|
|
|
Prieš aštuoniasdešimt metų, 1944 metų spalio 6-7 dienomis, įvyko Sedos kautynės, kuriose Tėvynės apsaugos rinktinės kariai bandė sulaikyti į vakarus besiveržiančią Sovietų Sąjungos kariuomenę.
Daugiau : Prieš 80 metų įvyko Sedos kautynės
0 Comments
Sovietinių karių, kažkada „vadavusių“ Lietuvą nuo fašistinių okupantų, atminimas nėra kažkaip kategoriškai reglamentuojamas, nes tai daugiau moralinis, etinis naratyvas, susijęs su kiekvieno žmogaus požiūriu į žuvusiuosius ar mirusiuosius. Paprastai jo laikomasi visame pasaulyje. Lietuvos žemėje nuo seniausių laikų sugulę nesuskaičiuojama galybė svetimų valstybių karių…
Daugiau ; Sovietiniai „išvaduotojai“ tebepančioja Panevėžio rajono valdžią Šių metų spalio 3 dieną sukanka 70 metų kai klierikas Alfonsas Svarinskas buvo įšventintas kunigu. Šventimus kun. Alfonsas Svarinskas gavo iš vyskupo Pranciškaus Ramanausko rankų Abezės lageryje, kuriame abu kalėjo. Monsinjoras yra vienintelis Lietuvos kunigas slapta gavęs kunigystės šventimus Rusijos kalėjime. Apie šiuos šventimus Mons. Alfonsas savo atsiminimuose yra rašęs: „Nepataisomasis“ I dalis, p. 133–137.
Teklė Kačiukaitė savo atsiminimų knygoje „Atleiskim savo priešams“ (Vilnius, Mintis, 1992; p. 120–123 p.) aprašė pagalbą vyskupui P. Ramanauskui, jam rengiantis įšventinti A. Svarinską kunigu. Žemiau pateikiame T. Kačiukaitės ir mons A. Svarinsko atsiminimų tekstus. Daugiau : Sukanka 70 metų kai kalėjime buvo įšventintas kunigu Alfonsas Svarinskas Antrus metus iš eilės Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kartu su Lietuvos šaulių sąjunga jaunimui ir visuomenei organizavo skaidrumo žygį. Šiais metais Kačerginės miškuose žygiavo daugiau nei 550 dalyvių iš įvairiausių Lietuvos vietų. Vaizdingas 14 km žiedinis...
read more Rugsėjo viduryje (16 d.) Seime buvo surengta Konferencija „Istorinės atminties politika: reikia nacionalinio susitarimo“. Joje pranešimą pavadinimu ISTORINĖS ATMINTIES FAKTŲ TEISINIO VERTINIMO ASPEKTAI padarė Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas. Kadangi dėl laiko stokos (reglamento) visas pranešimas nebuvo perskaitytas, skelbiame visą jo tektą:
Daugiau : Diskusija apie tariamą antisemitizmą, provokatorius ir kam yra naudinga tyčiotis iš Lietuvos laisvės kovų istorijos Lietuvos šaulių sąjungos projektas „Šauliška stovykla JAV: Amerikos lietuvių kilmės jaunimas – švyturiukai“ nominuota Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva rengiamuose apdovanojimuose „Lietuvos galia“, kurie skirti įvertinti pilietines iniciatyvas ir geruosius veiklų...
read more Prieš 35 metus net baisiausiame sapne nebūtume galėję susapnuoti, kad vėl teks organizuoti protesto akciją žodžio laisvei ginti. Net Sovietų Sąjungos gorbačiovinės perestroikos laikotarpiu buvo galima kalbėti beveik apie viską. Tuo tarpu šiandien grįžtame į laikus, kurie nepaprastai primena tas dienas, kai dar „nepertvarkomoje“ Sovietų Sąjungoje buvo pirmiausiai ir nuožmiausiai persekiojami žmonės, kurie kalbėjo apie Lietuvą ir jos ateitį. Šiandien mes giname ne tik žodžio laisvės principą. Jokia valstybė negali išlikti, jeigu jos piliečiai neturi teisės laisvai ir atvirai diskutuoti apie skaudžiausias tos valstybės problemas. Ypač neturi galimybių išlikti tokia valstybė, kaip Lietuva, kuri yra nedidelė pavojingo Rytų monstro kaimynė, o tas monstras kėsinasi į ją. Svarbiausia, kad garbaus žurnalisto, puikaus istorijos tyrinėtojo Vidmanto Valiušaičio likimą akivaizdžiai veikia šito monstro ranka. Krenta į akis bauginančios paralelės su praeitimi.
