All Categories - Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius

Ne tik miško broliai, bet ir miško sesės: ką išgyveno Lietuvą gynusios moterys

26/5/2019

Didesnė dalis partizanių buvo moterys, kurių vyrai, broliai ar sužadėtiniai buvo partizanai, bei tos, kurių ryšiai su partizanais buvo atskleisti sovietinio saugumo. Siekdamos išvengti arešto ir tremties, jos imdavo slapstytis bunkeriuose miške ar rėmėjų sodybose įrengtose slėptuvėse. Moterys užėmė svarbias pareigas partizanų karinėse struktūrose: rūpinosi spauda, buvo atsakingos už žvalgybinės informacijos rinkimą, tvarkė ūkio reikalus, finansus, taip pat dalyvaudavo šnipų, sovietinių-partinių aktyvistų likvidavimo bei kitose kovinėse operacijose.

Daugiau: Ne tik miško broliai, bet ir miško sesės: ką išgyveno Lietuvą gynusios moterys

Žurnalui „Karys“ – 100 metų

24/5/2019

Šiemet gražų šimtmečio jubiliejų švenčia karybos ir karo mokslo žurnalas „Karys“, kuris, pergyvenęs Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos nepriklausomybės praradimą, emigravęs ir sugrįžęs, nuo 1919 m. gegužės 22 d. su nedidelėmis pertraukomis eina iki mūsų dienų. Gyvavimo pradžioje, iki 1920 m. spalio, leidinys vadinosi „Kariškių žodis“, tačiau redaktoriaus Jono Martyno Laurinaičio iniciatyva, pasitarus su J. Jablonskiu, pavadinimas buvo pakeistas.

Žurnalui „Karys“ – 100 metų

Minėtos pirmojo žuvusio atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės pareigūno 28-osios metinės

19/5/2019

Gegužės 17 d. minėtos pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės pareigūno, pasieniečio Gintaro Žagunio 28-ųjų žūties metinės. Minėjimo ceremonija vyko Vilniaus Antakalnio kapinėse: ant G. Žagunio kapo gėles padėjo krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, Lietuvos kariuomenės ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovai, artimieji. Dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. G. Žagunio pagerbimo ceremonijos vyko ir pasieniečio žūties vietoje Krakūnų kaime, Šalčininkų r. bei G. Žagunio užkardoje Poškonių kaime, Šalčininkų r. – aidi atminimo salvės, padedamos gėlės prie paminklo žuvusiam pasieniečiui, aukojamos Šv. Mišios už G. Žagunį Dieveniškių bažnyčioje, Šalčininkų r.

KAM inf.

Lietuvoje buvo paminėta Antrojo pasaulinio karo pabaiga

8/5/2019

Gegužės 8 d karo aukų pagerbimo ceremonijos vyko sostinėje Panerių memoriale, Antakalnio kapinėse ir Vilniaus Vingio karių kapinėse. Lietuvos diplomatai Rusijoje gegužės 8 d padėjo vainiką prie netoli Kremliaus esančio Nežinomo kareivio kapo. .Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva liko okupuota. Per šį 61 valstybę įtraukusį konfliktą žuvo apie 50–55 mln. žmonių, iš jų 30 mln. – civiliai. Per karą Lietuvoje žuvo apie 275 tūkst. žmonių, iš jų 195 tūkst. žydų per Holokaustą.

Šiauliuose į Sukilėlių kalnelį grįš lentelės su 1863 metų sukilimo aukų pavardėmis

1/5/2019

Artimiausiu metu Šiauliuose, Sukilėlių kalnelio komplekse, vėl bus įamžintas 1863–1864 metų sukilimo aukų atminimas. Išsivadavus iš sovietmečio ant Sukilėlių kalnelio esančio Nepriklausomybės paminklo šonuose buvo įmontuotos žalvarinės lentos su įrašytomis nužudytų sukilėlių pavardėmis. Šios lentos parūpo metalo vagims ir greitai dingo. Dabar pagarbos ženklai vėl bus grąžinti. Nuo 1863 metų birželio 14 dienos iki 1864 metų kovo 6 dienos ant Sukilėlių kalnelio Šiauliuose vienuolikai sukilėlių įvykdyti mirties nuosprendžiai. Po egzekucijos jų kūnai užkasti čia pat, žemė sulyginta, kad neliktų nė ženklo. Nepriklausomybės paminklas, pastatytas pagal inžinieriaus architekto Karolio Reisono projektą, buvo atidengtas 1935 metais.

