|
|
 Utenos rajono Papiškių kaime buvusioje Pinkevičių sodyboje surastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė.
Daugiau : Rasta ilgiausiai ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno slėptuvė
0 Comments
 Mano rankose vėl nauja knyga – gerai pažįstamo žmogaus, legendinio Algimanto apygardos partizano Jono Kadžionio - Bėdos atsiminimai „Per skausmo pelkes”.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vos 300 egzempliorių tiražu išleistoje knygoje su pridėta autoriaus kalbų kompaktine plokštele autorius atvirai, kartais net naiviai, nieko nenutylėdamas, pasakoja apie savo gyvenimą nuo pat vaikystės, aprašo įvykius, priežastis, kodėl daugybė jaunų vyrų pasirinko ne nuolankią, baimingą vergo būtį. Skaityti daugiau: Vedantis per skausmo pelkes  Lapkričio 29 – oji yra Lietuvos kovojusios su sovietine okupacija valstybės vadovo, Lietuvos partizanų vado, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos Nepriklausomybės signataro, Adolfo Ramanausko Vanago, mano Tėčio nužudymo diena. Šiemet lapkričio 29 – oji žymi 63-čiąsias jo sušaudymo metines.
Skaityti daugiau: Artėjant 63-iosioms Adolfo Ramanausko Vanago sušaudymo metinėms Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovo patarėjui Vidmantui Valiušaičiui suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas, jis skiriamas centro teikimu. Statusas V. Valiušaičiui skirtas po maždaug dviejų mėnesių darbo centre. Jis sako, kad tai su pareigomis nesusiję, o dėl statuso kreipėsi, nes anksčiau patyrė represijų dėl antisovietinės veiklos.
Skaityti daugiau: Valiušaičiui suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas sukėlė abejonių – pateikė centras, kuriame pats dirba  Lapkričio 26 d. minimos 66-osios generolo Jono Žemaičio-Vytauto mirties metinės: 1954 metais uždarame teisme Jonas Žemaitis-Vytautas buvo nuteistas mirties bausme.
Tačiau jo žodžiai, ištarti paskelbus nuosprendį, išsipildė: „Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovietų Sąjunga ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį. Šį sovietų vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu… Visus pogrindžio, kurio dalyviu aš buvau, veiksmus, nukreiptus prieš sovietų valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad, kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova laikytųsi humanizmo principų. Jokių žvėriškumų aš neleidau. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatų.“ Skaityti daugiau: Šiandien minimos 66-osios generolo Jono Žemaičio-Vytauto mirties metinės Lapkričio 24 d. Seimas patvirtino Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją .
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai priklausys Seimo nariai Liucija Laima Andrikienė, Valentinas Bukauskas, Jonas Gudauskas, Liudas Jonaitis, Eugenijus Jovaiša, Vytautas Juozapaitis, Laurynas Kasčiūnas, Raimundas Lopata, Laima Mogenienė, Valdas Rakutis, Giedrius Surplys, Stasys Tumėnas, Valdemaras Valkiūnas, Emanuelis Zingeris. LRS inf.  Lietuvoje pirmą kartą oficialiai iškeltos keturių Lietuvos kariuomenės pajėgų vėliavos, taip iškilmingai pažymint Kariuomenės dieną. Šventinę dieną Lietuva taip pat mini ir 102-ąsias kariuomenės įkūrimo metines. Šiemetinis Kariuomenės dienos akcentas – Specialiųjų operacijų pajėgų vėliavos pristatymas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione surengtoje iškilmingoje vėliavų pakėlimo ceremonijoje oficialiai pristatyta ir įteikta Specialiųjų operacijų vėliava.
Mūšio vietoje ant kalvos atidengta skulptūra – stilizuotas pabūklas, skirtas Giedraičių mūšio šimtmečiui paminėti, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Istorinei pergalei atminti mūšio vietoje atidengtas skulptoriaus Džiugo Jurkūno sukurtas paminklas. Rūdimis padengtas pabūklas simbolizuoja sąjungą tarp prieš šimtą metų kariavusių pusių. Paminklo šonuose aprašyta tuometinė situacija ir mūšio eiga.
