Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius - Naujienos iš Lietuvos

Panevėžio kraštotyros muziejui – 100

17/1/2025

Panevėžio kraštotyros muziejus, minintis 100-mečio jubiliejų, kviečia miesto gyventojus ir svečius švęsti drauge!

● Kas ir kada? Sausio 18 d., muziejaus įkūrimo dieną, nuo 11 iki 16 val. vyks renginys „GEK diena muziejuje“,
kuriame bus pristatomi iš saugyklų iškelti pirmieji muziejaus eksponatai, dovanoti steigiant šią krašto istorijos ir senienų saugotuvę,
kitos išskirtinės vertybės. Renginio metu muziejininkai pasakos pačias netikėčiausias eksponatų istorijas.
Lankytojai sužinos, ką reiškia paslaptingasis GEK kodas.

● Kur? Nurodytu laiku lankytojų lauksime pagrindiniuose rūmuose (Vasario 16-osios g. 23) ir seniausiame miesto pastate,
kuriame 1925 m. sausio 18 d. buvo atidarytas Panevėžio muziejus (Kranto g. 21).
Daugiau apie Panevėžio kraštotyros muziejaus istoriją skaitykite čia: http://paneveziomuziejus.lt/lt/straipsniai-naujienos/panevezio-krastotyros-muziejui-100.

Raimundas Kaminskas. Klaipėdos krašto dienos paminėjimas Kaune

16/1/2025

2025 m. sausio 15 d. Kaune prie Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros ir politikos veikėjo, laikraštininko, šaulio, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio (1869-1946) memorialinės lentos B. Sruogos gatvėje netoli namo Nr. 21 vyko Klaipėdos krašto dienos paminėjimas.
1921 m. lapkričio 11 d. Kaune Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė nutarimą Klaipėdos kraštą, kurio valdymas tuo metu buvo patikėtas Prancūzijai, prijungti prie Lietuvos valstybės.
1922 m. pabaigoje imta rengti/planuotie Lietuvos valstybės ir visuomenininkų remiamą sukilimą, kuriam vadovavo iš Mažosios Lietuvos tautinės tarybos narių sudarytas Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. 1923 m. sausio 10 d. į Klaipėdos krašto teritoriją įžengusi apie 1,5 tūkst sukilėlių rinktinė Klaipėdą užėmė sausio 15 d.

S. Skvernelis siūlo suregistruoti visus per Sausio įvykius budėjusius žmones, juos kitąmet sukviesti

14/1/2025

Lietuvoje minint Laisvės gynėjų dieną, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo suregistruoti visus per Sausio įvykius prie šalies institucijų budėjusius žmones arba jiems kitąmet susirinkti Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje.

Daugiau : S. Skvernelis siūlo suregistruoti visus per Sausio įvykius budėjusius žmones, juos kitąmet sukviesti

Kunigo J. Sasnausko nuopelnai nepriklausomybei ir demokratijai įvertinti 2024 m. Laisvės premija

13/1/2025

Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, buvusiam politiniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui įteikta 2024 metų Laisvės premija.

Daugiau : Kunigo J. Sasnausko nuopelnai nepriklausomybei ir demokratijai įvertinti 2024 m. Laisvės premija

Panevėžyje minima Laisvės gynėjų diena

13/1/2025

Šiandien Panevėžys drauge su visa Lietuva mini Laisvės gynėjų dieną, pagerbdamas 1991-ųjų sausio 13-ąją už laisvę kovojusius žmones.
Ryte, 8 valandą, miesto įstaigų, organizacijų ir gyventojų namų languose sužibo atminimo žvakelės – šviesos, vienybės ir atminties simbolis.
11 valandą Švč. Trejybės bažnyčioje aukotos šv. Mišios už Laisvės gynėjus, o 12 valandą Laisvės aikštėje prie Savivaldybės iškilmingai pakelta Lietuvos valstybės vėliava.

Kruviniausia naktis Lietuvoje – 1991 sausio 13 d.

