Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius - Naujienos iš Lietuvos

V. Sinica. Ne savo laiko žmogus (A. Patacko atminimui)

5/4/2020

Kalba, sakyta Algirdo Patacko mirties metinių minėjime Kauno įgulos Karininkų ramovėje 2016 metų balandžio 3 dieną. Skelbiama minint penktąsias A. Patacko mirties metines.
Mąstymas apie Algirdą Patacką galiausiai telpa į vieną sakinį. Jis buvo ne savo laiko žmogus. Žmogus iš praeities, geresnės, didingesnės, idealizuotos. Praeities, kokios tikriausiai niekada nebuvo, kurios pagrąžintas vaizdinys liko tik senųjų amžių raštuose. Algirdas buvo tarsi nužengęs iš antikinio epo ir XIX amžiaus istorinio romano puslapių.
Daugiau: . Ne savo laiko žmogus (A. Patacko atminimui)

Genocido tyrimo centras laimėjo bylą dėl pažymos apie J. Noreiką-generolą Vėtrą

2/4/2020

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Arthuro Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.
Balandžio 1 dieną įvykusiame teismo posėdyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė, kad pareiškėjo Granto Arthuro Gochino reikalavimas įpareigoti Centrą pakeisti istorinę išvadą dėl Jono Noreikos veiklos yra netenkintinas. Ši teismo nutartis yra neskundžiama.
Vyriausiasis administracinis teismas taip pat nutarė priteisti Centrui iš pareiškėjo G. A. Gochino bylinėjimosi išlaidas.
2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat buvo atmetęs G. A. Gochino skundą prieš Centrą, tačiau G. A. Gochinas šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Prieš dvi savaites, kovo kovo 17 dieną, Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti dar vieną G. A. Gochino skundą dėl naujos Centro pažymos apie Jono Noreikos veiklą. Centras, radęs naujų istorinių šaltinių, šia pažyma paskelbė, kad Jonas Noreika aktyviai prisidėjo prie Lietuvos žydų gelbėjimo ir kad jis laikytinas antinacinio pasipriešinimo dalyviu nuo pat savo darbo Šiaulių apskrities viršininku pradžios.
Plačiau apie Centro istorinę išvadą skaitykite čia.

2021-ųjų sausio 13 dieną siūloma paskelbti nedarbo diena

1/4/2020

Atsižvelgiant į tai, kad kitais metais bus minimos 1991 m. sausio 13 d. sovietų agresijos 30-osios metinės, siūloma 2021 m. sausio 13 d. paskelbti
nedarbo diena.
Tai numatantį nutarimo projektą įregistravo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Paskelbti nedarbo dieną jie siūlo, siekiant pažymėti Sausio 13-osios įvykių reikšmę Lietuvai, prisiminti žuvusius ir nukentėjusius laisvės gynėjus, taip pat įvertindami išskirtinę šios datos svarbą lietuvių tautos kovai už laisvę ir nepriklausomybę. Nutarimo projekte Vyriausybei siūloma sudaryti komisiją, kuri iki šių metų spalio 1 d. parengtų 2021 m. sausio 13 d. minėjimo programą ir ją patvirtintų. Taip pat siūloma kitų metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.

LRT inf.

Vanago sugrįžimas.

27/3/2020

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu sukurtas dokumentinis filmas „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ (režisierius Algis Kuzmickas), pasakojantis Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškų ir atradimo istoriją, laisvai pasiekiamas internetu.

Kviečiame žiūrėti

Z. Jankauskas. Nepelnytai užmiršti atkurtos Lietuvos savanoriai

17/3/2020

Ką tik paminėjome Kovo 11-ąją, Atkurtos Lietuvos 30-ties metų sukaktį. Prisimenant tas dienas reikėtų pabrėžti, kad jau 1990 kovo 16 d. prasidėjo Lietuvos savanorių registracija. Registracijos štabas, įsikūręs Gedimino pr. 1, Vilnius, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) būstinėje. 1990 metų kovo 22 d. „Vakarinių naujienų“ laikraštyje buvo atspausdintas kreipimasis, raginantis 19-40 metų Lietuvos vyrus stoti į savanorius:

