|
|
 Balandžio 25 d. Vokiečių gatvėje įvyko dvi protesto demonstracijos. Vienos jų siekiai man yra visiškai aiškūs – garbūs ano meto Sąjūdžio vyrai kartu su Lietuvos patriotais bei demokratinių pažiūrų jaunimu iš judėjimo Pro Patria piktinosi dėl akademinės ir žodžio laisvės suvaržymo TSPMI.
Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
0 Comments
 Balandžio 26 d., ketvirtadienį, 14 val. – Adolfo Ramanausko-Vanago šimtmečio minėjimas prie paminklo Kampo ir Kalniečių gatvių sankryžoje.
2012 m., minint Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo žmonos, partizanės Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės arešto 56-ųjų bei partizanų vado sušaudymo 55-ųjų metines, partizanų suėmimo vietoje, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankryžos Žaliakalnyje, buvo atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo. Skulptorius – Stasys Žirgulis. Daugiau: „Įtekstintas Kaunas“: Adolfui Ramanauskui-Vanagui – 100  Lietuvos valstybės vėliavai sukanka 100 metų. 1918-ųjų balandžio 25-ąją Lietuvos Taryba vieningai patvirtino, kad ji susidės iš trijų spalvų: geltonos, žalios ir raudonos. Lietuvos tautinė vėliava Gedimino bokšte oficialiai pirmą kartą iškelta 1919-ųjų sausio 1-ąją.
 Aš tave įspėjau, valstybe! Kur tu buvai, kai mane banditai pasiuntė kančių keliu? Kur buvo Prezidentė, premjeras, generalinis prokuroras, seimūnai, kunigai? Aš tada prašiau tavęs, valstybe, padėti man įveikti niekšybę. O tu buvai kurčia ir abejinga…
Premjeras neklauso Prezidentės, Prezidentė neklauso premjero, o ministras neklauso abiejų. Tu nebegali rasti teisingumo ministro (žinoma, nes nebegali rasti teisingumo!). Universiteto rektorius – vagis. Kunigas girtas laiko mišias. Vienas seimūnas girtuokliauja, kitas seimūnas paleistuvauja, trečias seimūnas vagia. Teistas, teistas ir nenuteistas įsitaiso Europos parlamente. Nacionalinio kraujo centro vadovė sulaikyta. Santaros klinikų vadovas sulaikytas. Henytė laimi prieš valstybę. Valdžia didina išlaidas apsaugai krašto, iš kurio bėga krašto gynėjai. Kamuolinių gauja sulaikoma po dešimtmečio ar dviejų… Stop! Pabandom iš naujo. Moralė, dora, tiesa ir teisingumas, sąžiningumas yra visko pagrindas. Absoliutas. Raudonoji linija. Kitaip mūsų valstybei galas… Alkas.lt  Kodėl balandžio 25 dieną 12 valandą mes visi kviečiami į Nepriklausomybės aikštę prie LR Seimo?
Čia prasidės šventinė eisena su trispalvėmis Vilniaus Gedimino prospektu iki S. Daukanto aikštės. Ji nebus tik dar vienas Sąjūdžio sukakties minėjimo renginys. Eisena turi tapti politiškai svarbiu ir prasmingu Tautos Forumo telkimosi žingsniu. Šventinė eisena baigsis pilietiniu mitingu Lietuva yra čia! Skaityti visą straipsnį ir komentuoti  VšĮ “Patriotai“ nori pristatyti jau 10-ąjį jubiliejinį pavasarinį orientacinį pėsčiųjų žygį išskirtinėje paskutinėje apygardoje, kuri vėliau vadinosi tėvūnija. Šioje vietoje 1944 – 1946 m. veikė atskiri partizanų būriai. 1947 – 1949 m. ji pavadinta Dariaus – Girėno apygarda. 1949 – 1950 m. ji vadinosi kaip Dariaus – Girėno rinktinė, o 1951 – 1956 m. pavadinta Pilėnų tėvūnija.
