Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasklido diskusija ar kunigas ir pati Bažnyčia gali pasisakyti rūpimais klausimais? Atsakymas yra TAIP! Demokratinės visuomenės esmė – visi turi lygias teises, taigi ir žodžio laisvę pasisakyti, jei tai neprovokuoja smurto ar nepagarbos kitam žmogui ar visuomenės grupei. Jei kas neigtų tikėjimo, sąžinės ar nuomonės pareiškimo laisvę, tas palaiko totalitarinės galios ideologiją. Drausti pasisakyti yra labai pavojinga tendencija demokratinėje ir pluralistinėje visuomenėje.
0 Comments
Nesename straipsnyje aptariau vidines Genocido centro problemas, kurios man, kaip eiliniam jo darbuotojui atrodo iš tiesų didelės. Tačiau jos nėra svarbiausios – problemos šaknys slypi kur kas giliau nei direktorius ar jo komanda. Ir direkcijos, ir dalies visuomenės požiūrį į Centrą bei istorikus apskritai lemia baimė. Drįstu teigti, kad Centro vadovybė (o ir daugelis nuoširdžiai patriotiškai nusiteikusių žmonių) tiesiog bijo mūsų istorijos. Nepatikimi istorikai be leidimo negali kalbėtis su žurnalistais ne dėl vadovybės užgaidų. Priežastis labai aiški – bijoma, kad išplauks „netinkami“ faktai ar bus išsakyta kažkieno (kieno?) supratimu netinkama nuomonė. Daugiau: Istorijos baimė Kovotojai su smurtu taip įsismagino pūsdami rusenantį dagtį, kad uždegė didžiulį laužą, kuris nuklojo pelenais visą Lietuvą. Net iš Modžiūnų atkeliavo Alpuonso klausimas - o kas tas genderizmas? Sunkiausia yra sudominti žmogaus širdį tiek, kad geri norai taptų realiais apsisprendimais ir veiksmais. Jei Stambulo konvencija nebūtų Lietuvoje ratifikuota, dėkoti reikės ne kokiai smulkiai žuvelei, atsitiktinai pakomentavusiai savo tinkluose, bet tiems ugnies pūtikams ir pūtikėms, kurie savo neadekvačiu entuziazmu ir elementaria nepagarba įpūtė abejones žmonių ir jų išrinktų valdžios atstovų širdyse, kad gal vis dėlto ne tokią rytojaus Lietuvą noriu matyti, kur net išsižioti baisu... Pastaruoju metu už tradicines vertybes pasisakantys žmonės ir organizacijos sulaukia ne tik cenzūros, bet ir atviro puolimo bei žeminimo. Socialiniuose tinkluose seksualines mažumas ir transeksualus ginantys internautai perėjo į puolimą: žeminami asmenys, pasisakantys už tradicinę šeimą, blokuojami įrašai ir bendraminčių grupės. Paniekinamais komentarais „apipilami" netgi kunigai. Daugiau: LGBT propagandistai jau puola kunigus Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo valdybą, prašydami birželio 23-iosios Seimo posėdį pradėti iškilmingu 80-ųjų 1941 m. birželio 23-iosios sukilimo metinių paminėjimu. Kreipimesi pažymima, kad nors sukilėliams nepavyko įtvirtinti nepriklausomybės, jo metu suformuota Laikinoji Vyriausybė ir per radiją paskelbta apie atstatomą Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Šiuo kreipimusi Seimo nariai kviečia pagerbti visus kovojusius ir daugiau nei 2000 žuvusiųjų už Lietuvos laisvę, todėl prašo birželio 23-iosios Seimo posėdį pradėti iškilmingu minėjimu, minėjimą tęsti vėliavų pakėlimo ceremonija ir iškilminga karių rikiuote. Taip pat organizuoti šv. Mišias Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir Seime surengti jubiliejinę mokslinę konferenciją „Birželio 23-iosios sukilimui – 80 metų“. Šiandien niekam nėra naujiena, kad vykstančiame informaciniame kare pagrindiniu taikiniu pasirinkta istorinė atmintis. Būtent tai ir yra nepaliaujamų puolimų prieš mūsų istoriją pagrindinė priežastis. Ypatingai „bombarduojami“ modernūs laikai. Apmaudu, kada prie tokių puldinėjimų prisideda ir mūsų bendrapiliečiai. Beje, kartai vedini tauriausių paskatų, į šio karo peripetijas įsiveliame ir mes patys. Dažnai net nenutuokdami apie tai. Parlamentaras profesorius Valdas Rakutis, Holokausto aukų atminimo