šiame miestelyje Leontinai Telksnienei teko pasikalbėti su D. Vaitelio –Briedžio sūnėnu Jonu Griniu. Jis prisiminė savo dėdę, pasakojo, kai būdamas dar mažas, gulėdamas ant pečiaus ir išgirsdavęs, kad į svečius atėjo dėdė, tuoj šokdavo nuo pečiaus, klausydavo jo kalbų ir labai didžiuodavosi jo uniforma. Jis pasakojo, kad 1948 m. gegužės 13 d. buvo gauta žinia, kad Ukmergės apskrityje Taujėnų valsčiuje Lėno miške prie Juodvisinės kaimo yra įsikūręs Vyčio apygardos partizanų štabas. Į minėtą vietovę buvo išsiųsta MGB vidaus kariuomenės 25 šaulių pulko kareivių grupė. 10 val. ryto keli kareiviai pamatė pamiškėje prie laužo sėdinčius 3 partizanus. Visi buvo nušauti iš pasalų. Danielius Vaitelis, sužeistas į koją, nusišovė. Žuvo: Danielius Vaitelis-Briedis (Vyčio apygardos vadas), Jonas Kilijonas-Mikas (vado pavaduotojas), Antanas Šyvis-Šalapka (štabo apsaugos būrio vadas).
Pulkininko D. Vaitelio sūnėnas Jonas Grinys Leontinai Telksnienei padovanojo knygą apie Vyčio apygardos partizanus „Kovoję už brangią Tėvynę“.
Po to NGS Panevėžio skyriaus nariai nuvažiavo į Lėno mišką, netoli Užugirio kaimo, kur pastatytas labai gražus obeliskas žuvusiems Vyčio apygardos partizanams atminti. Taip pat buvo uždegtos žvakutės, sutvarkyti kapai. Ant aukuro yra užrašas, kad kovoje su tarybiniais-rusiškais okupantais 1944-1953 metais žuvo 1315 šios apygardos partizanų.
Toliau NGS Panevėžio sk. nariai aplankė netoli autostrados Panevėžys-Vilnius (netoli Šilų miestelio) partizanų vadams pastatytus paminklus. Apjuosę paminklą tautine juostele ir uždegę žvakutes NGS Panevėžio sk. nariai nusilenkė visiems žuvusiems, kovojusiems už mūsų Laisvę.
Panevėžiečiai pagerbė kovotojų už Lietuvos Laisvę atminimą (nuotraukos) (0)
Alkas.lt
Pirmiausia buvo nuvykta į Ukmergės rajoną Lėno mišką Juodvisinės km., kuriame žuvo partizanų būrio vadas Danielius Vaitelis-Briedis su kovos draugais. Ten buvo nušluoti lapai, kryžius perrištas tautinė juostele ir uždegtos žvakutės.
Šiemet D. Vaiteliui-Briedžiui būtų suėję 100 metų. Šimtųjų metinių jubiliejui rugpjūčio mėnesį buvo surengtas 50 km. žygis , kurį organizavo ats. majoras Valdas Jasonas kartu su Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono kariais.
Ta proga Vadoklių miestelio bendruomenė surengė koncertą žygio dalyviams, vaišino juos gaiviaisiais gėrimais, buvo kalbama apie D. Vaitelį. Šiame miestelyje Leontinai Telksnienei teko pasikalbėti su D. Vaitelio –Briedžio sūnėnu Jonu Griniu. Jis prisiminė savo dėdę, pasakojo, kai būdamas dar mažas, gulėdamas ant pečiaus ir išgirsdavęs, kad į svečius atėjo dėdė, tuoj šokdavo nuo pečiaus, klausydavo jo kalbų ir labai didžiuodavosi jo uniforma. Jis pasakojo, kad 1948 m. gegužės 13 d. buvo gauta žinia, kad Ukmergės apskrityje Taujėnų valsčiuje Lėno miške prie Juodvisinės kaimo yra įsikūręs Vyčio apygardos partizanų štabas. Į minėtą vietovę buvo išsiųsta MGB vidaus kariuomenės 25 šaulių pulko kareivių grupė. 10 val. ryto keli kareiviai pamatė pamiškėje prie laužo sėdinčius 3 partizanus. Visi buvo nušauti iš pasalų. Danielius Vaitelis, sužeistas į koją, nusišovė. Žuvo: Danielius Vaitelis-Briedis (Vyčio apygardos vadas), Jonas Kilijonas-Mikas (vado pavaduotojas), Antanas Šyvis-Šalapka (štabo apsaugos būrio vadas).
Pulkininko D. Vaitelio sūnėnas Jonas Grinys Leontinai Telksnienei padovanojo knygą apie Vyčio apygardos partizanus „Kovoję už brangią Tėvynę“.
Po to NGS Panevėžio skyriaus nariai nuvažiavo į Lėno mišką, netoli Užugirio kaimo, kur pastatytas labai gražus obeliskas žuvusiems Vyčio apygardos partizanams atminti. Taip pat buvo uždegtos žvakutės, sutvarkyti kapai. Ant aukuro yra užrašas, kad kovoje su tarybiniais-rusiškais okupantais 1944-1953 metais žuvo 1315 šios apygardos partizanų.
Toliau NGS Panevėžio sk. nariai aplankė netoli autostrados Panevėžys-Vilnius (netoli Šilų miestelio) partizanų vadams pastatytus paminklus. Apjuosę paminklą tautine juostele ir uždegę žvakutes NGS Panevėžio sk. nariai nusilenkė visiems žuvusiems, kovojusiems už mūsų Laisvę.
Panevėžiečiai pagerbė kovotojų už Lietuvos Laisvę atminimą (nuotraukos) (0)
Alkas.lt
Panevėžio kariškiai – treti
Sekundė.lt
2013 09 17
Sekundė.lt
2013 09 17
Praėjusį savaitgalį Pajuostyje vyko Lietuvos kariuomenės Rezervo karių asociacijos sporto žaidynės, kuriose panevėžiečiai bendroje įskaitoje užėmė trečią vietą.
„Atvyko svečiai iš Latvijos, sporto žaidynės pasižymėjo aukštu lygiu, karininkai džiaugėsi gyvenimo sąlygomis, laisvalaikiu ir kultūrine programa. Tiesa, kvietėme daugiau komandų, tačiau dėl skirtingų priežasčių ne visos galėjo atvykti“, – apie renginį pasakojo Bronius Zaronskis, Lietuvos kariuomenės Rezervo karių asociacijos Panevėžio apskrities skyriaus vadas.
„Žaidynių atidaryme dalyvavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis ir miesto meras Vitalijus Satkevičius, tokio politikų dėmesio niekada nebuvome sulaukę.
Mes vieninteliai visoje šalyje turime tokias sąlygas kaip Pajuostyje: yra geras stadionas, didelė teritorija įvairiai veiklai. Be sporto, kariškiai galėjo atsipalaiduoti trijuose koncertuose.
Prie šių sėkmingų sporto žaidynių organizavimo prisidėjo miesto ir rajono merai, savanorių 5-oji rinktinė, Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų batalionas“, – po renginio kalbėjo B. Zaronskis.
Sportininkai varžėsi septyniose kategorijose: šaudymo iš pistoletų į taikinius šaudykloje, orientavimosi rungtyje, kliūčių ruože, granatų mėtymo į tolį, virvės traukimo, vandens rungtyje ir giros kilojimo.
Čempionais tapo svečiai iš Tauragės, antrą vietą užėmė Latvijos kariškiai. Komandoms atstovavo ne mažiau nei penki kariškiai. Sporto žaidynės vyksta kasmet. Praėjusiais metais Panevėžio komanda užėmė pirmą vietą. Kitąmet šios žaidynės vyks Tauragėje.
Panevėžio komandai atstovavo Rimantas Čergelis, Gintaras Paspirgėlis, Audrius Mordasas, Darius Morkūnas, Antanas Kuprys, Artūras Lečas, Viktoras Mirasničenka, Ričardas Stacevičius.
Lietuvos kariuomenės Rezervo karių asociacija visoje šalyje turi dešimt skyrių.
P.S. Šiose žaidynėse dalyvavo ir NGS Panevėžio sk. narys , ats. karininkas Vidmantas Telksnys
Parengė Linas JOCIUS
Kasmet vis daugiau karininkų žmonų jungiasi į Birutiečių draugiją
www.kam.lt
2013 09 15
www.kam.lt
2013 09 15
Rugsėjo 6-8 dienomis Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga (toliau - Birutiečių sąjunga) Palangos karininkų ramovėje surengė kasmetinį veiklos aptarimą, kurio metu buvo pristatyti nuveikti darbai, ateities gairės, naujų draugijų kūrimosi perspektyvos.
„Birutiečių turime beveik visose Lietuvos karinėse įgulose: Panevėžys, Šiauliai, Alytus, Kaunas, Vilnius, Klaipėda. Matau kad visose draugijose vyksta daug veiklos ir permainų. Mūsų laukia dar daug nuostabių akimirkų, nes mes turime tiek daug įvairių galimybių save realizuoti, tiek daug naujų narių aktyviai dalyvaujančių draugijų veikloje.“ Džiaugėsi Birutiečių sąjungos pirmininkė Namida Pocienė.
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius perdavė birutietėms sveikinimus: „Linkiu birutietėms saugoti tokias vertybes kaip karininko šeima, patriotiškai auklėti savo atžalas: vaikus, anūkus, proanūkius. Linkiu įsteigti visose likusiose įgulose birutiečių draugijas, stiprėti, įtraukti kuo daugiau jaunesnių karininkų žmonų ir taip pat karininkių“.
Birutiečių veikla iš tiesų yra labai plati ir įvairi. Pavyzdžiui Kauno birutiečių draugija šiais metais aktyviai rūpinosi Afganistane tarnaujančių karių šeimomis: rengė susitikimus, buvo išsiuntę didžiulį lagaminą kariams – į jį įdėjo vaikų piešinius, šeimų laiškus, suvenyrus, jų buvo apie 170 vienetų – nė vienas neliko be suvenyro, nes viską ką turėjo ir gavo paramos nusiuntė kariams.
Alytaus draugija dalyvavo akcijoje „Darom“ ir kartu su karininkų šeimomis, vaikais rinko šiukšles savo gimtinėje, sunkiau besiverčiančių šeimų vaikučiai birutiečių dėka pirmą kartą nuėjo į kino teatrą ir pasižiūrėjo filmuką.
Panevėžio draugija lankėsi senelių globos namuose, bendravo su senoliais. Visos norinčios galėjo sudalyvauti karinėje moterų stovykloje ir bent šiek tiek priartėti prie to, ką jų vyrai patiria pratybų metu. Džiugių emocijų kariškai leidžiant laiką miške netrūko nė vienai ir stovyklą žadama rengti ir kitais metais. Vaikams tokio tipo stovyklos taip pat yra rengiamos.
Kaip ir kasmet visos draugijos dalyvauja ekskursijose po Lietuvos pažintines, istorines vietas, organizuoja bendrą švenčių minėjimą kartu su karininkais ir jų šeimomis per Kalėdas, Valstybines šventes, Motinos dieną ir pan.
