Daugiau : Grupė visuomenininkų kreipėsi į prezidentą, Vyriausybę ir Seimą: ragina kuo skubiau stiprinti šalies saugumą
Grupė Nepriklausomybės akto signatarų bei visuomenininkų viešu laišku kreipėsi Seimą, politines partijas, Vyriausybę ir prezidentą, ragindami kuo greičiau priimti esminius sprendimus šalies gynybos ir nacionalinio saugumo stiprinimui.
Daugiau : Grupė visuomenininkų kreipėsi į prezidentą, Vyriausybę ir Seimą: ragina kuo skubiau stiprinti šalies saugumą
0 Comments
Kitą savaitę Seimo rūmuose, Kovo 11-osios salėje, bus įteiktos Laisvės premijos, jų laureatai gaus dvigubai didesnes išmokas nei iki šiol.
Gruodį Seimas priėmė Laisvės premijos įstatymo pakeitimus, kad kasmet skiriama Laisvės premija yra 200 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio. Nuo šių metų BSI siekia 55 eurus, tokiu būdu Laisvės premijos dydis išaugo daugiau nei dvigubai – iki 11 tūkst. eurų. Iki tol įstatyme buvo nustatytas tikslus premijos dydis – 5000 eurų. Šių metų sausio 13-ąją bus įteiktos dvi Laisvės premijos – Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui. Įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose penktadienį, sausio 5 d. pagerbtas Nepriklausomybės kovose žuvusių Lietuvos karių atminimas
Pagrindinis renginys vyko Vaidoto pėstininkų batalione Marijampolėje, kuris prasidėjo iššūkiu kariams šauktiniams įveikti kliūčių ruožą ir užsitarnauti teisę lauko kepuraites pakeisti į beretes su bataliono kokarda Vėliau vykusios rikiuotės metu kariams įteiktos beretės bei skaitomos 1919–1923 metais žuvusių karių pavardės, pagerbiant jų atminimą ir prisimenant kovų svarbą valstybei, pranešė kariuomenė. Nepriklausomybės kovose žuvusiųjų pavardės skaitytos ir kituose Lietuvos kariuomenės daliniuose: visuose batalionuose, Mokomajame pulke, pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“. Taip pat padėtos gėlės prie nežinomo kareivio kapo Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje. Daugiau : Lietuvoje pagerbtas Nepriklausomybės kovose žuvusių karių atminimas Jautrus motinos laiškas, arba A.Maldeikienės bendraminčių pagalba Jos sūnui Matui Maldeikiui4/1/2024 Neseniai Seimo TS-LKD frakcijos narys Matas Maldeikis įsivėlė į skandalą, Nacionalinį susivienijimą (NS) socialiniuose tinkluose pavadinęs fašistine partija.
Jis rašė: „Panašu, kad fašizmo ideologija baigiasi prie kasos, nes fašistai istoriškai stebėtinai liberaliai žiūrėjo į pas juos plaukiančius net svetimų šalių ar pramonininkų pinigus. Nacionalinis susivienijimas, panašu, ne išimtis. Per savivaldos rinkimus matydamas didelį kiekį jų užpirktos reklamos, vis galvojau, iš kur lėšos. Dabar man panašu, kad Nemunaičio draugai sunešė. O ponas Nemunaitis visai atsitiktinai yra Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA valdybos pirmininkas“. Daugiau : Jautrus motinos laiškas, arba A.Maldeikienės bendraminčių pagalba Jos sūnui Matui Maldeikiui Už partizaninio pasipriešinimo tyrimus ir istorinės atminties įamžinimo veiklą Seime buvo apdovanoti partizano Adolfo Ramanausko-Vanago, Antano Kraujelio-Siaubūno, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų žymių partizanų, partizanų vado pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikus atradę bei identifikavę mokslininkai, istorikai, ekspertai.
Daugiau : Seime pirmą kartą apdovanoti istorijos saugotojai ir kūrėjai Teisiniu požiūriu skelbti savo pasaulėžiūrą turime pakankamai tvirtą pagrindą. Štai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis garantuoja kiekvienam mūsų „teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas“. Šalies Konstitucijos 25 str. taip pat skelbia, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. O 42 str. skelbia: kad „kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi“.
Daugiau : Ar išties turime teisę į pažiūrų laisvę? Susio 1- ąją minint Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 105-ąsias metines, Katedros aikštėje, Gedimino paminklo papėdėje, įvyko simbolinė vėliavos pagerbimo ceremonija. Šventės metu buvo iškilmingai nuleista visus metus Gedimino pilies bokšte plevėsavusi trispalvė ir pakelta naujoji. Nuleista vėliava perduota Kretingos r. Darbėnų gimnazijai. Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė dešimties Lietuvos savanorių grupė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena.
Daugiau : Gedimino paminklo papėdėje – Lietuvos vėliavos dienos ceremonija .Naujieji metai – šventė, kai minime metų virsmą. Tai sąlyginė kalendorinių metų pradžia. Sausio 1-oji, kaip Naujųjų metų diena, Lietuvoje pradėta švęsti pagal krikščioniškojo Vakarų pasaulio tradicijas ne anksčiau kaip XIX a. Sausio pirmoji – Lietuvos vėliavos diena. Kiekvienais metais Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, iškilmingai iškeliama Lietuvos Respublikos vėliava. Tai siejama su 1919 m. sausio 1 diena, kai dešimt drąsių savanorių iškėlė trispalvę Gedimino pilyje, pagerbė salvėmis ir sugiedojo Lietuvos himną. Kasmet, sausio 1 dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje ant Gedimino kalno rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija. |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
August 2024
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|