Blog Archives - Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius

Karaliaus Mindaugo husarų batalionas vykdo snaiperių atranką

30/1/2023

Panevėžio pakraštyje Pajuostyje dislokuotas mechanizuotosios brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų batalionas kviečia karius registruotis snaiperių atrankai. Joje gali dalyvauti ir kituose kariuomenės padaliniuose tarnaujantys kariai. Atranka tęsis iki kovo 20 dienos, tačiau civiliai į ją nepateks, nes joje gali dalyvauti tik dabar tarnaujantys kariuomenėje.

Skaitykite plačiau Aina.lt:
https://aina.lt/karaliaus-mindaugo-husaru-batalionas-vykdo-snaiperiu-atranka/

Herojus be medalio: Sausio 13-osios aukų gelbėtojo K.Vitkaus dienoraštis sukrečia iki ašarų

30/1/2023

Nors mikrochirurgas, profesorius Kęstutis Vitkus 2021-aisiais iškeliavo anapilin, jo nuveikti darbai išlieka daugelio atminty. Tragiškus 1991 metų įvykius menančią šią Sausio 13-ąją profesoriaus dukra Vita Degutienė pasidalijo jo dienoraščiu iš kruvinos nakties, kai ligoninėje teko gelbėti sunkiai sužeistus kovotojus už laisvę.

Daugiau : Herojus be medalio: Sausio 13-osios aukų gelbėtojo K.Vitkaus dienoraštis sukrečia iki ašarų

Šalia Vievio perlaidoti praėjusio amžiaus pradžioje žuvę lietuvių ir lenkų kariai

28/1/2023

Elektrėnų savivaldybėje, netoli Vievio esančiose Kurkliškių kapinėse, penktadienį, sausio 27 d. iškilmingai perlaidoti anksčiau rastų Lietuvos ir Lenkijos karių palaikai.
1920 metais vieni su kitais kovojusių karių kapavietė aptikta pernai šalia Lazdėnų kaimo, geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje.
Perlaidojimo ceremonija surengta drauge su Lenkijos ambasada, dalyvaujant Lietuvos ir Lenkijos garbės sargybos kuopų kariams.
1920-ųjų vasarą ties Lazdėnų kaimu vyko vienas paskutinių Lietuvos ir Lenkijos susirėmimų. Per jį žuvusieji palaidoti bendrame kape prie geležinkelio Vilnius–Kaunas linijos. 1938 metais toje vietoje buvo pastatytas antkapinis paminklas su kryžiumi, tačiau per laiką jis sunyko.

Sausio 27-oji – Tarptautinė holokausto aukų minėjimo diena

27/1/2023

Šią dieną 1945 metais buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metų lapkričio 1 dienos rezoliucija paskelbė sausio 27-ąją kasmete Tarptautine holokausto aukų atminimo diena. Šioje rezoliucijoje atmetamas holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu.

Panevėžyje paminėtos 1863-1864 m. sukilimo 160-osios metinės

24/1/2023

Sausio 22 d., sukanka 160 metų, kai Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, greitai išsiplėtęs ir visoje Lietuvoje.
Panevėžys drauge su visa Lietuva paminėjo 1863–1864 m. sukilimo metines.
Sukilėlių aikštėje prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios aplankyta sukilėlių žūties vieta ir ant jų kapo uždegtos žvakutės..

Nepagarba Laisvės gynėjams ir istorijai

21/1/2023

Daugybė gražių padėkos žodžių per Sausio įvykių minėjimus buvo skirta Laisvės gynėjams, lemtingomis 1991 m. sausio dienomis ir naktimis budėjusiems prie Parlamento, TV bokšto, Televizijos ir radijo komiteto. Pilietiškų žmonių atmintyse iškyla bendrystės drąsa, pagalba vieni kitiems, o spontaniškai suręstos barikados prie Seimo rūmų iki šiol primena vieną svarbiausių datų Lietuvos istorijoje. Tik kyla klausimas, ar pakankamai pagarbiai elgiamasi su šiuo monumentu.