Daugiau: Nepelnytai užmiršti atkurtos Lietuvos savanoriai

Liudvinave atidengtas paminklas Nepriklausomybės kovų Liudvinavo valsčiaus savanoriams

14/3/2020

Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, Liudvinave atidengtas paminklas 1919-1920 metų Nepriklausomybės kovų Liudvinavo valsčiaus savanoriams. Paminklas, skirtas iš Liudvinavo krašto kilusiems 23 Vyties kavalieriams ir virš 80 kūrėjų-savanorių atminimui įamžinti. Paminklo atidengimo renginyje dalyvavo žurnalistas Vilius Kavaliauskas, šešių tomų žinyno „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“ autorius, kuris pasidžiaugė, kad Liudvinavo bendruomenė saugo ir deramai įamžina savo krašto didžiavyrių atminimą.
Atidengus paminklą, jį pašventino Liudvinavo Šv. Liudviko parapijos klebonas Žydrūnas Kulpys. Įamžintų karių atminimas buvo pagerbtas tylos minute ir KASP Dainavos apygardos I-osios rinktinės 104 kuopos karių-savanorių iššautomis salvėmis.
Regionų naujienos inf.

Panevėžiečiai švenčia: ši diena – tiesiog laisvė ir nepriklausoma Lietuva

12/3/2020

Kovo 11 d. prieš pat vidurdienį baigėsi Karaliaus Mindaugo husarų bataliono organizuojamas bėgimas už laisvę. Šį kartą buvo bėgama net 30 valandų, norint paminėti Lietuvos nepriklausomybes 30-metį.
Bėgimas prasidėjo kovo 10 d. 6 val. ryte, o baigėsi kovo 11 d., prieš iškilmingą vėliavos kėlimo ceremoniją. Iš viso buvo nubėgta 400 kilometrų ir 400 metrų. Organizatoriai pasidžiaugė, kad pasiektas naujas rekordas. 2019 metais buvo įveikti 328 kilometrai. Šiais metais iš viso bėgime dalyvavo 1 001 dalyvis.
Skaitryti daugiau: Panevėžiečiai švenčia: ši diena – tiesiog laisvė ir nepriklausoma Lietuva

Paroda „Nesusitaikę“: istorija apie tai, kaip žmonės tikėjimu, muzika ir drąsa susigrąžino laisvę

8/3/2020

Kovo 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro naują parodą „Nesusitaikę“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmečiui paminėti. Ši paroda – tai pasakojimas apie lietuvių, sovietmečiu nepaklususių Maskvos diktatui, pasipriešinimą, laisvėjimą ir laisvę.
Paroda sudaryta chronologiniu principu, iš trijų dalių, o jos temos apima laikotarpį nuo XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki pat 1993 metų rugpjūčio, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos dalinys.
„Gitara, kuria grojo roko grupės „Gėlių vaikai“ įkūrėjas Stasys Daugirdas. Radijo aparatas, kuriuo buvo klausomasi Sąjūdžio mitingų. 1989 metų Baltijos kelio vėliava. Raudonas švarkas, Algirdo Kaušpėdo vilkėtas „Roko maršų per Lietuvą“ metu.
Daugiau: LTLife - Naujienų portalas

R. Terleckas. Šventinė galimybė sustoti

6/3/2020

Jau visai netrukus minėsime 30-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Ta proga daug žiniasklaidos atstovų, intelektualų, mokslininkų įvairiomis formomis ir kampais nagrinės tą patį klausimą – ar sugebėjome išsilaisvinti nuo sovietmečio per 30 metų?
Iš pradžių minėjome asmenybes, įvykius, kurie vedė iki 1918 m. Vasario 16-osios, vėliau ir patį Nepriklausomybės paskelbimo aktą, o tuoj po to jubiliejus šventė ir daugybė valstybinių institucijų bei visuomeninių organizacijų, kurios taip pat aiškiai yra 1918-ųjų Vasario 16-osios akto tiesioginės pasekmės – Lietuvos kariuomenė, ministerijos, Šaulių sąjunga ir t. t.
Atrodo, kad šimtmečio minėjimo inercija tebesitęsia, o tokiame kontekste mus užklumpa ir Nepriklausomybės trisdešimtmetis.

