|
|
 Lietuva tampa labai įdomiu kraštu. Būtų labai juokinga, jei nebūtų graudu. Viešojoje erdvėje reiškiasi minios visų galų vadinamųjų ekspertų – viešųjų ryšių, komunikacijos, užsienio politikos, medicinos, žmogiškųjų santykių ir t.t.
Daugiau: Lietuva įdomus kraštas. Būtų labai juokinga, jei nebūtų graudu.
0 Comments
 Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdis
2021-01-27 14:00 Nuotoliniu būdu Darbotvarkė LRS inf.  Sausio 18 d. vakare, eidamas 69-uosius, staiga mirė buvęs daugkartinis Lietuvos sambo imtynių čempionas ir prizininkas, parlamento gynėjas, o vėliau Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas.
1991-aisiais per sausio įvykius V. Jazerskas buvo vienas parlamento gynėjų, sausio–rugpjūčio mėnesiais vykdė ne tik Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybos, bet ir kitas ypač pavojingas užduotis, buvo vienu iš pagrindinių Mokomojo junginio bei Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kūrėjų.  1991 m. sausį atviros karinės agresijos metu ginant valstybės nepriklausomybę jėgas turėjo suremti visos tuo metu besikuriančios gynybinės struktūros – KAD, savanoriai, Šaulių sąjungos nariai. Sausio 17 d. oficialiai įsteigta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (šiandien: Krašto apsaugos savanorių pajėgos). 1991 m. vasario mėn. įkurtas Mokomasis junginys, lapkritį performuotas į Greitojo reagavimo brigadą. 1991 m. rudenį KAD, kaip įvykdęs savo užduotį, buvo likviduotas. Įkūrus Krašto apsaugos ministeriją, kariuomenės kūrimas nenutrūkstamai buvo tęsiamas toliau. Paskelbiamas pirmasis naujokų šaukimas į nepriklausomos Lietuvos kariuomenę ir krašto apsaugos sistema toliau nuosekliai kuriama ir stiprinama.
Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje bus pakeltos Lietuvos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų vėliavos. Muzikinis Lietuvos kariuomenės orkestro sveikinimas KASP 30 - virtuali rikiuotė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija sieks įteisinti Laisvės gynėjo statusą14/1/2021 Sausio 13 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Laisvės gynėjų pagerbimo.
1990–1991 m. žmonių pilietinio pasiaukojimo dėka buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Labai svarbus laisvės gynėjų istorinis indėlis išsaugant Lietuvos laisvę, ugdant jaunimą tautiškumo, pilietiškumo ir patriotiškumo principais. Komisija, siekdama pažymėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, sieks įteisinti Laisvės gynėjo teisinį statusą asmenims, kurie 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė, taip pat asmenims, nurodytu laikotarpiu dalyvavusiems organizuotose struktūrose. Siūlytina visuomeninėms organizacijoms registruoti asmenis, turinčius dokumentus ar faktinius įrodymus iki kol bus priimti teisės aktai. Anot Komisijos pirmininko prof. dr. Valdo Rakučio, siekiant įteisinti Laisvės gynėjo teisinį statusą, gali būti susidurta su autentifikavimo problemomis, todėl planuojama sudaryti autoritetingą komisiją archyvinių dokumentų būklei nustatyti ir konkretiems atvejams ištirti. Komisijos posėdyje dalyvavo kviestiniai asmenys prof. Arūnas Gumuliauskas ir Seimo narys, dimisijos generolas leitenantas Arvydas Pocius, kurie pasveikino su Laisvės gynėjų dienos 30-mečiu ir išsakė pastebėjimus dėl darytinų darbų. Nuotoliniu būduTransliacija LRS inf. NGS Radviliškio skyriaus nariai Sausio 13-ąjai skyrė 13-os kilometrų žygį pėsčiomis. Valdas Adomaitis ir Zita Urbonienė aplankė daugelį miesto istorinių ir atmintinų vietų, ant savanorių ir partizanų kapų uždegė atminimo žvakutes.
 Prieš 30 metų, kai Sausio 13-osios naktį buvau Parlamento rūmuose, apskritai negalėjau net pasvajoti, ar minėsiu šią datą, kur būsiu ir apskritai ar būsiu. Žmogus negali tiek daug metų į priekį planuoti ir svajoti. Dabar bandau modeliuoti, ką turėjau tuo metu pagalvoti, jeigu kas būtų pasakęs, kad šią mūsų valstybei svarbią dieną, po 30 metų, sutiksiu žvelgdamas į tuščią Nepriklausomybės aikštę prie Seimo, o man bus rekomenduojama bendrauti su žmonėmis tik per atstumą, gal dar telefonu, ir vengti gyvo kontakto su žmonėmis.
Skaitykite plačiau : https://aina.lt/sausio-13-osios-auka-padejo-sukurti-stebukla/  Kadangi tą lemiamą Lietuvai naktį buvau ir prie TV bokšto, ir prie Seimo rūmų ir Parlamento viduje, kur iš tribūnos gal vienas pirmųjų pranešiau apie žuvusiuosius ir paprašiau informacija dalintis, nes tuo metu Vitas Lingys leido vienintelį nacionalinį dienraštį "Respubliką".
Turiu savo asmeninę nuomonę apie Lietuvos didvyrius. Jaučiu daug ką sunervinsiu ir galbūt net šventinę nuotaiką kai kam sugadinsiu, bet buvo kaip buvo. Daugiau: TIKRIEJI DIDVYRIAI BUVO IR YRA LIETUVOS ŽMONĖS  Brangieji,
prieš 30 metų mes parodėme ypatingą drąsą ir ryžtą išsivaduoti iš sovietų imperijos gniaužtų. Nukentėjome. Laidojome savo tautos vaikus, liko daug sužeistų, bet mes laimėjome. Sausio 13-toji visada bus pergalės diena! Telydi pagarba ir atminimas Laisvės Gynėjus! Sveikatos, stiprybės ir gerų darbų Lietuvai linkiu mums visiems. Lietuvos Nepriklausomybės Gynimo Sausio13-sios Brolijos Garbės Pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė - Skokauskienė  Rytoj minėsime ypatingai svarbią Antrosios Lietuvos Respublikos istorijos datą – Sausio 13-ąją, Laivės gynėjų dieną. Ji – šiais metais neeilinė. Švęsime pergalės prieš sovietų agresiją trisdešimtmetį. Šiai iškiliai datai ruoštasi iš anksto – dar praeitoje Seimo kadencijoje. Tuo tikslu 2020m. rugsėjo 9 d. LRS valdybos sprendimu NR. SV-S-1672 sudaryta Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-čio minėjimo darbo grupė, kuriai man teko vadovauti. Ji turėjo sudaryti numatomų renginių bei lėšų poreikio planą. Darbas buvo atliktas ir Seimo valdybos patvirtintas. Gaila, kad šį procesą sustabdė karantinas. Dabar kalbama apie šventinių renginių perkėlimą į vasarą.
 Minėdamas Sausio 13-osios trisdešimtmetį LGGRTC pristato virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“.
Parodoje gausu istorinių įvykių fotografijų ir vaizdo įrašų, autentiškų liudijimų, užrašytų tomis dienomis. Lietuvos nepriklausomybės gynėjų, budėjusių prie Spaudos rūmų, Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos, vaizdai ir liudijimai perteikia įvykių seką, dramatišką atmosferą, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų drąsą, ginant savo šalies laisvę nuo barbariškos sovietinės armijos kareivių agresijos. Virtualią parodą rasite paspaudę nuorodą.  Seime užgimus rezoliucijai, kurioje Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio proga vėl kalbama apie valstybės vadovo statuso suteikimą Vytautui Landsbergiui, vadovą ir svarbiausius šalies objektus gynę žmonės vėl liko pamiršti. Nepriklausomybės gynėjai dar tikisi, kad valdžia bent šventės proga pagaliau ištaisys gėdingą situaciją ir suteiks jiems gynėjo vardą.
NGS Radviliškio sk. nariai Lietuvos Laisvės 30-mečio proga surengė slidžių žygį ant trijų piliakalnių: Kudinų, Raginėnų ir Velžių.
 Netrukus minėsime Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną.
Laisvės kaina – ar visuomet esame pasirengę ją sumokėti? Būti laisvu – tai integruoti, priimti kitą: vargšą, kitatautį, kitokių pažiūrų, laisvė reikalauja, kad visuomenė būtų integrali, vieninga. Juk ir himne giedame – „vienybė težydi“. Tad kodėl kartais paminame vienybę, paaukojame ją dėl asmeninių interesių ar aukštesnių reitingų? Panašiai ir su gimtąja nuodėme – žmogus supranta, kad negerai daro, bet nieko su savimi negali padaryti. Esame taip toli pažengę technologijų srityje, tačiau tarpusavio santykiuose apstu nepasitikėjimo, buitinių konfliktų, kurie kartojasi, kaip neišmoktos pamokos. <...> Vidinis pokytis – tai tavo apsisprendimas, tavo suvokimas, akcentų sudėjimas, žvilgsnio pakeitimas. Dangaus karalystė – tai yra žvilgsnio pakeitimas, tai, kaip Dievas žiūri į mus“.  Kauno rajone (Babtų sen.), greta Cinkiškės viaduko įkurtas Žalgirio pergalės parkas praėjusių metų gruodį praturtėjo naujais meniniais akcentais. Ant supiltos kalvos iškilo trys ąžuoliniai stogastulpiai su juose pavaizduotais istoriniais personažais: pirmuoju Lietuvos karaliumi Mindaugu, karaliene Morta ir po karaliaus nužudymo valstybės vairą perėmusiu jų sūnumi Vaišvilku. Tai dar vienas žymaus tautodailininko Algimanto Sakalausko darbas, kuris darniai įsipina į jau esančių parke 15-kos stogastulpių visumą.
Žalgirio pergalės parko statinių vizija – atspini Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki šiandienos. Ji prasideda nuo Mindaugo laikų. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą. Tad parke įgyvendintas naujas projektas, pagerbiantis pirmojo Lietuvos valstybės valdovo karališkąją giminę.  Šiandieniniuose istorijos moksliniuose tekstuose įsitvirtino terminas – „naratyvas“. Anot kalbininko Antano Smetonos, tai – „<...>tarptautinis žodis, dažniau vartojamas mokslininkų ir reiškiantis paprasčiausią pasakojimą<...>“. Beje, jis rekomendavo pastarąjį žodį ir vartoti. Na, pasakojimas, tai pasakojimas. Tik blogai, kada pasakojimas virsta pasaka. O pasakas šiandien kuriame net išsijuosę. Ypač jų apstu Antrosios Lietuvos Respublikos istorijoje. Ir kartais man atrodo, kad jos tendencingai kuriamos viena politine kryptimi. Kita vertus, dar gyvi anų laikų istorinių įvykių dalyviai bei liudininkai. Būtent jie galėtų demaskuoti naujų propagandistų skleidžiamų pasakų turinį. Bet bėda ta, kad sąjūdininkai, Laivės gynėjai vis labiau stumiami į visuomenės paraštes.
 Praėjo 30 metų nuo garsiai ištartų žodžių: mes norime laisvės, nepriklausomybės, norime patys tvarkyti savo gyvenimą. Subrendome, mūsų svajonės išsipildė, gyvename laisvoje, pasaulio pripažintoje savo Tėvynėje, Nepriklausomoje Lietuvoje. Juk 50 metų egzistavome migloje, maitinami neklystančių komunizmo nešėjų ir mūsų siekis dabar matyti Lietuvą visavertę, kuri prieškaryje , per 20 Nepriklausomybės metų, žengė modernėjimo, kultūros pažangos keliu. Daugiau :
Naujųjų metų antrą dieną 12.5 km per 2.5 valandos dviese.
Toks lengvas pasivaikščiojimas. Pradėjome ir baigėme Įstricos kaime, kurio laukuose pokario metu iš Vokietijos atskridęs lėktuvas išmetė diversijoms parengtų kovotojų lietuvių. Čia pat ir Žaliosios giria, kur jų jau laukė partizanai. Labai puikus buvo oras žygiui. Sniego trūko, bet lengvas šaltukas maloniai nuteikė. Aptikome ir labai senas kapinaites ant kalnelio, lenkiškais užrašais ant kryžių. 1991 m. sausio įvykiams atminti skirtas plakatų kūrimo konkursas sulaukė virš 100 dalyvių30/12/2020  Apie vieną iš projektų, skirtą 1991 m. sausio įvykių 30-osioms metinėms, kalba Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai .
Skaityti: 1991 m. sausio įvykiams atminti skirtas plakatų kūrimo konkursas sulaukė virš 100 dalyvių  „Tada mus vedę vyrai suriko „vpered!“ (rus. „į priekį!“ – LRT.lt) ir pajudėjome gilyn į mišką, kur Neries šlaitas leidosi tiesiai į upę. Tuomet skaičiavau, kiek žingsnių gyvenimo liko... Įsivaizduokite savijautą, kuomet gyventi beliko sekundės“, – LRT RADIJUI savo išgyvenimus apie Sausio 13-ąją pasakoja Algirdas Ramanauskas.
