All Categories - Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius

Albertas Vitartas. Tautiškos giesmės skambesys ant piliakalnio

7/7/2020

Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus nariai Valstybės ir Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną prisijungė prie viso pasaulio lietuvių ir giedojo Tautišką giesmę ant Velžių piliakalnio prie Arimaičių ežero. Radviliškio kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“ surengė nuotaikingą tautinių dainų ir šokių koncertą.
21 val. visi susirinkusieji užlipo ant Velžių piliakalnio ir iškilmingai sugiedojo Tautišką giesmę..

Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventėje – kardinolo Vincento Sladkevičiaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimas

7/7/2020

Liepos 4 d. Ukmergės miesto Dukstynos kapinėse vyko gėlių padėjimas prie pulkininko monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925-2014) kapo.
Po to Ukmergės r. Vidiškių sen. Kadrėnų kaime monsinjoro A. Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke vyko Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė. Partizanų parke buvo pašventintas kardinolo Vincento Sladkevičiaus( 1920 -2000) atminimo koplytstulpis. Šv. Mišias už laisvės kovotojus partizanus su kunigais aukojo kardinolas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Jonas Kauneckas bei vyskupas vyskupo Eugenijus Bartulis. Renginyje dalyvavo, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio, LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo Kauno skyriaus atstovai, vietos gyventojai ir kiti svečiai.
Šventės pagrindiniai rėmėjai: kardinolas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Jonas Kauneckas bei Ukmergės meras Rolandas Janickas.

Justinas Žilinskas. Dar kartą apie sovietinę okupaciją ir visą kitą melą

6/7/2020

Prasidėjus Michailo Gorbačiovo paskelbtai „perestroikai“ (lietuviškai iš pradžių vertė „persitvarkymas“, paskui – „pertvarka“), į mūsų tuo metu gyvenusių žmonių televizorius staiga atėjo negirdėti, neregėti dalykai. Prabilta apie tai, kiek baisiausių nusikaltimų padarė Stalinas, kokia bendrai baisi netvarka vadinamojoje Tarybų Sąjungoje: kaip nuodijama gamta, nesiskaitoma su žmonėmis, kokia partinių veikėjų savivalė.

Skaityti daugiau: Dar kartą apie sovietinę okupaciją ir visą kitą melą

Gediminas Juškevičius. Kreipimasis

1/7/2020

G. Juškevičius

Gerbiami NGS, LKKSS nariai,

Jau net 18 metų tęsiasi, mano nuomone, LRS įvykdytas, Prezidento V. Adamkaus palaimintas trijų kartų Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, nepriklausomybės gynėjų, kurių daugelis yra abiejų organizacijų nariais, nuopelnų paniekinimo akibrokštas, per jiems skirto, dar 1930-tais metais dėkingos valstybės įkurto, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio valstybinio lygmens pavertimą KAM lygmens pasižymėjimo ženklu. Gaila atiduoto laiko, įdirbio ...ne todėl, kad jis mano, bet ir ne vieno LKKSS VAS skyriaus nario, NGS valdybos nario (nors šiuo metu yra atsiradę daug netikrų rašto aiškintojų, mėginančių šiuos nuopelnus prisiskirti sau), kurių darbo dėka medalio lygmens statusas dar 2013 m. buvo svarstomas Seimo posėdyje, bet mūsų priešų pastangomis akibrokštas tęsiasi iki šiol. J. Olekas dar praeitoje Seimo kadencijoje pristatinėjo KAM parengtą Apdovanojimų įstatymo pataisą.

