Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius - Naujienos iš Lietuvos

Jolanta Mažylė. Perkelti negalima „pakavoti“

24/3/2025

Savaitgalį socialiniai tinklai ūžė ne tik šiauliečius sukrėtusia žinia. Iš pradžių pasirodė informacija, jog nuo Šiaulių buvusio apskrities viršininko administracijos pastato nuplėšta Jono Noreikos–Generolo Vėtros atminimo lenta.
Laikas atkreipti visuomenės dėmesį pasirinktas, manytina, itin tinkamas. Iš pradžių net sukurtas vaizdinys, neva niekas nieko iš Šiaulių rajono savivaldybės nežinojo (bent taip galima buvo suprasti perskaičius ELTA žinutę).

Daugiau : . Perkelti negalima „pakavoti“

V. Valiušaitis. Vėtros žinia Lietuvai: ginsi Tėvynę? Įsitikink, kad esi „tinkamų“ pažiūrų

24/3/2025

Kokią žinią siunčia visuomenei Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos atlupimas Šiauliuose nuo apskrities administracijos pastato, kuriame jis dirbo?
Žinia paprasta: norint ginti Tėvynę – reikia būti „teisingų“ pažiūrų. Kitu atveju, net jeigu pasiaukosi dėl jos ir žūsi, būsi niekinamas bei žeminamas praėjus net ir dešimtmečiams po mirties.

Daugiau : Vėtros žinia Lietuvai: ginsi Tėvynę? Įsitikink, kad esi „tinkamų“ pažiūrų

Šiauliai neišlaikė Noreikos testo

23/3/2025

Šiauliuose tyliai nukabinta žuvusio už Lietuvos laisvę antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, nepriklausomos Lietuvos karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lenta.
Priminsime, kad Jonas Noreika dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, vėliau įsitraukė į lietuviškos Laikinosios vyriausybės suformuotą savivaldos struktūrą, vadovavo antinaciniam pasipriešinimui, padėjo organizuoti žydų gelbėjimą, kalėjo koncentracijos lageryje. 1947 m. buvo sušaudytas už antisovietinę veiklą.

Daugiau : Šiauliai neišlaikė Noreikos testo

Prezidento rūmų Baltojoje salėje paminėtas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.

22/3/2025

Prezidento rūmų Baltojoje salėje šeštadienį, kovo 22 d. paminėtas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.
Kaip sveikindamas birutietes kalbėjo prezidentas , per šimtmetį draugija tapo tautos stiprybės ir patriotiškumo simboliu, jos veikla liudija pagarbą ir paramą Lietuvos kariams, tautinio tapatumo puoselėjimą, ryžtą stiprinti visuomenę.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, organizacijos atstoves pagerbė vardinėmis dovanomis ir padėkomis, D. Nausėdienei buvo įteiktas krašto apsaugos sistemos medalis civiliams „Už nuopelnus“, kuriuo pažymėtas pirmosios ponios asmeninis indėlis į Birutiečių sąjungos stiprinimą.

Raseinių rajone rasti Lietuvos partizanų dokumentai

21/3/2025

Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į artilerijos sviedinio tūtą sudėtų dokumentų, rastas Raseinių rajone, buvusio Paserbenčio kaimo teritorijoje, šalia dabartinio Pašaltuonio III kaimo. Tūta su dokumentais buvo paslėpta po žeme, maždaug 20‒30 cm gylyje.
Rastų dokumentų būklė labai prasta, į ritinėlį susukti dokumentai permirkę, lapai sulipę. Popierius pažeistas rūdžių ir pelėsių, pasikeitusi popieriaus spalva, ant paviršiaus matosi neaiškios kilmės dėmių. Lapų pakraščiai sunykę, trupa.