Skaityti daugiau: Televizijos bokšto darbuotojas apie Sausio 13-ąją: įsivaizduokite savijautą, kuomet gyventi beliko sekundės  A. Ramanauskaitė- Skokauskienė Pasitinkant Šv. Kalėdas apie apie tai, kas mus daro pozityviais ir stipriais, Lietuvos valstybės, kovojusios su sovietine okupacija, vadovo, gen. Adolfo Ramanausko-Vanago ir partizanės, jo žmonos Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės dukra Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė.
Skaityti : https://ltlife.lt/zmones/auksute-ramanauskaite-skokauskiene-prigimtis-uzkodavo-vertybes-kuriomis-vadovaudamasi-einu-per-gyvenima/  Gruodžio 22 d Seimo valdyba bendru sutarimu pritarė siūlymui parengti iškilmingo Sausio 13-osios posėdžio įrašą, kuriuo būtų galima dalytis Lietuvai minint Nepriklausomybės gynimo 30-metį. Dėl pandemijos atsisakyta tradicinio Laisvės gynėjų dienos minėjimo prie Seimo – visi renginiai nukeliami į 2021 m. rugpjūtį. Dabar ši reikšminga sukaktis bus paminėta virtualiomis priemonėmis.
„Sunkus būtų kiekvienas šios datos minėjimo atsisakymas, ką jau kalbėti apie jubiliejinį, trisdešimtą. Visi suprantame, kokia tai ypatinga data mūsų valstybingumui, mūsų laisvei. Prieš 30 metų žmonės būrėsi kartu siekdami apginti (visai dar gležną) valstybę. Tada tai buvo vienintelis būdas apsiginti – būti drauge. Šiandien – nauji iššūkiai, reikalaujantys visiškai kitokių sprendimų. Šiandien būti drauge reiškia visiems kartu laikytis reikalavimų, galinčių užtikrinti savo ir aplinkinių sveikatą, valstybės ateitį“, – sako Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Deja, dėl pandemijos negalime turėti gyvų susibūrimų ir savo iškilmingą posėdį įgyvendinsim virtualiu būdu, t. y. bus transliuojama televizijos eteryje, socialiniuose tinkluose. Visi tradiciniai minėjimo komponentai bus išlaikyti. Laužų prie Seimo irgi, deja, turime atsisakyti. Viskas keliasi į ekranus. Sprendimas nelengvas, tačiau dabar turime susitelkti ir susidoroti su pandemija. Tačiau Sausio 13-osios nepamirštame – pagarbą atiduodame kitais būdais“, – Seimo valdybos posėdžio metu komentavo Seimo Pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. lrs.lt inf.  A. Zolubas Po ilgos sunkios ligos mirė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys, ilgametis leidinio „Varpas“ redaktorius, Lietuvos Sąjūdžio narys Algimantas Zolubas, pranešė Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS).
A. Zolubas gimė 1933 m. Laukminiškių kaime, Kupiškio vls., Panevėžio apskrityje. Sovietų okupacijos metu jų vienkiemyje prieglobstį rasdavo partizanai. Tai sužinoję okupantai ištrėmė tėvus ir seserį į Sibirą.  Konsulato vadovas ambasadorius Remigijus Motuzas kartu su Lenkijos lietuvių bendruomene pagerbė 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje žuvusių Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo atminimą.
Prie jų žūties vietoje esančio paminklo Šlynakiemyje ir ant simbolinio kapo Suvalkuose buvo uždegtos žvakutės bei prisimintas partizaninis judėjimas Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.  Seimo Laisvės premijų komisija parlamentui siūlo 2020 m. Laisvės premiją, kuri kasmet iškilmingai įteikiama Laisvės gynėjų dieną - sausio 13-ąją, skirti Baltarusijos demokratinei opozicijai. Pasirodžius šiai žiniai, žmonės klausia naujai „iškeptos" Seimo komisijos - ar Lietuva jau pagerbė visus savo kovotojus už laisvę? Ar jau nebeturime savų žmonių, vertų dėkingumo? Ir ką apie tai mano visuomeninių organizacijų atstovai, siūlę visai kitas kandidatūras?
|
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
January 2021
KategorijosPuslapį administruoja Leontina. Telksnienė
|
RSS Feed
