All Categories

Nematomuose apkasuose: kaip mes atkūrėme Lietuvos kariuomenę

9/20/2017

Arvydo Pociaus nauja knyga skirta visiems Lietuvos žmonėms, ypač aktyviems Atgimimo laikotarpio įvykių dalyviams ir 1990–1991 m. Lietuvos Laisvės gynėjams, kurie sunkiu Lietuvai metu savanoriškai atliko savo pareigą – gynė Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. Ji bus naudinga Lietuvos jaunimui, būsimiems kariams, svarstantiems galimybę stoti į Lietuvos karo akademiją ir rinktis garbingą Tėvynės gynėjo – karininko profesiją. Knygoje daug dėmesio skiriama pamąstymams apie Pareigos jausmą, Tėvynę ir karininko Garbę.

Projektas „Gloria Lietuvai“ kvies įsiklausyti į Lietuvos istoriją

9/19/2017

Startavęs projektas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pakvies prisiminti Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Iki kitų metų vasario mėnesio projekto kūrybinė grupė įrašinės vertingiausių Lietuvos varpų skambesį, o juos išgirsti bus galima 2018 m. vasario 16 d. Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtame kūrinyje „Gloria Lietuvai“.
Daugiau: Projektas „Gloria Lietuvai“ kvies įsiklausyti į Lietuvos istoriją

Minėsime Lietuvių konferencijos 100-metį

9/15/2017

Lietuvių konferencijos prezidiumas (LCVA)

Rugsėjo 20 d., trečiadienį, Seime vyksiančia šventine konferencija bus paminėtas Lietuvių konferencijos, pasiryžusios atkurti Lietuvos valstybę, šimtmetis. 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje posėdžiavę įvairių šalies vietovių, luomų, politinių srovių atstovai sutarė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, demokratiškai sutvarkyta valstybė, o jos pamatus turi nustatyti demokratiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Lietuvių konferencijos dalyviai išrinko 20 Lietuvos Tarybos narių, kurie šiuos konferencijos siekius netrukus įtvirtino Vasario 16-osios aktu.

Praneškite apie grėsmes ir provokacijas ir priešiškus Lietuvai veiksmus

9/14/2017

Prieš pat prasidedant „Zapad“ pratyboms pradėjo veikti internetinė platforma akylas.lt, leidžianti budriems Lietuvos piliečiams internetu pranešti apie pastebėtus priešiškus Lietuvai veiksmus.
Platformos sukūrimo idėja kilo Lietuvos šaulių sąjungos nariams, o ją visuomenei „Facebook“ įrašu pristatė žurnalistas ir laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas svetainėje www.vsd.lt taip pat primena, kad reikėtų paskambinti Lietuvos žvalgybos pareigūnams pasitikėjimo linijos telefonu 8 700 70 007 arba parašyti el. paštu pranesk@vsd.lt, jeigu:
Daugiau: Praneškime apie provokacijas ir priešiškus Lietuvai veiksmus

Šalia Gedimino kalno pastatyta Vytauto Didžiojo skulptūra

9/9/2017

Senojo arsenalo kiemelyje, kur rengiamos vieno eksponato ekspozicijos, lankytojai gali susipažinti su Vytauto Kašubos sukurta Vytauto Didžiojo skulptūra.
Toks eksponavimo būdas muziejuje yra pasirenkamas jau ne pirmą kartą. Tai yra daroma norint supažindinti visuomenę su išskirtiniais eksponatais.

25, 12 ar 30 tūkstančių? Ką apie partizaninio pasipriešinimo aukų skaičių sako tyrimų duomenys

9/8/2017

Rusijos užsienio reikalų ministerijai aštriai sureagavus į NATO filmuką apie Baltijos šalių partizanus įsiplieskė mažas socialinių tinklų karas. Rusijos URM publikavo pagiežingą komentarą „О зверствах „лесных братьев“ в новогодние праздники“, kuriame pridėjo LSSR vidaus reikalų ministerijos suvestinę apie konkrečius nužudymo atvejus bei vaizdingą infografiką. Į kovą su šia Rusijos provokacija pakvietė žurnalistas Andrius Tapinas, paraginęs grotažyme #kremliaumusuistorijosneperrasysi ir neigiamu vertinimu mostelėti Rusijos URM, nes paskelbtąja informacija yra „pilamas purvas“ ant Lietuvos. Ir nors tūkstančiai tautiečių pasekė A. Tapino raginimu, taip ir liko neaišku, kokia konkrečiai informacija yra tas purvas. Iš vėliau žiniasklaidoje publikuojamų pranešimų susidaro įspūdis, kad reaguojama buvo išskirtinai į infografiką. Infografike buvo nurodyta, jog partizanai nužudė 25 108 žmones Lietuvoje, iš jų 86,4% sudarė lietuviai. Taip pat nurodyta, kad tarp tų 25 108 žmonių 1 054 buvo vaikai, įskaitant ir 52 vaikus, neturinčius 2 metų.

Skaityti daugiau: 25, 12 ar 30 tūkstančių? Ką apie partizaninio pasipriešinimo aukų skaičių sako tyrimų duomenys

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras A.Endriukaitis: Kasdien vis labiau tolstame nuo esmės

9/3/2017

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, buvusio politinio kalinio Algirdo Endriukaičio 2012-aisiais paskelbtas memorandumas nuskambėjo tarsi antausis valdantiesiems. Jis pareiškė atsisakantis visų valstybinių pagerbimų ir apdovanojimų, tarp jų - ir oficialių valstybinių laidotuvių, kuriomis pagerbiami mirę Kovo 11-osios signatarai. Tokią drastišką protesto formą A.Endriukaitis tąsyk pasirinko nusivylęs šalies politiniu elitu, matydamas, kur link vedama Lietuva. „Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę“, - prieš penkerius metus signataro ištarti žodžiai liko kaboti sunkiu debesiu. Jo įvardytos grėsmės niekur nedingo, o Tauta jau net nebemoka jų atpažinti.
Skaityti daugiau: Kasdien vis labiau tolstame nuo esmės

Sveikiname rugsėjo mėnesį savo gimtadienius švenčiančius NGS Panevėžio sk. narius

9/2/2017

Ilgiausių Jums metų brangūs Nepriklausomybės gynėjai !
Būkite aktyviais NGS Panevėžio skyriaus ir mūsų Sąjungos nariais!

NGS Panevėžio sk. valdyba

Vytautas Raškauskas. Diena, kai sutikau savo didvyrį

8/31/2017

Sėdžiu aš namelyje vidury Dzūkijos miškų, o su manimi prie vieno stalo sėdi mano didvyris – partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Lengvai, ramiai pasakoja apie laisvės dienas, kurias iš jo jaunų rankų kadaise norėjo išplėšti sovietai, ir kaip begėdiškai jie to siekė, bet jiems nepavyko.
Pasakoja apie miškuose, bunkeriuose ar Sibiro įšale amžiams likusius kovos bičiulius, kurių jau labai seniai nėra ir jie gyvi atsiminimuose, o Lietuvos nepriklausomybė yra jiems paminklas.

Skaityti daugiau: Diena, kai sutikau savo didvyrį

Liko skirtingose barikadų pusėse

8/25/2017

Politinis kalinys, parlamentaras Petras Gražulis, prieš 30 metų dalyvavęs mitinge dėl Molotovo-Ribentropo pakto, užvakar sukakties paminėjime prie A.Mickevičiaus paminklo nebuvo prileistas prie mikrofono. Jis kaip ir anuo metu kalba „neteisingai“. Prieš valdžią. Dabar suteikiamas žodis tiems, kurie tylėjo 1987-aisiais. Šiokia tokia kompensacija.
Skaityti daugiau : Barikados dar neišardytos

Baltijos kelias – nepakartojama gyvenimo ir istorijos akimirka

8/24/2017

Baltijos tautas sujungęs įvykis prisimenamas su pasididžiavimu: sovietinės santvarkos įbaugintiems žmonėms reikėjo didelės drąsos išeiti į gatves. Tačiau, pasak istoriko Juozo Brazausko, lietuvių, latvių ir estų susikabinimo už rankų dėl laisvės pradžia buvusi porą metų anksčiau. Baltijos kelio pradžia laikomas 1987 m. mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Jį uždraudė sovietinė valdžia. „Baltijos kelio idėja prasidėjo nuo viešo Ribentropo-Molotovo pakto paskelbimo prie A. Mickevičiaus paminklo.

Pagerbtas savanorio Artūro Sakalausko atminimas jo žūties vietoje

8/22/2017

Bendroje rikiuotėje su Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šaulių sąjungos kariais stovėjo kariuomenės kūrėjai savanoriai ir NGS nariai su LKKSS VAS ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungos vėliavomis.
2017-08-21 prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Lietuvos kariuomenės atstovai, laisvės gynėjai, politikai, savanorio artimieji prisiminė kaip 1991-ųjų rugpjūčio 21-ąją, Maskvoje žlungant kariniam pučui, per sovietų karių provokaciją Aukščiausiosios Tarybos rūmų prieigose savanoriai susirėmė su specialiosios paskirties sovietų armijos dalinio kariais. Per pasipriešinimą Artūras Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.
Po mirties A.Sakalauskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus I-jo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės savanorio kūrėjo medaliais.
Daugiau: Paminėtos savanorio A.Sakalausko žūties 26-sios metinės

Algimantas Zolubas. „Kryptis Lietuva“ – susirūpinimo ir veiklos regimybė

8/11/2017

Vyriausybės tinklalapis 2017-07-20 paskelbė, kad Vyriausybės kanceliarija organizuoja apdovanojimus „Kryptis Lietuva“ ir kviečia visuomenę teikti iniciatyvas, kuriomis užsienio lietuviai skatinami sugrįžti ir dirbti Lietuvoje arba jiems padeda lengviau integruotis sugrįžus po daugelio metų, praleistų svetur. Apdovanojimuose kviečiamos dalyvauti biudžetinės ir viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslo įmonės ir privatūs asmenys.
Bendrauju su išvykusia į JAV asmenybe, kuri, kiek man žinoma, ten dirba grynai Lietuvai naudingą darbą ir tik mažą savo laiko dalį skiria darbui savo buities reikmėms tenkinti. Kadangi ją domina reikalai Lietuvoje, jai pasiunčiau mūsų Vyriausybės kanceliarijos projektą „Kryptis Lietuva“.
Pasirodo, pasiųsta žinia smogiau jai į paširdžius, nes sulaukiau tokio atsakymo:
Ačiū už informaciją. Keliolika minučių nerimavau, ar atsakyti Jums, ar vyriausybei ar iš viso šitą laišką ištinti. Mano darbo grafikas labiau negu pilnas ir jau daug ką darau miego sąskaita. Pasisakysiu.
Skaityti toliau: „Kryptis Lietuva“ – susirūpinimo ir veiklos regimybė

Š. Valentinavičius. Sąskrydis " Su Lietuva širdy" Ariogaloje

8/9/2017

Ariogaloje įvyko tradicinis, jau 27-asis politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis. Šioje patriotinėje sueigoje iš visų Lietuvos kampelių suvažiavo daugiau nei 7000 buvusių politinių kalinių ir tremtinių. Džiugu, kad jame dalyvavo gausus jaunimo būrys: jaunųjų šauliukų, tremtinių vaikaičiai, Ukrainos karių vaikai. Buvo galima nusipirkti knygų apie Lietuvos partizanų kovas su sovietiniais okupantais ir kolaborantais, atributikos patriotine tematika.

Algimantas Zolubas. Trečias dešimtmetis su neišmanėliais

7/25/2017

Jei artoją nuo žagrės į Boingo kabiną vietoj piloto pasodintume, lėktuvas ne tik nepakiltų, bet ir iš vietos nepajudėtų, nes artojas savo akiratyje nebuvo matęs tiekos mygtukų ir rankenėlių. Todėl artojas nesėda į piloto kabiną. Tapti lėktuvo vadu reikia atitinkamą mokslą išeiti, pilotavimo patirtį įgyti, gauti atitinkamą kvalifikacijos patvirtinimą.
O ko reikia tapti politiku, valstybės vadovu?
Politika yra valstybės reikalų tvarkymas, tarsi turėtų būti ir aukščiausio lygio politikos mokyklos. Tačiau valstybės reikalų tvarkymo mokyklų nėra, todėl į politiką gali eiti bet kas, ir artojas nuo žagrės, ir bet kokių mokslų daktaras. Leidimus išduoda „šventąja karve“ vadinama demokratija. „Šventajai karvei“ nerūpi einančiojo į politiką išsilavinimas, ištikimybė valstybei, turimas turtas, kad klaidą padaręs galėtų valstybei atlyginti. Nelaiko renkamieji net pagrindinio valstybės įstatymo – Konstitucijos – egzamino. Trumpai tariant, tinka visiškas neišmanėlis. O jam leistina viskas, ko nedraudžia demokratiškai priimti įstatymai. Trečias dešimtmetis su neišmanėliais

Antrą kartą surengta vaikų pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo stovykla „Mes Lietuvai“

7/21/2017

LDK Birutės karininkų šeimų moterų Vilniaus draugija jau antrą kartą surengė vaikų pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo stovyklą „Mes Lietuvai“. Stovykla vyko liepos mėnesį Trakų rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje Bona natura.
Daugiau

Algimantas Zolubas. Seimas žengė sveikintiną žingsnį

7/16/2017

1941 m. birželio sukilimo diena – Birželio 23-ioji kaip atmintina 1997 m. liepos 3 d. įrašyta tarp Lietuvos atmintinų dienų, tačiau „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Respublikos teisės aktu nebuvo įteisintas.
Ką gi minime, į ką atsiremiame? Ar į chaotišką, gal ir neblogą, tačiau neapibrėžtą, manipuliacijoms pasiduodantį, ar turime sukilimą skelbiantį, prieš okupaciją sukilti duotą signalą – istorinį akcentą? Turime pareiškimą „Birželio sukilimo deklaravimas“, paskelbtą 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją, kuris ir paskatino Tautą sukilti. Štai jis:
„Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautiniais vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“
Dauigiau: Seimas žengė sveikintiną žingsnį

Vitalija Stankevičienė. Tautiška giesmė galingai suskambo ir Klivlando lietuvių bendruomenėje JAV

7/8/2017

Palaikant iniciatyvą „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ liepos 6 d. 21 val. (Lietuvos laiku) Lietuvos himnas giedotas ir JAV Klivlando lietuvių bendruomenėje.
Susirinkę lietuvaičiai giedojo Tautišką giesmę , o po to laukė saulėlydžio.
Smagu buvo prisiminti savo gimtinę, savo kalbą, gražiai pabendrauti.

Švęsdami Valstybės dieną, lietuviai ant piliakalnių giedojo Lietuvos himną

7/7/2017

Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, lygiai 21 val. Lietuvos himnas skambėjo nuo šimto mūsų šalies piliakalnių. Iškilmingam, lietuvius visame pasaulyje sujungiančiam momentui pasirengti padėjo speciali tiesioginė transliacija per LRT (radiją ir televiziją, LRT.lt), kurią vedė Andrius Tapinas. Transliacija nuo pagrindinio šiemet – Dubingių – piliakalnio prasidėjo 20 val.„Tautiškai giesmei“ toną uždavė žymūs Lietuvos atlikėjai, nusprendę tapti kurio nors piliakalnio „Tautiškos giesmės“ šaukliais. Šiuo simboliniu veiksmu jie visi drauge davė pradžią ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio šventei.

