|
|
 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu sukurtas dokumentinis filmas „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ (režisierius Algis Kuzmickas), pasakojantis Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškų ir atradimo istoriją, laisvai pasiekiamas internetu.
Kviečiame žiūrėti
0 Comments
 Kviečiame susipažinti su nacionalinio mokinių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ finalininkų darbais ir balsuojant išrinkti nugalėtojus.
Praeities stiprybė – dabarčiai“ konkursas apie mūsų valstybės istoriją, kuri neatsiejama nuo mūsų Laisvės siekio. Šiame konkurse įvairių Lietuvos mokyklų mokinių komandos siekė kūrybiškai papasakoti jaudinančius, tačiau jau galbūt primirštus, o kai kuriems – gal net nežinomus Laisvės kovų istorijos momentus. Kviečiame peržiūrėti konkurso komisijos atrinktus dešimt geriausių mokinių projektų. Pamatykite mūsų kelio į Laisvę istoriją mokinių akimis! Daugiau : Konkursas „Praeities stiprybė – dabarčiai“.  Profesorius V. Usonis Kasdien fiksuojant vis daugiau susirgimų koronavirusine infekcija visuomenę ir medikus stingdo nerimas, kiek stipriai liga gali išplisti šalyje. Ypač baimina tai, kad ketvirtadienį Lietuvoje patvirtintas ir pirmas vietinis užsikrėtimo koronaviruso COVID-19 atvejis. Infektologai gi pabrėžia, kad esant pradiniame epidemijos etape viruso plitimo stabdymo sėkmė priklauso būtent nuo to, kaip griežtai bus taikomos karantino priemonės. „Viena aišku, kad COVID-19 jau yra Lietuvoje ir artimiausios 5–7 dienos turėtų parodyti, kaip mums sekasi suvaldyti situaciją, kad apsiribotume tik įvežtiniais arba kiek galima mažiau vietinių atvejų“, – pabrėžė prof. Vytautas Usonis.
Daugiau: Infektologas: artimiausios 5–7 dienos dėl koronaviruso ...  Šalyje paskelbus karantiną internete daugėja įvairių pasiūlymų, kaip turiningai praleisti laiką namuose. Sąrašų daug, tačiau išsirinkti darosi sunku. Dėl to, sudarytas pagrindinis dešimtukas, kuriame būtų pateiktos pačios įdomiausios ir vertingiausios rekomendacijos visiems – ir mokiniams, ir suaugusiems (ir ne tik karantino metu).
 Ką tik paminėjome Kovo 11-ąją, Atkurtos Lietuvos 30-ties metų sukaktį. Prisimenant tas dienas reikėtų pabrėžti, kad jau 1990 kovo 16 d. prasidėjo Lietuvos savanorių registracija. Registracijos štabas, įsikūręs Gedimino pr. 1, Vilnius, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) būstinėje. 1990 metų kovo 22 d. „Vakarinių naujienų“ laikraštyje buvo atspausdintas kreipimasis, raginantis 19-40 metų Lietuvos vyrus stoti į savanorius:
Daugiau: Nepelnytai užmiršti atkurtos Lietuvos savanoriai  Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, Liudvinave atidengtas paminklas 1919-1920 metų Nepriklausomybės kovų Liudvinavo valsčiaus savanoriams. Paminklas, skirtas iš Liudvinavo krašto kilusiems 23 Vyties kavalieriams ir virš 80 kūrėjų-savanorių atminimui įamžinti. Paminklo atidengimo renginyje dalyvavo žurnalistas Vilius Kavaliauskas, šešių tomų žinyno „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“ autorius, kuris pasidžiaugė, kad Liudvinavo bendruomenė saugo ir deramai įamžina savo krašto didžiavyrių atminimą.
Atidengus paminklą, jį pašventino Liudvinavo Šv. Liudviko parapijos klebonas Žydrūnas Kulpys. Įamžintų karių atminimas buvo pagerbtas tylos minute ir KASP Dainavos apygardos I-osios rinktinės 104 kuopos karių-savanorių iššautomis salvėmis. Regionų naujienos inf.  Kovo 11 d. prieš pat vidurdienį baigėsi Karaliaus Mindaugo husarų bataliono organizuojamas bėgimas už laisvę. Šį kartą buvo bėgama net 30 valandų, norint paminėti Lietuvos nepriklausomybes 30-metį.
Bėgimas prasidėjo kovo 10 d. 6 val. ryte, o baigėsi kovo 11 d., prieš iškilmingą vėliavos kėlimo ceremoniją. Iš viso buvo nubėgta 400 kilometrų ir 400 metrų. Organizatoriai pasidžiaugė, kad pasiektas naujas rekordas. 2019 metais buvo įveikti 328 kilometrai. Šiais metais iš viso bėgime dalyvavo 1 001 dalyvis. Skaitryti daugiau: Panevėžiečiai švenčia: ši diena – tiesiog laisvė ir nepriklausoma Lietuva Paroda „Nesusitaikę“: istorija apie tai, kaip žmonės tikėjimu, muzika ir drąsa susigrąžino laisvę8/3/2020  Kovo 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro naują parodą „Nesusitaikę“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmečiui paminėti. Ši paroda – tai pasakojimas apie lietuvių, sovietmečiu nepaklususių Maskvos diktatui, pasipriešinimą, laisvėjimą ir laisvę.
