 Grupė parlamentarų, atsižvelgusi į akademikų kreipimąsi, siūlo įteisinti naują atmintiną dieną. Septyni Seimo nariai parengė įstatymo pataisą, kad kovo 9-oji būtų minima kaip pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo diena. Anot projekto autorių, tokiu būdu būtų atkreiptas visuomenės dėmesys į svarbų istorinį įvykį, kai Lietuva paminėta seniausiame rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje.
„Ši data yra svarbi Lietuvos istorinei savivokai, nes pereinama iš bevardės egzistencijos į Vakarų civilizacijos pradžią. Minėdami pirmąją Lietuvos vardo paminėjimo dieną, prisimintumėme ir Lietuvos daugiau kaip tūkstantmetę istoriją. Šios datos paminėjimas skatintų puoselėti istorinę atmintį, stiprinti Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, skirti daugiau dėmesio pristatant Lietuvą pasauliui“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte. Skaitykite: https://www.15min.lt/  „Šiemet minime atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, tačiau tikrasis valstybingumas buvo įtvirtintas 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovose – savanorių žygdarbiais kovojant su bolševikais, bermontininkais ir želigovskininkais“, – sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.
„Jauna Lietuvos kariuomenė, nors negausi ir menkai aprūpinta, atrėmė puolimus apgynė ir išsaugojo Lietuvos valstybingumą“, – pabrėžė V. Umbrasas. Daugiau Lapkričio 25 d., sekmadienį, Kryžkalnyje (Raseinių r.) atidengtas ir pašventintas Kęstučio apygardos partizanų memorialas. Partizanų atminimo įamžinimo sumanytojas – kunigas a. a. Alfonsas Svarinskas – buvęs partizanas, tremtinys, 22 metus kalėjęs dėl politinių pažiūrų.
Skaityti daugiau: Kryžkalnyje – memorialas partizanams  Iš kairės: B. Juospaitis ir J. Čeponis Septynių komisijos narių sprendimu Laisvės premija 2019 metų sausio 13 dieną bus įteikta partizanų grupei, tai yra žmonėms, laisvės kovų dalyviams, kurie šiandien dar, laimei, yra su mumis. Laisvės premiją siūloma skirti ir dviems panevėžiečiams: Jonui Čeponiui ir Bronislavui Juospaičiui.
Premiją taip pat siūloma skirti Jonui Kadžioniui, Juozui Jakavoniui, Vytautui Balsiui, Jonui Abukauskui, Juozui Mociui. Tie septyni partizanai veikė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacijoje, ji buvo 1949 metais pasirašytos Laisvės kovų sąjūdžio deklaracijos idėjos ir minties tęsėja. Šiandien jie yra labai garbingo amžiaus, devyniasdešimtmečiai ir daugiau. Šiuos buvusius laisvės kovų dalyvius kaip grupę apdovanojimui pateikė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacija, šiuo metu jau labiau vienijanti buvusių partizanų vaikus, vaikaičius. Minėti partizanai kovojo skirtingose apygardose, skirtingose Lietuvos vietose, tačiau jie atrinkti kaip viso laisvės kovos sąjūdžio simboliai. Partizanų grupė parinkta ir siekiant pabrėžti bendrystės idėją. Be to, kitąmet bus minima Laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos sukaktis – 70 metų.  Lapkričio 11 d. gausus būrys Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų karių ir Utenos bendruomenė kartu pagerbė Laisvės kovų dalyvį Antaną Kraujelį - Siaubūną, kuris minimas kaip vienas iš paskutiniųjų partizanų žuvęs su ginklu rankose. Organizuotu pėsčiųjų žygiu, šventomis mišiomis, naujos knygos pristatymu ir atminimo salvėmis paminėtos 90-osios Laisvės kovų dalyvio A. Kraujelio - Siaubūno gimimo metinės.