Paminėtos partizano žūties metinės

18/3/2025

Kovo 16 dieną buvo paminėtos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno 60-osios mirties metinės.
Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje, o vėliau parsikėlė į Papiškių kaimą (Utenos sen.), kur partizanas, apsuptas KGB agentų ir sovietų kariuomenės, žuvo.
Šiame kaime priminimais apie A. Kraujelį-Siaubūną dalijosi jo artimieji, kalbėjo Šaulių sąjungos atstovai ir kiti svečiai, partizano atminimas buvo pagerbtas pabūklų salvėmis.
Iš Papiškių renginys persikėlė į Utenos kultūros centrą, kur vyko patriotinės roko grupės „Thundertale“ koncertas.

Žiūrėti nuotraukas : Paminėtos partizano žūties metinės

Gintautas Šapoka. Kokia buvo Šalčininkų r. Kaniūkų kaimo gyventojų tautybė?

18/3/2025

1944 01 29 įvyko Kaniūkų kaimo Šalčininkų rajone tragedija. Sovietiniai partizanai nužudė keliasdešimt Kaniūkų kaimo gyventojų, o patį kaimą sudegino. Kaniūkų kaimas buvo Rūdninkų girios pakraštyje, o šiame miške nuo 1943 metų bazavosi Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (LKP(b)) Genriko Zimano vadovaujami partizanai, viso čia slapstėsi apie 2000 partizanų ir gyventojų.

Daugiau : Kokia buvo Šalčininkų r. Kaniūkų kaimo gyventojų tautybė?

B. Valionytė. Lietuvos Nepriklausomybei – 35: laikas atsigręžti į tautą

13/3/2025

Nepriklausomybės Akto signatarės Birutės Valionytės kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio minėjime.

Daugiau : Lietuvos Nepriklausomybei – 35: laikas atsigręžti į tautą

V. Striužas. Nepalaužti: Labanoro partizanų mūšiui – 80

12/3/2025

Keliaujant Labanoro giria, Labanoro ir Kaltanėnų miestelių pusiaukelėje, rodyklė kairėje plento pusėje kviečia pasukti link Labanoro partizanų (Kiauneliškio) mūšio vietos, buvusių dviejų stovyklaviečių.
Iki jų reikia važiuoti ar žygiuoti Labanoro regioninio parko Kiauneliškio gamtinio rezervato vingiuotu 2 km ilgio miško keliuku.

Daugiau : . Nepalaužti: Labanoro partizanų mūšiui – 80

Panevėžys švenčia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį

11/3/2025

Panevėžys švenčia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį!
Laisvės aikštėje iškilmingai pakelta trispalvė, nuskambėjo sveikinimai, muzika ir trijų šūvių salvės už Lietuvą, jos žmones ir nepriklausomybę.
Šventinės dienos renginiai ne tik primena svarbiausius istorinius įvykius, bet ir suburia bendrai šventei, kviesdami prisiminti, kokia brangi yra laisvė. Iškilmingoje vėliavos kėlimo ceremonijoje susirinkusius pasveikino laikinai Panevėžio miesto mero pareigas einantis tarybos narys Petras Luomanas.
Šventiniame renginyje dalyvavo solistas Edgaras Davidovičius ir Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“, o Lietuvos kariuomenės Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai tradiciškai atliko trijų šūvių salvę – už Lietuvą, už Lietuvos žmones, už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

24 valandų bėgimas – vienybės ir stiprybės simbolis

11/3/2025

Kovo 10–11 d. Panevėžio širdyje, Laisvės aikštėje, vyko ypatingas renginys – Karaliaus Mindaugo husarų bataliono organizuotas 24 valandų bėgimas, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti!
Kiekvienas dalyvis, perimdamas Lietuvos vėliavėlę ir įveikdamas 400 metrų ratą, prisidėjo prie šios gražios tradicijos – laisvės ir stiprybės estafetės. Tai įrodymas, kad kartu mes galime daugiau!
Ačiū visiems dalyvavusiems ir prisidėjusiems prie šio įsimintino įvykio! Laisvė – tai ne tik istorija, bet ir mūsų visų kasdieniai darbai, vienybė ir stiprybė.

