Blog Archives - Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius

Prof. dr. Valdas Rakutis. Bijau, kad nebūtų dar vieno genocido

31/1/2021

Įvairaus plauko bei partinės priklausomybės chunveibinai šiomis dienomis atrado naują atakų objektą - Seimo narį, istoriką prof. dr. Valdą Rakutį, parašiusį apie holokaustą. Vyksta totalinis karas prieš Lietuvos didvyrius ir mūsų istoriją, o užsieniui padlaižiaujanti valdžia šiame kare pasiruošusi aukoti ne tik tuos, kurie mėgina ginti Lietuvos istorinę atmintį, bet ir paskutinius padorumo likučius.

Daugiau :Bijau, kad nebūtų dar vieno genocido

Reikalavimas valdžiai - nustoti gąsdinti

31/1/2021

Griežtos karantino sąlygos neduoda tiek naudos, kiek norėtų gyventojai. Politikai jau paskelbė, kad gyvenimo sąlygos atlaisvės dar negreitai. Apie kitokius sprendimus valdžiai kalba ne tik opozicija, bet ir visuomenininkai bei medikai. Jau yra parengtas kreipimasis, kuriame reikalaujama valdžios atsakyti gyventojams į rūpimus klausimus dėl pandemijos ir pagaliau suprasti, kad per griežtos karantino sąlygos gali daugiau pridaryti žalos, nei duoti naudos.

Daugiau : Reikalavimas valdžiai - nustoti gąsdinti

Vysk. Jonas Kauneckas: Tai su kuo jie eina?

30/1/2021

Valdas Rakutis dabar visų dėmesio centre.
Labai atidžiai skaičiau jo mintis apie holokaustą. Ne, tikrai negaliu prikibti nė prie vienos jo minties.
Viskas teisingai ir nuoširdžiai pasakyta. Nuoširdus bandymas išsiaiškinti holokausto kilmę ir priežastis.
Bet jis priverčiamas atsiprašyti.
Perskaičiau straipsnius, išklausiau pasisakymus žiniasklaidoje apie jį. Visur, kur tik pavyko rasti: delfi, lrt, Lietuvos ryte, Propatria, facebooke ir t.t.
Paprastai komentarų niekada neskaitau, bet šį sykį prisiverčiau, pabandžiau perskaityti visus komentarus.
Ir nusigandau. Beveik nėra komentarų prieš jį.
Tad kodėl nusigandau?
Dėl žurnalistų ir valdžios žmonių, kurie reikalauja Rakutį atsiprašyti, atsisakyti komiteto pirmininko pareigų.
Vadinasi, žurnalistai ir valdžios žmonės eina ne su tauta, ne su savo tautos žmonėmis.
O tai jau be galo baisu. Nes kyla klausimas: su kuo gi jie eina?
Tai baisiausia, kad valdžios žmonės ir žurnalistai nusiteikę prieš savo tautą!

Tiesos.lt inf.

V. Sinica. 5 punktai apie Rakutį, Tapiną ir Holokaustą (video)

29/1/2021

1) Holokausto aukų atminimo dieną Seimo istorinės atminties komisijos pirmininkas istorikas profesorius Valdas Rakutis parašė tiek dalykiniu, tiek pilietiniu požiūriu aukšto lygio straipsnį, ne tik apmąstantį Holokausto atminties problemą Lietuvoje, bet ir kviečiantį ieškoti jo priežasčių supratimo. Ir prasidėjo.

Daugiau: .5 punktai apie Rakutį, Tapiną ir Holokaustą (video)

Dėl komentaro apie Holokaustą Rakutis traukiasi iš Seimo komisijos pirmininko pareigų

29/1/2021

Dėl neigiamų vertinimų sulaukusio komentaro apie Holokaustą iš Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų traukiasi istorikas konservatorius Valdas Rakutis.

Daugiau : Dėl komentaro apie Holokaustą Rakutis traukiasi iš Seimo komisijos pirmininko pareigų

Seime vyko Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdis

27/1/2021

Šiandien, t.y sausio 27 d. vyko Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdis, kuriame vėl ir vėl buvo svarstoma dėl 1991 m. Laisvės gynėjo statuso suteikimo.

