All Categories - Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius

Holokausto tragedija pakeitė Panevėžio veidą

28/1/2020

Pasauliui prisimenant pačios žiauriausios Aušvico-Birkenau mirties stovyklos 75-ąsias išvadavimo metines, Holokausto aukas pagerbė ir Panevėžys. Šiame mieste Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinta net 95 proc. tuomet gyvavusios ir didžiulį indėlį į viso Panevėžio regiono raidą padariusios žydų bendruomenės .
Kurganavos miškas, Žalioji giria, buvusios žydų kapinės Panevėžyje, Vasario 16-osios gatvėje net ir praėjus 75 metams nuo kraupių įvykių dvelkia krauju, kurį anuomet nacių užpultoje Europoje praliejo milijonai žydų tautybės gyventojų. Panevėžyje sušaudyta daugiau nei 13 tūkst. nekaltų žmonių, tarp jų ir vaikų. Šioms aukoms atminti sausio 27-ąją Panevėžio žydų bendruomenė pakvietė į Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Būrys dalyvių iš miesto bei rajono savivaldybių, švietimo įstaigų prie memorialo „Liūdinti žydų motina“ dėjo gėles, akmenukus su mirusiųjų vardais, degė atminimo žvakutes, kalbėjo maldas.
Po susikaupimo akimirkų prie memorialinio paminklo renginio dalyviai genocido aukas taip pat pagerbė prie buvusių geto vartų Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje bei Kurganavos miške.

sekunde.lt inf.

Kraštotyros muziejus kviečia į renginį

27/1/2020

Renginys vyks Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje (Respublikos g. 17, Panevėžys).

R. Kaminskas. Rygoje lietuviai su latviais pagerbė 1991 m. Barikadų dienų kovotojus

25/1/2020

R. Kaminsko nuotr.

Sausio 18–19 d. Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) atstovai aplankė Latviją ir pagerbė 1991 metų Barikadų dienų Latvijos laisvės kovotojus, žuvusiuosius už Latvijos nepriklausomybę.
Viešnagė Latvijoje prasidėjo Marupės kapinėse Lietuvos atstovams kartu su 1991 metų barikadų statytojų Marupės bendrijos vadovu Janiu Ozolu (Janis Ozols) bei šios bendrijos nare Laura Liepkalne uždegus žvakutes, padėjus gėlių ant pirmosios 1991 metų Barikadų dienų aukos – vairuotojo Roberto Mūrnieko (Roberts Mūrnieks) kapo.
Po to vyko apžvalginė ekskursiją po Rygos senamiestį ir 1991 m. barikadų muziejų. Buvo galimybė prisiminti dar labai neseną, bet jau kartais primirštamą Lietuvos ir Latvijos istoriją, kada teko sutelkti jėgas jaunų nepriklausomų valstybių išsaugojimui.

Lietuvoje ketinama įamžinti Baltijos kelio atminimą

21/1/2020

Lietuva, siekdama įamžinti prieš dagiau kaip 30 metų vykusio Baltijos kelio atminimą, magistraliniams šalies keliams, kuriais buvo nusidriekusi žmonių grandinė, ketina suteikti Baltijos kelio pavadinimą.
Įamžinti Baltijos kelio atminimą pasiūlė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, o Susisiekimo ministerija tam pritaria.. Norime įamžinti tokį įvykį ir tas kelių atkarpas, kuriose prieš daugiau nei trisdešimtmetį buvo išsirikiavę žmonės, pavadinti Baltijos keliu“, – sakė viceministras.Jo teigimu, sprendimą dėl to turės priimti Vyriausybė , o analogiškas pasiūlymas dėl Baltijos kelio įamžinimo bus teikiamas ir Latvijai bei Estijai.
Baltijos kelio pavadinimą siūloma suteikti autostradai nuo Vilniaus iki Panevėžio, taip pat kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožui iki Latvijos sienos.1989 metų rugpjūčio 23-iąją Baltijos kelio akcijoje į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino susikibo daugiau kaip milijonas žmonių. Ši akcija pasiuntė žinią pasauliui apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį nutraukti sovietinę okupaciją ir atkurti nepriklausomybę.

BNS inf.

Žygis "Protėvių valdovų ir partizanų kovų keliais"

17/1/2020

Oficiali, patvirtinta žygio informacija, žygio atnaujinimai ar pakeitimai skelbiami oficialiame Pėsčiųjų žygių asociacijos tinklalapyje www.pza.lt, Facebook paskyroje: http://www.facebook.com/pzasociacija

Valstybės apdovanojimai ieško savo didvyrių. Ar randa?

