Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius - Naujienos iš Lietuvos

Popiežiaus Pranciškaus kalba Daukanto aikštėje: ši tauta turi tvirtą sielą

22/9/2018

Popiežius Lietuvoje

Popiežius: šis šimtmetis jums buvo paženklintas išbandymais ir kančiomis
„Tai, kad čia piligrimystę po Baltijos šalis pradedu Lietuvoje, kuri, kaip mėgdavo sakyti šventasis Jonas Paulius II, yra „tyli karštos meilės tikėjimo laisvei liudytoja", mane be galo džiugina ir teikia vilties", – kalbėjo popiežius, dėkodamas lietuviams atvėrusiems savo namų ir tėvynės duris. Šventasis Tėvas sakė į Lietuvą atvykęs jai ypatingu metu, nes šiemet švenčiame Nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį. Pasak jo, pastarasis šimtmetis Lietuvai buvo paženklintas daugybe išbandymų ir kančių: kalinimų, trėmimų, net kankinystės.

Seime susitiks Sąjūdį įamžinę fotografai ir žurnalistai

22/9/2018

Kitą savaitę, rugsėjo 23 d., Seimo rūmuose susitiks Sąjūdį įamžinę fotografai ir žurnalistai.
Konstitucijos salėje vyks diskusija „Vizualinė Sąjūdžio istorija: pamatyti nematomą“ su 1988-1990 metų Sąjūdžio akimirkas įamžinusiais fotografais ir žurnalistais. Susitikimo dalyviai pasidalys prisiminimais apie savo veiklą, įspūdžiais, patirtais Sąjūdžio metais, taip pat renginyje bus kalbama apie istorinės atminties išsaugojimą ateinančioms kartoms. Seimas, minėdamas Sąjūdžio 30-metį, 2018-uosius yra paskelbęs Sąjūdžio metais, o 1988-1990 metus išskyręs kaip ypač svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį, kai sovietų okupacinėje sistemoje Sąjūdžio Seimas veikė kaip dalinis, bet teisėtas demokratinis tautos atstovas.

Sumindžiotos mūsų istorinės relikvijos

16/9/2018

Visą šį savaitgalį Vilniuje tradiciškai vyko Tautų mugė, pristatanti įvairių Lietuvoje gyvenančių tautų tradicijas, nacionalinius valgius ir papročius. Tik Lietuvos istorijai mugėje vietos neužteko. Lukiškių aikštėje šventei iškilo didžiulė scena, kuri kone liečiasi su šimtmečio ratu - jame palaidotos kovų už Lietuvos laisvę relikvijos. Visą savaitgalį ant jų ir šalia esančios atminimo lentos laipios šventės dalyviai ir žiūrovai gal net nesuprasdami, kad po jų kojomis - dalis mūsų Tautos didvyrių. Šimtmečio rate vasario 16-ąją buvo palaidota 111 pašventintų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę relikvijų su jas lydinčiais dokumentais. Tarp įvairias kovas už laisvę menančių relikvijų yra žemės iš partizanų žūties vietų, Medininkų pasienio posto, Žalgirio ir Saulės mūšių vietų, Rainių miškelio, Televizijos bokšto teritorijos, Adolfo Ramanausko-Vanago liemenės siūlai, Antano Kraujelio-Siaubūno plaukų sruoga. Ertmė su relikvijomis buvo uždaryta granitine atminimo lenta su užrašu: „Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę. Atmintis ir pagarba.“
Daugiau: Sumindžiotos mūsų istorinės relikvijos

Arvydas Juozaitis: šanso atgimti per sąjūdį nebėra

10/9/2018

Šią savaitę susitikimo su skaitytojais metu vienas iš Sąjūdžio pradininkų, filosofas, rašytojas Arvydas JUOZAITIS, pusšimčio Lietuvos intelektualų viešai prašomas kelti kandidatūrą į prezidentus būsimuose rinkimuose, patvirtino steigiąs judėjimą „Lietuva yra ČIA“.

