Blog Archives

Vis dar matau Vytį Lukiškių aikštėje

25/5/2020

Praėjo daugiau kaip dveji metai nuo to laiko, kai buvo paskelbta, kad konkursą dėl laisvės kovų įamžinimo memorialo Vilniaus Lukiškių aikštėje laimėjo ne Vytis, o „Laisvės kalva“.
„Laisvės karys“ jau iškiliai stovi Kaune, o Lukiškių aikštė taip ir liko tuščia. Kartu su bendraautoriais (Kęstučiu Akelaičiu, Linu Naujokaičiu, Rimantu Dichavičiumi, Arūnu Sakalausku) teisme dėl konkurso organizavimo tvarkos bylinėjęsis Lukiškių aikštės architektas Gintaras Čaikauskas, kalbėdamas neslėpė apmaudo, bet ginklų sudėti neketina.
Skaityti daugiau: Vis dar matau Vytį Lukiškių aikštėje

0 Comments

NGS Radviliškio sk. nariai dalyvavo renginyje, skirtame Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti

21/5/2020

0 Comments

NGS Radviliškio skyriaus nariai, gen. P. Plechavičiaus Radviliškio kuopos kariai, šauliai dalyvavo renginyje, skirtame Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Renginio dalyviai aplankė savanorių ir partizanų palaidojimo vietas, padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakutes, Minaičiuose pagerbė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizanus. Kiekvienam dalyviui NGS Radviliškio sk. pirmininkas A. Vitartas įteikė padėką ir atminimo medalį. Renginį organizavo NGS Radviliškio sk.

0 Comments

Rasa Selickaitė. Su Lietuvos vardu lūpose…

16/5/2020

3 Comments

Tiksi laikrodis, skaičiuodamas sekundes, dienas, mėnesius, metus, laiko dulkėmis užklodamas prisiminimus, džiaugsmus ir skausmus, juk laikas visagalis, bet ar visagalis jis, kai eidamas gatve sutinki Motiną, kurios širdyje laikas sustojo prieš 29-erius metus, tą lemtingą 1991 m. gegužės 19-ąją, išgirdus žinią, o gal ir nujautus, dar tik auštant šviesiam Sekminių rytui, apie tai, jog Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, 1991 m. gegužės 19 d. Krakūnų pasienio poste savo duotą priesaiką Tėvynei, pareigą Lietuvai iki galo atliko Šalčininkų užkardos pamainos viršininkas, trakietis Gintaras Žagunis – pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo žuvęs Lietuvos pasienietis. Jam buvo tik 33-eji…
Šalčininkų rajono Poškonių kaime esančiai VSAT užkardai suteiktas G. Žagunio vardas, atidengta paminklinė lenta, žūties vietą Krakūnuose mena atidengtas paminklas, apie Gintarą Žagunį rašomos knygos, jo žygdarbį mena suteikti garbingi apdovanojimai, jo vardas įrašytas gatvių, memorialinių lentų pavadinimuose, bet svarbiausia – Gintaras Žagunis liks amžiams įrašytas šalia Lietuvos valstybės Didžiavyrių vardų, kaip ir jo žodžių aidas – „O Lietuva, Lietuva, tu per amžius laisva!“…

3 Comments

Panevėžiečiai Steigiamajame Seime

16/5/2020

0 Comments

Gegužės 15-ąją minėjome Steigiamojo Seimo susirinkimo 100-metį.
Panevėžio miestas ir apylinkės išsiskyrė tuo, kad Steigiamajame Seime jam atstovavo ne tik lietuvių, bet žydų ir lenkų tautybių atstovai. Jie buvo aktyvūs Seimo nariai. Panevėžio kraštą atstovavo net 3 moterys (Seime nebuvo jų ir 10). Steigiamojo Seimo įkūrimo dienai pažymėti mieste atsirado Gegužės 15-osios gatvė. Kada valstybės politika pakrypo autokratinio valdymo link, nebeliko ir šios gatvės pavadinimo – 1934 m. vasario 11 d. ji tapo Katedros gatve. Tokiu pavadinimu ji yra ir dabar. Plačiau:

0 Comments

Negalima sudeginti ugnies ir sunaikinti tiesos

14/5/2020

1 Comment

Gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena, dažniau žmonių vadinama Kalantinėmis.
1972 m. gegužės 14 d. Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta.
„Ruošdamasis kurti atminimo plakatą 1972 m. Kaune susideginusiam Romui Kalantai, vis dėliojau mintis, kokius simbolius panaudoti, kad būtų įprasminta auka – VARDAN TOS LIETUVOS!“- sako dailininkas Tautvilas Rinkevičius.
Šiame plakate turime įžvelgti Pilėnų pilies ne tik tragediją, bet ir savo tautos patriotiškumo bei pasiaukojimo pavyzdį. Nenoriu būti prastu pranašu, bet mūsų laukia dar daug kovų ir pasiaukojimo akimirkų: ŽŪTI UŽ TĖVYNĘ.
Plakate panaudojau paminklą, kuris randasi Čikagoje (JAV) Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. Šį paminklą pastatė Amerikos Šaulių organizacija“.

Pozicija.org. inf.

1 Comment

Vytautas Sinica. Ar bus perrašyta rezistencijos istorija?

13/5/2020

0 Comments

Birželio mėnesį prekyboje pasirodys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro specialisto Daliaus Stanciko studija „Kūju per Lietuvos istorija“ (įvadinis straipsnis prof. Rasos Čepaitienės). Knygoje autorius pirmąkart pateikia išsamų ir visapusišką atsaką Rūtos Vanagaitės ir daugelio kitų paleistai melo apie lietuvių tautos rezistenciją lavinai. Nesusitelkdamas į kurį vieną atvejį D. Stancikas analizuoja ryškiausius rezistencijos istorijos „perrašymo“ epizodus, leisdamas kalbėti gausiems šaltiniams ir amžininkų liudijimams.

Skaityti daugiau: . Ar bus perrašyta rezistencijos istorija?

0 Comments

Prieš 100 metų Lietuva tapo šiuolaikine parlamentine valstybe

12/5/2020

0 Comments

Šią savaitę sutinkame vieną reikšmingiausių mūsų valstybės sukakčių – Lietuvos paskelbimo demokratine respublika šimtmetį. 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinko demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas. Jis įvykdė Vasario 16-osios Akto signatarų valią ir užbaigė jų darbą – vienbalsiai paskelbė esant atstatytą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką. Ši Steigiamojo Seimo deklaracija vykdoma ir šiandien. Ji yra vienas iš Kovo 11-osios Akto pamatų.

0 Comments

Pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos

10/5/2020

0 Comments

Gegužės 8 d. minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 75-ąsias metines, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių Panerių memoriale, Antakalnio ir Vilniaus Vingio karių kapinėse. Taip jie Lietuvos vardu pagerbė Antrojo pasaulinio karo ir holokausto aukų bei kovojusių prieš nacizmą ir kitus totalitarinius režimus atminimą.
Karo aukų pagerbimas prasidėjo Panerių memoriale, kur gėlės buvo padėtos prie paminklų nacizmo aukoms atminti, žydų genocido aukoms, Lietuvos vietinės rinktinės ir Lenkijos Armijos Krajovos kariams bei žuvusiems civiliams atminti.
Antakalnio kapinėse Garbės sargybos kariai gėles padėjo prie Antrojo pasaulinio karo aukų memorialo, Lietuvos kariuomenės karių žuvusiems už Tėvynę kapų memorialo, Lietuvos laisvės gynėjų memorialo (Sausio 13-osios aukų ir Medininkų tragedijos kapų), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos valstybės vadovo, kovojusio su sovietų okupacija, Adolfo Ramanausko-Vanago kapo ir prie koplytstulpio Lietuvos kariams, žuvusiems svetimose kariuomenėse, atminti.
Vėliau gėlės buvo padėtos prie Antrojo pasaulinio karo aukų memorialo vokiečių karių kapinėse Vilniaus Vingio karių kapinėse.
Taip pat gėlės padėtos ir prie 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto – paminklo aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos.

0 Comments

Vis dar matau Vytį Lukiškių aikštėje

NGS Radviliškio sk. nariai dalyvavo renginyje, skirtame Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti

Rasa Selickaitė. Su Lietuvos vardu lūpose…

Panevėžiečiai Steigiamajame Seime

Negalima sudeginti ugnies ir sunaikinti tiesos

Vytautas Sinica. Ar bus perrašyta rezistencijos istorija?

Prieš 100 metų Lietuva tapo šiuolaikine parlamentine valstybe

Pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos

Archyvas

Kategorijos