|
|
 Birželio 16-osios popietė pažymėta svarbiu įvykiu tiek miestui, tiek jo gyventojams. Savanoriui, pulkininkui leitenantui Jonui Variakojui įteiktas Panevėžio miesto garbės piliečio vardas. Į Muzikinio teatre istorinės bolševikų išvarymo iš Panevėžio krašto dienos minėjimą susirinko apypilnė salė žiūrovų. Jų gretose buvo matyti ir žilagalvių patriotų, kariškių, ir skautų atributika pasipuošusių jaunuolių
0 Comments
 Visos mūsų bėdos kyla iš pragaištingo įsitikinimo, kad VALDŽIA YRA VISKAS. Esą, paimsime valdžią ir viską pakeisime. Laimėsime Seimo daugumą – pakeisime Lietuvą. Laimėsime prezidento postą – „laušime visus per kelį“. Visi ankstesni lyderiai bus bemat pamiršti. Nes mes juos „išjungsime“ iš TV ekranų ir neduosime jiems kalbėti, veikti. Perrašysime istoriją ir vadovėlius. VALDŽIA YRA PRIEVARTA – štai kokį nuodą 1990 metais gavo daugelis Sąjūdžio žmonių gavę VALDŽIĄ.
Skaityti toliau: Sąjūdis: 1990 ir 2019 metai. Valdžia neturi gadinti  7-ąjį kartą kviečiame į žygį „Žalio Velnio takais“! Pėsčiųjų ir dviratininkų žygis ,,ŽALIO VELNIO TAKAIS“, skirtas Didžiosios Kovos apygardos partizanų vadui Jonui Misiūnui – Žaliam Velniui ir šios apygardos partizanams pagerbti.
Daugiau informacijos: www.zaliovelniotakais.lt Trumpa ištrauka iš renginio "Lietuvos šimtmečio žmonės", kurį organizavo Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyrius. Renginyje dalyvavo partizanų būrio "Vėtra" vadas Bronislovas Juospaitis. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai iš visų Lietuvos skyrių kvapą užgniaužę klausėsi B. Juospaičio pasakojimų apie kovą už laisvę.
Filmuką sukūrė NGS Panevėžio sk. narys A. Bajorūnas  Birželio 10 d. Panevėžio Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje vyko renginys „Lietuvos šimtmečio laisvės gynėjai“, kurį organizavo Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyrius.
Renginyje dalyvavo buvęs partizanų būrio "Vėtros“ vadas, dimisijos kapitonas Bronislovas Juospaitis. Savo nuoširdžiu pasakojimu jis visus nukėlė į 1943-1951 partizanavimo metus, 15 metų buvimo lageryje, savo asmeniniu pavyzdžiu liudydamas patriotiškumą ir neišmatuojamą meilę Tėvynei. Padėkos žodį tarė Lietuvos NGS pirmininkas A. Kulikauskis. Atsargos pulkininkas A. Dudavičius pristatė naują knygą apie Dainavos krašto partizanus. Renginyje dalyvavo Seimo narys P. Urbšys. Jis pasveikino visus su gražia švente, o aktyviausiems NGS nariams Bronislovui Juospaičiui, Dalei Bajorūnienei, Jadvygai ir Algimantui Petkevičiams įteikė padėkos raštus. Skaitykite: http://www.radviliskiokrastas.lt/  Birželio 7 d. pagaliau oficialiai paskelbta, kad Vilniaus universiteto mokslininkams pavyko identifikuoti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus. VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas šią naujieną pristatė kaip labai džiugią mūsų šaliai ir ypatingai malonią vien jau todėl, kad istorinė tiesa buvo išsiaiškinta švenčiant Lietuvos šimtmetį ir minint A. Ramanausko-Vanago metus.
Skaityti daugiau: Vasario 16-ąją keliausiu prie Vanago kapo  Daugiau informacijos : Pėsčiųjų žygių asociacija,
Nuostatai – LIETUVOS PARTIZANŲ PAGERBIMO ŠVENTĖ  Išleistas pirmasis kolekcijos „Iškiliausi Lietuvos žmonės“ paauksuotas medalis, skirtas Lietuvos patrioto, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo šimtosioms metinėms atminti. 2018-ieji, siekiant pagerbti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę, yra Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Adolfo Ramanausko-Vanago metais.
