Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918-1940) ministrų įamžinimui skirto memorialo atidengimo iškilmės12/8/2018
0 Comments
 Šiemet minimos 27-osios, paskutinės Lietuvos sovietinės okupacijos aukos, Parlamento gynėjo kario savanorio Artūro Sakalausko žūties metinės.
Minėjimo renginiai prasidės rugpjūčio 10 d. kario savanorio A.Sakalausko futbolo turnyru Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos stadione. 2018 M. RUGPJŪČIO 19 D. 12.00 val. Šv. mišios Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčioje (Savanorių g. 14, Alytus); 12.50 val. kario A.Sakalausko atminimo pagerbimas prie kapo Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje. 2018 M. RUGPJŪČIO 19 D 18.00 val. kario A.Sakalausko atminimo pagerbimas žūties vietoje; 18.45 val. parodos eksponavimas, trumpametražių filmų demonstravimas, pabendravimas su artimaisiais ir bendražygiais LR Seimo II Rūmų galerijoje (Gedimino per. 53, Vilnius). Savanoris Artūras Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo medaliais. Kviečiame dalyvauti paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 27-ųjų metinių minėjimo renginiuose Alytuje ir Vilniuje.  Liepos 31-ąją sukanka 27-eri metai nuo tragiškų įvykių Medininkuose.
1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio poste prie sienos su Baltarusija buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai: Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, Ričardas Rabavičius (dėl šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2 d.). Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti. Šiai tragedijai paminėti liepos 29-31 dienomis vyko iškilmingi renginiai Vilniuje ir Medininkuose. Sekmadienį vyko tradicinis estafetinis bėgimas Medininkai-Vilnius. Tragiškų įvykių Medininkuose dieną, liepos 31-ąją, buvo aukojamos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, iškilmingas minėjimas vyko prie Medininkų memorialo ir Vilniaus Antakalnio kapinėse.  Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai Plungėje. Nuotrauka S. Žiliaus Liepos 21 d. Plungėje autorius Alfonsas Beresnevičius pristatė knygą KOVOJUSIEMS IR ŽUVUSIEMS ATMINTI.
Prisimena įvykių liudininkai. Taip pat medžiaga iš archyvų. Knygą spausdino Viktoro Mačernio spaustuvė www.meskinas.lt Knygos autorius ir dalyviai pasakojo knygos atsiradimo istoriją. Prisiminė tremties negandas ir kovą už Nepriklausomybę.  Vyčio-„Laisvės kario“ paminklo KAUNE atidengimas buvo tobulas. Gražesnio, prasmingesnio, šiltesnio, o ir su saiku sumanyto ir įgyvendinto renginio nemačiau kelis dešimtmečius. Štai ką reikėjo tiesioginiu eteriu rodyti visai Lietuvai, nacionaliniam transliuotojui – LRT. Ne, nerodė.
Reti kadrai. Gyvai Lietuvos partizanai. Lietuvai 100 metų. Kapitonas Bronius Juospaitis (gim.1925m) pasakoja apie paskutinį savo būrio mūšį 1951m. Klausytojus žavi vado atmintis ir nuoseklus, žmogiškas įvykių pasakojimus. Renginyje dalyvauja LNGS nariai iš visos šalies, vadui padėkos žodį taria seimo narys Povilas Urbšys. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos renginys iš ciklo Šimtmečio Nepriklausomybės gynėjai. Renginio vieta: Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir SĄJŪDŽIO muziejus Panevėžyje. Organizavo LNGS valdybos narė Leontina Telksnienė ir kolegės.
Amžinojo poilsio Adolfas Ramanauskas – Vanagas atguls Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone26/6/2018  „Mūsų uždavinys – su derama valstybės pagarba palaidoti šią iškilią ir drąsią asmenybę. Kartu su šeimos nariais komisija vieningai priėjo išvados, kad Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas -Vanagas turi būti palaidotas spalio 6 dieną Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone“,- sakė Vyriausybės kancleris . A.Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje. Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus. Okupacinio režimo sprendimu jis buvo nuteistas mirties bausme 1957 metais.