Daugiau : Nepagarba Laisvės gynėjams ir istorijai

Lietuva trinama iš mūsų sąmonės

18/1/2023

Prisimenat, kai 1991 metais, ginant Televizijos bokštą ir Seimą, visi - seni ir jauni, turtingi ir skurdžiai, tikintys bei netikintys, valdžios žmonės ir bedarbiai - visi visi, sakytum, istorinio žaibo nušviesti, tapo galingu skydu, iškaltu iš tauraus lydinio „Lietuva". Tačiau šiandien daugelis Sausio dienų dalyvių ir liudytojų sako abejojantys, ar eitų ginti Seimo, drąsesni sako, kad - ne, o kai kurie net drebia, jog laikas išvaikyti po Seimo stogu susimetusią ir nežinia kam atstovaujančią kompaniją. Apie šiandienos situaciją po tuo stogu ir kalbamės su eksparlamentarų klubo prezidentu Henriku ŽUKAUSKU.

Daugiau : Lietuva trinama iš mūsų sąmonės

Alytaus rajone žygiavo kariai savanoriai

18/1/2023

Sausio 15 d. (sekmadienį) prie Dainavos apygardos partizanų štabo bunkerio Punios šile (Alytaus r.) susirinko Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės savanoriai. Čia prasidėjo jau kelintus metus iš eilės organizuojamas žygis trims karių kartoms pagerbti.
1946 metais įrengtas partizanų štabo bunkeris yra vienas iš žymiausių rezistencinės kovos Dzūkijoje paminklų. Nuo bunkerio žygio dalyviai ėjo link Rumbonių piliakalnio, 1-ojo Alytaus forto, Šv. Liudviko bažnyčios, Laisvės angelo. Kiekviename sustojimo taške buvo prisimenami įvairūs Lietuvos istorijos įvykiai.
Paskutinėje žygio stotelėje – Alytaus miesto parke prie Laisvės angelo paminklo surengtas Laisvės dienos ir trijų Lietuvos karių kartų minėjimas.
Nepabūgę žvarbaus oro, savanoriai nužygiavo 22 km atstumą. Šis pagarbos žygis sujungė skirtingas Lietuvos kovotojų už tautos laisvę ir nepriklausomybę kartas: Nepriklausomybės kovų 1918–1920 m. dalyvius, rezistencinio laikotarpio po Antrojo pasaulinio karo partizanus bei 1990–1991 m. Laisvės gynėjus bei jų atminimą.

Algimantas Rusteika. Lūžis

17/1/2023

Sausio 13-tąją Lietuvoj įvyko lūžis, kurį mažai kas pastebėjo. Tris dešimtmečius centrinis šios dienos įvykis būdavo šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje, svarbiausioje šalies šventovėje.
Už Laisvės gynėjus ir Lietuvą ateidavo melstis valstybės veikėjai, Seimo ir miesto tarybos nariai, merai, valdančiųjų ir opozicijos atstovai bei ministrai, taip pat „faktiniai“ ir kiti buvusieji valstybės vadovais, krikščioniškų šalių ambasadoriai… Dažnai su žmonomis, su vaikais.

Daugiau : Algimantas Rusteika. Lūžis

Laisvės gynėjų diena Radviliškyje

14/1/2023

Sausio 13-oji pradėta visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“. Languose sužibo Atminimo žvakelių šviesa. Vakare Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje už žuvusius Laisvės gynėjus aukotos šv. Mišios. Pasibaigus šv. Mišioms visi rinkosi į Kultūros centrą, kur buvo pagerbti Laisvės gynėjai. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus nariai už visuomeninę ir patriotinę veiklą stiprinant Lietuvos nepriklausomybę buvo apdovanoti paauksuotu medaliu „LIETUVOS PARTIZANAI“.
Šventinį koncertą surengė „Naisių vasaros teatro“ muzikantai.
Sausio 13-oji vainikuota naktiniu 5 km pėsčiųjų žygiu Lietuvos laisvės gynėjų atminimui.