Planuojamas dviejų dienų žygis: dieninis etapas nuo 15 km iki 55 km trasomis ir ankstyvas rytinis etapas nuo 10 km iki 25 km trasomis. Po dieninio etapo numatoma vakarinė programa su visų žygių apžvalgomis, patriotinėmis dainomis bei pokalbiais prie laužo. https://www.facebook.com/events/420926878365695/  Jau tuoj bus 30 metų, kai esame nepriklausoma valstybė, bet Lietuvos sostinė Vilnius – vienintelė Europoje valstybės sostinė, neturinti valstybinės reprezentacinės aikštės, skirtos Laisvės kovų dalyviams pagerbti.
Tokias aikštes daugelis Europos valstybių sukūrė XIX-XX amžiuje. Didvyrių aikštė su Vengrijos istorijos memorialu Budapešte arba latvių tautos laisvės ir vienybės simbolis – Laisvės paminklas Rygoje yra pasaulinės reikšmės meno paminklai. Skaityti visą straipsnį ir komentuoti  Pagerbdamas vieno iš žymiausių Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo, partizaninio karo vadų Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, 2018-uosius Seimas yra paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais.
Jūsų dėmesiui siūlome balandžio 11 dieną Seime įvykusią apskritojo stalo diskusiją „Partizaninio karo problematika istoriografijoje“, kurioje buvo pristatyti nauji Adolfo Ramanausko-Vanago istorijos aspektai, aptartos 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos atsiradimo aplinkybės, diskutuota ir apie Lietuvos partizanų vaidmenį epochos kontekste, analizuota jų asmens ir asmenybės vieta kare iš šiandienos perspektyvos, apžvelgti partizanų karo istorikų atlikti tyrimai ir jų atradimai, iškeltos problemos. Skaityti visą straipsnį ir komentuoti  Seimas dar pernai 2018-uosius paskelbė Sąjūdžio metais, tačiau Vyriausybė tik dabar su įvairiomis institucijomis pradėjo derinti Sąjūdžio metų paminėjimo programą. O jai vykdyti papildomai neskirta nė cento. Negana to, šie metai paskelbti ne tik Sąjūdžio, bet ir dar 8 įvykių bei asmenybių metais.
Skaityti daugiau : Sąjūdžio 30-mečio minėjimas - tik imitacija  Auksė Ramanauskaitė -Skokauskienė ir šiandien nežino, kur ilsisi jos tėvo palaikai, tačiau laisva Lietuva prisimena jo gimimą ir gyvenimą.
Šį kovą ir visus 2018-uosius metus Lietuva mini Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines. Mokytojo, kuris pasirinko kovą už laisvę. Žmogaus, kuris suvienijo laisvės kovotojus. 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signataro. Pogrindžio žurnalisto. Vyro ir tėvo, kuris žuvo, palikęs mylimą moterį, 8 metų dukrelę bei viltį, kad kada nors ji gyvens laisvoje šalyje. Skaityti daugiau: "Jie buvo ne tik mano tėvai - jie buvo laisvės kovotojai"  Sakykite, kam jie šiandien berūpi? Susenę, nukamuoti taigose, tundrose, šachtose. Praradę Tėvynę, namus, savo artimuosius. Su keliais maišeliais nuvežti į svetimą atšiaurią šalį be jokių teisių dirbti priverstinį darbą. Ten jie paaukojo savo jaunystę, galimybę mokytis, rinktis profesiją. Teisybę sakant, tikrų tremtinių jau nebėra, likę tiktai jų vaikai, jau ir jie susenę tebenešioja tą vardą. Šiandiena sunku bepasakyti „garbingą“. Kai atėjo ta lauktoji diena ir jie nuėjo „pas savo valdžią“ prašyti darbo savo valdžioje, jiems buvo pasakyta: „Tamstelės, jums tiktai vėliavėles nešioti.“ Čia tenka pridėti tikrą lietuvišką tiesą – mes buvome dar ta tauta, kuri nuo amžių, per visas negandas veržte veržėsi į mokslus. Ir mums, pagal be galo laimingus sutapimus ir vargus nors retai, bet kai kam pavyko. Tie grįžo su diplomais.
