All Categories - Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius

Sąjūdžio 30-mečio minėjimas – Tautos Forumo pradžia

26/5/2018

Š. m. birželio 3 d. 14 val. Vilniuje, Mokslų akademijos salėje įvyks Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimas. Visapusiškos ir didžiulės Lietuvos vidaus krizės ir augančių geopolitinių grėsmių sąlygomis jis negali tapti grynai memorialiniu renginiu. Pagrindinių minėjimo organizatorių – Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės ir Vilniaus Forumo požiūriu, renginys turi tapti naujos sąjūdinės bangos – Tautos Forumo realaus kūrimosi pradžia.
Kuriamo TF pasaulėžiūrinis ir idėjinis pagrindas – svarbiausiomis nuostatomis sutampančios Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos forumų vertybinės ir programinės deklaracijos:
Renginyje kviečiami dalyvauti kertiniams šių deklaracijų principams pritariantys piliečiai, taip pat ir veikiančių visuomeninių bei pilietinių organizacijų nariai, pasiruošę, kaip kadaise sąjūdininkai, burtis dėl svarbiausio tikslo – lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės išgelbėjimo ir išsaugojimo.
http://www.vilniausforumas.lt/p/deklaracija.html

Kvietimas į renginį

25/5/2018

Maloniai kviečiame Jus atvykti 2018 m. birželio 10 d. (sekmadienį ) 13 val. į renginį “ Lietuvos šimtmečio laisvės gynėjai “, kuris vyks Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje Respublikos g. 17 (Panevėžys) .
Renginyje dalyvaus partizanų būrio vadas Bronius Juospaitis.
Edukacinė programa apie laisvės gynėjus.
Svečių pasisakymai. Svečiuose dalyvaus Seimo narys Povilas Urbšys.
Po renginio – kareiviška košė ir arbata.
Mums talkins Sąjūdžio muziejaus muziejininkė G. Baltuškienė.

Prašome aktyviai dalyvauti !

Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius

Skelbiami KGB dokumentai apie Sąjūdį

23/5/2018

Artėjant Sąjūdžio 30-ečiui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo internetinėje svetainėje www.kgbveikla.lt paskelbė KGB dokumentus apie Sąjūdį.
Visuomenei pateikiami sovietų saugumo dokumentai atspindi Sąjūdžio gimimą 1988 m. birželio 3 d. ir jo veiklą: keliamos tautinio atgimimo idėjos, istorijos baltosios dėmės, ekologijos, biurokratijos piktnaudžiavimo, lietuvių kalbos diskriminavimo ir kt. problemos, o galiausiai – ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Tačiau svarbiausia – KGB dokumentai parodo jo požiūrį į šį politinį sambūrį bei Lietuvoje vykstančius procesus.
Pateikiami dokumentai atskleidžia, kad KGB centro padaliniai ir rajonų skyriai, pasitelkę agentus ir viešus duomenis, rinko medžiagą apie besikuriančias Sąjūdžio grupes ir jų veiklą (mitingai, susirinkimai, kalbos ir pan.), Sąjūdžio aktyvistus.

Partizanų takais žygiavo apie pusė tūkstančio žygeivių

22/5/2018

Pėsčiųjų žygiu Punios šile Alytaus rajone gegužės 20 d. buvo pagerbti Lietuvos partizanai ir paminėtos Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės. Dvylikos kilometrų maršrutu žygiavo apie pusė tūkstančio žygeivių, kurie prie Dainavos apygardos vadavietės tylos minute, Lietuvos himnu ir gėlių puokštėmis pagerbė laisvės kovotojus. Pėsčiųjų žygį Alytaus rajono Punios šile organizavo Alytaus rajono ir miesto savivaldybės, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Prie Punios girininkijos Panemuninkų kaime susirinkusius žygeivius išlydėjo Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karinis orkestras.

Laisvės gynėjams pagerbti – savanorių kūrybiniai darbai (nuotraukos)

18/5/2018

Savo rankomis kurti šamotiniai vazonai su gėlėmis – taip Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės savanoriai gegužės 15-ąją, pagerbė Lietuvos nepriklausomybės kovų karių kapus Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.

