Daugiau : Mons. Alfonso Svarinsko 100-metis įpareigoja: kodėl apie J. Krikštaponį vis dar nepasakoma visa tiesa?
Minint šimtąsias monsinjoro Alfonso Svarinsko gimimo metines, kyla klausimas: ar derėtų leisti, kad jo savo rankomis pašventintas paminklas partizanų vadui Juozui Krikštaponiui Ukmergėje būtų nuverstas, o jo atminimas ir toliau juodinamas remiantis neišsamiais ar tendencingais dokumentais?
Daugiau : Mons. Alfonso Svarinsko 100-metis įpareigoja: kodėl apie J. Krikštaponį vis dar nepasakoma visa tiesa?
0 Comments
![]() Balandžio 15 d., antradienį, 9.30 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) atverta Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta fotografijų paroda, skirta pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui, tikinčiųjų ir piliečių teisių gynėjui, politiniam kaliniui, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatui, pirmajam Lietuvos kariuomenės vyriausiajam kapelionui monsinjorui Alfonsui Svarinskui. 2025 metais minime monsinjoro Alfonso Svarinsko 100-ąsias gimimo metines. Mes, iš savo provincijų, žiūrim ir matom: sostinėse visi užsiėmę penktosios kolonos (toliau – PK) paieškomis. Ir kas beatsitinka, ar tragedija su JAV kariškiais, ar prasidėjo JAV prezidento žadėtoji naujoji muitų politika, ar iš Lietuvos vyriausybės „nuteka“ neraminanti detalė apie būsimą mokesčių reformą – į kiekvieną įvykį įtakingesni valdžios vyrai ir moterys (išskyrus nebent premjerą) reaguoja vienodai: tuoj ieško – ir juk randa – PK. Net Seime!
Daugiau : Jei negali įkąsti, nerodyk dantų! Žurnalistas Vytautas Matulevičius savo dokumentiniame filme „Vienas prieš visus" užfiksavo prezidentą Rolandą Paksą užstojusių, jo apkaltai nepritarusių politikų, teisininkų, filosofų ir eilinių žmonių komentarus.
Daugiau : „Istorija nežūsta": dokumentinis filmas „Vienas prieš visus” Lietuvoje 2025 metais viešojoje erdvėje atgijo diskusijos apie taip vadinamą „penktąją koloną" - terminą, kilusį Ispanijoje ir istoriškai siejamą su slapta grupe, veikiančia priešo naudai valstybės viduje.
Daugiau : Gintaras Furmanavičius apie penktąją koloną: Balandžio 9 d. 95-ąjį gimtadienį švęstų vos prieš porą metų mus palikęs Simas Kudirka. Gimė jis 1930 m. balandžio 9...
Skaityti toliau 2025 m. balandžio 4 d. Panevėžio r. Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčioje vyko Ažagų – Eimuliškio kautynių 80 – mečio minėjimas.
Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo ir pamokslą pasakė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas kartu su kun. teol. lic. Algirdu Daukniu. Daugiau : Ažagų-Eimuliškio kautynės buvo vienos iš didžiausių Lietuvos partizanų kautynių prieš sovietų okupantus Prieš keletą savaičių Ukrainoje žuvusio lietuvio savanorio Tomo V. kūnas šiąnakt specialios operacijos metu buvo sėkmingai paimtas iš mūšio lauko netoli Kupiansko miesto Rytų Ukrainoje. Sudėtingą ir pavojingą operaciją atliko Ukrainos specialiosios pajėgos, bendradarbiaudamos su Užsienio legionu, Ukrainos Nacionaline gvardija, lietuvišku fondu „Blue/Yellow“ bei ukrainiečių fondu „Citadel UA“.
Daugiau : Žuvusio lietuvio savanorio kūnas sėkmingai pargabentas iš mūšio lauko Ukrainoje Gegužės 17 dieną Marijampolėje vyks vienas svarbiausių Lietuvos kariuomenės renginių – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė. Kasmet vis kitame mieste organizuojama šventė po dešimties metų pertraukos sugrįžta į Marijampolę.
Šventės dalyviai turės progą susipažinti su Lietuvos kariuomene iš arti – planuojama, kad visą dieną vyks karinės technikos ir ginkluotės ekspozicija, parodomieji karių pasirodymai, Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas, kareiviška virtuvė, kur bus galima paragauti tradicinės kareiviškos košės, bei daugybė kitų edukacinių veiklų. Šventė, turinti gilias tradicijas, pirmą kartą surengta 1935 metais Kaune, buvo skirta stiprinti kariuomenės ir visuomenės ryšius bei supažindinti civilius su šalies gynybos sistema. Balandžio 25 d., penktadienį, 13 val., Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64) vyks konferencija „Kas, jei ne mes? Kada, jei ne dabar?“, skirta Lietuvos krašto apsaugos departamento ir Lietuvos krašto apsaugos sistemos 35-mečiui.