dieną pasirodžiusiame straipsnyje norėjęs įdėmiau pažvelgti į gilumines tragedijos priežastis, tol buvo plakamas ir smerkiamas ne tik svetimų valstybių ambasadorių, Lietuvos bei kitų šalių žydų bendruomenių, bet ir savų partiečių konservatorių, kai kurių kolegų Seime, kol viešai nepareiškė apie atsistatydinimą iš Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų. Daugiau : V.Rakučio puolimą užbaigs Seimas? Atsklinda gandai, kad Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininku kuluaruose aptariama konservatoriaus Emanuelio Zingerio kandidatūra. Pagal mūsų įstatymus negalima už tėvus vaikų teisti. Tačiau Tora sako, kad Dievas yra baudžiantis vaikus už tėvų kaltę ir vaikų vaikus lig trečios ir ketvirtos kartos (Iš 34,7). Kaip ten bebuvę su tikėjimo dogmomis, vieši, žmonių ir valstybės gyvenimą lemiantys asmenys ir jų gyvenimai negali būti ir nėra paslaptimi. Susipažinus su Seimo deputato šeimos istorija kyla pagrįstų abejonių dėl interesų konflikto. Emanuelis Zingeris tikrai negalėtų būti objektyvus sprendžiant laisvės kovų istorijos klausimus, kadangi jo tėvas Mykolas Zingeris asmeniškai dalyvavo naikinant laisvės kovotojus. Daugiau nekomentuosiu. Tiesiog pridedu skaitytojų dėmesiui paskelbtus dokumentus – ačiū „Lietuvos Aido“ redakcijai. Galiausiai tai ir šiaip įdomus skaitinys apie Lietuvos istoriją. Skaityti visą straipsnį ir komentuoti Anksti ryte NGS Radviliškio skyriaus nariai Valdas Adomaitis ir Zita Urbonienė dalyvavo pėsčiųjų žygyje, skirtame Valstybės atkūrimo dienai paminėti. Jie įveikė simbolinius 16 km ir aplankė atmintinas Radviliškio vietas.
Vėliau buvo nuvykta į Minaičius, kur 1949 m. vasario mėn. įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Čia buvo įkurta bendra, vieninga pasipriešinimo organizacija – Lietuvos laisvės kovos sąjūdis. LLKS vasario 16 d. priėmė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją (1999 m. LR Seimas įstatymu ją paskelbė LR teisės aktu). LLKS Taryba prezidiumo pirmininku išrinko Joną Žemaitį. Taip pat buvo aplankyta partizanų ryšininkų Sajų sodyba Balandiškių kaime, padėtos gėlės, uždegtos atminimo žvakelės. Vasario 16-osios garbei gavosi toks įdomus žygis. 6 km su kuprinėmis Žaliosios girios takais. Nakvynė Daujėnų partizanų būrio bunkeryje-vadavietėje, o ryte jau kitais takais 7 km atgal iki kelio.
Kartu ėjo bei ištvermę demonstravo dar pradinių klasių mokinukas Gustas. Vieni miegojo bunkeryje, kiti tiesiog lauke po atviru dangumi, dar kiti palapinėje. Viską išbandėme... Mielieji, Nuoširdžiai sveikinu Vasario 16-sios dienos proga. Ši diena žymi du nepaprastai svarbius mūsų Valstybės istorinius įvykius. 1918 metais vasario 16-ją buvo atkurta Lietuvos Valstybė, o 1949m Vasario 16-tąją Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba pasirašė Deklaraciją, kuria buvo išreikšta tautos valia priešintis sovietinei okupacijai, parodytas Lietuvos valstybės nenutrūkstamas tęstinumas. Ši Deklaracija sujungė 1918 m. Vasario 16-osios ir 1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomas Lietuvas. Būkime visada įsipareigoję Tėvynei ir Laisvei. Puoselėkime, branginkime ir saugokime šias vertybes. Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-sios brolijos Garbės pirmininkė, LLKS 1949m. Deklaracijos signataro, Lietuvos valstybės, kovojusios su sovietine okupacija, vadovo Adolfo Ramanausko Vanago dukra. Išrinkti 2021 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai13/2/2021 Nuo XIV a. pradžios Vilnius žinomas kaip Lietuvos valstybės sostinė. Ja jis nebuvo XIX a., kai Lietuva buvo Rusijos imperijos gubernija ir XX a. pradžioje, kuomet dalį valstybės teritorijos buvo okupavusi Lenkija. Stebint, kas pastaruoju metu vyksta Gedimino mieste, apima nuojautos, kad tai - vėl nebe Lietuvos sostinė. Praėjusių metų vasarą, per karantiną iš Vilniaus link Baltarusijos sienos nusidriekė už kažką ar prieš kažką einančių asmenų eilė. Nors jų buvo daug, prie kaimyninės šalies sienos susirinkusių niekas nepasitiko, tad šios akcijos idėja taip ir liko ne visai aiški. Šią savaitę minime dvi gražias sukaktis - vasario 9 d. lygiai prieš 30 metų įvyko plebiscitas, kuriame dalyvavo apie 85 proc. visų rinkėjų (tai - iki šiol nepasiektas Lietuvos rekordas), iš kurių net 90 proc. pasisakė už nepriklausomą demokratinę Lietuvą. Dar po dviejų dienų Islandija tapo pirmąja valstybe, pripažinusia nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Tų įvykių tiesioginis dalyvis Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus Bičkauskas sako iki šiol nepamirštantis tos vienybės atmosferos, kuri gyvavo prieš 3 dešimtmečius. Daugiau: Prieš 30 metų buvome ypatingai vieningi Istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis, paskelbęs straipsnį apie holokaustą, sulaukė pasmerkimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje - jo bandymai įdėmiau pažvelgti į žydų tautą ištikusią tragediją prilyginti kone holokausto pateisinimui. Ar iš tiesų straipsnio autorius turėjo tokių intencijų, siūlome skaitytojams įsitikinti patiems. Daugiau : Ar holokausto pamokos jau išmoktos? Sako, tiktai niekšai arba idiotai nepastebi to, kas vyksta šalyje - arba jiems nusispjaut, arba jie nesupranta įvykių prasmės. Visuomenininkas Valdas Vižinis nepriskirtinas nė vienai iš šių kategorijų. Jis sako mielu noru nelįstų į politiką, džiaugtųsi Gataučių kaimo, kur turi sodybą, ramybe, retkarčiais priimdamas būrelį moksleivių, norinčių pabūti ten, kur gyventa partizanų Indriliūnų, virtų sau gerą biržietišką alų, susėstų su sodiečiais prie vieno stalo ir regėtų, kaip, anot jo pajuokavimo, nušvinta jų auros... Bet, sako, jeigu ne jis, tai kas? Tad ir kalbamės su V.Vižiniu ne apie auras, o apie kur kas žemiškesnius ir gal net slaptingesnius dalykus. Skaityti daugiau: Valstybė privatizuota. Laimė, jie dar nenusavino Tėvynės Lietuvos pretendentas siekti „Oskaro“ – Karolio Kaupinio filmas „Nova Lituania“ – keliauja per JAV, prisistatydamas kino bendruomenei ir po visą šalį pasklidusiems šiuos apdovanojimus rengiančios Kino meno ir mokslo akademijos nariams. Vasario 9–ąją išaiškės, ar Kazio Pakšto istorija apie atsarginės Lietuvos idėją pateks į kitą etapą – 15–os filmų iš viso pasaulio, toliau kovosiančių dėl geriausio tarptautinio filmo „Oskaro“ nominacijos, sąrašą. Daug metų dėl savo ir bendraminčių rankomis kurto „Miško brolių" pastato Vilniuje teismų slenkstį minantis partizanas, Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra išgirdo žiaurų teismo sprendimą. Jį ir jo įkurtą „Miško brolių" draugiją iš pastato nutarta iškeldinti. Sunkiai suvokiamą teismo sprendimą A.Kentros advokatas vadina didžiausiu teisingumo nuopuoliu Lietuvoje. Daugiau : Partizanas A.Kentra metamas į gatvę Sausio 29 d. minimos Nepriklausomybės kovų dalyvio, buvusio 2 ir 3 pėstininkų pulkų vado, pėstininkų brigados vado, kariuomenės vado, krašto apsaugos ministerijos valdytojo, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus generolo leitenanto Prano Liatuko 145-osios gimimo metinės. LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės šauliai pagerbė generolo Prano Liatuko atminimą, uždegdami žvakelę ir atiduodami pagarbą Tautos kariui. Šilalės 703-osios kuopos šauliai apjuosė Generolo paminklą Tautine juostele ir padėjo gėles ant paminklinio akmens Kvėdarnos seniūnijos Padievaičio kaime. |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
October 2024
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|