.2023 m. gegužės 31 d. sukanka 100 metų, kai gimė ANTANAS LUKŠA – Laisvės kovotojas, karys savanoris, buvęs politinis kalinys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ilgametis vadovas ir Garbės pirmininkas, Prienų garbės pilietis, Vyčio Kryžiaus kavalierius. Antanas Lukša – legendinio partizano Juozo Lukšos-Daumanto brolis.
 2023 m. birželio 3 d. 9 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos valstybės naujojo archyvo mokslinė konferencija Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-mečiui paminėti „Sąjūdžio istorija ir patirtis“. Renginio Mokslų akademijoje metu 9 val. bus atidaryta ir mėnesį veiks įdomi Lietuvos valstybės naujojo archyvo paroda, skirta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veiklai (1988-06-03 – 1988-10-23). „Užsikodavau galvoje, kad nėra tų delnų degančio skausmo ir dar stipriau pradėjau kapoti paskutinius metrus. Buvo žvėriškai sunku, bet, šypsodamasis per sukąstus dantis, Atlantui sakiau: seniuk, šiandien tu manęs nepaimsi“, – savo dienoraštyje įrašė keliautojas Aurimas Valujavičius, irkline valtimi perplaukęs Atlanto vandenyną. 28-erių metų Aurimas, atkartojęs Dariaus ir Girėno skrydžio maršrutą ir taip paminėdamas šio didvyriško įvykio 90-metį, tapo valios, ryžto ir drąsos simboliu. Aurimas atviras – jo gyvenimo esmė – kelionės, siekis – būti laisvu žmogumi. Tuo pačiu, Aurimas nedvejoja: „Mano pozicija valstybės gynime yra aiški“.
Daugiau : Aurimas Valujavičius: kiek žmonės myli, tiek jie ir gins savo kraštą Šiandien, gegužės 26 d. , vyko Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono 28-ųjų Vėliavos įteikimo bei 104-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės kovų Panevėžio išvadavimo metinių minėjimas.
Daugiau : Paminėtos Karaliaus Mindaugo husarų bataliono Vėliavos įteikimo metinės 2023 m. gegužės 22 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1948 m. gegužės mėn. 22-23 d. trėmimo operacijos „Vesna“ metinių minėjimas.
Daugiau Eidama 97-uosius metus mirė buvusi pirmoji ponia, prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė.
Dvi kadencijas Lietuvos prezidento pareigas ėjusio Valdo Adamkaus žmona A. Adamkienė gimė 1927-ųjų vasario 10-ąją. Dešimtmetį Lietuvos pirmąja ponia buvusi A. Adamkienė gimė Šiauliuose, prekybininko Stasio Nutauto ir Onos Soblytės-Nutautienės šeimoje. Daugiau :Mirė buvusi pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė  Praėjusį sekmadienį (05. 20d )pėsčiųjų žygiu paminėtos Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų būrio partizanų 74-osios žūties metinės. Įvykiui įprasminti Lietuvos šaulių sąjunga Žemaitijos šaulių 8 rinktinė suorganizavo 18,6 km pėsčiųjų žygį Dievo Krėslo, Ariškės, Saušilio ir gretimų miškų apylinkėse, kur šiuo metu įrengtos 1949-ųjų metų kovos partizanų atminimo vietos.
Pėsčiųjų žygyje dalyvavo beveik 300 dalyvių ne tik iš Telšių, bet ir visos Lietuvos. Vyriausiajai žygeivei – 74-eri metai, jauniausiems – 8-eri. Visiems dalyviams įteikti žygiui sukurti antsiuvai (autorius Linas Janulevičius) ir pažymėjimai. Palaikyti žygio dalyvių iš Klaipėdos atvyko ir vienintelis gyvas likęs partizanų ryšininkas Adomas Gedvilas-Adzis. Žygio dalyvius savo apsilankymu ir motyvuojančia sveikinimo kalba pagerbė Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis. Žygio pabaigoje visų laukė pietūs – gardi šauliška košė ir atokvėpis nuostabaus miško apsuptyje. Raimundas Kaminskas. Anykščių krašto partizanų ir jų palikuonių bei Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydis19/5/2023 2023 m. gegužės 13 d. Andrioniškyje vyko paskutinio partizaniškojo pavasario 70-mečio atminties renginys-Anykščių krašto partizanų bei jų palikuonių bei Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydis, kurį organizavo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus.
Renginys prasidėjo šventine rikiuote su vėliavomis prie paminklo Lietuvos partizanų vadui Antanui Slučkai-Šarūnui. Daugiau : Anykščių krašto partizanų ir jų palikuonių bei Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydis Ketvirtadienį 85-metį mininčiam Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, buvusiam Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui įteiktas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė.
