Klubas „Miško broliai“ save vadina grupe bendraminčių, kuriuos vienija meilė karinei istorijai. Ikikarinės Lietuvos kariškių uniformomis vilkintys vyrai kasmet dalyvauja įvairiose miesto šventėse, pristato savo veiklą, demonstruoja ginklus ir techniką. Buvusioje raketinėje bazėje, „Miško broliai“ atnaujinta per 10 pastatų, skirtų edukacijai, gyvenimui, technikos laikymui. O jos yra gana nemažai. Tai – restauruoti seni automobiliai, motociklai, senoviniai dviračiai. Saugoma ir nemažai ginklų. Kopūstėlių miške kelis kartus per metus vyksta karinius įvykius atkuriantys mūšiai. Šios vasaros pabaigoje numatytas vienas didelis renginys – žygis Ukmergės partizanų keliais.
Ukmergės raj. Kopūstėlių miške esanti buvusi sovietų raketinė bazė mena laikus, kai iš čia paleistos raketos galėjo sugriauti taiką pasaulyje. Laimei, taip nenutiko, o objekto paskirtis šiandien tampa visiškai kita – partizanų istoriją čia atgaivina klubas „Miško broliai“.
Klubas „Miško broliai“ save vadina grupe bendraminčių, kuriuos vienija meilė karinei istorijai. Ikikarinės Lietuvos kariškių uniformomis vilkintys vyrai kasmet dalyvauja įvairiose miesto šventėse, pristato savo veiklą, demonstruoja ginklus ir techniką. Buvusioje raketinėje bazėje, „Miško broliai“ atnaujinta per 10 pastatų, skirtų edukacijai, gyvenimui, technikos laikymui. O jos yra gana nemažai. Tai – restauruoti seni automobiliai, motociklai, senoviniai dviračiai. Saugoma ir nemažai ginklų. Kopūstėlių miške kelis kartus per metus vyksta karinius įvykius atkuriantys mūšiai. Šios vasaros pabaigoje numatytas vienas didelis renginys – žygis Ukmergės partizanų keliais.
0 Comments
Seimas bendru sutarimu pritarė, kad 2021 metai būtų paskelbti partizano Juozo Lukšos-Daumanto metais. Anot parlamentarės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės partizanas Juozas Lukša-Daumantas buvo vienas ryškiausių Lietuvos laisvės kovotojų, nesitaikstęs su okupantais, iš kurios pusės jie bebūtų, todėl deramas jo nuopelnų pagerbimas – būtinas. „Šis partizanas ne tik ryškiai veikė Lietuvoje, bet sugebėjo du kartus prasiveržti pro Geležinę uždangą, užmegzti ryšius su Vakarų žvalgybomis, perduoti žinias į laisvąjį pasaulį iš okupuotos Lietuvos. Jis buvo vienas ryškiausių laisvės kovotojų lyderių, vykdęs unikalias užduotis. lrs.lt inf Apie šį narsų žmogų, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos narį, kovotoją, Lietuvos patriotą Algimantą Remeiką, pasakoja ne tik Lietuvos žiniasklaida, apie jį rašo ir užsienio spauda. Tai žmogus, kuris tais 1991 metais sausio 13 dieną, su Lietuvos vėliava, stojo vienas prieš tankus.
Birželio 12 d.,eidamas 78-uosius metus, mirė buvęs Parlamento išorinės gynybos štabo viršininkas, vienas iš pirmųjų Nepriklausomybės gynėjų sąjungos įkūrėjų, Vincas Vyrukaitis Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai dalijasi skausmu ir reiškia nuoširdžią užuojautą giminėms ir artimiesiems. Tebūna lengva Tau Lietuvos žemelė, bendražygi Vincai... -------------- Atsisveikinimas su Velioniu antradienį, birželio mėn. 16 d. nuo 10 val. Vilniuje, Kalvarijų 329 (greta Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios). Urna išnešama 16 val. Laidotuvės Rokantiškių kapinėse. Birželio 14 d. Radviliškyje iškilmingai paminėta Gedulo ir Vilties diena. Skambėjo patriotinės dainos, su jauduliu buvo skaitomos tremtinių eilės. Garbės sargyboje stovėjo Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus nariai.
