Naujienos iš Lietuvos

Algimantas Zolubas. LKP istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas

6/29/2017

Sakoma, kad kuprotą ištiesina tik grabas. Tačiau ne visi kupriai vienodi, nes visokių kuprų esama, todėl ne visus kuprius ištiesina grabas ir ne visų tiesinimui reikalingas grabas. SSRS, turėdama Komunistų partijos (SSKP) kuprą, ja pasidalino su okupuotomis šalimis, tarp jų, uždėdama Lietuvai LKP kuprą. 1989 m. pabaigoje LKP pati atliko kosmetinę operaciją – atsiskyrė nuo SSKP, tačiau ir po Nepriklausomybės atkūrimo iki 1990 m. gruodžio 8 d. dar vadinosi LKP, kol savo suvažiavime partija pakeitė pavadinimą ir pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). LKP nariai automatiškai tapo LDDP nariais, o 2001 m. sausį LDDP ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) susivienijo į vieningą LSDP. Taigi be kaltės pripažinimo, be atsiprašymo, išskyrus garbingai pasielgusį Seimo narį Česlovą Juršėną ir dar kelis, atsiprašiusius už komunistų nuodėmes, tebenešioja LKP kuprą, tik kitaip pavadintą. Kupros neatsikratė ir kitose partijose buvę LKP nariai.
Daugiau: LKP istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas

Vytautas Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?

6/27/2017

Vienintelis pripažintas ir pagal BK 170 straipsnį nubaustas už tokią veiklą yra Algirdas Paleckis, sakęs, kad Sausio 13 dieną Lietuvoje savi šaudė į savus. Sausio 13-osios įvykiai ir yra kone vienintelis mūsų istorijos puslapis, kurį dar drįstama apginti nuo melo ir akivaizdaus perrašinėjimo. Daugybe kitų klausimų akivaizdi propaganda yra toleruojama žodžio laisvės vardu. Ir ta propaganda labai dažnai kartoja iš esmės visiškai tą patį Algirdo Paleckio Lietuvos istorijos naratyvą – savi šaudė į savus. Trumpai pažvelkime į kelis populiarėjančius ir sovietinę „istoriją” visiškai atkartojančius Lietuvos istorijos perrašinėjimo atvejus.

Valstybės diena Panevėžyje

6/26/2017

Gerb. NGS Panevėžio skyriaus nariai, aktyviai dalyvaukime Valstybės dienos renginiuose !

Laisvūnas Šopauskas. Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?

6/25/2017

Birželio 23 dieną intelektualų sambūris Santara-Šviesa susirinko į suvažiavimą. Programoje numatyta atšvęsti šio sambūrio 60-metį, pagarbinti neseniai mirusį vieną sambūrio lyderių prof. Leonidą Donskį, išklausyti daugelio pranešimų. Tarp numatytų pranešimų yra vienas išsiskiriančiu pavadinimu: „Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?“. Klausimas, be abejo, svarbus; jį turėtų kelti kiekvienas viešai kalbantis ir rašantis bei kiekvienas viešai kalbančių ir rašančių sambūris. Pabandysime padėti santariečiams šį svarbų klausimą išsiaiškinti.
Skaityti daugiau: Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?

Buvęs vyriausiasis kariuomenės kapelionas skelbiamas palaimintuoju

6/20/2017

2017 m. birželio 25 d. Lietuvoje pirmą kartą vyks skelbimo palaimintuoju apeigos. Garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos apeigoms Katedros aikštėje Vilniuje vadovaus Popiežiaus Legatas kardinolas Angelo Amato
Būk istorinio įvykio liudininku!

Vytautas Vyšniauskas. Tavo kova

6/19/2017

Kalbėdami apie rezistentus šiandien, susiduriame su keista situacija, kai rezistencines idėjas tenka naudoti pačių rezistentų atminimo gynimui. Mažai kas pasikeitė: anuomet buvo skelbiama, kad birželio sukilimas buvęs tik pagalba naciams, o Laikinoji vyriausybė – tik gestapo filialas. Kur kas vėliau Sąjūdis buvo kaltinamas buržuaziniu nacionalizmu, nevengiant jo saistyti su naciais ir fašistais. Visų laikų rezistentų, kovojusių už lietuvių tautą ir valstybę, idėjoms neabejingi žmonės šiandien taip pat kaltinami fašizmu, nacizmu, nacionalkomunizmu, kokiu nors radikalizmu – įvardijimų, dažnai prieštaraujančių vieni kitiems, yra daug ir jų tikrai užteks visiems čia susirinkusiems.
Daugiau: Tavo kova

Kai pasibaigs Sąjūdis, baigsis ir Lietuvos egzistavimas

6/17/2017

Sąjūdis yra Lietuvos politinė būsena, kuri atvedė iki Respublikos prieš šimtmetį, kuri sugriovė blogio imperiją prieš 30 metų ir kuri rusena iki šiol. Galima sakyti: tada, kai pasibaigs Sąjūdis, baigsis ir Lietuvos egzistavimas. Sąjūdis - kaip būklė, kai mes atidėję savo vidinius vaidus ir pilvo gerovės klausimus, galime drąsiai pasakyti: kad ir kas nutiktų, visų pirma - Lietuva...

