Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius - Naujienos iš Lietuvos

Minėsime 150-ąsias Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo, ideologo gimimo metines

19/3/2023

2023-ieji – paskelbti Vlado Putvinskio-Pūtvio metais. Minėsime 150-ąsias Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo, ideologo gimimo metines.
Vladas Putvinskis – dvarininkas, šviesuolis, reikšmingai prisidėjęs prie lietuvybės skatinimo bei tuomet draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimo ir platinimo organizavimo. Nors ir ne kartą teko atlikti bausmę kalint, taip pat tremtyje, Vladas Putvinskis ir toliau tęsė kertinius darbus, siekiant išsaugoti tautinį identitetą. Veikėjas visuomenei žinomas kaip Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas ir pirmasis vadovas, formavęs organizacijos idėjas ir vertybes. Šiais tvirtais pagrindais ir ideologinėmis nuostatomis remdamasi Lietuvos šaulių sąjunga plečiasi ir veikia šiomis dienomis.

Gintaras Furmanavičius: Apie simbolį

17/3/2023

Yra sakoma, kad žmogaus atmintis yra tokia, kad bėgant metams joje ryškiausiai iškyla prisiminimai apie seniausius įvykius. Gal tai tiesa, o gal ir nebūtinai, tačiau žiūrėdamas praėjusią savaitę kaip reta nykius Kovo 11-ąją pažymėti skirtus renginius, prisiminiau savo vaikystę, kuri prabėgo legendinėje Kauno Vilijampolėje. Paaiškinsiu, kodėl.
Daugiau : Apie simbolį

Seime paminėtos 114-osios Jono Žemaičio-Vytauto gimimo metinės

16/3/2023

2023 m. kovo 15 d. Seime vyko Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko, kovojančios Lietuvos prezidento. partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto, 114-ųjų gimimo metinių pagerbimo renginys, kurio metu buvo prisimintas nuo 1945 metų jo aktyvus gyvenimo kelias dėl laisvos Lietuvos išlikimo.

Daugiau

Mirė Kovo 11-osios akto signataras Jonas Šimėnas

15/3/2023

Eidamas 70-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo narys Jonas Šimėnas.
Tylos minute šią netektį pagerbė trečiadienį į posėdį susirinkę Seimo valdybos nariai. Preliminariai pranešta, kad J. Šimėną planuojama laidoti jo gimtinėje, Anykščių rajone.
Jonas Šimėnas gimė 1953 m. liepos 31 d. Anykščių rajono Papilių kaime. J. Šimėnas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, LR Seimo narys (1990 – 1992, 1996 – 2000, 2008 – 2012). Vilniaus universitete yra įgijęs hidrogeologo ir inžinieriaus geologo specialybę.
Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę J. Šimėnas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.).

Nepaisant vėjo ir lijundros, į Kovo 11-osios minėjimą Panevėžyje susirinko laisvę švenčianti minia

11/3/2023

Prieš vidurdienį Laisvės aikštėje nuvilnijo trispalvių jūra – panevėžiečiai į iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją atėjo nešini vėliavėlėmis, pasipuošę trispalvės spalvų šalikais. Kai kurie į šventę tiesiog atbėgo – įveikė simbolinį ratą už laisvę. Skambant valstybės himnui, iškilmingai pakelta trispalvė.
„Kovo 11-oji yra ypatinga valstybės, tautos, kiekvieno mūsų šventė. Šiandien džiaugiamės ir didžiuojamės visų mūsų iškovota Laisve. Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, esame stipri, laisvės ir taikos vertybes ginanti tauta ir valstybė. Garsiai kalbame apie rytų teroristų keliamas grėsmes, kiekvienas asmeniškai stengiamės padėti už laisvę kovojantiems. Didžiuokimės, kad per tokį valstybei neilgą laiką tapome matomi kaip Laisvės idėjos ambasadoriai. Švęskime Laisvę. Su švente, Panevėžy! Su švente, Lietuva!“, – panevėžiečius ir miesto svečius sveikino Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

