Naujienos iš Lietuvos

Kun. Robertas Grigas. Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas

10/20/2017

Vienas šviesiausių mūsų meto dvasininkų Robertas Grigas, sakytume, pašaukimo ar Dievo valia vis atsiduria ten, kur vyksta lemtingi posūkiai Lietuvos istorijoje. 1987 metais dalyvavo mitinge prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje, 1991 metų sausio 13-ąją buvo tarp Nepriklausomybės gynėjų Seimo rūmuose, 2017-ųjų rugsėjo 22 dieną girdėjom jo aistringą kalbą „Talkos už valstybinę lietuvių kalbą“ mitinge V.Kudirkos aikštėje. Vien šie epizodai leistų tarti: R.Grigas esti būtent ten, kur rašoma Lietuvos istorija.

Skaityti daugiau: Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas

Pradedami viešinti KGB agentų pranešimai

10/18/2017

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pradeda viešinti sovietų specialiosios tarnybos KGB agentų agentūrinius pranešimus.
Anot centro, juose išsamiausiai atsispindi KGB agentų veikla. „Tokių dokumentų Lietuvos ypatingajame archyve yra išlikę gana daug, jų viešinimas turėtų visuomenei leisti susidaryti tikslesnį KGB agentų veiklos vaizdą“, – rašoma centro pranešime spaudai. Agentūrinis pranešimas – agento ranka rašytas tekstas apie atliktą KGB užduotį arba informacija, gauta jo asmenine iniciatyva. Agentūrinis pranešimas buvo pasirašomas pseudonimu, kad nebūtų iššifruota agento tapatybė. Pradedami viešinti agentūriniai pranešimai agentų, veikusių svarbiausiose lietuvių išeivijos organizacijose: Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete (VLIK), Pasaulio lietuvių bendruomenėje (PLB), Amerikos lietuvių taryboje (ALT), Amerikos lietuvių bendruomenėje (ALB) ir „Santaroje-Šviesoje“. Vėliau žadama skelbti agentūrinius pranešimus apie mokslinę-techninę žvalgybą ir šnipinėjimą, kurį vykdė agentai mokslinių ir darbinių stažuočių metu. Nemažą agentūrinių pranešimų dalį sudaro Katalikų bažnyčios aplinkoje veikusių slaptųjų bendradarbių pateikta informacija. Pertvarkos laikotarpiu KGB veikla ypač suaktyvėjo, net buvo „prikeliami“ archyviniai KGB agentai stebėti, kontroliuoti ir paveikti visuomenėje plintančius naujus procesus, Sąjūdžio veiklą. Centras KGB veiklos viešinimą svetainėje www.kgbveikla.lt vykdo nuo 2011 metų. Šiuo metu svetainėje jau paskelbta daugiau nei 5500 dokumentų.

Bėgimas – parama „IN MEMORIAM“

10/15/2017

Bėgimas vyks 2017 m. lapkričio 11 d. Vilniaus Vingio parke. Bėgime bus galima išbandyti 1 km, 3 km arba 6 km trasas. Bėgimo starto mokestis – Jūsų parama kario šeimai. Renginio metu bus vykdoma loterijoje, kurioje bus galima laimėti įvairiausių prizų, o jos metu surinkta pinigų suma bus skiriama mirusių karių šeimos. Bėgimo „IN MEMORIAM“ metu bus organizuojama karinės ginkluotės paroda, bėgimo dalyviai bus vaišinami pyragais ir arbata.

Pėsčiųjų žygis „Kardo rinktinės partizanų takais“!

10/14/2017

Kviečia į tradicinį pėsčiųjų žygį „Kardo rinktinės partizanų takais“!
2017 spalio 28 @ 08:30 - 18:00 Salantai-Grūšlaukė.
Atstumas: 25 km.
Daugiau : Pėsčiųjų žygis „Kardo rinktinės partizanų takais“

