|
0 Comments
 [LIETUVOS VALSTYBĖS VADOVO, KOVOJUSIO SU SOVIETŲ OKUPACIJA,
LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJOS SIGNATARO, LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO GINKLUOTŲJŲ PAJĖGŲ VADO, ADOLFO RAMANAUSKO-VANAGO PAMINKLO ATIDENGIMAS IR ANTRŲJŲ LAIDOTUVIŲ METINIŲ MINĖJIMAS 2020 M. SPALIO MĖN. 6 DIENA, VILNIUS . 10.30 val. Šv. Mišios Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. (Antakalnio g. 1) 12.00 val. Iškilminga paminklo atidengimo ceremonija Valstybės vadovų panteone Antakalnio kapinėse. Kviečiame dalyvauti. Kryžkalnyje atidengtas monumentas Lietuvos partizanams - kovotojams už šalies nepriklausomybę20/9/2020  Kryžkalnyje atidengtas monumentas Lietuvos partizanams - kovotojams už šalies nepriklausomybę. Roberto Dačkaus nuotr. Rugsėjo 20 d. Raseinių rajone, Kryžkalnyje, atidengtas memorialas, kuriuo įamžintas Lietuvos partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje su sovietų okupantais, atminimas. „Šiandien prisimename tuos, kurie negailėdami savęs kovojo už Lietuvos laisvę, ir tuos, kurie šioje kovoje pražuvo - pašauti girių tankmėje, susprogdinti žeminėse, paniekinti miestelių aikštėse. - atidarymo ceremonijoje kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės pastangomis užbaigtas dar prieš gerą dešimtmetį a. a. monsinjoro Alfonso Svarinsko pradėtas kilnus darbas ir pastatytas monumentas Lietuvos partizanams - pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę.  Konkursinis darbas „Kabinetas“. Irmanto Sidarevičiaus nuotr. Lietuvos architektų sąjungoje visuomenei pristatyti paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai sukūrimo ir aplinkos, kurioje paminklas stovės prie pastato Gedimino pr. 13, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos projektai.
Vieta, kurioje stovės paminklas, pasirinkta neatsitiktinai - A.Smetona bus įamžintas skvėrelyje prie pastato Gedimino pr.13, kuris vilniečiams geriau žinomas kaip Vilniaus centrinis knygynas. Ši vieta yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybės atkūrimo istorija. 1918 m. toje vietoje buvusiame pastate, kurį 1944 m. sovietai sunaikino, dirbo A.Smetonos vadovaujama Lietuvos Valstybės Taryba. Paminklas turėtų iškilti maždaug toje vietoje, kur buvo A.Smetonos kabinetas. Tiesa, tiksli kabineto vieta, nėra žinoma, mat vietoj sunaikintų Valstybės tarybos rūmų vėliau buvo pastatytas dabar čia stovintis pastatas, kuris yra kur kas mažesnis už buvusį.  Utenos raj. Vyžuonose vyko šventinis renginys, skirtas pagerbti Vyžuonų krašte žuvusius Lietuvos partizanus.
Pastebėtina, kad prieš 75-ius metus, 1945 m. rugsėjo 15 d., prie Kunigiškių kaimo, Dvarašilio miške, Vyžuonų valsčiuje Vytauto apygardos Šarūno rinktinės partizanai Stasys Žvirblis, Jonas Zabulis ir Stasys Garunkštis, nenorėdami pasiduoti sovietų okupantams, susisprogdino bunkeryje. Tai pirmieji Vyžuonų krašto partizanai, kurie savo noru atidavė gyvybes už Lietuvą. Iš viso šiame krašte žuvo virš 100 Lietuvos partizanų buvo ištremta apie 200 asmenų, už pagalbą partizanams nuteisti ir įkalinti 122 asmenys.  Skulptorius Algirdas Kuzma sako jaučiantis didelę atsakomybę ir pasididžiavimą kurti paminklą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Įkvėpimo sėmėsi iš savo tėvo – jis prieš daugiau nei du dešimtmečius buvo nulipdęs Ramanausko-Vanago biustą.
Skaityti daugiau: Ramanausko-Vanago paminklo atidengimu besidžiaugianti dukra: tai ne vien tėvelio kapas, bet ir simbolis kitiems  Kam pirmosios, kam dešimtosios, o kam jau ir trisdešimtosios Krašto apsaugos savanorių pajėgų žaidynės. Kovinė dvasia ir sportinis bei karinis pasirengimas kariams savanoriams neišblėsęs, todėl į žaidynes suvažiavo savanoriai iš visos Lietuvos. Iškilmingas žaidynių atidarymas, į kurį savanoriai žygiavo aidint KASP orkestro garsams, įvyko Trakų pilyje. Tradiciškai ceremonija pradėta sugiedant Lietuvos Respublikos himną. Susirinkusius pasveikino Trakų raj. merė Edita Rudelienė ir KASP vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas.