Renginio metu kapitonė Ramutė Vaičaitienė pravedė paskaitą apie psichologines problemas kario šeimoje ir kaip jų išvengti, papasakojo kad tik 10 procentų ligų sukeliamos įvairių mikrobų ar ligų, visi kiti likę 90 procentų kyla dėl psichologinių problemų ir ypač dėl streso. „Mūsų mintys veikia mūsų sveikatą, todėl kai kūnas ir galva yra vienovėje, tuomet ir esame laimingos, patenkintos“, - teigė kapitonė ir pasidalino savo, kaip psichologės patarimais kaip išlaikyti darną šeimoje, palaikyti gerą sveikatos būklę.
Po veiklos aptarimo buvo surengta vakaronė, kurioje gabios birutietės padainavo, pagrojo, parengė įdomius pristatymus, vaišino vieną kitą savo gamintomis vaišėmis ir daug bendravo, bendravo ir dar kartą bendravo. Kita diena buvo skirta susipažinti su Panemunės apylinkėmis. Pažintinė kelionė tęsėsi nuo pat Šilutės iki Veliuonos.
Kviečiame visas karininkų žmonas jungtis prie Birutiečių veiklos. Suprantame, kad kuomet vyrą perkelia tarnauti kitame mieste, būna sunku naujoje vietoje apsiprasti, todėl jei nežinosit kur kreiptis – karinėse įgulose yra Birutiečių draugijos, kurios narės Jums visada padės, čia susirasite nuoširdžių draugių, kurios suprasdamos gyvenimo kariuomenės šeimoje ypatumus jums padės visais klausimais, organizuojame visokių renginių, stovyklų, vykdome visuomeninę veiklą, todėl kartu su šeima laisvalaikį galėsite praleisti linksmai, aktyviai, įdomiai.
Birutiečių sąjunga yra savarankiška nepolitinė visuomeninė organizacija, atkurta 2001 m. tęsiant prieškario Lietuvoje veikusios tokios pat organizacijos tradicijas. Birutės sąjunga veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje bei vienija atskirai įsikūrusias Birutiečių draugijas ir pavienius narius.
Birutiečių sąjungos tikslas - ugdyti jaunimo patriotizmą, pilietinę savimonę, puoselėti lietuviškus šeimos papročius ir tradicijas, saugoti Lietuvos kariuomenės istorinį paveldą, propaguoti kultūrinį bendradarbiavimą, stiprinti moters vaidmenį karių šeimose.
P.S. Šiame birutiečių sąskrydyje Palangoje dalyvavo ir birutietė Leontina Telksnienė
„Birutiečių turime beveik visose Lietuvos karinėse įgulose: Panevėžys, Šiauliai, Alytus, Kaunas, Vilnius, Klaipėda. Matau kad visose draugijose vyksta daug veiklos ir permainų. Mūsų laukia dar daug nuostabių akimirkų, nes mes turime tiek daug įvairių galimybių save realizuoti, tiek daug naujų narių aktyviai dalyvaujančių draugijų veikloje.“ Džiaugėsi Birutiečių sąjungos pirmininkė Namida Pocienė.
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius perdavė birutietėms sveikinimus: „Linkiu birutietėms saugoti tokias vertybes kaip karininko šeima, patriotiškai auklėti savo atžalas: vaikus, anūkus, proanūkius. Linkiu įsteigti visose likusiose įgulose birutiečių draugijas, stiprėti, įtraukti kuo daugiau jaunesnių karininkų žmonų ir taip pat karininkių“.
Birutiečių veikla iš tiesų yra labai plati ir įvairi. Pavyzdžiui Kauno birutiečių draugija šiais metais aktyviai rūpinosi Afganistane tarnaujančių karių šeimomis: rengė susitikimus, buvo išsiuntę didžiulį lagaminą kariams – į jį įdėjo vaikų piešinius, šeimų laiškus, suvenyrus, jų buvo apie 170 vienetų – nė vienas neliko be suvenyro, nes viską ką turėjo ir gavo paramos nusiuntė kariams.
Alytaus draugija dalyvavo akcijoje „Darom“ ir kartu su karininkų šeimomis, vaikais rinko šiukšles savo gimtinėje, sunkiau besiverčiančių šeimų vaikučiai birutiečių dėka pirmą kartą nuėjo į kino teatrą ir pasižiūrėjo filmuką.
Panevėžio draugija lankėsi senelių globos namuose, bendravo su senoliais. Visos norinčios galėjo sudalyvauti karinėje moterų stovykloje ir bent šiek tiek priartėti prie to, ką jų vyrai patiria pratybų metu. Džiugių emocijų kariškai leidžiant laiką miške netrūko nė vienai ir stovyklą žadama rengti ir kitais metais. Vaikams tokio tipo stovyklos taip pat yra rengiamos.
Kaip ir kasmet visos draugijos dalyvauja ekskursijose po Lietuvos pažintines, istorines vietas, organizuoja bendrą švenčių minėjimą kartu su karininkais ir jų šeimomis per Kalėdas, Valstybines šventes, Motinos dieną ir pan.
Renginio metu kapitonė Ramutė Vaičaitienė pravedė paskaitą apie psichologines problemas kario šeimoje ir kaip jų išvengti, papasakojo kad tik 10 procentų ligų sukeliamos įvairių mikrobų ar ligų, visi kiti likę 90 procentų kyla dėl psichologinių problemų ir ypač dėl streso. „Mūsų mintys veikia mūsų sveikatą, todėl kai kūnas ir galva yra vienovėje, tuomet ir esame laimingos, patenkintos“, - teigė kapitonė ir pasidalino savo, kaip psichologės patarimais kaip išlaikyti darną šeimoje, palaikyti gerą sveikatos būklę.
Po veiklos aptarimo buvo surengta vakaronė, kurioje gabios birutietės padainavo, pagrojo, parengė įdomius pristatymus, vaišino vieną kitą savo gamintomis vaišėmis ir daug bendravo, bendravo ir dar kartą bendravo. Kita diena buvo skirta susipažinti su Panemunės apylinkėmis. Pažintinė kelionė tęsėsi nuo pat Šilutės iki Veliuonos.
Kviečiame visas karininkų žmonas jungtis prie Birutiečių veiklos. Suprantame, kad kuomet vyrą perkelia tarnauti kitame mieste, būna sunku naujoje vietoje apsiprasti, todėl jei nežinosit kur kreiptis – karinėse įgulose yra Birutiečių draugijos, kurios narės Jums visada padės, čia susirasite nuoširdžių draugių, kurios suprasdamos gyvenimo kariuomenės šeimoje ypatumus jums padės visais klausimais, organizuojame visokių renginių, stovyklų, vykdome visuomeninę veiklą, todėl kartu su šeima laisvalaikį galėsite praleisti linksmai, aktyviai, įdomiai.
Birutiečių sąjunga yra savarankiška nepolitinė visuomeninė organizacija, atkurta 2001 m. tęsiant prieškario Lietuvoje veikusios tokios pat organizacijos tradicijas. Birutės sąjunga veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje bei vienija atskirai įsikūrusias Birutiečių draugijas ir pavienius narius.
Birutiečių sąjungos tikslas - ugdyti jaunimo patriotizmą, pilietinę savimonę, puoselėti lietuviškus šeimos papročius ir tradicijas, saugoti Lietuvos kariuomenės istorinį paveldą, propaguoti kultūrinį bendradarbiavimą, stiprinti moters vaidmenį karių šeimose.
P.S. Šiame birutiečių sąskrydyje Palangoje dalyvavo ir birutietė Leontina Telksnienė
Savęs išbandymas - kelionė pėsčiomis
Žygio dalyviai
2013-08-24
sekunde.lt
Karštis, nuovargis, iki pūslių pritrintos kojos, įvairūs mašalai – žygeivių kasdienybė. Tačiau šio sporto entuziastai įsitikinę, kad keliasdešimt kilometrų, įveiktų pėsčiomis, suartina žmones ir lengviau tampa pakelti įvairius gyvenimo sunkumus.
Vienija idėja
Sakoma, žmogaus galimybės neribotos. Visos ribos yra tik žmogaus galvoje.
Žygeivių, pėsčiomis galinčių įveikti ne dešimtį, o penkiasdešimt ar net du šimtus kilometrų, Lietuvoje nemažai. Kaip tikina patys žygeiviai, keliavimas pėsčiomis iššūkis ne kojoms, o psichologijai.
Tik sunkioje kelionėje pamatai, kas yra tavo tikrieji draugai. Kita vertus, žmogus, nesugebėjęs įveikti savęs, ir gyvenime susidūręs su tam tikromis kliūtimis, sunkumais, greitai nuleis rankas.
Vos šiek tiek daugiau kaip prieš metus į žygeivių klubą „X kilometras“ susibūrę aktyvūs šio sporto mėgėjai į kelionių pėsčiomis aistruolius sukvietė į pirmąjį savo organizuotą žygį Laisvės kovų keliais.
Kaip pasakojo klubo „X kilometras“ įkūrėjas atsargos majoras Valdas Jasonas, iki pernai Panevėžyje nebuvo klubo, kuris po vienu stogu sukviestų žygeivius. Tad šios iniciatyvos ėmėsi pats, nes jau daug metų užsiima šiuo sportu.
Tiesa, žygiavimo sportu vadinti nelabai galima. Anot V. Jasono, svarbiausia yra ne įveikti trasą, o prisiminti skaudžius istorijos puslapius ir pagerbti žmonių, prisidėjusių prie istorijos kūrimo, atminimą.
„Mūsų žygiai skirti Laisvės kovoms, todėl pirmąjį skyrėme Vyčio partizanų apygardos vado pulkininko Danieliaus Vaitelio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Maršrutas, prasidėjęs Panevėžyje, baigėsi Juodvisinėje, žūties vietoje“, – dėstė V. Jasonas.
Iš viso žygio dalyviai turėjo įveikti daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų. Finišuoti imta praėjus aštuonioms valandoms.
V. Jasono teigimu, čia svarbu buvo ne greitis ir ištvermė, o bendravimas. Pradėję žygiuoti iš Pajuosčio, žygeiviai keliavo per Velžio, Jotainių, Vadoklių, Lėno ir kitas mažesnes gyvenvietes. Beveik kiekvienoje jų keliauninkų laukė su daina ir užkandžiais, vėsiu šaltinio vandeniu.
„Mūsų žygeiviai įpratę žygiuoti greitai, tačiau vienas pagrindinių tikslų buvo sukurti šventę ne tik žygeiviams, bet ir bendruomenėms, seniūnijoms, žmonėms, pro kurių namus žygiavo dalyviai. Labai smagu, kai mažo miestelio gyventojai, palaikydami žygeivius, prisijungia prie bendros idėjos ir palaiko juos savo buvimu. Džiaugsmas ne tiek žygiuoti, kiek matyti iš namų išeinančius žmones ir vaišinančius ką tik skintais obuoliais ar vėsia gira. Į tokius žygius išsirengiama ne dėl medalio, o pabūti kartu, pajusti tą bendrystę“, – įsitikinęs klubo „X kilometras“ prezidentas.
