Įsiklausykime, kokie teisingi žodžiai !
|
Tuskulėnų dvaro rūmuose rugsėjo 22 d. buvo atidarytas naujas LGGRTC muziejus „Projektas – Homo sovieticus”. Ekspozicijos tikslas – atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę ir politinę aplinką ir jos produktą – sovietinį pilietį.
Daugiau  Beveik aštuonis dešimtmečius ieškoti ir galiausiai Lietuvoje surasti Jungtinių Amerikos Valstijų karių palaikai rugsėjo 16 d. išlydėti į Nebraską. JAV . Išlydint Antrojo pasaulinio karo dalyvių palaikus į JAV,. Vilniaus universiteto medicinos fakulteto prieigose buvo surengta pagarbos ceremonija.
Trys JAV karinių oro pajėgų pilotai žuvo 1944 m. kovo-vasario mėnesiais, kai jų lėktuvai buvo numušti skrendant virš nacistinės Vokietijos okupuotos Europos. Siekiant nustatyti šių karių palaikų buvimo vietą, identifikuoti juos ir grąžinti namo, JAV karo belaisvių ir žuvusiųjų tarnybos apskaitos agentūra su Lietuva bendradarbiavo daugiau nei 75 metus. kam inf.  Į amžinybę išėjo Laisvės kovų savanoris, paskutinis partizanas Radviliškio rajone, rugpjūčio mėnesį dar atšventęs 95-erių metų jubiliejų Jonas Svetika – Lakūnas.
1926 metų rugpjūčio 26 dieną ūkininkų šeimoje netoli Baisogalos gimęs Jonas Svetika visą savo gyvenimą atidavė Lietuvai. 1947 metais įsojęs į partizanų gretas, priesaiką tėvynei jis davė Kęstučio apygardoje. 1949 metų balandį, vykdydamas užduotį, Vilniuje buvo areštuotas, kalintas Lukškių kalėjime, nuteistas pagal Baudžiamojo kodeksso 58A straipsnį „Tėvynės išdavimas“ dešimčiai metų nelaisvės.  Kunigas Robertas Grigas, Sausio 13-osios įvykių dalyvis, stiprinęs to meto Parlamento gynėjus malda ir žodžiu, matydamas, kaip šių dienų tautos atstovais pasiruošė „dialogui“ su tais, kuriems turėtų atstovauti, primena tai, ką net sienos, atrodo, dar prisimena:
„Parlamentams, kurie vykdo savo tautų valią, nereikia atsitverti tvorų ir tankečių siena. Dėkingi piliečiai, kaip mename, juos saugo gyvąja siena“... Tiesos.lt inf.  Įdomu, kuriems Seimo nariams priklauso šie „automobiliai“?
 lRugsėjo 10 d. lankiausi Obeliuose, Aukštaitijos miestelyje, kuriame 2013 m. atstatytas vienas iš nedaugelio paminklų 1941 m. sukilėliams.
Rugsėjo 10-12 d. ten vyksta miestelio šventė, tai turėjau malonumo Laisvės kovų istorijos muziejuje susitikti su vietos bendruomene, rūpestingai puoselėjančia Birželio sukilėlių atminimą, taip pat pabendrauti ir su vyresniųjų klausių moksleiviais Obelių gimnazijoje. Tarp kito, buvau maloniai nustebintas, kad Rokiškio rajono savivaldybė, kuriai priklauso Obeliai, Birželio sukilimo 80-mečio proga priėmė specialią rezoliuciją, kviečiančią minėti šią sukaktį ir pagerbti sukilėlius. Geras pavyzdys centrinei Lietuvos valdžiai.  2021-09-03 Pasvalio raj. prie atminimo lentos Daujėnų valsčiaus savanoriams gynusiems Lietuvą 1919–1920 m.
Lenta pritvirtinta prie Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo bažnyčios sienos, kurioje yra 10 Daujėnų krašto Lietuvos savanorių pavardžių  Rugsėjo 4 dieną Juozui Lukšai – partizanų vadui, emisarui, rezidentui Liubave atidengtas paminklas. Jis, kaip pažymi Lietuvos šaulių sąjunga, iškilo netoli tos vietos, kur J. Lukša, vykdydamas svarbią misiją – palaikydamas ryšį su Vakarais ir nešdami žinią apie lietuvių tautos pasipriešinimą okupantams, kartu su bendražygiais kirto Lenkijos-Lietuvos sieną.
Paminklas garsiam partizanui J. Lukšai yra trijų organizacijų – Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Kalvarijos savivaldybės bendradarbiavimo rezultatas.  Rugsėjo 3 d. Panevėžyje vyko iškilminga Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Juliaus Beinorto atminimo lentos atidengimo ceremonija. Ši memorialinė lenta atidengta ant pastato sienos Amerikos g. 62, kuriame signataras J. Beinortas gyveno 1977-2019 m.
