Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius - Naujienos iš Lietuvos

Šokas Širvintose – nukeltus sovietinius simbolius perdažė ir grąžino atgal

3/5/2022

Sovietinį paminklą „puošę“ simboliai nuimti, bet netrukus – perdažyti ir grąžinti atgal. Tokia situacija susiklostė Širvintose. Rajono merė Živilė Pinskuvienė pripažįsta, kad situacija itin nemaloni ir teigia, kad dalis simbolių vėl pašalinti. Visgi visiškai nugriauti paminklą, anot jos, bus galima, tik jei sprendimą dėl to priims Vyriausybė.

Daugiau : Šokas Širvintose – nukeltus sovietinius simbolius perdažė ir grąžino atgal

V. Valiušaitis. Švedai apie Lietuvos partizanus

29/4/2022

Kas būtų pagalvojęs dar pernai, kad Europoje, XXI amžiuje, vėl bus dideliu mastu okupuojamos nepriklausomos šalys, okupuotose teritorijose ims veikti partizanai?!.
O taip vis dėlto atsitiko. Okupuotoje pietų Ukrainos dalyje partizanai vėl veikia, kaip ir 1944-1954 metais. Kaip tik šiomis dienomis jie susprogdino svarbų tiltą prie Melitopolio, reikšmingai apsunkindami aprūpinimą okupacinių pajėgų, veikiančių tame regione.

Mariupolyje nužudytam M. Kvedaravičiui suteiktas Biržų garbės piliečio vardas, jo vardu pavadinta gatvė

28/4/2022

Vienai Biržų gatvių suteiktas rusų karių Ukrainoje nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus vardas, jam taip pat suteiktas garbės piliečio vardas.
Šiems sprendimams pritarė Biržų rajono savivaldybės taryba. M. Kvedaravičiaus vardas bus suteikiamas dabartinei V. Montvilos gatvei.
M. Kvedaravičiui taip pat suteiktas Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas. Garbės piliečio ženklas bus įteiktas mirusiojo šeimai. Lietuvis kino kūrėjas, kultūros antropologas M. Kvedaravičius žuvo Mariupolio mieste, į kurį atvyko miestui jau esant apsuptyje. 45-ių metų režisierius šiame mieste 2015 metais nufilmavo dokumentinę kino juostą „Mariupolis“. Prieš kelias savaites, atvykęs į Ukrainą, žinomas režisierius fiksavo apsuptame ir karo niokojamame mieste likusius gyventojus ir jų istorijas. 1976 metais gimęs M. Kvedaravičius 2011-aisiais sukūrė apdovanojimų pelniusį dokumentinį filmą apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus „Barzakh“. 2016 metais jo filmas „Mariupolis“ pateko į Berlyno kino festivalį. 2019 metais pirmasis jo vaidybinis filmas „Partenonas“ buvo išrinktas į Venecijos kino festivalio konkursinę programą „Kino kritikų savaitė“.

BNS inf.

Palanga nusprendė pašalinti miesto centre esantį obeliską su sovietine simbolika

28/4/2022

Palangos miesto taryba pritarė siūlymui demontuoti kurorto centre esantį obeliską su sovietine simbolika, pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
„Šiandien posėdžiavusi Savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė siūlymui demontuoti Palangos centre esantį obeliską su sovietine simbolika. Karių palaikai nebus iškelti“, – pranešė meras.
„Netolimoje ateityje planuojama rekonstruoti prezidento Jono Žemaičio paminklo aikštę kartu su sovietinių karių kapavietės teritorija, sujungiant šiuo metu esančias dvi skirtingas erdves į vientisą skverą. Obeliskas su sovietine simbolika bus pakeistas paminkline lenta, nurodant sovietinių karių palaidojimo vietą“, – pranešė meras.

BNS inf.

Dainius Razauskas: Kodėl neskamba „Šlovė Lietuvai, didvyriams šlovė!“?

26/4/2022

Kodėl?
Ogi todėl, kad ukrainiečiai ne paslaugiai nusilenkė, ne nuolankiai pasidavė, o sukilo ir stojo ginti savo Tėvynės, savo namų, savo kalbos. Ir netgi tie, kurie tos kalbos nemokėjo ir nesimokė, dabar kalba ukrainietiškai.

Daugiau : Kodėl neskamba „Šlovė Lietuvai, didvyriams šlovė!“?

