|
|
 Šiemet Sausio 13-ąją prie Seimo susirinkę žmonės nušvilpė valdžią. Iškilmingas kalbas sakiusi premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog švilpimu protestuotojai įžeidė Laisvės kovotojus, jų artimuosius. Ar tikrai? „Vakaro žinios" kalbėjosi su Laisvės gynėjais ir šie teigė esantys protestavusių žmonių pusėje.
Daugiau : Jedinstvininkais išvadinti Laisvės gynėjai: tai nėra Laisvė
0 Comments
Tie, kurie tikėjosi, jog prezidentas vetuos Seimo priimtą įstatymą, įteisinusį originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo raidėmis asmens dokumentuose, skaudžiai nusivylė.
SOS! Ir prezidentas laidoja lietuvių kalbą Kodėl žydai dabar nerašo apie žydų nusikaltimus? Kodėl apie tai atvirai nekalba niekur Faina Kukliansky? Virš tūkstančio lietuvių gelbėjo žydus, bet nuolat esame kaltinami, kad buvome žydšaudžių tauta. O mes dar apdovanojame žydus lietuvių žudikus medaliais. Vytauto Didžiojo muziejaus Kaune darbuotojas Pranas Baleniūnas išgelbėjo beveik 40 žydų gyvybes, bet 2 jo išgelbėti žydai Nehemija ir Maša Endlinai jį melagingai po karo įskundė komunistiniam saugumui ir todėl turėjo jis mirti Vorkutoje. Apie tai plačiai rašė laikraščiai: "Lietuvos aidas", "XXI amžius", "Voruta", "Draugas". Jie išspausdino straipsnį: "Nutylėta holokausto istorija - raudonojo melo ideologų ir sovietų "partizanų" niekšybės fone".
Daugiau : Kaniūkų kaimo žudynės  Vytauto Landsbergio atsiprašymas, palydėtas J. Razmos prašymu policijai pradėti tyrimus sausio 13-osios protestuotojams, mažai ką įtikino, išskyrus ir taip nepasipiktinusius. Tikrai neįtikino pačių sausio 13-osios protestuotojų. Mąstau, susidūrimas tarp Landsbergio šalininkų ir protestuotojų tikrai bus. Ir tai tikrai bus blogai Lietuvai.
Daugiau : Dilema Landsbergiui - balkonas ar vienybė? Karo tikimybė tikrai nemaža, bet didesnį nerimą Lietuvai kelia ne tai, kas dar gali įvykti Ukrainoje, bet tai, kas jau vyksta Baltarusijoje. Taip LRT.lt sako brigados generolas Remigijus Baltrėnas, šiuo metu NATO einantis Lietuvos karinio atstovo pareigas.
Daugiau : Lietuvos karinis atstovas NATO: įtampos židinys persikėlė arčiau Lietuvos, turime būti žymiai budresni Vilniuje dar nebuvo išsisklaidę parako dūmai ir užgesę Laisvės gynėjų laužai, kai sutikęs šviesios atminties leidėją, žurnalistą Danielių Mickevičių gavau pasiūlymą skubiai rinkti liudininkų prisiminimus užsienio radijo pranešimus apie kruvinąjį sekmadienį , nes Spaudos departamentas (direktorius poetas Juozas Nekrošius) sudarė leidybinę grupę, kuri skubiai turėtų parengti ir išleisti baltąją knygą apie Sausio 13-ąją.
Daugiau : PIRMOJI KNYGA APIE SAUSIO 13-ĄJĄ  Manau kad teisėtai 2022-ųjų metų sausio 18 d. senesnieji dori sąjūdiečiai galės žymėti su juoda juostele.
Tik taip ją bus galima prisiminti, kai dabartinis Seimas, tą dieną priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą. Daugiau : Išduoti Sąjūdžio pažadai ir vertybės  Apie tai, kas sąlygojo siekį ginti Nepriklausomybę 1991-aisiais, o kas, minint Sausio 13-ąją vyksta dabar, paklausėme Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus vadovo Alberto Vitarto.
Nuo rusų agresijos bandė apsisaugoti nusilaužta eglišake Trumpai priminsime, kad pačiuose Sausio 13-osios įvykiuose A. Vitartas nedalyvavo, tačiau drąsiai gynė Parlamentą sausio 11-12 dienomis. Tuo metu Laisvės gynėjai turėjo grafiką, kurio laikydamiesi laukė rusų agresijos pasireiškimo. Daugiau : Albertas Vitartas: Nepriklausomybės gynėjai - Radviliškio ...  .Mano giminės pavardė daugiau kaip 200 metų buvo rašoma Waluszaytis. Paskiau apie 100 metų Валюшайтис. Ir tik vos daugiau kaip šimtmetį - Valiušaitis.