 Minint 69-ąsias legendinio partizano Juozo Lukšos-Skirmanto žūties metines, jo gimtojoje sodyboje Juodbūdžio kaime (Kauno raj., Veiverių seniūnija), buvo pastatytas ir pašventintas Atminimo ženklas, skirtas Lukšų šeimos laisvės kovotojų ir laisvės dalyvių atminimui. Atminimo ženklą pagamino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
genocid.lt Griūvantis Sausio 13-osios memorialas politikams bado akis, bet ministerija remontui pinigų neranda3/9/2020  Seimo valdyba piktinasi ir kaltina valdžią dviveidiškumu dėl Finansų ministerijos sprendimo neskirti lėšų Sausio 13-osios memorialo prie Seimo remontui. Seimo kanceliarija prašė kitų metų biudžete tam numatyti 109 tūkst. eurų. Sausio 13-osios memorialą sudaro 1990 metais parlamento rūmus nuo sovietų kariuomenės puolimo saugojusių barikadų blokai, uždengti stiklu. Anot Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio, stiklus būtina pakeisti, nes jie pradeda aižėti ir gali sužeisti lankytojus. Seimo valdyba reikalavimą skirti reikiamas lėšas memorialo remontui Finansų ministerijai teiks iš naujo.
Griūvantis Sausio 13-osios memorialas politikams bado akis, bet ministerija remontui pinigų neranda (video)  Rugpjūčio 29 dieną, Panevėžio rajone Vadoklių miestelyje atidengtas paminklas 1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų Vadoklių valsčiaus savanoriams atminti. Paminklo autorius – Vadokliuose gyvenantis žinomas Lietuvos skulptorius profesorius Panevėžio rajono garbės pilietis Gediminas Karalius.
Daugiau skaityti: Atidengtas paminklas Vadoklių krašto savanoriams Nepatogus rašytojas: Lietuvių Laisvės kelias baltarusiams. O ką darysim dėl savo Lietuvos?28/8/2020  Labai gražus lietuvaičių gestas ir palaikymas baltarusiams – tūkstančiai žmonių, nešini vėliavomis, gėlėmis, šypsenomis, rikiavosi į grandinę…. ir net kibosi už rankų. Idealiai išreklamuotas renginys, todėl būtina sudalyvauti – reportažai iš įvykio vietos sufleruoja linksmą, šventinę nuotaiką.
Labai gražu ir prasminga. Iš pažiūros – didingas ir daug ką žadantis reginys. Skaityti daugiau: Lietuvių Laisvės kelias baltarusiams. O ką darysim dėl savo Lietuvos? Rugsėjo 23-ąją Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus nariai rinkosi į renginį, kur buvo minima Europos diena stalinizmo aukoms atminti. Laikydamiesi visų saugumo reikalavimų, renginio dalyviai stebėjo režisierės Rasos Atkočiūnienės parengtą meninę kompoziciją „Trys seserys“, klausėsi solistų Jutos Butkevičiūtės ir Evaldo Vaikaso dainų, skirtų Laisvei, Lietuvai, trims Baltijos sesėms.
Taip pat buvo prisiminta tautos istorija, tos dienos emocijos ir vienybė. Po šventinio minėjimo radviliškiečiams savo koncertą padovanojo muzikos grupė „Tykiai“ iš Kuršėnų (vadovas Alvaidas Bernotas). Po koncerto visi žiūrovai vaišinosi pasieniečių koše ir arbata, o Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimą tęsė Mišios Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Pateikta pagal Radviliškio rajono savivaldybės informaciją.  Rugpjūčio 23-iąją - 31-osios Baltijos kelio metinės. Tačiau jokių valstybinių renginių šiam ypatingos svarbos įvykiui paminėti šiemet nebus. Užtat organizuojamas alternatyvus „Laisvės kelias“ - nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos. Tai esą bus Baltarusijos palaikymo akcija. Tačiau tokia idėja pašiurpino Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarus, kurie „Laisvės kelią“ vadina pasityčiojimu iš Baltijos kelio ir net Baltijos kelio vagyste dėl politinių tikslų.