Danas Nagelė. Dr. Zitą Šličytę norima pasodinti

24/4/2022

Žmogaus teisių organizacijų koalicija, kuriai šiuo metu pirmininkauja Tolerantiško jaunimo asociacija, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama Aukščiausiosios Tarybos deputatės dr. Zitos Šličytės atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. Mat koalicija, itin besirūpinanti LGBT reikalais, teisininkės kalboje, pasakytoje per iškilmingą Kovo 11-osios posėdį Seime, įžvelgė... neapykantos kalbą.

Daugiau : Dr. Zitą Šličytę norima pasodinti

Klaipėdos uoste iškelti 28 sprogmenys

21/4/2022

.Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos narai išminuotojai, trečiadienį vykdydami dugno apžiūrą ties Klaipėdos miesto krantine (prie Naujosios perkėlos), aptiko 22 Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių gamybos artilerijos sviedinius.

Daugiau :Klaipėdos uoste iškelti 28 sprogmenys

Vytautas Sinica. Užuojauta Lietuvai, nors ji ir pripratusi

20/4/2022

Velykos tikrai prisikėlimo metas – daug įvairesnėm prasmėm nei galėjot pagalvoti. Liberalų sąjūdis, Eligijus Masiulis, Kurlianskis, visi įtariamieji išteisinti dėl kaltinimų korupcija, Masiuliui net grąžinti pinigai, kartais viršiję jo deklaruotą turtą.

Daugiau : Užuojauta Lietuvai, nors ji ir pripratusi

Prof. Alvydas Jokubaitis. Kodėl be krikščionybės sunku suprasti politiką?

14/4/2022

Svarstymus šia tema prasmingiausia pradėti nuo karo, kuris neabejotinai yra politinis reiškinys. Dabar visų žvilgsniai nukreipti į karą Ukrainoje. Daugumai žmonių karas atrodo neleistina kvailystė, tačiau kartu stebina, kaip tokiai baisiai kvailystei žmonės gali pasiryžti. Ryžosi, ryžtasi, ir panašu, kad ryšis ateityje. Juo kvailiau ir baisiau karas atrodo, juo sunkiau jį paaiškinti ir suprasti. Mokslas ir filosofija per silpni karui aiškinti.

Daugiau : Kodėl be krikščionybės sunku suprasti politiką?

Karo akademija atvers duris norintiems susipažinti su būsimais Lietuvos kariuomenės karininkais

13/4/2022

Balandžio 15 d., 10.00 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje prasidės renginys „Diena su kariūnais“ – atvirų durų diena, kurios metu lankytojams bus atvertos vienintelės šalyje aukštosios universitetinės karo mokyklos durys.

Daugiau : Karo akademija atvers duris norintiems susipažinti su būsimais Lietuvos kariuomenės karininkais

Antisovietinių mitingų dalyvis įspėja: Lietuva šiandien kiršinama iš vidaus

11/4/2022

Taip sako pilietiškai nusiteikęs Laimonas Juozėnas, buvęs aktyvus antisovietinių mitingų dalyvis Lietuvoje. Vyras sako, kad besilankydamas Sausio 13-osios ir Vasario 16-osios minėjimuose bei renginiuose pastebėjęs itin daug panašumų su to meto mitingais, kai Lietuva dar tik vadavosi iš priespaudos.

Daugiau : Antisovietinių mitingų dalyvis įspėja: Lietuva šiandien kiršinama iš vidaus

Albertas Vitartas. NGS Radviliškio skyriaus nariai pasodino atminimo ąžuoliuką

10/4/2022

NGS Radviliškio skyriaus nariai ir šauliai Radviliškio r. Ilguočių kaime pasodino atminimo ąžuoliuką. Toje vietoje prie malūno 1919 m. lapkričio mėn. vyko Radviliškio mūšis, kuriame Lietuvos kariuomenė ir savanoriai sutriuškino bermontininkus.
Ąžuoliukas pasodintas prie kadaise buvusio ir sunykusio stogastulpio. Jis buvo pastatytas 1928 m. minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį.

Algimantas Lelešius. Pasipriešinimo įamžinimo istorija

6/4/2022

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios politiniai kaliniai, tremtiniai laikėsi tvirtos nuostatos - mokykla turi būti patriotinė. Tokia, kokia buvo prieškaryje. Būtent prieškario patriotinė mokykla išugdė kartą, kuri beveik dešimtmetį didvyriškai kovojo prieš žiauriausią sovietinę okupaciją. Žuvo per 20 tūkst. laisvės kovotojų. Panašiai tiek buvo prieškario Lietuvos kariuomenėje. Tokio ilgo, atkaklaus pasipriešinimo nebuvo jokioje Vakarų Europos valstybėje.