Bet tos pavardės formos sykiu ir iškalbingas istorinės atminties bei tautos sąmoningumo liudijimas. Buvo metas, kai už lietuviškas raides žmonės pėsti buvo varomi į Sibirą. Už jas daug paaukota, brangiai sumokėta. O kaip pigiai atiduodamos!..  Sausio 13-osios išvakarėse mūsų Seime buvo svarstomas klausimas dėl asmenvardžių rašybos. Nors visi dėmesį kreipė į tris lotyniškosios abėcėlės raides w, q ir x, kalba ėjo apie principinį pasikeitimą – Lietuvos pamatinių institucijų Konstitucinio teismo ir Vyriausios lietuvių kalbos komisijos autoriteto paniekinimą, aukščiau laikant mūsų valstybės vadovų siekį patenkinti Lenkijos politikos siekį palaipsniui įteisinti lenkiškąsias pavardes ir padaryti jas, tiksliau lenkiškąją rašybą tolygią, o su laiku galbūt ir dominuojančią Lietuvos žemėje. Galima sakyti, kad Jusefo Pilsudskio Vidurio Lietuva šiandien triumfavo.
Daugiau : Kam rūpi Lietuva?  Lietuva yra šaltojo pilietinio karo būklėje. Ši būklė iš šaltos fazės gali nejučia peraugti ir į smurtinę fazę, į fazę, kai joks dialogas tampa nebeįmanomas, o nesiekti priešo fizinio sunaikinimo reikštų žūti pačiam. Kad artėjame link tokios būklės, rodo visur žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose sklindančios tezės, jog kita pusė nėra žmonės, kad jie yra šiukšlės, atmatos, kurias reikia arba sunaikinti, arba išmesti iš šalies, arba mažų mažiausiai ignoruoti. Tokios kalbos, deja, sklinda iš abiejų pusių.
http://www.propatria.lt/.../arnas-simutis-lietuva-yra...  Šiemet Raseinių rajone, Kryžkalnyje, tikimasi pradėti statyti tarptautinį informacijos centrą, skirtą laisvės kovoms.
Tai labai reikšmingas žingsnis, siekiant įamžinti laisvės kovų dalyvių atminimą ir informuojant ne tik apie Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Vakarų Ukrainoje vykusius rezistencinius judėjimus. Siekiama, kad į Kryžkalnio memorialą atvykę žmonės galėtų gauti ir istorinių žinių, ir informaciją apie visas Lietuvoje esančias laisvės kovų vietas.  E.Gentvilas: Buvai bandoje ir baubei prieš valdžią…
Šių metų sausio 13-oji, kaip galbūt niekada ankščiau per tuos 30 metų, rodyte rodo, kas yra ir kas nėra laisvė. Laisvė nėra valdžia, negirdinti žmonių, juos žeminanti ar nuo jų atsitvėrusi tvoromis. Ir fizinėmis, kaip šiandien, ir dvasinėmis, kai bruka ideologiją, visiškai svetimą absoliučiai daugumai Lietuvos žmonių. Laisvė nėra ir eilinis protestuotojų iškoneveikimas, šį kartą jedinstvininkais ar fašistais – būtent tokius nepagarbos ir neapykantos žodžius šiandien išgirdome iš Vytauto Landsbergio.  Kunigas, disidentas, tiesioginis Sausio 13 – osios įvykių dalyvis Robertas Grigas skirtingai nei daugelis komentuojančių vakarykščius įvykius prie Seimo vertina teigiamai.
„Sausio 13-osios minėjimas, kaip visi matėme, įvyko pirmas toks per visus 30 metų. Ne vien tik su oficialiomis kalbomis ir renginiais, bet ir su gyvu gyvos tautos protestu. Prieš valdžioje esančiųjų vykdomą priespaudą ir žalingus sprendimus. Skirtingai negu teigia visi valdiški pasipiktinimai, aš manau, kad protestas parodė didelį mūsų visuomenės sąmoningumą ir brandą.  Vakar Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, vykęs tradicinis Sausio 13-osios minėjimas virto netradiciniu reginiu. Prie iš anksto aptverto Seimo susirinko daugiau nei įprastai žmonių, kalbas sakę valstybės vadovai buvo nušvilpti, o renginiui pasibaigus gyventojai neskubėjo skirstytis ir bėrė kritikos žodžius valdantiesiems.