Skaityti daugiau: Arvydas Juozaitis: šanso atgimti per sąjūdį nebėra

Mirė pasipriešinimo kovų dalyvis Jonas Algirdas Antanaitis

9/9/2018

Rugsėjo 7 dieną mirė Lietuvos didvyris, 1941-ųjų Birželio sukilimo, vėlesnės pokario rezistencijos ir galiausiai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio aktyvus dalyvis Jonas Algirdas Antanaitis (1921-2018). Studijuodamas dalyvavo ateitininkų veikloje, nuo 1942 m. dalyvavo pogrindinėje Lietuvių fronto veikloje. 1944 m. rudenį vienas iš Lietuvos išlaisvinimo tarybos iniciatorių.
1945 m. vasarą sovietinio saugumo suimtas ir nuteistas už politinę veiklą. Iki 1954 m. kalėjo šiaurėje, daugiausia Vorkutos specialaus režimo lageryje. Paminėtinas milžiniškas J. A. Antanaičio indėlis į Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Centro išleisto fundamentalaus veikalo „Sukilimas“ parengimą. 1995-1996 m. buvo Seimo narys. A. Antanaitis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu, Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, garbės ženklais ir padėkos raštais.

Nepriklausomybės aikštėje paminėtos Laisvės dienos 25-osios metinės (nuotraukos

31/8/2018

Rugpjūčio 31 d. Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje vyko Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimo ceremonija, skirta Laisvės dienos 25-osioms metinėms paminėti. Būtent šią dieną, 1993 m. 23 val. 46 min. iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis Sovietų okupacinės armijos karinis ešelonas. Iškilmingos ceremonijos pradžią pažymėjo Lietuvos … Skaityti toliau →

Tradicinė sporto ir meno šventė ,,Ryškėnų vasara – 2018

30/8/2018

A. Vitartas (pirmas iš dešinės)

100 pergalių Lietuvai , tai Lietuvos 100 mečiui skirtas renginys. Lietuvai jau dovanotos 100 dainų, 100 posmų, o dabar - Lietuvai 100 pergalių.
Rugpjūčio 25 dieną apie 200 sportininkų iš visos Žemaitijos savo jėgas ir ištvermę išbandė įvairiose sporto rungtyse . Šachmatų – šaškių dvikovės ir tinklinio varžybos prasidėjo jau nuo ankstyvo ryto. Sportininkus pasveikino ir gražių partijų palinkėjo Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai, šventės organizatoriai .
,,Ryškėnų vasara 2018“ dalyvavo ir NGS Radviliškio sk. pirmininkas Albertas Vitartas, kuris veteranų šachmatų – šaškių varžybose užėmė pirmąją vietą.
Sveikiname !

Paminėtos 27-osios Seimo gynėjo A.Sakalausko žūties metinės

22/8/2018

Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai prie paminklo A. Sakalauskui

Rugpjūčio 21 d. Vilniuje paminėtos paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 27-osios žūties metinės. Pagerbimo ceremonija vyko jo žūties vietoje netoli Seimo. „Bandau įsivaizduoti, kiek gražių ir prasmingų darbų būtų atlikęs šitas žmogus, kurio genuose buvo užkoduota atsakomybė ir pareigos supratimas, meilė Tėvynei ir ypatinga drąsa“, – renginyje sakė Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė. Ji įteikė auksinį atkurtos Lietuvos šimtmečio ženklelį žuvusio kario savanorio motinai Genovaitei Sakalauskienei.
Renginio metu buvo atliktas Lietuvos himnas, A. Sakalausko atminimas pagerbtas tylos minute, jo garbei iššautos trys salvės.
Pagerbimo ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai.

Sigitas Žilius. Šimtmečio Nepriklausomybės gynėjai - įvykis Plungėje

23/7/2018

Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai Plungėje. Nuotrauka S. Žiliaus

Liepos 21 d. Plungėje autorius Alfonsas Beresnevičius pristatė knygą KOVOJUSIEMS IR ŽUVUSIEMS ATMINTI.
Prisimena įvykių liudininkai. Taip pat medžiaga iš archyvų.
Knygą spausdino Viktoro Mačernio spaustuvė www.meskinas.lt
Knygos autorius ir dalyviai pasakojo knygos atsiradimo istoriją. Prisiminė tremties negandas ir kovą už Nepriklausomybę.

Sigitas Žilius. Šimtmečio Nepriklausomybės gynėjai. Broniaus Juospaičio, dim. kapitono, partizanų vado pasakojimas.