Skaityti daugiau: Tremtinio laiškas valstybės šimtmečio proga  Filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis naujausią savo knygą pavadino „Tėvynės tuštėjimo metas“. Pasak autoriaus, tai – tarsi užfiksuota 17 metų Lietuvos kardiograma. Laisvės kaina ir didžiausiu Sąjūdžio pralaimėjimu A. Juozaitis vadina šalies tuštėjimą, emigraciją: „Mano idėja Lietuvai – Lietuva – vienintelė lietuvių žemė. Žmogus negali išeiti iš tautos likimo.“
Skaityti daugiau: A.Juozaitis: kaip sakė poetas J.Marcinkevičius - RUSENOME, O DABAR ANGLĖJAME  Tėvas Stanislovas. Vyriausybė patvirtino Tėvo Stanislovo 100-ųjų gimimo metinių minėjimo programą.
Pagal ją, visus 2018-uosius metus bus organizuojamos stovyklos, edukacinės programos, dailės, muzikos ir poezijos vakarai, rengiamos pažintinės ekskursijos į Paberžę. Tėvo Stanislovo 100-mečiui skirtos literatūrinės parodos bus surengtos Šiauliuose, Trakų rajone, Varėnoje. Taip pat planuojama rengti radijo ir televizijos laidas, kurios supažindins su Tėvo Stanislovo veikla bei indėliu į Lietuvos visuomeninį, kultūrinį gyvenimą, jo literatūriniu palikimu, pateiks informaciją apie metų renginius.  Tie, kurie dalyvavo pirmuosiuose Sąjūdžio mitinguose, o vėliau gynė Aukščiausios Tarybos rūmus, televizijos bokštą ir kitus strateginius Vilniaus pastatus, prisimena keistai apsirengusį žmogų su video kamera rankose – Albiną Kentrą. Tačiau mažai kas žino kokia didvyriška ir sunki jo ir šeimos, kurioje šis žmogus augo, istorija. Apie tokius sakoma – žmogus-legenda. Asmeniškai jo neteko pažinti, nors Vilniaus universiteto Centrinių rūmų koridoriuose, kiemeliuose, o vėliau prie AT rūmų 1991 m. ne kartą teko sutikti.
1940 m. pirmoji sovietų okupacija skaudžiai palietė ir daugiavaikę žemaičių Kentrų šeimą, kuri gyveno Gūbrių kaime, Šilalės valsčiuje. Jo tėvų ūkninkų Onos ir Juozo Kentrų šeimoje buvo šeši vaikai: Jonas, Juozas, Leonas, Ona, Albinas ir Elena. Motina Ona Šerpytaitė gimė Čikagoje. Jos motina Aušraitė buvo emigravusi į JAV. Tačiau dar caro laikais šeima sugrįžo į Tėvynę. Ona mėgo rašyti, dalyvavo visuomeninėje veikloje, moterų organizacijose sakydavo kalbas, dainuodavo. Ji daug skaitė ir domėjosi visomis gyvenimo sritimis: socialine, švietimo, ūkio. Kartą ji net laišką Prezidentui Antanui Smetonai parašė. Daugiau: Laisvės kovotojas, tremtinys, Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra-Aušra  Kovo 11 d Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kuriame pagerbtas LLKS ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas 100-ųjų gimimo metinių proga, pasveikintas Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas Norbertas Černiauskas ir už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvai įvertintas partizanas panevėžietis Bronislovas Juospaitis.
Šis renginys vyko G. Petkevičaitės -Bitės bibliotekoje . Filmo aut. Steponas Kubeckas.