„Giedraičių mūšis yra svarbi Lietuvos kariuomenės pergalė: kariai apgynė Lietuvos nepriklausomybę, nepraleido okupacinių pajėgų tolyn į Lietuvos šiaurę. Visos kovos dėl Lietuvos kontekste tai yra ir pralaimėjimas, nes nesugebėjome atsiimti sostinės Vilniaus. Tokia priešprieša lietuvių ir lenkų tautoms buvo didžiulis pralaimėjimas: kai du pešasi, kariauja, tai trečias laimi“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. .Prieš 100 metų Lietuvos kariuomenei sustabdžius lenkų generolo L. Želigovskio dalinių veržimąsi gilyn į Lietuvą, buvo apginta Lietuvos laisvė. 1919 m. pavasarį įvykus pirmiesiems Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių susirėmimams, kovos su pertraukomis tęsėsi iki 1920 m. Pastarųjų metų rudenį, lapkričio 17-21 d., Musninkų-Širvintų-Giedraičių-Dubingių fronto ruože įvyko atkaklios paskutiniosios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kovos. Giedraičiuose ir Širvintose kovoję kariai ėmėsi iniciatyvos ir pademonstravo neeilinę drąsą bei išradingumą, kovodami prieš pranašesnes jėgas.
Skaityti daugiau :Giedraičių mūšis – istorija, skaičiuojanti šimtmetį  Netikėtas sutapimas. Kol prezidentas Gitanas Nausėda pildo Gerovės valstybės viziją naujais punktais, Seimo nariai sau Gerovės valstybę jau baigia sukurti. Prieš pat Vėlines Seime prakištas.
įstatymo projektas, kurį priėmus visi buvę seimūnai, kadaise ar tik dabar neišrinkti dar kartą į Seimą, iki gyvos galvos gautų rentas. Kaip ir Kovo 11-osios akto signatarai. Tiesa, šiam faktui iškilus viešumon, politikai suskubo teisintis - ne iki gyvos galvos, trumpiau. Skaityti daugiau: Pakeliui į Gerovės valstybę...  Sausis mūsų tautai nėra tik mėnesio pavadinimas. Sausis mums reiškia pasipriešinimą, vienybę ir drąsą, kurią laisvėje gimusios kartos pažįsta tik iš pasakojimų, negausių vaizdo įrašų ir nuotraukų. Tačiau šeimos archyvuose mes saugome unikalius asmeninius kadrus, kiekvieno mūsų Sausį galinčius paversti mūsų visų Sausiu.
Todėl, pasitikdama Sausio 13-osios trisdešimtmetį, LRT kviečia visus 1991-ųjų įvykių liudininkus pasidalyti tų dienų nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais – taip kartu sukurti visiems prieinamą archyvą ir prasmingai paminėti Laisvės gynėjų dieną. Tegul mūsų išsaugoti kadrai ir būsimoms kartoms primena taikų tautos pasipriešinimą prie Vilniaus televizijos bokšto, Seimo ir LRT pastato. Tegul tampa mūsų pagarbos ženklu žuvusiems Laisvėms gynėjams ir visiems Sausio įvykių dalyviams. Rugsėjo 20 d. po visą pasaulį nuvilnijo žinia, kad Raseinių rajone Vilnius-Klaipėda ir Ryga-Karaliaučius automagistralių sankirtoje ant kalnelio buvo atidengtas įspūdingas ir didingas Lietuvos partizanų memorialas. Įbestas į žemę 25 m kalavijas, o lanko formos 30 m ilgio šlaite, Vyčio kryžiaus ženkluose, surašytos pavardės byloja apie žuvusiųjų tarnystę Tėvynei, narsą ir auką. Tegul monumentas primena Tautos kančią ir žuvusiųjų šlovę. Tegul jis stiprina meilę gimtinei, Bažnyčiai ir pagarbą didžiavyriams.
Skaityti daugiau: Paniekintas prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas  1918 - 1923 m. savanoriai Vėlinės – rimties, dvasinio šventumo, susikaupimo ir atminimo metas.
Visi skubame į kapines pagerbti Anapilin išėjusių savo artimųjų, nusilenkti, uždegti jiems žvakutes. Žinoma, negalėjau praeiti pro šalį ir neuždegti žvakutės ant mūsų Laisvės gynėjų kapų. Aš uždegiau žvakelę, bet ar tai padarei tu ? |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
March 2023
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