Skaityti daugiau : Pasipriešinimo įamžinimo istorija

Į Lietuvą iš Ukrainos sugrąžinti režisieriaus M. Kvedaravičiaus palaikai: jis buvo paimtas į nelaisvę ir nužudytas

6/4/2022

Mariupolyje Rusijos karių nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus kūnas parvežtas į Lietuvą, jis buvo sušaudytas, teigia jo bičiulė, Ukrainos žurnalistė Albina Lvutina.
Apie tai moteris antradienį pranešė savo feisbuko paskyroje.

Dovilas Petkus. Prieš žodžio laisvę vėl rikiuojami cenzūros batalionai

5/4/2022

Žodžio laisvė, laisva žiniasklaida - visa tai Nepriklausomybės pradžioje buvo pergalės prieš sovietinę cenzūrą simboliai. Deja, dabar vis daugiau girdime nuomonių apie tai, kad į Lietuvą grįžta cenzūros laikai. Pasitikėjimo reitingas žiniasklaida rekordiškai žemas, o naujos valdžios iniciatyvos verčia klausti, ar dar turėsime žodžio laisvę apskritai.

Daugiau : Prieš žodžio laisvę vėl rikiuojami cenzūros batalionai

Istorijos žinojimas – geriausias šalių vienytojas

2/4/2022

2022 m. kovo 29 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre lankėsi Japonijos ambasadorius Lietuvai Tetsu Ozaki. Susitikime taip pat dalyvavo ambasadoriaus žmona Harumi Ozaki, Japonijos ambasados darbuotoja Natsumi Hirao ir Renatas Kirtiklis – Japonijos ambasados darbuotojas.
Centro generalinis direktorius dr. A. Bubnys sakė, kad šiuo metu Spaske (Kazachstanas) statomas paminklas žuvusiems politiniams kaliniams atminti. Bus pagerbti įvairių tautybių žmonės, tarp jų – ir japonai. Šiuo metu, Ukrainai kovojant su Rusijos agresoriumi, bendradarbiavimas su Kazachstanu tampa dar svarbesnis..
genocid.lt

Vidmantas Valiušaitis. Tikrasis fašizmas su neapykanta kaltina kitus, kurie jam nepritaria, būtent „fašizmu“

31/3/2022

Gal dar niekad per pastaruosius keliasdešimt metų taip raiškiai nebuvo manifestavęs savo antihumanistinės prigimties tikrasis fašizmas, kaip per paskutinį mėnesį. Čia, matyt, ir glūdi paslaptis, kodėl jis visus kitus, kurie jam nepritaria ir nenori su juo tapatintis, su tokia tūžmastimi ir recidyvistine neapykanta, kaltina būtent „fašizmu“.

Daugiau : https://www.pozicija.org/vidmantas-valiusaitis-tikrasis.../

Nacionalinis susivienijmas klausia premjerės, kas konkrečiai siūlė naikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą

30/3/2022

p. Ingridai Šimonytei

Lietuvos Respublikos Ministrei pirmininkei
Š. m. kovo 22 d. Žinių radijo laidoje dalyvavęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis informavo apie jį pasiekusi neįvardytų ministerijų pareigūnų susirašinėjimą, kuriuo buvo mėginama inicijuoti esminį Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimą. Juo buvo siekiama faktiškai panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą.

Daugiau : Paklausimas dėl mėginimo faktiškai panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą

Laukia ilga kova – JAV prezidentas Lenkijoje

27/3/2022

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį (Kovo 26 d). pareiškė, kad Ukrainos kova su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis yra dalis „didžiojo mūšio už laisvę“, ir sakė, kad pasaulis turi pasiruošti, nes „priešakyje laukia ilga kova“.

Daugiau : Laukia ilga kova – JAV prezidentas Lenkijoje
Речь президента США Джо Байdena

Ar demokratija įmanoma be valdžios kritikos? Pokalbis su advokatu I. Vėgėle.