„Simboliška, kad šviesios atminties signataro Juliaus Beinorto atminimo lenta ant jo namo atidengiama šventinės Panevėžio miesto gimtadienio savaitės metu. Sąjūdis, Kovo 11-oji, gilus tikėjimas Lietuva ir jos ateitimi, žmogiška šiluma ir vidinė stiprybė – prisimenant Julių Beinortą šie dalykai pirmiausia iškyla mintyse. Jis buvo ir daugumai jį pažinojusių visada išliks tiesaus, principingo žmogaus pavydžiu. Jis visada bus žmogumi, kuriuo gali didžiuotis Panevėžys ir Lietuva. Tegul ši lenta įamžina jo atminimą ir ateities kartoms“, – sakė meras Rytis Račkauskas. Panevėžio miesto savivaldybės inf. Radviliškyje paminėta Laisvės diena, 28-osios okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metinės.
Renginyje Radviliškio rajono savivaldybės meras, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus narys Vytautas Simelis papasakojo apie 1991-1993 m. įvykius, derybas su Rusijos kariškiais dėl kariuomenės išvedimo, likusio turto perėmimo. Dalyvavę jaunieji šauliai tvarkingai laikė rikiuotę, o tremtinių skyriaus vadovė Stasė Janušonienė padeklamavo jaudinančias eiles, NGS Radviliškio sk. nariai įteikė merui gairelę, padėkos raštą, Laisvės gynėjų medalį ir knygą „Parlamento barikados“.  Š. m. sausio 17 d. sukako 30 metų kai buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba- SKAT (dabar KASP). Dėl pandemijos jubiliejinis Tarnybos įkūrimo paminėjimas buvo atidėtas. Jis įvyko rugpjūčio 21 d.. Dalyvavo SKAT pajėgas kūrę veteranai, kurie 1990- 1991 m. buvo nepriklausomybės gynėjai. Konferencijos metu buvo priimta Rezoliucija. 
 Pasirodžius informacijai apie nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų tarybos sprendimą išbraukti rašytojo ir sovietmečio politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro bei Vilniaus miesto tarybos siekį demontuoti paminklą šių metų rugsėjo viduryje, jaunimo sambūris „Pro Patria“ siūlo jo vietoje statyti paminklą partizanui Juozui Lukšai – Daumantui.
 2021 metų sausio 13-ąją turėjo būti paminėti tragiškų įvykių trisdešimtmetis. Sausio 13-oji viena iš svartbiausių Lietuvos Laisvės kovų diena. Ji įėjo į istoriją kaip Lietuvos žmonių pergalės diena prieš žiauriausią pasaulio priešą sovietinį komunizmą, kuris 50 metų vykdė Lietuvos žnmonių genocidą. Sausio 13-oji įstatymu įteisinta LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA ir kalendoriuose taip vadinama. Ji visada didingai ir iškiliai buvo švenčiama visoje Lietuvoje. Šios šventės atgarsiai girdimi daugelyje pasaulio valstybių.
Dėl prastos COVI-19 epidemiologinės situacijos 2021 metų Sausio 13-osios renginiai buvo perkelti į 2021 m rugpjūtį, o iškilmingas posėdis buvo įrašytas ir transliuojamas, nes taip 2020-12-21 buvo nusprendusi Seimo valdyba.  Rugpjūčio 21 d.
Palangos tiltas papuoštas Estijos, Lietuvos ir Latvijos vėliavomis. Pagerbta Estijos ir Latvijos nepriklausomybės atkūrimo dienos ir Baltijos kelias.  Šeštadienį, rugpjūčio 21 d. Vilniuje paminėtos paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 30-osios metinės.
Čia pagerbtas jo ir visų žuvusiųjų už laisvę atminimas, nuaidėjo atminimo salvės. Jeigu kiltų noras susipažinti su XX amžiaus pabaigos lietuvių pagarba valstybei ir parlamentui, būtinai apsilankykite Sausio 13-osios memoriale prie parlamento. Eidami nuo Gedimino prospekto link didingų parlamento rūmų, kairėje pastebėsite stiklinį pastatą. Čia parlamento gynybos įtvirtinimų ir barikadų dalys uždarytos tarytum stikliniame sarkofage. Priekyje Švenčiausioji Marija koplytėlėje ir Kristus čia ant kryžiaus, žuvusiųjų prie Televizijos bokšto nuotraukos, betoniniai kolektoriai, perdangos, blokai, armatūros, prieštankiniai „ežiai", spygliuotos vielos. Čia laikas sustojęs 1991-ųjų sausyje. Tačiau 2021-aisiais parlamentas negerbia tų, kurie jį gynė.
Skaityti daugiau: Valdantieji išrūšiavo Laisvės gynėjus  Liepos 31 dieną buvo minimos Medininkų žudynių 30-osios metinės Antakalnio kapinėse.
O Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje vyko atminimo vakaras <Budėkime dėl santarvės ir tiesos>.  1410 m. liepos 15 d. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę. Mūšis vyko dabartinėje Lenkijos teritorijoje, netoli Olštyno, prie Griunvaldo (Žalgirio) kaimelio.
Žalgirio mūšis laikomas vienu didžiausių ir reikšmingiausių mūšių vidurinių amžių Europos istorijoje. Kryžiuočiai tądien turėjo iš viso 32 tūkst. karių, o Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė – 51 tūkst. Vokiečiai buvo geriau ginkluoti, turėjo apie šimtą patrankų. Manoma, kad Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei vokiečių ordino kariuomenę pavyko sutriuškinti suvaidinus, jog traukiasi. Tuomet priešų kariuomenė išsisklaidė ir buvo labiau pažeidžiama. Įsigaliojus Seimo priimtai Atmintinų dienų įstatymo pataisai, liepos mėnesio atmintinų dienų sąraše atsirado nauja diena – liepos 31-oji – Medininkų žudynių diena.
Prieš 30 metų liepos 31 dieną Lietuvos pasienyje su Baltarusija, Medininkuose, buvo žiauriai nužudyti Lietuvos Respublikos sieną saugoję pareigūnai. Kaip yra sakiusi Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, šių žudynių tikslas buvo Sovietų Sąjungos noras užkirsti mums kelią į valstybingumo atkūrimą, noras visuomenėje sukelti didelę baimę, nepasitikėjimą valstybe, tai buvo skaudus smūgis, nukreiptas prieš mūsų nepriklausomybės pamatus. Vyriausybei nesugebant kovoti su pabėgėlių srautais, gyventojai pasienio kontrolę perima patys12/7/2021 Šimtai visuomenininkų šiandieną protestuoja prie Lietuvos - Baltarusijos sienos.
Kelyje Druskininkai - Latežeris susirinko automobilių kolonos, kuriomis protestuotojai reiškia pasipiktinimą dabartine valdžia, nesugebančia susitvarkyti su Lietuvą užpuolusia migrantų krize. Skaityti daugiau : Vyriausybei nesugebant kovoti su pabėgėlių srautais, gyventojai pasienio kontrolę perima patys Rezistentų darbo grupės ir Kovo 11-osios akto signataro Algirdo ENDRIUKAIČIO skundas dėl pažeidžiamų mažumos (ne LGBT) teisių turėtų būti kietas riešutėlis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui, karingai proteguojančiam mažumų (LGBT) pretenzijas. Vien perskaityti skundo tekstą su išvardintais nusižengimais rezistentų teisių atžvilgiu 123 puslapių knygoje reikia ir laiko, ir žinių, ir teisinės nuovokos. Ir, be abejo, suinteresuotumo. Gal dėl to šis klausimas vis nustumiamas iš svarstytinų reikalų ir lieka nelygia rezistencijos istorinių teisių ir teisingumą imituojančios sistemos sankirta.
Skaityti daugiau :Signataras gyvena išduotoje valstybėje  Lietuvai antradienį švenčiant Valstybės dieną tūkstančiai lietuvių šalyje ir svetur giedojo Lietuvos himną.
Vakare, 21 val., Tautiška giesmė suskambo ir Panevėžio mieste, Laisvės aikštėje. Itin gausiai susirinkusiuosius panevėžiečius pasveikino miesto meras Rytis Račkauskas. Radviliškio rajono meras, NGS Radviliškio sk. narys, Vytautas Simelis organizavo jubiliejinį 10-jį dviračių žygį po Radviliškio rajoną. Renginys buvo skirtas Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti. Šiemet buvo važiuojama „Pirklių ir pašto keliu“. Aplankyta daug istorinių ir įdomių objektų: Energetinis labirintas ir Pojūčių takas, stilizuota kūlgrinda, vėjo varpelių skambėjimo svetainė prie Arimaičių ežero, Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, palaimintojo Teofiliaus Matulionio kambarys, Raudondvario žirgynas, žydų naikinimo vietų memorialai, Pakiršinio dvaras su etninės kultūros ir amatų centru, Baisogalos dvaras ir Švč. Trejybės bažnyčia ir daug kitų objektų. Dviračiais numinta 75 kilometrai. Žygis buvo nelengvas, nes daugiausia važiuota žvyrkeliu, miško keliukais. Visi 78 dalyviai džiaugėsi ne tik pasiekę finišą, bet ir parodę tvirtą valią bei ryžtą, nugalėję save.
 Birželio 23- ąją Panevėžyje Kristaus Karaliaus katedros kapinėse, tremčių atminimui , pastatytas paminklas .
Jis pastatytas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio filialo tremtinių bei partijos „Nacionalinis susivienijimas“ iniciatyva. Jis žymi 80-ąsias pirmųjų tremčių ir birželio 23-iosios sukilimo metines. Paminklą sukūrė Aidas Kairys. |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
September 2021
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
||
RSS Feed