Inf. Mindaugo batalionas

Olava Strikulienė: Mūsų visų Kovo 11-oji. Ir su pensininkais, ir su „ančiuko” lūpomis

10/3/2025

Skaityti : Mūsų visų Kovo 11-oji. Ir su pensininkais, ir su „ančiuko” lūpomis

Dominykas Vanhara. Istorijos pamokos

9/3/2025

Dėl Lietuvos gynybos: visokie tariami taikos pasiuntiniai mums aiškina, kad jei mes, Lietuva, nesiruošim kariauti, tai ir su mumis niekas nekariaus. Norėčiau pažiūrėti, kiek taip teigiantys mokykloje turėjo iš istorijos. Spėju, ne daugiau 4, o ir tai – per mokytojos gailestį.
Nes bet kas, mokantis istoriją, žino, kad tokios pat politikos laikėsi ir Abiejų Tautų Respublika XVIII amžiuje. Mes su niekuo nekariaujame – ir su mumis niekas nekariauja. Nereikia mums tos kariuomenės. Kuo tai baigėsi – žino kiekvienas, iš istorijos mokykloje turėjęs bent 5.

Daugiau : Istorijos pamokos

Z. Tamakauskas. Prezidentas Aleksandras Stulginskis – Lietuvos garbę pakėlęs viso pasaulio akyse

9/3/2025

Prieš keletą dienų būrelis žmonių, kuriems matyt tikrai rūpėjo Lietuvos istorija, ginčijosi kuris buvo pirmasis Lietuvos Prezidentas- Antanas Smetona ar Aleksandras Stulginskis. Pasakytume, kad vieni ir kiti buvo teisūs. Žiūrint kokiomis aplinkybėmis esant jie buvo išrinkti. Antanas Smetona buvo išrinktas Lietuvos Valstybės Tarybos 1919 metais, tikrai tapdamas pirmuoju Lietuvos Prezidentu. Tačiau jau kitais metais, išrinkus Steigiamąjį Seimą, Prezidento įgaliojimai buvo perduoti išrinktam Steigiamojo Seimo Pirmininkui Aleksandrui Stulginskiui, kuris vėliau pagal priimtą Lietuvos Valstybės Konstituciją buvo išrinktas pirmuoju konstituciniu Lietuvos Prezidentu.

Daugiau : Prezidentas Aleksandras Stulginskis – Lietuvos garbę pakėlęs viso pasaulio akyse

Premjeras apie žvalgybos ataskaitą: karinis planavimas yra pakankamas

8/3/2025

Žvalgybai įspėjant, jog artimoje perspektyvoje Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų pradėti ribotus karinius veiksmus prieš NATO šalis, premjeras Gintautas Paluckas sako – dabartiniai Lietuvos kariniai planai atitinka tarnybų grėsmių vertinimą.

Daugiau : ŠalyjePremjeras apie žvalgybos ataskaitą: karinis planavimas yra pakankamas

CNN: JAV sustabdė pagalbą Ukrainai, kad Volodymyras Zelenskis atsiprašytų

4/3/2025

Baltieji rūmai nusprendė sustabdyti karinę pagalbą Ukrainai, nes JAV pareigūnai nori, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsiprašytų po penktadienį Ovaliajame kabinete įvykusio konflikto su Donaldu Trumpu.
Pasak CNN, keli pareigūnai teigia, kad D. Trumpas ir jo padėjėjai nori, kad V. Zelenskis pripažintų savo kaltę - galbūt viešo atsiprašymo forma, - prieš pradėdami sudaryti susitarimą dėl mineralinių medžiagų ar svarstyti tolesnę užsienio pagalbą.