Atgaivino Lietuvos partizanų istoriją

21/6/2020

Klubo vadovas Artūras Grigucevičius

Ukmergės raj. Kopūstėlių miške esanti buvusi sovietų raketinė bazė mena laikus, kai iš čia paleistos raketos galėjo sugriauti taiką pasaulyje. Laimei, taip nenutiko, o objekto paskirtis šiandien tampa visiškai kita – partizanų istoriją čia atgaivina klubas „Miško broliai“.
Klubas „Miško broliai“ save vadina grupe bendraminčių, kuriuos vienija meilė karinei istorijai. Ikikarinės Lietuvos kariškių uniformomis vilkintys vyrai kasmet dalyvauja įvairiose miesto šventėse, pristato savo veiklą, demonstruoja ginklus ir techniką. Buvusioje raketinėje bazėje, „Miško broliai“ atnaujinta per 10 pastatų, skirtų edukacijai, gyvenimui, technikos laikymui. O jos yra gana nemažai. Tai – restauruoti seni automobiliai, motociklai, senoviniai dviračiai. Saugoma ir nemažai ginklų. Kopūstėlių miške kelis kartus per metus vyksta karinius įvykius atkuriantys mūšiai. Šios vasaros pabaigoje numatytas vienas didelis renginys – žygis Ukmergės partizanų keliais.

Seimas linkęs 2021 m. paskelbti partizano Juozo Lukšos-Daumanto metais

20/6/2020

Seimas bendru sutarimu pritarė, kad 2021 metai būtų paskelbti partizano Juozo Lukšos-Daumanto metais.
Anot parlamentarės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės partizanas Juozas Lukša-Daumantas buvo vienas ryškiausių Lietuvos laisvės kovotojų, nesitaikstęs su okupantais, iš kurios pusės jie bebūtų, todėl deramas jo nuopelnų pagerbimas – būtinas. „Šis partizanas ne tik ryškiai veikė Lietuvoje, bet sugebėjo du kartus prasiveržti pro Geležinę uždangą, užmegzti ryšius su Vakarų žvalgybomis, perduoti žinias į laisvąjį pasaulį iš okupuotos Lietuvos. Jis buvo vienas ryškiausių laisvės kovotojų lyderių, vykdęs unikalias užduotis.
lrs.lt inf

Užuojauta Zigfridui Jankauskui

17/6/2020

Skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininko pavaduotoją
Zigfridą Jankauską
dėl mylimo brolio mirties, taip pat velionio šeimą ir artimuosius.
Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.

Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio sk. nariai

1991 metų istoriją pasakoja žiniasklaida

16/6/2020

Apie šį narsų žmogų, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos narį, kovotoją, Lietuvos patriotą Algimantą Remeiką, pasakoja ne tik Lietuvos žiniasklaida, apie jį rašo ir užsienio spauda. Tai žmogus, kuris tais 1991 metais sausio 13 dieną, su Lietuvos vėliava, stojo vienas prieš tankus.

Š. Valentinavičius. IN MEMORIAM Vincui Vyrukaičiui

15/6/2020

www.alkas.lt

Nepriklausomybės gynėjų sąjungoje netektis – mirė buvęs Parlamento išorinės gynybos štabo viršininkas Vincas Vyrukaitis

15/6/2020

Birželio 12 d.,eidamas 78-uosius metus, mirė buvęs Parlamento išorinės gynybos štabo viršininkas, vienas iš pirmųjų Nepriklausomybės gynėjų sąjungos įkūrėjų,
Vincas Vyrukaitis
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai dalijasi skausmu ir reiškia nuoširdžią užuojautą giminėms ir artimiesiems.
Tebūna lengva Tau Lietuvos žemelė, bendražygi Vincai...
--------------
Atsisveikinimas su Velioniu antradienį, birželio mėn. 16 d. nuo 10 val. Vilniuje, Kalvarijų 329 (greta Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios). Urna išnešama 16 val. Laidotuvės Rokantiškių kapinėse.

A. Vitartas. Radviliškyje paminėta Gedulo ir Vilties diena

14/6/2020

NGS Radviliškio sk. nariai

Birželio 14 d. Radviliškyje iškilmingai paminėta Gedulo ir Vilties diena. Skambėjo patriotinės dainos, su jauduliu buvo skaitomos tremtinių eilės. Garbės sargyboje stovėjo Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus nariai.

Leontina Telksnienė. Nepriklausomybės gynėjas, kas jis ?