Albertas Vitartas
NGS Radviliškio sk. pirmininkas

Panevėžyje minima Laisvės gynėjų diena

13/1/2023

Šiandien Panevėžys drauge su visa Lietuva mini Laisvės gynėjų dieną.
Diena prasidėjo akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ – Savivaldybės, įstaigų, įmonių, gyventojų languose žuvusiems už mūsų laisvę sužibo atminimo žvakutės.
Vidurdienį prie Savivaldybės iškilmingai kelta valstybės vėliava.
Iškilmingame renginyje šalies himną bei kitus kūrinius atliko solistas Edgaras Davidovičius. Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai paleido salves už tėvynę Lietuvą, šalies žmones ir Laisvės gynėjus. Po renginio Sausio 13-osios skvere vyko akcija „Neužmirštuolių pieva“.
Siekiant pagerbti žuvusius Sausio 13-ąją bus uždegta 14 žvakučių, rodomas režisieriaus D. Ulvydo filmas „Emilija iš Laisvės alėjos, po filmo vyks diskusija. 17 val. Sausio 13-osos skvere – vakaras prie „Laisvės laužo“.

Sausio 13-oji primena, kad laisvė nėra duotybė

13/1/2023

Šiemet 32-ą kartą minima Sausio 13-oji, arba Laisvės gynėjų diena, yra kitokia, nei iki šiol – Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste ji skaudžiai primena, kad laisvė ir nepriklausomybė, deja, nėra duotybė..
Metų pradžioje mus užgriūva trys svarbios datos – Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Kiekviena jų turi vis kitokį istorinį ir emocinį pamušalą, ir politikai bei istorikai vis dar svarsto, kuri iš jų svarbesnė, reikšmingesnė. Matyt, kiekvienam vis kitaip.

V. Čmilytė-Nielsen mano, kad Vilniuje nereikia A. Smetonos paminklo

12/1/2023

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nemananti, kad Vilniuje reikia pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos paminklo bei ragina svarstymus dėl panašių klausimų atidėti po rinkimų.

Daugiau : V. Čmilytė-Nielsen mano, kad Vilniuje nereikia A. Smetonos paminklo

Ar išmokome 1991 m. sausio 8 d. pamokas?

10/1/2023

Š. m. sausio 9 dieną, prisimenant 1991 m. sausio 8 d. įvykius ir ypač juos analizuojant Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, Seime Kovo 11-osios Akto salėje surengtas seminaras „Ar išmokome 1991 m. sausio 8 d. pamokas?“

Daugiau : Ar išmokome 1991 m. sausio 8 d. pamokas?

Į Klaipėdą bus grąžinti legendinio sukilimo vado palaikai

9/1/2023

„Lietuvai tuo metu tai buvo beprotiškai svarbus klausimas“, – taip apie 1923-iųjų sausio 15-osios sukilimą kalbėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas doc. dr. Jonas Genys. Artėjantys metai yra paskelbti Klaipėdos krašto metais, vienas svarbiausių įvykių – sukilimo operacijai vadovavusio Jono Budrio-Polovinsko ir jo žmonos palaikų pargabenimas iš JAV. Aurelija Jašinskienė Aktualijų žurnalistė Klaipėdoje .

Daugiau : Į Klaipėdą bus grąžinti legendinio sukilimo vado palaikai

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse lankytojams bus atvertas atnaujintas Seimo Sausio 13-osios memorialas

8/1/2023

Sausio 13 -osios memorialas

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse lankytojams bus atvertas atnaujintas Seimo Sausio 13-osios memorialas, dengiantis fragmentą barikadų, stovėjusių per lemtingus 1991-ųjų įvykius.
Seimo Sausio 13-osios memorialas yra baigtas remontuoti ir lankytojams bus atvertas sausio 12 d. nuo 15 iki 21.30 val. ir sausio 13 d. nuo 12.30 iki 14.30 val.
Seimo Sausio 13-osios memorialas buvo pradėtas remontuoti 2021 metų rugsėjo mėnesį.
Memorialą prieš porą dešimtmečių sukūrė „Vilniaus architektūros studija“, laimėjusi Kultūros vertybių apsaugos departamento ir Architektų sąjungos surengtą konkursą. Architektai išsaugojo autentišką 1991 m. parlamento gynybinių sienų fragmentą ir smulkiosios architektūros elementus, kurie yra apsaugoti.

Vilniuje – pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, prisimenant Laisvės gynėjus

7/1/2023

Šeštadienį , t. y. sausio 7 d. Vilniuje vyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Bėgimas tapo pirmuoju renginiu, kuriuo pradedami Sausio 13-osios aukų – Lietuvos žmonių, žuvusių 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusių nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą – pagarbos bei padėkos renginiai. Nuo 1992 metų vykstančiame bėgime Vilniaus gatvėmis kasmet dalyvauja keli tūkstančiai bėgikų.

