|
|
|
.Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Ukraina pateikė bendrą paraišką, kad į tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“ būtų įrašyta Sibire rašytų laiškų ant beržo tošies kolekcija.
Daugiau :Prašoma į UNESCO registrą įtraukti ant beržo tošies Sibire rašytus laiškus
0 Comments
Nesugebėjusi Lietuvos partizanų palaužti ginklu, blogio imperija pasitelkė klastą: ji apvilko smogikus Lietuvos partizanų uniformomis, mokė kalbėti ir elgtis taip, kaip elgiasi partizanai, įsilieti į jų gretas, įgyti pasitikėjimą ir tada – žudyti.
„Nė kiek neabejoju, kad jau šiandien tarp mūsų vaikšto užverbuoti agentai, kurie išaušus dienai X bus aktyvinti. Jie tikrai ir skųs, ir patys suiminės „senosios buržuazinės Lietuvos“ pareigūnus, patriotus, kaip tai darė 1940-aisiais. Ar mes galime juos atskirti? Ne. Daugiau : „Jau šiandien tarp mūsų vaikšto užverbuoti agentai, kurie išaušus dienai X bus aktyvinti“ .Ar gali valstybę valdyti (būti valdančiosios koalicijos dalimi) už korupcinius nusikaltimus nuteista partija? Ar gali aukščiausius valstybės postus užimti nuteistos partijos vadovai ar valdymo organų nariai? Liberalų sąjūdžio pirmininkė yra Seimo pirmininkė, jos valdybos nariai – ministrai. Ar už korupcinį nusikaltimą nuteistas Seimo narys gali eiti Seimo nario pareigas, ar gali balsuoti Seime įvairiais klausimais, pavyzdžiui, skiriant teisėjus ar Generalinį prokurorą?
Daugiau : Lietuvoje funkcionuoja korupcinė politinė ir valdymo sistema  Lapkričio 25 d. Vilniuje, minint Lietuvos kariuomenės 105-ąsias atkūrimo metines, įvyko karių bei karinės technikos paradas. Minėjime dalyvavo tiek Lietuvos kariuomenė, tiek šalyje dislokuoti NATO sąjungininkų kariai ir jų kovos mašinos.
Renginio metu, Konstitucijos prospektu žygiavo daugiau nei 1400 kareivių iš 19 valstybių. Tarp jų – Baltijos šalyse dislokuoti kariai iš Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų, bei NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės kariai iš Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Vokietijos. Jie nešė istorinę, tautinę Lietuvos vėliavas, Lietuvos kariuomenės vėliavą, taip pat šalių sąjungininkių vėliavas. Parado metu virš Konstitucijos prospekto praskrido Karinių oro pajėgų orlaivis „Spartan“, paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniai „Delfinai“, bei JAV atakos sraigtasparniai AH-64 „Apache“. Lapkričio 23 d. vyko atkurtos Lietuvos kariuomenės 105-ųjų metinių minėjimas atsargos kariams ir karininkams. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės organizuotame renginyje dalyvavo Sausumos pajėgų (Vilniaus įgulos) vadas brg. gen. Artūras Radvilas, dim. brg. gen. Česlovas Jezerskas, atsargos kariai, karininkai ir kiti garbingi svečiai.
Buvo apdovanoti aktyviausieji ir patriotiškiausieji , vyko koncertas, vaišės, šokiai . Spalio 16-ji – Mažosios Lietuvos genocido diena, paminint 1944 metus, kada žvėriškai išžudyta ir nukankinta dauguma Karaliaučiaus krašto gyventojų. Dar prieš užimant šią teritoriją, buvo nutarta ją prijungti prie Rusijos, todėl nugalėtojams jos gyventojų gyvų nebereikėjo.
Daugiau : Kas mus valdo. Reikia prisiminti visus ir viską Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad šiuo metu Lietuvai tiesioginės karinės grėsmės nėra,
„Mūsų žvalgai daro tokį perspektyvinį vertimą: esamuoju laikotarpiu grėsmė, vidutinio laikotarpio grėsmė ir ilgojo laikotarpio grėsmė. Žiūrint į jų vertinimą, tai tikrai nėra šiandien tos tiesioginės grėsmės duotuoju momentu, kad gali kilti karinis konfliktas arba invazija į mūsų valstybę“, – ketvirtadienį transliuotame interviu LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė V. Rupšys. Tuo tarpu vidutiniu laikotarpiu, kuris trunka nuo penkerių iki dešimties metų, pasak V. Rupšio, daug kas priklausys nuo karo Ukrainoje baigties. Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/kariuomenes-vadas-tiesiogines-karines-gresmes-lietuvai-siuo-metu-nera-1149602 2023 m. lapkričio 21 d. Seimo Laisvės gynėjų galerijoje buvo atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta paroda „Laikom frontą!“.
Ji skirta partizanui, politiniam kaliniui, dimisijos kapitonui, legendiniam partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui Antanui Lukšai-Arūnui atminti. Šiemet minime 100-ąsias šio laisvės kovotojo metines.  Lapkričio 23 d. Lietuvos kariuomenė minės 105-ąsias atkūrimo metines, kai 1918 m. atkurtos ginkluotosios pajėgos, kurios jau po kelių mėnesių stojo į pirmuosius mūšius už šalies nepriklausomybę.
Šventinis minėjimas persikels į lapkričio 25 d. 12.00 val., kuomet Konstitucijos prospekte Vilniuje vyks Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių bei karinės technikos paradas. Per kariuomenės gimtadienį taip pat bus įteiktas „Karžygio” apdovanojimas, kuris skiriamas už nesavanaudiškus, kilnius ar rizikingus poelgius. Praėjus beveik dviem karo metams Užsienio reikalų ministras paskelbė naujieną, kad iš esmės keičiasi pasaulio saugumo architektūra ir Lietuvai reikia permąstyti savo gynybos klausimus.
Pasak jo, po Šaltojo karo sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti. „Aš negaliu pasakyti, kad mes esame šiandien pradėję diskusiją, kuri atlieptų realią geopolitinę padėtį už Lietuvos sienų. Nepaisant to, kad mes remiame Ukrainą ir tai yra vienas labiausiai valstybę vienijančių klausimų, mes nedrįsome iki galo pasakyti, kiek tiesiogiai tai yra susiję su mūsų saugumu. Daugiau : Gabrielius Landsbergis atsibudo Šįkart fragmentinė pažintis su Petru Plumpa – žmogumi, tiesiog sukurtu pogrindinei veiklai. Jis buvo prie „Kronikos“ ištakų – suredagavo ir ranka perrašė pirmąjį leidinio numerį, padaugino šimtu egzempliorių – ir taip per platintojų rankas prasidėjo „Kronikos“ kelias pas skaitytojus visame pasaulyje…
Daugiau : Petras Plumpa – saugumiečių Chameleonu vadintas, bet savo įsitikinimų niekada nekeitęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys paragino sukurti geras sąlygas į Lietuvą atvyksiančioms Vokietijos karių šeimoms, sakydamas, kad politikai tai įsipareigojo prašydami Berlyno dislokuoti brigadą.
Daugiau : V. Rupšys ragina kurti geras sąlygas Vokietijos karių šeimoms: jie atvažiuoja ginti mūsų Šimtmečio skautų detektyvas. Ar sugrįš pasaulio skautų įkūrėjo R. Baden-Powellio gatvė į Palangą?20/11/2023 Prieš devyniasdešimt metų, 1933 m. rugpjūčio 17 d., Lietuvą aplankė skautų organizacijos įkūrėjas Robertas Baden-Powellis. Tada su juo kartu atvyko ir 650 britų skautų. Tai buvo didžiulis įvykis tiek Lietuvos skautų bendruomenei, tiek pačiai valstybei. Vizito metu tuometinė Pušyno gatvė Palangoje buvo pavadinta R. Baden-Powellio vardu. 1940 m. okupavus Lietuvą skautų organizacija buvo uždrausta, turtas konfiskuotas ir gatvės pavadinimas panaikintas.
Daugiau :. Ar sugrįš pasaulio skautų įkūrėjo R. Baden-Powellio gatvė į Palangą? .„Mano tėvas – australas. Kai baigiau universitetą, gavau architektūros diplomą, tvarkiausi dokumentus ir mamai sakau – keičiu vardą: imu senelio pavardę, kad pratęsčiau giminę bent vienu žingsneliu,“ – pasakoja Gintas Reisgys, kuris vėliau ne tik įgijo Lietuvos pilietybę, bet ir tapo komendantiniu ginkluoto pasipriešinimo šauliu.
Daugiau : Kodėl australas tapo Lietuvos piliečiu ir šauliu, pasiryžusiu ginti Lietuvos valstybę? „Lietuvos poreikis tankams ir visai kitai sunkiajai ginkluotei niekur nedingo, – sakė generolas. V. Rupšys. – Be tankų mes galėtume tik užsidaryti kokiam nors apkase, nes manevrinės gynybos negalėtume vykdyti.“
Daugiau : Nepaisant vokiečių sprendimo, Lietuvos poreikis tankams išlieka 1992, 2002 ir 2012 m. tyrimai parodė prastėjantį Lietuvos 5–12 klasių mokinių fizinį pajėgumą, prastą ištvermę, jėgą ir lankstumą.
Daugiau : Fizinė šauktinių būklė mokslininkams kelia nerimą „Vilnius vėl bus Lietuvos Atėnais“, arba Vasario 16-osios Respublika, kariuomenė ir universitetas14/11/2023 „Lietuvos piliečiai! […] Nuo šios dienos mes patys imsime Lietuvą valdyti. Valstybės Taryba rūpinsis lygiai visais Lietuvos piliečiais, neskirdama nei kalbos, nei tikybos, ne lyties. Dabar ji jau kuria savąją valdžią, kuri sudarys valstybės įstaigas ir sutvarkys krašto savivaldybę. Darbo tik pradžia.“
– tokiais žodžiais prieš 105 metus kreipėsi į krašto visuomenę 1918-ųjų lapkričio 11-ąją sudaryta Augustino Voldemaro Vyriausybė ir Antano Smetonos vadovaujamas Lietuvos Valstybės Tarybos prezidiumas. Daugiau : „Vilnius vėl bus Lietuvos Atėnais“, arba Vasario 16-osios Respublika, kariuomenė ir universitetas Vilniuje apstu miškų, tačiau vienas jų išsiskiria. Tai prie Naujininkų ir Tūkstantmečio gatvės prigludęs Burbiškių miškas. Jame daugiau nei pusę amžiaus veikė karinė bazė, apie kurią, praėjus net 30-iai metų, iki šiol nedaug kas žinoma.
Daugiau :Karinė mįslė Naujininkų pašonėje Kviečiame Jus į dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio Pažadas“ peržiūrą ir diskusiją istorinės atminties temomis. Renginyje dalyvaus: LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, filmo autorė ir režisierė Rūta Sinkevičienė, Antano Lukšos dukra Dalia Lukšaitė-Maciukevičienė, sūnus Kęstutis Lukša.
Daugiau Seimo valdantieji ir kitos frakcijos, prisijungusios prie R. Žemaitaičio apkaltos, nustokite vaidinti teisuolių spektaklį!
Karas Ukrainoje sukrėtė pasaulį. Įvykiai reikalauja pateikti tikrąsias, o ne išgalvotas karų ir žudynių priežastis. Rusija, kuri tapo nacistinė valstybė, yra tikroji XXI a. karo priežastis. Rusija toleruoja savo šalyje organizuojamus žydų pagromus. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis yra išgalvotas pavojus, nes jis jokiais ryšiais nėra susijęs su karu ar pagromu Degestane. Putino Rusija tapo diktatūrinė valstybė, kaip ir nacistinė Vokietija bei Sovietų sąjunga. Sovietai su naciais pasirašė Ribentropo Molotovo paktą ir tapo II pasaulinio karo iniciatorėmis. Daugiau : Lietuvą, dėl melagingos okupanto paliktos pasaulėžiūros, gali ištikti Ukrainos likimas Šių metų Laisvės premiją siūloma skirti Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.
Tokį sprendimą pirmadienį priėmė Laisvės komisija. Šių metų Laisvės premiją siūloma skirti P. Plumpai ir Europos Parlamentui Sakykite kam jie šiandien berūpi? Susenę, nukamuoti taigose, tundrose, šachtose. Praradę Tėvynę, namus, savo artimuosius. Su keliais maišeliais nuvežti į svetimą atšiaurią šalį be jokių teisių dirbti priverstinį darbą. Čia jie paaukojo savo jaunystę, galimybę mokytis, rinktis profesiją. Teisybę sakant, tikrų tremtinių jau nebėra, likę tiktai jų vaikai, jau ir jie susenę tebenešioja tą vardą. Šiandiena sunku bepasakyti „garbingą“.
Daugiau : Dauguma, kurios trūko 1991 metais |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
April 2025
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
