Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius - Naujienos iš Lietuvos

SADM nepritaria, kad būtų plečiama parama nepriklausomybės gynėjams

25/4/2019

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nepritarti projektui valstybės lėšomis laidoti nepriklausomybės gynėjus.
„(...) siūlymas skirti laidojimo išlaidų kompensacijas mirus nepriklausomybės gynėjams, neatsižvelgiant į jų patirtos žalos pobūdį ir dydį, neatitiktų valstybės paramos teikimo nepriklausomybės gynėjams principo“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Šv.Ignoto bažnyčioje atidengtas bareljefas žuvusiems kariams

18/4/2019

Šv. Ignoto bažnyčioje atidengtas bareljefas žuvusiems Lietuvos kariams. KAM nuotr.

„Per amžius budėję, laisvę laimėjom per aukas ir pasišventimą“ - toks užrašas puošia balandžio 17 d. Šv. Ignoto Lietuvos kariuomenės bažnyčioje Vilniuje Krizmos Šv. Mišių metu atidengtą bareljefą. Jis skirtas žuvusiems Lietuvos kariams.
„Bareljefo kompozicijoje esantis karys su skydu, ant kurio pavaizduoti Gediminaičių stulpai rodo kad jis kovojo už Lietuvos laisvę. Tad buvome, esame ir būsime nenugalimi“, - sakė bareljefą atidengęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Kartu buvo atidengtos ir trys atminimo lentos pagerbiant žuvusius Lietuvos karius: savanorį Artūrą Sakalauską, žuvusį Vilniuje 1991 m. rugpjūčio 21 d., vyresnįjį leitenantą Normundą Valterį, žuvusį Bosnijoje ir Hercegovinoje 1996 m. balandžio 17 d. ir seržantą Arūną Jarmalavičių, žuvusį Afganistane 2008 m. gegužės 22 dieną.
Atidengtame bareljefe vaizduojamas karys, kovojęs ir žuvęs, bet jo dvasia liko nenugalėta. Kovotojas yra globojamas dviejų angelų. Visos trys figūros yra apjungtos fone esančios vėliavos.
Idėjos įamžinti žuvusius Lietuvos karius iniciatoriai - karo istorikas Valdas Rakutis ir ilgametis Lietuvos kariuomenės dailininkas Giedrius Reimeris. Bareljefo autoriai - skulptoriai Leonas ir Eimantas Pivoriūnai.

Iškilmingai paminėtas Žaslių kautynių šimtmetis

12/4/2019

Žaslių kautynės – 1919 m. balandžio 2–8 d. Strošiūnų, Pajautiškių, Guronių, Žaslių geležinkelio stoties ir Žaslių miestelio apylinkėse tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų vykusios kautynės, kurios buvo vienas svarbesnių 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų bolševikų fronte etapų.

Laisvės kovų ir istorinės atminties komisija smerkia Jono Noreikos atminimo išniekinimą

10/4/2019

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pasmerkė Vilniuje įvykdytą rezistento Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos išniekinimą, kai skandalingai pagarsėjęs advokatas Stanislovas Tomas savavališkai sudaužė J. Noreikos atminimo lentą, o visą vandalizmo aktą nufilmavo ir paskelbė internete. Komisija ragina Vilniaus miesto savivaldybę užkirsti kelią teisiniam nihilizmui ir užtikrinti atminimo lentos atstatymą.

Jonas Kadžionis-Bėda. Ar yra kita valstybė pasaulyje, kuri taip tyčiotųsi iš savo didvyrių?

6/4/2019

Jūsų dėmesiui siūlome partizano Jono Kadžionio-Bėdos kalbą, pasakytą Seime kovo 29-ąją, per Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Endriukaičio surengtą spaudos konferenciją „Ar Lietuvoje visiems galioja Konstitucijos 25, Baudžiamojo kodekso 170, 170(2), 226 ir 313 straipsniai?“

Kad okupacijos metais buvo niekinami partizanai, tai buvo suprantama – Lietuva buvo okupuota. Ir buvo okupuota ne blogio imperijos, o tiesiog šėtono imperijos. Ir žmonės su partizanais darė neįsivaizduojamus dalykus – tai buvo velnio apsėstų žmonių darbas. Buvo niekinami jie, ant jų šlapinamasi, išrengiami nuogai, ant mergaitės paguldomi vyrai, žodžiu, siautėjo kaip išmanydami.
Skaityti daugiau: Ar yra kita valstybė pasaulyje, kuri taip tyčiotųsi iš savo didvyrių?

Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai – 100 metų

4/4/2019

Prieš šimtą metų, 1919 m. balandžio 4 d., buvo nutarta parengti įstatymą, pagal kurį Lietuvoje būtų įtvirtintas prezidentinės Respublikos modelis. Tuo metu nuolat vyko ginčai dėl Prezidento institucijos reikalingumo, kirtosi skirtingas pažiūras išpažįstančių žmonių nuomonės. Kairiosioms partijoms Prezidento institucija asocijavosi su monarchija ir atrodė antidemokratiška, o štai dešiniųjų partijų atstovai tikrai pasvajodavo apie Mindaugo II karūną. Dauguma Lietuvos gyventojų tuo metu pirmą kartą išgirdo ir patį žodį – „prezidentas“.

Vilniui nereikia nei A.Smetonos, nei Vyčio

31/3/2019

Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje paskelbė kreipimąsi į Lietuvos valdžią, kuriame siūlo už privačius pinigus Vilniuje statyti paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Ši iniciatyva, panašu, taip ir liks tik dar vienu bandymu sostinėje įamžinti Lietuvos valstybės pamatų kūrėją. Kol valstybės ir Vilniaus vadovai „nemato galimybės“, ukmergiškiai, kuriems skaudu, jog daugelis Lietuvoje A.Smetoną pažįsta tik tokį, kokį vaizdinį įkalė sovietinės klišės, paminklą prezidento gimtinėje Užulėnyje ketina pastatyti per smetonines, rugpjūčio 10-ąją, kai bus minimos 145-osios jo gimimo metinės.
Daugiau:
Vilniui nereikia nei A.Smetonos, nei Vyčio

Nuosprendis dar ne pabaiga

31/3/2019

Sausio 13-osios byloje po 28 metų paskelbti nuosprendžiai. Dar neįsiteisėję, nes, be abejo, bus apskųsti. Tačiau vis vien pasiektas labai svarbus teisingumo etapas. Vilniaus apygardos teismas patvirtino, jog byloje visi 67 kaltinamieji tikrai buvo kalti. Dėl 14 taikių mūsų piliečių mirčių, dėl šimtų sužalotų. Iki tol tai buvo tvirtinama tik Generalinėje prokuratūroje.
Ar jau pabaiga? Toli gražu. Rusijoje jau dabar keliamas triukšmas. Svetima valstybė bando kritikuoti kitos valstybės įstatymus. Gąsdina svetimos valstybės teisėjus bei prokurorus. Bet nenustebino. To ir reikėjo tikėtis.

Daugiau: Nuosprendis dar ne pabaiga

Pagerbtas generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimas

26/3/2019

Kovo 15-ąją – palangiškiai pagerbė Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vado bei organizatoriaus, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatoriaus, generolo Jono Žemaičio – Vytauto, 2009 m. kovo 11 d. Seimo deklaracija pripažinto Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas TSRS okupacijos metais, atminimą. Taip paminėtos 110-osios J. Žemaičio-Vytauto gimimo metinės, o ir tai, jog šie metai paskelbti Jono Žemaičio-Vytauto metais.
Daugiau Palangiškiai pagerbė generolo Jono Žemaičio – Vytauto atminimą

Kunigas Robertas Grigas: dalis tikinčių žmonių šiandien jau nebeturi už ką balsuoti

24/3/2019

Lietuva įžengė į 30-uosius nepriklausomybės metus, ir jaunoji karta tik iš tėvų ar senelių pasakojimų ar senų juodai baltų vaizdo juostų tegirdi, koks buvo kelias į laisvę. Kas tą baisiąją sausio naktį gynė Aukščiausią Tarybą (dabar – Seimą), ko gero, iki šiol prisimena sodrų, išskirtinį joje mišias laikiusį ir, sovietų tankams džeržgiant netoliese, miniai prie Parlamento palaiminimą suteikusį kunigą Robertą Grigą.