14/1/2020

Minėdami Sausio 13-ąją, artėja Kovo 11-osios trisdešimtmetis. Ar per tą laiką išmokome pagerbti savo valstybės kūrėjus ir gynėjus, ar aiškios procedūros ir kriterijai, atrenkant ir pristatant apdovanojimams jų vertus asmenis?
Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPIREŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Povilas URBŠYS, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas KULIKAUSKIS, socialinių mokslų daktaras Raimundas KAMINSKAS, kolekcionierius, visuomenės veikėjas Vilius KAVALIAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

Panevėžio istorinėje vietoje – atminties laužas

14/1/2020

Laisvės gynėjų diena Panevėžyje kasmet prisimenama ne vien tik tuos įvykius menančiame Sausio 13-osios skvere, kur beveik prieš tris dešimtmečius žmonės rinkosi saugoti telegrafo, bet ir kitais renginiais. Pirmadienio rytą mokyklų, įmonių ir organizacijų, gyvenamųjų namų languose nušvito žvakučių liepsnos, simbolizuojančios atmintį, vienybę ir pergalę prieš sovietų agresorių. Valanda po vidurdienio Švč. Trejybės bažnyčioje laikytos šv. Mišios už Lietuvą, laisvę ir jos gynėjus. Kino centre „Garsas“ keletą valandų vykdyta neatlygintinos kraujo donorystės akcija „Mano kraujas už jų pralietą kraują“, surengtas koncertas, rodytas dokumentinis filmas apie sausio 13-osios įvykius Vilniuje. Panevėžio kraštotyros muziejaus edukacinėje programoje prisiminti kruvinųjų sausio dienų įvykiai Panevėžyje ir Vilniuje, buvo galima apžiūrėti unikalias fotografijas, pasigaminti tautinės atributikos, atlikti įvairias užduotis. 1991 metų sausį panevėžiečiai buvo pakviesti budėti prie miestui svarbių objektų – spaustuvės, telegrafo, miesto Savivaldybės.

Ir Maidane, ir Sausio 13-ąją laisvę apgynė žmonės, stovėję gyvose barikadose (video)

10/1/2020

Mintys, išsakytos 2016 01 13
Šioje laidoje pasiklausėme 1991 m. parlamento gynybos štabo viršininko, atsargos pulkininko Jono Gečo, kaip atrodė Aukščiausiosios Tarybos apsauga tomis neramiomis Sausio dienomis. Apie Maidano ir Sausio 13-osios panašumus ir skirtumus pasakoja ir Ukrainos savanorių būrio AIDAR vadas Jevgenijus
Žiūrėti video:

Olava Strikulienė. Didžiausia vertybė - laisvė, o ne tai, kas brukama

5/1/2020

Šiemet kovo 11-ąją minėsime atkurtos Lietuvos valstybės 30-metį. Tarpukario Lietuva džiaugėsi savo laisve visu dešimtmečiu mažiau, bet spėjo pastatyti modernios architektūros šedevrų, atlikti žemės reformą, sukurti savo aviaciją, tuo metu modernų laivyną, turėti labai stiprią, tarptautinėse biržose kotiruojamą valiutą, įsteigti Vytauto Didžiojo universitetą ir per 20 metų itin sustiprinti tautinę savimonę. O ką pasiekėme mes? Kas per tris dešimtmečius liūdino ir kuo džiaugėmės? Ką tai kalba Kovo 11-osios akto signatarai ?

Naujas Š.Barto filmas "Sutemose"

15/12/2019

Naujas režisieriaus Šarūno Barto filmas, sukurtas remiantis Vinco Giedros romano „Sviesk, Dovydai, akmenį!“ motyvais, pasakoja apie Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo. Apie despotišką okupacinę santvarką ir lietuvių viltis kada nors vėl tapti laisvais. Tai vienos šeimos istorija partizaninio karo metais.
Ūkininkų Pliaugų (aktoriai Arvydas Dapšys ir Alina Žaliukaitė-Ramanauskienė) vienkiemyje gyvena ir 18-metis jų įsūnis Untė (Marius Povilas Elijas Martynenko). Dieną ūkyje šeimininkauja stribai, o naktį pasirodo partizanai. Pliaugos juos šelpia, kuo gali, o Untė dirba „miško brolių“ ryšininku. Vieną dieną, pastebėjęs miestelyje gausėjančias sovietų pajėgas, vaikinukas nuskuba pranešti apie tai partizanams. Netolimose pelkėse įsitvirtinę vyrai įtaria išdavystę ir supranta, kad artėja lemiamas mūšis.
Pažiūrėkite trumpą filmo anonsą :