 Tai istoriniais 1990 metais prisikėlusios lietuvių tautos kančias simbolizuojantis paminklas. Stovi jis Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, prie tais pačiais 1990-aisiais tikinčiųjų atkurtos Švč. Trejybės bažnyčios. Kad ir kaip būtų keista, apie šio reikšmingo, istorinę ir meninę vertę turinčio paminklo pastatymą šiandien žinoma tiek, kiek parašyta kitoje jo pjedestalo pusėje. Paminklo fundatoriai yra Zenonas Lipnevičius, Vyturys Giknius ir Valdas Brazdžiūnas. Skulptorius Juozas Lebednykas. Architektas Vacys Andriuška. Internete ir kitur galima rasti ne vieną šio paminklo aprašymą, bet informacija apie jį tokia pat trumpa. Blogiausia, kad apie paminklo atidengimą 1990 metais ano meto spaudoje nebuvo pateikta jokio reportažo. Laikui bėgant, paminklo pastatymo įvykiai išblėso, o apie juos nesant rašytinių duomenų, liko užmiršti. Paieškoję kitur sutinkamų žinių, pamėginkime sudėlioti nors fragmentinę šio paminklo pastatymo istoriją.
Trumpa ištrauka iš renginio "Lietuvos šimtmečio žmonės", kurį organizavo Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyrius. Renginyje dalyvavo partizanų būrio "Vėtra" vadas Bronislovas Juospaitis. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai iš visų Lietuvos skyrių kvapą užgniaužę klausėsi B. Juospaičio pasakojimų apie kovą už laisvę.
Filmuką sukūrė NGS Panevėžio sk. narys A. Bajorūnas  Birželio 10 d. Panevėžio Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje vyko renginys „Lietuvos šimtmečio laisvės gynėjai“, kurį organizavo Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyrius.
Renginyje dalyvavo buvęs partizanų būrio "Vėtros“ vadas, dimisijos kapitonas Bronislovas Juospaitis. Savo nuoširdžiu pasakojimu jis visus nukėlė į 1943-1951 partizanavimo metus, 15 metų buvimo lageryje, savo asmeniniu pavyzdžiu liudydamas patriotiškumą ir neišmatuojamą meilę Tėvynei. Padėkos žodį tarė Lietuvos NGS pirmininkas A. Kulikauskis. Atsargos pulkininkas A. Dudavičius pristatė naują knygą apie Dainavos krašto partizanus. Renginyje dalyvavo Seimo narys P. Urbšys. Jis pasveikino visus su gražia švente, o aktyviausiems NGS nariams Bronislovui Juospaičiui, Dalei Bajorūnienei, Jadvygai ir Algimantui Petkevičiams įteikė padėkos raštus. Skaitykite: http://www.radviliskiokrastas.lt/  Birželio 7 d. pagaliau oficialiai paskelbta, kad Vilniaus universiteto mokslininkams pavyko identifikuoti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus. VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas šią naujieną pristatė kaip labai džiugią mūsų šaliai ir ypatingai malonią vien jau todėl, kad istorinė tiesa buvo išsiaiškinta švenčiant Lietuvos šimtmetį ir minint A. Ramanausko-Vanago metus.
Skaityti daugiau: Vasario 16-ąją keliausiu prie Vanago kapo  Panevėžys turi jau vienuoliktąjį miesto garbės pilietį – juo tapo karininkas Jonas Variakojis (1892–1963). J.Variakojis – vienas žmonių, kūrusių, gynusių ir įtvirtinusių Lietuvos Respubliką. Jam teko ypač svarbus vaidmuo Panevėžio mieste ir regione vykusiose nepriklausomybės kovose, organizuojant Lietuvos kariuomenę.
 Auksė Ramanauskaitė -Skokauskienė ir šiandien nežino, kur ilsisi jos tėvo palaikai, tačiau laisva Lietuva prisimena jo gimimą ir gyvenimą.