SADM nepritaria, kad būtų plečiama parama nepriklausomybės gynėjams

25/4/2019

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nepritarti projektui valstybės lėšomis laidoti nepriklausomybės gynėjus.
„(...) siūlymas skirti laidojimo išlaidų kompensacijas mirus nepriklausomybės gynėjams, neatsižvelgiant į jų patirtos žalos pobūdį ir dydį, neatitiktų valstybės paramos teikimo nepriklausomybės gynėjams principo“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Laisvės kovų ir istorinės atminties komisija smerkia Jono Noreikos atminimo išniekinimą

10/4/2019

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pasmerkė Vilniuje įvykdytą rezistento Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos išniekinimą, kai skandalingai pagarsėjęs advokatas Stanislovas Tomas savavališkai sudaužė J. Noreikos atminimo lentą, o visą vandalizmo aktą nufilmavo ir paskelbė internete. Komisija ragina Vilniaus miesto savivaldybę užkirsti kelią teisiniam nihilizmui ir užtikrinti atminimo lentos atstatymą.

Jonas Kadžionis-Bėda. Ar yra kita valstybė pasaulyje, kuri taip tyčiotųsi iš savo didvyrių?

6/4/2019

Jūsų dėmesiui siūlome partizano Jono Kadžionio-Bėdos kalbą, pasakytą Seime kovo 29-ąją, per Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Endriukaičio surengtą spaudos konferenciją „Ar Lietuvoje visiems galioja Konstitucijos 25, Baudžiamojo kodekso 170, 170(2), 226 ir 313 straipsniai?“

Kad okupacijos metais buvo niekinami partizanai, tai buvo suprantama – Lietuva buvo okupuota. Ir buvo okupuota ne blogio imperijos, o tiesiog šėtono imperijos. Ir žmonės su partizanais darė neįsivaizduojamus dalykus – tai buvo velnio apsėstų žmonių darbas. Buvo niekinami jie, ant jų šlapinamasi, išrengiami nuogai, ant mergaitės paguldomi vyrai, žodžiu, siautėjo kaip išmanydami.
Skaityti daugiau: Ar yra kita valstybė pasaulyje, kuri taip tyčiotųsi iš savo didvyrių?

Vilniui nereikia nei A.Smetonos, nei Vyčio

31/3/2019

Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje paskelbė kreipimąsi į Lietuvos valdžią, kuriame siūlo už privačius pinigus Vilniuje statyti paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Ši iniciatyva, panašu, taip ir liks tik dar vienu bandymu sostinėje įamžinti Lietuvos valstybės pamatų kūrėją. Kol valstybės ir Vilniaus vadovai „nemato galimybės“, ukmergiškiai, kuriems skaudu, jog daugelis Lietuvoje A.Smetoną pažįsta tik tokį, kokį vaizdinį įkalė sovietinės klišės, paminklą prezidento gimtinėje Užulėnyje ketina pastatyti per smetonines, rugpjūčio 10-ąją, kai bus minimos 145-osios jo gimimo metinės.
Daugiau:
Vilniui nereikia nei A.Smetonos, nei Vyčio

Pagerbtas generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimas

26/3/2019

Kovo 15-ąją – palangiškiai pagerbė Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vado bei organizatoriaus, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatoriaus, generolo Jono Žemaičio – Vytauto, 2009 m. kovo 11 d. Seimo deklaracija pripažinto Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas TSRS okupacijos metais, atminimą. Taip paminėtos 110-osios J. Žemaičio-Vytauto gimimo metinės, o ir tai, jog šie metai paskelbti Jono Žemaičio-Vytauto metais.
Daugiau Palangiškiai pagerbė generolo Jono Žemaičio – Vytauto atminimą

Kunigas Robertas Grigas: dalis tikinčių žmonių šiandien jau nebeturi už ką balsuoti

24/3/2019

Lietuva įžengė į 30-uosius nepriklausomybės metus, ir jaunoji karta tik iš tėvų ar senelių pasakojimų ar senų juodai baltų vaizdo juostų tegirdi, koks buvo kelias į laisvę. Kas tą baisiąją sausio naktį gynė Aukščiausią Tarybą (dabar – Seimą), ko gero, iki šiol prisimena sodrų, išskirtinį joje mišias laikiusį ir, sovietų tankams džeržgiant netoliese, miniai prie Parlamento palaiminimą suteikusį kunigą Robertą Grigą.