Daugiau : https://www.regionunaujienos.lt/signatarui-c-jursenui-itei…/ #Regionai_Seimas  Lenkijos ambasada Maskvoje nusiuntė Rusijos URM notą dėl nugriauto paminklo represijų aukoms lenkams, kuris buvo pastatytas prie Irkutsko. Notoje smerkiamas ir kryžiaus represijų aukomis tapusių lietuvių atminimui pašalinimas .
Gegužės 12 d. Lenkijos ambasadorius Krzysztofas Krajewskis informavo, kad Pivovarichos vietovėje prie Irkutsko, masinių represijų aukų palaidojimo vietoje, buvo nugriautas paminklas, skirtas lenkams, ir šalia stovėjęs kryžius, skirtas lietuviams. Tai buvo padaryta prieš pat gegužės 9-ąją. .  Toks jausmas, kad komunistų partijos plenumo, o ne Lietuvos Vyriausybės, ataskaitą skaitau. Viskas šalyje (tik ne tarybų) augo, didėjo ir klesti. Jokio realybės jausmo suvokimo. Antai, giriamasi Tūkstantmečio mokyklomis, pamirštant Konstitucinio Teismo sprendimą grąžinusį tą reformą į nulinę padėtį teisine prasme; krykštaujama dėl ligoninių tinklo pertvarkos, pamirštant pasakyti, kokį siaubą žmonėms ir specialistams kelia slaugos lovų mažinimas ir tt ir pan.
Jokios savikritikos, jokios savianalizės ir klaidų pripažinimo. Jokių pastebėjimų, kas galbūt nepasisekė valdant šalies ekonomiką, kad ji dabar muša didžiausius ekonominės recesijos minusus visoje Europoje.  .1972 metų gegužės 14 dieną devyniolikmetis R. Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė.
Jis ligoninėje mirė. Lietuvoje tai buvo pirmas susideginimo, protestuojant prieš okupacinę valdžią, atvejis. Prisimenant gyvybę kainavusį Romo Kalantos protestą prieš sovietų valdžią sekmadienį , gegužės 14 d. Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, bus minimos kalantinės. Pernai buvo minimas Romo Kalantos žūties penkiasdešimtmetis. Šių metų vasarį šiam laisvės šaukliui būtų suėję 70 metų. Anuomet devyniolikmečio auka okupuotoje Lietuvoje padėjo išlaikyti ir įžiebti laisvės idėjas, o jis pats tapo patriotizmo bei pilietinio pasipriešinimo sovietinei santvarkai simboliu . Varėnos rajone, Merkinės centre, ir Lazdijų rajone, Bielėnų kaime, dažais aplieti paminklai partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.
Daugiau : Partizanų paminklai išniekinti ne tik Merkinėje, bet ir Lazdijuose Kol Lietuva mini narystės Europoje metines, Antakalnio kapinėse – neramumai ir Pergalės diena9/5/2023 Lietuviai mini narystės Europoje dvidešimtmetį. Vilniaus rotušėje susirinko šalies vadovai, o Lukiškių aikštėje iškilmingai pakilo vėliavos. Tuo tarpu Antakalnio kapinėse nešini gėlėmis Rusijos palaikytojai susirinko minėti Pergalės dieną.
Prieš Pasaulinės spaudos laisvės dienos minėjimą (gegužės 4 d.) Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) kreipėsi į žurnalistus ir žiniasklaidą visame pasaulyje.
„Visa mūsų laisvė priklauso nuo spaudos laisvės“, – sakė jis vaizdo pranešime ir pavadino ją „demokratijos ir teisingumo pagrindu“ bei „žmogaus teisių gyvastimi“. Daugiau : Tomas Viluckas. Ką rinktumėtės – spaudą ar valdžią? 2023 m. gegužės 3 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinio – Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) viešėjo vyskupas Jonas Kauneckas. Čia buvo pristatyta jo atsiminimų knyga Prieš visus vėjus“.
Daugiau 2023 m. balandžio 26 d. vakarą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bendruomenei ir vilniečiams buvo parodytas pagal tikrą istoriją sukurtas ir kaip niekada šiandien aktualus Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio vaidybinis filmas „Poetas“.
Daugiau Pažaiskime tokį vaizduotės žaidimą. Įsivaizduokime, kad yra tam tikra mistinė jėga, antgamtinė galybė, kurios tikslas – saugoti Lietuvą ir jos vidinę esmę, dvasinį branduolį. Savotiškas Lietuvos angelas sargas. Nelyginant žydų Jahvė. Šiuolaikiškiau tariant, galingas kolektyvinės tautinės pasąmonės veiksnys.