2/7/2018

Reti kadrai. Gyvai Lietuvos partizanai. Lietuvai 100 metų. Kapitonas Bronius Juospaitis (gim.1925m) pasakoja apie paskutinį savo būrio mūšį 1951m. Klausytojus žavi vado atmintis ir nuoseklus, žmogiškas įvykių pasakojimus. Renginyje dalyvauja LNGS nariai iš visos šalies, vadui padėkos žodį taria seimo narys Povilas Urbšys. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos renginys iš ciklo Šimtmečio Nepriklausomybės gynėjai. Renginio vieta: Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir SĄJŪDŽIO muziejus Panevėžyje. Organizavo LNGS valdybos narė Leontina Telksnienė ir kolegės.

Amžinojo poilsio Adolfas Ramanauskas – Vanagas atguls Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone

26/6/2018

„Mūsų uždavinys – su derama valstybės pagarba palaidoti šią iškilią ir drąsią asmenybę. Kartu su šeimos nariais komisija vieningai priėjo išvados, kad Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas -Vanagas turi būti palaidotas spalio 6 dieną Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone“,- sakė Vyriausybės kancleris . A.Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje. Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus. Okupacinio režimo sprendimu jis buvo nuteistas mirties bausme 1957 metais.

Leonas Kaziukonis. Pieta „Atgimusiai tautai“

23/6/2018

Tai istoriniais 1990 metais prisikėlusios lietuvių tautos kančias simbolizuojantis paminklas. Stovi jis Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, prie tais pačiais 1990-aisiais tikinčiųjų atkurtos Švč. Trejybės bažnyčios. Kad ir kaip būtų keista, apie šio reikšmingo, istorinę ir meninę vertę turinčio paminklo pastatymą šiandien žinoma tiek, kiek parašyta kitoje jo pjedestalo pusėje. Paminklo fundatoriai yra Zenonas Lipnevičius, Vyturys Giknius ir Valdas Brazdžiūnas. Skulptorius Juozas Lebednykas. Architektas Vacys Andriuška. Internete ir kitur galima rasti ne vieną šio paminklo aprašymą, bet informacija apie jį tokia pat trumpa. Blogiausia, kad apie paminklo atidengimą 1990 metais ano meto spaudoje nebuvo pateikta jokio reportažo. Laikui bėgant, paminklo pastatymo įvykiai išblėso, o apie juos nesant rašytinių duomenų, liko užmiršti. Paieškoję kitur sutinkamų žinių, pamėginkime sudėlioti nors fragmentinę šio paminklo pastatymo istoriją.

Ištrauka iš renginio "Lietuvos šimtmečio žmonės "

14/6/2018

Trumpa ištrauka iš renginio "Lietuvos šimtmečio žmonės", kurį organizavo Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyrius. Renginyje dalyvavo partizanų būrio "Vėtra" vadas Bronislovas Juospaitis. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai iš visų Lietuvos skyrių kvapą užgniaužę klausėsi B. Juospaičio pasakojimų apie kovą už laisvę.
Filmuką sukūrė NGS Panevėžio sk. narys A. Bajorūnas

Renginys "Lietuvos šimtmečio žmonės"

13/6/2018

Birželio 10 d. Panevėžio Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje vyko renginys „Lietuvos šimtmečio laisvės gynėjai“, kurį organizavo Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyrius.
Renginyje dalyvavo buvęs partizanų būrio "Vėtros“ vadas, dimisijos kapitonas Bronislovas Juospaitis. Savo nuoširdžiu pasakojimu jis visus nukėlė į 1943-1951 partizanavimo metus, 15 metų buvimo lageryje, savo asmeniniu pavyzdžiu liudydamas patriotiškumą ir neišmatuojamą meilę Tėvynei.
Padėkos žodį tarė Lietuvos NGS pirmininkas A. Kulikauskis. Atsargos pulkininkas A. Dudavičius pristatė naują knygą apie Dainavos krašto partizanus.
Renginyje dalyvavo Seimo narys P. Urbšys. Jis pasveikino visus su gražia švente, o aktyviausiems NGS nariams Bronislovui Juospaičiui, Dalei Bajorūnienei, Jadvygai ir Algimantui Petkevičiams įteikė padėkos raštus.