Daugiau: Šventinė galimybė sustoti

Seimo narys A.Gumuliauskas: istorinei atminčiai ugdyti skiriama per mažai dėmesio

2/3/2020

- Esate Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkas. Ar šioms temoms, jūsų manymu, televizija skiria pakankamai dėmesio?
-Nacionalinis transliuotojas pagaliau pastaruosius keletą metų pamini Seimo paskelbtus metus, skirtus vienai ar kitai istorinei asmenybei - parodo trumputį siužetą. Tai gera edukacinė priemonė visuomenei. Bet jei pažiūrėtume į kitus kanalus, istorinei atminčiai tikrai nėra skiriamas deramas dėmesys. Ypač pasigendu istorinių filmų, ne tik tų, kurie dabar statomi, bet ir anksčiau sukurtų, pavyzdžiui, apie svarbias istorines asmenybes.

Daugiau: Seimo narys A.Gumuliauskas: istorinei atminčiai ugdyti skiriama per mažai dėmesio

A. Vitartas. Lietuvos apgynimas prie Radviliškio

2/3/2020

Radviliškyje 2020 m. vasario 28 d. vyko paskaita patriotine tematika: Lietuvos apgynimas prie Radviliškio, Nepriklausomybės karas - kovos su bermontininkais ir senasis Radviliškis ir rajonas - įdomioji istorija. Paskaitą skaitė lektorius istorikas, kraštietis, Lietuvos karinių oro pajėgų puskarininkis srž. mjr. Alvydas Tamošiūnas. Renginį vedė gidas, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio sk. pirmininkas Albertas Vitartas.
Paskaitos metu lektorius A. Tamošiūnas atskleidė to meto (1918-1919 m.) politinę, karinę situaciją Europoje ir Lietuvoje. Įvertino labai svarbią Lietuvos kariuomenės pergalę prieš bermontininkus prie Radviliškio. Antroje paskaitos dalyje lektorius supažindino klausytojus su Radviliškio istorija, atskleidė daug įdomių faktų apie I ir II pasaulinio karo padarinius Radviliškyje, pademonstravo 1944 m. gruodžio mėn. vokiečių karinių oro pajėgų žvalgybos darytas Radviliškio m. nuotraukas. Paskaitoje dalyvavo gausus būrys NGS Radviliškio sk. narių.

Z. Tamakauskas. Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį...

1/3/2020

Gražiai atšventus mūsų Valstybės atkūrimo dieną, į mūsų namus beldžiasi pirmoji didi pavasario šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis. Į Kovo 11-ją mes ėjome nešdamiesi savo širdyse Vasario 16-osios idėjas, savo Tėvynės laisvės vilties vėliavą, pažymėtą Birželio 23-iosios sukilėlių, narsiųjų partizanų, knygnešių, tremtinių, žuvusių ar nukankintų mūsų geriausių tautiečių auka. Į Kovo vienuoliktąją ėjome su tos vėliavos paskleista dvasinio polėkio, Vienybės Tikėjimo ir Vilties šviesa. Šią dieną gražiai simbolizuoja ant architekto Karolio Reisono įrengto pjedestalo aukštai pakilęs skulptoriaus Juozo Zikaro angelas, vienoje rankoje laikantis sutraukytas nelaisvės grandines, o kitoje rankoje – karžygių iškovotą Lietuvos laisvės vėliavą.

Daugiau: Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį...

Įspūdinga dovana

28/2/2020

Vasario 17 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejui buvo įteikta įspūdinga dovana – autentiška partizaninė kepurė ir partizaninė trispalvė.
Ne mažiau įdomus ir pats dovanotojas – buvęs ilgametis Kanados kariuomenės žvalgybos karininkas Kostas Rimša, Vasario 16-ą už nuopelnus Lietuvai atsiėmęs garbingą apdovanojimą – Vyčio Kryžiaus ordino medalį.
Kostas Rimša Toronto universitete yra baigęs politikos ir istorijos mokslus. Jo tėvas Zigmas Rimša buvo nepriklausomos Lietuvos karinių oro pajėgų karininkas, sklandytojas, pirmojo lietuviško motorinio sklandytuvo kūrėjas. Senelis Kostas Ivaškevičius – vienas pirmųjų 1918 m. nepriklausomybės kovų savanorių, karo policininkas Raseiniuose.
Kostas Rimša pasakojo minėtus partizaninius atributus įsigijęs iš amerikiečio, kuris visa tai nusipirkęs Rusijoje iš buvusio KGB generolo asmeninio archyvo.
genocid.lt