Daugiau ; Vilniuje – pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, prisimenant Laisvės gynėjus

Seimo lankytojų centre – paroda „Apgynę Laisvę – 1991 m. sausis Algimanto Maskoliūno fotografijose“

6/1/2023

Seimo archyve saugoma per 160 Algimanto Maskoliūno nuotraukų, menančių 1991 m. sausio ir vasario mėnesių istorinius vaizdus. Parodoje pristatoma tik keliolika įspūdingiausių spalvotų fotografijų, liudijančių apgintos Laisvės istoriją: dienomis ir naktimis prie Lietuvos parlamento ir Vilniaus televizijos bokšto budinčius beginklius Lietuvos Laisvės gynėjus, jaunuolius ir vyresnius žmones, besišildančius prie Laisvės laužų Nepriklausomybės aikštėje, dešimtis tūkstančių parlamento gynėjų Nepriklausomybės aikštėje 1991 m. sausio 12–13 d., protesto ir bado akciją prie sovietų užgrobto Lietuvos radijo ir televizijos pastato, žuvusiųjų Laisvės gynėjų pagerbimą prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 m. vasario 16 d.
Parodą Seimo lankytojų centre apžiūrėti galima iki sausio 31 d., pirmadienį–ketvirtadienį 9–17 val., penktadienį 9–15.45 val., sausio 7 d., šeštadienį 11–15 val. Įėjimas laisvas.

Aurimas Valujavičius: apie pirmąsias dienas atvirame vandenyne

5/1/2023

10 dienų – tiek laiko Aurimas Valujavičius yra pasinėręs į didžiausią savo gyvenimo kelionę „Lituanica powered by Audimas“. Pasitelkdamas tik savo jėgą, jis irkluoja Atlantu po 14 valandų per parą – vienas, be palydos ir pagalbos iš šono. Keliautojas pasidalijo mintimis ir įspūdžiais apie pirmąsias dienas atvirame vandenyne.

Daugiau ; Aurimas Valujavičius: apie pirmąsias dienas atvirame vandenyne

Vytautas Sinica. Konservatorių prorusiškumas

3/1/2023

Dvi iš pažiūros labai keistos tendencijos ryškėja taip vadinamų konservatorių partijoje.
Viena – visapusiškas priešiškumas desovietizacijai, išsskyrus paviršutinišką paminklų sovietinių paminklų šalinimą – išryškėjo jau seniai, nors sugeba išvengti žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio.
Kol laisvės kovotojai reikalauja komunistų partijos pasmerkimo ar žinomų KGB bendradarbių išviešinimo, konservatorių vyriausybė ramiai stebi, kaip iš jo paties atstatyto ir vėliau A. Kubiliaus sprendimu atimto pastato iškraustomas ten laisvės kovų muziejų įkūręs Laisvės premijos laureatas, partizanas Albinas Kentra.
Antra tendencija išryškėjo tik šiemet, karo fone. Tai konservatorių nepalaužiamas tikėjimas Rusijos opozicija, demokratinės Rusijos galimybe ir tuo, kad tokia Rusija nustotų naikinusi savo kaimynus. Šis tikėjimas, išryškėjęs Juknevičienės ir Kubiliaus įrašuose Dožd skandalo Latvijoje fone, lydi partiją daugelį metų.
Kokia tad tikroji TS-LKD laikysena sovietinės praeities ir dabartinės Rusijos klausimais?

Gedimino pilies bokšte iškelta naujoji trispalvė

2/1/2023

Sausio 1 dieną, Lietuvos vėliavos dienos minėjimo ceremonijos metu buvo nuleista Gedimino bokšte plevėsavusi valstybinė vėliava ir pakelta naujoji. 2022 metų Gedimino pilies bokšto vėliava patikėta saugoti pilietiškumu pasižymėjusiai Rokiškio r. Pandėlio gimnazijai.
Sausio 1-ąją kasmet prisimenama pirmoji 1919-ųjų diena, kai Gedimino pilies bokšte trispalvę, kaip laisvos Lietuvos simbolį, pirmą kartą iškėlė savanorių būrys.