Skaitykite: http://www.radviliskiokrastas.lt/

D. Puslys. Vasario 16-ąją keliausiu prie Vanago kapo

8/6/2018

Birželio 7 d. pagaliau oficialiai paskelbta, kad Vilniaus universiteto mokslininkams pavyko identifikuoti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus. VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas šią naujieną pristatė kaip labai džiugią mūsų šaliai ir ypatingai malonią vien jau todėl, kad istorinė tiesa buvo išsiaiškinta švenčiant Lietuvos šimtmetį ir minint A. Ramanausko-Vanago metus.

Skaityti daugiau: Vasario 16-ąją keliausiu prie Vanago kapo

Auksė Skokauskienė: „Jie buvo ne tik mano tėvai - jie buvo laisvės kovotojai“

5/4/2018

Auksė Ramanauskaitė -Skokauskienė ir šiandien nežino, kur ilsisi jos tėvo palaikai, tačiau laisva Lietuva prisimena jo gimimą ir gyvenimą.
Šį kovą ir visus 2018-uosius metus Lietuva mini Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines. Mokytojo, kuris pasirinko kovą už laisvę. Žmogaus, kuris suvienijo laisvės kovotojus. 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signataro. Pogrindžio žurnalisto. Vyro ir tėvo, kuris žuvo, palikęs mylimą moterį, 8 metų dukrelę bei viltį, kad kada nors ji gyvens laisvoje šalyje.

Skaityti daugiau: "Jie buvo ne tik mano tėvai - jie buvo laisvės kovotojai"

Ričardas Kalytis. Tremtinio laiškas valstybės šimtmečio proga

3/4/2018

Sakykite, kam jie šiandien berūpi? Susenę, nukamuoti taigose, tundrose, šachtose. Praradę Tėvynę, namus, savo artimuosius. Su keliais maišeliais nuvežti į svetimą atšiaurią šalį be jokių teisių dirbti priverstinį darbą. Ten jie paaukojo savo jaunystę, galimybę mokytis, rinktis profesiją. Teisybę sakant, tikrų tremtinių jau nebėra, likę tiktai jų vaikai, jau ir jie susenę tebenešioja tą vardą. Šiandiena sunku bepasakyti „garbingą“. Kai atėjo ta lauktoji diena ir jie nuėjo „pas savo valdžią“ prašyti darbo savo valdžioje, jiems buvo pasakyta: „Tamstelės, jums tiktai vėliavėles nešioti.“ Čia tenka pridėti tikrą lietuvišką tiesą – mes buvome dar ta tauta, kuri nuo amžių, per visas negandas veržte veržėsi į mokslus. Ir mums, pagal be galo laimingus sutapimus ir vargus nors retai, bet kai kam pavyko. Tie grįžo su diplomais.

Skaityti daugiau: Tremtinio laiškas valstybės šimtmečio proga

Seime iškilmingai paminėta Nepriklausomybės atkūrimo diena ir įvertintas partizanas panevėžietis Bronislovas Juospaitis

17/3/2018

Kovo 11 d Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kuriame pagerbtas LLKS ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas 100-ųjų gimimo metinių proga, pasveikintas Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas Norbertas Černiauskas ir už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvai įvertintas partizanas panevėžietis Bronislovas Juospaitis.

Šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“ kviečia tapti šių laikų signatarais

15/2/2018

Kiekvienas gali tapti šių laikų signataru – tokia mintimi pristatytas šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“, sukurtas pagal Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Žmonės, institucijos, organizacijos kviečiamos naudotis šiuo šriftu, pasirašyti savo deklaraciją ir pasiekti, kad Lietuva taptų daugiausia nepriklausomybės signatarų turinčia šalimi pasaulyje.
„Signato“ sukurtas pagal Lietuvos Nepriklausomybės Aktą skaitmeninus signataro Jurgio Šaulio raštą. Vasario 14 d. oficialiai šriftas pristatytas iškilmingo Vyriausybės posėdžio metu, simbolinės statulėlės įteiktos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, istorikui Liudui Mažyliui ir Nepriklausomybės Akto signataro J. Šaulio sūnėnui Česlovui Tarvydui.