visas tekstas : Pavogtas Baltijos kelias Tokiu pavadinimu išleista buvusio partizano, kovotojo su sovietiniai okupantais ir kolaborantais Jono Kadžionio – Bėdos prisiminimų pirmoji knyga.. Kuo ypatinga ir kuo skiriasi nuo kitų panašios paskirties leidinių? Iš pirmo žvilgsnio –lyg ir niekuo ypatingai nesiskirianti nuo kitų panašaus turinio prisiminimams skirtų leidinių. Bet tai tik iš pirmo žvilgsnio. Nes skaitytoją kaip mat pagauna lengvai skaitomas, gražia lietuviška kalba nenutrūkstamas pasakojimas nuo vaikystės dienų, nenudailinti ir nepagrąžinti partizanų šiokiadieniai, gausa nuotraukų tiek iš asmeninio, tiek iš partizanavimo dienų. Ir, kaip knygoje teigia autorius, pabandė „savo jausmus išreikšti eilėmis, taip lyg ir įamžindamas savo išgyvenimus“.
Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras. Žiūrėti: https://youtu.be/zwQbuhM2eM0  Rugpjūčio 21 d., vyko paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko 29-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.
18 val. prie paminklinio akmens vyko kario savanorio A. Sakalausko pagerbimo ceremonija. Renginyje dalyvavo A. Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė, artimieji, Seimo nariai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, Šaulių sąjungos nariai, patriotinių organizacijų nariai. Renginio metu buvo atliekamas Lietuvos Respublikos himnas, tylos minute buvo pagerbtas kario savanorio A. Sakalausko atminimas, nuaidėjo atminimo salvės, vyko gėlių padėjimo ceremonija, muzikinius kūrinius atliko Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“.  Marijampolės sav. Daukšiuose buvo paminėtos Žuvinto-Palių mūšio 75-osios metinės. Valstybinė vėliava iškelta prie Laisvės gynėjų paminklo, aplankyti kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę kapai, uždegtos žvakės, padėta gėlių, kovotojų atminimas pagerbtas tylos minute ir garbės salvėmis.
Pastebėtina, kad Daukšių, Riečių, Gudelių miestelių ir jų apylinkių gyventojai garbingai saugo ir didžiuojasi savo krašto istorine atmintimi. Taip pat vyko žuvusių Lietuvos partizanų pagerbimas Riečių, Gudelių ir Daukšių kapinėse.  Šiandien ( rugpjūčio 17 d.) Panevėžyje atsisveikinome su iškiliu Aukštaitijos partizanu Juozapu Streikumi. Partizanų vado palaikai buvo rasti tyrinėjant Našlaičių kapines Vilniuje.
Visa J.Streikaus-Stumbro šeima dalyvavo partizaniniame kare, jo tėvas 1945 metais apsuptas žuvo, tuomet kovoti išėjo jo sūnūs, sesuo. J.Streikaus NKVD smogikai nesugebėjo rasti, ne kartą jis net ir apsuptas išsiverždavo ir toliau kovodavo. ... 1958 metais su broliu ir dar vienu kovos draugu J.Streikus legalizavosi, patikėjęs saugumo vado pažadais, kad nebus suimti. Netrukus partizanas buvo suimtas neva už nelegalių ginklų laikymą, kankintas, teismo nuteistas mirties bausme sušaudant. J.Streikaus brolis buvo išvežtas į lagerį. Visas šios šeimos likimas vertas filmo. Dėl begalinio noro gyventi laisvoje šalyje. Ir dėl pasirengimo aukotis. Žr. daugiau  Jei prieš tris dešimtmečius būtų pasakę, jog savųjų valdžia paniekins valstybės gynėjų atminimą — argi kas būtų patikėjęs? Jei kas būtų pasakęs, kad atgavę laisvę pradėsim susinaikinimą, džiaugsimės prarasdami savastį, imsim niekinti savus ir garbinsim svetimuosius, kad išsilakstysim patys — tokį būtų vežę patikrinti. Kokiais tapome?
Skaityti daugiau: Žmonės sugrįš į Lietuvą tada, kai Lietuva sugrįš į žmones  .Aš didžiuojuosi mūsų Nepriklausomybės gynėjais, Lietuvos kariuomene, didžiuojuosi ir Lietuvos policija. Didžiuojamės ne tik puslaidininkių, tiksliųjų, medicinos, chemijos, bet ir daugelio kitų mokslo sričių mokslininkų pasaulinės reikšmės pasiekimais. Pelnytai didžiuojamės Lietuvos darbščiais ūkininkais, didžiuojamės mūsų pramonės gabių, darbščių verslininkų įspūdinga veikla kuriančia mūsų Tautos gerovę kaip kad ir talentingais daugelio sričių menininkais garsinančiais mūsų Valstybę.
