Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius - Naujienos iš Lietuvos

Siūloma plėsti laisvės gynėjų sąrašą

25/9/2023

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo plėsti laisvės gynėjų sąrašą, į jį atraukiant nepriklausomybės pradžioje prokuratūroje ir Valstybės kontrolėje dirbusius pareigūnus.
„Yra idėja laisvės gynėjų statusą papildyti dviem institucijomis, kurios irgi tuo metu, lemiamais metais, atliko labai svarbias funkcijas. Tai Lietuvos prokuratūra, kuriai reikėjo atsiskirti nuo sovietinės prokuratūros, buvo daug grasinimų“, – šią savaitę pristatydamas pataisas Seime sakė L. Kasčiūnas.

Daugiau : Siūloma plėsti laisvės gynėjų sąrašą

Papiktino atmintinos vietos pavadinimas

23/9/2023

Nuo Ukmergės link Pašilės vedančiame kelyje neseniai buvo pastatytas kelio ženklas, žymintis atmintiną vietą.
Nurodoma, kad tai „Lietuvos partizanų užkasimo vieta“. Savo nuomonę išsakęs ukmergiškis svarsto, kodėl parinktas toks keistas, niekur negirdėtas terminas. „Negi negalima buvo kaip nors kitaip pagarbiau pavadinti“, – piktinosi jis.
Lietuvos partizanų užkasimo vieta, esanti šalia Ukmergės, Pivonijos šile, – didžiausia masinė pokario kapavietė mūsų rajone. Šioje vietoje 1945–1953 metais buvo užkasami nužudyti ir išniekinti Ukmergės krašto partizanai.
Priminsime, kad anksčiau kelio nuorodos į šią vietą nebuvo. Birželio mėnesį Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo papildytas rajono lankytinų objektų, neįtrauktų į saugomų objektų registrus, sąrašas. Į jį tada įtrauktas miniatiūrų parkas „Mini Lietuva“ bei Lietuvos partizanų užkasimo vieta Pivonijos miške.
Jiems nutarta įrengti informacinius kelio ženklus Nr. 628 „Krypties rodyklė į lankytiną vietą“.
Remiantis liudininkų prisiminimais, 1989 metais apkasuose iš viso surasti 57-ių partizanų palaikai. Jie buvo perlaidoti Dukstynos kapinėse. Partizanų atminimui 2014 m. Pivonijos miške pastatyti kryžius ir koplytstulpis.

Dr Ričardas Kalytis. Didysis mūsų karas

19/9/2023

Palyginkime mūsų nuostolius ginkluotų žmonių žuvusių su priešu kovose. Nepriklausomybės kovose žuvo 2 tūkstančiai. Birželio Sukilime 1941m su Raudonąją Armija žuvo 2 tūkstančiai. Pokario kovose su ta pačia Armija žuvo 20 tūkstančių. O kiek ištremtųjų, susodintų į kalėjimus, į sunkiausio darbo (katorgos) Šiaurės lagerius? Tebeskaičiuoja. Kas paneigs, jog tas Karas su Rusija buvo Mūsų Didysis Karas. Manau, jog niekas neneigs. Tačiau, ar mes adekvačiai reagavome atgavę laisvę?

Daugiau : Didysis mūsų karas.

Vyčių rinktinės žygis

19/9/2023

,,Žados jotis" kviečia sudalyvauti jau tradicija tapusiame atvirame Vyčių rinktinės žygyje rugsėjo 27-30 dienomis, kuris tęsis nuo Smalininkų iki Klaipėdos.
Apie žygį:
Tai turistinio tipo 4-ių dienų ir apie 170 KM pažintinė kelionė raitomis gražiausiomis Panemunės bei Klaipėdos krašto vietomis, kurios metu susiliesime su gamta, grožėsimės Nemuno vaizdais, dainuosime senovines lietuvių liaudies dainas bei patirsime tai, ką patyrė mūsų protėviai keliaudami per gimtąjį kraštą. Nori patirti keliautojo gyvenimą ant žirgo? Prisijunk prie mūsų ir jokime drauge.
Esi patyręs raitelis ir nori sudalyvauti, bet neturi su kuo joti? ,,Žados jotis" parūpins keturkojus kelionės partnerius, jojimo inventorių ir garantuos nepamirštamą, o galbūt net ir gyvenimo kelionę!
Dėl žirgo nuomos kainos, tikslių koordinačių ir kitos, jus dominančios, informacijos kreipkitės asmenine žinute arba telefonu (8-600) 01934.

Noreikos testas Šiauliams: ar meras ras drąsos apginti laisvės kankinį?

18/9/2023

Šiaulių laukia padorumo ir drąsos išbandymas. Neseniai teko užregistruoti peticiją, kuria reikalaujame gerbti žuvusio už Lietuvos laisvę antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, nepriklausomos Lietuvos karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimą ir nepriimti jokių sprendimų, kuriais iš miesto viešųjų erdvių būtų šalinami jo atminimo ženklai. Šia peticija reaguojame į Šiaulių žydų bendruomenės pirmininko Sanios Kerbelio prašymą pašalinti J. Noreikos atminimo lentą, esančią ant buvusio Šiaulių apskrities viršininko administracijos pastato, kur J. Noreika dirbo 1941-1943 metais.

Daugiau : Noreikos testas Šiauliams: ar meras ras drąsos apginti laisvės kankinį?

Aktorius Gediminas Storpirštis. Ar atsimena kas tuos, kurie iš didžiavyrių juokėsi?

14/9/2023

Praeitą savaitę kultūrinių renginių panoramą nušvietė Justino Marcinkevičiaus kūrybos vakaras „Ašara Dievo aky“, vykęs sostinės Vaidilos teatre. Jo programoje dalyvavo ir kino bei teatro aktorius, bardas Gediminas Storpirštis, sukūręs ne vieną dainą pagal šio poeto žodžius. Savo ir sūnaus Ainio pasirodymą jis pradėjo poeto žodžiais: „Žinau, kur baigiasi ateitis: ten, kur prasideda abejingumas tautos istorijai, kultūrai, kalbai“. Įsismarkavusioje J. Marcinkevičius puolimo kampanijoje jis yra linkęs įžiūrėti ne vien tik tamsumas ir teigia, kad būtent ji ir išryškino, kaip poetas šiandien vėl aktualus ir reikalingas.

Daugiau : Ar atsimena kas tuos, kurie iš didžiavyrių juokėsi?

Pristatyta Kalniškės mūšio vietos išsaugojimo vizija

11/9/2023

Lazdijų rajono savivaldybėje trečiadienį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai pristatė Kalniškės mūšio vietos įamžinimo viziją.

Daugiau.

Linas Karpavičius. Košmariškas vienos nakties sapnas (sapnas primenantis realybę).

5/9/2023

Patriotizmas tik prie alaus bokalo ir žiūrint krepšinį…..
Kas beliko lietuviui? Šiandien šios nykstančios tautos paskutiniams mohikanams yra leidžiamos dvi vietos, kur dar galima pasijausti savo šalies patriotais: kompanijoje pliumpiant alų ir per krepšinio varžybas. Kitos erdvės visais įmanomais būdais siaurinamos ir iš jų šį nykstanti rūšis vejama.

Daugiau : Košmariškas vienos nakties sapnas (sapnas primenantis realybę).

Vilniuje, Tuskulėnuose, atnaujinama sovietų režimo aukų palaikų paieška

5/9/2023

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pranešė po 20 metų pertraukos atnaujinęs sovietų aukų paieškas Tuskulėnų rimties parke Vilniuje.

Daugiau : Tuskulėnuose, atnaujinama sovietų režimo aukų palaikų paieška

Paminėta Laisvės diena – prieš 30 metų iš Lietuvos išvesta okupacinė kariuomenė

1/9/2023

Lietuvoje paskutinę vasaros dieną minima Laisvės diena, kai prieš 30 metų iš šalies buvo išvesta okupacinė kariuomenė, šia proga sostinės Lukiškių aikštėje vyko koncertas.
Didžiulėse vaizdo projekcijose buvo rodomos istorinės nuotraukos, vaizdo kadrai, pasakojantys apie okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos laikotarpį, skambėjo muzikiniai kūriniai.
Atkūrus Nepriklausomybę 1990 metų kovo 11 dieną, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuotos maždaug penkios okupacinės kariuomenės divizijos ir apie 34,6 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis.
Netrukus po Nepriklausomybės paskelbimo prasidėjo derybų procesas, trukęs ne vienus metus ir atnešęs Lietuvai visišką laisvę nuo okupantų. Paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį rugpjūčio 31 dieną 23 val. 46 minutės.
Šiųmečio Laisvės dienos minėjimo renginio šūkis „Red Army Go Home!“ – gerai žinomas tiems, kas paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį aktyviai dalyvavo Lietuvos laisvės renginiuose – mitinguose, piketuose, eitynėse, protestuose.

Amžino poilsio palydėti du partizanai

28/8/2023

Paskutinį vasaros penktadienį Lazdijų rajone Kapčiamiesčio kapinėse amžino poilsio palydėti du šiame krašte gimę partizanai – Juozas Barkauskas-Vėjūnas (1928–1949) ir Petras Bankieta (1918–1947), turėjęs slapyvardžius Medinis, Kanapynas.

2023 m. rugpjūčio 25 d. gražus būrys žmonių atsisveikino su partizanų palaikais Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčioje, kurioje už Lietuvos laisvės gynėjus buvo aukotos šv. Mišios. Šv. Mišias laikęs Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas keletą kartų pabrėžė, kad kiekvienam žmogui yra jo gyvybė labai svarbi, bet tie, kurie sąmoningai ją aukoja kilniam tikslui, tampa didžiavyriais. Tampa mūsų tautos sąžine - ar mes gyvename ir dirbame taip, kaip tikėtųsi tie, kurie aukojo gyvybes už Lietuvos laisvę?

Daugiau

Panevėžyje minima Baltijos kelio diena

23/8/2023

Visa šalis šiandien mini Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei 34-ąsias Baltijos kelio metines.
Minint šias įsimintinas dienas Panevėžio kraštotyros muziejus gyventojus pakvietė į forumą-diskusiją „Lietuvos visuomenė geopolitinės krizės akivaizdoje 1940 ir 2022 metais“.
„Sveikinu visus Jus prasmingoje ir šių dienų kontekste nepaprastai svarbioje konferencijoje. Ne vieną dešimtmetį į Ribentropo-Molotovo paktą žiūrėjome kaip į skaudų, mūsų valstybę ir visuomenę supurčiusį, bet jau toli praeityje esantį istorinį faktą. Tačiau dabartinė Rusijos agresija prieš Ukrainą ir jos tautą privertė visus aiškiai suprasti, kad rytų agresorius, siekdamas tikslų, gali nedvejodamas sugrąžinti Europą į II pasaulinio karo realybę. Vertinant tuometines ir šių dienų grėsmių paraleles, akivaizdu – kiekvienas privalome suprasti, kad laisvė ir nepriklausomybė nėra duotybės. Tik vieningas ryžtas ir pasiruošimas už jas kovoti, tvirta pilietinė pozicija gali užtikrinti, kad kruvinas karas neperžengs Lietuvos sienų. Dėkoju renginio organizatoriams ir pranešėjams už galimybę šiandien būti čia“, – susirinkusiems konferencijos dalyviams sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Rasa Čepaitienė. Diskusijai apie kagėbistus

22/8/2023

Šis įrašas daugiausia remiasi prielaidomis ir svarstymais, o, deja, ne įrodymais, nes pastarieji, kaip žinia, yra įslaptinti 75-iems metams (įdomu, tiesa? Jau vien tai rodytų nepaprastą klausimo svarbą ir nenorą, kad dabar gyvenančios kartos žinotų slaptųjų ano režimo agentų, kurių dalis yra dabar valdžioje, pavardes).

Daugiau : Diskusijai apie kagėbistus

Vilniuje pagerbtas savanorio Artūro Sakalausko, žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę, atminimas

22/8/2023

Rugpj82io 21 d. prie sostinėje esančio paminklinio akmens A. Goštauto gatvėje įvyko kario savanorio Artūro Sakalausko, žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę, pagerbimo ceremonija.
A. Sakalausko atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Po to nuaidėjo atminimo salvės, taip pat įvyko gėlių padėjimo ceremonija.
Muzikinius kūrinius atliko Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, skambėjo Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ atliekamos laisvės dainos.

1991 m. rugpjūčio 21 d., žlungant kariniam pučui Maskvoje, apie pusę vienuoliktos vakaro Aukščiausiosios Tarybos rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su Sovietų Sąjungos armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į parlamento gynėjų saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje.
A. Sakalauskas kilusio pasipriešinimo metu buvo nušautas. Jis tapo paskutiniąja auka XX amžiuje, paaukota už Lietuvos Nepriklausomybę.
A. Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje. Po 1991 m. sausio 13-ąją Sovietų Sąjungos įvykdytos agresijos prieš Lietuvos Respubliką jis stojo savanoriu į Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kuriamą Alytaus rinktinę (dabar – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos 1-oji rinktinė).
1991 m. rugpjūčio 19 d., A. Sakalauskas kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvyko budėti į Vilnių, ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų.

Panevėžyje sutikti istorinio „Baltijos kelio“ bėgikai

19/8/2023

Šiais metais minime 34-ąsias Baltijos kelio – vieno iš svarbiausių istorinių įvykių Baltijos valstybių istorijoje – metines. 1989 m. rugpjūčio 23 d. beveik du milijonai žmonių, patvirtindami vienybę drauge siekti laisvės, susikibo rankomis į 650 km ilgio Baltijos kelią, kuris nusidriekė per Lietuvą, Latviją ir Estiją. Tradiciškai ši data įprasminama jau istoriniu tapusiu estafetiniu bėgimu „Baltijos kelias“, kurio dalyviai šiandien pasitikti Panevėžyje.
XXXII tradicinis, jau istoriniu tapęs tarptautinis estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“ prasidėjo rugpjūčio 18 d. . Bėgikai 10 val. startavo Vilniuje Katedros aikštėje, 18 val. sutikti prie Panevėžio miesto savivaldybės, finišas planuojamas rugpjūčio 20 d. Estijoje.
Bėgime dalyvauja 32 bėgimo mėgėjai iš Lietuvos (28) ir Latvijos (4). Bėgikų gretose ir 2 panevėžiečiai.
Šis kupinas pagarbos ir ryžto bėgimas primena trijų Baltijos valstybių 1989 m. išreikštą siekį atkurti nepriklausomybę.

Su uniforma, ginklu ir ant motociklo: motošaulių žygis per Lietuvą

17/8/2023

„Žmogus su uniforma jau yra įdomu. Žmogus su uniforma ir ginklu – dar įdomiau, o jeigu žmogus su uniforma, ginklu ir ant motociklo – tai vau!“, – įsitikinę motošauliai iš Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskr.) 2-osios rinktinės, ruošiantys savo plieninius žirgus tradiciniam žygiui per Lietuvą.

Skaitykite plačiau Aina.lt:
https://aina.lt/su-uniforma-ginklu-ir-ant-motociklo-motosauliu-zygis-per-lietuva/

Vytautas Radžvilas. Jau trinamas net Lietuvos valstybės vardas

13/8/2023

Seimo narys S. Tumėnas tikrai neklysta ir nėra nepagrįstai įtarus. Iš tiesų iš tiesų, sako jis – savivaldybių narių priesaikoje jau išnyko net pats Lietuvos valstybės vardas. Priesaika, kurioje šis vardas – LIETUVOS RESPUBLIKA – paminimas, pasirodo, teisiškai negalioja.
Ją reikia pakartoti prisiekiant nežiniai kieno ir nežinia kokiai „konstitucijai“. Tai nėra jokia klaida ar joks apmaudus nesusipratimas.

Daugiau : https://www.pozicija.org/vytautas-radzvilas-jau-trinamas-net-lietuvos-valstybes-vardas/?

Ariogaloje vyko tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“

9/8/2023

2023 m. rugpjūčio 5 d. Raseinių rajone, Ariogaloje, Dubysos slėnyje 33-ąjį kartą vyko tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.
Į renginį suvažiavo gražus būrys buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos laisvės kovų dalyvių iš visos Lietuvos.

Daugiau : Ariogaloje vyko tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“

Paminklo Negimusiems vaikams pašventinimas

9/8/2023

Kvietimas į neeilinį renginį – paminklo Negimusiems vaikams pašventinimą Kėdainių r. Lančiūnavos bažnyčios šventoriuje.
Renginys yra svarbus, nes Lietuvos demografai, ekonomistai, verslininkai, statistikai, mokyklų vadovai ir visi tėvynės mylėtojai skambina pavojaus varpais dėl demografinės žiemos, demografinių dykrų, tragiško gimstamumo antirekordo, kokio Lietuvoje nebuvo jau daugybę amžių.

Daugiau : Paminklo Negimusiems vaikams pašventinimas

LGGRTC negali panaikinti galiojančių Prezidento dekretų dėl partizano Juozo Krištaponio apdovanojimų nei žurnalistų, nei kitų valstybių ambasadorių pageidavimu

7/8/2023

Praėjusią savaitę Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos, LRS Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos, Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos Sąjūdžio tarybos ir per 20 Visuomeninių organizacijų padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus atstovai pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generaliniam direktoriui ir Ukmergės rajono savivaldybės merui Dariui Varnui, kad (LGGRTC) negali vykdyti Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos (toliau – Komisijos) rekomendacijų, kad LGGRTC priimtų sprendimą, įpareigojantį Ukmergės rajono savivaldybės administraciją nukelti Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadui Juozui Krikštaponiui skirtą paminklą Ukmergėje.

Daugiau : LGGRTC negali panaikinti galiojančių Prezidento dekretų dėl partizano Juozo Krištaponio apdovanojimų nei žurnalistų, nei kitų valstybių ambasadorių pageidavimu

V. Tutkus. Susimąstykime, kam naudinga, kai lietuvis pjaunasi su lietuviu

6/8/2023

Štai, prabėgo savaitgalis. Man svarbus, atmintinas. Šį savaitgalį, kaip ir kiekvienais metais, su Afganistano karo veteranais susirinkome į tradicinį susitikimą. Kasmet mūsų vis mažiau ir ne todėl, kad nenorime, o todėl, kad gretos retėja. Virš penkių su puse tūkstančių
Lietuvos sūnų ir dukrų dalyvavo tame kare, arti 100 negrįš jau niekada. Gal kas pasakys, kad statistiškai tai nedaug, bet kiekvienai motinai ar tėvui, broliui ir sesei tai yra ne statistika, o jų artimieji, kurie jau neatsisės prie stalo ir neapkabins savo tėvų, vaikų.

Išeivijos šauliams tenka svarbus vaidmuo stiprinant Lietuvos gynybines galias

6/8/2023

Pajūryje prasideda išeivijos lietuvių renginiai. Vienas pirmųjų – Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovybės susitikimas su užsienyje veikiančių padalinių šauliais.
Ketvirtadienį šauliai iš JAV, Kanadoje, Liuksemburge, Belgijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Ukrainoje ir Šiaurės Airijoje veikiančių LŠS padalinių rinkosi Klaipėdoje.

Daugiau: Išeivijos šauliams tenka svarbus vaidmuo stiprinant Lietuvos gynybines galias

Liudvikas Narcizas Rasimas. Valstybinė ir kitos kalbos

3/8/2023

Lietuvoje, Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad valstybinė kalba Lietuvoje yra lietuvių kalba. Ši nuostata yra susieta ir su kitu labai svarbiu dalyku – kad Lietuva yra unitarinė valstybė, t. y. ji nedaloma į jokius kitus darinius, tame tarpe ir kalbinius.
Ką reiškia valstybinė kalba? Valstybinė kalba reiškia tai, kad visos Lietuvos teritorijoje esančios valstybinės įstaigos savo raštvedybą, atsakymus į piliečių ir ne piliečių užklausimus pateikia lietuvių kalba..

Daugiau : Valstybinė ir kitos kalbos

Navys: Lietuva turėtų ruoštis galimoms provokacijoms pasienyje su Baltarusija

31/7/2023

Buvęs specialiųjų pajėgų karininkas Aurimas Navys sako, kad Lietuva turėtų ruoštis galimoms provokacijoms pasienyje su Baltarusija. Komentuodamas Lenkijos premjero šeštadienio pareiškimą apie link Suvalkų koridoriaus pajudėjusius „Wagner“ samdinius, Navys LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitei“ teigė, kad Lietuva turėtų tartis su sąjungininkais dėl pajėgų dislokavimo pasienyje.

Daugiau : Lietuva turėtų ruoštis galimoms provokacijoms pasienyje su Baltarusija

Vidmantas Valiušaitis. O tuo metu mūsų “šviesuomenė” užsiėmusi J. Marcinkevičiaus skerdimu…

30/7/2023

Amerikiečių žvalgyba praneša, kad rusai jau atsivežė branduolinį ginklą į Baltarusiją.
Ką veikia ir ko ten susigrūdo Vagner gaujos – neaišku. Lenkai sutelkė savo ginkluotas pajėgas Baltarusijos pasienyje.

Daugiau : O tuo metu mūsų “šviesuomenė” užsiėmusi J. Marcinkevičiaus skerdimu…