Daugiau :  A. Gumuliauskas - komisijos pirmininkas Seimas priėmė Seimo statuto pataisas, kuriomis nutarta sujungti Laisvės kovų ir Valstybės istorinės atminties komisijas ir jai suteikti nuolatinės komisijos statusą.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, pataisų rengimą paskatino siekis užtikrinti veiklos tęstinumą, kurios vienas iš pagrindinių uždavinių yra vykdyti efektyvų valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo politikos, pasipriešinimo okupacijoms, laisvės kovų dalyvių bei nuo okupacijų, SSRS vykusios agresijos metu nukentėjusių asmenų politikos įgyvendinimą Lietuvoje, telkiant valstybės, savivaldybių, mokslo, mokymo ir kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenių bei išeivių iš Lietuvos atstovus, taip pat pavienių istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo, pasipriešinimo okupacijoms, laisvės kovų ekspertų iniciatyvas. eltos inf. Spalio 24 d. Laisvės kovų komisija svarstė Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo Nr. VIII-1517 4, 5 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 straipsniu įstatymo projektą.
Su visuomeninių organizacijų atstovais buvo aptarti nepriklausomybės gynėjų teisinio statuso kriterijai. Projektu siūloma minėtą statusą pripažinti kariams, kurie 1990 m. kovo 11 d.–1991 m. rugpjūčio 21 d. priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė, taip pat asmenims, dalyvavusiems organizuotose struktūrose Lietuvos Nepriklausomybės gynyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. ir Lietuvos Nepriklausomybės gynėjams, kurie nepriklausė organizuotoms struktūroms ir minėtu laikotarpiu gynė svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės puolimo metu, jei tai dokumentais įrodoma, taip pat asmenys, turintys valstybinius apdovanojimus už Nepriklausomybės gynybą. Komisijos posėdyje buvo pritarta parengtam projektui ir jo registravimui. Projektas registruotas spalio 25 d. (Nr. XIIIP-2811). LRS  A. Vitartas Vis labiau pasaulyje populiarėja skaitymai netradicinėse erdvėse: fortuose, prie paminklų rašytojams, prie viešųjų bibliotekų.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ narys, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio sk. pirmininkas Albertas Vitartas kraštiečio Tėvo Stanislovo atminimą pasiūlė paminėti viešaisiais skaitymais prie rugsėjo 28 d. atidengtos memorialinės lentos Dariaus ir Girėno gatvėje. „Kadangi ši memorialinė lenta buvo atidengta 16 valandą, siūlau prie jos kasdien šią valandą paskaityti po vieną Tėvo Stanislovo pamokslą. Šie 2018 metai paskelbti Tėvo Stanislovo metais, tad iki metų pabaigos bus perskaityta 100 pamokslų. Tai labai prasminga: pagerbtas ir kraštiečio atminimas, įprasminti jo metai, taip pat paminėtas ir Lietuvos 100 – metis. Visi žinome, kad Tėvas Stanislovas buvo vienuolis kapucinas, asketas, atsisakęs bet kokio turto. Tad ir jo pamokslų skaitymai vyks bet kokiu oru: ar lyja, ar sninga – pareigą turi atlikti“,- sakė A.Vitartas. Tėvo Stanislovo pamokslų skaitymai prie memorialinės lentos jau prasidėjo nuo spalio 1 dienos. Tad kviečiami visi prisijungti prie viešųjų skaitymų ir ateiti ar atvykti kasdien 16 valandą prie memorialinės lentos jeigu ne paskaityti pamokslo, tai bent pasiklausyti – sugaišite tik kelias minutes, o prasmingos frazės galbūt įstrigs sieloje. Pirmieji šią gražią akciją palaikė ir pamokslus skaitė NGS Radviliškio sk. pirmininkas A.Vitartas ir bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius. Radviliškio kraštas  Spalio 6 d. Lietuva atsisveikino su Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotojų pajėgų vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu. Nuo ryto tūkstantinė žmonių minia Vilniuje suplūdo atiduoti pagarbą Lietuvos partizanų vadui. Jis amžinojo poilsio atgulė Vilniaus Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.