Knyga-albumas ,,Adolfas Ramanauskas -Vanagas fotografijose“

10/12/2019

Gruodžio 9 d. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje buvo pristatyta knyga-albumas ,,Adolfas Ramanauskas-Vanagas fotografijose“.
Renginyje dalyvavo knygos sudarytoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. .
Knygos sudarytoja A. Ramanauskaitė Skokauskienė yra išleidusi aštuonias knygas laisvės kovų tematika, organizavusi ir vykdžiusi daugiametį edukacinį projektą jaunimui ,,Laisvės kovų atmintis ateities kartoms“. Organizavusi visose aštuoniose buvusiose partizanų apygardose žygius „Laisvės kovų takais su partizanų vado dukra Aukse“, paskelbusi daugybę straipsnių, skaičiusi pranešimus laisvės kovų tematika ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Kanadoje, Gruzijoje, Lenkijoje, Italijoje. Jos pastangomis yra atstatytas buvęs jos tėvo A.Ramanausko-Vanago bunkeris Dzūkijoje, pastatyti atminimo ženklai istorinėse laisvės kovų vietose.

Daugiau skaityti skiltyje : Laiškai, renginiai

D. Nausėdienė Kariuomenės dienos proga sveikino birutietes

23/11/2019

Lapkričio 23 -ąją Prezidentūros Kolonų salėje Diana Nausėdienė susitiko su Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narėmis.
„Jūs ne tik deklaruojate vertybes, bet ir jomis gyvenate“, - sakė D.Nausėdienė sveikindama birutietės, kurios buvo pakviestos iš visos Lietuvos.
Susitikimo metu buvo įteiktos Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos padėkos labiausiai nusipelnusioms organizacijos narėms. Birutiečių sąjungos tikslas – jungti visas karininkų šeimų moteris, įsitraukti jas į kultūrinį ir šalpos darbą, palaikyti gražias lietuviškas tradicijas, atgaivinti tautinių drabužių dėvėjimą. Todėl dauguma susitikimo dalyvių dėvėjo tautinius drabužius, daugelis – paveldėtus iš mamų ar močiučių.

Prezidento komunikacijos grupė

Vyko komisijos posėdis

21/11/2019

Lapkričio 20 d. Seimo rūmuose vyko Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų valstybės istorinės atminties komisijos posėdis.
Posėdyje dalyvavo NGS atstovai ir kitos organizacijos.
Darbotvarkėje buvo pateiktas pagrindinis klausimas, Tai Nepriklausomybės gynėjo teisinis statusas. Transliacija

Įvyko akcija „Uždek žvakutę Panevėžio krašto partizanams“

30/10/2019

Spalio 26-ąją jau 5-ąjį kartą įvyko pilietinė akcija „Uždek žvakutę Panevėžio krašto partizanams“. Ši akcija tampa gražia ir prasminga tradicija prieš Vėlines lankyti mūsų laisvės gynėjų-partizanų kapus.
Susirinkus akcijos dalyviams, pirmiausia buvo uždegtos žvakutės ant perlaidotų partizanų kapų Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse ir prie „Atminimų sienelės“ tremtiniams ir laisvės gynėjams Nepriklausomybės aikštėje.
Toliau akcijos dalyviai vyko į Dragonių ir Spirakių kapinaites, kur palaidoti 1945 m. kovo 27 d. Ažagų-Eimuliškio miško mūšyje žuvusių dvidešimt vieno 3-osios Šiaurės LLA-Panevėžio apygardos Žaliosios rinktinės ir kitų būrių partizanai. Apie Vyčio apygardą ir Ažagų-Eimuliškio miško mūšį pasakojo Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Juzėnas.

muziejaus inf.

Nėra pinigų Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo paminklui (video)

11/10/2019

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pritarė Vytauto Didžiojo sąjungos siūlymui statyti monumentą Lietuvos valdovui Vytautui Trakuose. Tiesa, kol kas tam pinigų nenumatyta, tačiau Trakų rajono savivaldybė tikisi, kad jie bus surasti… O štai Vilnius tokį monumentą iš … Skaityti toliau →

A. ir M. Černiauskai. Dangui, Merkiui, pievoms ir miškams

20/9/2019

Rugsėjo 14 d. Kasčiūnų kaime įvyko nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, sąskrydis, kuriame dalyvavo organizacijos koordinacinės tarybos nariai, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kariuomenės atstovai.
Sąskrydyje buvo aptariama, kaip visuomenininkai galėtų prisidėti stiprinant Lietuvos gynybines pajėgas ir ką kiekvienos organizacijos narys (nariai) galėtų, turėtų daryti, jeigu kiltų grėsmė valstybei. O svarbiausia, ką daryti, kad ta grėsmė būtų kuo mažesnė. Kaip sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis – kariuomenės pajėgumai yra labai svarbu, bet svarbiausia žmonės, visuomenės atsparumas, nusiteikimas ginti kraštą. Apie pasiryžimą ir būdus priešintis konvencinės karinės invazijos atveju kalbėjo ir pulkininkas Vytautas Reklaitis. Visi tą dieną kalbėjusieji ragino remtis istorine patirtimi.