Daugiau: Laisvės gynėjams pagerbti – savanorių kūrybiniai darbai

Legendinio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago tėviškės sodybos namo vieta ir suimties vieta įtrauktos į Kultūros vertybių registrą

18/5/2018

Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas – svarbi Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio asmenybė, 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signataras, kovotojas, pedagogas ir partizanų vadas, prisidėjęs prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo. Minint A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, Kultūros paveldo departamento Penktoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė A. Ramanausko-Vanago gyvenimo atminimo vietoms teisinę apsaugą ir pripažino nacionalinės reikšmės objektais.

Daugiau: Legendinio partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago tėviškės sodybos namo vieta ir suimties vieta įtrauktos į Kultūros vertybių registrą

Algiui Plitninkui (1953–1996) atminti

16/5/2018

Gegužės 14 d. buvo paminėtas vienas aktyviausių Lietuvos atgimimo metų Panevėžio sąjūdininkų - Algis Plitninkas (1953-1996). Susirinkęs gausus būrys jo bendražygių padėjo gėlių ant žymaus sąjūdininko kapo Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse. Vėliau Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijos patalpose (Respublikos g. 17, Panevėžys) dalijosi prisiminimais, klausė pranešimo apie Algio Plitninko veiklą Sąjūdžio Panevėžio miesto Taryboje, žiūrėjo filmuotą medžiagą apie tų laikų įvykius Panevėžyje.
Pačiame jėgų žydėjime bei darbų atkurtai Lietuvai įkarštyje Anapilin prieš 22 metus išėjusiam darbščiajam sąjūdininkui šiomis dienomis būtų sukakę 65-eri metai.
paneveziomuziejus.lt

Tarp prezidentės apdovanojamų motinų – Seimo pirmininką auginusi R. Pranckietienė

2/5/2018

Prezidentė D. Grybauskaitė gegužės 2 d. artėjančios Motinos dienos proga tradiciškai apdovanos daugiavaikes mamas, tarp jų – Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir dar keturis vaikus išauginusią Reginą Pranckietienę.
„Didžiuojuosi savo mama. Ji tikrai yra nusipelniusi šio apdovanojimo, nes pagimdė ir viena augino bei dorai išugdė mus penkis. Ačiū jai“, – sakė parlamento vadovas. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu šiais metais iš viso bus apdovanotos 46 daugiavaikės mamos.

Garbės pilietis – karininkas Jonas Variakojis

2/5/2018

Panevėžys turi jau vienuoliktąjį miesto garbės pilietį – juo tapo karininkas Jonas Variakojis (1892–1963). J.Variakojis – vienas žmonių, kūrusių, gynusių ir įtvirtinusių Lietuvos Respubliką. Jam teko ypač svarbus vaidmuo Panevėžio mieste ir regione vykusiose nepriklausomybės kovose, organizuojant Lietuvos kariuomenę.

Lietuvos valstybės vėliavai – 100 metų

24/4/2018

Lietuvos valstybės vėliavai sukanka 100 metų. 1918-ųjų balandžio 25-ąją Lietuvos Taryba vieningai patvirtino, kad ji susidės iš trijų spalvų: geltonos, žalios ir raudonos. Lietuvos tautinė vėliava Gedimino bokšte oficialiai pirmą kartą iškelta 1919-ųjų sausio 1-ąją.

B. Burgis. Aš tave įspėjau, valstybe!

22/4/2018

Aš tave įspėjau, valstybe! Kur tu buvai, kai mane banditai pasiuntė kančių keliu? Kur buvo Prezidentė, premjeras, generalinis prokuroras, seimūnai, kunigai? Aš tada prašiau tavęs, valstybe, padėti man įveikti niekšybę. O tu buvai kurčia ir abejinga…
Premjeras neklauso Prezidentės, Prezidentė neklauso premjero, o ministras neklauso abiejų.
Tu nebegali rasti teisingumo ministro (žinoma, nes nebegali rasti teisingumo!).
Universiteto rektorius – vagis.
Kunigas girtas laiko mišias.
Vienas seimūnas girtuokliauja, kitas seimūnas paleistuvauja, trečias seimūnas vagia.
Teistas, teistas ir nenuteistas įsitaiso Europos parlamente.
Nacionalinio kraujo centro vadovė sulaikyta.
Santaros klinikų vadovas sulaikytas.
Henytė laimi prieš valstybę.
Valdžia didina išlaidas apsaugai krašto, iš kurio bėga krašto gynėjai.
Kamuolinių gauja sulaikoma po dešimtmečio ar dviejų…
Stop! Pabandom iš naujo. Moralė, dora, tiesa ir teisingumas, sąžiningumas yra visko pagrindas. Absoliutas. Raudonoji linija. Kitaip mūsų valstybei galas…

Alkas.lt

Arvydas Gelžinis. Lukiškių aikštė: išmoktos ir neišmoktos pamokos

17/4/2018

Jau tuoj bus 30 metų, kai esame nepriklausoma valstybė, bet Lietuvos sostinė Vilnius – vienintelė Europoje valstybės sostinė, neturinti valstybinės reprezentacinės aikštės, skirtos Laisvės kovų dalyviams pagerbti.
Tokias aikštes daugelis Europos valstybių sukūrė XIX-XX amžiuje. Didvyrių aikštė su Vengrijos istorijos memorialu Budapešte arba latvių tautos laisvės ir vienybės simbolis – Laisvės paminklas Rygoje yra pasaulinės reikšmės meno paminklai.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Apskritojo stalo diskusija „Partizaninio karo problematika istoriografijoje“. Vidmanto Valiušaičio komentaras

13/4/2018

Pagerbdamas vieno iš žymiausių Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo, partizaninio karo vadų Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, 2018-uosius Seimas yra paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais.
Jūsų dėmesiui siūlome balandžio 11 dieną Seime įvykusią apskritojo stalo diskusiją „Partizaninio karo problematika istoriografijoje“, kurioje buvo pristatyti nauji Adolfo Ramanausko-Vanago istorijos aspektai, aptartos 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos atsiradimo aplinkybės, diskutuota ir apie Lietuvos partizanų vaidmenį epochos kontekste, analizuota jų asmens ir asmenybės vieta kare iš šiandienos perspektyvos, apžvelgti partizanų karo istorikų atlikti tyrimai ir jų atradimai, iškeltos problemos.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Sąjūdžio 30-mečio minėjimas - tik imitacija

8/4/2018

Seimas dar pernai 2018-uosius paskelbė Sąjūdžio metais, tačiau Vyriausybė tik dabar su įvairiomis institucijomis pradėjo derinti Sąjūdžio metų paminėjimo programą. O jai vykdyti papildomai neskirta nė cento. Negana to, šie metai paskelbti ne tik Sąjūdžio, bet ir dar 8 įvykių bei asmenybių metais.

Skaityti daugiau : Sąjūdžio 30-mečio minėjimas - tik imitacija

Auksė Skokauskienė: „Jie buvo ne tik mano tėvai - jie buvo laisvės kovotojai“

5/4/2018

Auksė Ramanauskaitė -Skokauskienė ir šiandien nežino, kur ilsisi jos tėvo palaikai, tačiau laisva Lietuva prisimena jo gimimą ir gyvenimą.
Šį kovą ir visus 2018-uosius metus Lietuva mini Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines. Mokytojo, kuris pasirinko kovą už laisvę. Žmogaus, kuris suvienijo laisvės kovotojus. 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signataro. Pogrindžio žurnalisto. Vyro ir tėvo, kuris žuvo, palikęs mylimą moterį, 8 metų dukrelę bei viltį, kad kada nors ji gyvens laisvoje šalyje.

Skaityti daugiau: "Jie buvo ne tik mano tėvai - jie buvo laisvės kovotojai"

Ričardas Kalytis. Tremtinio laiškas valstybės šimtmečio proga

3/4/2018

Sakykite, kam jie šiandien berūpi? Susenę, nukamuoti taigose, tundrose, šachtose. Praradę Tėvynę, namus, savo artimuosius. Su keliais maišeliais nuvežti į svetimą atšiaurią šalį be jokių teisių dirbti priverstinį darbą. Ten jie paaukojo savo jaunystę, galimybę mokytis, rinktis profesiją. Teisybę sakant, tikrų tremtinių jau nebėra, likę tiktai jų vaikai, jau ir jie susenę tebenešioja tą vardą. Šiandiena sunku bepasakyti „garbingą“. Kai atėjo ta lauktoji diena ir jie nuėjo „pas savo valdžią“ prašyti darbo savo valdžioje, jiems buvo pasakyta: „Tamstelės, jums tiktai vėliavėles nešioti.“ Čia tenka pridėti tikrą lietuvišką tiesą – mes buvome dar ta tauta, kuri nuo amžių, per visas negandas veržte veržėsi į mokslus. Ir mums, pagal be galo laimingus sutapimus ir vargus nors retai, bet kai kam pavyko. Tie grįžo su diplomais.

Skaityti daugiau: Tremtinio laiškas valstybės šimtmečio proga

A.Juozaitis: kaip sakė poetas J.Marcinkevičius - RUSENOME, O DABAR ANGLĖJAME

25/3/2018

Filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis naujausią savo knygą pavadino „Tėvynės tuštėjimo metas“. Pasak autoriaus, tai – tarsi užfiksuota 17 metų Lietuvos kardiograma. Laisvės kaina ir didžiausiu Sąjūdžio pralaimėjimu A. Juozaitis vadina šalies tuštėjimą, emigraciją: „Mano idėja Lietuvai – Lietuva – vienintelė lietuvių žemė. Žmogus negali išeiti iš tautos likimo.“

Skaityti daugiau: A.Juozaitis: kaip sakė poetas J.Marcinkevičius - RUSENOME, O DABAR ANGLĖJAME

P. Gaidelis. Laisvės kovotojas, tremtinys, Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra-Aušra

20/3/2018

Tie, kurie dalyvavo pirmuosiuose Sąjūdžio mitinguose, o vėliau gynė Aukščiausios Tarybos rūmus, televizijos bokštą ir kitus strateginius Vilniaus pastatus, prisimena keistai apsirengusį žmogų su video kamera rankose – Albiną Kentrą. Tačiau mažai kas žino kokia didvyriška ir sunki jo ir šeimos, kurioje šis žmogus augo, istorija. Apie tokius sakoma – žmogus-legenda. Asmeniškai jo neteko pažinti, nors Vilniaus universiteto Centrinių rūmų koridoriuose, kiemeliuose, o vėliau prie AT rūmų 1991 m. ne kartą teko sutikti.
1940 m. pirmoji sovietų okupacija skaudžiai palietė ir daugiavaikę žemaičių Kentrų šeimą, kuri gyveno Gūbrių kaime, Šilalės valsčiuje. Jo tėvų ūkninkų Onos ir Juozo Kentrų šeimoje buvo šeši vaikai: Jonas, Juozas, Leonas, Ona, Albinas ir Elena. Motina Ona Šerpytaitė gimė Čikagoje. Jos motina Aušraitė buvo emigravusi į JAV. Tačiau dar caro laikais šeima sugrįžo į Tėvynę. Ona mėgo rašyti, dalyvavo visuomeninėje veikloje, moterų organizacijose sakydavo kalbas, dainuodavo. Ji daug skaitė ir domėjosi visomis gyvenimo sritimis: socialine, švietimo, ūkio. Kartą ji net laišką Prezidentui Antanui Smetonai parašė.
Daugiau: Laisvės kovotojas, tremtinys, Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra-Aušra

Seime iškilmingai paminėta Nepriklausomybės atkūrimo diena ir įvertintas partizanas panevėžietis Bronislovas Juospaitis

17/3/2018

Kovo 11 d Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kuriame pagerbtas LLKS ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas 100-ųjų gimimo metinių proga, pasveikintas Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas Norbertas Černiauskas ir už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvai įvertintas partizanas panevėžietis Bronislovas Juospaitis.

Panevėžyje renginys "Po Vanago sparnu"

16/3/2018

Šis renginys vyko G. Petkevičaitės -Bitės bibliotekoje . Filmo aut. Steponas Kubeckas.