„Tai yra visos Lietuvos žmogus, nes jis atidavė save Lietuvai ir Lietuva jo nepamiršta“, – sakė A. Ramanausko Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Partizanų vado vaikaitė – pulkininkė leitenantė Inga Jancevičienė prisimena senelės – A. Ramanausko-Vanago žmonos žodžius, kad garsusis jos vyras niekada nesuabejojo savo pasirinkimu kovoti ir siekti nepriklausomos Lietuvos.  Po pustrečio mėnesio darbų įgyvendintas projektas „Kęstučio apygardos aukų memorialinio paminklo statyba ir teritorijos sutvarkymas“ Kryžkalnyje (Nemakščių sen.).
Vertikalus akcentas – lauko koplyčia su kryžiumi, simbolizuojanti amžiną veržimąsi, tikėjimą ir rimtį bei pagarbą žuvusiesiems. Koplyčios viduje – nepailsusio kovotojo už Lietuvos laisvę disidento, monsinjoro Alfonso Svarinsko skulptūra, ant santvarų pakabinta keletas varpų, kuriais skambinti galės atvykę lankytojai. Pagrindinė traukos ašis – apšviesta laiptų tiesi linija, orientuota Tauragės – Kelmės automagistralės kryptimi. Teritorija aplink šį statinį bus apsodinta kalninėmis pušaitėmis. Kryžkalnio memorialas primins Lietuvos praeitį, laisvės kovas mūsų šalies ir viso pasaulio žmonėms. Šis objektas yra puikiai matomas ir lengvai pasiekiamas.  Popiežius Lietuvoje Popiežius: šis šimtmetis jums buvo paženklintas išbandymais ir kančiomis
„Tai, kad čia piligrimystę po Baltijos šalis pradedu Lietuvoje, kuri, kaip mėgdavo sakyti šventasis Jonas Paulius II, yra „tyli karštos meilės tikėjimo laisvei liudytoja", mane be galo džiugina ir teikia vilties", – kalbėjo popiežius, dėkodamas lietuviams atvėrusiems savo namų ir tėvynės duris. Šventasis Tėvas sakė į Lietuvą atvykęs jai ypatingu metu, nes šiemet švenčiame Nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį. Pasak jo, pastarasis šimtmetis Lietuvai buvo paženklintas daugybe išbandymų ir kančių: kalinimų, trėmimų, net kankinystės.  Visą šį savaitgalį Vilniuje tradiciškai vyko Tautų mugė, pristatanti įvairių Lietuvoje gyvenančių tautų tradicijas, nacionalinius valgius ir papročius. Tik Lietuvos istorijai mugėje vietos neužteko. Lukiškių aikštėje šventei iškilo didžiulė scena, kuri kone liečiasi su šimtmečio ratu - jame palaidotos kovų už Lietuvos laisvę relikvijos. Visą savaitgalį ant jų ir šalia esančios atminimo lentos laipios šventės dalyviai ir žiūrovai gal net nesuprasdami, kad po jų kojomis - dalis mūsų Tautos didvyrių. Šimtmečio rate vasario 16-ąją buvo palaidota 111 pašventintų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę relikvijų su jas lydinčiais dokumentais. Tarp įvairias kovas už laisvę menančių relikvijų yra žemės iš partizanų žūties vietų, Medininkų pasienio posto, Žalgirio ir Saulės mūšių vietų, Rainių miškelio, Televizijos bokšto teritorijos, Adolfo Ramanausko-Vanago liemenės siūlai, Antano Kraujelio-Siaubūno plaukų sruoga. Ertmė su relikvijomis buvo uždaryta granitine atminimo lenta su užrašu: „Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę. Atmintis ir pagarba.“
Daugiau: Sumindžiotos mūsų istorinės relikvijos  Šią savaitę susitikimo su skaitytojais metu vienas iš Sąjūdžio pradininkų, filosofas, rašytojas Arvydas JUOZAITIS, pusšimčio Lietuvos intelektualų viešai prašomas kelti kandidatūrą į prezidentus būsimuose rinkimuose, patvirtino steigiąs judėjimą „Lietuva yra ČIA“.