Algimantas Zolubas. TALKA – Tautos ATGIMIMO šauklys

10/7/2017

Žiniasklaida paskelbė Vytauto Sinicos kalbą, pasakytą 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje „Ar apginsime baltų kalbas?“, kurios metu įsteigta asociacija „TALKA kalbai ir tautai“. Kalbėtojas, apgailestaudamas kad TALKA nepasiekė savo tikslo. Latviškas projektas nepriimtas, o antikonstituciniai kubilių ir kirkilų projektai niekur nedingo. Dar ir sulaukė premjero palaikymo. Kita vertus, TALKA pasiekė labai daug. Įkvepiančiai daug! Kone pirmąkart po nepriklausomybės atkūrimo piliečiams pavyko pasinaudoti įstatymo iniciatyvos teise ir surinkti tuos 50 000 parašų. Bijodami nesėkmės, surinkome 70 000. Kas rinko parašus, žino, koks velniškas tai darbas. Daug kam Lietuvoje, nukabinusiems nosis ir burbantiems virtuvėse, tai turėjo priminti ir priminė, kad piliečiai Lietuvoje dar kai ką gali. Kai susiburia, kai išdrįsta, kai nelaukia, kad padarytų kiti. Tokiuose renginiuose kaip šis visada girdėdavau burbėjimą, kad reikia ne kalbėti, o daryti. „Ką daryti?“ – niekada nežinodavo. O TALKA šį tą padarė. Mažo ir kartu didelio.
Skaityti toliau »

Sveikiname spalio mėnesį savo gimtadienius švenčiančius NGS Panevėžio sk. narius

10/7/2017

Ilgiausių Jums metų brangūs Nepriklausomybės gynėjai !
Būkite aktyviais NGS Panevėžio skyriaus ir mūsų Sąjungos nariais!

NGS Panevėžio sk. valdyba

Algimantas Zolubas. Ne karavanas eina ir ne šunys loja

10/1/2017

Atėjęs iš Rytų priežodis šunys loja, o karavanas eina taikytinas tik tuomet, kai karavanas ir šunys tikri. Tačiau dažnai priežodis pavartojamas ir tuomet, kai karavanu apsišaukia keli kupranugariai, o šunimis laikomi jų varovai ar net šeimininkai. Ir jau visiškai nepriimtina kai tikri darbiniai drambliai įsijaučia karavanu esą, o darbdavius šunimis laiko.
Prieš kiekvienus Seimo ar vietos savivaldos rinkimus stebime viešus spektaklius – vienašales derybas darbinio dramblio vietai užimti; derybose viena pusės duoda tik pažadus, kita – vietai užimti savo balsą. Kadangi pažadai negrindžiami jokiomis garantijomis, derybos tampa vienašalėmis, tapę darbiniais drambliais, jie ambicingai apsišaukia karavanu, darbdavių reikalavimų nebepaiso. Beveik trijų dešimtmečių patirtis liudija mūsų demokratijos ydas ir grimasas, kuomet darbiniai drambliai imasi savo šeimininkus valdyti. Blogiausia tai, kad tie drambliai kėsinasi ne jų straubliams tinkamus reikalus tvarkyti, o pastaruoju metu panūdo Lietuvos porceliano lentyną darkyti.
Skaityti daugiau: Ne karavanas eina ir ne šunys loja

Siūloma 2018-uosius metus paskelbti A.Ramanausko-Vanago metais

9/29/2017

Tokį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas siekia pagerbti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę. 2018 m. kovo 6 d. minėsime Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines. Seimas ketina priimti nutarimą, „suvokdamas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 metų deklaracijos, kaip konstitucinės reikšmės dokumento, užtikrinančio Lietuvos valstybės tęstinumą, svarbą“.

Šventinė konferencija, skirta Lietuvių konferencijos 100-mečiui

9/21/2017

Rugsėjo 20 d., trečiadienį, Seime vyko šventinė konferencija, kur paminėtas Lietuvių konferencijos, pasiryžusios atkurti Lietuvos valstybę, šimtmetis. 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje posėdžiavę įvairių šalies vietovių, luomų, politinių srovių atstovai sutarė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, demokratiškai sutvarkyta valstybė, o jos pamatus turi nustatyti demokratiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Lietuvių konferencijos dalyviai išrinko 20 Lietuvos Tarybos narių, kurie šiuos konferencijos siekius netrukus įtvirtino Vasario 16-osios aktu.
Rugsėjo 20 d.konferencijos vaizdo įrašas:

Projektas „Gloria Lietuvai“ kvies įsiklausyti į Lietuvos istoriją

9/19/2017

Startavęs projektas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pakvies prisiminti Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Iki kitų metų vasario mėnesio projekto kūrybinė grupė įrašinės vertingiausių Lietuvos varpų skambesį, o juos išgirsti bus galima 2018 m. vasario 16 d. Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtame kūrinyje „Gloria Lietuvai“.
Daugiau: Projektas „Gloria Lietuvai“ kvies įsiklausyti į Lietuvos istoriją

