 Neseniai Rusijos užsienio reikalų ministerijos socialinio tinklo paskyroje atgimė sovietmečiu nuolat kartotas, 1944–1953 metų partizanines kovas juodinantis mitas. Partizanai šiame mite vaizduojami kaip nusikaltėliai, neteisėtai nužudę šimtus nekaltų gyventojų, kurie neva norėjo tik ramiai gyventi Sovietų Sąjungoje. Būtent dėl suintensyvėjusios dezinformacijos, šiandien kaip niekad svarbu suprasti ir išsaugoti laisvės kovų svarbą Lietuvos valstybingumui. Ir visgi ne visi sutaria, kaip derėtų kalbėti apie partizaninį karą, ir ar apskritai verta kalbėti apie moralę bei karo nusikaltimus partizaninių kovų kontekste.
Daugiau: Kaip kalbėti apie partizaninį karą?  Jei artoją nuo žagrės į Boingo kabiną vietoj piloto pasodintume, lėktuvas ne tik nepakiltų, bet ir iš vietos nepajudėtų, nes artojas savo akiratyje nebuvo matęs tiekos mygtukų ir rankenėlių. Todėl artojas nesėda į piloto kabiną. Tapti lėktuvo vadu reikia atitinkamą mokslą išeiti, pilotavimo patirtį įgyti, gauti atitinkamą kvalifikacijos patvirtinimą.
O ko reikia tapti politiku, valstybės vadovu? Politika yra valstybės reikalų tvarkymas, tarsi turėtų būti ir aukščiausio lygio politikos mokyklos. Tačiau valstybės reikalų tvarkymo mokyklų nėra, todėl į politiką gali eiti bet kas, ir artojas nuo žagrės, ir bet kokių mokslų daktaras. Leidimus išduoda „šventąja karve“ vadinama demokratija. „Šventajai karvei“ nerūpi einančiojo į politiką išsilavinimas, ištikimybė valstybei, turimas turtas, kad klaidą padaręs galėtų valstybei atlyginti. Nelaiko renkamieji net pagrindinio valstybės įstatymo – Konstitucijos – egzamino. Trumpai tariant, tinka visiškas neišmanėlis. O jam leistina viskas, ko nedraudžia demokratiškai priimti įstatymai. Trečias dešimtmetis su neišmanėliais  LDK Birutės karininkų šeimų moterų Vilniaus draugija jau antrą kartą surengė vaikų pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo stovyklą „Mes Lietuvai“. Stovykla vyko liepos mėnesį Trakų rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje Bona natura.
Daugiau  Į 16-tąją ekspediciją liepos 17-osios vakarą išvyksta „Misijos Sibiras“ dalyviai. Šiemet 16 žmonių grupė ruošiasi aplankyti Irkutsko sritį, kur sovietų represijų laikotarpiu buvo ištremta daugiau nei 12 tūkst. lietuvių. Per dvi savaites truksiančią ekspediciją jos dalyviai ruošiasi sutvarkyti Tuluno bei Nižneudinsko rajonuose esančias kapines ir pabendrauti su Sibire likusiais tremtiniais iš Lietuvos.
Šiemet projektas sulaukė rekordinio 900 norinčiųjų dalyvauti skaičiaus, po bandomojo žygio iš jų atrinkta 15. Ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas sako, kad vienas kelionės tikslų – parvežti nuotraukų ir pasakojimų iš Sibiro sugrįžusiems tremtiniais.  1941 m. birželio sukilimo diena – Birželio 23-ioji kaip atmintina 1997 m. liepos 3 d. įrašyta tarp Lietuvos atmintinų dienų, tačiau „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Respublikos teisės aktu nebuvo įteisintas.