Darbotvarkė
Transliacija (nuotoliniu būdu )

LRS inf.

Vidmantas Valiušaitis. Prisimenant sausio 13

25/1/2021

Daugeliui žmonių, o ypač jaunesnės kartos, šiandien jau atrodo, kad 1991 m. Sausio 13-ąją buvo pasiekta pergalė ir toliau jau viskas vyko "kaip iš pypkės" - suvienytomis jėgomis toliau jau buvo statoma nepriklausoma Lietuvos valstybė.
Nieko panašaus. Provokacijos, pasieniečių ir mutininkų užpuldinėjimai, muitinių deginimai ir net pareigunų žudymai vyko ir toliau. Apie tai vėliau įkelsiu kitus savo "Laisvosios Europos radijo" to meto pranešimus.

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija sieks įteisinti Laisvės gynėjo statusą

14/1/2021

Sausio 13 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Laisvės gynėjų pagerbimo.
1990–1991 m. žmonių pilietinio pasiaukojimo dėka buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Labai svarbus laisvės gynėjų istorinis indėlis išsaugant Lietuvos laisvę, ugdant jaunimą tautiškumo, pilietiškumo ir patriotiškumo principais. Komisija, siekdama pažymėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, sieks įteisinti Laisvės gynėjo teisinį statusą asmenims, kurie 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė, taip pat asmenims, nurodytu laikotarpiu dalyvavusiems organizuotose struktūrose. Siūlytina visuomeninėms organizacijoms registruoti asmenis, turinčius dokumentus ar faktinius įrodymus iki kol bus priimti teisės aktai.
Anot Komisijos pirmininko prof. dr. Valdo Rakučio, siekiant įteisinti Laisvės gynėjo teisinį statusą, gali būti susidurta su autentifikavimo problemomis, todėl planuojama sudaryti autoritetingą komisiją archyvinių dokumentų būklei nustatyti ir konkretiems atvejams ištirti.
Komisijos posėdyje dalyvavo kviestiniai asmenys prof. Arūnas Gumuliauskas ir Seimo narys, dimisijos generolas leitenantas Arvydas Pocius, kurie pasveikino su Laisvės gynėjų dienos 30-mečiu ir išsakė pastebėjimus dėl darytinų darbų.
Nuotoliniu būduTransliacija

LRS inf.

Albertas Vitartas. Laisvės diena

13/1/2021

NGS Radviliškio skyriaus nariai Sausio 13-ąjai skyrė 13-os kilometrų žygį pėsčiomis. Valdas Adomaitis ir Zita Urbonienė aplankė daugelį miesto istorinių ir atmintinų vietų, ant savanorių ir partizanų kapų uždegė atminimo žvakutes.

Bronislovas Matelis. Sausio 13-osios auka padėjo sukurti stebuklą

13/1/2021

Prieš 30 metų, kai Sausio 13-osios naktį buvau Parlamento rūmuose, apskritai negalėjau net pasvajoti, ar minėsiu šią datą, kur būsiu ir apskritai ar būsiu. Žmogus negali tiek daug metų į priekį planuoti ir svajoti. Dabar bandau modeliuoti, ką turėjau tuo metu pagalvoti, jeigu kas būtų pasakęs, kad šią mūsų valstybei svarbią dieną, po 30 metų, sutiksiu žvelgdamas į tuščią Nepriklausomybės aikštę prie Seimo, o man bus rekomenduojama bendrauti su žmonėmis tik per atstumą, gal dar telefonu, ir vengti gyvo kontakto su žmonėmis.