Daugiau :Giname ne tik asmenį, bet ir žodžio laisvę 1939 m. rugsėjo 5 d. pirmą kartą į orą pakilo dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis ANBO-VIII – paskutinysis iš brigados generolo Antano Gustaičio kurtų ANBO serijos modelių.
Daugiau : Prieš 85 metus bandomajam skrydžiui pakilo ANBO-VIII Sekmadienį Lietuvos kariuomenė pergalės eisena paminėjo 510-ąsias pergalės Oršos mūšyje metines, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir sąjungininkai sutriuškino Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Daugiau : Lietuvos kariuomenė Oršos mūšio metines tradiciškai paminėjo pergalės eisena Sostinės taryba pritarė dviejų iškilių asmenybių, Nepriklausomybės Akto signatarų, įamžinimui. Tipinė atminimo lenta Kazimierui Motiekai atsiras ant Gynėjų g. 4 pastato, o Aloyzui Sakalui – ant P. Vileišio g. 12.
Įamžinimui bus naudojamas patvirtintas Vilniaus miesto tipinės atminimo lentos dizainas. Lenta įrengiama Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. Daugiau : Vilniuje įamžins Nepriklausomybės akto signatarus Kazimierą Motieką ir Aloyzą Sakalą Informacija dėl rengiamo Lietuvos karo akademijos ramovės salėje 12 val.(Šilo g. 5A, Vilnius) NGS visuotinio susirinkimo. Registracija nuo 11val.
P. S. Gautas tik toks trumpas pranešimas, be jokios darbotvarkės Šiandien Panevėžys drauge su visa šalimi mini jau 35-ąsias Baltijos kelio metines. Šią istorinę Baltijos šalims dieną Panevėžio kraštotyros muziejuje vyksta jau tradicija tapęs Baltijos kelio forumas-diskusija tema – „Demokratijos ir autokratijos priešprieša vakar ir šiandien“.
17 val. kino centre „Garsas“ buvo rodomas nemokamas dokumentinis filmas „Bučiuoju, Juozas“ (rež. Agnė Zalanskaitė, 2023). Nuo 17 val. Senvagėje vyko senovinių automobilių žygio „Baltijos kelias 35 – istorinės technikos žygis“ dalyvių sutikimas ir automobilių paroda. 18 val. Laisvės aikštėje prie Panevėžio miesto savivaldybės sutikti tarptautinio estafetinio bėgimo „Baltijos kelias“ dalyviai. Jie bėgs per Panevėžio miestą, atkartodami Baltijos kelio maršrutą. Tuo pačiu metu 18 val. Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje aukojamos šv. Mišios. Panevėžyje, viename iš penkių Lietuvos miestų, per kurį driekėsi istorinė Baltijos kelio gyvoji grandinė, pastatytas simbolinis ženklas „650 km laisvės“. Baltijos kelio 35-mečiui sukurtas simbolis – geltonas rombo formos kelio ženklas iškilo ties J. Basanavičiaus ir Elektros gatvių sankirta esančioje žaliojoje zonoje. Mobilus ženklas kartu žymi istorinę miesto vietą ir kviečia susipažinti su Baltijos kelio istorija, nuskenavus ant rombo esantį QR kodą.
Daugiau : Panevėžyje – simbolinis ženklas Baltijos keliui atminti – „650 km laisvės“ Minint Baltijos kelio 35-metį, Latvijos bėgikas užsibrėžė nubėgti 678 kilometrų iš Vilniaus į Taliną17/8/2024 Minint Baltijos kelio 35-metį, Latvijos bėgikas Rūdolfas Birnbaumas penktadienį pradėjo 678 kilometrų bėgimą iš Vilniaus į Taliną.
