Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius - Naujienos iš Lietuvos

Vilniuje įamžins Nepriklausomybės akto signatarus Kazimierą Motieką ir Aloyzą Sakalą

30/8/2024

Sostinės taryba pritarė dviejų iškilių asmenybių, Nepriklausomybės Akto signatarų, įamžinimui. Tipinė atminimo lenta Kazimierui Motiekai atsiras ant Gynėjų g. 4 pastato, o Aloyzui Sakalui – ant P. Vileišio g. 12.
Įamžinimui bus naudojamas patvirtintas Vilniaus miesto tipinės atminimo lentos dizainas. Lenta įrengiama Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

Daugiau : Vilniuje įamžins Nepriklausomybės akto signatarus Kazimierą Motieką ir Aloyzą Sakalą

Visuotinis NGS 2024-09-21 LKA Ramovėje

25/8/2024

Informacija dėl rengiamo Lietuvos karo akademijos ramovės salėje 12 val.(Šilo g. 5A, Vilnius) NGS visuotinio susirinkimo. Registracija nuo 11val.

P. S. Gautas tik toks trumpas pranešimas, be jokios darbotvarkės

Panevėžys mini 35-ąsias Baltijos kelio metines

23/8/2024

Šiandien Panevėžys drauge su visa šalimi mini jau 35-ąsias Baltijos kelio metines. Šią istorinę Baltijos šalims dieną Panevėžio kraštotyros muziejuje vyksta jau tradicija tapęs Baltijos kelio forumas-diskusija tema – „Demokratijos ir autokratijos priešprieša vakar ir šiandien“.

17 val. kino centre „Garsas“ buvo rodomas nemokamas dokumentinis filmas „Bučiuoju, Juozas“ (rež. Agnė Zalanskaitė, 2023).
Nuo 17 val. Senvagėje vyko senovinių automobilių žygio „Baltijos kelias 35 – istorinės technikos žygis“ dalyvių sutikimas ir automobilių paroda.
18 val. Laisvės aikštėje prie Panevėžio miesto savivaldybės sutikti tarptautinio estafetinio bėgimo „Baltijos kelias“ dalyviai. Jie bėgs per Panevėžio miestą, atkartodami Baltijos kelio maršrutą. Tuo pačiu metu 18 val. Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje aukojamos šv. Mišios.

Panevėžyje – simbolinis ženklas Baltijos keliui atminti – „650 km laisvės“

21/8/2024

Panevėžyje, viename iš penkių Lietuvos miestų, per kurį driekėsi istorinė Baltijos kelio gyvoji grandinė, pastatytas simbolinis ženklas „650 km laisvės“. Baltijos kelio 35-mečiui sukurtas simbolis – geltonas rombo formos kelio ženklas iškilo ties J. Basanavičiaus ir Elektros gatvių sankirta esančioje žaliojoje zonoje. Mobilus ženklas kartu žymi istorinę miesto vietą ir kviečia susipažinti su Baltijos kelio istorija, nuskenavus ant rombo esantį QR kodą.

Daugiau : Panevėžyje – simbolinis ženklas Baltijos keliui atminti – „650 km laisvės“

Minint Baltijos kelio 35-metį, Latvijos bėgikas užsibrėžė nubėgti 678 kilometrų iš Vilniaus į Taliną

17/8/2024

Minint Baltijos kelio 35-metį, Latvijos bėgikas Rūdolfas Birnbaumas penktadienį pradėjo 678 kilometrų bėgimą iš Vilniaus į Taliną.
Aštuonias dienas truksiantis bėgimas prasidėjo nuo Gedimino pilies bokšto Vilniuje ir baigsis rugpjūčio 23-ąją – Baltijos kelio dieną – Talino senamiestyje.

Daugiau :Minint Baltijos kelio 35-metį, Latvijos bėgikas užsibrėžė nubėgti 678 kilometrų iš Vilniaus į Taliną

Audrius Butkevičius. Apie žydrąsias fėjas, kognityvinį disonansą, politikę Salomėją ir senų ožkų moralę

17/8/2024

Savaitgaliui, šeštadienį, parašiau į savo fb Salomėjos Nėries paminklo klausimu. Išdėsčiau, kad paminklas pastatytas ne poetei ir kad mokykla, ne poetės vardu pavadinta. Paaiškinau, kad tai sovietmečio duoklė Salomėjai Nėriai (S. Bačinskaitei-Bučienei) – politikei. Ir žinoma aš , susilaukiau visų įmanomų priekaištų ir puolimo. „Šalin rankas nuo poetės“! skambėjo leitmotyvu, „negriaukite, bet statykite“! „Salomėja nekalta, ji nieko negalėjo pakeisti, gal ji buvo šantažuojama…“, „ją tas ir tas laikė… tokia gimsta per šimtą metų viena“, „mes dainuojam: mūsų dienos kaip šventė…“ girdėjosi mekenant.