Daugiau: Išleistas paauksuotas medalis partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui atmintii  Panevėžys turi jau vienuoliktąjį miesto garbės pilietį – juo tapo karininkas Jonas Variakojis (1892–1963). J.Variakojis – vienas žmonių, kūrusių, gynusių ir įtvirtinusių Lietuvos Respubliką. Jam teko ypač svarbus vaidmuo Panevėžio mieste ir regione vykusiose nepriklausomybės kovose, organizuojant Lietuvos kariuomenę.
 Auksė Ramanauskaitė -Skokauskienė ir šiandien nežino, kur ilsisi jos tėvo palaikai, tačiau laisva Lietuva prisimena jo gimimą ir gyvenimą.
Šį kovą ir visus 2018-uosius metus Lietuva mini Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines. Mokytojo, kuris pasirinko kovą už laisvę. Žmogaus, kuris suvienijo laisvės kovotojus. 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signataro. Pogrindžio žurnalisto. Vyro ir tėvo, kuris žuvo, palikęs mylimą moterį, 8 metų dukrelę bei viltį, kad kada nors ji gyvens laisvoje šalyje. Skaityti daugiau: "Jie buvo ne tik mano tėvai - jie buvo laisvės kovotojai"  Sakykite, kam jie šiandien berūpi? Susenę, nukamuoti taigose, tundrose, šachtose. Praradę Tėvynę, namus, savo artimuosius. Su keliais maišeliais nuvežti į svetimą atšiaurią šalį be jokių teisių dirbti priverstinį darbą. Ten jie paaukojo savo jaunystę, galimybę mokytis, rinktis profesiją. Teisybę sakant, tikrų tremtinių jau nebėra, likę tiktai jų vaikai, jau ir jie susenę tebenešioja tą vardą. Šiandiena sunku bepasakyti „garbingą“. Kai atėjo ta lauktoji diena ir jie nuėjo „pas savo valdžią“ prašyti darbo savo valdžioje, jiems buvo pasakyta: „Tamstelės, jums tiktai vėliavėles nešioti.“ Čia tenka pridėti tikrą lietuvišką tiesą – mes buvome dar ta tauta, kuri nuo amžių, per visas negandas veržte veržėsi į mokslus. Ir mums, pagal be galo laimingus sutapimus ir vargus nors retai, bet kai kam pavyko. Tie grįžo su diplomais.
Skaityti daugiau: Tremtinio laiškas valstybės šimtmečio proga  Kovo 11 d Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kuriame pagerbtas LLKS ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas 100-ųjų gimimo metinių proga, pasveikintas Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas Norbertas Černiauskas ir už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvai įvertintas partizanas panevėžietis Bronislovas Juospaitis.
 Prieš 100 metų – 1918 m. kovo 6 d. gimė legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. LR Seimas dar 2017 m. pabaigoje 2018-uosius paskelbė Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Visoje Lietuvoje ta proga vyksta ir vyks įvairūs renginiai, minėjimai, žygiai, diskusijos...
Padidėjęs susidomėjimas Vanago asmenybe ir gyvenimu – vienas geriausių dalykų, kurie galėjo nutikti Lietuvai 2018-aisiais, kai minime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Kodėl? Pripažinkime, tai puiki proga apmąstyti ne tik Pirmosios Respublikos laiką (1918–1940), bet ir jos skaudų likimą, paženklintą tūkstančių taurių lietuvių krauju, kurie priešinosi tam, ką Vanagas vadino visos „civilizacijos gėda“. Skaityti daugiau: Neeilinis Vanago kelias  Kiekvienas gali tapti šių laikų signataru – tokia mintimi pristatytas šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“, sukurtas pagal Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Žmonės, institucijos, organizacijos kviečiamos naudotis šiuo šriftu, pasirašyti savo deklaraciją ir pasiekti, kad Lietuva taptų daugiausia nepriklausomybės signatarų turinčia šalimi pasaulyje.