Iš skirtingų miestų į sostinę suvažiavusius žmones pasitiko milžiniškas policijos pareigūnų būrys. Kai kurie sakė, jog tokio pareigūnų kiekio vienoje vietoje nematė per visą Nepriklausomos Lietuvos istoriją. Pareigūnai pasitelkti žmonių emocijoms tramdyti. O jų tikrai būta karštų.  Šiandien, Sausio 13-ąją, skaičiuojame prabėgusius 31-erius metus nuo tų dienų, kai kiekvienas Lietuvos žmogus įsitempęs laukė žinių apie įvykius prie Parlamento rūmų, Vilniaus televizijos bokšto, kitų svarbių valstybei objektų. Iš visos Lietuvos čia vyko žmonės, vedini vienintelio tikslo - apginti Nepriklausomybę. Tačiau šiandien kai kuriuos tų dienų liudininkus bandoma tiesiog ištrinti iš istorijos, lyg jų visai nebuvo.
Daugiau : Ištrinti iš Sausio 13-osios istorijos metraščių  Praėjo trisdešimt vieneri metai nuo 1991-ųjų sausio įvykių, kada gyvąja barikada virtę Lietuvos žmonės nuo sovietų agresijos apgynė mūsų valstybingumo simboliu tapusius Seimo rūmus, o kartu ir šalies Nepriklausomybę. Nors ši data minima kasmet, laikui bėgant, Sausio 13-osios įvykių liudininkų mažėja, užmarštin nueina ir jų atsiminimai. Per tą laiką užaugo trisdešimtmečių karta, kuri apie kruvinąjį laikotarpį žino tik iš to meto dokumentinių kino kadrų ir parašytų atsiminimų knygų. O ką apie 1991 m. sausio įvykius ir dabartinę Lietuvą mąsto tos lemtingosios nakties ženklu „pakrikštyti" parlamento gynėjai?
Daugiau : Ką apie Sausio 13-ąją ir Lietuvą šiandien mąsto buvę parlamento gynėjai?  Pirmasis SKAT vadas J. Gečas J. Gečas: tai, kad po TV bokšto žmonės iš ten nesitraukė, buvo didesnė gynyba, negu gynėjai Parlamento viduje.
2014 01 08 Lietuvai 23-ąjį kartą minint tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną, politologai ir intelektualai diskutuoja, ar tikrai dabar lietuviai mieliau rinktųsi ekonominę gerovę, o ne budėjimą naktimis prie Parlamento ar Televizijos bokšto.  Vietoje įžangos: Šį tekstą skaitė Romualdas Ozolas ir siūlė jį būtinai skelbti. Po jo mirties tekstą dar ne kartą tikslinau ir šiek tiek papildžiau.
VALSTYBĖS ATKŪRIMO PROGRAMOS BRUOŽAI Dabartinė padėtis Lietuvoje susiklostė kritiška politinė, ekonominė ir socialinė situacija. Valstybę faktiškai užvaldė neįvardinta mafijinė grupuotė, kuriai paklūsta visos svarbiausios viešojo gyvenimo sritys. Bandantieji pasipriešinti šalinami, o visuomenės protestai slopinami, net pasitelkiant teisėsaugos ir jėgos struktūras. https://www.pozicija.org/prof-jonas-jasaitis-valstybe-galime-ir-turime-susigrazinti-i-dalis/  Sausio 1-ąją Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai 14 val. iškilmingai iškėlė naują Lietuvos valstybės vėliavą.
2021 m. bokšte plevėsavusi ir iškilmingai nuleista vėliava bus patikėta saugoti pilietiškumu pasižymėjusiai Vilniaus „Laisvės“ gimnazijai. Perduoti saugoti senąją Gedimino pilies bokšto vėliavą vienai iš Lietuvos mokyklų – jau susiklosčiusi graži tradicija, tęsiama nuo 2005 metų. Iniciatyva perduoti mokyklai saugoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos trispalvę pradėta siekiant pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai dalyvaujančias ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, visuomeninį ir pilietinį aktyvumą, skatinant šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą.  Štai ir praėjo dar vieneri mūsų audringų laikų metai. Nelengvi mums ir labai sunkūs Lietuvai. Gerokai sunkesni ir pavojingesni negu prieš trisdešimt metų, kai visi irgi stovėjome ant epochinio virsmo slenksčio. Tada buvo lengviau, nes žinojome – tai slenkstis, kurį peržengus galbūt atsivers šviesesnės ateities horizontai. Prarasti neturėjome ko – sėkmės atveju galėjome tik laimėti.
|
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
April 2025
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