Visuomenininkai paminėjo Lietuvos didvyrio K. Škirpos 125-ąsias gimimo metines (video, nuotraukos)

19/2/2020

Vasario 18 d., antradienį, 18 val. Vilniuje, prie pernai liepos mėnesį Vilniaus sav. tarybos panaikintos Kazio Škirpios vardo alėjos (pervadintos „Trispalvės al.“) visuomenininkai pagerbė Lietuvos Didvyrio atminimą, uždegė žvakutes, padėjo gėlių.

Daugiau:Visuomenininkai paminėjo Lietuvos didvyrio K. Škirpos 125-ąsias gimimo metines

Premjeras: valstybės pareiga nuolat rūpintis laisvės kovų dalyviais

12/2/2020

Vasario 11d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Sausio 13-osios organizacijų atstovais ir aptarė aktualius šiai bendrijai klausimus.
„Sausio 13-oji – laisvės gynėjų krauju parašytas mūsų naujosios istorijos puslapis. Drąsūs žmonės aukojosi vardan Tėvynės, jų dėka Lietuvos valstybė tapo nenugalima ir stipri. Amžiais prisiminsime mūsų tautos didvyrius ir turime padaryti viską, kad laisvės kovos dalyviai, nukentėję nuo okupantų, sulauktų rūpestingo valstybės dėmesio ir užtarnautos pagarbos“, – sakė premjeras.
Susitikimo metu kalbėta apie Sausio 13-ąją nukentėjusiųjų atminimą įamžinančios stelos pastatymą ir darbų finansavimą. Šią stelą ketinama pastatyti Vilniaus Liepynės kapinėse.
Taip pat diskutuota apie valstybės dėmesį ir pagalbą nukentėjusiųjų šeimos nariams, apie artėjančią sausio 13-osios 30 metų sukaktį ir tinkamą jos minėjimą visoje šalyje.
Premjeras padėkojo laisvės gynėjams už indėlį į valstybės kūrimą, sakydamas, jog artėjanti Vasario 16-oji dar kartą primena mums visiems garbingą istoriją ir ją pagerbiame iškeldami trispalves pirmiausia savo širdyse.

lrv.lt inf.

R. Kaminskas. Rygoje lietuviai su latviais pagerbė 1991 m. Barikadų dienų kovotojus

25/1/2020

R. Kaminsko nuotr.

Sausio 18–19 d. Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) atstovai aplankė Latviją ir pagerbė 1991 metų Barikadų dienų Latvijos laisvės kovotojus, žuvusiuosius už Latvijos nepriklausomybę.
Viešnagė Latvijoje prasidėjo Marupės kapinėse Lietuvos atstovams kartu su 1991 metų barikadų statytojų Marupės bendrijos vadovu Janiu Ozolu (Janis Ozols) bei šios bendrijos nare Laura Liepkalne uždegus žvakutes, padėjus gėlių ant pirmosios 1991 metų Barikadų dienų aukos – vairuotojo Roberto Mūrnieko (Roberts Mūrnieks) kapo.
Po to vyko apžvalginė ekskursiją po Rygos senamiestį ir 1991 m. barikadų muziejų. Buvo galimybė prisiminti dar labai neseną, bet jau kartais primirštamą Lietuvos ir Latvijos istoriją, kada teko sutelkti jėgas jaunų nepriklausomų valstybių išsaugojimui.