Skaitykite plačiau :
https://aina.lt/sausio-13-osios-auka-padejo-sukurti-stebukla/

Vitas Tomkus: Tikrieji didvyriai buvo ir yra Lietuvos žmonės

13/1/2021

Kadangi tą lemiamą Lietuvai naktį buvau ir prie TV bokšto, ir prie Seimo rūmų ir Parlamento viduje, kur iš tribūnos gal vienas pirmųjų pranešiau apie žuvusiuosius ir paprašiau informacija dalintis, nes tuo metu Vitas Lingys leido vienintelį nacionalinį dienraštį "Respubliką".
Turiu savo asmeninę nuomonę apie Lietuvos didvyrius. Jaučiu daug ką sunervinsiu ir galbūt net šventinę nuotaiką kai kam sugadinsiu, bet buvo kaip buvo.
Daugiau: TIKRIEJI DIDVYRIAI BUVO IR YRA LIETUVOS ŽMONĖS

Mus sveikina

13/1/2021

Brangieji,
prieš 30 metų mes parodėme ypatingą drąsą ir ryžtą išsivaduoti iš sovietų imperijos gniaužtų. Nukentėjome. Laidojome savo tautos vaikus, liko daug sužeistų, bet mes laimėjome.
Sausio 13-toji visada bus pergalės diena! Telydi pagarba ir atminimas Laisvės Gynėjus!
Sveikatos, stiprybės ir gerų darbų Lietuvai linkiu mums visiems.

Lietuvos Nepriklausomybės Gynimo Sausio13-sios Brolijos Garbės Pirmininkė
Auksutė Ramanauskaitė - Skokauskienė

Arūnas Gumuliauskas. Iš didelio debesies mažas lietus

12/1/2021

Rytoj minėsime ypatingai svarbią Antrosios Lietuvos Respublikos istorijos datą – Sausio 13-ąją, Laivės gynėjų dieną. Ji – šiais metais neeilinė. Švęsime pergalės prieš sovietų agresiją trisdešimtmetį. Šiai iškiliai datai ruoštasi iš anksto – dar praeitoje Seimo kadencijoje. Tuo tikslu 2020m. rugsėjo 9 d. LRS valdybos sprendimu NR. SV-S-1672 sudaryta Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-čio minėjimo darbo grupė, kuriai man teko vadovauti. Ji turėjo sudaryti numatomų renginių bei lėšų poreikio planą. Darbas buvo atliktas ir Seimo valdybos patvirtintas. Gaila, kad šį procesą sustabdė karantinas. Dabar kalbama apie šventinių renginių perkėlimą į vasarą.

„1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“.

12/1/2021

Minėdamas Sausio 13-osios trisdešimtmetį LGGRTC pristato virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“.

Parodoje gausu istorinių įvykių fotografijų ir vaizdo įrašų, autentiškų liudijimų, užrašytų tomis dienomis. Lietuvos nepriklausomybės gynėjų, budėjusių prie Spaudos rūmų, Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos, vaizdai ir liudijimai perteikia įvykių seką, dramatišką atmosferą, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų drąsą, ginant savo šalies laisvę nuo barbariškos sovietinės armijos kareivių agresijos.

Virtualią parodą rasite paspaudę nuorodą.

Justina Gafurova. Nepriklausomybės gynėjai laukia „Ačiū“

10/1/2021

Seime užgimus rezoliucijai, kurioje Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio proga vėl kalbama apie valstybės vadovo statuso suteikimą Vytautui Landsbergiui, vadovą ir svarbiausius šalies objektus gynę žmonės vėl liko pamiršti. Nepriklausomybės gynėjai dar tikisi, kad valdžia bent šventės proga pagaliau ištaisys gėdingą situaciją ir suteiks jiems gynėjo vardą.

Albertas Vitartas. Laisvės 30-metis

10/1/2021

NGS Radviliškio sk. nariai Lietuvos Laisvės 30-mečio proga surengė slidžių žygį ant trijų piliakalnių: Kudinų, Raginėnų ir Velžių.

Algirdas Toliatas. Laisvės kaina

10/1/2021

Netrukus minėsime Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną.
Laisvės kaina – ar visuomet esame pasirengę ją sumokėti?
Būti laisvu – tai integruoti, priimti kitą: vargšą, kitatautį, kitokių pažiūrų, laisvė reikalauja, kad visuomenė būtų integrali, vieninga. Juk ir himne giedame – „vienybė težydi“. Tad kodėl kartais paminame vienybę, paaukojame ją dėl asmeninių interesių ar aukštesnių reitingų?
Panašiai ir su gimtąja nuodėme – žmogus supranta, kad negerai daro, bet nieko su savimi negali padaryti. Esame taip toli pažengę technologijų srityje, tačiau tarpusavio santykiuose apstu nepasitikėjimo, buitinių konfliktų, kurie kartojasi, kaip neišmoktos pamokos.
<...>
Vidinis pokytis – tai tavo apsisprendimas, tavo suvokimas, akcentų sudėjimas, žvilgsnio pakeitimas. Dangaus karalystė – tai yra žvilgsnio pakeitimas, tai, kaip Dievas žiūri į mus“.