Skaitykite daugiau: „Dalis tikinčių žmonių šiandien jau nebeturi už ką balsuoti“

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdis

22/3/2019

Kovo 20 d. Seime vyko Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos organizuojami klausymai dėl Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo Nr. VIII-1517 4, 5 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 straipsniu įstatymo projekto (XIIIP-2811). .
Kviečiame pasiklausyti posėdžio įrašo.
Posėdžio transliacija

Anapilin iškeliavo legendinis partizanas Vytautas Balsys

19/3/2019

V.Balsys-Uosis gimė lygiai prieš 96-erius metus – 1923 m. kovo 18 d. Būdamas jaunas, 1944 m. jis gavo šaukimą į Raudonąją armiją, todėl susiruošė partizanauti. Partizanavo Kazlų Rūdos miškuose. 1945 m. buvo sunkiai sužeistas Žiemkelio kautynėse. Sužeistas V.Balsys-Uosis pusmetį slapstėsi Kauno rajone esančioje Papiškės-Novos partizanų žeminėje. 1944-1945 m. skirtingu laiku, šiame bunkeryje slapstėsi net 19 krašto partizanų. 1944-1948 m. V.Balsys-Uosis buvo Tauro apygardos partizanas. 1948 m. jis buvo suimtas ir nuteistas 10 metų pataisos darbų lagerio ir 15 metų tremties, aštuonerius metus priverstinai dirbo anglies kasyklose „Kajerkan“, 10 metų – Karagandos vario kasykloje. Iš tremties į Kauną buvęs partizanas grįžo tik 1966-aisiais. 2000 m. V. Balsys-Uosis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžium. Atkūrus Nepriklausomybę ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizaciją, ilgą laiką buvo jos štabo viršininku. 2018 m. kartu su kitais partizanais apdovanotas Laisvės premija.
V. Balsys -Uosis mirė 2019 m. kovo 18 d.

Arvydas Juozaitis. Jokios „globalios” Lietuvos nėra. Lietuva yra Čia.

26/2/2019

A. Juozaitis priminė, kad dar vasarą paskelbtų rinkiminių tezių pirmoji buvo, jog „Globalios Lietuvos nėra, Lietuva yra čia“. Šis teiginys suteikė vardą ir visam Sambūriui „Lietuva yra čia“. Ištakos šito pavadinimo, šito judėjimo yra dar 1983 m. pasirodęs Romualdo Ozolo straipsnis „Pasaulis yra čia“. „Nuo Sąjūdžio laikų, kurio pagrindinis ideologas buvo R. Ozolas, mes ir tęsiame šitą liniją“, – teigė A. Juozaitis.

Daugiau: . Jokios „globalios” Lietuvos nėra. Lietuva yra Čia.

Dabartiniams politikams - partizano Vytauto Balsio-Uosio kritikos kirtis

20/2/2019

Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime iškilmingai paminėtos 70-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Deklaracijos paskelbimo metinės. Ta proga iškilmingą kalbą sakęs atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos štabo viršininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, 2018 m. Laisvės premijos laureatas Vytautas Balsys-Uosis visus ragino didžiuotis Lietuvos Nepriklausomybės gynėjais bei jos istorija, tačiau neiškentė ir nepažėręs kritikos dabartiniams politikams.

Panevėžiečiai švenčia 101-ąsias Lietuvos Valstybės atkūrimo metines

16/2/2019

Nežiemiškai šiltą vasario 16-ąją Panevėžyje prasidėjo Laisvės pavasario festivalis, truksiantis iki pat Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos. Į Laisvės aikštę švęsti 101-ųjų valstybės atkūrimo metinių susirinko šimtai panevėžiečių ir miesto svečių. Tai viena tų švenčių, kuri sujungia visą tautą ir suvienija prasmingam pasibuvimui kartu.

Daugiau :Panevėžiečiai švenčia 101-ąsias Lietuvos Valstybės atkūrimo metines

.