Lietuvoje ketinama įamžinti Baltijos kelio atminimą

21/1/2020

Lietuva, siekdama įamžinti prieš dagiau kaip 30 metų vykusio Baltijos kelio atminimą, magistraliniams šalies keliams, kuriais buvo nusidriekusi žmonių grandinė, ketina suteikti Baltijos kelio pavadinimą.
Įamžinti Baltijos kelio atminimą pasiūlė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, o Susisiekimo ministerija tam pritaria.. Norime įamžinti tokį įvykį ir tas kelių atkarpas, kuriose prieš daugiau nei trisdešimtmetį buvo išsirikiavę žmonės, pavadinti Baltijos keliu“, – sakė viceministras.Jo teigimu, sprendimą dėl to turės priimti Vyriausybė , o analogiškas pasiūlymas dėl Baltijos kelio įamžinimo bus teikiamas ir Latvijai bei Estijai.
Baltijos kelio pavadinimą siūloma suteikti autostradai nuo Vilniaus iki Panevėžio, taip pat kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožui iki Latvijos sienos.1989 metų rugpjūčio 23-iąją Baltijos kelio akcijoje į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino susikibo daugiau kaip milijonas žmonių. Ši akcija pasiuntė žinią pasauliui apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį nutraukti sovietinę okupaciją ir atkurti nepriklausomybę.

BNS inf.

Valstybės apdovanojimai ieško savo didvyrių. Ar randa?

14/1/2020

Minėdami Sausio 13-ąją, artėja Kovo 11-osios trisdešimtmetis. Ar per tą laiką išmokome pagerbti savo valstybės kūrėjus ir gynėjus, ar aiškios procedūros ir kriterijai, atrenkant ir pristatant apdovanojimams jų vertus asmenis?
Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPIREŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Povilas URBŠYS, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas KULIKAUSKIS, socialinių mokslų daktaras Raimundas KAMINSKAS, kolekcionierius, visuomenės veikėjas Vilius KAVALIAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

Panevėžio istorinėje vietoje – atminties laužas

14/1/2020

Laisvės gynėjų diena Panevėžyje kasmet prisimenama ne vien tik tuos įvykius menančiame Sausio 13-osios skvere, kur beveik prieš tris dešimtmečius žmonės rinkosi saugoti telegrafo, bet ir kitais renginiais. Pirmadienio rytą mokyklų, įmonių ir organizacijų, gyvenamųjų namų languose nušvito žvakučių liepsnos, simbolizuojančios atmintį, vienybę ir pergalę prieš sovietų agresorių. Valanda po vidurdienio Švč. Trejybės bažnyčioje laikytos šv. Mišios už Lietuvą, laisvę ir jos gynėjus. Kino centre „Garsas“ keletą valandų vykdyta neatlygintinos kraujo donorystės akcija „Mano kraujas už jų pralietą kraują“, surengtas koncertas, rodytas dokumentinis filmas apie sausio 13-osios įvykius Vilniuje. Panevėžio kraštotyros muziejaus edukacinėje programoje prisiminti kruvinųjų sausio dienų įvykiai Panevėžyje ir Vilniuje, buvo galima apžiūrėti unikalias fotografijas, pasigaminti tautinės atributikos, atlikti įvairias užduotis. 1991 metų sausį panevėžiečiai buvo pakviesti budėti prie miestui svarbių objektų – spaustuvės, telegrafo, miesto Savivaldybės.

Ir Maidane, ir Sausio 13-ąją laisvę apgynė žmonės, stovėję gyvose barikadose (video)

10/1/2020

Mintys, išsakytos 2016 01 13
Šioje laidoje pasiklausėme 1991 m. parlamento gynybos štabo viršininko, atsargos pulkininko Jono Gečo, kaip atrodė Aukščiausiosios Tarybos apsauga tomis neramiomis Sausio dienomis. Apie Maidano ir Sausio 13-osios panašumus ir skirtumus pasakoja ir Ukrainos savanorių būrio AIDAR vadas Jevgenijus
Žiūrėti video:

Olava Strikulienė. Didžiausia vertybė - laisvė, o ne tai, kas brukama

5/1/2020

Šiemet kovo 11-ąją minėsime atkurtos Lietuvos valstybės 30-metį. Tarpukario Lietuva džiaugėsi savo laisve visu dešimtmečiu mažiau, bet spėjo pastatyti modernios architektūros šedevrų, atlikti žemės reformą, sukurti savo aviaciją, tuo metu modernų laivyną, turėti labai stiprią, tarptautinėse biržose kotiruojamą valiutą, įsteigti Vytauto Didžiojo universitetą ir per 20 metų itin sustiprinti tautinę savimonę. O ką pasiekėme mes? Kas per tris dešimtmečius liūdino ir kuo džiaugėmės? Ką tai kalba Kovo 11-osios akto signatarai ?