Daugiau: Kai pasibaigs Sąjūdis, baigsis ir Lietuvos egzistavimas

Seime bus paminėtas Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo priėmimo 20-metis

6/16/2017

Birželio 23 d., penktadienį, 10 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) Laikinoji Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupė organizuoja konferenciją „Lietuvos šaulių sąjunga prieš 20 metų ir dabar: iššūkiai ir perspektyvos“, skirtą Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo priėmimo 20-mečiui paminėti.
Pirmojoje konferencijos dalyje bus prisiminta organizacijos atkūrimo ir stiprinimo darbų istorija po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11-ąją, savo pastebėjimais ir prisiminimais pasidalys ilgamečiai organizacijos nariai ir prie Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo rengimo prisidėję asmenys. Antrojoje konferencijos dalyje bus aptarti aktualūs Lietuvos šaulių sąjungos vaidmens ginant valstybę, bendradarbiavimo tarp Šaulių sąjungos ir Lietuvos kariuomenės ir kiti aktualūs klausimai.
Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamentas

Trėmimo operacijos „Priboj“ žemėlapis pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentu

6/15/2017

Lietuvos ypatingojo archyvo saugomas 1949 metų masinio gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ – arba lietuviškai – „Bangų mūša“ – žemėlapis UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto sprendimu pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentu ir įrašytas į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Daugiau: Trėmimo operacijos „Priboj“ žemėlapis pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentu

Prof. L.Mažylis įvertintas premija

6/12/2017

Vasario 16-osios aktą Vokietijos archyve suradusiam Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Liudui Mažyliui buvo įteikta pirmoji Lietuvos pažangos premiją Premijos įteikimo ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas prof. Valdemaras Razumas.
Ji įkurta šiemet Lietuvos mokslo akademijos iniciatyva ir bus skiriama už išskirtinės reikšmės mokslo ir taikomosios veiklos rezultatus įvairiose srityse. Premijos dydis – 10 tūkstančių eurų.

LRT

Prof. V.Radžvilas: Stumiantys Lietuvą bedugnėn savaime nesustos

6/10/2017

Bene vienintelis programinis Sąjūdžio punktas, kurį visiškai įvykdė Tautos išrinkta valdžia, buvo Lietuvos grąžinimas į pasaulio žemėlapį, teigia Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys dailininkas Bronius Leonavičius. O vienas svarbiausių uždavinių - sukurti sąmoningą visuomenę, moraliai atsakingą pilietį, savo krašto šeimininką ir patriotą, taip ir liko popieriuje.

Skaityti daugiau: Stumiantys Lietuvą bedugnėn savaime nesustos

Lietuvos šaulių sąjungos vadu išrinktas plk. ltn. Gintaras Koryzna

6/4/2017

2017 m. birželio 03 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko neeilinis Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) suvažiavimas, kuriame išrinktas naujas LŠS vadas, kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgose tarnavęs pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna.
Suvažiavime dalyvavo Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, LR Seimo nariai, ankstesni LŠS vadai, kiti garbūs svečiai.

Daugiau: R. Eidukevičiaus fotoreportažas: Išrinktas naujas LŠS vadas

Justinas Bočiarovas. Sąjūdis ateina po sąstingio

6/3/2017

Manęs pasiteiravo: „Ką Sąjūdis mums gali patarti šiandienoje? Ar tai tik nuėjusi istorinė epocha?“ Manau, kad Sąjūdis patarti negali, nes jo nebėra. Aš ne apie visuomeninę organizaciją, kurios veteranai uoliai ir nuoširdžiai darbuojasi siekdami išsaugoti Sąjūdžio garbę bei atminimą. Kalbu apie judėjimą jo susikūrimo išvakarėse ir metu. Tai buvo momentas. O momentas patarti negali.