Tam kartui tiesiog pavadinkime jį Lietuvos geopolitine Apvaizda. O kadangi žaidžiame, tai pamėginkime įsivaizduoti tikrovę jos akimis. Daugiai : Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant Tyrimas atskleidė, kad Kremlius parengė virtinę planų, kaip per artimiausius metus daryti įtaką Baltijos šalyse – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Nutekintus dokumentus iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos Maskvoje gavo Švedijos naujienų agentūra „Expressen“, „Yahoo News“ ir kt. Daugiau : Maskvos planas Baltijos šalims 1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamojo Seimo priimtoje pirmojoje nuolatinėje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje pirmą kartą lietuvių kalbai suteiktas valstybinės kalbos statusas.
Daugiau :Lietuvių kalba vakar, šiandien ir rytoj – kokias perspektyvas mato ekspertai? .Jūsų dėmesiui – protesto prieš lietuvių kalbos menkinimą ir stūmimą iš viešosios erdvės įrašas: https://youtu.be/X2tl79ObgQc
Tai buvo visiškai sąjūdinio stiliaus piketas – lygiai toks, kokie būdavo organizuojami Gedimino prospekte per pietų pertraukas prie okupacinės administracijos įstaigų. Taip ir išsireikalavome, kad lietuvių kalba būtų paskelbta valstybine. Daugiau : Apginti kalbą galime tik mes patys  Vėlų antradienio vakarą (04.26) Aurimas Valujavičius baigė savo kelionę per Atlantą – jis tapo pirmuoju lietuviu ir trečiuoju žmogumi istorijoje, irkline valtimi įveikusiu galingą Atlanto vandenyną.
„Gyvenimas – arba drąsus nuotykis, arba niekas! Po 120 dienų, 14 valandų ir 48 minučių, Atlanto vandenynas yra perplauktas! Daug emocijų, didžiulis išbandymas ir dešimtoji gyvenimo kelionė oficialiai įgyvendinta!!! Tikėkite savimi, nes jei savim netikėsit, tai kas tuomet jumis tikės? - sakė A. Valujavičius. Sugrįžtantį A.Valujavičių pasitiko gerbėjai bei artimieji, laikantys vėliavą, ant kurios puikavosi užrašas „Aurimai, sėkmės per Atlantą!“. Su šia pačia vėliava, linkėdama sėkmės, A.Valujavičių gruodį šeima ir išlydėjo į istorinę kelionę per Atlantą. Seime vėl registruota iniciatyva išslaptinti prisipažinusius buvusius slaptus KGB bendradarbius.
Dabar įstatymo pataisą registravo beveik pusšimtis parlamentarų iš opozicijos. Daugiau : Seime atgimė iniciatyva išslaptinti prisipažinusius slaptus KGB bendradarbius  Permės krašte, Kudymkaro rajone, nugriovė paminką represuotiems lenkams ir lietuviams, kuris stovėjo buvusioje miško kirtėjų gyvenvietėje Guliašore. Apie tai praneša leidinys „Novaja gazeta. Evropa“, remdamasis Permės „Istorinės atminties centro“ informacija.
Vietos gyventojai praėjusį penktadienį pamatė, kad nebėra paminklo. Kaip teigė organizacijos atstovai, kol kas neaišku, kas tai padarė ir kaip tai įvyko. Paminklas buvo iš medžio, ir stovėjo ant betono pagrindo. Paminklo šonuose ant dviejų metalo plokščių buvo parašyti 89 vardai ir pavardės Galiašore žuvusių ištremtųjų iš Lietuvos ir iš Lenkijos. Paminklas stovėjo šalia gyvenvietės, į kurią ketvirtą ir penktą dešimtmetį trėmė lenkus ir lietuvius, kapinių. Jį pastatė už privačių asmenų lėšas, finansiškai prisidėjo ir tie, kurie gyveno Galiašore iki specialiosios gyvenvietės likvidavimo. Paminklas stovėjo miške, toliau nuo gyvenamųjų vietų. „Man visiškai akivaizdu, kad vienintelė priežastis, dėl kurios nugriovė paminklą, – žmonių, kuriems jis buvo skirtas, tautybė. Lenkija ir Lietuva dabar laikomos „nedraugiškomis valstybėmis“, vadinasi, viskas, kas susiję su jais, bus sunaikinta“, – teigė Permės „Mermorial“ buvęs darbuotojas Robertas Latypovas. |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
May 2023
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