Praneškite apie grėsmes ir provokacijas ir priešiškus Lietuvai veiksmus

9/14/2017

Prieš pat prasidedant „Zapad“ pratyboms pradėjo veikti internetinė platforma akylas.lt, leidžianti budriems Lietuvos piliečiams internetu pranešti apie pastebėtus priešiškus Lietuvai veiksmus.
Platformos sukūrimo idėja kilo Lietuvos šaulių sąjungos nariams, o ją visuomenei „Facebook“ įrašu pristatė žurnalistas ir laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas svetainėje www.vsd.lt taip pat primena, kad reikėtų paskambinti Lietuvos žvalgybos pareigūnams pasitikėjimo linijos telefonu 8 700 70 007 arba parašyti el. paštu pranesk@vsd.lt, jeigu:
Daugiau: Praneškime apie provokacijas ir priešiškus Lietuvai veiksmus

Šalia Gedimino kalno pastatyta Vytauto Didžiojo skulptūra

9/9/2017

Senojo arsenalo kiemelyje, kur rengiamos vieno eksponato ekspozicijos, lankytojai gali susipažinti su Vytauto Kašubos sukurta Vytauto Didžiojo skulptūra.
Toks eksponavimo būdas muziejuje yra pasirenkamas jau ne pirmą kartą. Tai yra daroma norint supažindinti visuomenę su išskirtiniais eksponatais.

25, 12 ar 30 tūkstančių? Ką apie partizaninio pasipriešinimo aukų skaičių sako tyrimų duomenys

9/8/2017

Rusijos užsienio reikalų ministerijai aštriai sureagavus į NATO filmuką apie Baltijos šalių partizanus įsiplieskė mažas socialinių tinklų karas. Rusijos URM publikavo pagiežingą komentarą „О зверствах „лесных братьев“ в новогодние праздники“, kuriame pridėjo LSSR vidaus reikalų ministerijos suvestinę apie konkrečius nužudymo atvejus bei vaizdingą infografiką. Į kovą su šia Rusijos provokacija pakvietė žurnalistas Andrius Tapinas, paraginęs grotažyme #kremliaumusuistorijosneperrasysi ir neigiamu vertinimu mostelėti Rusijos URM, nes paskelbtąja informacija yra „pilamas purvas“ ant Lietuvos. Ir nors tūkstančiai tautiečių pasekė A. Tapino raginimu, taip ir liko neaišku, kokia konkrečiai informacija yra tas purvas. Iš vėliau žiniasklaidoje publikuojamų pranešimų susidaro įspūdis, kad reaguojama buvo išskirtinai į infografiką. Infografike buvo nurodyta, jog partizanai nužudė 25 108 žmones Lietuvoje, iš jų 86,4% sudarė lietuviai. Taip pat nurodyta, kad tarp tų 25 108 žmonių 1 054 buvo vaikai, įskaitant ir 52 vaikus, neturinčius 2 metų.

Skaityti daugiau: 25, 12 ar 30 tūkstančių? Ką apie partizaninio pasipriešinimo aukų skaičių sako tyrimų duomenys

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras A.Endriukaitis: Kasdien vis labiau tolstame nuo esmės

9/3/2017

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, buvusio politinio kalinio Algirdo Endriukaičio 2012-aisiais paskelbtas memorandumas nuskambėjo tarsi antausis valdantiesiems. Jis pareiškė atsisakantis visų valstybinių pagerbimų ir apdovanojimų, tarp jų - ir oficialių valstybinių laidotuvių, kuriomis pagerbiami mirę Kovo 11-osios signatarai. Tokią drastišką protesto formą A.Endriukaitis tąsyk pasirinko nusivylęs šalies politiniu elitu, matydamas, kur link vedama Lietuva. „Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę“, - prieš penkerius metus signataro ištarti žodžiai liko kaboti sunkiu debesiu. Jo įvardytos grėsmės niekur nedingo, o Tauta jau net nebemoka jų atpažinti.
Skaityti daugiau: Kasdien vis labiau tolstame nuo esmės

Vytautas Raškauskas. Diena, kai sutikau savo didvyrį

8/31/2017

Sėdžiu aš namelyje vidury Dzūkijos miškų, o su manimi prie vieno stalo sėdi mano didvyris – partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Lengvai, ramiai pasakoja apie laisvės dienas, kurias iš jo jaunų rankų kadaise norėjo išplėšti sovietai, ir kaip begėdiškai jie to siekė, bet jiems nepavyko.
Pasakoja apie miškuose, bunkeriuose ar Sibiro įšale amžiams likusius kovos bičiulius, kurių jau labai seniai nėra ir jie gyvi atsiminimuose, o Lietuvos nepriklausomybė yra jiems paminklas.

