Nesename straipsnyje aptariau vidines Genocido centro problemas, kurios man, kaip eiliniam jo darbuotojui atrodo iš tiesų didelės. Tačiau jos nėra svarbiausios – problemos šaknys slypi kur kas giliau nei direktorius ar jo komanda. Ir direkcijos, ir dalies visuomenės požiūrį į Centrą bei istorikus apskritai lemia baimė. Drįstu teigti, kad Centro vadovybė (o ir daugelis nuoširdžiai patriotiškai nusiteikusių žmonių) tiesiog bijo mūsų istorijos.
Nepatikimi istorikai be leidimo negali kalbėtis su žurnalistais ne dėl vadovybės užgaidų.
Priežastis labai aiški – bijoma, kad išplauks „netinkami“ faktai ar bus išsakyta kažkieno (kieno?) supratimu netinkama nuomonė.
Daugiau: Istorijos baimė
Nepatikimi istorikai be leidimo negali kalbėtis su žurnalistais ne dėl vadovybės užgaidų.
Priežastis labai aiški – bijoma, kad išplauks „netinkami“ faktai ar bus išsakyta kažkieno (kieno?) supratimu netinkama nuomonė.
Daugiau: Istorijos baimė
RSS Feed