Transliacija : Stebint Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdį "Dėl Nepriklausomybės gynėjo vardo", kuris įvyko 2020 m. birželio 10 d.,kyla tokia mintis, kad tie, kurie stovėjo dieną ir naktį lauke tais 1991 m. sausio mėnesį , jie ten tikrai nebuvo reikalingi. Todėl, kad nenorima pripažinti , jog jie yra Nepriklausomybės gynėjai. Nes jie nebuvo priėmę priesaikos, nepriklausė jokioms struktūroms. Bet, gerbiamieji, pasakykite prašau, kas žuvo prie TV bokšto ? Ar žuvo tie, kurie buvo priėmę priesaiką? Ar žuvo tie, kurie priklausė organizuotoms struktūroms? Ne, brangieji, žuvo tie, kurie stovėjo lauke ir nepriklausė jokioms struktūroms ! Ir dabar, praėjus beveik 30 metų dar reikia tokių ilgų svarstymų , dar kyla abejonių? Ar reikia dar mąstyti, ar jis Nepriklausomybės gynėjas ? Na, turbūt tik Lietuvoje tik taip ir būna . Pati esu ginusi tuometinę Aukščiausiąją Tarybą, pati mačiau žmonių atsidavimą, jokios baimės nebuvimą ( nors baimės tuo metu turėjo būti daug). Atvirai kalbant, kai klausau šiuos posėdžius , man kyla pyktis klausytis tų žmonių, kurie dar gal buvo maži vaikai, o šiuo metu kalba tai, kad gynėjai tik tie, kurie buvo Parlamento viduje. Jie supratimo apie tai neturi, nes nesuprato tada , kas aplinkui vyksta, o šiuo metu irgi nesupranta, bet kalbėti moka. Viskas būtų juokinga, jeigu nebūtų pikta... Lygiai prieš 32 metus Lietuvos mokslo ir meno žmonės susibūrė į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. 1988 m. birželio 3 d. 18-tą valandą Lietuvos mokslų akademijos centrinių rūmų salėje prasidėjo susirinkimas, kuriame buvo diskutuojama apie tolesnį krašto likimą. Į susirinkimą atvyko apie pusė tūkstančio žmonių. Šiame mokslo, meno ir kultūros žmonių susitikime buvo numatyti tokie klausimai: kultūros likimas, ekonominės pertvarkos, politiniai pokyčiai ir kita. Tačiau rafinuotus akademinius pasisakymus pakeitė audringos diskusijos apie to meto realybę. Visi susirinkusieji salėje galėjo užsirašyti į Sąjūdžio rėmėjų sąrašus. Į iniciatyvinės grupės sudėtį buvo siūlomi tie žmonės, kurie savo pasisakymais išreiškė asmenines pozicijas bei požiūrį dėl Lietuvos ateities. Už kiekvieną siūlomą kandidatą buvo balsuojama plojimais. Ne visi jų susilaukė tiek, kad galėtų tapti grupės nariais. Ir taip 1988 metų birželio 3-ą dieną gimė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Joje nepriklausomybininkų branduolį sudarė prof. muzikologas V. Landsbergis, architektas A. Skučas, fizikas dr. Z. Vaišvila, kompozitorius prof. J. Juzeliūnas, filosofas A. Juozaitis. Dalį kolektyvo sudarė „perestroikininkai“. Įsteigus iniciatyvinę grupę prasidėjo aktyvus darbas. Jau birželio 8-ąją įvyko pirmasis iniciatyvinės grupės susirinkimas Vilniaus Žemutinėje pilyje, išlikusioje valdovų rūmų dalyje. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atveria viešąją prieigą, kurioje pateikiami duomenys apie 1940–1953 metais sovietų okupacinės valdžios represuotus (ištremtus, įkalintus, nužudytus) Lietuvos gyventojus.
Suvedę savo pavardę rasite gimines ir artimus žmones. http://www.lietuviaisibire.lt/…/repres…/surname:xb1pbGl1cw== genocid.lt inf. |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
December 2024
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|