Užkrečiama liga
Į žygį išsirengė penkiasdešimt dalyvių iš įvairių Lietuvos kampelių. Kartu su patyrusiais žygeiviais savo jėgas išbandė ir pilnametystės dar nesulaukusios merginos.
V. Jasonas juokauja, kad visi žygio dalyviai, nepaisant amžiaus, yra jauni. Kuo žmogus vyresnis, tuo lengviau jam eiti.
„Čia toks sportas, kur amžius yra privalumas. Svarbiausia ne veržlumas, o ištvermė“, – pabrėžė jis.
50 kilometrų – palyginti nedidelis atstumas ne pirmą kartą į tokią kelionę išsiruošusiam žygeiviui. Jam pačiam ne kartą pėsčiomis tekę įveikti ir du šimtus kilometrų per dvi paras. O jaunystėje kartu su kitais tarnybos draugais į Panevėžį iš Šalčininkų pargrįžo per maždaug dešimt dienų.
Sunkiausi – paskutiniai žingsniai
Greičiausiųjų trejetuke atsidūrė ir panevėžietis Jonas Juknevičius. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate dirbantis vyras prasitarė, kad šis žygis tik ketvirtasis, mat žygiavimu susidomėjęs tik pernai Tačiau prie didelių fizinių krūvių įpratęs, darbas toks, kad reikia visada būti geros formos.
„Atėjau trečias, tikrai geras jausmas, nors buvo sunku, sekino karštis ir kojos labai pavargo. Šis žygis buvo išskirtinis tuo, kad ėjau vienas, mat neatsirado norinčiųjų palaikyti man draugiją“, – sakė J. Juknevičius.
P.S. Šiame žygyje, kap svečiai, buvo pakviestos ir kitos NVO organizacijos: tai Atsargos karininkų sąjungos nariai, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai, Rezervo karių asociacijos sąjungos nariai ir kt. NVO organizacijos.
Lina DRANSEIKAITĖ
sekunde.lt
Karštis, nuovargis, iki pūslių pritrintos kojos, įvairūs mašalai – žygeivių kasdienybė. Tačiau šio sporto entuziastai įsitikinę, kad keliasdešimt kilometrų, įveiktų pėsčiomis, suartina žmones ir lengviau tampa pakelti įvairius gyvenimo sunkumus.
Vienija idėja
Sakoma, žmogaus galimybės neribotos. Visos ribos yra tik žmogaus galvoje.
Žygeivių, pėsčiomis galinčių įveikti ne dešimtį, o penkiasdešimt ar net du šimtus kilometrų, Lietuvoje nemažai. Kaip tikina patys žygeiviai, keliavimas pėsčiomis iššūkis ne kojoms, o psichologijai.
Tik sunkioje kelionėje pamatai, kas yra tavo tikrieji draugai. Kita vertus, žmogus, nesugebėjęs įveikti savęs, ir gyvenime susidūręs su tam tikromis kliūtimis, sunkumais, greitai nuleis rankas.
Vos šiek tiek daugiau kaip prieš metus į žygeivių klubą „X kilometras“ susibūrę aktyvūs šio sporto mėgėjai į kelionių pėsčiomis aistruolius sukvietė į pirmąjį savo organizuotą žygį Laisvės kovų keliais.
Kaip pasakojo klubo „X kilometras“ įkūrėjas atsargos majoras Valdas Jasonas, iki pernai Panevėžyje nebuvo klubo, kuris po vienu stogu sukviestų žygeivius. Tad šios iniciatyvos ėmėsi pats, nes jau daug metų užsiima šiuo sportu.
Tiesa, žygiavimo sportu vadinti nelabai galima. Anot V. Jasono, svarbiausia yra ne įveikti trasą, o prisiminti skaudžius istorijos puslapius ir pagerbti žmonių, prisidėjusių prie istorijos kūrimo, atminimą.
„Mūsų žygiai skirti Laisvės kovoms, todėl pirmąjį skyrėme Vyčio partizanų apygardos vado pulkininko Danieliaus Vaitelio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Maršrutas, prasidėjęs Panevėžyje, baigėsi Juodvisinėje, žūties vietoje“, – dėstė V. Jasonas.
Iš viso žygio dalyviai turėjo įveikti daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų. Finišuoti imta praėjus aštuonioms valandoms.
V. Jasono teigimu, čia svarbu buvo ne greitis ir ištvermė, o bendravimas. Pradėję žygiuoti iš Pajuosčio, žygeiviai keliavo per Velžio, Jotainių, Vadoklių, Lėno ir kitas mažesnes gyvenvietes. Beveik kiekvienoje jų keliauninkų laukė su daina ir užkandžiais, vėsiu šaltinio vandeniu.
„Mūsų žygeiviai įpratę žygiuoti greitai, tačiau vienas pagrindinių tikslų buvo sukurti šventę ne tik žygeiviams, bet ir bendruomenėms, seniūnijoms, žmonėms, pro kurių namus žygiavo dalyviai. Labai smagu, kai mažo miestelio gyventojai, palaikydami žygeivius, prisijungia prie bendros idėjos ir palaiko juos savo buvimu. Džiaugsmas ne tiek žygiuoti, kiek matyti iš namų išeinančius žmones ir vaišinančius ką tik skintais obuoliais ar vėsia gira. Į tokius žygius išsirengiama ne dėl medalio, o pabūti kartu, pajusti tą bendrystę“, – įsitikinęs klubo „X kilometras“ prezidentas.
Užkrečiama liga
Į žygį išsirengė penkiasdešimt dalyvių iš įvairių Lietuvos kampelių. Kartu su patyrusiais žygeiviais savo jėgas išbandė ir pilnametystės dar nesulaukusios merginos.
V. Jasonas juokauja, kad visi žygio dalyviai, nepaisant amžiaus, yra jauni. Kuo žmogus vyresnis, tuo lengviau jam eiti.
„Čia toks sportas, kur amžius yra privalumas. Svarbiausia ne veržlumas, o ištvermė“, – pabrėžė jis.
50 kilometrų – palyginti nedidelis atstumas ne pirmą kartą į tokią kelionę išsiruošusiam žygeiviui. Jam pačiam ne kartą pėsčiomis tekę įveikti ir du šimtus kilometrų per dvi paras. O jaunystėje kartu su kitais tarnybos draugais į Panevėžį iš Šalčininkų pargrįžo per maždaug dešimt dienų.
Sunkiausi – paskutiniai žingsniai
Greičiausiųjų trejetuke atsidūrė ir panevėžietis Jonas Juknevičius. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate dirbantis vyras prasitarė, kad šis žygis tik ketvirtasis, mat žygiavimu susidomėjęs tik pernai Tačiau prie didelių fizinių krūvių įpratęs, darbas toks, kad reikia visada būti geros formos.
„Atėjau trečias, tikrai geras jausmas, nors buvo sunku, sekino karštis ir kojos labai pavargo. Šis žygis buvo išskirtinis tuo, kad ėjau vienas, mat neatsirado norinčiųjų palaikyti man draugiją“, – sakė J. Juknevičius.
P.S. Šiame žygyje, kap svečiai, buvo pakviestos ir kitos NVO organizacijos: tai Atsargos karininkų sąjungos nariai, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai, Rezervo karių asociacijos sąjungos nariai ir kt. NVO organizacijos.
Lina DRANSEIKAITĖ
Susirinkimo akcentas - sutartis
2013-06-06
sekunde.lt
Gegužės pabaigoje Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Panevėžio apskrities skyriaus kariai rinkosi į Pajuostyje įsikūrusią buveinę, kur vyko metinis ataskaitinis susirinkimas. Sulaukta ir daug svečių. Į atnaujintą ir išplėstą skyriaus salę atvyko Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius, Krašto apsaugos sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo motorizuotojo bataliono, savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės, Atsargos karininkų sąjungos Panevėžio skyriaus, Sausio 13-osios brolijos Panevėžio skyriaus atstovai.
Sulaukta ir užsienio svečių – Latvijos rezervo karininkų asociacijos prezidento pulkininko Raimondo Nitišio ir generalinio sekretoriaus vyriausiojo leitenanto Uldžio Ezergalio.
Numatyta, kad svarbiausi šių metų darbai – šaudymo iš pistoleto pratybų, LKRKA Panevėžio apskrities skyriaus taurės varžybų ir atvirų tarptautinių LKRKA žaidynių rugsėjo mėnesį organizavimas.
Be įprastinių ataskaitų, apdovanojimų, pasisakymų ir veiklos plano šiems metams patvirtinimo, reikšmingiausiu susirinkimo akcentu tapo dvišalės tarptautinės bendradarbiavimo sutarties tarp LKRKA Panevėžio apskrities skyriaus ir Latvijos rezervo karininkų asociacijos pasirašymas.
Pasak LKRKA viceprezidento ir LKRKA Panevėžio apskrities skyriaus vado kpt. (R) Broniaus Zaronskio, su latviais buvo pažįstami, bendraudavo, tad sutarta pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Abiejų šalių atstovai galės ne tik bendrauti, bet ir dalyvauti bendruose projektuose, gauti ES paramą ir pan.
Latvijos delegacija buvo nustebinta priėmimu ir turimomis sąlygomis.
„Jie labai patenkinti, pamatė labai geras sąlygas“, – sakė B. Zaronskis.
Svečiai prašė pasidalinti patarimais organizuojant rezervo karių veiklą, taip pat pasikeista patirtimi dalyvaujant NATO CIOR organizuojamuose renginiuose. Latvius labai sudomino galimybė surengti šaudymo pratybas Latvijos rezervo karininkams mūsų kariuomenės šaudykloje. Taip pat patikinta, kad latviai dalyvaus rugsėjį vyksiančiose žaidynėse. Šiose žaidynėse jau pažadėjo dalyvauti ir lenkai, vokiečiai ir kt.
B. Zaronskis pasidžiaugė, kad Panevėžio apskrities skyriaus nariai yra labai aktyvūs žmonės, turima daug veiklos. Šiuo metu yra 40 narių.
P.S Šiame renginyje dalyvavo ir NGS Panevėžio sk. narys Vidmantas Telksnys (pirmas iš kairės).
Susirinkimo akcentas – sutartis | sekundė
sekunde.lt
Gegužės pabaigoje Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Panevėžio apskrities skyriaus kariai rinkosi į Pajuostyje įsikūrusią buveinę, kur vyko metinis ataskaitinis susirinkimas. Sulaukta ir daug svečių. Į atnaujintą ir išplėstą skyriaus salę atvyko Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius, Krašto apsaugos sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo motorizuotojo bataliono, savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės, Atsargos karininkų sąjungos Panevėžio skyriaus, Sausio 13-osios brolijos Panevėžio skyriaus atstovai.
Sulaukta ir užsienio svečių – Latvijos rezervo karininkų asociacijos prezidento pulkininko Raimondo Nitišio ir generalinio sekretoriaus vyriausiojo leitenanto Uldžio Ezergalio.