Daugiau ; https://www.pozicija.org/audrius-butkevicius-apie-zydrasias-fejas-kognityvini-disonansa-politike-salomeja-ir-senu-ozku-morale/?utm_source=mailpoet&utm_medium=email&utm_source_platform=mailpoet&utm_campaign=pozicijaorg-naujienlaiskis-2

Šauliškos stovyklos jaunimui nuo Lietuvos iki JAV

15/8/2024

Artėjant mokslo metams baigiasi ir šauliškų vasaros stovyklų sezonas, kuris šiais metais išsiskyrė ne tik rekordiniu dalyviu skaičiumi, užsieniečių gausa, bet ir perlipo Lietuvos sienas – Jungtinėse Amerikos Valstijose surengta pirmoji per visą istoriją šauliška stovykla lietuvių kilmės jaunuoliams.

Daugiau : Šauliškos stovyklos jaunimui nuo Lietuvos iki JAV

Antanas Smetona – Vladas Putvinskis – Lietuvos šaulių sąjunga

14/8/2024

Rugpjūčio 10 d. minimas mūsų kraštiečio Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 150-ies metų jubiliejus.
A. Smetona, be kita ko, buvo ir pirmasis garbės šaulys, tad spausdiname Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidento Stasio Ignatavičiaus straipsnį apie A. Smetonos sąsajas su Lietuvos šaulių sąjunga ir jos įkūrėju Vladu Putvinskiu.
„Glaudi draugystė tarp Antano Smetonos ir senos Žemaitijos bajorų Pūtvių giminės (nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio laikų) ainio knygnešio V. Putvinskio užsimezgė 1900 metų vasarą. Tuomet V. Putvinskio Šilo Pavėžupio dvare kalbininkas Jonas Jablonskis rengė spaudai pirmąją lietuvių bendrinės kalbos gramatiką ir Motiejaus Valančiaus raštus.

Daugiau : Antanas Smetona – Vladas Putvinskis – Lietuvos šaulių sąjunga

Žuvusiajam už Lietuvos Laisvę Sausio 13-ąją, Kauno Karo muziejuje vietos neatsirado…

12/8/2024

Kaunas – daugeliui kauniečių gimtasis, visada mielas miestas, nors ir seniai seniai čia
nebegyvena. Studijos Vilniuje pasiglemžia ir laiko savo glėbyje. Tačiau, bet kokiai progai pasitaikius, lekiama, vykstama į Kauną. Juk Kaunas – Lietuvos širdis. Ar kas paneigs?
Kaune – tėvų ir artimųjų kapai Petrašiūnuose, pamėgtos vaikystės, jaunystės vietos, neretai ir kavos puodelis su tradicine spurga Laisvės alėjoje…

Daugiau :

Žuvusiajam už Lietuvos Laisvę Sausio 13-ąją, Kauno Karo muziejuje vietos neatsirado…

Genocido centro išvada: Nėra jokių žinių, kad Kazys Škirpa būtų siejamas su žydų žudynėmis, jis nebuvo nei kolaborantas, nei Tėvynės išdavikas

9/8/2024

Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija 2024 m. vasario 28 d. svarstė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos prašymą įvertinti, ar atitinka Įstatymo nuostatas naujai kuriama Kazio Škirpos atminimo lenta ant Apeliacinio teismo pastato (Gedimino pr. 40, Vilniuje)
Dėl planuojamos įamžinti asmenybės – Kazio Škirpos atminimo lentos svarstymo metu buvo priimtas sprendimas kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), kad šis parengtų istorinę archyvinę pažymą apie Kazio Škirpos asmenybę ir veiklą.