„Signato“ sukurtas pagal Lietuvos Nepriklausomybės Aktą skaitmeninus signataro Jurgio Šaulio raštą. Vasario 14 d. oficialiai šriftas pristatytas iškilmingo Vyriausybės posėdžio metu, simbolinės statulėlės įteiktos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, istorikui Liudui Mažyliui ir Nepriklausomybės Akto signataro J. Šaulio sūnėnui Česlovui Tarvydui. Skaityti daugiau: Šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“ kviečia tapti šių laikų signatarais  Šiemet minime ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Seimas 2018-uosius yra paskelbęs partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago metais. "Kauno dienos" išskirtinis pokalbis su partizanų vado dukra.
"Noriu, kad žmonės neužmirštų partizanų laisvės kovos, nepasiduotų dabarties provokacijoms, šmeižtui", – teigia Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Daugiau: Partizanų vadas, įveikęs klastą, šmeižtą ir laiką  Rašinyje „Vyriausiojo policijos komisaro atgaila už miliciją“ (DELFI.lt 2018 m. sausio 15 d.) Ramūnas Bogdanas greta kitų brandžių minčių teigia: Kada nuodėmės kupra nebeleidžia vaikščioti iškėlus galvą, kada saviškių kaltė maudžia lyg sena žaizda, atimdama ramų miegą, kada suvokiama, jog po savęs kiekvienas palieka vienokį ar kitokį pėdsaką – tuštumą, gėdą ar pasididžiavimą, – tada ateina atgailos metas.
Autorius teiginį, regis, taiko buvusios sovietinės milicijos luomui, konkrečiau – Sauliui Skverneliui. Ir įspėja: Atsargiai su raiteliais, kurie nekreipia dėmesio, ką sutrypė kelyje jie ar jų luomas. Nes kitas sutryptasis galite būti jūs. Blaivi įžvalga, gerai parašyta, taikliai pritaikyta. Generalinis policijos komisaras Skvernelis ar jam pavaldūs pareigūnai 2012 metų gegužės 17 dieną pasiuntė į Garliavą 240 sovietinio OMON-o tipo policininkų, kurie pasitelkę dujas, elektrą ir kitas ypatingąsias priemones, tampė ir mušė tiesos reikalaujančius žmones (tai užfiksavo vaizdo kameros), akivaizdžiai smurtavo. Antsiuvuose ant jų rankovių buvo Vytis, todėl jie išniekino valstybės simbolį. Dabar tie tampyti ir mušti, budėję žmonės vėl tampomi po teismus. Ne taikūs budėtojai, o „omonininkai“ ir juos pasiuntę pareigūnai todėl turi būti teisiami. Atgailos čia nepakanka. Daugiau: Skleidžiamos netiesos priežastis Prisiminkime diskusiją, kuri buvo paskelbta 2016 -01- 29 d. Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago dukrą Auksutę Ramanauskaitę-Skokauskienę kalbina Nijolė Birgelienė. Lazdijai, 2017 11 29.  Manyti, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“, o 1940-aisiais buvo ne Lietuvos okupacija, bet savanoriškas prisijungimas prie SSRS, ir kad pokario partizanai buvo ne laisvės kovotojai, o banditai, leidžia viena labai populiari mąstymo prielaida. Filosofijoje ji vadinama reliatyvizmu, o liaudies „išmintyje“ pasireiškia kaip įsitikinimas, jog nėra vienos tiesos ir kiekvienas turi savo tiesą.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vladimiras-laucius-kas-leidzia-manyti-kad-sausio-13-aja-savi-saude-i-savus.d?id=76536975  Lukiškių aikštė – pagrindinė Lietuvos aikštė. Ji pirmiausia – politinė erdvė su išskirtiniu turiniu. Todėl jos sutvarkymo ir Laisvės kovų įamžinimo „memorialo“ projektas, laimėjęs konkursą, ir jį lydintys autorių komentarai apie „pramogų erdves“, „vaikų žaidimus“… daugiau negu nustebino. Pasirodo Laisvės kovas ir jų dalyvius simbolizuos „Bunkeris“
.Bunkeris – tai slėptuvė, slaptavietė. Vadinasi, projekto autoriai nori mums ir visam pasauliui pasakyti, kad partizanai tik slėpėsi, „sunkiai gyveno“. Daugiau: . Ką norima pasakyti „Bunkerio“ simboliu?  Į šį statusą galėtų pretenduoti ne visi parlamento ar Vilniaus televizijos bokšto gynėjai, o tik tie, kurie priklausė kokiai nors organizuotai struktūrai. Statuso suteikimas būtų moralinis įvertinimas žmonių, kurie rizikuodami gyvybe gynė šalies nepriklausomybę.