Skaityti daugiau: Arvydas Juozaitis: šanso atgimti per sąjūdį nebėra  Rugsėjo 7 dieną mirė Lietuvos didvyris, 1941-ųjų Birželio sukilimo, vėlesnės pokario rezistencijos ir galiausiai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio aktyvus dalyvis Jonas Algirdas Antanaitis (1921-2018). Studijuodamas dalyvavo ateitininkų veikloje, nuo 1942 m. dalyvavo pogrindinėje Lietuvių fronto veikloje. 1944 m. rudenį vienas iš Lietuvos išlaisvinimo tarybos iniciatorių.
1945 m. vasarą sovietinio saugumo suimtas ir nuteistas už politinę veiklą. Iki 1954 m. kalėjo šiaurėje, daugiausia Vorkutos specialaus režimo lageryje. Paminėtinas milžiniškas J. A. Antanaičio indėlis į Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Centro išleisto fundamentalaus veikalo „Sukilimas“ parengimą. 1995-1996 m. buvo Seimo narys. A. Antanaitis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu, Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, garbės ženklais ir padėkos raštais.  Rugpjūčio 31 d. Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje vyko Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimo ceremonija, skirta Laisvės dienos 25-osioms metinėms paminėti. Būtent šią dieną, 1993 m. 23 val. 46 min. iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis Sovietų okupacinės armijos karinis ešelonas. Iškilmingos ceremonijos pradžią pažymėjo Lietuvos … Skaityti toliau →
 A. Vitartas (pirmas iš dešinės) 100 pergalių Lietuvai , tai Lietuvos 100 mečiui skirtas renginys. Lietuvai jau dovanotos 100 dainų, 100 posmų, o dabar - Lietuvai 100 pergalių.
Rugpjūčio 25 dieną apie 200 sportininkų iš visos Žemaitijos savo jėgas ir ištvermę išbandė įvairiose sporto rungtyse . Šachmatų – šaškių dvikovės ir tinklinio varžybos prasidėjo jau nuo ankstyvo ryto. Sportininkus pasveikino ir gražių partijų palinkėjo Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai, šventės organizatoriai . ,,Ryškėnų vasara 2018“ dalyvavo ir NGS Radviliškio sk. pirmininkas Albertas Vitartas, kuris veteranų šachmatų – šaškių varžybose užėmė pirmąją vietą. Sveikiname !  Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai prie paminklo A. Sakalauskui Rugpjūčio 21 d. Vilniuje paminėtos paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 27-osios žūties metinės. Pagerbimo ceremonija vyko jo žūties vietoje netoli Seimo. „Bandau įsivaizduoti, kiek gražių ir prasmingų darbų būtų atlikęs šitas žmogus, kurio genuose buvo užkoduota atsakomybė ir pareigos supratimas, meilė Tėvynei ir ypatinga drąsa“, – renginyje sakė Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė. Ji įteikė auksinį atkurtos Lietuvos šimtmečio ženklelį žuvusio kario savanorio motinai Genovaitei Sakalauskienei.
Renginio metu buvo atliktas Lietuvos himnas, A. Sakalausko atminimas pagerbtas tylos minute, jo garbei iššautos trys salvės. Pagerbimo ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai.  Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai Plungėje. Nuotrauka S. Žiliaus Liepos 21 d. Plungėje autorius Alfonsas Beresnevičius pristatė knygą KOVOJUSIEMS IR ŽUVUSIEMS ATMINTI.
Prisimena įvykių liudininkai. Taip pat medžiaga iš archyvų. Knygą spausdino Viktoro Mačernio spaustuvė www.meskinas.lt Knygos autorius ir dalyviai pasakojo knygos atsiradimo istoriją. Prisiminė tremties negandas ir kovą už Nepriklausomybę. Reti kadrai. Gyvai Lietuvos partizanai. Lietuvai 100 metų. Kapitonas Bronius Juospaitis (gim.1925m) pasakoja apie paskutinį savo būrio mūšį 1951m. Klausytojus žavi vado atmintis ir nuoseklus, žmogiškas įvykių pasakojimus. Renginyje dalyvauja LNGS nariai iš visos šalies, vadui padėkos žodį taria seimo narys Povilas Urbšys. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos renginys iš ciklo Šimtmečio Nepriklausomybės gynėjai. Renginio vieta: Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir SĄJŪDŽIO muziejus Panevėžyje. Organizavo LNGS valdybos narė Leontina Telksnienė ir kolegės.