Kunigas R. Grigas. Jokios neužmirštuolės, aguonos nė gvazdikai negali ir neturi išstumti Vyčio, Trispalvės ir Gedimino stulpų

29/1/2019

Prieš keletą metų nekaltu melsvos pelkių gėlelės simboliu iš Sausio 13-osios minėjimų buvo imtasi išstūminėti (ar juo pakeitinėti) tautinius Lietuvos simbolius, su kuriais prieš sovietų tankus ir kalašnikovus stojo 1991 metų didvyriai – Trispalvę, Vytį, Gedimino stulpus. Simbolius, kurie Sąjūdžio, pogrindžio spaudos, girių rezistencijos ir ankstesnių sukilimų kariams savanoriams reiškė labai konkrečius tikslus ir prasmes. Lietuvos valstybingumo siekį, lietuvių tautos dvasinės ir fizinės gyvybės gynimą, istorinę tiesą ir asmeniškai, laisvai prisiimamą auką už visas tas vertybes.

Radviliškio rajone prisiminti tragiški 1991 metų sausio 13-osios nakties įvykiai ir pagerbti NGS nariai

18/1/2019

Minint 28-ąsias kruvinųjų įvykių metines, Radviliškio rajone prisiminti tie, kurie žuvo 1991 metais sausio 13-osios naktį. Prisiminti tie, kurie stovėjo tada visuose Lietuvos miestuose prie svarbių valstybei objektų, pastatų ir gynė teisę į nepriklausomybę. Radviliškio rajono bažnyčiose aukotos šventosios mišios, giedota „Tautiška giesmė“, skaitomi baisiosios nakties liudininkų prisiminimai, 14 varpo dūžių pagerbti didvyriai, kurie tą naktį atidavė savo gyvybes vardan laisvos Lietuvos.
Radviliškyje vykusiame minėjime Oro gynybos bataliono vadas mjr. Vaidas Šimaitis įteikė pažymėjimus ir ženklelius Lietuvos nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkui ir nariams .

R. Žilionytė. Žmonės žino, kam dėkoti už Laisvę

18/1/2019

Sekmadienį minėjome krauju istorijoje įsirėžusią Sausio 13-ąją. Dieną, kai Tikrieji Tautos Didvyriai paguldė galvas dėl jūsų ir mūsų Laisvės. Vyresni žmonės dar atsimena naktį, kai parako kvapas širdį graužė labiau nei kvėpavimo takus, kai garsūs pabūklų šūviai sprogdino ausų būgnelius, bet garsiau nei bet kada galėjai girdėti skanduojamą žodį „Laisvė“.

2019-01-12 Laisvės gynėjų susitikimas „Budėjimas naktyje“

12/1/2019

Sausio 12 d., Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seime įvyko tradicinis Laisvės gynėjų susitikimas. 11 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje į iškilmingą rikiuotę sustojo Laisvės gynėjai, juos pasveikinti atėjo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis.
12 val. Kovo 11-osios Akto salėje prasidėjo susitikimas. Susitikimo dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Kunigas Robertas Grigas susitikimo dalyvius pakvietė bendrai maldai.

2019-ieji –Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metai

4/1/2019

Laisvės premiją siūloma skirti ir dviems buvusiems partizanams panevėžiečiams

15/11/2018

Iš kairės: B. Juospaitis ir J. Čeponis

Septynių komisijos narių sprendimu Laisvės premija 2019 metų sausio 13 dieną bus įteikta partizanų grupei, tai yra žmonėms, laisvės kovų dalyviams, kurie šiandien dar, laimei, yra su mumis. Laisvės premiją siūloma skirti ir dviems panevėžiečiams: Jonui Čeponiui ir Bronislavui Juospaičiui.
Premiją taip pat siūloma skirti Jonui Kadžioniui, Juozui Jakavoniui, Vytautui Balsiui, Jonui Abukauskui, Juozui Mociui. Tie septyni partizanai veikė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacijoje, ji buvo 1949 metais pasirašytos Laisvės kovų sąjūdžio deklaracijos idėjos ir minties tęsėja. Šiandien jie yra labai garbingo amžiaus, devyniasdešimtmečiai ir daugiau.
Šiuos buvusius laisvės kovų dalyvius kaip grupę apdovanojimui pateikė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacija, šiuo metu jau labiau vienijanti buvusių partizanų vaikus, vaikaičius. Minėti partizanai kovojo skirtingose apygardose, skirtingose Lietuvos vietose, tačiau jie atrinkti kaip viso laisvės kovos sąjūdžio simboliai. Partizanų grupė parinkta ir siekiant pabrėžti bendrystės idėją. Be to, kitąmet bus minima Laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos sukaktis – 70 metų.