„Vienintelė privilegija, kurios prašome, kad ant antkapio būtų galimybė užrašyti „Čia ilsisi valstybės nepriklausomybės gynėjas“, – sakė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos sekretorius Henrikas Narščius. Jis su sąjungos vadovu Arnoldu Kulikauskiu praeitą savaitę lankėsi Seimo Laisvės kovų komisijos posėdyje ir pristatė savo projektą. „Laikotarpį nuo 1990 metų kovo 11 iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos mes siūlome istorikams vadinti nepriklausomybės gynimo laikotarpiu“, – sakė H. Narščius.  Pastaruoju metu Lietuvoje plinta pasiūlymai „Idėja Lietuvai“. Vieni siūlo gražinti savo kiemą, antri – gimtąjį rajoną, treti – gelbėti Lietuvą. Idėjų platybėse netrūksta ir Seimo narių pasiūlymų.
Seimo narys Mantas Adomėnas siūlo keisti himno žodžius – giedoti ne „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, bet „iš ateities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Parlamentaras sako, kad „yra rimtas pagrindas susirūpinti, ar mes, kaip tauta, turime ateitį“.  (Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui)
Aš nemiriau, manęs jie nesušaudė – Aš su Jumis, brangieji, tebesu. Mane jie pjaustė, spardė, spjaudė, – Neįveikė – aš gyvas po kankinimų baisių. Jie mirtinai manęs nenukankino, neišnarstė – Aš – gyvas tarp gyvųjų gyvenu. Aš iš kapų be kauburėlių, iš tos duobės be karsto, Iš tų sušaudytų dainų, bet nenušautas ateinu. (…) Žinau – ruduo ir šįmet vėl medžius nuauksins, Šalna negailestingai išbarstys lapus visus. Žinok – aš su tavim esu, dukrele mano Aukse, Su Lietuva, pakilusia į saulę, aš esu.  Vienas šviesiausių mūsų meto dvasininkų Robertas Grigas, sakytume, pašaukimo ar Dievo valia vis atsiduria ten, kur vyksta lemtingi posūkiai Lietuvos istorijoje. 1987 metais dalyvavo mitinge prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje, 1991 metų sausio 13-ąją buvo tarp Nepriklausomybės gynėjų Seimo rūmuose, 2017-ųjų rugsėjo 22 dieną girdėjom jo aistringą kalbą „Talkos už valstybinę lietuvių kalbą“ mitinge V.Kudirkos aikštėje. Vien šie epizodai leistų tarti: R.Grigas esti būtent ten, kur rašoma Lietuvos istorija.
Skaityti daugiau: Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas  Sėdžiu aš namelyje vidury Dzūkijos miškų, o su manimi prie vieno stalo sėdi mano didvyris – partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Lengvai, ramiai pasakoja apie laisvės dienas, kurias iš jo jaunų rankų kadaise norėjo išplėšti sovietai, ir kaip begėdiškai jie to siekė, bet jiems nepavyko.
Pasakoja apie miškuose, bunkeriuose ar Sibiro įšale amžiams likusius kovos bičiulius, kurių jau labai seniai nėra ir jie gyvi atsiminimuose, o Lietuvos nepriklausomybė yra jiems paminklas. Skaityti daugiau: Diena, kai sutikau savo didvyrį |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas 
LR Konstitucija
Archyvas
June 2018
KategorijosPuslapį administruoja Leontina. Telksnienė
|
RSS Feed