Daugiau : Vytauto Didžiojo karo muziejuje – Lietuvos krašto apsaugos 35-mečiui skirta konferencija Prieš gerą savaitę atsitiko svarbus įvykis, apie kurį parašyti anksčiau tiesiog nepriteko rankos. Bet jis reikšmingas, tad porą minčių pridursiu kad ir pavėluotai.
Regionų administracinis teismas šių metų kovo 27 d. sprendimu panaikino LGGRTC 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, kuriuo centras buvo nurodęs pašalinti partizanų vado Juozo Krikštaponio bareljefą nuo paminklinio akmens Ukmergėje. Daugiau : Jų duomenys paslėpti 75-eriems metams, o darbais įsiamžinę didvyriai be teismo drabstomi purvais Balandžio 27 d. 15 val., Vilniaus Katedros aikštėje planuojamas mitingas, protestuojant prieš valdžios jau kaip ir nuspręstą įvesti visuotinį mokestį už turimą nekilnojamąjį turtą (NT).
Mitingo organizatorius, Raimondas Šimaitis apie tai pasidalino savo socialinio tinklo (Facebook) paskyroje. Daugiau : Protestas prieš Nekilnojamojo turto mokestį Vilniuje Šiauliuose nuo Turto bankui priklausančio pastato, kuriame įsikūrusi Šiaulių rajono savivaldybė, kovo 21 dieną nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros pagerbimo lenta kelia visuomenės emocijas. Vakar miesto Prisikėlimo aikštės skvere vyko pilietinis protestas, kurio tikslas – atkreipti valdžios institucijų dėmesį ir rasti naują vietą šio antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvio pagerbimo lentai.
Daugiau : Nukabinta Jono Noreikos memorialinė lenta iššaukė protestą Šiandien, 2025 m. balandžio 3 d., stoviu prie lango, žvelgdamas į pavasarį, aukštai danguje – jaunas Mėnulis ir Saulė drauge, žemėje – spindulių apgaubti tuoj sprogs pumpurai, išsiskleis jorė…
Tokią pat dieną lygiai prieš dešimt metų netekome Algirdo Patacko – žmogaus, kuris buvo ne tik Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, bet ir mūsų tautinės kultūros kelių bendražygis. Jo netektis paliko nerymą ir gėlą, bet ir šviesą, kurią jis nešė visą gyvenimą ir patikėjo mums. Daugiau : Algirdas Patackas – liepsnojanti dvasia, nušviečianti kelią gyvenimui „Prezidentas turi pareigą ginti savo šalį. O kai primetamos žalingos taisyklės – turi teisę pasakyti: gana.“ Štai pagrindinė žinia, kurią siunčia JAV prezidentas Donaldas Trampas, paskelbdamas apie naujus muitus didžiausioms šalies prekybos partnerėms. Ir šį kartą – tai ne tik žodžiai, o konkretūs veiksmai.
Daugiau : Pažvelkime į Donaldo Trampo įvedamus muitus kitu kampu Ketvirtadienį Vilniuje pagerbiami pratybų Pabradėje metu žuvę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai.
Katedros aikštėje ir Gedimino prospekte išlydėti karių susirinko apie keli tūkstančiai JAV ir Lietuvos vėliavėlėmis nešinų žmonių. Kortežui važiuojant Gedimino prospektu, fone skambėjo Katedros varpai, pagarbą atidavė kariai, dalis susirinkusiųjų graudinosi. Iš karto po atsisveikinimo ceremonijos prie Katedros kortežas išlydėtas Gedimino prospektu iki J. Tumo-Vaižganto sankryžos, iš kur pasuko Vilniaus oro uosto link. Pirmadienio rytą pranešta, kad po 6 paras trukusios operacijos iš pelkės Pabradės poligone buvo ištrauktas šarvuotis. Pirmadienio vakarą patvirtinta, kad šioje vikšrinėje transporto priemonėje buvo rasti 3 iš 4 dingusių JAV karių kūnai. Ketvirtojo tebeieškoma. Antradienio rytą Pabradės poligone esantis „Delfi“ fotografas fiksavo judančią kariuomenės ir gelbėjimo tarnybų techniką.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/naujausi-kadrai-is-pabrades-poligono-stebimas-technikos-judejimas-120098185 .Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Tai yra paskatinimas, skiriamas už visuomeninę veiklą, geranoriškus darbus.