26/3/2022

Ar kritikuoti valdžią reiškia ir palaikyti Putiną? Ar valstybinis mobingas ir Brėžnevo laikus primenanti cenzūra - normalu? Ar putinai neatsiranda kaip tik ten, kur valdžiai pavyksta užčiaupti savo kritikus? Kodėl ribojimų beveik nebėra - o ekstremalioji padėtis dėl pandemijos vis dar yra? Kiek apskritai šiuo metu mūsų šalyje galioja nepaprastųjų ir ekstremaliųjų padėčių ir kam visa tai? O kaip būti turėtų? Pokalbis su advokatu I.Vėgėle.

Vidmantas Valiušaitis. Pasaulis po šito karo bus neišvengiamai kitoks (nuomonė )

24/3/2022

Sprogimai, pamušti tankai, krentantys lėktuvai jau nebedaro to įspūdžio, kokį darė karo pradžioje. Karas tampa tarsi “rutina”, ir ukrainiečiai, ir to karo stebėtojai pasaulyje tarsi prie to “pripranta”, “susigyvena”. Bet taip nėra. Pasekmės yra baisios. Ir jos ypač tragiškai pasimato, kai pabūklai nutyla.
O kiek sugriautų likimų, išdraskytų šeimų, suniokotų gyvenimų! Juk iš tų šimtų tūkstančių ukrainiečių moterų su vaikais, ištrūkusių iš siaubiamos šalies, kurių vyrai pasiliko kovoti, grįš tik dalis. Kitos sužinos, kad ten nieko nebeturi, kas joms buvo brangu: nei namų, nei vyrų, nei artimųjų.
Visos kartos gyvenimas suniokotas. Reikės ne vieno dešimtmečio atstatyti šalį.
Bet pasaulis po šito karo bus neišvengiamai kitoks. Ukrainos iki šiol, faktiškai, niekas rimtai netraktavo. O dabar staiga pamatė, kokia tai didi šalis. Suvokė ir Rytai, ir Vakarai. Pasekmės liks visiems.
Kadangi geopolitinis vektorius palaipsniui, matyt, slinksis nuo Maskvos link Kijevo.

Albertas Vitartas. NGS Radviliškio skyriaus nariai pagerbė partizanus

20/3/2022

NGS Radviliškio skyriaus nariai 2022 m. kovo 19 d. dalyvavo Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vado Boleslovo Kriščiūno – Karklo, Klajūno, Puntuko ir kitų partizanų žūties 70-mečio minėjime. Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje buvo aukojamos šv. Mišios. Prie partizanų bunkerio, Gulbino miške, Šiaulių r., buvo pagerbti žuvę partizanai, prisiminta jų gyvenimo ir kovos už Lietuvos laisvę istorija.

Romualdas Žekas. Šaukštas demokratijos?

19/3/2022

Vargu, ar galime džiaugtis, kad, neseniai, aptarinėdami savo įspūdžius po Vasario 16-osios, atspėjome, kad vėl bus baubiama ir per Kovo 11-osios šventę. Baubimu, kaip teisingai numanote, valdžios fanai vadina bet kokį visuomenės protestą prieš ją.

Daugiau : . Šaukštas demokratijos?

Prof. dr. Ignas Vėgėlė. Pažeminti, nes „ne laiku ir ne vietoje“

16/3/2022

Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą turėjau vilties, kad mūsų politinė tauta susivienys. Neieškos to, kas skiria, bet suras tai, kas jungia. Ukraina yra žiaurios Rusijos karinės agresijos taikiniu, Lietuva gali būti sekanti eilėje.

Daugiau : Pažeminti, nes „ne laiku ir ne vietoje“

Skandalinga: valdžios nurodymu naikinama laisva spauda

15/3/2022

Karo Ukrainoje pretekstu naikinama teisė galvoti kitaip, nei nurodė valdžia ir įtakos grupės Verslo šantažas Kas ir kaip suplanavo naikinti "Respubikos" grupę Kokia yra "kaltė"? Kaip sudalyvavo marionetinės "žurnalistų sąjungos" pirmininkas putino ir Lietuvos režimai: panašumai ir skirtumai.

Studijoje: Žurnalistas Valdas Vasiliauskas, Saulius Skvernelis, ekspremjeras, Seimo demokratų frakcijos "Vardan Lietuvos" lyderis, prof. Liudvika Meškauskaitė, advokatė, Aušrinė Norkienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų Seimo frakcijos seniūnė, Jonas Vaiškūnas, Alkas.lt vyriausiasis redaktorius; Vytautas Budnikas, Žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, pozicija.org redaktorius.