Prisiminkime, kad NGS susikūrė aktyviai darbuojantis buvusiam Krašto apsaugos ministrui Audriui Butklevičiui, Parlamento gynybos štabo vadovui Jonui Gečui, amžinybėn išėjusio pulkininko leitenanto Gedimino Jurčiukonio ir kitų iniciatyvų dėka.
2024-07-20 dieną vykęs, (bet neįvykęs ) Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) valdybos posėdis prisiminė ir pagerbė 1991 metų Rusijos karo prieš Lietuvą ir Rusijos 2022-02-24 dieną pradėto karo prieš Ukrainą aukas. Visiems žinoma, kad NGS narystės statusą apibrėžia įstojimo į NGS juridinis įteisinimas ir kasmetinis nario mokesčio mokėjimas.
Prisiminkime, kad NGS susikūrė aktyviai darbuojantis buvusiam Krašto apsaugos ministrui Audriui Butklevičiui, Parlamento gynybos štabo vadovui Jonui Gečui, amžinybėn išėjusio pulkininko leitenanto Gedimino Jurčiukonio ir kitų iniciatyvų dėka.
0 Comments
Šeštadienį, t.y. liepos 20 dieną, galimai turėjo įvykti NGS narių Visuotinis susirinkimas.
Tačiau nei vienas skyriaus pirmininkas negavo jokio pranešimo . O pasižiūrėjus į Vilniaus NGS puslapį, viename pranešime apie susirinkimą pranešta, bet kurią valandą tai įvyks neaišku . Kitas pranešimas paskelbtas tik prieš dvi dienas, įvykstant susirinkimui. O kur yra susirinkimo darbotvarkė ? O jos nėra... Ir dar, ar įmanoma per dvi dienas sušaukti NGS narius ir suorganizuoti automobilį, gyvenant už šimto ir daugiau kilometrų ? Būtų juokinga, jeigu nebūtų pykta..... Žemiau matote pranešimus apie susirinkimą iš Vilniaus NGS puslapio. Nepriklausomybės gynėjų sąjunga… Dėmesio NGS susirinkimas! 2024-07-18 PIRMININKAS 2024.07.20. 12val. NGS visuotinis susirinkimas Lietuvos karo akademijoje( LKA) Šilo g.5A, Vilniuje. NGS narių dėmesiui! 2024-06-11 PIRMININKAS Valdybos sprendimu NGS visuotinis susirinkimas šaukiamas 2024m. liepos 20 d., Šilo g. 5 A, Vilniuje. Lietuvos karo akademijos ramovės salėje. Česlovas Jezerskas NGS valdybos pirmininkas Lietuvos politiniai kaliniai, tremtiniai, laisvės kovotojai su žmogaus teisių gynėjais liepos 20 d. Užugirio (Užulėnio) mokykloje-muziejuje rengiasi paminėti Lietuvos gyventojų ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai visoje Lietuvoje pradžios 80-metį.
Daugiau : Užugirio (Užulėnio) mokykloje-muziejuje – pasipriešinimo sovietinei okupacijai pradžios 80-čio minėjimas Antradienį , liepos 16 d. Seime po svarstymo balsuota dėl vieno blogiausių įstatymų projektų – Paulės Kuzmickienės su kolegomis parengtos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (toliau tekste – LGGRTC arba tiesiog Genocido centras) reformos. Esant 70 balsų „už“, iš kurių daugumą sudarė 38 „konservatorių“ balsai, taip pat vieningam liberalų ir laisviečių palaikymui, reformai pritarta po svarstymo. Lieka vienas balsavimas yra savarankiško centro faktinio sunaikinimo. Kodėl taip skambiai sakau?
Daugiau : „Konservatoriai“ naikina vienintelę laisvės kovas ginančią instituciją Liepos 14-ąją, sekmadienį, Didžiosios kovos apygardos partizanų parke įvyko tradicinė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė, skirta šio parko įkūrėjo – monsinjoro Alfonso Svarinsko 10-ųjų mirties metinių ir Ukrainos patriarcho Josyfo Slipyj 40-ųjų mirties metinių paminėjimui.