Laisvės kovų komisija užregistravo projektą dėl nepriklausomybės gynėjų teisinio statuso

31/10/2018

Spalio 24 d. Laisvės kovų komisija svarstė Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo Nr. VIII-1517 4, 5 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4 straipsniu įstatymo projektą.
Su visuomeninių organizacijų atstovais buvo aptarti nepriklausomybės gynėjų teisinio statuso kriterijai. Projektu siūloma minėtą statusą pripažinti kariams, kurie 1990 m. kovo 11 d.–1991 m. rugpjūčio 21 d. priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė, taip pat asmenims, dalyvavusiems organizuotose struktūrose Lietuvos Nepriklausomybės gynyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. ir Lietuvos Nepriklausomybės gynėjams, kurie nepriklausė organizuotoms struktūroms ir minėtu laikotarpiu gynė svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės puolimo metu, jei tai dokumentais įrodoma, taip pat asmenys, turintys valstybinius apdovanojimus už Nepriklausomybės gynybą.
Komisijos posėdyje buvo pritarta parengtam projektui ir jo registravimui. Projektas registruotas spalio 25 d. (Nr. XIIIP-2811).
LRS

Bendruomenės iniciatyva – viešieji pamokslų skaitymai

19/10/2018

A. Vitartas

Vis labiau pasaulyje populiarėja skaitymai netradicinėse erdvėse: fortuose, prie paminklų rašytojams, prie viešųjų bibliotekų.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ narys, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio sk. pirmininkas Albertas Vitartas kraštiečio Tėvo Stanislovo atminimą pasiūlė paminėti viešaisiais skaitymais prie rugsėjo 28 d. atidengtos memorialinės lentos Dariaus ir Girėno gatvėje.
„Kadangi ši memorialinė lenta buvo atidengta 16 valandą, siūlau prie jos kasdien šią valandą paskaityti po vieną Tėvo Stanislovo pamokslą. Šie 2018 metai paskelbti Tėvo Stanislovo metais, tad iki metų pabaigos bus perskaityta 100 pamokslų. Tai labai prasminga: pagerbtas ir kraštiečio atminimas, įprasminti jo metai, taip pat paminėtas ir Lietuvos 100 – metis. Visi žinome, kad Tėvas Stanislovas buvo vienuolis kapucinas, asketas, atsisakęs bet kokio turto. Tad ir jo pamokslų skaitymai vyks bet kokiu oru: ar lyja, ar sninga – pareigą turi atlikti“,- sakė A.Vitartas.
Tėvo Stanislovo pamokslų skaitymai prie memorialinės lentos jau prasidėjo nuo spalio 1 dienos. Tad kviečiami visi prisijungti prie viešųjų skaitymų ir ateiti ar atvykti kasdien 16 valandą prie memorialinės lentos jeigu ne paskaityti pamokslo, tai bent pasiklausyti – sugaišite tik kelias minutes, o prasmingos frazės galbūt įstrigs sieloje.
Pirmieji šią gražią akciją palaikė ir pamokslus skaitė NGS Radviliškio sk. pirmininkas A.Vitartas ir bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.

Radviliškio kraštas

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas -Vanagas atgulė amžino poilsio

6/10/2018

Spalio 6 d. Lietuva atsisveikino su Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotojų pajėgų vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu. Nuo ryto tūkstantinė žmonių minia Vilniuje suplūdo atiduoti pagarbą Lietuvos partizanų vadui. Jis amžinojo poilsio atgulė Vilniaus Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.
„Tai yra visos Lietuvos žmogus, nes jis atidavė save Lietuvai ir Lietuva jo nepamiršta“, – sakė A. Ramanausko Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Partizanų vado vaikaitė – pulkininkė leitenantė Inga Jancevičienė prisimena senelės – A. Ramanausko-Vanago žmonos žodžius, kad garsusis jos vyras niekada nesuabejojo savo pasirinkimu kovoti ir siekti nepriklausomos Lietuvos.