10/6/2020

Transliacija :
Stebint Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdį "Dėl Nepriklausomybės gynėjo vardo", kuris įvyko 2020 m. birželio 10 d.,kyla tokia mintis, kad tie, kurie stovėjo dieną ir naktį lauke tais 1991 m. sausio mėnesį , jie ten tikrai nebuvo reikalingi. Todėl, kad nenorima pripažinti , jog jie yra Nepriklausomybės gynėjai.
Nes jie nebuvo priėmę priesaikos, nepriklausė jokioms struktūroms.
Bet, gerbiamieji, pasakykite prašau, kas žuvo prie TV bokšto ? Ar žuvo tie, kurie buvo priėmę priesaiką? Ar žuvo tie, kurie priklausė organizuotoms struktūroms?
Ne, brangieji, žuvo tie, kurie stovėjo lauke ir nepriklausė jokioms struktūroms !
Ir dabar, praėjus beveik 30 metų dar reikia tokių ilgų svarstymų , dar kyla abejonių?
Ar reikia dar mąstyti, ar jis Nepriklausomybės gynėjas ?
Na, turbūt tik Lietuvoje tik taip ir būna .
Pati esu ginusi tuometinę Aukščiausiąją Tarybą, pati mačiau žmonių atsidavimą, jokios baimės nebuvimą ( nors baimės tuo metu turėjo būti daug).
Atvirai kalbant, kai klausau šiuos posėdžius , man kyla pyktis klausytis tų žmonių, kurie dar gal buvo maži vaikai, o šiuo metu kalba tai, kad gynėjai tik tie, kurie buvo Parlamento viduje. Jie supratimo apie tai neturi, nes nesuprato tada , kas aplinkui vyksta, o šiuo metu irgi nesupranta, bet kalbėti moka.
Viskas būtų juokinga, jeigu nebūtų pikta...

1940–1941 m. Lietuvos okupacija ir aneksija

10/6/2020

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras visuomenei pateikia okupacinių institucijų dokumentus, atskleidžiančius, kokia buvo tikra, o ne propagandinė padėtis šalyje 1940–1941 m., kaip greitai situacija blogėjo. Dokumentai parodo, kaip vykdoma Lietuvos sovietizacija atsiliepė žmonių kasdienybei: krito gyventojų pragyvenimo lygis, iš parduotuvių dingo prekės, atsirado pirmieji talonai. Jau 1941-ųjų gegužę kaimo parduotuvėse nebuvo įmanoma nusipirkti net duonos, tad augo ir žmonių nepasitenkinimas naująja sovietų valdžia. Gyventojų nuotaikas stebėjo NKVD, apie tai ruošdavo specialias suvestines ir jas siųsdavo LKP (b) CK sekretoriui A. Sniečkui bei LSSR LKT pirmininkui M. Gedvilui. Dokumentai atskleidžia ir nežabotą sovietinių kariškių savivaliavimą. Taigi, nors komunistinė propaganda nuolat skelbė žinią apie pažangios sistemos pritaikymą neva atsilikusioje Lietuvoje, tačiau jau vieneri sovietinės valdžios metai parodė, kokia tai buvo visa griaunanti jėga ir sistema.

Daugiau

G. Baltuškienė. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui – 32

4/6/2020

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio iniciatyvinės grupės suorganizuotas pirmasis mitingas mieste. 1988 m. rugsėjo 11 d. Fotografas Antanas Gylys

Lygiai prieš 32 metus Lietuvos mokslo ir meno žmonės susibūrė į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. 1988 m. birželio 3 d. 18-tą valandą Lietuvos mokslų akademijos centrinių rūmų salėje prasidėjo susirinkimas, kuriame buvo diskutuojama apie tolesnį krašto likimą. Į susirinkimą atvyko apie pusė tūkstančio žmonių. Šiame mokslo, meno ir kultūros žmonių susitikime buvo numatyti tokie klausimai: kultūros likimas, ekonominės pertvarkos, politiniai pokyčiai ir kita. Tačiau rafinuotus akademinius pasisakymus pakeitė audringos diskusijos apie to meto realybę.
Visi susirinkusieji salėje galėjo užsirašyti į Sąjūdžio rėmėjų sąrašus. Į iniciatyvinės grupės sudėtį buvo siūlomi tie žmonės, kurie savo pasisakymais išreiškė asmenines pozicijas bei požiūrį dėl Lietuvos ateities. Už kiekvieną siūlomą kandidatą buvo balsuojama plojimais. Ne visi jų susilaukė tiek, kad galėtų tapti grupės nariais. Ir taip 1988 metų birželio 3-ą dieną gimė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Joje nepriklausomybininkų branduolį sudarė prof. muzikologas V. Landsbergis, architektas A. Skučas, fizikas dr. Z. Vaišvila, kompozitorius prof. J. Juzeliūnas, filosofas A. Juozaitis. Dalį kolektyvo sudarė „perestroikininkai“.
Įsteigus iniciatyvinę grupę prasidėjo aktyvus darbas. Jau birželio 8-ąją įvyko pirmasis iniciatyvinės grupės susirinkimas Vilniaus Žemutinėje pilyje, išlikusioje valdovų rūmų dalyje.

Atveriami duomenys apie 1940-1953 m. sovietų represuotus asmenis

1/6/2020

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atveria viešąją prieigą, kurioje pateikiami duomenys apie 1940–1953 metais sovietų okupacinės valdžios represuotus (ištremtus, įkalintus, nužudytus) Lietuvos gyventojus.
Suvedę savo pavardę rasite gimines ir artimus žmones.
http://www.lietuviaisibire.lt/…/repres…/surname:xb1pbGl1cw==

genocid.lt inf.

Vis dar matau Vytį Lukiškių aikštėje

25/5/2020

Praėjo daugiau kaip dveji metai nuo to laiko, kai buvo paskelbta, kad konkursą dėl laisvės kovų įamžinimo memorialo Vilniaus Lukiškių aikštėje laimėjo ne Vytis, o „Laisvės kalva“.
„Laisvės karys“ jau iškiliai stovi Kaune, o Lukiškių aikštė taip ir liko tuščia. Kartu su bendraautoriais (Kęstučiu Akelaičiu, Linu Naujokaičiu, Rimantu Dichavičiumi, Arūnu Sakalausku) teisme dėl konkurso organizavimo tvarkos bylinėjęsis Lukiškių aikštės architektas Gintaras Čaikauskas, kalbėdamas neslėpė apmaudo, bet ginklų sudėti neketina.
Skaityti daugiau: Vis dar matau Vytį Lukiškių aikštėje

NGS Radviliškio sk. nariai dalyvavo renginyje, skirtame Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti

21/5/2020

NGS Radviliškio skyriaus nariai, gen. P. Plechavičiaus Radviliškio kuopos kariai, šauliai dalyvavo renginyje, skirtame Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Renginio dalyviai aplankė savanorių ir partizanų palaidojimo vietas, padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakutes, Minaičiuose pagerbė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizanus. Kiekvienam dalyviui NGS Radviliškio sk. pirmininkas A. Vitartas įteikė padėką ir atminimo medalį. Renginį organizavo NGS Radviliškio sk.