Daugiau : Naujiena Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį sakė laikraščiui „The New York Post“, kad jis „turėjo būti miręs“, išgyventą pasikėsinimą apibūdino kaip „labai siurrealistišką patirtį“. „Aš neturėjau čia būti, turėjau būti miręs“, – sakė D. Trumpas interviu „The New York Post“, kurį davė savo lėktuve skrisdamas į Milvokį dalyvauti Respublikonų suvažiavime, kuriame jis bus patvirtintas partijos kandidatu į prezidentus. Tai buvo „labai siurrealistinė patirtis“, sakė D. Trumpas, jo dešinę ausį dengė baltas tvarstis, pranešė laikraštis.
Šeštadienį per kampanijos mitingą šaudęs užpuolikas pataikė 78 metų D. Trumpui į ausį, žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti. D. Trumpo veidas buvo kruvinas. D. Trumpas laikraščiui sakė, kad būtų miręs, jei kalbėdamas mitinge nebūtų šiek tiek pakreipęs galvos į dešinę, kad perskaitytų diagramą apie nelegalius imigrantus. „Dėl sėkmės ar Dievo valia, daugelis žmonių sako, kad Dievo valia, aš vis dar esu čia“, – sakė jis. D. Trumpas gyrė šaulį likvidavusius slaptosios tarnybos agentus. „Jie jį pašalino vienu šūviu tiesiai į tarpuakį“, – sakė jis ir pridūrė: „Jie atliko fantastišką darbą. Tai siurrealistiška mums visiems“. D. Trumpo, iškėlusio kumštį, kai slaptosios tarnybos agentai jį atitraukia, nuotrauka pateko į pirmuosius puslapius visame pasaulyje ir plačiai paplito socialinėje žiniasklaidoje. „Daugelis žmonių sako, kad tai pati įspūdingiausia kada nors jų matyta nuotrauka“, – laikraščiui sakė buvęs prezidentas. „Jie teisūs ir aš nemiriau. Paprastai reikia numirti, kad turėtum simbolišką nuotrauką“, – pridūrė jis. D. Trumpas sakė po pasikėsinimo į jo gyvybę perrašęs kalbą, kurią buvo parengęs Respublikonų suvažiavimui. Jis sakė, kad „buvo parengęs itin griežtą kalbą“ apie „siaubingą“ Joe Bideno administraciją. „Tačiau aš ją atmečiau“, nes jis tikisi „suvienyti mūsų šalį“. „Nežinau, ar tai įmanoma. Žmonės labai susiskaldę“, – kalbėjo D. Trumpas. 2024 m. liepos 5 d. Lietuvos karininkų ramovėje Kaune vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro renginys. Jis vyko ypatingame pastate, kuriame gyvas ir šiandienos gyvenimo dvasią atitinkantis Ramovės šūkis, parašytas pagal iškilaus lietuvių poeto Maironio žodžius: „Ginkime kalbą, žemę, jos būdą! Stokim į darbą kaip milžinai!“.
Daugiau Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos renginių ciklą Panevėžyje papuošė 20 val. Laisvės a. šventinis koncertas „Švieski man vėl…“, kuriame susirinkusiuosius džiugino Kauno bigbendas ir atlikėjas Vladas Kovaliovas, o 21 val. visus lietuvius vėl suvienyjo tradiciniu tapęs jau 15 kartą organizuojamas visuotinis „Tautiškos giesmės“ giedojimas.
Panevėžys drauge su lietuviais visame pasaulyje švenčia Valstybės dieną. Prie miesto Savivaldybės vyko iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija.
Sveikindamas susirinkusiuosius, Panevėžio miesto meras pažymėjo, kad šiandien švenčiame galimybę auginti savo valstybę. Po iškilmingos vėliavos kėlimo ceremonijos panevėžiečiai ir miesto svečiai iki 16 val. kviečiami apsilankyti Panevėžio kraštotyros muziejuje ir apžiūrėti ekspoziciją „Epochų dialogai“. 16 val. kino centre „Garsas“ (Klaipėdos g. 146) bus rodomas dokumentinis filmas „Prezidentas“ (2024 m.). 20 val. Laisvės a. visų lauks šventinis koncertas „Švieski man vėl...“, kuriame susirinkusiuosius džiugins Kauno bigbendas ir solistas Povilas Meškėla. 21 val. visus lietuvius vėl suvienys tradiciniu tapęs jau 15 kartą organizuojamas visuotinis „Tautiškos giesmės“ giedojimas. 15-us metus vyksianti pilietinė iniciatyva „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ šiemet sutampa su šimtmečio Dainų švente ir taps svarbiausios jos dalies, Dainų dienos akcentu. Organizatoriai savo pranešime kviečia lietuvius visame pasaulyje tęsti tradiciją ir giedoti liepos 6-ąją lygiai 21 valandą, kad ir kur jie tuo metu būtų.