Daugiau ; Genocido centro išvada: Nėra jokių žinių, kad Kazys Škirpa būtų siejamas su žydų žudynėmis, jis nebuvo nei kolaborantas, nei Tėvynės išdavikas

Turime kuo didžiuotis: Baltijos kelias ne tik mums pralaužė ledus link laisvės, bet ir įkvėpė kitas tautas

6/8/2024

Prieš 35 metus vykęs Baltijos kelias yra ne tik mūsų laisvės simbolis, bet ir buvo įkvėpimas kitoms šalims kovoti už savo nepriklausomybę, organizuojant taikius mitingus, šimtus kilometrų žmonėms susijungiant rankomis. Štai keletas tautų, kurioms buvome pavyzdys ir kurios atkartojo mūsų Baltijos kelią savo šalyse.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/multimedija/baltijos-keliui-35/turime-kuo-didziuotis-baltijos-kelias-ne-tik-mums-pralauze-ledus-link-laisves-bet-ir-ikvepe-kitas-tautas-120038887

Ariogaloje – dainomis ir žodžiais apie nepalūžusią Lietuvą

6/8/2024

2024 m. rugpjūčio 3 d. Raseinių rajone, Ariogaloje, gražiame Dubysos slėnyje 34-ąjį kartą vyko tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.

Į renginį suvažiavo įspūdingas būrys buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos laisvės kovų dalyvių iš visos Lietuvos.
Daugiau

Partizanų dainose – istorinės atminties liudijimai

3/8/2024

Paskutinį šių metų liepos šeštadienį Varėnos rajono Kasčiūnų kaime jautriausiomis melodijomis nuskambėjo partizaniškų dainų popietė „Partizanų dainos prie partizanų vadų bunkerio“.

Tai buvo ne tik patriotiškumo, bet ir pilietiškumo šventė. Visi žuvę už Lietuvos laisvę partizanai buvo pagerbti tylos minute, jų atminimui sugiedotas Lietuvos himnas. Dainininkų iš visos Lietuvos sudainuotas partizanų dainos buvo skirtos visiems, kurie kovojo ir žuvo už Lietuvos laisvę.

Daugiau

Edvardas Čiuldė. Ar prezidentas Gitanas Nausėda išdrįs? (Neišdrįso).

29/7/2024

Liepos 23 dieną Lietuvos laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių, tremtinių ir žmogaus teisių organizacijos pateikė Prezidentui Gitanui Nausėdai prašymą vetuoti kontraversiškai vertinamą Genocido centro pertvarkos įstatymą.
Tai nuostabiai tiksliai intonuotas Lietuvos laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių, tremtinių ir žmogaus teisių organizacijų kreipimasis į šalies vadovą, kur, be visa ko kito, prašoma įvertinti dar ir tą aplinkybę – ar nuo balsavimo už minėtą įstatymą neprivalėjo nusišalinti Seimo nariai R. Lopata, E. Zingeris, Seimo pirmininkė V. Čmilytė – Nielsen, kurių artimieji dirbo sovietinėse represinėse struktūrose? Kaip visi gerai suprantame, jeigu šios Lietuvos laisvei priešiškų šeimų atžalos nebūtų dalyvavusios balsavime, nebūtų likę kvorumo įstatymui priimti.

Daugiau : . Ar prezidentas Gitanas Nausėda išdrįs? (Neišdrįso).

Arvydas Juozaitis: Šią beprotybę gali sustabdyti tik kanonas

29/7/2024

Desovietizacijos vėzdu šiandien mojuojama iš peties: spjaunant į piliečių nuomonę, šluojami gatvių pavadinimai, keičiami įstaigų vardai, griaunami autoritetai, netikrumo šešėlis metamas net visuotinį pripažinimą pelniusiems meno kūriniams. Nedaug trūko, kad įsismarkavus būtų imtasi ir Dainų šventės „išsovietinimo”. Tam skatinančių chunveibinų būta. Ir yra. Rašytojas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis žino būdą, kaip sustabdyti šitas nesąmones.

Daugiau : Šią beprotybę gali sustabdyti tik kanonas

L. Kerosierius. Budėkime valstybės sargyboje

25/7/2024

2024-07-20 dieną vykęs, (bet neįvykęs ) Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) valdybos posėdis prisiminė ir pagerbė 1991 metų Rusijos karo prieš Lietuvą ir Rusijos 2022-02-24 dieną pradėto karo prieš Ukrainą aukas. Visiems žinoma, kad NGS narystės statusą apibrėžia įstojimo į NGS juridinis įteisinimas ir kasmetinis nario mokesčio mokėjimas.
Prisiminkime, kad NGS susikūrė aktyviai darbuojantis buvusiam Krašto apsaugos ministrui Audriui Butklevičiui, Parlamento gynybos štabo vadovui Jonui Gečui, amžinybėn išėjusio pulkininko leitenanto Gedimino Jurčiukonio ir kitų iniciatyvų dėka.