Daugiau : CNN: JAV sustabdė pagalbą Ukrainai, kad Volodymyras Zelenskis atsiprašytų

Vytautas Sinica. Žodžio laisvė pavojuje, Vance’o perspėjimas ne vietoje, bet laiku

2/3/2025

Europoje daugelis supykome, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance’as Miunchene pasakė kalbą ne apie karinį saugumą, o apie demokratijos ir ypač žodžio laisvės padėtį Europos šalyse. Jo kalba iš tiesų buvo akibrokštas, nes visiškai ne vietoje. Konferencija skirta saugumo situacijai ir tokia kalba politikas parodė sąmoningą abejingumą šiems rūpesčiams.

Daugiau : Žodžio laisvė pavojuje, Vance’o perspėjimas ne vietoje, bet laiku

D. Trumpas: JAV įsipareigojusi Lenkijai, Baltijos šalims

1/3/2025

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo šalis yra įsipareigojusi Lenkijai ir Baltijos šalims.
„Esu labai įsipareigojęs Lenkijai. Manau, Lenkija labai pasistūmėjo ir nudirbo puikų darbą NATO. Kaip žinote, jie sumokėjo daugiau nei turėjo, jie (lenkai – BNS) yra vieni šauniausių kada nors mano pažintų žmonių. Esu labai įsipareigojęs Lenkijai. Žinote, Lenkija yra sunkioje kaimynystėje“, – žurnalistams Vašingtone sakė D. Trumpas.

Daugiau : D. Trumpas: JAV įsipareigojusi Lenkijai, Baltijos šalims

Vyriausybė – už siūlymą paskelbti Sausio 13-ąją nedarbo diena, bet rekomenduoja iš švenčių kalendoriaus išbraukti Vėlines

27/2/2025

.Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbus laisvadieniu, bet neatsisakius jokios kitos šventinės dienos, anot Vyriausybės, šalies ekonomika ir valstybės biudžetas patirtų neigiamą poveikį, nes dėl papildomo padidėtų darbuotojų, gaunančių mėnesinę algą, darbo valandos įkainis. Taip pat sumažėtų darbuotojų, kurių darbas apmokamas pagal laikinę sistemą, darbo užmokestis. Todėl siūloma atsisakyti laisvadienio Vėlinių dieną.

Daugiau : Vyriausybė – už siūlymą paskelbti Sausio 13-ąją nedarbo diena, bet rekomenduoja iš švenčių kalendoriaus išbraukti Vėlines

Iškentęs gulago pragarą. Prezidento Aleksandro Stulginskio 140-osioms gimimo metinėms

26/2/2025

Vasario 26 d. minime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos valstybės kūrėjo, Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjo, pirmojo konstituciniu būdu išrinkto, gulago pragarą iškentusio Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio 140-ąsias gimimo metines.

Daugiau : Iškentęs gulago pragarą. Prezidento Aleksandro Stulginskio 140-osioms gimimo metinėms

Linas Kojala. Ukraina ir JAV, panašu, susitarė.

26/2/2025

Galutinė susitarimo dėl Ukrainos išteklių versija numato fondo įsteigimą, į kurį Ukraina pervestų 50 proc. pajamų iš „būsimos monetizacijos“ valstybei priklausančių mineralinių išteklių, įskaitant naftą, dujas. Šis fondas investuotų į projektus Ukrainoje.
Susitarimas neapima mineralinių išteklių, kurie jau generuoja pajamas Ukrainos biudžetui. Vis dėlto susitarime nėra jokios nuorodos į JAV saugumo garantijas, kurių Kyjivas iš pradžių reikalavo. Be to, lieka neatsakyti svarbūs klausimai, pvz., kokia bus JAV dalis fonde ir kokiomis sąlygomis bus sudaromi „bendros nuosavybės“ susitarimai – šios detalės turės būti išspręstos vėlesnėse derybose.
Visgi sąlygos atrodo Ukrainai ženkliai palankesnės, nei pirminės.
Pozityvu, nes:
a) Išteklių geopolitinis panaudojimas buvo Ukrainos iniciatyva, siekiant sudominti JAV. Bideno administracijai tai nebuvo aktualu; Trumpo komandos retorikoje buvo pristatomas kaip gyvybės ir mirties klausimas dvišaliams santykiams.
b) potencialios kapitalo investicijos ir grąža kurs JAV interesą, atsietą nuo vertybinių politikos elementų.
c) jei sąlygos Ukrainą tenkina, tai gali prisidėti ir šalies atstatymo reikmėms.
d) iliustruoja, kad aštri ir kitą pusę dramatiškai spaudžianti Trumpo retorija, jei nėra iškart nusileidžiama, gali vesti prie konsensuso.
e) sukurs terpę Trumpo ir Zelenskio susitikimui Vašingtone - potencialiai anksčiau, nei su Putinu.