A. Rusteika. Šie žmonės - gyvi Lietuvos simboliai

8/3/2023

Šie žmonės - gyvi Lietuvos simboliai. Tie, kurie netylėjo, matydami netiesą ir nešviesą tada, netyli ir dabar.
Lenkiu galvą, gerbiamas Robertai. Manau, visi, kam brangi Lietuva, jos vaikų ir valstybės ateitis, jaučia tą patį.
Garbingas tikro patrioto atsakymas Tėvynę naikinančiai valdžiai:
________________________________________
Gavau LRS pirmininkės Viktorijos Čmilytės - Nielsen kvietimą dalyvauti Kovo 11-osios minėjime Seime.
Drauge buvau informuotas, kad patriotinės visuomeninės organizacijos ketina man įteikti Kovo 11-osios proga skiriamą apdovanojimą "Žinia" - už talką Lietuvos laisvės siekiams.
Be ypatingo noro, tačiau sąžinės verčiamas, parašiau LR Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriui tokį laišką:
"Kaip jau esu minėjęs telefonu, turiu abejonių dėl man skirto apdovanojimo "Žinia" priėmimo Seime.
Apmąstęs dabartinio Seimo eilės metų veiklą, kurią laikau daugeliu aspektų antikrikščioniška, antinacionaline ir antikultūrine, nusprendžiau renginyje nedalyvauti.
Gerbiu patriotines visuomenines organizacijas, kurios palaikė mane vertu gauti tokį lietuviui brangios reikšmės apdovanojimą. Tačiau nenoriu būti niekaip siejamas su dabartinės kokybės Seimu. Jau senokai nebejaučiu, kad jis tinkamai atstovautų manųjų, tai yra, tradicinių konservatyvių, lietuvybę branginančių pažiūrų žmones.
Tikiu, kad ateityje sulauksime naujo moralinio Tėvynės atgimimo ir daugumos Lietuvos piliečių dvasines nuostatas išreiškiančios mūsų Tautos Atstovybės. Tada ramia širdimi galėsiu priimti įvertinimus ir apdovanojimus, jei tokie būtų skiriami.
Su gerais linkėjimais -
kun. Robertas Grigas
Kaunas
2023 03 07

Lietuvos Laisvės kovų istorija, jos teisiniai aspektai ypač aktualūs ir dabar

4/3/2023

2023 metų vasario mėnesį antrą kartą istorijoje buvo pristatyta 1949 metų partizanų vadų vasario 16 d. pasirašyta Deklaracija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje specialiai surengtoje konferencijoje – minėjime Lietuvos istorinio aukso fondo dokumentą buvo galima pamatyti iš arti. Istorinės atminties žinovai skaitė pranešimus ir pabrėžė ypatingą šio dokumento bei visos Lietuvos Laisvės kovų judėjimo svarbą.

Daugiau : Lietuvos Laisvės kovų istorija, jos teisiniai aspektai ypač aktualūs ir dabar

Algirdo Brazio akibrokštas: grąžino valstybės padėką

2/3/2023

Buvusį ilgametį Kauno „Žalgirio“ žaidėją ir trenerį Algirdą Brazį ėmė slėgti Vytauto Landsbergio jam įteikta padėka
Po to, kai 1998-aisiais Kauno „Žalgiris“ R.Saportos taurės finale įveikė Milano „Stefanel“ klubą, R.Brazys, buvęs vyriausiojo trenerio Jono Kazlausko asistentas, iš tuometinio Lietuvos Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio gavo padėką. Praėjus 25 metams A.Brazys su ja nusprendė atsisveikinti.
„Norėčiau tą padėką grąžinti pačiam V.Landsbergiui į rankas, bet, aišku, man niekas to padaryti neleis. Todėl siunčiu ją paštu į Seimą.
Padėkos atsisakymas yra pilietinio protesto ženklas prieš pastaruosius dvejus metus Lietuvos valdžios vykdomą destrukcinę socialinę, ekonominę ir užsienio politiką, kuri visiškai neatitinka daugumos Lietuvos gyventojų lūkesčių“ - sako A. Brazys .