Edmundas Mališauskas. Žalgirio parke iškilo Mindaugo kalva

9/1/2021

Kauno rajone (Babtų sen.), greta Cinkiškės viaduko įkurtas Žalgirio pergalės parkas praėjusių metų gruodį praturtėjo naujais meniniais akcentais. Ant supiltos kalvos iškilo trys ąžuoliniai stogastulpiai su juose pavaizduotais istoriniais personažais: pirmuoju Lietuvos karaliumi Mindaugu, karaliene Morta ir po karaliaus nužudymo valstybės vairą perėmusiu jų sūnumi Vaišvilku. Tai dar vienas žymaus tautodailininko Algimanto Sakalausko darbas, kuris darniai įsipina į jau esančių parke 15-kos stogastulpių visumą.
Žalgirio pergalės parko statinių vizija – atspini Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki šiandienos. Ji prasideda nuo Mindaugo laikų. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą.
Tad parke įgyvendintas naujas projektas, pagerbiantis pirmojo Lietuvos valstybės valdovo karališkąją giminę.

Arūnas Gumuliauskas. Istorijos pasakojimas skiriasi nuo pasakos

8/1/2021

Šiandieniniuose istorijos moksliniuose tekstuose įsitvirtino terminas – „naratyvas“. Anot kalbininko Antano Smetonos, tai – „<...>tarptautinis žodis, dažniau vartojamas mokslininkų ir reiškiantis paprasčiausią pasakojimą<...>“. Beje, jis rekomendavo pastarąjį žodį ir vartoti. Na, pasakojimas, tai pasakojimas. Tik blogai, kada pasakojimas virsta pasaka. O pasakas šiandien kuriame net išsijuosę. Ypač jų apstu Antrosios Lietuvos Respublikos istorijoje. Ir kartais man atrodo, kad jos tendencingai kuriamos viena politine kryptimi. Kita vertus, dar gyvi anų laikų istorinių įvykių dalyviai bei liudininkai. Būtent jie galėtų demaskuoti naujų propagandistų skleidžiamų pasakų turinį. Bet bėda ta, kad sąjūdininkai, Laivės gynėjai vis labiau stumiami į visuomenės paraštes.

Jadvyga Bičkuvienė. Mes stovime ant moralinės bedugnės krašto

5/1/2021

Praėjo 30 metų nuo garsiai ištartų žodžių: mes norime laisvės, nepriklausomybės, norime patys tvarkyti savo gyvenimą. Subrendome, mūsų svajonės išsipildė, gyvename laisvoje, pasaulio pripažintoje savo Tėvynėje, Nepriklausomoje Lietuvoje. Juk 50 metų egzistavome migloje, maitinami neklystančių komunizmo nešėjų ir mūsų siekis dabar matyti Lietuvą visavertę, kuri prieškaryje , per 20 Nepriklausomybės metų, žengė modernėjimo, kultūros pažangos keliu. Daugiau :

B. Matelis. Lengvas pasivaikščiojimas ir ne tik

3/1/2021

Naujųjų metų antrą dieną 12.5 km per 2.5 valandos dviese.
Toks lengvas pasivaikščiojimas. Pradėjome ir baigėme Įstricos kaime, kurio laukuose pokario metu iš Vokietijos atskridęs lėktuvas išmetė diversijoms parengtų kovotojų lietuvių.
Čia pat ir Žaliosios giria, kur jų jau laukė partizanai.
Labai puikus buvo oras žygiui. Sniego trūko, bet lengvas šaltukas maloniai nuteikė. Aptikome ir labai senas kapinaites ant kalnelio, lenkiškais užrašais ant kryžių.