Naujas Š.Barto filmas "Sutemose"

15/12/2019

Naujas režisieriaus Šarūno Barto filmas, sukurtas remiantis Vinco Giedros romano „Sviesk, Dovydai, akmenį!“ motyvais, pasakoja apie Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo. Apie despotišką okupacinę santvarką ir lietuvių viltis kada nors vėl tapti laisvais. Tai vienos šeimos istorija partizaninio karo metais.
Ūkininkų Pliaugų (aktoriai Arvydas Dapšys ir Alina Žaliukaitė-Ramanauskienė) vienkiemyje gyvena ir 18-metis jų įsūnis Untė (Marius Povilas Elijas Martynenko). Dieną ūkyje šeimininkauja stribai, o naktį pasirodo partizanai. Pliaugos juos šelpia, kuo gali, o Untė dirba „miško brolių“ ryšininku. Vieną dieną, pastebėjęs miestelyje gausėjančias sovietų pajėgas, vaikinukas nuskuba pranešti apie tai partizanams. Netolimose pelkėse įsitvirtinę vyrai įtaria išdavystę ir supranta, kad artėja lemiamas mūšis.
Pažiūrėkite trumpą filmo anonsą :

Knyga-albumas ,,Adolfas Ramanauskas -Vanagas fotografijose“

10/12/2019

Gruodžio 9 d. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje buvo pristatyta knyga-albumas ,,Adolfas Ramanauskas-Vanagas fotografijose“.
Renginyje dalyvavo knygos sudarytoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. .
Knygos sudarytoja A. Ramanauskaitė Skokauskienė yra išleidusi aštuonias knygas laisvės kovų tematika, organizavusi ir vykdžiusi daugiametį edukacinį projektą jaunimui ,,Laisvės kovų atmintis ateities kartoms“. Organizavusi visose aštuoniose buvusiose partizanų apygardose žygius „Laisvės kovų takais su partizanų vado dukra Aukse“, paskelbusi daugybę straipsnių, skaičiusi pranešimus laisvės kovų tematika ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Kanadoje, Gruzijoje, Lenkijoje, Italijoje. Jos pastangomis yra atstatytas buvęs jos tėvo A.Ramanausko-Vanago bunkeris Dzūkijoje, pastatyti atminimo ženklai istorinėse laisvės kovų vietose.

Daugiau skaityti skiltyje : Laiškai, renginiai

D. Nausėdienė Kariuomenės dienos proga sveikino birutietes

23/11/2019

Lapkričio 23 -ąją Prezidentūros Kolonų salėje Diana Nausėdienė susitiko su Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narėmis.
„Jūs ne tik deklaruojate vertybes, bet ir jomis gyvenate“, - sakė D.Nausėdienė sveikindama birutietės, kurios buvo pakviestos iš visos Lietuvos.
Susitikimo metu buvo įteiktos Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos padėkos labiausiai nusipelnusioms organizacijos narėms. Birutiečių sąjungos tikslas – jungti visas karininkų šeimų moteris, įsitraukti jas į kultūrinį ir šalpos darbą, palaikyti gražias lietuviškas tradicijas, atgaivinti tautinių drabužių dėvėjimą. Todėl dauguma susitikimo dalyvių dėvėjo tautinius drabužius, daugelis – paveldėtus iš mamų ar močiučių.

Prezidento komunikacijos grupė

Vyko komisijos posėdis

21/11/2019

Lapkričio 20 d. Seimo rūmuose vyko Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų valstybės istorinės atminties komisijos posėdis.
Posėdyje dalyvavo NGS atstovai ir kitos organizacijos.
Darbotvarkėje buvo pateiktas pagrindinis klausimas, Tai Nepriklausomybės gynėjo teisinis statusas. Transliacija