.Iš visos Lietuvos tradiciniam suėjimui iš visų mūsų Tėvynės kampelių suvažiavo daugiau nei 1000 buvusių sovietinių lagerių, tremčių ir kalinių. Būta jaudinančių susitikimo minučių, juoko ir ašarų, prisiminimų ir liūdesio. Bet mūsų Tėvynės žiedas – buvę aktyvūs kovotojai su okupantais, vietiniais išdavikais ir sovietinės nomenklatūros - ir šiandien, nors galvas puošia sidabras, nors kartais ir judėti nelengva, nestokoja kovos dvasios. Jie sako: „tais baisiais okupacijos metais nenuleidome galvų, nepasiduosime ir nūdien“.
Apie tai reportažas iš Ariogalos, iš Dainių slėnio https://youtu.be/XRaCw43mY74  Kai kas nori, kad Lietuva ir jos sostinė Vilnius neturėtų lietuviško drabužio, neturėtų lietuviškos tautinės dvasios išraiškos. Vieni statė Puškino paminklą Gedimino pilies papėdėje, Jekaterinos antrosios - prie Katedros, kiti Lukiškėse norėjo įtaisyti mūsų sostinės grobiko - Pilsudskio - aikštę. Sovietiniai okupantai Vilniuje pridaigino leninų, stalinų, kapsukų, dzeržinskių atvaizdų. Kyla klausimas - kodėl taip ilgai nesugebame ar nenorime priimti tinkamo mūsų tautinę dvasią atitinkančio sprendimo dėl Lietuvos nueitą kelią į laisvę reprezentuojančio paminklo statybos Lukiškių aikštėje.
Skaityti daugiau: Tikime, Baltas Vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės...  1940 metų liepos 23 dieną laikinai einantis JAV valstybės sekretoriaus pareigas Benjaminas Sumneris Wellesas paskelbė deklaraciją, kuria Jungtinės Valstijos oficialiai pasmerkė Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją ir nepripažino aneksijos Šaltojo karo metais iki pat Baltijos šalių nepriklausomybės atstatymo.
Skaityti daugiau: Prieš 80 metų JAV pasirašė istorinę deklaraciją – suteikė viltį Lietuvai, kad sovietų okupacija nesitęs amžinai  G. Juškevičius Gerbiami NGS, LKKSS nariai,
Jau net 18 metų tęsiasi, mano nuomone, LRS įvykdytas, Prezidento V. Adamkaus palaimintas trijų kartų Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, nepriklausomybės gynėjų, kurių daugelis yra abiejų organizacijų nariais, nuopelnų paniekinimo akibrokštas, per jiems skirto, dar 1930-tais metais dėkingos valstybės įkurto, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio valstybinio lygmens pavertimą KAM lygmens pasižymėjimo ženklu. Gaila atiduoto laiko, įdirbio ...ne todėl, kad jis mano, bet ir ne vieno LKKSS VAS skyriaus nario, NGS valdybos nario (nors šiuo metu yra atsiradę daug netikrų rašto aiškintojų, mėginančių šiuos nuopelnus prisiskirti sau), kurių darbo dėka medalio lygmens statusas dar 2013 m. buvo svarstomas Seimo posėdyje, bet mūsų priešų pastangomis akibrokštas tęsiasi iki šiol. J. Olekas dar praeitoje Seimo kadencijoje pristatinėjo KAM parengtą Apdovanojimų įstatymo pataisą.  Šiandien sukanka 32 metai nuo tos dienos, kai iš liepos 9 d. mitingo Vingio parke Sąjūdis pasiuntė žinią Lietuvai ir pasauliui su kokiais simboliais kyla žygis į Laisvę: Gedimino stulpais ir Trispalve. Po to prisidėjo ir Vytis. Kaip to mitingo organizacinės grupės vadovas, gerai žinau, kaip vadino tuos simbolius tada komunistiniai ir KGB veikėjai, kaip priešinosi jiems, kaip nekentė. Jiems tai buvo buržuaziniai, nacionalistiniai, fašistiniai simboliai. Skaityti toliau →
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus nariai Valstybės ir Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną prisijungė prie viso pasaulio lietuvių ir giedojo Tautišką giesmę ant Velžių piliakalnio prie Arimaičių ežero. Radviliškio kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“ surengė nuotaikingą tautinių dainų ir šokių koncertą.
21 val. visi susirinkusieji užlipo ant Velžių piliakalnio ir iškilmingai sugiedojo Tautišką giesmę.. |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
September 2020
KategorijosPuslapį administruoja Leontina. Telksnienė
|
RSS Feed