Ką gi minime, į ką atsiremiame? Ar į chaotišką, gal ir neblogą, tačiau neapibrėžtą, manipuliacijoms pasiduodantį, ar turime sukilimą skelbiantį, prieš okupaciją sukilti duotą signalą – istorinį akcentą? Turime pareiškimą „Birželio sukilimo deklaravimas“, paskelbtą 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją, kuris ir paskatino Tautą sukilti. Štai jis: „Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautiniais vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“ Dauigiau: Seimas žengė sveikintiną žingsnį Vitalija Stankevičienė. Tautiška giesmė galingai suskambo ir Klivlando lietuvių bendruomenėje JAV7/8/2017 Palaikant iniciatyvą „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ liepos 6 d. 21 val. (Lietuvos laiku) Lietuvos himnas giedotas ir JAV Klivlando lietuvių bendruomenėje.
Susirinkę lietuvaičiai giedojo Tautišką giesmę , o po to laukė saulėlydžio. Smagu buvo prisiminti savo gimtinę, savo kalbą, gražiai pabendrauti.  Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, lygiai 21 val. Lietuvos himnas skambėjo nuo šimto mūsų šalies piliakalnių. Iškilmingam, lietuvius visame pasaulyje sujungiančiam momentui pasirengti padėjo speciali tiesioginė transliacija per LRT (radiją ir televiziją, LRT.lt), kurią vedė Andrius Tapinas. Transliacija nuo pagrindinio šiemet – Dubingių – piliakalnio prasidėjo 20 val.„Tautiškai giesmei“ toną uždavė žymūs Lietuvos atlikėjai, nusprendę tapti kurio nors piliakalnio „Tautiškos giesmės“ šaukliais. Šiuo simboliniu veiksmu jie visi drauge davė pradžią ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio šventei.
Liepos 2-ąją Kaune paminėtos 71-osios Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio žūties metinės. Šia proga pristatytas Agnės Zalanskaitės istorinis dokumentinis filmas „Nepaprasta auka”. Premjeroje dalyvavo ir Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, A. Ramanausko ir J. Vitkaus bendražygis partizanas Juozas Jakavonis-Tigras bei gausi Vitkų giminė.  Sakoma, kad kuprotą ištiesina tik grabas. Tačiau ne visi kupriai vienodi, nes visokių kuprų esama, todėl ne visus kuprius ištiesina grabas ir ne visų tiesinimui reikalingas grabas. SSRS, turėdama Komunistų partijos (SSKP) kuprą, ja pasidalino su okupuotomis šalimis, tarp jų, uždėdama Lietuvai LKP kuprą. 1989 m. pabaigoje LKP pati atliko kosmetinę operaciją – atsiskyrė nuo SSKP, tačiau ir po Nepriklausomybės atkūrimo iki 1990 m. gruodžio 8 d. dar vadinosi LKP, kol savo suvažiavime partija pakeitė pavadinimą ir pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). LKP nariai automatiškai tapo LDDP nariais, o 2001 m. sausį LDDP ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) susivienijo į vieningą LSDP. Taigi be kaltės pripažinimo, be atsiprašymo, išskyrus garbingai pasielgusį Seimo narį Česlovą Juršėną ir dar kelis, atsiprašiusius už komunistų nuodėmes, tebenešioja LKP kuprą, tik kitaip pavadintą. Kupros neatsikratė ir kitose partijose buvę LKP nariai.
Daugiau: LKP istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas  2017 m. birželio 25 d. Lietuvoje pirmą kartą vyks skelbimo palaimintuoju apeigos. Garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos apeigoms Katedros aikštėje Vilniuje vadovaus Popiežiaus Legatas kardinolas Angelo Amato
Būk istorinio įvykio liudininku!  Sąjūdis yra Lietuvos politinė būsena, kuri atvedė iki Respublikos prieš šimtmetį, kuri sugriovė blogio imperiją prieš 30 metų ir kuri rusena iki šiol. Galima sakyti: tada, kai pasibaigs Sąjūdis, baigsis ir Lietuvos egzistavimas. Sąjūdis - kaip būklė, kai mes atidėję savo vidinius vaidus ir pilvo gerovės klausimus, galime drąsiai pasakyti: kad ir kas nutiktų, visų pirma - Lietuva...