Šį kovą ir visus 2018-uosius metus Lietuva mini Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines. Mokytojo, kuris pasirinko kovą už laisvę. Žmogaus, kuris suvienijo laisvės kovotojus. 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signataro. Pogrindžio žurnalisto. Vyro ir tėvo, kuris žuvo, palikęs mylimą moterį, 8 metų dukrelę bei viltį, kad kada nors ji gyvens laisvoje šalyje. Skaityti daugiau: "Jie buvo ne tik mano tėvai - jie buvo laisvės kovotojai"  Sakykite, kam jie šiandien berūpi? Susenę, nukamuoti taigose, tundrose, šachtose. Praradę Tėvynę, namus, savo artimuosius. Su keliais maišeliais nuvežti į svetimą atšiaurią šalį be jokių teisių dirbti priverstinį darbą. Ten jie paaukojo savo jaunystę, galimybę mokytis, rinktis profesiją. Teisybę sakant, tikrų tremtinių jau nebėra, likę tiktai jų vaikai, jau ir jie susenę tebenešioja tą vardą. Šiandiena sunku bepasakyti „garbingą“. Kai atėjo ta lauktoji diena ir jie nuėjo „pas savo valdžią“ prašyti darbo savo valdžioje, jiems buvo pasakyta: „Tamstelės, jums tiktai vėliavėles nešioti.“ Čia tenka pridėti tikrą lietuvišką tiesą – mes buvome dar ta tauta, kuri nuo amžių, per visas negandas veržte veržėsi į mokslus. Ir mums, pagal be galo laimingus sutapimus ir vargus nors retai, bet kai kam pavyko. Tie grįžo su diplomais.
Skaityti daugiau: Tremtinio laiškas valstybės šimtmečio proga  Kovo 11 d Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kuriame pagerbtas LLKS ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas 100-ųjų gimimo metinių proga, pasveikintas Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas Norbertas Černiauskas ir už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvai įvertintas partizanas panevėžietis Bronislovas Juospaitis.
 Kiekvienas gali tapti šių laikų signataru – tokia mintimi pristatytas šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“, sukurtas pagal Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Žmonės, institucijos, organizacijos kviečiamos naudotis šiuo šriftu, pasirašyti savo deklaraciją ir pasiekti, kad Lietuva taptų daugiausia nepriklausomybės signatarų turinčia šalimi pasaulyje.
„Signato“ sukurtas pagal Lietuvos Nepriklausomybės Aktą skaitmeninus signataro Jurgio Šaulio raštą. Vasario 14 d. oficialiai šriftas pristatytas iškilmingo Vyriausybės posėdžio metu, simbolinės statulėlės įteiktos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, istorikui Liudui Mažyliui ir Nepriklausomybės Akto signataro J. Šaulio sūnėnui Česlovui Tarvydui. Skaityti daugiau: Šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“ kviečia tapti šių laikų signatarais  Šiemet minime ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Seimas 2018-uosius yra paskelbęs partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago metais. "Kauno dienos" išskirtinis pokalbis su partizanų vado dukra.
"Noriu, kad žmonės neužmirštų partizanų laisvės kovos, nepasiduotų dabarties provokacijoms, šmeižtui", – teigia Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Daugiau: Partizanų vadas, įveikęs klastą, šmeižtą ir laiką  Rašinyje „Vyriausiojo policijos komisaro atgaila už miliciją“ (DELFI.lt 2018 m. sausio 15 d.) Ramūnas Bogdanas greta kitų brandžių minčių teigia: Kada nuodėmės kupra nebeleidžia vaikščioti iškėlus galvą, kada saviškių kaltė maudžia lyg sena žaizda, atimdama ramų miegą, kada suvokiama, jog po savęs kiekvienas palieka vienokį ar kitokį pėdsaką – tuštumą, gėdą ar pasididžiavimą, – tada ateina atgailos metas.