 Visų 69 Panevėžio apskrityje veikiančių mokyklų ir gimnazijų auklėtiniai turi unikalią progą įamžinti savo krašto grožį dokumentiniame filme „Jungiam Lietuvą“. Iki balandžio 11 d. gimnazistai bei 7-12 klasių moksleiviai gali registruotis Lietuvos atkūrimo šimtmečiui skirtos iniciatyvos svetainėje www.jungiamlietuva.lt ir atsiųsti trumpus telefonu ar vaizdo kamera nufilmuotus filmukus apie savo regioną
 1901 m. balandžio 4 d. Panevėžyje vietos miestiečių Teresės Gedminaitės bei Miko Vinco Steigvilos šeimoje gimė būsimas Lietuvos kariuomenės savanoris, šaulys bei ilgametis Merkinės valsčiaus privatus matininkas Kostas Steigvila. Tų pačių metų gegužės 17 d. Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje jis buvo pakrikštytas Šv. Globėjo Konstantino vardu. Nuo 1919 m. sausio 10 d. K. Steigvila savanoriu tarnavo jaunutėje Lietuvos kariuomenėje – atskirame Panevėžio batalione. Dalyvavo kovose su bolševikais, o vėliau nuo 1919 m. spalio 15 d. iki 1920 m. kovo 7 kovojo prieš bermontininkus. Skaityti toliau »
 Saulėtą antradienį Alytuje vyko karininko, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ųjų gimimo metinių minėjimas.
Renginių programa prasidėjo šv. Mišiomis Alytaus šv. Angelų sargų bažnyčioje, vėliau alytiškiai ir miesto svečiai prisiminti ir pagerbti šią istorinę asmenybę rinkosi Laisvės angelo aikštėje. Sportinių šokių grupė „Alemana“ pristatė choreografinę kompoziciją su Valstybės vėliavomis, grojo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų orkestras, į dangų buvo iššautos salvės, skirtos Adolfui Ramanauskui-Vanagui ir visiems Laisvės kovotojams. Daugiau: Alytus minėjo vienos iškiliausių šio krašto asmenybių 100-ąsias gimimo metines (FOTOGALERIJA)  Prieš 100 metų – 1918 m. kovo 6 d. gimė legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. LR Seimas dar 2017 m. pabaigoje 2018-uosius paskelbė Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Visoje Lietuvoje ta proga vyksta ir vyks įvairūs renginiai, minėjimai, žygiai, diskusijos...
Padidėjęs susidomėjimas Vanago asmenybe ir gyvenimu – vienas geriausių dalykų, kurie galėjo nutikti Lietuvai 2018-aisiais, kai minime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Kodėl? Pripažinkime, tai puiki proga apmąstyti ne tik Pirmosios Respublikos laiką (1918–1940), bet ir jos skaudų likimą, paženklintą tūkstančių taurių lietuvių krauju, kurie priešinosi tam, ką Vanagas vadino visos „civilizacijos gėda“. Skaityti daugiau: Neeilinis Vanago kelias  Kovo 19 d. NGS Panevėžio sk. narys Vilmantas Varanavičius švenčia savo gimtadienį.
Visi NGS Panevėžio sk. nariai sveikina Vilmantą, linkėdami jam daug sveikatos ir stiprybės ! Ypatingai su gražiu 65-uoju Jubiliejiniu gimtadieniu (kovo 29 d) NGS Panevėžio sk nariai sveikina NGS Garbės pirmininką, dim. Pulkininką Joną Gečą. Dėkojame Jums už nuoširdų darbą NGS veikloje . Linkime, kad Jus ir toliau lydėtų sėkmė bei stiprybė įvairiose gyvenimo situacijose.  Gražiai piliečių atšvęsta Vasario 16-oji sulaukė kelių niurzglių paburbėjimo: oi, per daug istorijos, per daug praeities. Kai kas net aiškina, kad šiais laikais visiškai nebesvarbu, kas vyko ne tik prieš 100, bet ir prieš 20 metų. Labai keistos kalbos.