Pristatytas rež. A. Zalanskaitės istorinis dokumentinis filmas „Nepaprasta auka”

7/3/2017

Liepos 2-ąją Kaune paminėtos 71-osios Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio žūties metinės. Šia proga pristatytas Agnės Zalanskaitės istorinis dokumentinis filmas „Nepaprasta auka”.
Premjeroje dalyvavo ir Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, A. Ramanausko ir J. Vitkaus bendražygis partizanas Juozas Jakavonis-Tigras bei gausi Vitkų giminė.

Algimantas Zolubas. LKP istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas

6/29/2017

Sakoma, kad kuprotą ištiesina tik grabas. Tačiau ne visi kupriai vienodi, nes visokių kuprų esama, todėl ne visus kuprius ištiesina grabas ir ne visų tiesinimui reikalingas grabas. SSRS, turėdama Komunistų partijos (SSKP) kuprą, ja pasidalino su okupuotomis šalimis, tarp jų, uždėdama Lietuvai LKP kuprą. 1989 m. pabaigoje LKP pati atliko kosmetinę operaciją – atsiskyrė nuo SSKP, tačiau ir po Nepriklausomybės atkūrimo iki 1990 m. gruodžio 8 d. dar vadinosi LKP, kol savo suvažiavime partija pakeitė pavadinimą ir pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). LKP nariai automatiškai tapo LDDP nariais, o 2001 m. sausį LDDP ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) susivienijo į vieningą LSDP. Taigi be kaltės pripažinimo, be atsiprašymo, išskyrus garbingai pasielgusį Seimo narį Česlovą Juršėną ir dar kelis, atsiprašiusius už komunistų nuodėmes, tebenešioja LKP kuprą, tik kitaip pavadintą. Kupros neatsikratė ir kitose partijose buvę LKP nariai.
Daugiau: LKP istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas

Buvęs vyriausiasis kariuomenės kapelionas skelbiamas palaimintuoju

6/20/2017

2017 m. birželio 25 d. Lietuvoje pirmą kartą vyks skelbimo palaimintuoju apeigos. Garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos apeigoms Katedros aikštėje Vilniuje vadovaus Popiežiaus Legatas kardinolas Angelo Amato
Būk istorinio įvykio liudininku!

Kai pasibaigs Sąjūdis, baigsis ir Lietuvos egzistavimas

6/17/2017

Sąjūdis yra Lietuvos politinė būsena, kuri atvedė iki Respublikos prieš šimtmetį, kuri sugriovė blogio imperiją prieš 30 metų ir kuri rusena iki šiol. Galima sakyti: tada, kai pasibaigs Sąjūdis, baigsis ir Lietuvos egzistavimas. Sąjūdis - kaip būklė, kai mes atidėję savo vidinius vaidus ir pilvo gerovės klausimus, galime drąsiai pasakyti: kad ir kas nutiktų, visų pirma - Lietuva...

Daugiau: Kai pasibaigs Sąjūdis, baigsis ir Lietuvos egzistavimas

Lietuvos šaulių sąjungos vadu išrinktas plk. ltn. Gintaras Koryzna

6/4/2017

2017 m. birželio 03 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko neeilinis Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) suvažiavimas, kuriame išrinktas naujas LŠS vadas, kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgose tarnavęs pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna.
Suvažiavime dalyvavo Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, LR Seimo nariai, ankstesni LŠS vadai, kiti garbūs svečiai.

Daugiau: R. Eidukevičiaus fotoreportažas: Išrinktas naujas LŠS vadas

Šimtai žmonių pagerbė Aukštaitijos partizanus

5/21/2017

KAM nuotrauka

Gegužės 21 d. daugiau kaip 300 žmonių Šimonių girioje sekmadienį pėsčiųjų žygiu pagerbė su sovietų okupantais kovojusių Algimanto apygardos partizanų atminimą.
10 kilometrų ilgio maršrute žygeiviai aplankė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities, Algimanto apygardos vadovybės ir kitos buvusių partizanų bunkerių vietas, taip pat kapines, kuriose palaidoti Algimanto apygardos partizanai.