Rasa Selickaitė. Su Lietuvos vardu lūpose…

16/5/2020

Tiksi laikrodis, skaičiuodamas sekundes, dienas, mėnesius, metus, laiko dulkėmis užklodamas prisiminimus, džiaugsmus ir skausmus, juk laikas visagalis, bet ar visagalis jis, kai eidamas gatve sutinki Motiną, kurios širdyje laikas sustojo prieš 29-erius metus, tą lemtingą 1991 m. gegužės 19-ąją, išgirdus žinią, o gal ir nujautus, dar tik auštant šviesiam Sekminių rytui, apie tai, jog Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, 1991 m. gegužės 19 d. Krakūnų pasienio poste savo duotą priesaiką Tėvynei, pareigą Lietuvai iki galo atliko Šalčininkų užkardos pamainos viršininkas, trakietis Gintaras Žagunis – pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo žuvęs Lietuvos pasienietis. Jam buvo tik 33-eji…
Šalčininkų rajono Poškonių kaime esančiai VSAT užkardai suteiktas G. Žagunio vardas, atidengta paminklinė lenta, žūties vietą Krakūnuose mena atidengtas paminklas, apie Gintarą Žagunį rašomos knygos, jo žygdarbį mena suteikti garbingi apdovanojimai, jo vardas įrašytas gatvių, memorialinių lentų pavadinimuose, bet svarbiausia – Gintaras Žagunis liks amžiams įrašytas šalia Lietuvos valstybės Didžiavyrių vardų, kaip ir jo žodžių aidas – „O Lietuva, Lietuva, tu per amžius laisva!“…

Panevėžiečiai Steigiamajame Seime

16/5/2020

Gegužės 15-ąją minėjome Steigiamojo Seimo susirinkimo 100-metį.
Panevėžio miestas ir apylinkės išsiskyrė tuo, kad Steigiamajame Seime jam atstovavo ne tik lietuvių, bet žydų ir lenkų tautybių atstovai. Jie buvo aktyvūs Seimo nariai. Panevėžio kraštą atstovavo net 3 moterys (Seime nebuvo jų ir 10). Steigiamojo Seimo įkūrimo dienai pažymėti mieste atsirado Gegužės 15-osios gatvė. Kada valstybės politika pakrypo autokratinio valdymo link, nebeliko ir šios gatvės pavadinimo – 1934 m. vasario 11 d. ji tapo Katedros gatve. Tokiu pavadinimu ji yra ir dabar. Plačiau:

Negalima sudeginti ugnies ir sunaikinti tiesos

14/5/2020

Gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena, dažniau žmonių vadinama Kalantinėmis.
1972 m. gegužės 14 d. Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta.
„Ruošdamasis kurti atminimo plakatą 1972 m. Kaune susideginusiam Romui Kalantai, vis dėliojau mintis, kokius simbolius panaudoti, kad būtų įprasminta auka – VARDAN TOS LIETUVOS!“- sako dailininkas Tautvilas Rinkevičius.
Šiame plakate turime įžvelgti Pilėnų pilies ne tik tragediją, bet ir savo tautos patriotiškumo bei pasiaukojimo pavyzdį. Nenoriu būti prastu pranašu, bet mūsų laukia dar daug kovų ir pasiaukojimo akimirkų: ŽŪTI UŽ TĖVYNĘ.
Plakate panaudojau paminklą, kuris randasi Čikagoje (JAV) Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. Šį paminklą pastatė Amerikos Šaulių organizacija“.

Pozicija.org. inf.

Vytautas Sinica. Ar bus perrašyta rezistencijos istorija?

13/5/2020

Birželio mėnesį prekyboje pasirodys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro specialisto Daliaus Stanciko studija „Kūju per Lietuvos istorija“ (įvadinis straipsnis prof. Rasos Čepaitienės). Knygoje autorius pirmąkart pateikia išsamų ir visapusišką atsaką Rūtos Vanagaitės ir daugelio kitų paleistai melo apie lietuvių tautos rezistenciją lavinai. Nesusitelkdamas į kurį vieną atvejį D. Stancikas analizuoja ryškiausius rezistencijos istorijos „perrašymo“ epizodus, leisdamas kalbėti gausiems šaltiniams ir amžininkų liudijimams.

Skaityti daugiau: . Ar bus perrašyta rezistencijos istorija?

Prieš 100 metų Lietuva tapo šiuolaikine parlamentine valstybe

12/5/2020

Šią savaitę sutinkame vieną reikšmingiausių mūsų valstybės sukakčių – Lietuvos paskelbimo demokratine respublika šimtmetį. 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinko demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas. Jis įvykdė Vasario 16-osios Akto signatarų valią ir užbaigė jų darbą – vienbalsiai paskelbė esant atstatytą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką. Ši Steigiamojo Seimo deklaracija vykdoma ir šiandien. Ji yra vienas iš Kovo 11-osios Akto pamatų.

Pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos

10/5/2020

Gegužės 8 d. minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 75-ąsias metines, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių Panerių memoriale, Antakalnio ir Vilniaus Vingio karių kapinėse. Taip jie Lietuvos vardu pagerbė Antrojo pasaulinio karo ir holokausto aukų bei kovojusių prieš nacizmą ir kitus totalitarinius režimus atminimą.
Karo aukų pagerbimas prasidėjo Panerių memoriale, kur gėlės buvo padėtos prie paminklų nacizmo aukoms atminti, žydų genocido aukoms, Lietuvos vietinės rinktinės ir Lenkijos Armijos Krajovos kariams bei žuvusiems civiliams atminti.
Antakalnio kapinėse Garbės sargybos kariai gėles padėjo prie Antrojo pasaulinio karo aukų memorialo, Lietuvos kariuomenės karių žuvusiems už Tėvynę kapų memorialo, Lietuvos laisvės gynėjų memorialo (Sausio 13-osios aukų ir Medininkų tragedijos kapų), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos valstybės vadovo, kovojusio su sovietų okupacija, Adolfo Ramanausko-Vanago kapo ir prie koplytstulpio Lietuvos kariams, žuvusiems svetimose kariuomenėse, atminti.
Vėliau gėlės buvo padėtos prie Antrojo pasaulinio karo aukų memorialo vokiečių karių kapinėse Vilniaus Vingio karių kapinėse.
Taip pat gėlės padėtos ir prie 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto – paminklo aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos.

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

28/4/2020

LRS 2020 m. balandžio 28 d. pranešimas žiniasklaidai
Balandžio 28 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija įregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl 1990–1991 metų Nepriklausomybės gynėjo vardo“ (XIIIP-4760).
1990–1991 m. žmonių pilietinio pasiaukojimo dėka buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Nepriklausomybės gynėjų istorinis indėlis yra labai svarbus išsaugant Lietuvos laisvę, ugdant jaunimą tautiškumo, pilietiškumo ir patriotiškumo principais.
Komisija, siekdama pažymėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį ir įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą, siūlo Nepriklausomybės gynėjais įvardinti:
1) karius, kurie 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė;
2) asmenis, dalyvavusius organizuotose struktūrose Lietuvos Nepriklausomybės gynyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.;
3) asmenis, kurie nepriklausė organizuotoms struktūroms, bet nuo 1990 kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. gynė svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės agresijos metu, jei tai dokumentais įrodoma;
4) asmenis, turinčius valstybinius apdovanojimus už Nepriklausomybės gynybą 1990 m. kovo 11 d. –1991 m. rugpjūčio 21 d.
Visuomeninėms organizacijoms ir asociacijoms bus siūloma registruoti 1990–1991 m. Nepriklausomybės gynėjo vardą atitinkančius ir Lietuvos Respublikai lojalius asmenis.

Krašto apsaugos sistemai – 30 metų: gimę sudėtingomis sąlygomis, šiandien esam stiprūs kaip niekada

22/4/2020

Krašto apsaugos ministro sveikinimas
Lietuvos kariuomenės vado sveikinimas

„Prieš tris dešimtmečius itin sudėtingomis politinėmis sąlygomis pradėta kurti krašto apsaugos sistema, patyrusi įvairių transformacijų ir pertvarkų, išaugo į įvairiapusę ir kaip niekad aukštą Lietuvos visuomenės ir užsienio partnerių pasitikėjimą turinčią modernią krašto apsaugos sistemą. Gimę sudėtingomis sąlygomis, šiandien esam stiprūs kaip niekada,“ – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, balandžio 25 d. minint krašto apsaugos sistemos įkūrimo trisdešimtmetį.

Daugiau