Skaitykite daugiau: „Dalis tikinčių žmonių šiandien jau nebeturi už ką balsuoti“

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdis

22/3/2019

Kovo 20 d. Seime vyko Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos organizuojami klausymai dėl Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo Nr. VIII-1517 4, 5 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 straipsniu įstatymo projekto (XIIIP-2811). .
Kviečiame pasiklausyti posėdžio įrašo.
Posėdžio transliacija

Anapilin iškeliavo legendinis partizanas Vytautas Balsys

19/3/2019

V.Balsys-Uosis gimė lygiai prieš 96-erius metus – 1923 m. kovo 18 d. Būdamas jaunas, 1944 m. jis gavo šaukimą į Raudonąją armiją, todėl susiruošė partizanauti. Partizanavo Kazlų Rūdos miškuose. 1945 m. buvo sunkiai sužeistas Žiemkelio kautynėse. Sužeistas V.Balsys-Uosis pusmetį slapstėsi Kauno rajone esančioje Papiškės-Novos partizanų žeminėje. 1944-1945 m. skirtingu laiku, šiame bunkeryje slapstėsi net 19 krašto partizanų. 1944-1948 m. V.Balsys-Uosis buvo Tauro apygardos partizanas. 1948 m. jis buvo suimtas ir nuteistas 10 metų pataisos darbų lagerio ir 15 metų tremties, aštuonerius metus priverstinai dirbo anglies kasyklose „Kajerkan“, 10 metų – Karagandos vario kasykloje. Iš tremties į Kauną buvęs partizanas grįžo tik 1966-aisiais. 2000 m. V. Balsys-Uosis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžium. Atkūrus Nepriklausomybę ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizaciją, ilgą laiką buvo jos štabo viršininku. 2018 m. kartu su kitais partizanais apdovanotas Laisvės premija.
V. Balsys -Uosis mirė 2019 m. kovo 18 d.

Arvydas Juozaitis. Jokios „globalios” Lietuvos nėra. Lietuva yra Čia.

26/2/2019

A. Juozaitis priminė, kad dar vasarą paskelbtų rinkiminių tezių pirmoji buvo, jog „Globalios Lietuvos nėra, Lietuva yra čia“. Šis teiginys suteikė vardą ir visam Sambūriui „Lietuva yra čia“. Ištakos šito pavadinimo, šito judėjimo yra dar 1983 m. pasirodęs Romualdo Ozolo straipsnis „Pasaulis yra čia“. „Nuo Sąjūdžio laikų, kurio pagrindinis ideologas buvo R. Ozolas, mes ir tęsiame šitą liniją“, – teigė A. Juozaitis.

Daugiau: . Jokios „globalios” Lietuvos nėra. Lietuva yra Čia.

Dabartiniams politikams - partizano Vytauto Balsio-Uosio kritikos kirtis

20/2/2019

Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime iškilmingai paminėtos 70-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Deklaracijos paskelbimo metinės. Ta proga iškilmingą kalbą sakęs atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos štabo viršininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, 2018 m. Laisvės premijos laureatas Vytautas Balsys-Uosis visus ragino didžiuotis Lietuvos Nepriklausomybės gynėjais bei jos istorija, tačiau neiškentė ir nepažėręs kritikos dabartiniams politikams.

Panevėžiečiai švenčia 101-ąsias Lietuvos Valstybės atkūrimo metines

16/2/2019

Nežiemiškai šiltą vasario 16-ąją Panevėžyje prasidėjo Laisvės pavasario festivalis, truksiantis iki pat Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos. Į Laisvės aikštę švęsti 101-ųjų valstybės atkūrimo metinių susirinko šimtai panevėžiečių ir miesto svečių. Tai viena tų švenčių, kuri sujungia visą tautą ir suvienija prasmingam pasibuvimui kartu.

Daugiau :Panevėžiečiai švenčia 101-ąsias Lietuvos Valstybės atkūrimo metines

.

Kunigas R. Grigas. Jokios neužmirštuolės, aguonos nė gvazdikai negali ir neturi išstumti Vyčio, Trispalvės ir Gedimino stulpų

29/1/2019

Prieš keletą metų nekaltu melsvos pelkių gėlelės simboliu iš Sausio 13-osios minėjimų buvo imtasi išstūminėti (ar juo pakeitinėti) tautinius Lietuvos simbolius, su kuriais prieš sovietų tankus ir kalašnikovus stojo 1991 metų didvyriai – Trispalvę, Vytį, Gedimino stulpus. Simbolius, kurie Sąjūdžio, pogrindžio spaudos, girių rezistencijos ir ankstesnių sukilimų kariams savanoriams reiškė labai konkrečius tikslus ir prasmes. Lietuvos valstybingumo siekį, lietuvių tautos dvasinės ir fizinės gyvybės gynimą, istorinę tiesą ir asmeniškai, laisvai prisiimamą auką už visas tas vertybes.