Paminėtos Kėdainių kautynės

25/2/2025

Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai paminėjo 1919 metais vykusias Kėdainių kautynes – vieną pirmųjų Lietuvos kariuomenės pergalių kovose už nepriklausomybę.
1919 m. vasario pradžioje apie 200 savanorių iš Panevėžio ir Kėdainių apsaugos dalinių stojo į kovą su gausesnėmis bolševikų pajėgomis, kurios siekė prasiveržti Kauno link. Nepaisant priešo artilerijos ugnies ir didžiulės persvaros, lietuviai tvirtai gynė savo pozicijas. Vasario 8 d., vykdydamas žvalgybinę operaciją prie Taučiūnų kaimo, žuvo Povilas Lukšys – pirmasis nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanoris, kritęs kovos lauke.
Po sėkmingo lietuvių ir juos parėmusių vokiečių kontrpuolimo vasario 10 d. priešas buvo galutinai išstumtas iš Kėdainių apylinkių, o bolševikų planai užimti Kauną – sužlugdyti.
Šio mūšio istoriją įprasmino Karaliaus Mindaugo husarų bataliono žvalgas ir karys, vilkintis atkurtą 4-ojo pėstininkų pulko uniformą.
Tai gyvas tiltas tarp praeities ir dabarties – istorinė sąsaja, liudijanti, kad Lietuvos kariuomenės tradicijos, kario dvasia ir pasiaukojimas tėvynei išlieka nepalaužiami, nepaisant laikmečių kaitos.

Teisingumo persekiojama Alina Laučienė: ne aš esu teisiama, o Lietuva

25/2/2025

Vilniaus miesto apylinkės teisme pirmadienį buvo tęsiamas kurstymu prieš žmonių grupę kaltinamos Alinos Laučienės bylos nagrinėjimas.
Buvusi mokytoja, aktyvi Nacionalinio susivienijimo narė 72 metų A. Laučienė kaltinama dėl jos 2023 metais parašyto straipsnio „LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“, kuriame daug dėmesio skirta lietuvių kalbai ir dalies šalyje gyvenančių kitataučių nenorui jos išmokti.

Daugiau : .Teisingumo persekiojama Alina Laučienė: ne aš esu teisiama, o Lietuva

Parlamentaras siūlo iš prof. V. Landsbergio atimti jam suteiktą valstybės vadovo statusą

23/2/2025

.Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas siūlo panaikinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteiktą valstybės vadovo statusą.

Daugiau : Parlamentaras siūlo iš prof. V. Landsbergio atimti jam suteiktą valstybės vadovo statusą

Neringa Lašienė. Išlaisvinti Vytį. Kas išsigando laisvės?

22/2/2025

Šimtmečius siekiančią Lietuvos valstybės praeitį simbolizuoja Lietuvos herbas – sidabrinis (baltas) raitelis purpuro spalvos skyde, vadinamas Vyčiu. Jis yra vienas seniausių valstybės herbų Europoje ir vienas iš nedaugelio, kurio simbolika perimta ne iš dinastinių herbų, kaip daugelyje Europos šalių, bet iš valdovų portretinių antspaudų.

Daugiau : Išlaisvinti Vytį. Kas išsigando laisvės?