Numatyta, kad svarbiausi šių metų darbai – šaudymo iš pistoleto pratybų, LKRKA Panevėžio apskrities skyriaus taurės varžybų ir atvirų tarptautinių LKRKA žaidynių rugsėjo mėnesį organizavimas.
Be įprastinių ataskaitų, apdovanojimų, pasisakymų ir veiklos plano šiems metams patvirtinimo, reikšmingiausiu susirinkimo akcentu tapo dvišalės tarptautinės bendradarbiavimo sutarties tarp LKRKA Panevėžio apskrities skyriaus ir Latvijos rezervo karininkų asociacijos pasirašymas.
Pasak LKRKA viceprezidento ir LKRKA Panevėžio apskrities skyriaus vado kpt. (R) Broniaus Zaronskio, su latviais buvo pažįstami, bendraudavo, tad sutarta pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Abiejų šalių atstovai galės ne tik bendrauti, bet ir dalyvauti bendruose projektuose, gauti ES paramą ir pan.
Latvijos delegacija buvo nustebinta priėmimu ir turimomis sąlygomis.
„Jie labai patenkinti, pamatė labai geras sąlygas“, – sakė B. Zaronskis.
Svečiai prašė pasidalinti patarimais organizuojant rezervo karių veiklą, taip pat pasikeista patirtimi dalyvaujant NATO CIOR organizuojamuose renginiuose. Latvius labai sudomino galimybė surengti šaudymo pratybas Latvijos rezervo karininkams mūsų kariuomenės šaudykloje. Taip pat patikinta, kad latviai dalyvaus rugsėjį vyksiančiose žaidynėse. Šiose žaidynėse jau pažadėjo dalyvauti ir lenkai, vokiečiai ir kt.
B. Zaronskis pasidžiaugė, kad Panevėžio apskrities skyriaus nariai yra labai aktyvūs žmonės, turima daug veiklos. Šiuo metu yra 40 narių.
P.S Šiame renginyje dalyvavo ir NGS Panevėžio sk. narys Vidmantas Telksnys (pirmas iš kairės).
Susirinkimo akcentas – sutartis | sekundė
Balandžio 16 d. vyko LDK Birutės karininkų šeimų moterų Panevėžio draugijos narių darbinis susitikimas
2013 m. balandžio 16 d. Karaliaus Mindaugo motorizuotajame pėstininkų batalione vyko LDK Birutės karininkų šeimų moterų Panevėžio draugijos narių darbinis susitikimas su sąjungos pirmininke p. Namida Pociene.
Susitikimo metu buvo kalbama apie draugijos tikslus bei uždavinius, 2013 m. veiklos planą. Ypatingas dėmesys atkreiptas į lietuviškų papročių, tradicijų puoselėjimą, moters vaidmens reikšmę šeimoje ir visuomeniniame gyvenime, rinkimą medžiagos apie iškilias tarpukario bei šių dienų karinikų žmonas ir dukras. Išsamiai aptarti tautinio rūbo įsigijimo bei privalomos dokumentacijos teisiniam Panevėžio draugijos įregistravimui klausimai.
Šiltoje ir draugiškoje aplinkoje susitikimo dalyvėms buvo įteikti draugijos narės pažymėjimai. Moterys pasidalino savo džiaugsmais ir rūpesčiais, idėjomis apie draugijos veiklą.
Šiuo metu Panevėžio draugijai atstovauja šešios narės, kurios 2013 m. vasario 9 d. Birutės vardo dienos renginyje Kauno Karininkų ramovėjė įsiliejo į gausų Lietuvos birutiečių būrį.
P.S. Šiame susitikime dalyvavo ir NGS Panevėžio sk. pirmininkė, birutietė Leontina Telksnienė
Tatjana Ramonienė, Mindaugo bataliono Ryšių su visuomenė skyriaus viršininkė, Panevėžio įgulos birutietė.
Susitikimo metu buvo kalbama apie draugijos tikslus bei uždavinius, 2013 m. veiklos planą. Ypatingas dėmesys atkreiptas į lietuviškų papročių, tradicijų puoselėjimą, moters vaidmens reikšmę šeimoje ir visuomeniniame gyvenime, rinkimą medžiagos apie iškilias tarpukario bei šių dienų karinikų žmonas ir dukras. Išsamiai aptarti tautinio rūbo įsigijimo bei privalomos dokumentacijos teisiniam Panevėžio draugijos įregistravimui klausimai.
Šiltoje ir draugiškoje aplinkoje susitikimo dalyvėms buvo įteikti draugijos narės pažymėjimai. Moterys pasidalino savo džiaugsmais ir rūpesčiais, idėjomis apie draugijos veiklą.
Šiuo metu Panevėžio draugijai atstovauja šešios narės, kurios 2013 m. vasario 9 d. Birutės vardo dienos renginyje Kauno Karininkų ramovėjė įsiliejo į gausų Lietuvos birutiečių būrį.
P.S. Šiame susitikime dalyvavo ir NGS Panevėžio sk. pirmininkė, birutietė Leontina Telksnienė
Tatjana Ramonienė, Mindaugo bataliono Ryšių su visuomenė skyriaus viršininkė, Panevėžio įgulos birutietė.
Bataliono vadas pasveikino Panevėžio birutietes
2013 02 12
2013 m. vasario 9 d. Birutės vardo dienos proga Kauno Karininkų ramovėje vyko LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugijos renginys, kurio metų 6 moterys iš Panevėžio (karininkų žmonos) buvo įšventintos į Birutietės. Renginyje dalyvavęs Karaliaus Mindaugo bataliono vadas mjr. Žilvinas Gaubys pasveikino moteris su švente ir kiekvienai padovanojo po rožę.
2013 m. vasario 9 d. Birutės vardo dienos proga Kauno Karininkų ramovėje vyko LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugijos renginys, kurio metų 6 moterys iš Panevėžio (karininkų žmonos) buvo įšventintos į Birutietės. Renginyje dalyvavęs Karaliaus Mindaugo bataliono vadas mjr. Žilvinas Gaubys pasveikino moteris su švente ir kiekvienai padovanojo po rožę.
Birutės vardu šventą ugnį nešu
2013.02.12 kam.lt
2013 m. vasario 9 d. į Kauno įgulos karininkų ramovę pasipuošusios tautiniais rūbais, pasidabinusios gintariniais papuošalais, rinkosi Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narės su šeimomis paminėti Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės vardo dieną. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, Alytus, Marijampolė – tai miestai, iš kurių susirinko birutietės, tai miestai, kuriuose Birutės vardą nuveiktais darbais garsina karininkų žmonos ir dukros.
Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas plk.ltn. Rimas Venckus, tai - istorinis, kartu ir simbolis įvykis, kad Dievo žodis skelbiamas Kauno įgulos karininkų ramovėje, kurios vienas iš kūrėjų yra taip pat ir LDK Birutės draugijos steigimo iniciatorius bei garbės narys brg.gen. Vladas Nagevičius.
Po Šv. Mišių, grojant LK karinių oro pajėgų orkestrui, svečiai apžiūrėjo Didžiąją salę, papuoštą LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugijų vėliavomis. Svečiai taip pat buvo kviečiami prie stalelio, kur birutietės dalino Lietus už įneštą sumą LDK Birutės paminklui Trakuose statyti. Lietai – paramos atminimui ir įamžinimui sukurti ir išleisti simboliniai ženklai. Taip siekiama įamžinti Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės atminimą. Neparemsi – liks neparemta. Paremsi – bus pastatyta. Šio renginio metu surinkta 270,- Litų suma įplauks į specialią „Lietos“ labdaros fondo sąskaitą. Tai tik pradžia.
Visus susirinkusius LK karinių oro pajėgų orkestras, grojant fanfaroms, sukvietė susiburti drauge ir sugiedoti Lietuvos valstybės himną.
LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Namida Pocienė drauge su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus draugijų pirmininkėmis uždegė simbolinį aukurą, kuriam liepsnojant skambėjo Birutės daina kanklių muzikiniame fone.
Birutiečių aukuro liepsnos akivaizdoje, tylos minute pagerbtas visų žuvusiųjų už Laisvę ir Tėvynę bei visų Anapilin išėjusių birutiečių atminimas.
Lietuvos kariuomenės vadas gen.ltn. Arvydas Pocius sveikino esamas ir būsimas birutietes, pabrėždamas moters reikšmę kario, karininko gyvenime. Suprasdamas moters rūpeščius ir išgyvenimus, kai kariai atlieka sudėtingas ir svarbias Lietuvai užduotis, ragino ir toliau taip aktyviai burtis į LDK Birutės draugiją ir taip kartu lengviau išgyventi iškilusius sunkumus. Kariuomenės vadas taip pat skatino atiduoti pagarbą istorijai, rinkti istorinę medžiagą apie birutietes, karininkų žmonas,
prisiliesti prie likimų moterų, žengusių koja kojon šalia vyro karininko.
Kariuomenės vadas gen.ltn. Arvydas Pocius įteikė krašto apsaugos ministro Juozo Oleko skirtą garbingą apdovanojimą - Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medalį civiliams ,,Už nuopelnus‘‘ - Kauno skyriaus ilgametei narei Astai Reklaitytei bei ministro padėkas nusipelniusioms birutietėms. Taip pat apdovanojo Kariuomenės vado padėkomis už nuopelnus ir nuveiktus darbus ilgametes birutietes.
LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Namida Pocienė dėkojo už aukštus Krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įvertinimus, sveikino visas susirinkusias birutietes, pasidžiaugė nuveiktais darbais, įteikė LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkės padėkas už aktyvų dalyvavimą draugijos veikloje aktyviausioms birutietėms. Džiaugtis tikrai buvo kuo. Su naujų draugijų Panevėžyje ir Šiauliuose įsteigimu visose Lietuvos kariuomenės įgulose darbuosis birutietės.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyr. muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė pranešime „LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugijos steigėjas ir garbės narys brg. gen. Vladas Nagevičius“ pristatė brg. gen. Vlado Nagevičiaus asmenybę, jo nuopelnus Lietuvai, priminė jo nuveiktus darbus, didžiulį indėlį Lietuvos kariuomenės ir jos tradicijų kūrime.
Ir štai taip lauktas ir toks jaudinantis šventės momentas - naujų narių priėmimas į LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos gretas. Link aukuro žengia pirmosios besikūriančių Panevėžio ir Šiaulių draugijų narės bei Vilniaus ir Kauno draugijų būsimosios birutietės. Kiekviena priima iš LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkės Namidos Pocienės uždegtus aukurėlius ir ištaria žodžius: ,,Birutės vardu šventą ugnį nešu‘‘. Tai žodžiai, kuriuos ištarė dvidešimt trys naujosios narės, kaip neišardomos sąjungos su Lietuvos karininkija ženklas. Dvidešimt trys aukurėliai liepsnojo kaip vienas didžiulis aukuras. Tai simbolis, tačiau kartu ir pareiga, savo Tėvynei Lietuvai, savo namams, savo šeimai. Tai pareiga liepsnoti patriotiškumu, tautiškumu ir uždegti kitas. Tikime, kad prie šio aukuro bus garbė prisijungti vis naujoms narėms. Naujoms narėms įsegamos segės, įteikiami birutiečių sąjungos narės pažymėjimai.