Bernardinai.lt inf.

Baltijos kelio 30-metį Panevėžio bažnyčia įamžino atminimo lentoje

24/8/2019

Aidengiama Atminimo lenta

Žinia, kad Baltijos kelio idėja prieš trisdešimt metų galėjo gimti Panevėžyje, neliko pamiršta.
Sužinojęs, kad istorinis trijų Baltijos šalių atstovų susitarimas dėl unikalios akcijos vyko Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, klebonas Romualdas Zdanys sumanė tokį įvykį įamžinti atminimo lenta.
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rūsyje rugpjučio 23 d. atidengta atminimo lenta. Joje parašyta: „Čia 1989.06.13 slapta įvyko Estijos, Latvijos ir Lietuvos Baltijos kelio rengėjų koordinacinis susirinkimas“.
Atminimo lenta atidengta oficialiai, kai visos Baltijos valstybės mini Baltijos kelio 30-metį. Atminimo lentą atidengė klebonas R. Zdanys ir Nepriklausomybės akto signataras panevėžietis Jonas Liaučius.
Po lentos atidengimo ceremonijos vyko trumpas istorinės datos paminėjimas, iškilmingas visų trijų šalių vėliavų pakėlimas, susirinkusieji giedojo Lietuvos himną ir dalijosi prisiminimais apie 1989-ųjų susikibimą rankomis nuo Vilniaus iki Talino.

jp.lt inf

Atmenamas, bet nepakartojamas, kelias

20/8/2019

Minime Baltijos kelio 30-metį. Nepakartojamą 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją. Kai ant mūsų galvų krito gėlės. Ir niekas neskaičiavo jų kainos.
Minime organizacinį stebuklą. Kai žmonės, neturintys nei interneto, nei mobiliųjų telefonų, trijose SSRS respublikose tą pačią valandą sustojo į gyvąją grandinę. Visi - jiems paskirtuose kelio kilometruose. Bet minime ir daug daugiau. Tą stebuklui prilygstančią būseną. Kai stovi sau žmonės pakelėse, iš dangaus krinta gėlės, ir visi reikalauja laisvės. Ne prašo, ne inkščia, bet reikalauja. Kad pasaulis išgirstų.
Baltijos kelias nepakartojamas. Nes yra nepakartojama 1989 metų žmogaus, stovėjusio šiame kelyje, jausena. Žmogaus, gyvojoje žmonių grandinėje regėjusio tik savus. Nė vieno svetimo. Visi buvo tik savi.

Daugiau: Atmenamas, bet nepakartojamas, kelias

Ingrida Nagrockienė. Baltijos kelio ištakos – Panevėžio bažnyčios rūsyje

1/8/2019

Praėjus trisdešimčiai metų nuo visą pasaulį sujaudinusio Baltijos kelio iškilę netikėti faktai gali perrašyti istorijos vadovėlius. Aiškėja, kad ši lietuvių, latvių ir estų masinė vienybės akcija gimė ne Pernu miete Estijoje, kaip skelbiama įvairiuose šaltiniuose, o Panevėžyje, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rūsyje. Čia slapta skubiai susirinkę svarbiausi trijų Baltijos valstybių atstovai be jokių protokolų susitarė, kaip toliau sieks nusimesti Tarybų Sąjungos jungą. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia šiomis dienomis svarbi tapo ne tik tikintiesiems.

SADM nepritaria, kad būtų plečiama parama nepriklausomybės gynėjams

25/4/2019

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nepritarti projektui valstybės lėšomis laidoti nepriklausomybės gynėjus.
„(...) siūlymas skirti laidojimo išlaidų kompensacijas mirus nepriklausomybės gynėjams, neatsižvelgiant į jų patirtos žalos pobūdį ir dydį, neatitiktų valstybės paramos teikimo nepriklausomybės gynėjams principo“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Jonas Kadžionis-Bėda. Ar yra kita valstybė pasaulyje, kuri taip tyčiotųsi iš savo didvyrių?