13/1/2025

XXXIII tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“

12/1/2025

2025 m. sausio 11 d. (šeštadienį) Vilniuje vyko jau XXXIII tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Šiuo simboliniu bėgimu pagerbiamos Sausio 13-osios įvykių aukos – 1991 m. sausio 13-osios naktį žuvę ir nuo sovietinės agresijos sužeidimų mirę laisvės gynėjai. Bėgimas prasidėjo Antakalnio kapinėse, kur ilsisi didvyrių palaikai, o finišas – prie Vilniaus televizijos bokšto, simbolizuojančio tą lemtingą kovą už mūsų laisvę. Kiekvienas bėgimo žingsnis – tai padėka ir pagarba už Lietuvos laisvę kovojusiems žmonėms: Loretai Asanavičiūtei, Virginijui Druskiui, Dariui Gerbutavičiui, Rolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Kanapinskui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Koncevičiui, Vidui Maciulevičiui, Titui Masiuliui, Stasiui Mačiulskiui, Alvydui Matulkai, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui ir Vytautui Vaitkui.

Vytautas Sinica: negalime leisti be teismo pasmerkti partizano J. Krikštaponio

12/1/2025

Seimo narys Vytautas Sinica sekmadienį , sausio 12 d. dalyvavo Vyčio apygardos partizanų vado Juozo Krikštaponio 80-ųjų žūties metinių minėjime Ukmergėje.
„Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai. Istorikų vertinimų nepakanka tam, kad apkaltintume žmogų vykdžius nusikaltimus prieš žmogiškumą. J. Krikštaponis kaltinamas nusikaltimais žmogiškumui ir šie kaltinimai turi būti kaip nekeliantys abejonių įrodyti teisme, o ne remtis vien pavieniais prieštaringais liudijimais“, – teigia partizano atminimą pagerbti atvykęs Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys V. Sinica.

Daugiau : negalime leisti be teismo pasmerkti partizano J. Krikštaponio

VDU profesorė apie Sausio 13-osios įvykius: nebuvo net minties neiti, jei tik gali

10/1/2025

1991-ųjų Sausio įvykių metu daugelis jautėsi privalą būti Vilniuje prie Seimo ar Televizijos bokšto, esantys Kaune važiavo budėti į Sitkūnus ir Juragius. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojai ir studentai taip pat būrėsi universiteto centriniuose rūmuose S. Daukanto gatvėje, vildamiesi apsaugoti ne tik VDU, bet ir Lietuvos radijo ir televizijos Kauno skyriaus televizijos stotį, iš kurios Sausio 13-osios naktį, Sovietų desantininkams užgrobus Vilniaus televizijos bokštą, prasidėjo transliacija.

Daugiau : VDU profesorė apie Sausio 13-osios įvykius: nebuvo net minties neiti, jei tik gali

Linas Karpavičius. Kam Vytautui karūna?

9/1/2025

Šiandieną politinėje erdvėje tvyro tokia nuomonė (est takojie mnenije tovarišči), kad lietuviai anot K. Donelaičio kaip kokie „būrai vyžočiai“ negalėjo turėti savo valdovų, valstybės, istorijos. Todėl tokių dalykų, kurie primintų didingą praeitį geriau net nerasti. Nereikia priminti „baudžiauninkams“, kad jie ne baudžiauninkai. O tai ims anot V. Kudirkos ir pradės stiprybę iš praeities semti (Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia). Istoriją reikia uždaryti po devyniais užraktais ir svarbiausia nerasti to, kas tai primintų ir simbolizuotų. Tegul toliau kapstosi savo mėšlinoje kasdienybėje.

Daugiau : Kam Vytautui karūna?

Sausio 17 d. vyks tradicinis pėsčiųjų nakties žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ 2025

8/1/2025

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iąja rinktine, padedant LK Klaipėdos įgulos karininkų ramovei, kviečia karius ir šalies piliečius dalyvauti tradiciniame pėsčiųjų nakties žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“.
Šiais metais žygis skiriamas Ernestui Galvanauskui atminti.
Žygio dalyviai kviečiami įveikti 25 kilometrų atstumą iš Dovilų į Klaipėdą, 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu.
Žygio pradžia, iškilminga rikiuotė, 2025 m. sausio 17 d., penktadienį, 21.00 val. Dovilų pagrindinės mokyklos aikštėje (Klaipėdos g. 35, Dovilai).
Žygio pabaiga 2025 m. sausio 18 d., šeštadienį, numatoma apie 6 val. ryto, Klaipėdos valstybinės kolegijos patalpose (Jaunystės g. 1, Klaipėda).
Išankstinės registracijos nuoroda: https://forms.office.com/r/WpLgV2as0S

Dzūkijos sostinėje pagerbtas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas

6/1/2025

2025 m. sausio 4-ąją dieną Alytuje vyko Lietuvos laisvės gynėjo, Dainavos apygardos vado Liongino Baliukavičiaus-Dzūko 100-ųjų gimimo metinių minėjimo renginys. Pagerbti šios iškilios asmenybės gyvenimo ir kovos kelią susirinko daug garbių svečių iš Alytaus ir visos Lietuvos.