Daugiau :Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“ ![]() .Kovo 27 d. Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinės vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, Lietuvos kariuomenės savanorio, visuomenininko, šaulio, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, ats. vrš. Romo ŽEMAIČIO (1966-2025) laidotuvės. 1984 m. lapkričio 12 d. Romas Žemaitis už savo religinius įsitikinimus buvo sovietų okupacinės valdžios areštuotas ir kartu su kun. Jonu Kastyčiu Matulioniu nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo. 1986 m. grįžęs ir sovietinio kalėjimo, jis pareiškė, kad „bet kokį religinės laisvės suvaržymą laikau neteisėtu, nesuderinamu nei su TSRS Konstitucija, nei su Tarptautine Žmogaus Teisių Deklaracija. Kadangi mano atvejis nebuvo vienintelis, todėl, protestuodamas prieš kunigų Alfonso Svarinsko, Sigito Tamkevičiaus bei kitų sąžinės belaisvių neteisėtą laikymą tarybiniuose lageriuose, atsisakau priimti karinę priesaiką. Dėl tos pačios priežasties ir pačią karinę tarnybą tarybinėje armijoje laikau neteisėta, nes ji man yra primesta prievarta”. Atkūrus Lietuvos valstybę, 1991–2012 m. R. Žemaitis tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Lietuva atsidūrė pasaulio žiniasklaidos akiratyje dėl kovo 25 d. Pabradės kariniame poligone dingusių keturių JAV karių ir karinės transporto priemonės.
Naujausiomis žiniomis keturių JAV NATO pajėgų karių naudota vikšrine gelbėjimo mašina M88 „Hercules“, aptikta vandens telkinyje. Pranešama, kad gelbėjimo operacijai vadovauja Lietuvos kariuomenė, papildomai pasitelkti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir kitų institucijų pajėgumai. Aktyvuoti Karinių oro pajėgų bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai; JAV ambasada skelbia, kad dingusieji JAV kariai yra iš 1-osios ir 3-osios pėstininkų divizijos. Daugiau : Ar JAV karių dingimas Pabradėje – testas Lietuvos saugumui? Teismas: Genocido centras nepagrįstai siekė nugriauti Juozo Krikštaponio paminklą Ukmergėje28/3/2025 2025 m. kovo 27 d. Regionų administracinis teismas paskelbė sprendimą byloje dėl Juozo Krikštaponio atminimo ženklų Ukmergėje. Teismas iš dalies patenkino J. Krikštaponio sūnėno Jono Mindaugo Janulio bei kelių su laisvės kova susijusių organizacijų skundą ir panaikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. PA-2 „Dėl viešojo objekto pakeitimo“.
Daugiau Teismas: Genocido centras nepagrįstai siekė nugriauti Juozo Krikštaponio paminklą Ukmergėje Šiaulių laukia padorumo ir drąsos išbandymas. Neseniai teko užregistruoti peticiją, kuria reikalaujame gerbti žuvusio už Lietuvos laisvę antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, nepriklausomos Lietuvos karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimą ir nepriimti jokių sprendimų, kuriais iš miesto viešųjų erdvių būtų šalinami jo atminimo ženklai. Šia peticija reaguojame į Šiaulių žydų bendruomenės pirmininko Sanios Kerbelio prašymą pašalinti J. Noreikos atminimo lentą, esančią ant buvusio Šiaulių apskrities viršininko administracijos pastato, kur J. Noreika dirbo 1941-1943 metais.
Daugiau : Noreikos testas Šiauliams: ar meras ras drąsos apginti laisvės kankinį? Pastaruoju metu Lietuvoje vėl suaktyvėjo diskusijos dėl naujojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, kuris turėtų įsigalioti 2026 m. Visuomeniniuose tinkluose sklando gandai, kad šis mokestis, užuot skirtas gynybai, kaip kartais teigiama, bus naudojamas finansuoti šalyje gyvenančių nedirbančių užsieniečių išlaikymui. Ar tai tiesa?
Daugiau : 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu? Kokią žinią siunčia visuomenei Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos atlupimas Šiauliuose nuo apskrities administracijos pastato, kuriame jis dirbo?
Žinia paprasta: norint ginti Tėvynę – reikia būti „teisingų“ pažiūrų. Kitu atveju, net jeigu pasiaukosi dėl jos ir žūsi, būsi niekinamas bei žeminamas praėjus net ir dešimtmečiams po mirties. Daugiau : Vėtros žinia Lietuvai: ginsi Tėvynę? Įsitikink, kad esi „tinkamų“ pažiūrų Šiauliuose tyliai nukabinta žuvusio už Lietuvos laisvę antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, nepriklausomos Lietuvos karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lenta.
Priminsime, kad Jonas Noreika dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, vėliau įsitraukė į lietuviškos Laikinosios vyriausybės suformuotą savivaldos struktūrą, vadovavo antinaciniam pasipriešinimui, padėjo organizuoti žydų gelbėjimą, kalėjo koncentracijos lageryje. 1947 m. buvo sušaudytas už antisovietinę veiklą. Daugiau : Šiauliai neišlaikė Noreikos testo |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
April 2025
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
![]() |