Daugiau: Sąjūdis ateina po sąstingio

Lietuva serga. Padėkime jai pasveikti

5/26/2017

Valstybės irgi suserga, nusilpsta jų organizmai ir imunitetai. Tada jas lengviau užpuola visokie parazitai. Tautų imunitetams ir genams didelę įtaką darė tai, kur ir kaip gyveno protėviai, ką veikė. Visa tai formavo tautų ir valstybių tradicijas, papročius, charakterius.
Mano kartai teko kolosalūs pokyčiai. Socializmo ir TSRS griūtis. Sąjūdis, Baltijos kelias ir Lietuvos nepriklausomybė. Prichvatizacija ir laukinis kapitalizmas. Įstojimas į ES ir NATO. Euforijos ir nusivylimai. Technologijų bumas ir naujų „vertybių“ brukimas. Pabėgėliai ir terorizmas. Valdžios melas ir darbdavių gobšumas.

Skaityti daugiau: Lietuva serga. Padėkime jai pasveikti

Tremtyje buvo viltis, o šiandien?

5/24/2017

Prieš 69 metus, 1948 m. gegužės 22-23 d., per okupantų operaciją „Vesna“ iš Lietuvos į Sibiro platybes buvo ištremta daugiau kaip 40 tūkst. gyventojų. Nemaža dalis jų negrįžo ir niekada nesugrįš. Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos vadovas Gvidas Rutkauskas apgailestauja, kad mūsų visuomeniniame ir politiniame gyvenime tie tragiški įvykiai tarsi nustumti į šešėlį, o Tėvynę savo noru paliko keliskart daugiau lietuvių, negu kitados sovietai išvežė gyvuliniuose vagonuose.

Skaityti daugiau: Tremtyje buvo viltis, o šiandien?

Dainius Paukštė. “Tikslas be plano yra tik paprasta svajonė” (Antuanas de Sent Egziuperi)

5/23/2017

Pasaulis mus ir mes patys save suvokiame kaip valstybę, pastatytą ant demokratijos pamatų. Ją įprasmina ne tik Lietuvos Konstitucija, bet ir tarptautinis pripažinimas. Tačiau tai yra tik formalioji, arba teorinė šio reiškinio pusė. O štai gyvenimas arba praktinė pusė mums įrodinėja priešingai: valstybingumo genų prasme, deja, mes esame tarsi ką tik išsivadavę iš baudžiavos pančių […]
Skaityti toliau →

Šimtai žmonių pagerbė Aukštaitijos partizanus

5/21/2017

KAM nuotrauka

Gegužės 21 d. daugiau kaip 300 žmonių Šimonių girioje sekmadienį pėsčiųjų žygiu pagerbė su sovietų okupantais kovojusių Algimanto apygardos partizanų atminimą.
10 kilometrų ilgio maršrute žygeiviai aplankė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities, Algimanto apygardos vadovybės ir kitos buvusių partizanų bunkerių vietas, taip pat kapines, kuriose palaidoti Algimanto apygardos partizanai.

Panevėžyje – Kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė (nuotraukos)

5/20/2017

Panevėžiečius ir miesto svečius
gegužės 20 d., prie „Cido“ arenos subūrė Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė „Mes – tai Jūs“. Ten karius ir visuomenę sveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas.

Skaityti daugiau: Panevėžyje – Kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė (nuotraukos)

Signataras saugojo žmoną, kad dukros neliktų našlaitėmis

5/7/2017

J. Beinortas

Nepriklausomybės Akto signataro Juliaus Beinorto namuose net 40 metų neliečiami gulėjo labai svarbaus mūsų valstybei žygio per Lietuvą dokumentai. Tada, dar gūdžiu sovietmečiu, tikėti okupacijos žlugimu ir rengti pavojingus tautinius žygius sugebėjo retas „fantastas“ – visi žinojo, kuo tai gresia. plačiau»

Dainius Paukštė. Lyderis – tai prekeivis viltimi

5/2/2017

„Kuomet šalį palieka mokslininkai, inžinieriai, gydytojai ir kiti protinio darbo atstovai, išvažiuoja tautos žiedas – inteligentai. Tuomet valstybės valdymą perima verslininkai, politikais tampa plebėjai ir praeiviai iš gatvės, o parlamente deputatų vietose įsitaiso turgaus spekuliantai, sportininkai ir aktoriai“… Labai jau pažįstamas pasirodė šis „vaizdelis“. Tenka prisiminti: istorija vystosi spirale, kai padariusi laiko kilpą, ji pasikartoja […]
Skaityti toliau →

Arūnas Dumalakas. Valdžiai užtenka ir Vyčio piniginėje

4/26/2017

Kokių panašumų yra tarp humanisto, rašytojo, filosofo Vydūno ir Lietuvos herbe vaizduojamo Vyčio?
Suaugusį žmogų toks klausimas, ko gero, suglumintų. Bet gimnazijos moksleivis vieną panašumą rastų. Vydūną jis atpažins iš buvusio 200 litų banknoto, o Vytį – iš dabartinių eurų ir centų.