Daugiau : Dzūkijos sostinėje pagerbtas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas

R. Vaikšnoras kvietė prisiminti už laisvę žuvusius karius

3/1/2025

Nepriklausomybės kovose žuvusius kolegas penktadienį, sausio 3 d. pagerbęs kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, jog blogio jėgos nesnaudžia, todėl Lietuvos kariai privalo būti pasirengę ryžtingai ginti šalį.

Daugiau : R. Vaikšnoras kvietė prisiminti už laisvę žuvusius karius

Lietuvos patrioto, ateitininko Vladislovo Telksnio gyvenimo kelias: atkūrus Lietuvos nepriklausomybę

3/1/2025

Ta ypatinga diena atėjo – svajonė, kad Lietuva vėl kada nors bus laisva, kad plevėsuos trispalvė, bus garbingai giedama Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ – virto tikrove. Tą dieną Vladislovo Telksnio, o ir kiekvieno Lietuvos piliečio širdyje ir lūpose suskambo žodžiai: pagaliau aš vėl esu laisvas.

Daugiau : Lietuvos patrioto, ateitininko Vladislovo Telksnio gyvenimo kelias: atkūrus Lietuvos nepriklausomybę

Vytautas Sinica. Didžiuokimės savo istorija

2/1/2025

1919 metų sausio 1 dieną okupuoto Vilniaus Gedimino pilies bokšte narsūs savanoriai iškėlė Lietuvos Trispalvę.
Jiems vadovavo pulkininkas Kazys Škirpa, kurio šiandieninė Lietuva dažniau gėdijasi, nei didžiuojasi. Todėl šiandien maloniai nustebau, kai minėjime Saulius Skvernelis ištarė žodžius „savanoriai, vedini pulkininko Kazio Škirpos“. Anksčiau minėjime tie žodžiai neskambėjo. Todėl čia šioks toks įvykis ir net drąsos išraiška. Vilniuje, kuris Škirpos atminties ženklus tik trina (gatvės pavadinimas, atminimo lenta), būtina nuo kažko atsispirti, kad būtų išdrįsta vėl jį įamžinti.

Daugiau : .Didžiuokimės savo istorija

Su Naujaisiais !

1/1/2025

Lietuvoje minima Vėliavos diena

1/1/2025

Lietuvos vėliavos diena – atmintina diena, pažymima sausio 1 d.
Šią dieną keliama Valstybės vėliava prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Kasmet, sausio 1 d., minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje ant Gedimino kalno rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.
Minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino pilies bokšto vėliava sausio 1 d. bus perduota Alytaus rajono Butrimonių gimnazijai, o vietoje jos – iškelta nauja.

Moderniojo litvinizmo prielaidos

28/12/2024

Sovietmečiu Baltarusija buvo savotiška šalis be veido. Jos tuometinis įvaizdis – jei taip galima pavadinti – buvo konstruojamas bene pagal pačias šabloniškiausias ideologines dogmas. Tik kirtus sieną su riboženkliu „Belorusskaja SSR“, pakelės miglose pradėdavo ryškėti stalinietiškai socrealistiški betoniniai pionieriai, pučiantys trimitus ar fizkultūrininkių stovyklos, besiramstančios į aptrupėjusius irklus; mažų miestelių centruose pasitikdavo tokie patys grubiai nulipdyti leninai, dėl grožio dar nutepti purvinos sidabrinės spalvos aliuminio pudros dažais, kokiais tuomet buvo dažomi radiatoriai chruščiovkių butuose. Būtinai prisimenami sovietiniai partizanai ir karo veteranai.

Daugiau : Litvinizmas: „istorija“, kuri tampa politika

Kostas Rimša apie galimą Rusijos karą su NATO: jie nesugebės užpulti nieko daugiau, išskyrus Baltijos šalis

28/12/2024

Buvęs Kanados žvalgybos karininkas Kostas Rimša Lietuvai atkūrus nepriklausomybę prisidėjo prie to, kad būtų atkurtos Lietuvos specialiosios pajėgos pajėgos ir Lietuvos kariuomenė. K. Rimša sako atvirai: 2022 m., prieš įsiveržiant į Ukrainą, Rusija rinkosi, ką geriau pulti: Ukrainą ar Baltijos šalis. Ekspertas taip pat gana kritiškai žiūri į tai, ar užpuolus Lietuvą, NATO sureaguos pakankamai greitai.
Apie galimą karo grėsmę ir Rusijos galimybes užpulti didesnę Europos dalį, nei tik Baltijos šalys, K. Rimša pasakojo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“.