Panevėžio regiono moksleiviai kviečiami dalyvauti dar vienoje šimtmečio iniciatyvoje

15/3/2018

Visų 69 Panevėžio apskrityje veikiančių mokyklų ir gimnazijų auklėtiniai turi unikalią progą įamžinti savo krašto grožį dokumentiniame filme „Jungiam Lietuvą“. Iki balandžio 11 d. gimnazistai bei 7-12 klasių moksleiviai gali registruotis Lietuvos atkūrimo šimtmečiui skirtos iniciatyvos svetainėje www.jungiamlietuva.lt ir atsiųsti trumpus telefonu ar vaizdo kamera nufilmuotus filmukus apie savo regioną

Lietuvos kariuomenės savanoris, šaulys, matininkas Kostas Steigvila (1901-1941)

10/3/2018

1901 m. balandžio 4 d. Panevėžyje vietos miestiečių Teresės Gedminaitės bei Miko Vinco Steigvilos šeimoje gimė būsimas Lietuvos kariuomenės savanoris, šaulys bei ilgametis Merkinės valsčiaus privatus matininkas Kostas Steigvila. Tų pačių metų gegužės 17 d. Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje jis buvo pakrikštytas Šv. Globėjo Konstantino vardu. Nuo 1919 m. sausio 10 d. K. Steigvila savanoriu tarnavo jaunutėje Lietuvos kariuomenėje – atskirame Panevėžio batalione. Dalyvavo kovose su bolševikais, o vėliau nuo 1919 m. spalio 15 d. iki 1920 m. kovo 7 kovojo prieš bermontininkus. Skaityti toliau »

Alytus minėjo vienos iškiliausių šio krašto asmenybių 100-ąsias gimimo metines

9/3/2018

Saulėtą antradienį Alytuje vyko karininko, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ųjų gimimo metinių minėjimas.
Renginių programa prasidėjo šv. Mišiomis Alytaus šv. Angelų sargų bažnyčioje, vėliau alytiškiai ir miesto svečiai prisiminti ir pagerbti šią istorinę asmenybę rinkosi Laisvės angelo aikštėje.
Sportinių šokių grupė „Alemana“ pristatė choreografinę kompoziciją su Valstybės vėliavomis, grojo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų orkestras, į dangų buvo iššautos salvės, skirtos Adolfui Ramanauskui-Vanagui ir visiems Laisvės kovotojams.

Daugiau: Alytus minėjo vienos iškiliausių šio krašto asmenybių 100-ąsias gimimo metines (FOTOGALERIJA)

M. Černiauskas. Neeilinis Vanago kelias

6/3/2018

Prieš 100 metų – 1918 m. kovo 6 d. gimė legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. LR Seimas dar 2017 m. pabaigoje 2018-uosius paskelbė Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Visoje Lietuvoje ta proga vyksta ir vyks įvairūs renginiai, minėjimai, žygiai, diskusijos...
Padidėjęs susidomėjimas Vanago asmenybe ir gyvenimu – vienas geriausių dalykų, kurie galėjo nutikti Lietuvai 2018-aisiais, kai minime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Kodėl? Pripažinkime, tai puiki proga apmąstyti ne tik Pirmosios Respublikos laiką (1918–1940), bet ir jos skaudų likimą, paženklintą tūkstančių taurių lietuvių krauju, kurie priešinosi tam, ką Vanagas vadino visos „civilizacijos gėda“.

Skaityti daugiau: Neeilinis Vanago kelias

Sveikiname su gimtadieniu

2/3/2018

Kovo 19 d. NGS Panevėžio sk. narys Vilmantas Varanavičius švenčia savo gimtadienį.
Visi NGS Panevėžio sk. nariai sveikina Vilmantą, linkėdami jam daug sveikatos ir stiprybės !

Ypatingai su gražiu 65-uoju Jubiliejiniu gimtadieniu (kovo 29 d) NGS Panevėžio sk nariai sveikina
NGS Garbės pirmininką, dim. Pulkininką Joną Gečą.
Dėkojame Jums už nuoširdų darbą NGS veikloje . Linkime, kad Jus ir toliau lydėtų sėkmė bei stiprybė įvairiose gyvenimo situacijose.