Paroda sudaryta chronologiniu principu, iš trijų dalių, o jos temos apima laikotarpį nuo XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki pat 1993 metų rugpjūčio, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos dalinys. „Gitara, kuria grojo roko grupės „Gėlių vaikai“ įkūrėjas Stasys Daugirdas. Radijo aparatas, kuriuo buvo klausomasi Sąjūdžio mitingų. 1989 metų Baltijos kelio vėliava. Raudonas švarkas, Algirdo Kaušpėdo vilkėtas „Roko maršų per Lietuvą“ metu. Daugiau: LTLife - Naujienų portalas  Jau visai netrukus minėsime 30-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Ta proga daug žiniasklaidos atstovų, intelektualų, mokslininkų įvairiomis formomis ir kampais nagrinės tą patį klausimą – ar sugebėjome išsilaisvinti nuo sovietmečio per 30 metų?
Iš pradžių minėjome asmenybes, įvykius, kurie vedė iki 1918 m. Vasario 16-osios, vėliau ir patį Nepriklausomybės paskelbimo aktą, o tuoj po to jubiliejus šventė ir daugybė valstybinių institucijų bei visuomeninių organizacijų, kurios taip pat aiškiai yra 1918-ųjų Vasario 16-osios akto tiesioginės pasekmės – Lietuvos kariuomenė, ministerijos, Šaulių sąjunga ir t. t. Atrodo, kad šimtmečio minėjimo inercija tebesitęsia, o tokiame kontekste mus užklumpa ir Nepriklausomybės trisdešimtmetis. Daugiau: Šventinė galimybė sustoti  - Esate Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkas. Ar šioms temoms, jūsų manymu, televizija skiria pakankamai dėmesio?
-Nacionalinis transliuotojas pagaliau pastaruosius keletą metų pamini Seimo paskelbtus metus, skirtus vienai ar kitai istorinei asmenybei - parodo trumputį siužetą. Tai gera edukacinė priemonė visuomenei. Bet jei pažiūrėtume į kitus kanalus, istorinei atminčiai tikrai nėra skiriamas deramas dėmesys. Ypač pasigendu istorinių filmų, ne tik tų, kurie dabar statomi, bet ir anksčiau sukurtų, pavyzdžiui, apie svarbias istorines asmenybes. Daugiau: Seimo narys A.Gumuliauskas: istorinei atminčiai ugdyti skiriama per mažai dėmesio Radviliškyje 2020 m. vasario 28 d. vyko paskaita patriotine tematika: Lietuvos apgynimas prie Radviliškio, Nepriklausomybės karas - kovos su bermontininkais ir senasis Radviliškis ir rajonas - įdomioji istorija. Paskaitą skaitė lektorius istorikas, kraštietis, Lietuvos karinių oro pajėgų puskarininkis srž. mjr. Alvydas Tamošiūnas. Renginį vedė gidas, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio sk. pirmininkas Albertas Vitartas.
Paskaitos metu lektorius A. Tamošiūnas atskleidė to meto (1918-1919 m.) politinę, karinę situaciją Europoje ir Lietuvoje. Įvertino labai svarbią Lietuvos kariuomenės pergalę prieš bermontininkus prie Radviliškio. Antroje paskaitos dalyje lektorius supažindino klausytojus su Radviliškio istorija, atskleidė daug įdomių faktų apie I ir II pasaulinio karo padarinius Radviliškyje, pademonstravo 1944 m. gruodžio mėn. vokiečių karinių oro pajėgų žvalgybos darytas Radviliškio m. nuotraukas. Paskaitoje dalyvavo gausus būrys NGS Radviliškio sk. narių.  Gražiai atšventus mūsų Valstybės atkūrimo dieną, į mūsų namus beldžiasi pirmoji didi pavasario šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis. Į Kovo 11-ją mes ėjome nešdamiesi savo širdyse Vasario 16-osios idėjas, savo Tėvynės laisvės vilties vėliavą, pažymėtą Birželio 23-iosios sukilėlių, narsiųjų partizanų, knygnešių, tremtinių, žuvusių ar nukankintų mūsų geriausių tautiečių auka. Į Kovo vienuoliktąją ėjome su tos vėliavos paskleista dvasinio polėkio, Vienybės Tikėjimo ir Vilties šviesa. Šią dieną gražiai simbolizuoja ant architekto Karolio Reisono įrengto pjedestalo aukštai pakilęs skulptoriaus Juozo Zikaro angelas, vienoje rankoje laikantis sutraukytas nelaisvės grandines, o kitoje rankoje – karžygių iškovotą Lietuvos laisvės vėliavą.
Daugiau: Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį... |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
March 2020
KategorijosPuslapį administruoja Leontina. Telksnienė
|
RSS Feed