Lietuvos kariuomenės vadas gen.ltn. Arvydas Pocius, birutiečių sutuoktiniai bei šeimos nariai sveikino naująsias nares ir linkėjo būti aktyviomis draugijos narėmis.
Sveikinimo žodžius tarė Seimo narys prof. Arimantas Dumčius, Lietuvos kariuomenės atsargos karininkų ir Lietuvos rezervo karių asociacijos, Vytautų klubo atstovai.
Sveikinimus palydėjo smuikininkės Lijanos Žiedelytės atliekami kūriniai, alsuojantys jautrumu ir kartu stipriu lietuviškumu. Visų susirinkusiųjų širdis suvirpino atliekamas Justino Marcinkevičiaus ,,Švelnumas‘‘ bei kartu ištartas žodis Lie-tu-va.
LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos Kauno draugijos narė Ona Stašaitienė pristatė viso renginio metu karininkų Ramovėje eksponuojamus Kauno rajono Jonučių vidurinės mokyklos mokinių konkursinius piešinius „Kunigaikštienės Birutės portretas“. Ona Stašaitienė pasakojo su kokiu susidomėjimu vaikai klausėsi Birutės istorijos ir Birutės dainos, taip gimė iš tiesų šilti ir mieli darbai. Renginio metu Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas Donatas Mazurkevičius paskelbė konkurso nugalėtojus, o LDK Birutės Kauno draugijos pirmininkė Edita Almonaitienė perdavė visiems dalyviams atminimo dovanėles.
LDK Birutės Kauno draugijos narė Ingrida Karalavičienė pristatė birutiečių nuotraukų plakatą ,,Birutietės Retro fotografijoje‘‘ bei surinktas istorines fotografijas iš Lietuvos karininkijos gyvenimo. Tarp istorinių fotografijų deramą vietą užėmė birutiečių draugijos steigimo iniciatorius bei garbės narys brg.gen. Vladas Nagevičius.
Nuotaikingomis melodijomis renginį užbaigė LK karinių oro pajėgų orkestras vadovaujamas kapelmeisterio kpt. Ričardo Kukulskio.
Atminčiai susiburta bendrai fotonuotraukai, kuri ilgai primins šiltą bendraminčių bičiulių susitikimą. Mūsų laukia dar daug darbų. Džiugu, kad veržliam ir kūrybingam darbui gausėja karininkų žmonų, birutiečių, gretos.
P.S. Šią dieną birutiete tapo ir NGS Panevėžio skyriaus pirmininkė Leontina Telksnienė.
LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos Kauno skyriaus narė
Ingrida Karalavičienė
Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas plk.ltn. Rimas Venckus, tai - istorinis, kartu ir simbolis įvykis, kad Dievo žodis skelbiamas Kauno įgulos karininkų ramovėje, kurios vienas iš kūrėjų yra taip pat ir LDK Birutės draugijos steigimo iniciatorius bei garbės narys brg.gen. Vladas Nagevičius.
Po Šv. Mišių, grojant LK karinių oro pajėgų orkestrui, svečiai apžiūrėjo Didžiąją salę, papuoštą LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugijų vėliavomis. Svečiai taip pat buvo kviečiami prie stalelio, kur birutietės dalino Lietus už įneštą sumą LDK Birutės paminklui Trakuose statyti. Lietai – paramos atminimui ir įamžinimui sukurti ir išleisti simboliniai ženklai. Taip siekiama įamžinti Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės atminimą. Neparemsi – liks neparemta. Paremsi – bus pastatyta. Šio renginio metu surinkta 270,- Litų suma įplauks į specialią „Lietos“ labdaros fondo sąskaitą. Tai tik pradžia.
Visus susirinkusius LK karinių oro pajėgų orkestras, grojant fanfaroms, sukvietė susiburti drauge ir sugiedoti Lietuvos valstybės himną.
LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Namida Pocienė drauge su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus draugijų pirmininkėmis uždegė simbolinį aukurą, kuriam liepsnojant skambėjo Birutės daina kanklių muzikiniame fone.
Birutiečių aukuro liepsnos akivaizdoje, tylos minute pagerbtas visų žuvusiųjų už Laisvę ir Tėvynę bei visų Anapilin išėjusių birutiečių atminimas.
Lietuvos kariuomenės vadas gen.ltn. Arvydas Pocius sveikino esamas ir būsimas birutietes, pabrėždamas moters reikšmę kario, karininko gyvenime. Suprasdamas moters rūpeščius ir išgyvenimus, kai kariai atlieka sudėtingas ir svarbias Lietuvai užduotis, ragino ir toliau taip aktyviai burtis į LDK Birutės draugiją ir taip kartu lengviau išgyventi iškilusius sunkumus. Kariuomenės vadas taip pat skatino atiduoti pagarbą istorijai, rinkti istorinę medžiagą apie birutietes, karininkų žmonas,
prisiliesti prie likimų moterų, žengusių koja kojon šalia vyro karininko.
Kariuomenės vadas gen.ltn. Arvydas Pocius įteikė krašto apsaugos ministro Juozo Oleko skirtą garbingą apdovanojimą - Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medalį civiliams ,,Už nuopelnus‘‘ - Kauno skyriaus ilgametei narei Astai Reklaitytei bei ministro padėkas nusipelniusioms birutietėms. Taip pat apdovanojo Kariuomenės vado padėkomis už nuopelnus ir nuveiktus darbus ilgametes birutietes.
LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Namida Pocienė dėkojo už aukštus Krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įvertinimus, sveikino visas susirinkusias birutietes, pasidžiaugė nuveiktais darbais, įteikė LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkės padėkas už aktyvų dalyvavimą draugijos veikloje aktyviausioms birutietėms. Džiaugtis tikrai buvo kuo. Su naujų draugijų Panevėžyje ir Šiauliuose įsteigimu visose Lietuvos kariuomenės įgulose darbuosis birutietės.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyr. muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė pranešime „LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugijos steigėjas ir garbės narys brg. gen. Vladas Nagevičius“ pristatė brg. gen. Vlado Nagevičiaus asmenybę, jo nuopelnus Lietuvai, priminė jo nuveiktus darbus, didžiulį indėlį Lietuvos kariuomenės ir jos tradicijų kūrime.
Ir štai taip lauktas ir toks jaudinantis šventės momentas - naujų narių priėmimas į LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos gretas. Link aukuro žengia pirmosios besikūriančių Panevėžio ir Šiaulių draugijų narės bei Vilniaus ir Kauno draugijų būsimosios birutietės. Kiekviena priima iš LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkės Namidos Pocienės uždegtus aukurėlius ir ištaria žodžius: ,,Birutės vardu šventą ugnį nešu‘‘. Tai žodžiai, kuriuos ištarė dvidešimt trys naujosios narės, kaip neišardomos sąjungos su Lietuvos karininkija ženklas. Dvidešimt trys aukurėliai liepsnojo kaip vienas didžiulis aukuras. Tai simbolis, tačiau kartu ir pareiga, savo Tėvynei Lietuvai, savo namams, savo šeimai. Tai pareiga liepsnoti patriotiškumu, tautiškumu ir uždegti kitas. Tikime, kad prie šio aukuro bus garbė prisijungti vis naujoms narėms. Naujoms narėms įsegamos segės, įteikiami birutiečių sąjungos narės pažymėjimai.
Lietuvos kariuomenės vadas gen.ltn. Arvydas Pocius, birutiečių sutuoktiniai bei šeimos nariai sveikino naująsias nares ir linkėjo būti aktyviomis draugijos narėmis.
Sveikinimo žodžius tarė Seimo narys prof. Arimantas Dumčius, Lietuvos kariuomenės atsargos karininkų ir Lietuvos rezervo karių asociacijos, Vytautų klubo atstovai.
Sveikinimus palydėjo smuikininkės Lijanos Žiedelytės atliekami kūriniai, alsuojantys jautrumu ir kartu stipriu lietuviškumu. Visų susirinkusiųjų širdis suvirpino atliekamas Justino Marcinkevičiaus ,,Švelnumas‘‘ bei kartu ištartas žodis Lie-tu-va.
LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos Kauno draugijos narė Ona Stašaitienė pristatė viso renginio metu karininkų Ramovėje eksponuojamus Kauno rajono Jonučių vidurinės mokyklos mokinių konkursinius piešinius „Kunigaikštienės Birutės portretas“. Ona Stašaitienė pasakojo su kokiu susidomėjimu vaikai klausėsi Birutės istorijos ir Birutės dainos, taip gimė iš tiesų šilti ir mieli darbai. Renginio metu Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas Donatas Mazurkevičius paskelbė konkurso nugalėtojus, o LDK Birutės Kauno draugijos pirmininkė Edita Almonaitienė perdavė visiems dalyviams atminimo dovanėles.
LDK Birutės Kauno draugijos narė Ingrida Karalavičienė pristatė birutiečių nuotraukų plakatą ,,Birutietės Retro fotografijoje‘‘ bei surinktas istorines fotografijas iš Lietuvos karininkijos gyvenimo. Tarp istorinių fotografijų deramą vietą užėmė birutiečių draugijos steigimo iniciatorius bei garbės narys brg.gen. Vladas Nagevičius.
Nuotaikingomis melodijomis renginį užbaigė LK karinių oro pajėgų orkestras vadovaujamas kapelmeisterio kpt. Ričardo Kukulskio.
Atminčiai susiburta bendrai fotonuotraukai, kuri ilgai primins šiltą bendraminčių bičiulių susitikimą. Mūsų laukia dar daug darbų. Džiugu, kad veržliam ir kūrybingam darbui gausėja karininkų žmonų, birutiečių, gretos.
P.S. Šią dieną birutiete tapo ir NGS Panevėžio skyriaus pirmininkė Leontina Telksnienė.
LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos Kauno skyriaus narė
Ingrida Karalavičienė
Lietuviai mokosi būti laisvi
Inga Kontrimavičiūtė
2013 01 14 Sekundė.lt
Jei ne 1991-ųjų sausio 13-oji, dabar pasaulis būtų kitoks. Į Nepriklausomybę Lietuvai atnešusių kruvinųjų sausio įvykių, pareikalavusių 14-os aukų, minėjimus rinkęsi panevėžiečiai svarstė, kad laisvė yra neabejotina vertybė, tačiau ja pasinaudoti lietuviai dar mokosi.
Atkuria, ką sugriovė
„Sunku pasakyti, kaip dabar gyventume, jei nebūtų buvusios sausio 13-osios. Tikėjomės, kad lietuviai, tapę šeimininkais savame krašte, mokės tvarkytis savo rankomis.
Bet atsirado daug panorusių staigiai praturtėti, daug buvo išplėšta, sugriauta.
To pasekmes jaučiame iki šiol – Lietuva dar atstatinėja, ko neteko pirmaisiais Nepriklausomybės metais“, – svarsto Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos karys, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus narys, tautodailininkas Vilmantas Varanavičius.
47-erių panevėžietis kasmet sausio 13-ąją stovi iškilmingoje rikiuotėje ir dalyvauja visuose Panevėžyje vykstančiuose skausmingų, bet viltį tautai suteikusių įvykių minėjimuose.
Ne todėl, kad to reikalauja tarnyba. Vyras neslepia negalintis nesijaudinti tądien matydamas keliamas vėliavas, liepsnojančius laužus ir klausydamasis patriotinių dainų.
„Neįsivaizduoju, kad savo kraštą mylintis lietuvis tokią dieną galėtų kitaip jaustis. Negali likti abejingas tėvynės istorijai“, – mano V.Varanavičius.
Po kruvinųjų sausio įvykių praėjus keliems mėnesiams, 1991-ųjų birželį jis įstojo į savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą.
„Kai davėme priesaiką prie Švč. Trejybės bažnyčios, susirinkę panevėžiečiai mums plojo“, – pamena V.Varanavičius.
Anot jo, tądien jis tapo oficialiu savanoriu, tačiau tie patys patriotiniai jausmai ruseno dar keletą metų iki reikšmingos priesaikos.
Dar 1989-aisiais jis, kaip ir būriai lietuvių, pasižadėjo ginti ne tuometę Sovietų Sąjungą, o Lietuvą.
„Veikėme tarsi pogrindyje ir tokių kaip aš buvo daug“, – Atgimimo laikus mena panevėžietis....
Neprarasti tikėjimo, gyventi meilėje
Neprarasti tikėjimo ir vilties bei gyventi meilėje į Sausio 13-osios minėjimą Laisvės aikštėje susirinkusiems panevėžiečiams linkėjo Jo Ekscelencija vyskupas Jonas Kauneckas.
„Meldžiu visus apsidairyti, kokias matote vėliavos spalvas. Geltona, žalia ir raudona. Kodėl šiandien ypatingai norisi į tai atkreipti dėmesį? Tai yra pagrindinės bažnyčios spalvos, ženklinančios tikėjimą, viltį ir meilę. Jei turėsime tikėjimą ir viltį, gyvensime meilėje, tikrai atkursime vienybę, kurios Lietuvai dabar labai trūksta“, – kalbėjo vyskupas.
Laisvės gynėjų atminimą Panevėžys vakar pagerbė renginių gausa: Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius prisiminė liudininkai, vakare panevėžiečiai rinkosi prie liepsnojančių laužų į poezijos ir muzikos valandą Sausio 13-osios skvere.
Atkuria, ką sugriovė
„Sunku pasakyti, kaip dabar gyventume, jei nebūtų buvusios sausio 13-osios. Tikėjomės, kad lietuviai, tapę šeimininkais savame krašte, mokės tvarkytis savo rankomis.
Bet atsirado daug panorusių staigiai praturtėti, daug buvo išplėšta, sugriauta.
To pasekmes jaučiame iki šiol – Lietuva dar atstatinėja, ko neteko pirmaisiais Nepriklausomybės metais“, – svarsto Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos karys, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus narys, tautodailininkas Vilmantas Varanavičius.
47-erių panevėžietis kasmet sausio 13-ąją stovi iškilmingoje rikiuotėje ir dalyvauja visuose Panevėžyje vykstančiuose skausmingų, bet viltį tautai suteikusių įvykių minėjimuose.
Ne todėl, kad to reikalauja tarnyba. Vyras neslepia negalintis nesijaudinti tądien matydamas keliamas vėliavas, liepsnojančius laužus ir klausydamasis patriotinių dainų.
„Neįsivaizduoju, kad savo kraštą mylintis lietuvis tokią dieną galėtų kitaip jaustis. Negali likti abejingas tėvynės istorijai“, – mano V.Varanavičius.
Po kruvinųjų sausio įvykių praėjus keliems mėnesiams, 1991-ųjų birželį jis įstojo į savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą.
„Kai davėme priesaiką prie Švč. Trejybės bažnyčios, susirinkę panevėžiečiai mums plojo“, – pamena V.Varanavičius.
Anot jo, tądien jis tapo oficialiu savanoriu, tačiau tie patys patriotiniai jausmai ruseno dar keletą metų iki reikšmingos priesaikos.
Dar 1989-aisiais jis, kaip ir būriai lietuvių, pasižadėjo ginti ne tuometę Sovietų Sąjungą, o Lietuvą.
„Veikėme tarsi pogrindyje ir tokių kaip aš buvo daug“, – Atgimimo laikus mena panevėžietis....
Neprarasti tikėjimo, gyventi meilėje
Neprarasti tikėjimo ir vilties bei gyventi meilėje į Sausio 13-osios minėjimą Laisvės aikštėje susirinkusiems panevėžiečiams linkėjo Jo Ekscelencija vyskupas Jonas Kauneckas.
„Meldžiu visus apsidairyti, kokias matote vėliavos spalvas. Geltona, žalia ir raudona. Kodėl šiandien ypatingai norisi į tai atkreipti dėmesį? Tai yra pagrindinės bažnyčios spalvos, ženklinančios tikėjimą, viltį ir meilę. Jei turėsime tikėjimą ir viltį, gyvensime meilėje, tikrai atkursime vienybę, kurios Lietuvai dabar labai trūksta“, – kalbėjo vyskupas.
Laisvės gynėjų atminimą Panevėžys vakar pagerbė renginių gausa: Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius prisiminė liudininkai, vakare panevėžiečiai rinkosi prie liepsnojančių laužų į poezijos ir muzikos valandą Sausio 13-osios skvere.
Nepriklausomos Lietuvos savanoriams – padėkos
Sekunde.lt
2012-12-17
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje iškilmingai įteikti gynėjo kario liudijimai prieš dvidešimt metų atsiliepusiems į kvietimą ginti Lietuvos laisvę savanoriams ir kariams. Beveik 40 Panevėžio miesto ir rajono gyventojų gavo garbingus liudijimus.
Kaip pasakojo Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Panevėžio apskrities skyriaus vadovas Bronius Zaronskis, šiemet Lietuvos kariuomenė mini 20-metį, ta proga susibūrusi iniciatyvinė grupė, norėdama atsidėkoti pirmiesiems nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanoriams ir kariams, įsteigė gynėjo kario liudijimus. Juos gali gauti visi, bent pusmetį tarnavę Lietuvos kariuomenėje – nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., kai buvo išvesta Rusijos kariuomenė.
„Tai buvo labai sunkus metas, bet į Lietuvos kariuomenę žmonės ėjo skatinami patriotizmo, tėvynės meilės. Todėl šiais liudijimais norima atsidėkoti tiems kariams ir savanoriams, kurie atsiliepė į kvietimą ir narsiai gynė Lietuvos laisvę, nepriklausomybę“, – sakė B.Zaronskis.
Jo teigimu, šiemet garbingus liudijimus gavo beveik 40 žmonių. Tikimasi, kad tai taps tradicija ir kitąmet bus apdovanoti kiti savanoriai.
Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Panevėžio apskrities skyriaus vadovas pripažino, kad gana sunku surasti tuos, kurie verti didžiausios pagarbos.
„Mes privalome jiems išreikšti padėką, aktyvinti jaunimo pilietinį ir patriotinį ugdymą“, – teigė B.Zaronskis.
Nepriklausomos Lietuvos savanoriams – padėkos | sekundė
Kaip pasakojo Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Panevėžio apskrities skyriaus vadovas Bronius Zaronskis, šiemet Lietuvos kariuomenė mini 20-metį, ta proga susibūrusi iniciatyvinė grupė, norėdama atsidėkoti pirmiesiems nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanoriams ir kariams, įsteigė gynėjo kario liudijimus. Juos gali gauti visi, bent pusmetį tarnavę Lietuvos kariuomenėje – nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., kai buvo išvesta Rusijos kariuomenė.
„Tai buvo labai sunkus metas, bet į Lietuvos kariuomenę žmonės ėjo skatinami patriotizmo, tėvynės meilės. Todėl šiais liudijimais norima atsidėkoti tiems kariams ir savanoriams, kurie atsiliepė į kvietimą ir narsiai gynė Lietuvos laisvę, nepriklausomybę“, – sakė B.Zaronskis.
Jo teigimu, šiemet garbingus liudijimus gavo beveik 40 žmonių. Tikimasi, kad tai taps tradicija ir kitąmet bus apdovanoti kiti savanoriai.
Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Panevėžio apskrities skyriaus vadovas pripažino, kad gana sunku surasti tuos, kurie verti didžiausios pagarbos.
„Mes privalome jiems išreikšti padėką, aktyvinti jaunimo pilietinį ir patriotinį ugdymą“, – teigė B.Zaronskis.
Nepriklausomos Lietuvos savanoriams – padėkos | sekundė
Panskliautas
2012 10 31
Redaktorius B. Matelis
Kur Juosta juosia miškus ir pievas
Ltn. Vidmantas KUPREVIČIUS
Didžiosios Kovos rinktinės 801 kuopa, LKSD
2012 08 30 Savanoris
Liepos 27-28 dienomis Lietuvos kariuomenės Karinių oro
pajėgų aviacijos bazės Pajuosčio aerodrome vyko 10-šimtosios
atvirosios Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA)
žaidynės. Aštuonios komandos laimėjo tokias vietas: I – Karaliaus
Mindaugo MPB, II – Vyčio rinktinė, III – Panevėžio apskrities
skyrius, IV – Marijampolės apskrities skyrius, V-VI vietas pasidalino
AKS Panevėžio ir Vilniaus apskričių skyriai.(sutrumpinta)
Su medkirtiškais lauko baldais,suręsta pavėsinė, rūksta du vienatūrių ,,trofėjinių“
katilų kaminai, juose garuoja košė ir arbata, išrikiuoti aliuminiai puodai-
dubenys, priskaldyta malkų, meniškai supinta kaimiška tvorelė
su pamaustytomis molinėmis puodynėmis, o kitose jaukiai pamerkta
lauko gėlių ir saulėgrąžų, - labai ačiū virtuvės trejukei: Ramutei Kiseliūnienei
Leontinai Telksnienei ir Lilei Kaktinienei. ...
Tad Pajuosčiui ir LKRKA Panevėžio skyriui, - gerų renginių, žygių (pvz.,
kokie buvo skirti aviacijos mjr. Jono Pyragiaus atminimui): trumpai
tariant, - gero sparnų mosto, ir sėkmingų švelnių dunkstelėjimų!
...nejučia ištirpo žaidynėms skirtas laikas, įteikti raštai ir taurės,
nuleista žaidynių vėliava, kurios kitais metais laukiama vėl
pakylant čia, kur Juosta juosia miškus ir pievas. (Straipsnis sutrumpintas).
"Savanoris" Nr. 8 (440), 2012 m. rugpjūčio 30d. (atsisiųsti pdf formatu)
pajėgų aviacijos bazės Pajuosčio aerodrome vyko 10-šimtosios
atvirosios Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA)
žaidynės. Aštuonios komandos laimėjo tokias vietas: I – Karaliaus
Mindaugo MPB, II – Vyčio rinktinė, III – Panevėžio apskrities
skyrius, IV – Marijampolės apskrities skyrius, V-VI vietas pasidalino
AKS Panevėžio ir Vilniaus apskričių skyriai.(sutrumpinta)
Su medkirtiškais lauko baldais,suręsta pavėsinė, rūksta du vienatūrių ,,trofėjinių“
katilų kaminai, juose garuoja košė ir arbata, išrikiuoti aliuminiai puodai-
dubenys, priskaldyta malkų, meniškai supinta kaimiška tvorelė
su pamaustytomis molinėmis puodynėmis, o kitose jaukiai pamerkta
lauko gėlių ir saulėgrąžų, - labai ačiū virtuvės trejukei: Ramutei Kiseliūnienei
Leontinai Telksnienei ir Lilei Kaktinienei. ...
Tad Pajuosčiui ir LKRKA Panevėžio skyriui, - gerų renginių, žygių (pvz.,
kokie buvo skirti aviacijos mjr. Jono Pyragiaus atminimui): trumpai
tariant, - gero sparnų mosto, ir sėkmingų švelnių dunkstelėjimų!
...nejučia ištirpo žaidynėms skirtas laikas, įteikti raštai ir taurės,
nuleista žaidynių vėliava, kurios kitais metais laukiama vėl
pakylant čia, kur Juosta juosia miškus ir pievas. (Straipsnis sutrumpintas).
"Savanoris" Nr. 8 (440), 2012 m. rugpjūčio 30d. (atsisiųsti pdf formatu)
Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokykla
Virtuali paroda-apklausa
Labai didžiuojamės, kad 1b ir 2b klasių mokinių piešiniai Kovo 11-osios proga dalyvauja virtualioje parodoje-apklausoje internetiniame portale www.panskliautas.lt
Š.m. kovo 9 d. 15 val. Sąjūdžio muziejuje (Respublikos g. 17) konkurso nugalėtojai bei visi dalyviai. bus apdovanoti .
Nuoširdžiai dėkojame akcijos sumanytojai - Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkei Leontinai Telksnienei!
Labai didžiuojamės, kad 1b ir 2b klasių mokinių piešiniai Kovo 11-osios proga dalyvauja virtualioje parodoje-apklausoje internetiniame portale www.panskliautas.lt
Š.m. kovo 9 d. 15 val. Sąjūdžio muziejuje (Respublikos g. 17) konkurso nugalėtojai bei visi dalyviai. bus apdovanoti .
Nuoširdžiai dėkojame akcijos sumanytojai - Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkei Leontinai Telksnienei!
Skaityti : www.panskliautas.lt-Istorijos failai
Panevėžiečiai Kovo 11-ąją minėjo ir Sąjūdžio muziejuje, ir visame mieste (nuotraukos, video)
Nepriklausomybės atgavimas Panevėžio vaikų akimis
www.panskliautas.lt 2012 Kovo 03 d. 14:39
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkei Leontinai Telksnienei šovė į galvą mintis paraginti pradinių klasių vaikus nupiešti Lietuvą. Tokią, kokia ji buvo 1990-ųjų kovo 11-ąją. Tokią, kokią vaikai ją įsivaizduoja, nes nė vienas jų tada dar nebuvo gimęs.
Graži idėja pasipildė dar keliomis idėjomis ir štai portalas www.panskliautas.lt pateikė skaitytojų teismui 11 Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos moksleivių piešinių. Vaikų amžius 7-8 metai, tačiau jau krinta į akis tai, kad piešiniai alsuoja švente, gražiomis ir ryškiomis spalvomis. Tokiomis, kokios ir turėtų puošti Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Šio portalo pagrindinio puslapio apačioje yra vaikų piešiniai. Kiekvienas skaitytojas gali vieną kartą balsuoti už jam patikusį piešinį. Taip išrinksime gražiausius, o jų autorius apdovanosime saldžiomis dovanomis. Jas vaikams paruoš ir įteiks šios idėjos rėmėjai, aktyviai Sąjūdžio veikloje dalyvavęs buvęs Seimo narys, o šiuo metu Panevėžio miesto tarybos narys Gintaras Šileikis ir verslininkas Panevėžio rajono tarybos narys Jonas Katinas.
Leontina .Telksnienė sakė, kad šių tikrai nuoširdžių piešinių originalai bus eksponuojami Sąjūdžio muziejuje Panevėžyje, čia kovo 9 dieną 15 val., šios šventinės dienos paminėjimo metu, apdovanosime ir konkurso nugalėtojus bei visus dalyvius. Tuo pačiu į šią šventę kviečiame atvykti visus panevėžiečius.
Graži idėja pasipildė dar keliomis idėjomis ir štai portalas www.panskliautas.lt pateikė skaitytojų teismui 11 Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos moksleivių piešinių. Vaikų amžius 7-8 metai, tačiau jau krinta į akis tai, kad piešiniai alsuoja švente, gražiomis ir ryškiomis spalvomis. Tokiomis, kokios ir turėtų puošti Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Šio portalo pagrindinio puslapio apačioje yra vaikų piešiniai. Kiekvienas skaitytojas gali vieną kartą balsuoti už jam patikusį piešinį. Taip išrinksime gražiausius, o jų autorius apdovanosime saldžiomis dovanomis. Jas vaikams paruoš ir įteiks šios idėjos rėmėjai, aktyviai Sąjūdžio veikloje dalyvavęs buvęs Seimo narys, o šiuo metu Panevėžio miesto tarybos narys Gintaras Šileikis ir verslininkas Panevėžio rajono tarybos narys Jonas Katinas.
Leontina .Telksnienė sakė, kad šių tikrai nuoširdžių piešinių originalai bus eksponuojami Sąjūdžio muziejuje Panevėžyje, čia kovo 9 dieną 15 val., šios šventinės dienos paminėjimo metu, apdovanosime ir konkurso nugalėtojus bei visus dalyvius. Tuo pačiu į šią šventę kviečiame atvykti visus panevėžiečius.
Tautos naikinimas 1941-aisiais vaikų akimis
Šiais metais birželį sukanka 71 metai nuo pirmojo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo. 1941 metų birželio 14 naktį pajudėjo pirmieji tremtinių ešelonai į Sovietų Sąjungos gilumą. Prasidėjo totalus tautos naikinimas.
Lietuvos valstybės likimas buvo nuspręstas Sovietų Sąjungai ir Vokietijai 1939 metų rugpjūčio 23 dieną pasirašius Nepuolimo sutartį ir slaptuosius protokolus – Lietuva pateko į SSRS įtakos sferą.
1940 birželio 15 dieną SSRS kariuomenė peržengė Lietuvos sieną. Prasidėjo okupacija.
Į tremtį patys pirmieji buvo išvežti patriotiškai nusiteikę mokytojai, buvę nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkai, nagingi ir darbštūs ūkininkai. Iš kiekvieno miesto ar rajono į Rusijos šiaurinę dalį buvo išvežta šimtai ir net tūkstančiai lietuvių.
Portalas panskliautas.lt, kartu su Panevėžio V.Mikalausko menų mokykla ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininke L.Telksniene, surengė moksleivių piešinių konkursą. V.Mikalausko menų mokyklos moksleivių darbuose atsispindi vaikų požiūris į tuos Lietuvai tragiškus ir labai reikšmingus įvykius, nulėmusius šimtų tūkstančių žmonių likimus.
Portalo skaitytojai gali balsuoti už jiems labiausiai patikusį piešinį, o visi jaunieji dailininkai birželio 14 dieną, 15 val., kai ši diena bus minima Panevėžio geležinkelio stotyje, bus apdovanoti prizais, kuriuos įsteigė Panevėžio rajono tarybos narys verslininkas J.Katinas ir Panevėžio tarybos narys G.Šileikis.
Šių ir kitų V.Mikalausko menų mokyklos piešinius ta tema galima pamatyti Panevėžio savivaldybės koridoriuose, kur veikia paroda.
http://www.panskliautas.lt/tautos-naikinimas-1941-aisiais-vaiku-akimis
Bronislovas Matelis
Portalo Panskliautas redaktorius
Lietuvos valstybės likimas buvo nuspręstas Sovietų Sąjungai ir Vokietijai 1939 metų rugpjūčio 23 dieną pasirašius Nepuolimo sutartį ir slaptuosius protokolus – Lietuva pateko į SSRS įtakos sferą.
1940 birželio 15 dieną SSRS kariuomenė peržengė Lietuvos sieną. Prasidėjo okupacija.
Į tremtį patys pirmieji buvo išvežti patriotiškai nusiteikę mokytojai, buvę nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkai, nagingi ir darbštūs ūkininkai. Iš kiekvieno miesto ar rajono į Rusijos šiaurinę dalį buvo išvežta šimtai ir net tūkstančiai lietuvių.
Portalas panskliautas.lt, kartu su Panevėžio V.Mikalausko menų mokykla ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininke L.Telksniene, surengė moksleivių piešinių konkursą. V.Mikalausko menų mokyklos moksleivių darbuose atsispindi vaikų požiūris į tuos Lietuvai tragiškus ir labai reikšmingus įvykius, nulėmusius šimtų tūkstančių žmonių likimus.
Portalo skaitytojai gali balsuoti už jiems labiausiai patikusį piešinį, o visi jaunieji dailininkai birželio 14 dieną, 15 val., kai ši diena bus minima Panevėžio geležinkelio stotyje, bus apdovanoti prizais, kuriuos įsteigė Panevėžio rajono tarybos narys verslininkas J.Katinas ir Panevėžio tarybos narys G.Šileikis.
Šių ir kitų V.Mikalausko menų mokyklos piešinius ta tema galima pamatyti Panevėžio savivaldybės koridoriuose, kur veikia paroda.
http://www.panskliautas.lt/tautos-naikinimas-1941-aisiais-vaiku-akimis
Bronislovas Matelis
Portalo Panskliautas redaktorius
Birželio 14-oji - Gedulo ir vilties diena
Naujienų portalas AINA Panevėžys
Geležinkelio stotyje 15 val. Gedulo ir vilties dienos minėjimas „Sugrįžome, kad gyventume“ 16 val. V.Mikalausko menų mokyklos moksleivių piešinių konkurso Gedulo ir vilties dienai atminti nugalėtojų apdovanojimas. Piešinių parodą parengė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyrius.
16.15 val. Parodos IŠSAUGOTA ATMINTIS pristatymas. Parodą parengė Kraštotyros muziejaus muziejininkė Elena Markuckytė.
16.30 val. Gėlių dėjimas ir žvakučių deginimas. Dalyvauja Panevėžio skautai, V. Mikalausko menų mokyklos 11 kl. moksleivių vokalinis ansamblis (mokyt. Jelena Urbutienė), lopšelio-darželio „Kastytis“ auklėtiniai, politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Likimai“ (vad. Giedrė Bartuškienė), Panevėžio apskrities Šaulių sąjungos 5-osios rinktinės mišrus choras „Aukštaitis“ (vad. Zina Jareckienė).