6/4/2019

Jūsų dėmesiui siūlome partizano Jono Kadžionio-Bėdos kalbą, pasakytą Seime kovo 29-ąją, per Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Endriukaičio surengtą spaudos konferenciją „Ar Lietuvoje visiems galioja Konstitucijos 25, Baudžiamojo kodekso 170, 170(2), 226 ir 313 straipsniai?“

Kad okupacijos metais buvo niekinami partizanai, tai buvo suprantama – Lietuva buvo okupuota. Ir buvo okupuota ne blogio imperijos, o tiesiog šėtono imperijos. Ir žmonės su partizanais darė neįsivaizduojamus dalykus – tai buvo velnio apsėstų žmonių darbas. Buvo niekinami jie, ant jų šlapinamasi, išrengiami nuogai, ant mergaitės paguldomi vyrai, žodžiu, siautėjo kaip išmanydami.
Skaityti daugiau: Ar yra kita valstybė pasaulyje, kuri taip tyčiotųsi iš savo didvyrių?

Vilniui nereikia nei A.Smetonos, nei Vyčio

31/3/2019

Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje paskelbė kreipimąsi į Lietuvos valdžią, kuriame siūlo už privačius pinigus Vilniuje statyti paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Ši iniciatyva, panašu, taip ir liks tik dar vienu bandymu sostinėje įamžinti Lietuvos valstybės pamatų kūrėją. Kol valstybės ir Vilniaus vadovai „nemato galimybės“, ukmergiškiai, kuriems skaudu, jog daugelis Lietuvoje A.Smetoną pažįsta tik tokį, kokį vaizdinį įkalė sovietinės klišės, paminklą prezidento gimtinėje Užulėnyje ketina pastatyti per smetonines, rugpjūčio 10-ąją, kai bus minimos 145-osios jo gimimo metinės.
Daugiau:
Vilniui nereikia nei A.Smetonos, nei Vyčio

Kunigas Robertas Grigas: dalis tikinčių žmonių šiandien jau nebeturi už ką balsuoti

24/3/2019

Lietuva įžengė į 30-uosius nepriklausomybės metus, ir jaunoji karta tik iš tėvų ar senelių pasakojimų ar senų juodai baltų vaizdo juostų tegirdi, koks buvo kelias į laisvę. Kas tą baisiąją sausio naktį gynė Aukščiausią Tarybą (dabar – Seimą), ko gero, iki šiol prisimena sodrų, išskirtinį joje mišias laikiusį ir, sovietų tankams džeržgiant netoliese, miniai prie Parlamento palaiminimą suteikusį kunigą Robertą Grigą.

Skaitykite daugiau: „Dalis tikinčių žmonių šiandien jau nebeturi už ką balsuoti“

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdis

22/3/2019

Kovo 20 d. Seime vyko Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos organizuojami klausymai dėl Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo Nr. VIII-1517 4, 5 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 straipsniu įstatymo projekto (XIIIP-2811). .
Kviečiame pasiklausyti posėdžio įrašo.
Posėdžio transliacija

Anapilin iškeliavo legendinis partizanas Vytautas Balsys

19/3/2019

V.Balsys-Uosis gimė lygiai prieš 96-erius metus – 1923 m. kovo 18 d. Būdamas jaunas, 1944 m. jis gavo šaukimą į Raudonąją armiją, todėl susiruošė partizanauti. Partizanavo Kazlų Rūdos miškuose. 1945 m. buvo sunkiai sužeistas Žiemkelio kautynėse. Sužeistas V.Balsys-Uosis pusmetį slapstėsi Kauno rajone esančioje Papiškės-Novos partizanų žeminėje. 1944-1945 m. skirtingu laiku, šiame bunkeryje slapstėsi net 19 krašto partizanų. 1944-1948 m. V.Balsys-Uosis buvo Tauro apygardos partizanas. 1948 m. jis buvo suimtas ir nuteistas 10 metų pataisos darbų lagerio ir 15 metų tremties, aštuonerius metus priverstinai dirbo anglies kasyklose „Kajerkan“, 10 metų – Karagandos vario kasykloje. Iš tremties į Kauną buvęs partizanas grįžo tik 1966-aisiais. 2000 m. V. Balsys-Uosis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžium. Atkūrus Nepriklausomybę ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizaciją, ilgą laiką buvo jos štabo viršininku. 2018 m. kartu su kitais partizanais apdovanotas Laisvės premija.
V. Balsys -Uosis mirė 2019 m. kovo 18 d.