Susirinkimas

22/7/2024

Šeštadienį, t.y. liepos 20 dieną, galimai turėjo įvykti NGS narių Visuotinis susirinkimas.
Tačiau nei vienas skyriaus pirmininkas negavo jokio pranešimo . O pasižiūrėjus į Vilniaus NGS puslapį, viename pranešime apie susirinkimą pranešta, bet kurią valandą tai įvyks neaišku . Kitas pranešimas paskelbtas tik prieš dvi dienas, įvykstant susirinkimui. O kur yra susirinkimo darbotvarkė ? O jos nėra...
Ir dar, ar įmanoma per dvi dienas sušaukti NGS narius ir suorganizuoti automobilį, gyvenant už šimto ir daugiau kilometrų ?
Būtų juokinga, jeigu nebūtų pykta.....

Žemiau matote pranešimus apie susirinkimą iš Vilniaus NGS puslapio.

Nepriklausomybės gynėjų sąjunga…
Dėmesio NGS susirinkimas!
2024-07-18 PIRMININKAS
2024.07.20. 12val. NGS visuotinis susirinkimas Lietuvos karo akademijoje( LKA) Šilo g.5A, Vilniuje.

NGS narių dėmesiui!
2024-06-11 PIRMININKAS
Valdybos sprendimu NGS visuotinis susirinkimas šaukiamas 2024m. liepos 20 d., Šilo g. 5 A, Vilniuje. Lietuvos karo akademijos ramovės salėje.
Česlovas Jezerskas
NGS valdybos pirmininkas

Užugirio (Užulėnio) mokykloje-muziejuje – pasipriešinimo sovietinei okupacijai pradžios 80-čio minėjimas

18/7/2024

Lietuvos politiniai kaliniai, tremtiniai, laisvės kovotojai su žmogaus teisių gynėjais liepos 20 d. Užugirio (Užulėnio) mokykloje-muziejuje rengiasi paminėti Lietuvos gyventojų ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai visoje Lietuvoje pradžios 80-metį.

Daugiau : Užugirio (Užulėnio) mokykloje-muziejuje – pasipriešinimo sovietinei okupacijai pradžios 80-čio minėjimas

Vytautas Sinica. „Konservatoriai“ naikina vienintelę laisvės kovas ginančią instituciją

17/7/2024

Antradienį , liepos 16 d. Seime po svarstymo balsuota dėl vieno blogiausių įstatymų projektų – Paulės Kuzmickienės su kolegomis parengtos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (toliau tekste – LGGRTC arba tiesiog Genocido centras) reformos. Esant 70 balsų „už“, iš kurių daugumą sudarė 38 „konservatorių“ balsai, taip pat vieningam liberalų ir laisviečių palaikymui, reformai pritarta po svarstymo. Lieka vienas balsavimas yra savarankiško centro faktinio sunaikinimo. Kodėl taip skambiai sakau?

Daugiau : „Konservatoriai“ naikina vienintelę laisvės kovas ginančią instituciją

Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė Didžiosios kovos apygardos partizanų parke

17/7/2024

Liepos 14-ąją, sekmadienį, Didžiosios kovos apygardos partizanų parke įvyko tradicinė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė, skirta šio parko įkūrėjo – monsinjoro Alfonso Svarinsko 10-ųjų mirties metinių ir Ukrainos patriarcho Josyfo Slipyj 40-ųjų mirties metinių paminėjimui.