Radviliškio rajone prisiminti tragiški 1991 metų sausio 13-osios nakties įvykiai ir pagerbti NGS nariai

18/1/2019

Minint 28-ąsias kruvinųjų įvykių metines, Radviliškio rajone prisiminti tie, kurie žuvo 1991 metais sausio 13-osios naktį. Prisiminti tie, kurie stovėjo tada visuose Lietuvos miestuose prie svarbių valstybei objektų, pastatų ir gynė teisę į nepriklausomybę. Radviliškio rajono bažnyčiose aukotos šventosios mišios, giedota „Tautiška giesmė“, skaitomi baisiosios nakties liudininkų prisiminimai, 14 varpo dūžių pagerbti didvyriai, kurie tą naktį atidavė savo gyvybes vardan laisvos Lietuvos.
Radviliškyje vykusiame minėjime Oro gynybos bataliono vadas mjr. Vaidas Šimaitis įteikė pažymėjimus ir ženklelius Lietuvos nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkui ir nariams .

R. Žilionytė. Žmonės žino, kam dėkoti už Laisvę

18/1/2019

Sekmadienį minėjome krauju istorijoje įsirėžusią Sausio 13-ąją. Dieną, kai Tikrieji Tautos Didvyriai paguldė galvas dėl jūsų ir mūsų Laisvės. Vyresni žmonės dar atsimena naktį, kai parako kvapas širdį graužė labiau nei kvėpavimo takus, kai garsūs pabūklų šūviai sprogdino ausų būgnelius, bet garsiau nei bet kada galėjai girdėti skanduojamą žodį „Laisvė“.

2019-01-12 Laisvės gynėjų susitikimas „Budėjimas naktyje“

12/1/2019

Sausio 12 d., Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seime įvyko tradicinis Laisvės gynėjų susitikimas. 11 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje į iškilmingą rikiuotę sustojo Laisvės gynėjai, juos pasveikinti atėjo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis.
12 val. Kovo 11-osios Akto salėje prasidėjo susitikimas. Susitikimo dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Kunigas Robertas Grigas susitikimo dalyvius pakvietė bendrai maldai.

2019-ieji –Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metai

4/1/2019

Laisvės premiją siūloma skirti ir dviems buvusiems partizanams panevėžiečiams

15/11/2018

Iš kairės: B. Juospaitis ir J. Čeponis

Septynių komisijos narių sprendimu Laisvės premija 2019 metų sausio 13 dieną bus įteikta partizanų grupei, tai yra žmonėms, laisvės kovų dalyviams, kurie šiandien dar, laimei, yra su mumis. Laisvės premiją siūloma skirti ir dviems panevėžiečiams: Jonui Čeponiui ir Bronislavui Juospaičiui.
Premiją taip pat siūloma skirti Jonui Kadžioniui, Juozui Jakavoniui, Vytautui Balsiui, Jonui Abukauskui, Juozui Mociui. Tie septyni partizanai veikė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacijoje, ji buvo 1949 metais pasirašytos Laisvės kovų sąjūdžio deklaracijos idėjos ir minties tęsėja. Šiandien jie yra labai garbingo amžiaus, devyniasdešimtmečiai ir daugiau.
Šiuos buvusius laisvės kovų dalyvius kaip grupę apdovanojimui pateikė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacija, šiuo metu jau labiau vienijanti buvusių partizanų vaikus, vaikaičius. Minėti partizanai kovojo skirtingose apygardose, skirtingose Lietuvos vietose, tačiau jie atrinkti kaip viso laisvės kovos sąjūdžio simboliai. Partizanų grupė parinkta ir siekiant pabrėžti bendrystės idėją. Be to, kitąmet bus minima Laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos sukaktis – 70 metų.