Palangoje atidengtas paminklas Antanui Smetonai

1/3/2023

2021 metais Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius įgyvendinti tuomet konkursą laimėjusį paminklo A. Smetonai projektą, jį statyti pasisiūlė Palanga. Tų pačių metų liepą Vyriausybė kurortui perdavė autorines paminklo teises, jis turėjo būti atidengtas pernai.
Kultūros ministerija A. Smetonos įamžinimo paminklui dar 2021-aisiais buvo skyrusi 250 tūkst. eurų. Palangos savivaldybė prisidėjo dar 100 tūkstančių eurų.
A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais Jungtinėse Valstijose, kilus gaisrui jo namuose.
Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Mr.Landsbergis. Pertvarkyti blogio imperiją

27/2/2023

Pamažėle išblėso ir užsimiršo pernai paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną paskubomis prastumto įstatymo dėl Vytauto Landsbergio valstybės vadovo statuso įaudrintos aistros. Subliuško ir opozicijos ryžtas kreiptis dėl šio įstatymo į Konstitucinį Teismą (KT). Gal blaiviau pasvėrė savo jėgas, o gal atlyžo, nušvitus išminčiai: kokia valstybė - toks ir jos vadovas?

Daugiau : Mr.Landsbergis. Pertvarkyti blogio imperiją

Vilniaus knygų mugėje pristatyta knygą apie Romą Kalantą

24/2/2023

Leidinį „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo 1972–2022 jubiliejinius metus“ sudarė dr. Ramūnas Trimakas, išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie LR Krašto apsaugos ministerijos.

:
Daugiau

Algimantas Rusteika: Ar palikot mus vienui vienus?

23/2/2023

Ar nors vienas atsakysit? Šiandien noriu tiesiai šviesiai paklausti - kur jūs esat?
Kur jūs, pasaulio, visuomenės ir tautų sąžinės? Kur pradingot, ką galvojat - jei iš viso ką nors galvojat?

Daugiau : Ar palikot mus vienui vienus?

Šiemet minime Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį

22/2/2023

Praėjusiais metais per Lietuvą nuvilnijo antisovietinio pasipriešinimo simbolio Romo Kalantos žūties (1972-2022) 50 metų minėjimai. Šiemet jau minime šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį.

Daugiau : Šiemet minime Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį

A. Terleckas išlydėtas amžinojo poilsio: atgulė šalia savo žmonos Elenos

20/2/2023

Iki paskutinės dienos patriotas ir amžinai – Lietuvos istorijos dalis: sekmadienį į paskutiniąją kelionę palydėtas vienas disidentinės pogrindinės organizacijos „Lietuvos laisvės lyga“ įkūrėjas Antanas Terleckas.

Daugiau : A. Terleckas išlydėtas amžinojo poilsio: atgulė šalia savo žmonos Elenos

„Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus 1972–2022“

19/2/2023

DaugiauLietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išleido knygą „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus 1972–2022“.

Daugiau

Panevėžys švenčia Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

16/2/2023

Šiandien Panevėžys drauge su visa Lietuva mini Valstybės atkūrimo dieną. Šventiniai renginiai prasidėjo šv. Mišiomis už Lietuvą ir jos žmones Kristaus Karaliaus katedroje.
12 val. prie Panevėžio miesto savivaldybės vyko iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija.
Po vėliavos kėlimo ceremonijos Elektros, Vasario 16-osios ir Parko gatvėmis iki „Kalnapilio“ arenos žygiavo šventinė eisena, kurioje 14 val. buvo rodoma misterija „Dievai ir žmonės“.
Šioje gražioje šventėje dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus nariai.

Mirė disidentas Antanas Terleckas

16/2/2023

Vasario 16-osios naktį mirė disidentas Antanas Terleckas. Apie netektį patvirtino A. Terlecko sūnus.
„Jono Basanavičiaus pavyzdžiu, sulaukęs gražiausios vasario dienos, naktį mirė Antanas Terleckas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė disidento vaikaitis.

Daugiau : Mirė disidentas Antanas Terleckas

Jubiliejinė Antano Terlecko data praslydo pro valdžios akis

15/2/2023

Vienam garsiausių antisovietinio pasipriešinimo veikėjų, politiniam kaliniui, Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui vasario 9 dieną suėjo 95 metai. Tądien jį sveikino dukra Vilija Dailidienė, kiti artimieji, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, bičiuliai. Sulaukta svečių ir iš gimtojo Ignalinos krašto. Kaip susitarę šitos sukakties nepastebėjo Seimo pirmininkė, Prezidentas, premjerė, pagaliau Vilniaus meras, nors kartais kaip susitarę skuba siųsti linkėjimus kur kas mažesnio kalibro asmenims.