Daugiau : Jubiliejinė „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ Lietuvoje taps Dainų dienos akcentu20 Nuo Latvijos iki Australijos: Vilniuje siautusioje šventėje susitiko lietuviai iš 29 šalių30/6/2024 Sekmadienį dainų šventę atidarė pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų renginys „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. Šia proga Rotušės aikštėje įsikūrė specialus paviljonų miestelis, o dalyvius džiugino įspūdingas koncertas, kuriame pasirodė apie 650 atlikėjų iš 29 skirtingų pasaulio šalių – nuo kaimyninės Latvijos iki tolimos Australijos, JAV, Argentinos. Kaip sakė renginio organizatoriai, po pasaulį pasklidę lietuviai sugrįžo suburti tautos.
Daugiau :Nuo Latvijos iki Australijos: Vilniuje siautusioje šventėje susitiko lietuviai iš 29 šalių Antradienį, birželio 25 dieną, atsakydama į gegužės 17 d. Europos Sąjungos (ES) Tarybos draudimą, Rusija savo teritorijoje užblokavo vakarietiškus naujienų portalus. Kaip skelbiama oficialiai, užblokuoti trys Lietuvos portalai – LRT.lt, 15min.lt ir lrytas.lt. Šios priemonės įtrauktos ir į Rusijoje uždraustų žiniasklaidos išteklių sąrašą.
Daugiau : Rusija skelbia blokuojanti tris Lietuvos portalus, Rainių žudynės – vienas iš Raudonosios armijos ir SSRS represinių nusikaltimų Lietuvos teritorijoje. Rainių miškelyje netoli Telšių 1941 m. naktį iš birželio 24 d. į 25 d. įvykdytos kalinių žudynės, kurių metu buvo nužudyti 73 intelektualai – teisininkai, politikai ir kitokie „liaudies priešai“. Aukų atminimui 1991 m. prie Rainių miškelio pastatyta Kančios koplyčia ir pasodintas Atminties ąžuolynas. Žudynių vietoje, miške, apie 300 m. nuo koplyčios, įrengta aikštelė su rausvo granito paminklu „Trys kryžiai“ (aut. skulp. Regimantas Midvikis). 1995 m. atminimo vieta su paminklu ir koplyčia paskelbti nacionalinės reikšmės istorijos ir memorialiniu paminklu.
Daugiau : Rainių Tragedijos 83-ųjų metinių paminėjimas “Prieštaringai vertinamas” pulk. Kazys Škirpa, kaltinamas “kolaboravimu” su naciais, bet tris kartus tų pačių nacių laisvė jam buvo suvaržyta ir “kolaboruoti” neleista. Kažin kodėl?
Juk 1941 m. birželį vokiečiams tokį “kolaborantą” būtų buvę naudinga turėti Kaune. Kodėl jis buvo laikomas internuotas Berlyne, kol Kaune liepos viduryje įsitvirtino Ziwilverwaltung’as (vokiečių civilinė, faktiškai, vis tiek karinės valdžios forma)? Daugiau : Prancūzijos valdžia K. Škirpai taikė nukentėjusiojo nuo nacių režimo statusą ir teikė finansinę paramą. Lietuvos šaulių sąjunga buvo įkurta 1919 m. birželio 27 dieną Kaune.
Minėdami 105-ąsias organizacijos įkūrimo metines, kviečiame į šventinius renginius! Vienas svarbiausių – šaulių pėsčiųjų žygis „Šauliams 105“, nusidrieksiantis nuo Ringovės piliakalnio iki Kauno, DAUGIAU Vilniuje paminėtas 1941 metų Birželio sukilimo dalyvių atminimas. Šaulių sąjungos ginkluotos technikos ir Lietuvos baikerių kongreso motociklininkai pagerbė sukilimo aukas ir vadus, Nepriklausomybės aikštėje surengta vėliavų pakėlimo ceremonija.
Daugiau : Vilniuje paminėtas nevienareikšmiškai vertinamas Birželio sukilimas Seimas ketvirtadienį pritarė prezidento teikimui ir patvirtino brigados generolą Raimundą Vaikšnorą Lietuvos kariuomenės vadu.
Lietuvos kariuomenės vadu paskirtas R. Vaikšnoras gimė 1970-ųjų liepos 12 d. Kaip pats naujasis kariuomenės vadas sakė prisistatydamas Seimui, gimė ir augo Druskininkuose. Daugiau : LRT trumpai. Kariuomenės vadu paskirtas Vaikšnoras – kas jis?24 Nacionalinis susivienijimas Vilniaus centre savavališkai pakabino K.Škirpos atminimo lentą21/6/2024 Nacionalinis susivienijimas paskelbė, kad penktadienį Vilniaus centre, ant buvusio Lietuvos kariuomenės karo komendantūros pastato, kur 1918 metais dirbo pirmasis savanoris, pulkininkas Kazys Škirpa, Nacionalinis susivienijimas pakabino jo garbei skirtą atminimo lentą. Ši lenta prieštaringai vertinamam K.Škirpai pakabinta be suderinimo.
Skaitykite daugiau: Nacionalinis susivienijimas Vilniaus centre savavališkai pakabino K.Škirpos atminimo lentą Birželio 17 dieną Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčios šventoriuje iškilmingai atidengta ir pašventinta paminklinė lenta, skirta pagerbti šio krašto šviesuolius – Lietuvos šaulių sąjungos vadą išeivijoje, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių Mykolą Abarių ir kompozitorių Lionginą Abarių...
.Paminklinės lentos atidengimas – tai ne tik pagarba šiems garbingiems Antazavės krašto žmonėms, bet ir priminimas apie jų indėlį į Lietuvos laisvę ir kultūrą. 1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją. Nuo pirmosios okupacijos dienos pradėtas nuoseklus Lietuvos valstybingumo pamatų griovimas, taikių gyventojų persekiojimas ir areštai. Įprastą gyvenimo ritmą pakeitė įtampos ir nerimo dienos. Daugeliui kilo klausimas: kas bus toliau?
Daugiau : Lietuvoje minimos – Birželio 14-oji ir 15-oji – Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos .Praėjo 80 metų, kai 1944 m. birželio 3 d. ankstų rytą nacių SS baudėjai, keršydami už raudonųjų partizanų netoliese nukautus kelis Vermachto karius, apsupo kaimą ir, suvarę į kluonus, gyvus sudegino 119 nekaltų žmonių.
Daugiau :Pirčiupių kaimo tragedijos metinių minėjimas pradėtas Mišiomis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Varėnos rajono savivaldybė kviečia Jus 2024 m. birželio 6 d. dalyvauti Pirčiupių kaimo tragedijos 80-mečio minėjime
Daugiau Kasmet vis daugiau vaikų savo atostogas leidžia Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) organizuojamose vasaros stovyklose. Šiais metais šauliai užims rekordiškai daug vaikų – vasarą vyks beveik 60 stovyklų, kuriose stovyklaus daugiau nei 6 tūkstančiai vaikų ne tik iš...
read more Ispanija, Airija ir Norvegija antradienį oficialiai pripažino Palestinos valstybę, o Izraelis šį sprendimą pasmerkė kaip „atlygį“ „Hamas“ daugiau nei septynis mėnesius tęsiantis niokojančiam karui Gazos Ruože.Trys Europos šalys mano, kad jų iniciatyva turi stiprų simbolinį poveikį, kuris tikriausiai paskatins ir kitas valstybes pasekti jų pavyzdžiu.
Daugiau : Ispanija, Airija ir Norvegija pripažino Palestinos valstybingumą |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
July 2024
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
![]() |