Daugiau: Kai pasibaigs Sąjūdis, baigsis ir Lietuvos egzistavimas  Vasario 16-osios aktą Vokietijos archyve suradusiam Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Liudui Mažyliui buvo įteikta pirmoji Lietuvos pažangos premiją Premijos įteikimo ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas prof. Valdemaras Razumas.
Ji įkurta šiemet Lietuvos mokslo akademijos iniciatyva ir bus skiriama už išskirtinės reikšmės mokslo ir taikomosios veiklos rezultatus įvairiose srityse. Premijos dydis – 10 tūkstančių eurų. LRT  2017 m. birželio 03 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko neeilinis Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) suvažiavimas, kuriame išrinktas naujas LŠS vadas, kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgose tarnavęs pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna.
Suvažiavime dalyvavo Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, LR Seimo nariai, ankstesni LŠS vadai, kiti garbūs svečiai. Daugiau: R. Eidukevičiaus fotoreportažas: Išrinktas naujas LŠS vadas  KAM nuotrauka Gegužės 21 d. daugiau kaip 300 žmonių Šimonių girioje sekmadienį pėsčiųjų žygiu pagerbė su sovietų okupantais kovojusių Algimanto apygardos partizanų atminimą.
10 kilometrų ilgio maršrute žygeiviai aplankė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities, Algimanto apygardos vadovybės ir kitos buvusių partizanų bunkerių vietas, taip pat kapines, kuriose palaidoti Algimanto apygardos partizanai.  Panevėžiečius ir miesto svečius
gegužės 20 d., prie „Cido“ arenos subūrė Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė „Mes – tai Jūs“. Ten karius ir visuomenę sveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas. Skaityti daugiau: Panevėžyje – Kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė (nuotraukos)  J. Beinortas Nepriklausomybės Akto signataro Juliaus Beinorto namuose net 40 metų neliečiami gulėjo labai svarbaus mūsų valstybei žygio per Lietuvą dokumentai. Tada, dar gūdžiu sovietmečiu, tikėti okupacijos žlugimu ir rengti pavojingus tautinius žygius sugebėjo retas „fantastas“ – visi žinojo, kuo tai gresia. plačiau»
„Kuomet šalį palieka mokslininkai, inžinieriai, gydytojai ir kiti protinio darbo atstovai, išvažiuoja tautos žiedas – inteligentai. Tuomet valstybės valdymą perima verslininkai, politikais tampa plebėjai ir praeiviai iš gatvės, o parlamente deputatų vietose įsitaiso turgaus spekuliantai, sportininkai ir aktoriai“… Labai jau pažįstamas pasirodė šis „vaizdelis“. Tenka prisiminti: istorija vystosi spirale, kai padariusi laiko kilpą, ji pasikartoja […]
Skaityti toliau →  Pėsčiųjų žygis istorinėmis vietomis rajone subūrė gausų būrį žygeivių. Apie 200 Krašto apsaugos savanorių, šaulių, skautų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, pavienių keliautojų šeštadienį iškeliavo iš Daukšaičių, aplankė partizanų kovų ir žūties vietas Veiviržėnų, Vėžaičių ir Švėkšnos seniūnijose. Pirmą kartą veiklių gargždiškių asociacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ organizuotas žygis tapo net tarptautinis. Mat ilgąjį atstumą – beveik 40 km – įveikė patyręs žygeivis šveicaras Oliveris Kleras. Laisvai lietuviškai kalbantis kariškis pripažino, kad jam Lietuva – tiesiog atrastas lobis. Šveicarą sužavėjo ir užbūrė čia organizuojami pėsčiųjų žygiai, Lietuvos istorija, gamta ir žmonės. Tad jo svajonė – gyventi mūsų šalyje.
Skaityti daugiau: Meilę Lietuvai žygyje reiškė ir šveicaras  Valstybei plėtojant santykius su kitomis valstybėmis, vienas itin svarbus tų santykių dėmuo yra prekyba. Dažnai prekybiniai santykiai užsimezga anksčiau už diplomatinius, nes iš prekybos iškart gaunama apčiuopiama nauda, o iš diplomatijos, priklausomai nuo derybininkų gebėjimų, galima ne tik ką gera gauti, bet ir prarasti. Diplomatinio lygmens reikalus, vadovaudamiesi demokratiniu principu, sprendžia valstybių prezidentai, parlamentai, vyriausybės. Sukurtos valstybės piliečių valia, šios institucijos ir minėtus santykius pagal piliečių valią kuria.
Tačiau žmonių valia nėra Dievo valia, todėl ji gali būti ne tik gera, bet ir bloga: vadovaujantis vien demokratiniu daugumos principu, demokratinis valdymas gali nešti ir blogį, o pati demokratija gali išsigimti, virsti visų visiems tironija. Skaityti daugiau: Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams Išmintingi Lietuvos Antrosios respublikos Konstitucijos kūrėjai, įtvirtinę lietuvių kalbą kaip valstybinę, drauge įtvirtino ir patikimą saugiklį – kalbos reikalus turi teisę keisti, kitaip tvarkyti tik Tauta referendumu. Tačiau mūsų politikai taip įsismagino, taip įsijautė į visagalio šeimininko vaidmenį, kad per pastangas apeiti ar peržengti Konstituciją eina į susinaikinimą.
 Nežinomo autoriaus nuotr. 2017-04-08 16 val. LRT televizijos transliuotoje dokumentinėje apybraižoje „Mes nugalėjom“ prisiminta 1991 m. sausio 8 d. Aukščiausiosios Tarybos gynimo akimirka .
1991-ųjų pačioje pradžioje, dar prieš Sausio 13-ąją, įtampa tvyrojo ore. Likus penkioms dienoms iki kruvinos Sausio 13-osios nakties, vyko Seimo rūmų šturmas. Ką apie tai pasakoja liudininkai ir kokios priemonės buvo pasitelktos rūmų gynybai?  A. Remeika su vėliava prieš tanką. R. Jurgaičio nuotr. 2017-04-01 LRT televizijos transliuotoje dokumentinėje apybraižoje „Mes nugalėjom“ prisiminta nuotraukos, kurioje beginklis žmogus su trispalve rankose drąsiai stovi tiesiai prieš tanką, istorija.
Nuotraukoje užfiksuotą akimirką skiria net 26 metai. Sausio 13-osios naktį vyras pasakoja prie bokšto patraukęs iš karto, vos išgirdęs per radiją raginimą gyventojams telktis prie strateginių Vilniaus objektų. Šis žmogus Sąjūdžio aktyvistams tuo metu puikiai pažįstamas Algimantas Remeika. Visą Virginijaus Savukyno ir Viktorijos Zavistanovič pasakojimą dokumentinėje apybraižoje „Mes nugalėjom“ apie NGS narį Algimantą Remeiką žiūrėkite LRT mediatekoje.  Mename 1940-uosius kai griaudėjo galinga melo industrinė propaganda apie „demokratiškiausią tarybinę santvarką pasaulyje“, apie „galingiausią Raudonąją armiją“, kuri buvo autuota, šimtasūlė ir alkana, per spalinių švenčių paradą, palyginus su mūsų kariais, atrodė apgailėtinai, tačiau tarybinė. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė mano bičiuliui tegė, kad būdvardis „tarybinis“ yra istorizmas, siejamas su praeities realijomis. Kas buvo tos praeities, kurioje aš gyvenau ir dalyvavau realijos: propagandinės melo industrijos teiginys, kad Lietuvos okupantai yra „demokratiškiausia, žmonių renkamų atstovų į tarybas, tarybinė valdžia“, ar okupacija su absoliučia okupantų diktatūra ir teroru? Ar jūs atstovaujate okupantų propagandinę melo industriją, ar pripažįstate, istorinę realiją – okupaciją? Tad „tarybinė“ ar okupacinė realija?
|
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas 
Archyvas
July 2017
Kategorijos
Puslapį administruoja L. Telksnienė
|
RSS Feed