Skaityti daugiau: Diena, kai sutikau savo didvyrį

Liko skirtingose barikadų pusėse

8/25/2017

Politinis kalinys, parlamentaras Petras Gražulis, prieš 30 metų dalyvavęs mitinge dėl Molotovo-Ribentropo pakto, užvakar sukakties paminėjime prie A.Mickevičiaus paminklo nebuvo prileistas prie mikrofono. Jis kaip ir anuo metu kalba „neteisingai“. Prieš valdžią. Dabar suteikiamas žodis tiems, kurie tylėjo 1987-aisiais. Šiokia tokia kompensacija.
Skaityti daugiau : Barikados dar neišardytos

Baltijos kelias – nepakartojama gyvenimo ir istorijos akimirka

8/24/2017

Baltijos tautas sujungęs įvykis prisimenamas su pasididžiavimu: sovietinės santvarkos įbaugintiems žmonėms reikėjo didelės drąsos išeiti į gatves. Tačiau, pasak istoriko Juozo Brazausko, lietuvių, latvių ir estų susikabinimo už rankų dėl laisvės pradžia buvusi porą metų anksčiau. Baltijos kelio pradžia laikomas 1987 m. mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Jį uždraudė sovietinė valdžia. „Baltijos kelio idėja prasidėjo nuo viešo Ribentropo-Molotovo pakto paskelbimo prie A. Mickevičiaus paminklo.

Pagerbtas savanorio Artūro Sakalausko atminimas jo žūties vietoje

8/22/2017

Bendroje rikiuotėje su Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šaulių sąjungos kariais stovėjo kariuomenės kūrėjai savanoriai ir NGS nariai su LKKSS VAS ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungos vėliavomis.
2017-08-21 prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Lietuvos kariuomenės atstovai, laisvės gynėjai, politikai, savanorio artimieji prisiminė kaip 1991-ųjų rugpjūčio 21-ąją, Maskvoje žlungant kariniam pučui, per sovietų karių provokaciją Aukščiausiosios Tarybos rūmų prieigose savanoriai susirėmė su specialiosios paskirties sovietų armijos dalinio kariais. Per pasipriešinimą Artūras Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.
Po mirties A.Sakalauskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus I-jo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės savanorio kūrėjo medaliais.
Daugiau: Paminėtos savanorio A.Sakalausko žūties 26-sios metinės

Algimantas Zolubas. „Kryptis Lietuva“ – susirūpinimo ir veiklos regimybė

8/11/2017

Vyriausybės tinklalapis 2017-07-20 paskelbė, kad Vyriausybės kanceliarija organizuoja apdovanojimus „Kryptis Lietuva“ ir kviečia visuomenę teikti iniciatyvas, kuriomis užsienio lietuviai skatinami sugrįžti ir dirbti Lietuvoje arba jiems padeda lengviau integruotis sugrįžus po daugelio metų, praleistų svetur. Apdovanojimuose kviečiamos dalyvauti biudžetinės ir viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslo įmonės ir privatūs asmenys.
Bendrauju su išvykusia į JAV asmenybe, kuri, kiek man žinoma, ten dirba grynai Lietuvai naudingą darbą ir tik mažą savo laiko dalį skiria darbui savo buities reikmėms tenkinti. Kadangi ją domina reikalai Lietuvoje, jai pasiunčiau mūsų Vyriausybės kanceliarijos projektą „Kryptis Lietuva“.
Pasirodo, pasiųsta žinia smogiau jai į paširdžius, nes sulaukiau tokio atsakymo:
Ačiū už informaciją. Keliolika minučių nerimavau, ar atsakyti Jums, ar vyriausybei ar iš viso šitą laišką ištinti. Mano darbo grafikas labiau negu pilnas ir jau daug ką darau miego sąskaita. Pasisakysiu.
Skaityti toliau: „Kryptis Lietuva“ – susirūpinimo ir veiklos regimybė

Š. Valentinavičius. Sąskrydis " Su Lietuva širdy" Ariogaloje

8/9/2017

Ariogaloje įvyko tradicinis, jau 27-asis politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis. Šioje patriotinėje sueigoje iš visų Lietuvos kampelių suvažiavo daugiau nei 7000 buvusių politinių kalinių ir tremtinių. Džiugu, kad jame dalyvavo gausus jaunimo būrys: jaunųjų šauliukų, tremtinių vaikaičiai, Ukrainos karių vaikai. Buvo galima nusipirkti knygų apie Lietuvos partizanų kovas su sovietiniais okupantais ir kolaborantais, atributikos patriotine tematika.