Daugiau : Kostas Rimša apie galimą Rusijos karą su NATO: jie nesugebės užpulti nieko daugiau, išskyrus Baltijos šalis

Šauliais ir kariais negalės būti turintieji Rusijos, Baltarusijos, Kinijos pilietybes

20/12/2024

Lietuvos šaulių sąjungoje ir Lietuvos kariuomenėje negalės tarnauti asmenys, turintys Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos pilietybes.
Seimas priėmė atitinkamas įstatymų pataisas. Už tai balsavo daugiau kaip 100 parlamentarų.
Jeigu šių šalių pilietybę įgytų jau kariuomenėje tarnaujantis asmuo, jis būtų atleistas iš tarnybos.
Toks pats reikalavimas nustatytas ir Lietuvos šaulių sąjungos nariams.

Prieš 140 metų gimė karininkas, ministras ir karo pedagogas Konstantinas Žukas

18/12/2024

Ar įsivaizduojate, kad žmogus galėtų vienu metu būti ir Seimo narys, ir krašto apsaugos ministras, ir kariuomenės vadas? Generolas leitenantas Konstantinas Žukas buvo. Šiandien 140-ųjų gimimo metinių proga prisimename šį Lietuvos kariuomenės kūrėją savanorį, politiką ir karo pedagogikos pradininką. K. Žuko tarnyba Lietuvos kariuomenėje nebuvo labai ilga, bet buvo ryški.

Daugiau : Prieš 140 metų gimė karininkas, ministras ir karo pedagogas Konstantinas Žukas

Laisvės dvasia gyva: Partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“ Druskininkuose

15/12/2024

2024 m. gruodžio 5-ąją Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje vyko 14-asis Partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“, jungiantis praeitį su dabartimi. Šis prasmingas renginys priminė, kad laisvė – brangi vertybė, kurią puoselėti reikia ne tik per istorijos pamokas, bet ir per muziką, kūrybą bei bendrystę.

Daugiau : Laisvės dvasia gyva: Partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“ Druskininkuose

Aleksandras Žarskus. Glūdėti ar kovoti?

14/12/2024

Labai svarbu yra pamąstyti, – koks likimas laukia Lietuvių tautos ir tuo pačiu mūsų visų. Žvelgiant į tai kas dabar vyksta, neišvengiamai kyla klausimas ar Lietuva ir lietuviškumas apskritai išliks? Jei ir toliau tokiais sparčiais tempais degraduosime ir nyksime visose srityse, tai vargu ar išliksime. Ir tas mūsų silpnėjimas visais atžvilgiais vyksta laisvių ir teisių sąlygomis, kai atrodo yra visos sąlygos augti ir klestėti.

Daugiau : Glūdėti ar kovoti?

Panevėžio gatvėse vyko daug ko įsimintino

13/12/2024

Šiandien Panevėžio kraštotyros muziejus pristato tris naujus ilgalaikės lauko parodos „Panevėžio gatvės: žmonės, įvykiai, vaizdai“ ekspozicinius stendus, įrengtus prie Ramygalos ir Katedros gatvių sankryžos, Sukilėlių aikštėje prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios ir A.Jakšto gatvės skvere.

Daugiau :
Panevėžio gatvėse vyko daug ko įsimintino

Iškilminga akimirka Karaliaus Mindaugo husarų batalione

11/12/2024

Iškilminga akimirka Karaliaus Mindaugo husarų batalione!
Naujosioms bataliono kareivinėms iškilmingai suteiktas divizijos generolo Prano Tamašausko vardas. Šis pavadinimas simbolizuoja pagarbą tarpukario Lietuvos kariuomenės istorijai bei generolo Tamašausko indėliui į mūsų šalies gynybą ir karinę tradiciją.
Ceremonijoje dalyvavo Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas, brigados vadovybė bei kitų batalionų vadai. Tai ne tik pagarba praeičiai, bet ir įsipareigojimas tęsti generolo vertybes – drąsą, garbę ir tarnystę Tėvynei.