Laisvės kovų komisija užregistravo projektą dėl nepriklausomybės gynėjų teisinio statuso

31/10/2018

Spalio 24 d. Laisvės kovų komisija svarstė Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo Nr. VIII-1517 4, 5 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 straipsniu įstatymo projektą.
Su visuomeninių organizacijų atstovais buvo aptarti nepriklausomybės gynėjų teisinio statuso kriterijai. Projektu siūloma minėtą statusą pripažinti kariams, kurie 1990 m. kovo 11 d.–1991 m. rugpjūčio 21 d. priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė, taip pat asmenims, dalyvavusiems organizuotose struktūrose Lietuvos Nepriklausomybės gynyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. ir Lietuvos Nepriklausomybės gynėjams, kurie nepriklausė organizuotoms struktūroms ir minėtu laikotarpiu gynė svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės puolimo metu, jei tai dokumentais įrodoma, taip pat asmenys, turintys valstybinius apdovanojimus už Nepriklausomybės gynybą.
Komisijos posėdyje buvo pritarta parengtam projektui ir jo registravimui. Projektas registruotas spalio 25 d. (Nr. XIIIP-2811).
LRS

Bendruomenės iniciatyva – viešieji pamokslų skaitymai

19/10/2018

A. Vitartas

Vis labiau pasaulyje populiarėja skaitymai netradicinėse erdvėse: fortuose, prie paminklų rašytojams, prie viešųjų bibliotekų.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ narys, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio sk. pirmininkas Albertas Vitartas kraštiečio Tėvo Stanislovo atminimą pasiūlė paminėti viešaisiais skaitymais prie rugsėjo 28 d. atidengtos memorialinės lentos Dariaus ir Girėno gatvėje.
„Kadangi ši memorialinė lenta buvo atidengta 16 valandą, siūlau prie jos kasdien šią valandą paskaityti po vieną Tėvo Stanislovo pamokslą. Šie 2018 metai paskelbti Tėvo Stanislovo metais, tad iki metų pabaigos bus perskaityta 100 pamokslų. Tai labai prasminga: pagerbtas ir kraštiečio atminimas, įprasminti jo metai, taip pat paminėtas ir Lietuvos 100 – metis. Visi žinome, kad Tėvas Stanislovas buvo vienuolis kapucinas, asketas, atsisakęs bet kokio turto. Tad ir jo pamokslų skaitymai vyks bet kokiu oru: ar lyja, ar sninga – pareigą turi atlikti“,- sakė A.Vitartas.
Tėvo Stanislovo pamokslų skaitymai prie memorialinės lentos jau prasidėjo nuo spalio 1 dienos. Tad kviečiami visi prisijungti prie viešųjų skaitymų ir ateiti ar atvykti kasdien 16 valandą prie memorialinės lentos jeigu ne paskaityti pamokslo, tai bent pasiklausyti – sugaišite tik kelias minutes, o prasmingos frazės galbūt įstrigs sieloje.
Pirmieji šią gražią akciją palaikė ir pamokslus skaitė NGS Radviliškio sk. pirmininkas A.Vitartas ir bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.

Radviliškio kraštas

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas -Vanagas atgulė amžino poilsio

6/10/2018

Spalio 6 d. Lietuva atsisveikino su Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotojų pajėgų vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu. Nuo ryto tūkstantinė žmonių minia Vilniuje suplūdo atiduoti pagarbą Lietuvos partizanų vadui. Jis amžinojo poilsio atgulė Vilniaus Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.
„Tai yra visos Lietuvos žmogus, nes jis atidavė save Lietuvai ir Lietuva jo nepamiršta“, – sakė A. Ramanausko Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Partizanų vado vaikaitė – pulkininkė leitenantė Inga Jancevičienė prisimena senelės – A. Ramanausko-Vanago žmonos žodžius, kad garsusis jos vyras niekada nesuabejojo savo pasirinkimu kovoti ir siekti nepriklausomos Lietuvos.

Tradicinė sporto ir meno šventė ,,Ryškėnų vasara – 2018

30/8/2018

A. Vitartas (pirmas iš dešinės)

100 pergalių Lietuvai , tai Lietuvos 100 mečiui skirtas renginys. Lietuvai jau dovanotos 100 dainų, 100 posmų, o dabar - Lietuvai 100 pergalių.
Rugpjūčio 25 dieną apie 200 sportininkų iš visos Žemaitijos savo jėgas ir ištvermę išbandė įvairiose sporto rungtyse . Šachmatų – šaškių dvikovės ir tinklinio varžybos prasidėjo jau nuo ankstyvo ryto. Sportininkus pasveikino ir gražių partijų palinkėjo Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai, šventės organizatoriai .
,,Ryškėnų vasara 2018“ dalyvavo ir NGS Radviliškio sk. pirmininkas Albertas Vitartas, kuris veteranų šachmatų – šaškių varžybose užėmė pirmąją vietą.
Sveikiname !