Vytautas Voveris. Su vėliava prieš tankus

4/25/2017

Čia spausdinama nuotrauka – žmogus su vėliava prieš rusų tanką 1991 metų sausio tryliktąją prie televizijos bokšto – seniai tapo dokumentu, patekusiu net į mokyklinį istorijos vadovėlį. Nuotrauka iliustruoja lietuvių drąsą, valią ir nepalaužiamą ryžtą apginti savo Tėvynės laisvę. Neįmanoma nugalėti žmonių, kurie į kovą eina dainuodami ir su vėliavomis rankose. Bet ką galvojo komunistai, matydami tokius vaizdus? Turbūt taip: štai „legendinės ir nenugalimosios“ armijos kariai, štai jų tankai, o Sąjūdis jokių tankų neturi, vadinasi pergalė garantuota, ir mes vėl būsime valdžioje.

Skaityti daugiau: Su vėliava prieš tankus, 2011 m. „Savanoris“ Nr.9

Meilę Lietuvai žygyje reiškė ir šveicaras

4/24/2017

Pėsčiųjų žygis istorinėmis vietomis rajone subūrė gausų būrį žygeivių. Apie 200 Krašto apsaugos savanorių, šaulių, skautų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, pavienių keliautojų šeštadienį iškeliavo iš Daukšaičių, aplankė partizanų kovų ir žūties vietas Veiviržėnų, Vėžaičių ir Švėkšnos seniūnijose. Pirmą kartą veiklių gargždiškių asociacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ organizuotas žygis tapo net tarptautinis. Mat ilgąjį atstumą – beveik 40 km – įveikė patyręs žygeivis šveicaras Oliveris Kleras. Laisvai lietuviškai kalbantis kariškis pripažino, kad jam Lietuva – tiesiog atrastas lobis. Šveicarą sužavėjo ir užbūrė čia organizuojami pėsčiųjų žygiai, Lietuvos istorija, gamta ir žmonės. Tad jo svajonė – gyventi mūsų šalyje.

Skaityti daugiau: Meilę Lietuvai žygyje reiškė ir šveicaras

D. Petkus. Neutralios istorijos kelias į okupaciją

4/23/2017

Visų pirma privalau pasakyti, jog esame aršaus konflikto epicentre. Reiškiniai, kurie mūsų istorinėje sąmonėje ilgą laiką buvo suprantami kaip nekvestionuojami, natūralūs, dabar pasiekė tokią būklę, kai kiekvieną mielą dieną esame priversti įrodinėti jų vertę. Tai vargina, tačiau reikia pažymėti, kad bet kuria mūsų atsipalaidavimo akimirka bus pasinaudota, žaibiškai išplėšiant dar dalelę mūsų istorinės savasties. Tai, kad nepriklausomoje Lietuvoje kyla iniciatyvos statyti naujus paminklus tokiems politiniams kolaborantams kaip Salomėja Neris arba siekis naikinti Kazio Škirpos vardu pavadintas gatves, atspindi daugelio mūsų tautiečių vidinę būseną. Atrodo, jie nesuvokia, kas tokie yra, iš kur jie atėjo ir kas jiems patikėta saugoti ateičiai.

Daugiau: Neutralios istorijos kelias į okupaciją

Algimantas Zolubas. Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams

4/20/2017

Valstybei plėtojant santykius su kitomis valstybėmis, vienas itin svarbus tų santykių dėmuo yra prekyba. Dažnai prekybiniai santykiai užsimezga anksčiau už diplomatinius, nes iš prekybos iškart gaunama apčiuopiama nauda, o iš diplomatijos, priklausomai nuo derybininkų gebėjimų, galima ne tik ką gera gauti, bet ir prarasti. Diplomatinio lygmens reikalus, vadovaudamiesi demokratiniu principu, sprendžia valstybių prezidentai, parlamentai, vyriausybės. Sukurtos valstybės piliečių valia, šios institucijos ir minėtus santykius pagal piliečių valią kuria.
Tačiau žmonių valia nėra Dievo valia, todėl ji gali būti ne tik gera, bet ir bloga: vadovaujantis vien demokratiniu daugumos principu, demokratinis valdymas gali nešti ir blogį, o pati demokratija gali išsigimti, virsti visų visiems tironija.

Skaityti daugiau: Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams