Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius - Naujienos iš Lietuvos

Vysk. Jonas Kauneckas. Tūkstančiai herojų neišdavė laisvės

18/7/2018

Panevėžio vyskupo emerito J. Kaunecko kalba, sakyta šių metų liepos 14 dieną Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventėje Ukmergės rajone, Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke.
Kaip nuostabiai žodžiai „Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos“ tiko mons. Alfonsui Svarinskui, kurio ketvirtąsias mirties metines minime. Ir ne tik jam - visiems partizanams, Lietuvos kovotojams, kurie ėjo į kovą, žinodami, jog daugeliui teks žūti. Tačiau jie žinojo ir tai, kad dvasia visada išliks gyva.

Daugiau : Tūkstančiai herojų neišdavė laisvės

Vakarų Lenkijoje iškilmingai paminėtos 85-ųjų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinės

16/7/2018

Prieš 85-erius metus Steponas Darius ir Stasys Girėnas laimingai įveikė Atlantą, tačiau galutinio skrydžio tikslo – Kauno jiems pasiekti nepavyko. Jų valdoma „Lituanica“ 1933 m. liepos 17-ąją sudužo miške netoli Pščelniko kaimo. Tačiau abu lakūnai nebuvo tautos užmiršti. Jie visam laikui tapo lietuvių didvyriais. Žūties vietoje dar 1936 metais iškilo architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotas paminklas. Lietuvoje ir Lenkijoje (Punske, Myslibuže) yra jų vardu pavadintų mokyklų, gatvių, aikščių bei jiems pagerbti skirtų paminklų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, organizuojami taip pat įvairūs žygiai ir renginiai.
S. Dariaus ir S. Girėno transatlantinio skrydžio 85-ųjų metinių minėjimo renginius organizavo Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje, Garbės konsulas Vakarų Pamario vaivadijoje W. Wierzchos.

A. Juozaitis. Vyčio-„Laisvės kario“ paminklo Kaune atidengimas buvo tobulas

11/7/2018

Vyčio-„Laisvės kario“ paminklo KAUNE atidengimas buvo tobulas. Gražesnio, prasmingesnio, šiltesnio, o ir su saiku sumanyto ir įgyvendinto renginio nemačiau kelis dešimtmečius. Štai ką reikėjo tiesioginiu eteriu rodyti visai Lietuvai, nacionaliniam transliuotojui – LRT. Ne, nerodė.

Sigitas Žilius. Šimtmečio Nepriklausomybės gynėjai. Broniaus Juospaičio, dim. kapitono, partizanų vado pasakojimas.

2/7/2018

Reti kadrai. Gyvai Lietuvos partizanai. Lietuvai 100 metų. Kapitonas Bronius Juospaitis (gim.1925m) pasakoja apie paskutinį savo būrio mūšį 1951m. Klausytojus žavi vado atmintis ir nuoseklus, žmogiškas įvykių pasakojimus. Renginyje dalyvauja LNGS nariai iš visos šalies, vadui padėkos žodį taria seimo narys Povilas Urbšys. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos renginys iš ciklo Šimtmečio Nepriklausomybės gynėjai. Renginio vieta: Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir SĄJŪDŽIO muziejus Panevėžyje. Organizavo LNGS valdybos narė Leontina Telksnienė ir kolegės.

Amžinojo poilsio Adolfas Ramanauskas – Vanagas atguls Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone

26/6/2018

„Mūsų uždavinys – su derama valstybės pagarba palaidoti šią iškilią ir drąsią asmenybę. Kartu su šeimos nariais komisija vieningai priėjo išvados, kad Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas -Vanagas turi būti palaidotas spalio 6 dieną Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone“,- sakė Vyriausybės kancleris . A.Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje. Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus. Okupacinio režimo sprendimu jis buvo nuteistas mirties bausme 1957 metais.

Leonas Kaziukonis. Pieta „Atgimusiai tautai“

23/6/2018

Tai istoriniais 1990 metais prisikėlusios lietuvių tautos kančias simbolizuojantis paminklas. Stovi jis Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, prie tais pačiais 1990-aisiais tikinčiųjų atkurtos Švč. Trejybės bažnyčios. Kad ir kaip būtų keista, apie šio reikšmingo, istorinę ir meninę vertę turinčio paminklo pastatymą šiandien žinoma tiek, kiek parašyta kitoje jo pjedestalo pusėje. Paminklo fundatoriai yra Zenonas Lipnevičius, Vyturys Giknius ir Valdas Brazdžiūnas. Skulptorius Juozas Lebednykas. Architektas Vacys Andriuška. Internete ir kitur galima rasti ne vieną šio paminklo aprašymą, bet informacija apie jį tokia pat trumpa. Blogiausia, kad apie paminklo atidengimą 1990 metais ano meto spaudoje nebuvo pateikta jokio reportažo. Laikui bėgant, paminklo pastatymo įvykiai išblėso, o apie juos nesant rašytinių duomenų, liko užmiršti. Paieškoję kitur sutinkamų žinių, pamėginkime sudėlioti nors fragmentinę šio paminklo pastatymo istoriją.

Bendruomenės popietėje dalintasi prisiminimais apie tremtį

21/6/2018

Birželio 14-ąją Lietuvoje minėtos 77-osios trėmimo į Sibirą metinės. Ta proga ,,Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose surengta kavos popietė, kurioje bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu svečiavosi ir prisiminimais apie tremtį dalijosi tremtinės Stasė Janušonienė bei Onutė Juozaitytė.

Daugiau:Bendruomenės popietėje dalintasi prisiminimais apie tremtį

Ištrauka iš renginio "Lietuvos šimtmečio žmonės "

14/6/2018

Trumpa ištrauka iš renginio "Lietuvos šimtmečio žmonės", kurį organizavo Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyrius. Renginyje dalyvavo partizanų būrio "Vėtra" vadas Bronislovas Juospaitis. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai iš visų Lietuvos skyrių kvapą užgniaužę klausėsi B. Juospaičio pasakojimų apie kovą už laisvę.
Filmuką sukūrė NGS Panevėžio sk. narys A. Bajorūnas

Renginys "Lietuvos šimtmečio žmonės"

13/6/2018

Birželio 10 d. Panevėžio Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje vyko renginys „Lietuvos šimtmečio laisvės gynėjai“, kurį organizavo Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyrius.
Renginyje dalyvavo buvęs partizanų būrio "Vėtros“ vadas, dimisijos kapitonas Bronislovas Juospaitis. Savo nuoširdžiu pasakojimu jis visus nukėlė į 1943-1951 partizanavimo metus, 15 metų buvimo lageryje, savo asmeniniu pavyzdžiu liudydamas patriotiškumą ir neišmatuojamą meilę Tėvynei.
Padėkos žodį tarė Lietuvos NGS pirmininkas A. Kulikauskis. Atsargos pulkininkas A. Dudavičius pristatė naują knygą apie Dainavos krašto partizanus.
Renginyje dalyvavo Seimo narys P. Urbšys. Jis pasveikino visus su gražia švente, o aktyviausiems NGS nariams Bronislovui Juospaičiui, Dalei Bajorūnienei, Jadvygai ir Algimantui Petkevičiams įteikė padėkos raštus.

Skaitykite: http://www.radviliskiokrastas.lt/

D. Puslys. Vasario 16-ąją keliausiu prie Vanago kapo

8/6/2018

Birželio 7 d. pagaliau oficialiai paskelbta, kad Vilniaus universiteto mokslininkams pavyko identifikuoti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus. VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas šią naujieną pristatė kaip labai džiugią mūsų šaliai ir ypatingai malonią vien jau todėl, kad istorinė tiesa buvo išsiaiškinta švenčiant Lietuvos šimtmetį ir minint A. Ramanausko-Vanago metus.

Skaityti daugiau: Vasario 16-ąją keliausiu prie Vanago kapo

Išleistas paauksuotas medalis partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti

4/6/2018

Išleistas pirmasis kolekcijos „Iškiliausi Lietuvos žmonės“ paauksuotas medalis, skirtas Lietuvos patrioto, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo šimtosioms metinėms atminti. 2018-ieji, siekiant pagerbti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę, yra Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Adolfo Ramanausko-Vanago metais.

Daugiau: Išleistas paauksuotas medalis partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui atmintii

Garbės pilietis – karininkas Jonas Variakojis

2/5/2018

Panevėžys turi jau vienuoliktąjį miesto garbės pilietį – juo tapo karininkas Jonas Variakojis (1892–1963). J.Variakojis – vienas žmonių, kūrusių, gynusių ir įtvirtinusių Lietuvos Respubliką. Jam teko ypač svarbus vaidmuo Panevėžio mieste ir regione vykusiose nepriklausomybės kovose, organizuojant Lietuvos kariuomenę.

Auksė Skokauskienė: „Jie buvo ne tik mano tėvai - jie buvo laisvės kovotojai“

5/4/2018

Auksė Ramanauskaitė -Skokauskienė ir šiandien nežino, kur ilsisi jos tėvo palaikai, tačiau laisva Lietuva prisimena jo gimimą ir gyvenimą.
Šį kovą ir visus 2018-uosius metus Lietuva mini Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines. Mokytojo, kuris pasirinko kovą už laisvę. Žmogaus, kuris suvienijo laisvės kovotojus. 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signataro. Pogrindžio žurnalisto. Vyro ir tėvo, kuris žuvo, palikęs mylimą moterį, 8 metų dukrelę bei viltį, kad kada nors ji gyvens laisvoje šalyje.

Skaityti daugiau: "Jie buvo ne tik mano tėvai - jie buvo laisvės kovotojai"

Ričardas Kalytis. Tremtinio laiškas valstybės šimtmečio proga

3/4/2018

Sakykite, kam jie šiandien berūpi? Susenę, nukamuoti taigose, tundrose, šachtose. Praradę Tėvynę, namus, savo artimuosius. Su keliais maišeliais nuvežti į svetimą atšiaurią šalį be jokių teisių dirbti priverstinį darbą. Ten jie paaukojo savo jaunystę, galimybę mokytis, rinktis profesiją. Teisybę sakant, tikrų tremtinių jau nebėra, likę tiktai jų vaikai, jau ir jie susenę tebenešioja tą vardą. Šiandiena sunku bepasakyti „garbingą“. Kai atėjo ta lauktoji diena ir jie nuėjo „pas savo valdžią“ prašyti darbo savo valdžioje, jiems buvo pasakyta: „Tamstelės, jums tiktai vėliavėles nešioti.“ Čia tenka pridėti tikrą lietuvišką tiesą – mes buvome dar ta tauta, kuri nuo amžių, per visas negandas veržte veržėsi į mokslus. Ir mums, pagal be galo laimingus sutapimus ir vargus nors retai, bet kai kam pavyko. Tie grįžo su diplomais.

Skaityti daugiau: Tremtinio laiškas valstybės šimtmečio proga

Seime iškilmingai paminėta Nepriklausomybės atkūrimo diena ir įvertintas partizanas panevėžietis Bronislovas Juospaitis

17/3/2018

Kovo 11 d Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kuriame pagerbtas LLKS ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas 100-ųjų gimimo metinių proga, pasveikintas Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas Norbertas Černiauskas ir už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvai įvertintas partizanas panevėžietis Bronislovas Juospaitis.

Šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“ kviečia tapti šių laikų signatarais

15/2/2018

Kiekvienas gali tapti šių laikų signataru – tokia mintimi pristatytas šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“, sukurtas pagal Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Žmonės, institucijos, organizacijos kviečiamos naudotis šiuo šriftu, pasirašyti savo deklaraciją ir pasiekti, kad Lietuva taptų daugiausia nepriklausomybės signatarų turinčia šalimi pasaulyje.
„Signato“ sukurtas pagal Lietuvos Nepriklausomybės Aktą skaitmeninus signataro Jurgio Šaulio raštą. Vasario 14 d. oficialiai šriftas pristatytas iškilmingo Vyriausybės posėdžio metu, simbolinės statulėlės įteiktos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, istorikui Liudui Mažyliui ir Nepriklausomybės Akto signataro J. Šaulio sūnėnui Česlovui Tarvydui.

Skaityti daugiau: Šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“ kviečia tapti šių laikų signatarais

Partizanų vadas, įveikęs klastą, šmeižtą ir laiką

6/2/2018

Šiemet minime ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Seimas 2018-uosius yra paskelbęs partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago metais. "Kauno dienos" išskirtinis pokalbis su partizanų vado dukra.
"Noriu, kad žmonės neužmirštų partizanų laisvės kovos, nepasiduotų dabarties provokacijoms, šmeižtui", – teigia Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Daugiau: Partizanų vadas, įveikęs klastą, šmeižtą ir laiką

Algimantas Zolubas. Skleidžiamos netiesos priežastis

18/1/2018

Rašinyje „Vyriausiojo policijos komisaro atgaila už miliciją“ (DELFI.lt 2018 m. sausio 15 d.) Ramūnas Bogdanas greta kitų brandžių minčių teigia: Kada nuodėmės kupra nebeleidžia vaikščioti iškėlus galvą, kada saviškių kaltė maudžia lyg sena žaizda, atimdama ramų miegą, kada suvokiama, jog po savęs kiekvienas palieka vienokį ar kitokį pėdsaką – tuštumą, gėdą ar pasididžiavimą, – tada ateina atgailos metas.
Autorius teiginį, regis, taiko buvusios sovietinės milicijos luomui, konkrečiau – Sauliui Skverneliui. Ir įspėja: Atsargiai su raiteliais, kurie nekreipia dėmesio, ką sutrypė kelyje jie ar jų luomas. Nes kitas sutryptasis galite būti jūs.
Blaivi įžvalga, gerai parašyta, taikliai pritaikyta.
Generalinis policijos komisaras Skvernelis ar jam pavaldūs pareigūnai 2012 metų gegužės 17 dieną pasiuntė į Garliavą 240 sovietinio OMON-o tipo policininkų, kurie pasitelkę dujas, elektrą ir kitas ypatingąsias priemones, tampė ir mušė tiesos reikalaujančius žmones (tai užfiksavo vaizdo kameros), akivaizdžiai smurtavo. Antsiuvuose ant jų rankovių buvo Vytis, todėl jie išniekino valstybės simbolį. Dabar tie tampyti ir mušti, budėję žmonės vėl tampomi po teismus. Ne taikūs budėtojai, o „omonininkai“ ir juos pasiuntę pareigūnai todėl turi būti teisiami. Atgailos čia nepakanka.

Daugiau: Skleidžiamos netiesos priežastis

Jonas Gečas: Sausio 13-osios žmonės. Net nepatogu dėl jų

9/1/2018

Prisiminkime diskusiją, kuri buvo paskelbta 2016 -01- 29 d.

"Mano tėvelis yra gyvas ne tik mano širdyje"

9/12/2017

Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago dukrą Auksutę Ramanauskaitę-Skokauskienę kalbina Nijolė Birgelienė. Lazdijai, 2017 11 29.

Vladimiras Laučius. Kas leidžia manyti, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“

5/12/2017

Manyti, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“, o 1940-aisiais buvo ne Lietuvos okupacija, bet savanoriškas prisijungimas prie SSRS, ir kad pokario partizanai buvo ne laisvės kovotojai, o banditai, leidžia viena labai populiari mąstymo prielaida. Filosofijoje ji vadinama reliatyvizmu, o liaudies „išmintyje“ pasireiškia kaip įsitikinimas, jog nėra vienos tiesos ir kiekvienas turi savo tiesą.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vladimiras-laucius-kas-leidzia-manyti-kad-sausio-13-aja-savi-saude-i-savus.d?id=76536975

Alfonsas Vaišvila. Ką norima pasakyti „Bunkerio“ simboliu?

1/12/2017

Lukiškių aikštė – pagrindinė Lietuvos aikštė. Ji pirmiausia – politinė erdvė su išskirtiniu turiniu. Todėl jos sutvarkymo ir Laisvės kovų įamžinimo „memorialo“ projektas, laimėjęs konkursą, ir jį lydintys autorių komentarai apie „pramogų erdves“, „vaikų žaidimus“… daugiau negu nustebino. Pasirodo Laisvės kovas ir jų dalyvius simbolizuos „Bunkeris“
.Bunkeris – tai slėptuvė, slaptavietė. Vadinasi, projekto autoriai nori mums ir visam pasauliui pasakyti, kad partizanai tik slėpėsi, „sunkiai gyveno“.

Daugiau: . Ką norima pasakyti „Bunkerio“ simboliu?

Nepriklausomybės gynėjų sąjunga siekia specialaus statuso parlamento gynėjams

21/11/2017

Į šį statusą galėtų pretenduoti ne visi parlamento ar Vilniaus televizijos bokšto gynėjai, o tik tie, kurie priklausė kokiai nors organizuotai struktūrai. Statuso suteikimas būtų moralinis įvertinimas žmonių, kurie rizikuodami gyvybe gynė šalies nepriklausomybę.
„Vienintelė privilegija, kurios prašome, kad ant antkapio būtų galimybė užrašyti „Čia ilsisi valstybės nepriklausomybės gynėjas“, – sakė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos sekretorius Henrikas Narščius. Jis su sąjungos vadovu Arnoldu Kulikauskiu praeitą savaitę lankėsi Seimo Laisvės kovų komisijos posėdyje ir pristatė savo projektą. „Laikotarpį nuo 1990 metų kovo 11 iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos mes siūlome istorikams vadinti nepriklausomybės gynimo laikotarpiu“, – sakė H. Narščius.

R. Sakalauskaitė. Ar perkursime Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“?

6/11/2017

Pastaruoju metu Lietuvoje plinta pasiūlymai „Idėja Lietuvai“. Vieni siūlo gražinti savo kiemą, antri – gimtąjį rajoną, treti – gelbėti Lietuvą. Idėjų platybėse netrūksta ir Seimo narių pasiūlymų.
Seimo narys Mantas Adomėnas siūlo keisti himno žodžius – giedoti ne „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, bet „iš ateities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Parlamentaras sako, kad „yra rimtas pagrindas susirūpinti, ar mes, kaip tauta, turime ateitį“.

Antanas Paulavičius. AŠ SU JUMIS ESU

4/11/2017

(Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui)
Aš nemiriau, manęs jie nesušaudė –
Aš su Jumis, brangieji, tebesu.
Mane jie pjaustė, spardė, spjaudė, –
Neįveikė – aš gyvas po kankinimų baisių.

Jie mirtinai manęs nenukankino, neišnarstė –
Aš – gyvas tarp gyvųjų gyvenu.
Aš iš kapų be kauburėlių, iš tos duobės be karsto,
Iš tų sušaudytų dainų, bet nenušautas ateinu. (…)

Žinau – ruduo ir šįmet vėl medžius nuauksins,
Šalna negailestingai išbarstys lapus visus.
Žinok – aš su tavim esu, dukrele mano Aukse,
Su Lietuva, pakilusia į saulę, aš esu.