Daugiau : Naujiena

D. Trumpas po pasikėsinimo: „Turėjau būti miręs“

15/7/2024

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį sakė laikraščiui „The New York Post“, kad jis „turėjo būti miręs“, išgyventą pasikėsinimą apibūdino kaip „labai siurrealistišką patirtį“. „Aš neturėjau čia būti, turėjau būti miręs“, – sakė D. Trumpas interviu „The New York Post“, kurį davė savo lėktuve skrisdamas į Milvokį dalyvauti Respublikonų suvažiavime, kuriame jis bus patvirtintas partijos kandidatu į prezidentus. Tai buvo „labai siurrealistinė patirtis“, sakė D. Trumpas, jo dešinę ausį dengė baltas tvarstis, pranešė laikraštis.
Šeštadienį per kampanijos mitingą šaudęs užpuolikas pataikė 78 metų D. Trumpui į ausį, žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti. D. Trumpo veidas buvo kruvinas. D. Trumpas laikraščiui sakė, kad būtų miręs, jei kalbėdamas mitinge nebūtų šiek tiek pakreipęs galvos į dešinę, kad perskaitytų diagramą apie nelegalius imigrantus. „Dėl sėkmės ar Dievo valia, daugelis žmonių sako, kad Dievo valia, aš vis dar esu čia“, – sakė jis.
D. Trumpas gyrė šaulį likvidavusius slaptosios tarnybos agentus. „Jie jį pašalino vienu šūviu tiesiai į tarpuakį“, – sakė jis ir pridūrė: „Jie atliko fantastišką darbą. Tai siurrealistiška mums visiems“. D. Trumpo, iškėlusio kumštį, kai slaptosios tarnybos agentai jį atitraukia, nuotrauka pateko į pirmuosius puslapius visame pasaulyje ir plačiai paplito socialinėje žiniasklaidoje. „Daugelis žmonių sako, kad tai pati įspūdingiausia kada nors jų matyta nuotrauka“, – laikraščiui sakė buvęs prezidentas. „Jie teisūs ir aš nemiriau. Paprastai reikia numirti, kad turėtum simbolišką nuotrauką“, – pridūrė jis. D. Trumpas sakė po pasikėsinimo į jo gyvybę perrašęs kalbą, kurią buvo parengęs Respublikonų suvažiavimui. Jis sakė, kad „buvo parengęs itin griežtą kalbą“ apie „siaubingą“ Joe Bideno administraciją. „Tačiau aš ją atmečiau“, nes jis tikisi „suvienyti mūsų šalį“. „Nežinau, ar tai įmanoma. Žmonės labai susiskaldę“, – kalbėjo D. Trumpas.

Kaune pagerbti Lietuvos gynėjai

8/7/2024

2024 m. liepos 5 d. Lietuvos karininkų ramovėje Kaune vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro renginys. Jis vyko ypatingame pastate, kuriame gyvas ir šiandienos gyvenimo dvasią atitinkantis Ramovės šūkis, parašytas pagal iškilaus lietuvių poeto Maironio žodžius: „Ginkime kalbą, žemę, jos būdą! Stokim į darbą kaip milžinai!“.

Daugiau

Tautinė giesmė skambėjo ir iš Panevėžio

7/7/2024

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos renginių ciklą Panevėžyje papuošė 20 val. Laisvės a. šventinis koncertas „Švieski man vėl…“, kuriame susirinkusiuosius džiugino Kauno bigbendas ir atlikėjas Vladas Kovaliovas, o 21 val. visus lietuvius vėl suvienyjo tradiciniu tapęs jau 15 kartą organizuojamas visuotinis „Tautiškos giesmės“ giedojimas.

Panevėžiečiai švenčia Valstybės dieną

6/7/2024

Panevėžys drauge su lietuviais visame pasaulyje švenčia Valstybės dieną. Prie miesto Savivaldybės vyko iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija.
Sveikindamas susirinkusiuosius, Panevėžio miesto meras pažymėjo, kad šiandien švenčiame galimybę auginti savo valstybę.
Po iškilmingos vėliavos kėlimo ceremonijos panevėžiečiai ir miesto svečiai iki 16 val. kviečiami apsilankyti Panevėžio kraštotyros muziejuje ir apžiūrėti ekspoziciją „Epochų dialogai“. 16 val. kino centre „Garsas“ (Klaipėdos g. 146) bus rodomas dokumentinis filmas „Prezidentas“ (2024 m.). 20 val. Laisvės a. visų lauks šventinis koncertas „Švieski man vėl...“, kuriame susirinkusiuosius džiugins Kauno bigbendas ir solistas Povilas Meškėla. 21 val. visus lietuvius vėl suvienys tradiciniu tapęs jau 15 kartą organizuojamas visuotinis „Tautiškos giesmės“ giedojimas.

Pagerbtas Lietuvos laisvės kovotojų Kentrų šeimos atminimas

1/7/2024

2024 m. birželio 29 d. Šilalės rajone vyko renginys, skirtas Kentrų šeimos atminimui.

Daugiau