Skaityti daugiau: Šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“ kviečia tapti šių laikų signatarais

Partizanų vadas, įveikęs klastą, šmeižtą ir laiką

6/2/2018

Šiemet minime ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Seimas 2018-uosius yra paskelbęs partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago metais. "Kauno dienos" išskirtinis pokalbis su partizanų vado dukra.
"Noriu, kad žmonės neužmirštų partizanų laisvės kovos, nepasiduotų dabarties provokacijoms, šmeižtui", – teigia Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Daugiau: Partizanų vadas, įveikęs klastą, šmeižtą ir laiką

Algimantas Zolubas. Skleidžiamos netiesos priežastis

18/1/2018

Rašinyje „Vyriausiojo policijos komisaro atgaila už miliciją“ (DELFI.lt 2018 m. sausio 15 d.) Ramūnas Bogdanas greta kitų brandžių minčių teigia: Kada nuodėmės kupra nebeleidžia vaikščioti iškėlus galvą, kada saviškių kaltė maudžia lyg sena žaizda, atimdama ramų miegą, kada suvokiama, jog po savęs kiekvienas palieka vienokį ar kitokį pėdsaką – tuštumą, gėdą ar pasididžiavimą, – tada ateina atgailos metas.
Autorius teiginį, regis, taiko buvusios sovietinės milicijos luomui, konkrečiau – Sauliui Skverneliui. Ir įspėja: Atsargiai su raiteliais, kurie nekreipia dėmesio, ką sutrypė kelyje jie ar jų luomas. Nes kitas sutryptasis galite būti jūs.
Blaivi įžvalga, gerai parašyta, taikliai pritaikyta.
Generalinis policijos komisaras Skvernelis ar jam pavaldūs pareigūnai 2012 metų gegužės 17 dieną pasiuntė į Garliavą 240 sovietinio OMON-o tipo policininkų, kurie pasitelkę dujas, elektrą ir kitas ypatingąsias priemones, tampė ir mušė tiesos reikalaujančius žmones (tai užfiksavo vaizdo kameros), akivaizdžiai smurtavo. Antsiuvuose ant jų rankovių buvo Vytis, todėl jie išniekino valstybės simbolį. Dabar tie tampyti ir mušti, budėję žmonės vėl tampomi po teismus. Ne taikūs budėtojai, o „omonininkai“ ir juos pasiuntę pareigūnai todėl turi būti teisiami. Atgailos čia nepakanka.

Daugiau: Skleidžiamos netiesos priežastis

Jonas Gečas: Sausio 13-osios žmonės. Net nepatogu dėl jų

9/1/2018

Prisiminkime diskusiją, kuri buvo paskelbta 2016 -01- 29 d.

"Mano tėvelis yra gyvas ne tik mano širdyje"

9/12/2017

Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago dukrą Auksutę Ramanauskaitę-Skokauskienę kalbina Nijolė Birgelienė. Lazdijai, 2017 11 29.

Vladimiras Laučius. Kas leidžia manyti, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“

5/12/2017

Manyti, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“, o 1940-aisiais buvo ne Lietuvos okupacija, bet savanoriškas prisijungimas prie SSRS, ir kad pokario partizanai buvo ne laisvės kovotojai, o banditai, leidžia viena labai populiari mąstymo prielaida. Filosofijoje ji vadinama reliatyvizmu, o liaudies „išmintyje“ pasireiškia kaip įsitikinimas, jog nėra vienos tiesos ir kiekvienas turi savo tiesą.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vladimiras-laucius-kas-leidzia-manyti-kad-sausio-13-aja-savi-saude-i-savus.d?id=76536975

Alfonsas Vaišvila. Ką norima pasakyti „Bunkerio“ simboliu?

1/12/2017

Lukiškių aikštė – pagrindinė Lietuvos aikštė. Ji pirmiausia – politinė erdvė su išskirtiniu turiniu. Todėl jos sutvarkymo ir Laisvės kovų įamžinimo „memorialo“ projektas, laimėjęs konkursą, ir jį lydintys autorių komentarai apie „pramogų erdves“, „vaikų žaidimus“… daugiau negu nustebino. Pasirodo Laisvės kovas ir jų dalyvius simbolizuos „Bunkeris“
.Bunkeris – tai slėptuvė, slaptavietė. Vadinasi, projekto autoriai nori mums ir visam pasauliui pasakyti, kad partizanai tik slėpėsi, „sunkiai gyveno“.

Daugiau: . Ką norima pasakyti „Bunkerio“ simboliu?