Amžinojo poilsio Adolfas Ramanauskas – Vanagas atguls Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone26/6/2018  „Mūsų uždavinys – su derama valstybės pagarba palaidoti šią iškilią ir drąsią asmenybę. Kartu su šeimos nariais komisija vieningai priėjo išvados, kad Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas -Vanagas turi būti palaidotas spalio 6 dieną Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone“,- sakė Vyriausybės kancleris . A.Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje. Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus. Okupacinio režimo sprendimu jis buvo nuteistas mirties bausme 1957 metais.
 Tai istoriniais 1990 metais prisikėlusios lietuvių tautos kančias simbolizuojantis paminklas. Stovi jis Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, prie tais pačiais 1990-aisiais tikinčiųjų atkurtos Švč. Trejybės bažnyčios. Kad ir kaip būtų keista, apie šio reikšmingo, istorinę ir meninę vertę turinčio paminklo pastatymą šiandien žinoma tiek, kiek parašyta kitoje jo pjedestalo pusėje. Paminklo fundatoriai yra Zenonas Lipnevičius, Vyturys Giknius ir Valdas Brazdžiūnas. Skulptorius Juozas Lebednykas. Architektas Vacys Andriuška. Internete ir kitur galima rasti ne vieną šio paminklo aprašymą, bet informacija apie jį tokia pat trumpa. Blogiausia, kad apie paminklo atidengimą 1990 metais ano meto spaudoje nebuvo pateikta jokio reportažo. Laikui bėgant, paminklo pastatymo įvykiai išblėso, o apie juos nesant rašytinių duomenų, liko užmiršti. Paieškoję kitur sutinkamų žinių, pamėginkime sudėlioti nors fragmentinę šio paminklo pastatymo istoriją.
Trumpa ištrauka iš renginio "Lietuvos šimtmečio žmonės", kurį organizavo Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyrius. Renginyje dalyvavo partizanų būrio "Vėtra" vadas Bronislovas Juospaitis. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai iš visų Lietuvos skyrių kvapą užgniaužę klausėsi B. Juospaičio pasakojimų apie kovą už laisvę.
Filmuką sukūrė NGS Panevėžio sk. narys A. Bajorūnas  Birželio 10 d. Panevėžio Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje vyko renginys „Lietuvos šimtmečio laisvės gynėjai“, kurį organizavo Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyrius.
Renginyje dalyvavo buvęs partizanų būrio "Vėtros“ vadas, dimisijos kapitonas Bronislovas Juospaitis. Savo nuoširdžiu pasakojimu jis visus nukėlė į 1943-1951 partizanavimo metus, 15 metų buvimo lageryje, savo asmeniniu pavyzdžiu liudydamas patriotiškumą ir neišmatuojamą meilę Tėvynei. Padėkos žodį tarė Lietuvos NGS pirmininkas A. Kulikauskis. Atsargos pulkininkas A. Dudavičius pristatė naują knygą apie Dainavos krašto partizanus. Renginyje dalyvavo Seimo narys P. Urbšys. Jis pasveikino visus su gražia švente, o aktyviausiems NGS nariams Bronislovui Juospaičiui, Dalei Bajorūnienei, Jadvygai ir Algimantui Petkevičiams įteikė padėkos raštus. Skaitykite: http://www.radviliskiokrastas.lt/  Birželio 7 d. pagaliau oficialiai paskelbta, kad Vilniaus universiteto mokslininkams pavyko identifikuoti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus. VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas šią naujieną pristatė kaip labai džiugią mūsų šaliai ir ypatingai malonią vien jau todėl, kad istorinė tiesa buvo išsiaiškinta švenčiant Lietuvos šimtmetį ir minint A. Ramanausko-Vanago metus.
Skaityti daugiau: Vasario 16-ąją keliausiu prie Vanago kapo |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas 
LR Konstitucija
Archyvas
December 2018
KategorijosPuslapį administruoja Leontina. Telksnienė
|
RSS Feed
Powered by
Create your own unique website with customizable templates.
Create your own unique website with customizable templates.