Algimantas Zolubas. Trečias dešimtmetis su neišmanėliais

7/25/2017

Jei artoją nuo žagrės į Boingo kabiną vietoj piloto pasodintume, lėktuvas ne tik nepakiltų, bet ir iš vietos nepajudėtų, nes artojas savo akiratyje nebuvo matęs tiekos mygtukų ir rankenėlių. Todėl artojas nesėda į piloto kabiną. Tapti lėktuvo vadu reikia atitinkamą mokslą išeiti, pilotavimo patirtį įgyti, gauti atitinkamą kvalifikacijos patvirtinimą.
O ko reikia tapti politiku, valstybės vadovu?
Politika yra valstybės reikalų tvarkymas, tarsi turėtų būti ir aukščiausio lygio politikos mokyklos. Tačiau valstybės reikalų tvarkymo mokyklų nėra, todėl į politiką gali eiti bet kas, ir artojas nuo žagrės, ir bet kokių mokslų daktaras. Leidimus išduoda „šventąja karve“ vadinama demokratija. „Šventajai karvei“ nerūpi einančiojo į politiką išsilavinimas, ištikimybė valstybei, turimas turtas, kad klaidą padaręs galėtų valstybei atlyginti. Nelaiko renkamieji net pagrindinio valstybės įstatymo – Konstitucijos – egzamino. Trumpai tariant, tinka visiškas neišmanėlis. O jam leistina viskas, ko nedraudžia demokratiškai priimti įstatymai. Trečias dešimtmetis su neišmanėliais

Antrą kartą surengta vaikų pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo stovykla „Mes Lietuvai“

7/21/2017

LDK Birutės karininkų šeimų moterų Vilniaus draugija jau antrą kartą surengė vaikų pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo stovyklą „Mes Lietuvai“. Stovykla vyko liepos mėnesį Trakų rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje Bona natura.
Daugiau

Algimantas Zolubas. Seimas žengė sveikintiną žingsnį

7/16/2017

1941 m. birželio sukilimo diena – Birželio 23-ioji kaip atmintina 1997 m. liepos 3 d. įrašyta tarp Lietuvos atmintinų dienų, tačiau „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Respublikos teisės aktu nebuvo įteisintas.
Ką gi minime, į ką atsiremiame? Ar į chaotišką, gal ir neblogą, tačiau neapibrėžtą, manipuliacijoms pasiduodantį, ar turime sukilimą skelbiantį, prieš okupaciją sukilti duotą signalą – istorinį akcentą? Turime pareiškimą „Birželio sukilimo deklaravimas“, paskelbtą 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją, kuris ir paskatino Tautą sukilti. Štai jis:
„Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautiniais vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“
Dauigiau: Seimas žengė sveikintiną žingsnį

Vitalija Stankevičienė. Tautiška giesmė galingai suskambo ir Klivlando lietuvių bendruomenėje JAV

7/8/2017

Palaikant iniciatyvą „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ liepos 6 d. 21 val. (Lietuvos laiku) Lietuvos himnas giedotas ir JAV Klivlando lietuvių bendruomenėje.
Susirinkę lietuvaičiai giedojo Tautišką giesmę , o po to laukė saulėlydžio.
Smagu buvo prisiminti savo gimtinę, savo kalbą, gražiai pabendrauti.

Švęsdami Valstybės dieną, lietuviai ant piliakalnių giedojo Lietuvos himną

7/7/2017

Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, lygiai 21 val. Lietuvos himnas skambėjo nuo šimto mūsų šalies piliakalnių. Iškilmingam, lietuvius visame pasaulyje sujungiančiam momentui pasirengti padėjo speciali tiesioginė transliacija per LRT (radiją ir televiziją, LRT.lt), kurią vedė Andrius Tapinas. Transliacija nuo pagrindinio šiemet – Dubingių – piliakalnio prasidėjo 20 val.„Tautiškai giesmei“ toną uždavė žymūs Lietuvos atlikėjai, nusprendę tapti kurio nors piliakalnio „Tautiškos giesmės“ šaukliais. Šiuo simboliniu veiksmu jie visi drauge davė pradžią ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio šventei.