Švč. Trejybės bažnyčioje
18 val. Šv. Mišios už tremtinius ir politinius kalinius.
Prieš šv. Mišias - gėlių dėjimas ir žvakučių deginimas prie Atminimo sienelės.
Pagerbiant sovietinio teroro aukas – raginimas nepardavinėti tautinės savigarbos (nuotraukos) Laimis KAVOLIŪNAS, www.panskliautas.lt 2012 Biržėlio 14 d. 23:08
Ketvirtadienį Panevėžio geležinkelio stotyje, iš kur prieš 71 metus pajudėjo tremtinių ešelonai į Sibirą, vyko Gedulo ir vilties dienos minėjimas „Sugrįžome, kad gyventume“. Prisiminti ir pagerbti sovietinio teroro aukų susirinko pilnutėlė salė buvusių tremtinių ir politinių kalinių.
Priminė okupantų žiaurumus
Vyskupas Jonas Kauneckas priminė visiems apie okupantų žiaurumus, taip pat prisiminė, kaip sovietiniais laikais lankydamasis Sibire pas vokiečius sutiko mergaitę lietuviška pavarde – Birutę Glebovičiūtę.
„Ją trijų mėnesių atskyrė nuo tėvų ir įgrūdo į vaikų lagerį, kuriame buvo vien vokiečių vaikai, todėl išmoko tik rusų ir vokiečių kalbas. Jų šeimoje iš viso buvo septyni vaikai, tačiau ji nerado nei brolių, nei seserų, nei tėvo, suieškojo tik motiną.
Mama jai yra sakiusi, kad nenori ten mirti ir norėtų grįžti į Lietuvą, tačiau lietuviškai nemokanti Birutė neplanuoja grįžti į gimtinę. O kiek tokių likimų visoje Lietuvoje?
Sovietų teroras tęsėsi ir po birželio 14-osios. Jau po savaitės prasidėjo karas, o kartu ir baisūs dalykai. Vilkaviškio rajone rusų kareiviai suėmė tris kunigus ir jiems per akis įkalė dideles vinis, prikalė prie medžių ir paliko gyvus numirti kančiose.
O ką Rainiuose išdarinėjo – gimnazistams, amatų mokyklos mokiniams, gyviems lupo odą, per akis malė smegenis, pjaustė liežuvius. Kiek dar pakeliui į Sibirą mirė, sunku net pasakyti, kiek lietuviams teko iškentėti“, – kalbėjo J.Kauneckas.
Vietoje internacionalo užgiedojo Lietuvos himną
Panevėžio rajono garbės pilietis, laisvės kovų sąjūdžio pirmininkas atsargos pulkininkas Jonas Čeponis teigė, kad tuo metu Lietuva buvo stipri ir pasirengusi kūrybai, tačiau viską sugriovė sovietiniai okupantai.
„Pirmiausia jie išnaikino tuos, kurie auklėjo tautą patriotiškai. Kai per mokytojų suvažiavimą Kaune okupantai liepė jiems giedoti internacionalą, visi 2000 mokytojų atsistoję užgiedojo Lietuvos himną.
Aišku, po to Sniečkus ir Paleckis su savo sėbrais parašė jiems mirties nuosprendį. Pasikvietė kelias dešimtis tūkstančių gerai parengtų kėgėbistų ir komjaunuolių, kurie surengė šitą kruviną puotą ištremdami žmones ir tikėdamiesi, kad jie niekada nebegrįš.
Tačiau lietuvis ir ant akmens moka pasodinti bulvę, pasėti grūdą ir tikėti, kad grūdas užaugs. Mes 50 metų laukėme, kol daigas subręs ir duos vaisių. Manau, Dievas pamaišė Gorbačiovui protą, o kai reikėjo ginti parlamentą dauguma iš jūsų stovėjote ir nebijojote, nors į jus buvo atsukti tankų vamzdžiai.
Nebijojote, nes jau buvote išbandyti Sibiro kančių ir apimti džiaugsmo, kad Lietuva žada keltis iš snaudulio ir kurti naują gyvenimą. Ir mes nugalėjome. Šiandien galime didžiuotis, kad jūsų vargas, skausmas, ašaros ir sutemose praėjusi jaunystė davė vaisių“, – kreipdamasis į tremtinius kalbėjo J.Čeponis.
Apdovanojo piešinių konkurso nugalėtojus
Interneto portalas panskliautas.lt kartu su Vytauto Mikalausko menų mokykla ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininke Leontina Telksniene, surengė moksleivių piešinių konkursą.
Moksleivių darbuose atsispindėjo vaikų požiūris į tuos Lietuvai tragiškus įvykius, nulėmusius šimtų tūkstančių žmonių likimus.
Vaikai buvo apdovanoti prizais, kuriuos įsteigė Panevėžio rajono tarybos narys verslininkas Jonas Katinas ir Panevėžio miesto tarybos narys Gintaras Šileikis.
Vyskupas J.Kauneckas taip pat gyrė vaikų piešinius ir įteikė jiems dovanų – knygutes „Kodėl tikiu?“ ir „Tu genijus“.
Ant geležinkelio bėgių sužibo žvakutės
Pasibaigus minėjimui susirinkusieji ant geležinkelio bėgių uždegė žvakutes ir padėjo gėlių.
Geležinkelio salėje galima buvo pasižiūrėti nuotraukų parodą „Išsaugota atmintis“, kurią parengė Kraštotyros muziejaus muziejininkė Elena Markuckytė.
Renginyje dalyvavo Panevėžio skautai, V.Mikalausko menų mokyklos 11 klasės moksleivių vokalinis ansamblis, lopšelio-darželio „Kastytis“ auklėtiniai, politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Likimai“, Panevėžio apskrities Šaulių sąjungos 5-osios rinktinės mišrus choras „Aukštaitis“.
Pagerbiant sovietinio teroro aukas – raginimas nepardavinėti tautinės savigarbos (nuotraukos)
Priminė okupantų žiaurumus
Vyskupas Jonas Kauneckas priminė visiems apie okupantų žiaurumus, taip pat prisiminė, kaip sovietiniais laikais lankydamasis Sibire pas vokiečius sutiko mergaitę lietuviška pavarde – Birutę Glebovičiūtę.
„Ją trijų mėnesių atskyrė nuo tėvų ir įgrūdo į vaikų lagerį, kuriame buvo vien vokiečių vaikai, todėl išmoko tik rusų ir vokiečių kalbas. Jų šeimoje iš viso buvo septyni vaikai, tačiau ji nerado nei brolių, nei seserų, nei tėvo, suieškojo tik motiną.
Mama jai yra sakiusi, kad nenori ten mirti ir norėtų grįžti į Lietuvą, tačiau lietuviškai nemokanti Birutė neplanuoja grįžti į gimtinę. O kiek tokių likimų visoje Lietuvoje?
Sovietų teroras tęsėsi ir po birželio 14-osios. Jau po savaitės prasidėjo karas, o kartu ir baisūs dalykai. Vilkaviškio rajone rusų kareiviai suėmė tris kunigus ir jiems per akis įkalė dideles vinis, prikalė prie medžių ir paliko gyvus numirti kančiose.
O ką Rainiuose išdarinėjo – gimnazistams, amatų mokyklos mokiniams, gyviems lupo odą, per akis malė smegenis, pjaustė liežuvius. Kiek dar pakeliui į Sibirą mirė, sunku net pasakyti, kiek lietuviams teko iškentėti“, – kalbėjo J.Kauneckas.
Vietoje internacionalo užgiedojo Lietuvos himną
Panevėžio rajono garbės pilietis, laisvės kovų sąjūdžio pirmininkas atsargos pulkininkas Jonas Čeponis teigė, kad tuo metu Lietuva buvo stipri ir pasirengusi kūrybai, tačiau viską sugriovė sovietiniai okupantai.
„Pirmiausia jie išnaikino tuos, kurie auklėjo tautą patriotiškai. Kai per mokytojų suvažiavimą Kaune okupantai liepė jiems giedoti internacionalą, visi 2000 mokytojų atsistoję užgiedojo Lietuvos himną.
Aišku, po to Sniečkus ir Paleckis su savo sėbrais parašė jiems mirties nuosprendį. Pasikvietė kelias dešimtis tūkstančių gerai parengtų kėgėbistų ir komjaunuolių, kurie surengė šitą kruviną puotą ištremdami žmones ir tikėdamiesi, kad jie niekada nebegrįš.
Tačiau lietuvis ir ant akmens moka pasodinti bulvę, pasėti grūdą ir tikėti, kad grūdas užaugs. Mes 50 metų laukėme, kol daigas subręs ir duos vaisių. Manau, Dievas pamaišė Gorbačiovui protą, o kai reikėjo ginti parlamentą dauguma iš jūsų stovėjote ir nebijojote, nors į jus buvo atsukti tankų vamzdžiai.
Nebijojote, nes jau buvote išbandyti Sibiro kančių ir apimti džiaugsmo, kad Lietuva žada keltis iš snaudulio ir kurti naują gyvenimą. Ir mes nugalėjome. Šiandien galime didžiuotis, kad jūsų vargas, skausmas, ašaros ir sutemose praėjusi jaunystė davė vaisių“, – kreipdamasis į tremtinius kalbėjo J.Čeponis.
Apdovanojo piešinių konkurso nugalėtojus
Interneto portalas panskliautas.lt kartu su Vytauto Mikalausko menų mokykla ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininke Leontina Telksniene, surengė moksleivių piešinių konkursą.
Moksleivių darbuose atsispindėjo vaikų požiūris į tuos Lietuvai tragiškus įvykius, nulėmusius šimtų tūkstančių žmonių likimus.
Vaikai buvo apdovanoti prizais, kuriuos įsteigė Panevėžio rajono tarybos narys verslininkas Jonas Katinas ir Panevėžio miesto tarybos narys Gintaras Šileikis.
Vyskupas J.Kauneckas taip pat gyrė vaikų piešinius ir įteikė jiems dovanų – knygutes „Kodėl tikiu?“ ir „Tu genijus“.
Ant geležinkelio bėgių sužibo žvakutės
Pasibaigus minėjimui susirinkusieji ant geležinkelio bėgių uždegė žvakutes ir padėjo gėlių.
Geležinkelio salėje galima buvo pasižiūrėti nuotraukų parodą „Išsaugota atmintis“, kurią parengė Kraštotyros muziejaus muziejininkė Elena Markuckytė.
Renginyje dalyvavo Panevėžio skautai, V.Mikalausko menų mokyklos 11 klasės moksleivių vokalinis ansamblis, lopšelio-darželio „Kastytis“ auklėtiniai, politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Likimai“, Panevėžio apskrities Šaulių sąjungos 5-osios rinktinės mišrus choras „Aukštaitis“.
Pagerbiant sovietinio teroro aukas – raginimas nepardavinėti tautinės savigarbos (nuotraukos)
