|
|
 Manau kad teisėtai 2022-ųjų metų sausio 18 d. senesnieji dori sąjūdiečiai galės žymėti su juoda juostele.
Tik taip ją bus galima prisiminti, kai dabartinis Seimas, tą dieną priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą. Daugiau : Išduoti Sąjūdžio pažadai ir vertybės
0 Comments
 Apie tai, kas sąlygojo siekį ginti Nepriklausomybę 1991-aisiais, o kas, minint Sausio 13-ąją vyksta dabar, paklausėme Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus vadovo Alberto Vitarto.
Nuo rusų agresijos bandė apsisaugoti nusilaužta eglišake Trumpai priminsime, kad pačiuose Sausio 13-osios įvykiuose A. Vitartas nedalyvavo, tačiau drąsiai gynė Parlamentą sausio 11-12 dienomis. Tuo metu Laisvės gynėjai turėjo grafiką, kurio laikydamiesi laukė rusų agresijos pasireiškimo. Daugiau : Albertas Vitartas: Nepriklausomybės gynėjai - Radviliškio ...  .Mano giminės pavardė daugiau kaip 200 metų buvo rašoma Waluszaytis. Paskiau apie 100 metų Валюшайтис. Ir tik vos daugiau kaip šimtmetį - Valiušaitis.
Bet tos pavardės formos sykiu ir iškalbingas istorinės atminties bei tautos sąmoningumo liudijimas. Buvo metas, kai už lietuviškas raides žmonės pėsti buvo varomi į Sibirą. Už jas daug paaukota, brangiai sumokėta. O kaip pigiai atiduodamos!..  Sausio 13-osios išvakarėse mūsų Seime buvo svarstomas klausimas dėl asmenvardžių rašybos. Nors visi dėmesį kreipė į tris lotyniškosios abėcėlės raides w, q ir x, kalba ėjo apie principinį pasikeitimą – Lietuvos pamatinių institucijų Konstitucinio teismo ir Vyriausios lietuvių kalbos komisijos autoriteto paniekinimą, aukščiau laikant mūsų valstybės vadovų siekį patenkinti Lenkijos politikos siekį palaipsniui įteisinti lenkiškąsias pavardes ir padaryti jas, tiksliau lenkiškąją rašybą tolygią, o su laiku galbūt ir dominuojančią Lietuvos žemėje. Galima sakyti, kad Jusefo Pilsudskio Vidurio Lietuva šiandien triumfavo.
Daugiau : Kam rūpi Lietuva?  Lietuva yra šaltojo pilietinio karo būklėje. Ši būklė iš šaltos fazės gali nejučia peraugti ir į smurtinę fazę, į fazę, kai joks dialogas tampa nebeįmanomas, o nesiekti priešo fizinio sunaikinimo reikštų žūti pačiam. Kad artėjame link tokios būklės, rodo visur žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose sklindančios tezės, jog kita pusė nėra žmonės, kad jie yra šiukšlės, atmatos, kurias reikia arba sunaikinti, arba išmesti iš šalies, arba mažų mažiausiai ignoruoti. Tokios kalbos, deja, sklinda iš abiejų pusių.
http://www.propatria.lt/.../arnas-simutis-lietuva-yra...  Šiemet Raseinių rajone, Kryžkalnyje, tikimasi pradėti statyti tarptautinį informacijos centrą, skirtą laisvės kovoms.
Tai labai reikšmingas žingsnis, siekiant įamžinti laisvės kovų dalyvių atminimą ir informuojant ne tik apie Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Vakarų Ukrainoje vykusius rezistencinius judėjimus. Siekiama, kad į Kryžkalnio memorialą atvykę žmonės galėtų gauti ir istorinių žinių, ir informaciją apie visas Lietuvoje esančias laisvės kovų vietas.  E.Gentvilas: Buvai bandoje ir baubei prieš valdžią…
Šių metų sausio 13-oji, kaip galbūt niekada ankščiau per tuos 30 metų, rodyte rodo, kas yra ir kas nėra laisvė. Laisvė nėra valdžia, negirdinti žmonių, juos žeminanti ar nuo jų atsitvėrusi tvoromis. Ir fizinėmis, kaip šiandien, ir dvasinėmis, kai bruka ideologiją, visiškai svetimą absoliučiai daugumai Lietuvos žmonių. Laisvė nėra ir eilinis protestuotojų iškoneveikimas, šį kartą jedinstvininkais ar fašistais – būtent tokius nepagarbos ir neapykantos žodžius šiandien išgirdome iš Vytauto Landsbergio.  Kunigas, disidentas, tiesioginis Sausio 13 – osios įvykių dalyvis Robertas Grigas skirtingai nei daugelis komentuojančių vakarykščius įvykius prie Seimo vertina teigiamai.
„Sausio 13-osios minėjimas, kaip visi matėme, įvyko pirmas toks per visus 30 metų. Ne vien tik su oficialiomis kalbomis ir renginiais, bet ir su gyvu gyvos tautos protestu. Prieš valdžioje esančiųjų vykdomą priespaudą ir žalingus sprendimus. Skirtingai negu teigia visi valdiški pasipiktinimai, aš manau, kad protestas parodė didelį mūsų visuomenės sąmoningumą ir brandą.  Vakar Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, vykęs tradicinis Sausio 13-osios minėjimas virto netradiciniu reginiu. Prie iš anksto aptverto Seimo susirinko daugiau nei įprastai žmonių, kalbas sakę valstybės vadovai buvo nušvilpti, o renginiui pasibaigus gyventojai neskubėjo skirstytis ir bėrė kritikos žodžius valdantiesiems.
Iš skirtingų miestų į sostinę suvažiavusius žmones pasitiko milžiniškas policijos pareigūnų būrys. Kai kurie sakė, jog tokio pareigūnų kiekio vienoje vietoje nematė per visą Nepriklausomos Lietuvos istoriją. Pareigūnai pasitelkti žmonių emocijoms tramdyti. O jų tikrai būta karštų.  Šiandien, Sausio 13-ąją, skaičiuojame prabėgusius 31-erius metus nuo tų dienų, kai kiekvienas Lietuvos žmogus įsitempęs laukė žinių apie įvykius prie Parlamento rūmų, Vilniaus televizijos bokšto, kitų svarbių valstybei objektų. Iš visos Lietuvos čia vyko žmonės, vedini vienintelio tikslo - apginti Nepriklausomybę. Tačiau šiandien kai kuriuos tų dienų liudininkus bandoma tiesiog ištrinti iš istorijos, lyg jų visai nebuvo.
Daugiau : Ištrinti iš Sausio 13-osios istorijos metraščių  Praėjo trisdešimt vieneri metai nuo 1991-ųjų sausio įvykių, kada gyvąja barikada virtę Lietuvos žmonės nuo sovietų agresijos apgynė mūsų valstybingumo simboliu tapusius Seimo rūmus, o kartu ir šalies Nepriklausomybę. Nors ši data minima kasmet, laikui bėgant, Sausio 13-osios įvykių liudininkų mažėja, užmarštin nueina ir jų atsiminimai. Per tą laiką užaugo trisdešimtmečių karta, kuri apie kruvinąjį laikotarpį žino tik iš to meto dokumentinių kino kadrų ir parašytų atsiminimų knygų. O ką apie 1991 m. sausio įvykius ir dabartinę Lietuvą mąsto tos lemtingosios nakties ženklu „pakrikštyti" parlamento gynėjai?
Daugiau : Ką apie Sausio 13-ąją ir Lietuvą šiandien mąsto buvę parlamento gynėjai?  Pirmasis SKAT vadas J. Gečas J. Gečas: tai, kad po TV bokšto žmonės iš ten nesitraukė, buvo didesnė gynyba, negu gynėjai Parlamento viduje.
2014 01 08 Lietuvai 23-ąjį kartą minint tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną, politologai ir intelektualai diskutuoja, ar tikrai dabar lietuviai mieliau rinktųsi ekonominę gerovę, o ne budėjimą naktimis prie Parlamento ar Televizijos bokšto.  Vietoje įžangos: Šį tekstą skaitė Romualdas Ozolas ir siūlė jį būtinai skelbti. Po jo mirties tekstą dar ne kartą tikslinau ir šiek tiek papildžiau.
VALSTYBĖS ATKŪRIMO PROGRAMOS BRUOŽAI Dabartinė padėtis Lietuvoje susiklostė kritiška politinė, ekonominė ir socialinė situacija. Valstybę faktiškai užvaldė neįvardinta mafijinė grupuotė, kuriai paklūsta visos svarbiausios viešojo gyvenimo sritys. Bandantieji pasipriešinti šalinami, o visuomenės protestai slopinami, net pasitelkiant teisėsaugos ir jėgos struktūras. https://www.pozicija.org/prof-jonas-jasaitis-valstybe-galime-ir-turime-susigrazinti-i-dalis/  Sausio 1-ąją Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai 14 val. iškilmingai iškėlė naują Lietuvos valstybės vėliavą.
2021 m. bokšte plevėsavusi ir iškilmingai nuleista vėliava bus patikėta saugoti pilietiškumu pasižymėjusiai Vilniaus „Laisvės“ gimnazijai. Perduoti saugoti senąją Gedimino pilies bokšto vėliavą vienai iš Lietuvos mokyklų – jau susiklosčiusi graži tradicija, tęsiama nuo 2005 metų. Iniciatyva perduoti mokyklai saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos trispalvę pradėta siekiant pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai dalyvaujančias ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, visuomeninį ir pilietinį aktyvumą, skatinant šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą.  Štai ir praėjo dar vieneri mūsų audringų laikų metai. Nelengvi mums ir labai sunkūs Lietuvai. Gerokai sunkesni ir pavojingesni negu prieš trisdešimt metų, kai visi irgi stovėjome ant epochinio virsmo slenksčio. Tada buvo lengviau, nes žinojome – tai slenkstis, kurį peržengus galbūt atsivers šviesesnės ateities horizontai. Prarasti neturėjome ko – sėkmės atveju galėjome tik laimėti.
Leontina Telksnienė . Lietuvos partizanas Bronislovas Juospaitis palydėtas į paskutinę kelionę29/12/2021 P. Židonio nuotraukos Aukštaitijos partizanas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Vėtros būrio vadas Bronislovas Juospaitis trečiadienį ( gruodžio 29 d. ) iškeliavo paskutinėn kelionėn į gimtojo Ramygalos miestelio kapines.
Atsisveikinti su didžiuoju partizanu, būrio vadu atėjo Panevėžio miesto žmonės, savivaldybės atstovai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai , nevyriausybinių organizacijų atstovai, garbūs miesto svečiai. Dėl partizano mirties užuojautą pareiškė šalies vadovai. 1999 metais B. Juospaitis-Direktorius apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 metais – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2018 metais jam įteikta Laisvės premija. Laidotuvėse dalyvavo ir NGS Panevėžio skyriaus nariai. Deja, pagerbti šio garbingo žmogaus iš Vilniaus Nepriklausomybės gynėjų sąjungos narių - nebuvo...  Kai išgirstame dažnai kartojamą ir jau nuvalkiotą frazę „nesigręžiokime į praeitį, geriau žvelkime į ateitį” atsiminkime, kad tai netiesa.
Šitaip galima pasakyti tik nuoširdžiai nesuprantant arba turint piktų kėslų. Praeitis niekada nepraeina. Ji yra jėga, stumianti mus į ateitį. Daugiau Baigiantis metams NGS Radviliškio skyriaus nariai susirinko prie miesto Kalėdų eglės. Buvo pagerbti NGS jubiliatai – Valdas Adomaitis, Juozas Vismantas ir Romualdas Valaitis.
Radviliškio rajono savivaldybės meras, NGS Radviliškio skyriaus narys, Vytautas Simelis padėkojo jubiliatams už visuomeninę ir patriotinę veiklą stiprinant Lietuvos nepriklausomybę. Meras įteikė knygą „Iškalbingi praeities ženklai“ apie rajono paveldosaugos objektus. NGS skyriaus pirmininkas Albertas Vitartas Nepriklausomybės gynėjams įteikė Padėkos raštą, padėkojo už aktyvią veiklą skyriuje. Saulėtą ir šaltą gruodžio dieną jubiliatus dar labiau pradžiugino įteiktos padėkos rožės.  Mirus Lietuvos laisvės kovų dalyviui, atkurtos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vyčio apygardos vadui, Laisvės premijos laureatui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui BRONISLOVUI JUOSPAIČIUI-DIREKTORIUI, nuoširdžiai užjaučiame jo artimuosius ir bendražygius.