Autorius teiginį, regis, taiko buvusios sovietinės milicijos luomui, konkrečiau – Sauliui Skverneliui. Ir įspėja: Atsargiai su raiteliais, kurie nekreipia dėmesio, ką sutrypė kelyje jie ar jų luomas. Nes kitas sutryptasis galite būti jūs. Blaivi įžvalga, gerai parašyta, taikliai pritaikyta. Generalinis policijos komisaras Skvernelis ar jam pavaldūs pareigūnai 2012 metų gegužės 17 dieną pasiuntė į Garliavą 240 sovietinio OMON-o tipo policininkų, kurie pasitelkę dujas, elektrą ir kitas ypatingąsias priemones, tampė ir mušė tiesos reikalaujančius žmones (tai užfiksavo vaizdo kameros), akivaizdžiai smurtavo. Antsiuvuose ant jų rankovių buvo Vytis, todėl jie išniekino valstybės simbolį. Dabar tie tampyti ir mušti, budėję žmonės vėl tampomi po teismus. Ne taikūs budėtojai, o „omonininkai“ ir juos pasiuntę pareigūnai todėl turi būti teisiami. Atgailos čia nepakanka. Daugiau: Skleidžiamos netiesos priežastis Prisiminkime diskusiją, kuri buvo paskelbta 2016 -01- 29 d. Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago dukrą Auksutę Ramanauskaitę-Skokauskienę kalbina Nijolė Birgelienė. Lazdijai, 2017 11 29.  Manyti, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“, o 1940-aisiais buvo ne Lietuvos okupacija, bet savanoriškas prisijungimas prie SSRS, ir kad pokario partizanai buvo ne laisvės kovotojai, o banditai, leidžia viena labai populiari mąstymo prielaida. Filosofijoje ji vadinama reliatyvizmu, o liaudies „išmintyje“ pasireiškia kaip įsitikinimas, jog nėra vienos tiesos ir kiekvienas turi savo tiesą.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vladimiras-laucius-kas-leidzia-manyti-kad-sausio-13-aja-savi-saude-i-savus.d?id=76536975  Lukiškių aikštė – pagrindinė Lietuvos aikštė. Ji pirmiausia – politinė erdvė su išskirtiniu turiniu. Todėl jos sutvarkymo ir Laisvės kovų įamžinimo „memorialo“ projektas, laimėjęs konkursą, ir jį lydintys autorių komentarai apie „pramogų erdves“, „vaikų žaidimus“… daugiau negu nustebino. Pasirodo Laisvės kovas ir jų dalyvius simbolizuos „Bunkeris“
.Bunkeris – tai slėptuvė, slaptavietė. Vadinasi, projekto autoriai nori mums ir visam pasauliui pasakyti, kad partizanai tik slėpėsi, „sunkiai gyveno“. Daugiau: . Ką norima pasakyti „Bunkerio“ simboliu?  Į šį statusą galėtų pretenduoti ne visi parlamento ar Vilniaus televizijos bokšto gynėjai, o tik tie, kurie priklausė kokiai nors organizuotai struktūrai. Statuso suteikimas būtų moralinis įvertinimas žmonių, kurie rizikuodami gyvybe gynė šalies nepriklausomybę.
„Vienintelė privilegija, kurios prašome, kad ant antkapio būtų galimybė užrašyti „Čia ilsisi valstybės nepriklausomybės gynėjas“, – sakė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos sekretorius Henrikas Narščius. Jis su sąjungos vadovu Arnoldu Kulikauskiu praeitą savaitę lankėsi Seimo Laisvės kovų komisijos posėdyje ir pristatė savo projektą. „Laikotarpį nuo 1990 metų kovo 11 iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos mes siūlome istorikams vadinti nepriklausomybės gynimo laikotarpiu“, – sakė H. Narščius.  Pastaruoju metu Lietuvoje plinta pasiūlymai „Idėja Lietuvai“. Vieni siūlo gražinti savo kiemą, antri – gimtąjį rajoną, treti – gelbėti Lietuvą. Idėjų platybėse netrūksta ir Seimo narių pasiūlymų.
Seimo narys Mantas Adomėnas siūlo keisti himno žodžius – giedoti ne „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, bet „iš ateities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Parlamentaras sako, kad „yra rimtas pagrindas susirūpinti, ar mes, kaip tauta, turime ateitį“.  (Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui)
Aš nemiriau, manęs jie nesušaudė – Aš su Jumis, brangieji, tebesu. Mane jie pjaustė, spardė, spjaudė, – Neįveikė – aš gyvas po kankinimų baisių. Jie mirtinai manęs nenukankino, neišnarstė – Aš – gyvas tarp gyvųjų gyvenu. Aš iš kapų be kauburėlių, iš tos duobės be karsto, Iš tų sušaudytų dainų, bet nenušautas ateinu. (…) Žinau – ruduo ir šįmet vėl medžius nuauksins, Šalna negailestingai išbarstys lapus visus. Žinok – aš su tavim esu, dukrele mano Aukse, Su Lietuva, pakilusia į saulę, aš esu. |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas 
LR Konstitucija
Archyvas
July 2018
KategorijosPuslapį administruoja Leontina. Telksnienė
|
RSS Feed