Aštuonias dienas truksiantis bėgimas prasidėjo nuo Gedimino pilies bokšto Vilniuje ir baigsis rugpjūčio 23-ąją – Baltijos kelio dieną – Talino senamiestyje. Daugiau :Minint Baltijos kelio 35-metį, Latvijos bėgikas užsibrėžė nubėgti 678 kilometrų iš Vilniaus į Taliną Savaitgaliui, šeštadienį, parašiau į savo fb Salomėjos Nėries paminklo klausimu. Išdėsčiau, kad paminklas pastatytas ne poetei ir kad mokykla, ne poetės vardu pavadinta. Paaiškinau, kad tai sovietmečio duoklė Salomėjai Nėriai (S. Bačinskaitei-Bučienei) – politikei. Ir žinoma aš , susilaukiau visų įmanomų priekaištų ir puolimo. „Šalin rankas nuo poetės“! skambėjo leitmotyvu, „negriaukite, bet statykite“! „Salomėja nekalta, ji nieko negalėjo pakeisti, gal ji buvo šantažuojama…“, „ją tas ir tas laikė… tokia gimsta per šimtą metų viena“, „mes dainuojam: mūsų dienos kaip šventė…“ girdėjosi mekenant.
Daugiau ; https://www.pozicija.org/audrius-butkevicius-apie-zydrasias-fejas-kognityvini-disonansa-politike-salomeja-ir-senu-ozku-morale/?utm_source=mailpoet&utm_medium=email&utm_source_platform=mailpoet&utm_campaign=pozicijaorg-naujienlaiskis-2 Artėjant mokslo metams baigiasi ir šauliškų vasaros stovyklų sezonas, kuris šiais metais išsiskyrė ne tik rekordiniu dalyviu skaičiumi, užsieniečių gausa, bet ir perlipo Lietuvos sienas – Jungtinėse Amerikos Valstijose surengta pirmoji per visą istoriją šauliška stovykla lietuvių kilmės jaunuoliams.
Daugiau : Šauliškos stovyklos jaunimui nuo Lietuvos iki JAV
Rugpjūčio 10 d. minimas mūsų kraštiečio Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 150-ies metų jubiliejus. A. Smetona, be kita ko, buvo ir pirmasis garbės šaulys, tad spausdiname Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidento Stasio Ignatavičiaus straipsnį apie A. Smetonos sąsajas su Lietuvos šaulių sąjunga ir jos įkūrėju Vladu Putvinskiu. „Glaudi draugystė tarp Antano Smetonos ir senos Žemaitijos bajorų Pūtvių giminės (nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio laikų) ainio knygnešio V. Putvinskio užsimezgė 1900 metų vasarą. Tuomet V. Putvinskio Šilo Pavėžupio dvare kalbininkas Jonas Jablonskis rengė spaudai pirmąją lietuvių bendrinės kalbos gramatiką ir Motiejaus Valančiaus raštus. Daugiau : Antanas Smetona – Vladas Putvinskis – Lietuvos šaulių sąjunga Kaunas – daugeliui kauniečių gimtasis, visada mielas miestas, nors ir seniai seniai čia
nebegyvena. Studijos Vilniuje pasiglemžia ir laiko savo glėbyje. Tačiau, bet kokiai progai pasitaikius, lekiama, vykstama į Kauną. Juk Kaunas – Lietuvos širdis. Ar kas paneigs? Kaune – tėvų ir artimųjų kapai Petrašiūnuose, pamėgtos vaikystės, jaunystės vietos, neretai ir kavos puodelis su tradicine spurga Laisvės alėjoje… Daugiau : Žuvusiajam už Lietuvos Laisvę Sausio 13-ąją, Kauno Karo muziejuje vietos neatsirado… Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija 2024 m. vasario 28 d. svarstė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos prašymą įvertinti, ar atitinka Įstatymo nuostatas naujai kuriama Kazio Škirpos atminimo lenta ant Apeliacinio teismo pastato (Gedimino pr. 40, Vilniuje)
Dėl planuojamos įamžinti asmenybės – Kazio Škirpos atminimo lentos svarstymo metu buvo priimtas sprendimas kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), kad šis parengtų istorinę archyvinę pažymą apie Kazio Škirpos asmenybę ir veiklą. Daugiau ; Genocido centro išvada: Nėra jokių žinių, kad Kazys Škirpa būtų siejamas su žydų žudynėmis, jis nebuvo nei kolaborantas, nei Tėvynės išdavikas  Prieš 35 metus vykęs Baltijos kelias yra ne tik mūsų laisvės simbolis, bet ir buvo įkvėpimas kitoms šalims kovoti už savo nepriklausomybę, organizuojant taikius mitingus, šimtus kilometrų žmonėms susijungiant rankomis. Štai keletas tautų, kurioms buvome pavyzdys ir kurios atkartojo mūsų Baltijos kelią savo šalyse.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/multimedija/baltijos-keliui-35/turime-kuo-didziuotis-baltijos-kelias-ne-tik-mums-pralauze-ledus-link-laisves-bet-ir-ikvepe-kitas-tautas-120038887 2024 m. rugpjūčio 3 d. Raseinių rajone, Ariogaloje, gražiame Dubysos slėnyje 34-ąjį kartą vyko tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.