Pirmiausia, lietuviams dar reikėtų pasimokyti kad ir iš savo kaimynų lenkų. Ten istorija populiaresnė nei Lietuvoje. Tačiau svarbiausia yra tai, kad kvietimas nesidomėti istorija, nes tai, esą trukdo dabarčiai, yra vienas iš kvailesnių, kuriuos girdėjau paskutiniu metu. Istorijos žinojimas pirmiausiai reikalingas norint geriau orientuotis dabartyje. Dabarties niekaip nesuprasi, jei nežinosi istorijos.  Jauna, laisva, pati savęs valdovė
Tautų greton įstojo Lietuva, Savu krauju vergijos nusiplovė, Atgavo garbę ištverme sava. Garbė sūnums, kad iš Maskvos griuvėsių Tėvynę laisvėn išnešėt šauniai. Nors Jūsų aš vardų nebeminėsiu, Bet jus minės su pagarba ainiai (Maironis) Skaitydami Maironio tikėjimu ir ryžtu trykštančias eiles, kaip ir žvelgdami į Kauno art deco moderniosios architektūros jaunystės galia pulsuojančias formas, negalime drauge neišgyventi laisvei pabudusios tautos gyvybinių jėgų proveržio. Pasitikėjimo savimi, savo reikšmingumu tarp kitų laisvų tautų ir savo orumo pojūčio. Visi tie išoriniai ir vidiniai ženklai, pasiekiantys ir iki šiol mus veikiantys iš prieškario – kaip sidabrinės litų monetos su LDK Vytauto ar A. Smetonos atvaizdais, kaip išgaubta kareivio saga su Vyčiu, kaip per sovietmetį išslapstyta anų dienų Trispalvė ir pasididžiavimas tragiška Dariaus ir Girėno skrydžio narsa – yra nuostabiu gyvenimo ryžtu ir dabar mus persmelkiančios tautos būsenos dvasinė išraiška. Daugiau: Laisvos tautos prasideda nuo laisvų asmenų  Vasario 22 d. Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje vyko konferencija „Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir pokario rezistencija: istorinis, politinis ir moralinis palikimas“. Pasiklausyti pranešimų apie partizanų vado, karininko Adolfo Ramanausko-Vanago asmenybę ir jo veiklą susirinko gausus būrys svečių: Seimo nariai, Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai ir vadovai, istorikai, muziejininkai, Lietuvos kariuomenės atstovai ir kiti garbūs svečiai.
„Vienas ir Lietuvos pasipriešinimo lyderių A. Ramanauskas-Vanagas yra tikrasis pavyzdys, kaip iki paskutinio kraujo lašo, paskutinio atodūsio reikia mylėti Tėvynę. Svarbu, kad jo istoriją ir to laiko žmonių išgyvenimus žinotų kuo platesnis mūsų piliečių ratas, kad ta praeitis, tos kovos, kiekviename iš mūsų įžiebtų patriotizmą ir meilę Tėvynei“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė Alytaus miesto savivaldybės meras V. Grigaravičius. Daugiau: Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje – konferencija  Kiekvienas gali tapti šių laikų signataru – tokia mintimi pristatytas šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“, sukurtas pagal Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Žmonės, institucijos, organizacijos kviečiamos naudotis šiuo šriftu, pasirašyti savo deklaraciją ir pasiekti, kad Lietuva taptų daugiausia nepriklausomybės signatarų turinčia šalimi pasaulyje.
„Signato“ sukurtas pagal Lietuvos Nepriklausomybės Aktą skaitmeninus signataro Jurgio Šaulio raštą. Vasario 14 d. oficialiai šriftas pristatytas iškilmingo Vyriausybės posėdžio metu, simbolinės statulėlės įteiktos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, istorikui Liudui Mažyliui ir Nepriklausomybės Akto signataro J. Šaulio sūnėnui Česlovui Tarvydui. Skaityti daugiau: Šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“ kviečia tapti šių laikų signatarais |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas 
LR Konstitucija
Archyvas
April 2018
KategorijosPuslapį administruoja Leontina. Telksnienė
|
RSS Feed