Bronislovo Juospaičio buvęs prasmingo gyvenimo kelias tegul būna mums gyvu pavyzdžiu saugant Lietuvos Nepriklausomybę, jos orumą, daiginant jaunimo širdyse patriotizmą, mūsų tautos dvasinių vertybių puoselėjimą. NGS Panevėžio skyrius P.S. Atsisveikinti su B. Juospaičiu–Direktoriumi galima jau gruodžio 28 d. nuo 15 val. Panevėžyje, laidojimo namuose „Ramybės takas“, Geležinkelio g. 20 Karstas išnešamas trečiadienį, gruodžio 29 d. 11.30 val. Šv. Mišios vyks 12 val. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje (Katedros a. 1), mišias aukos Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Laidotuvės – Panevėžio rajono Ramygalos miesto kapinėse.  Mielieji,
Sielos ramybės, susikaupimo, artimųjų šilumos Kūčių vakarą ! Linksmų Šv. Kalėdų, laimingų ateinančių metų. Prasmingų siekių ir kūrybingų darbų 2022 metais! A. Ramanauskaitė -Skokauskienė Lietuvos Valstybės, kovojusios su sovietine okupacija, vadovo Adolfo Ramanausko Vanago dukra. Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-sios Brolijos garbės Pirmininkė Prisiminkime ir tuos laikus ir tuos žmones, kai Kalėdiniai sveikinimai buvo tokie: Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko Vanago Kalėdinis ir Naujametinis Sveikinimas rašytas bunkeryje, Lankininkų kaime, Šiluose prie Merkinės, jo leistame partizanų laikraštyje "Laisvės Varpas" 1947m.gruodžio 20 diena NR.3/12/ . Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų proga sveikinu Partizanus ir jų Vadus, tauriuosius Dainavos Krašto brolius ir seses lietuvius tiesiogiai ir netiesiogiai nenuilstamai dalyvaujančius didvyriškai vedamoje kovoje dėl Lietuvos išlaisvinimo iš barbariškojo maskoliaus jungo. Linkiu, kad 1948-ji Metai, šuoliais didėjančio politinio įtempimo akivaizdoje, atneštų Laisvę mūsų brangiai Tėvynei ir sulaukti Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo dienos. Dainavos Partizanų Apygardos Vadas Kiekvienas savaip prisimename šį metą prieš šventas Kalėdas. Tačiau bendras jo bruožas – neramus laukimas, susirūpinimas ne tik ką ant šventinio stalo padėsi, kaip namus išpuoši, bet ir kaip savo artimu žmogumi pasirūpinsi: ar jis neliks vienas, ar pakaks jam visa ko, ar jis bus sveikas ne tik šiemet, bet ir kitais metais, kokio kad ir nedidelio džiaugsmo jam suteiksi.
Daugiau : Tamsą keičia šviesa Gruodžio 17 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko Krašto apsaugos bičiulių klubo surengta konferencija, kuriuje pranešimus pristatė gen. leit. Arvydas Pocius, Pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos departamento direktorius Virginijus V Vilkelis. Kalbą rėžė Vytautas Landsbergis. Konferencijos proga koncertavo "Vilnelės" choras(vad. Laima Purliene), ir Plechavičiaus draugijos choristų grupė. Dalyvavo Krašto apsaugos bičiulių klubo nariai ir svečiai.
Prieš 30 metų sugrįžome į LRT: unikalūs žurnalistų liudijimai apie čia siautėjusių karių palikimą17/12/2021  Lygiai prieš 30 metų, 1991-ųjų gruodžio 17-ąją, Lietuvos radijas, atnaujinęs sovietų kareivių ir kolaborantų sugadintą įrangą, suremontavęs nusiaubtas studijas ir patalpas, vėl pradėjo transliuoti savo programas iš Simono Konarskio gatvės.
Daugiau :Prieš 30 metų sugrįžome į LRT: unikalūs žurnalistų liudijimai apie čia siautėjusių karių palikimą  Prisiminkime šį straipsnį, rašytą 2021 01 14 d. Respublika
Kadangi tą lemiamą Lietuvai naktį buvau ir prie TV bokšto, ir prie Seimo rūmų ir Parlamento viduje, kur iš tribūnos gal vienas pirmųjų pranešiau apie žuvusiuosius ir paprašiau informacija dalintis, nes tuo metu Vitas Lingys leido vienintelį nacionalinį dienraštį "Respubliką". Turiu savo asmeninę nuomonę apie Lietuvos didvyrius. Jaučiu daug ką sunervinsiu ir galbūt net šventinę nuotaiką kai kam sugadinsiu, bet buvo kaip buvo. Daugiau: TIKRIEJI DIDVYRIAI BUVO IR YRA LIETUVOS ŽMONĖS Prisiminkime diskusiją, kuri buvo paskelbta 2016 -01- 29 d. |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
January 2022
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