Į renginį suvažiavo įspūdingas būrys buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos laisvės kovų dalyvių iš visos Lietuvos. Daugiau Paskutinį šių metų liepos šeštadienį Varėnos rajono Kasčiūnų kaime jautriausiomis melodijomis nuskambėjo partizaniškų dainų popietė „Partizanų dainos prie partizanų vadų bunkerio“.
Tai buvo ne tik patriotiškumo, bet ir pilietiškumo šventė. Visi žuvę už Lietuvos laisvę partizanai buvo pagerbti tylos minute, jų atminimui sugiedotas Lietuvos himnas. Dainininkų iš visos Lietuvos sudainuotas partizanų dainos buvo skirtos visiems, kurie kovojo ir žuvo už Lietuvos laisvę. Daugiau Liepos 23 dieną Lietuvos laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių, tremtinių ir žmogaus teisių organizacijos pateikė Prezidentui Gitanui Nausėdai prašymą vetuoti kontraversiškai vertinamą Genocido centro pertvarkos įstatymą.
Tai nuostabiai tiksliai intonuotas Lietuvos laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių, tremtinių ir žmogaus teisių organizacijų kreipimasis į šalies vadovą, kur, be visa ko kito, prašoma įvertinti dar ir tą aplinkybę – ar nuo balsavimo už minėtą įstatymą neprivalėjo nusišalinti Seimo nariai R. Lopata, E. Zingeris, Seimo pirmininkė V. Čmilytė – Nielsen, kurių artimieji dirbo sovietinėse represinėse struktūrose? Kaip visi gerai suprantame, jeigu šios Lietuvos laisvei priešiškų šeimų atžalos nebūtų dalyvavusios balsavime, nebūtų likę kvorumo įstatymui priimti. Daugiau : . Ar prezidentas Gitanas Nausėda išdrįs? (Neišdrįso). Desovietizacijos vėzdu šiandien mojuojama iš peties: spjaunant į piliečių nuomonę, šluojami gatvių pavadinimai, keičiami įstaigų vardai, griaunami autoritetai, netikrumo šešėlis metamas net visuotinį pripažinimą pelniusiems meno kūriniams. Nedaug trūko, kad įsismarkavus būtų imtasi ir Dainų šventės „išsovietinimo”. Tam skatinančių chunveibinų būta. Ir yra. Rašytojas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis žino būdą, kaip sustabdyti šitas nesąmones.
Daugiau : Šią beprotybę gali sustabdyti tik kanonas 2024-07-20 dieną vykęs, (bet neįvykęs ) Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) valdybos posėdis prisiminė ir pagerbė 1991 metų Rusijos karo prieš Lietuvą ir Rusijos 2022-02-24 dieną pradėto karo prieš Ukrainą aukas. Visiems žinoma, kad NGS narystės statusą apibrėžia įstojimo į NGS juridinis įteisinimas ir kasmetinis nario mokesčio mokėjimas.
Prisiminkime, kad NGS susikūrė aktyviai darbuojantis buvusiam Krašto apsaugos ministrui Audriui Butklevičiui, Parlamento gynybos štabo vadovui Jonui Gečui, amžinybėn išėjusio pulkininko leitenanto Gedimino Jurčiukonio ir kitų iniciatyvų dėka. |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
October 2024
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