Daugiau :Jubiliejinė Antano Terlecko data praslydo pro valdžios akis

Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui – Antanui Terleckui 95

10/2/2023

2023 m. vasario 9 d. Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai kartu su šeimos nariais, artimaisiais ir visuomenininkais devyniasdešimt penktojo gimtadienio proga pasveikino politinį kalinį, Lietuvos laisvės lygos įkūrėją, Laisvės premijos laureatą (2013 m.), Vyčio kryžiaus ordino kavalierių Antaną Terlecką.

Daugiau

Ruslanas Baranauskas. Bolševikinis Lietuvos teroras su prezidentūros tyla

8/2/2023

Žiniasklaidai darbo per akis. Mėnesiais bus narpliojami rebusai dėl galimo vaikų tvirkinimo, po to vėl nauja dozė sensacijų ir tauta bus murkdoma nesibaigiančių rietenų akivare.

Daugiau : Bolševikinis Lietuvos teroras su prezidentūros tyla

Lietuvos partizanas Jonas Kadžionis–Bėda paminėjo 95-erių metų jubiliejų

3/2/2023

2023 m. vasario 1 d. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos namuose vyko Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, Jono Kadžionio-Bėdos 95-ojo gimtadienio paminėjimas.

Daugiau

Buvome, esame, būsime!

1/2/2023

Sausio 28 dieną iškilmingai paminėtas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atkūrimo 30-metis.
„Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (LKKSS) įkurta 1927 metais (anuomet vadinosi „Lietuvos savanorių kūrėjų sąjunga“) ir vienijo 1918-1920 metų savanorius karius, dalyvavusius Nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir Lenkijos pajėgomis. Prasidėjus antram pasauliniam karui, daug savanorių pasitraukė į vakarus, kur organizacija tęsė veiklą. Nepriklausomoje Lietuvoje sąjunga atkurta 1993 m. ir iki šių dienų yra viena iš stipriausių Krašto apsaugos sistemą remiančių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje.

Daugiau :Buvome, esame, būsime!

Herojus be medalio: Sausio 13-osios aukų gelbėtojo K.Vitkaus dienoraštis sukrečia iki ašarų

30/1/2023

Nors mikrochirurgas, profesorius Kęstutis Vitkus 2021-aisiais iškeliavo anapilin, jo nuveikti darbai išlieka daugelio atminty. Tragiškus 1991 metų įvykius menančią šią Sausio 13-ąją profesoriaus dukra Vita Degutienė pasidalijo jo dienoraščiu iš kruvinos nakties, kai ligoninėje teko gelbėti sunkiai sužeistus kovotojus už laisvę.

Daugiau : Herojus be medalio: Sausio 13-osios aukų gelbėtojo K.Vitkaus dienoraštis sukrečia iki ašarų

Šalia Vievio perlaidoti praėjusio amžiaus pradžioje žuvę lietuvių ir lenkų kariai

28/1/2023

Elektrėnų savivaldybėje, netoli Vievio esančiose Kurkliškių kapinėse, penktadienį, sausio 27 d. iškilmingai perlaidoti anksčiau rastų Lietuvos ir Lenkijos karių palaikai.
1920 metais vieni su kitais kovojusių karių kapavietė aptikta pernai šalia Lazdėnų kaimo, geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje.
Perlaidojimo ceremonija surengta drauge su Lenkijos ambasada, dalyvaujant Lietuvos ir Lenkijos garbės sargybos kuopų kariams.
1920-ųjų vasarą ties Lazdėnų kaimu vyko vienas paskutinių Lietuvos ir Lenkijos susirėmimų. Per jį žuvusieji palaidoti bendrame kape prie geležinkelio Vilnius–Kaunas linijos. 1938 metais toje vietoje buvo pastatytas antkapinis paminklas su kryžiumi, tačiau per laiką jis sunyko.

Sausio 27-oji – Tarptautinė holokausto aukų minėjimo diena

27/1/2023

Šią dieną 1945 metais buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metų lapkričio 1 dienos rezoliucija paskelbė sausio 27-ąją kasmete Tarptautine holokausto aukų atminimo diena. Šioje rezoliucijoje atmetamas holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu.