|
|
 J. Gečas (kairėje) ir A. Kulikauskis Norėčiau pasidalinti džiugia žinia iš LR Seimo. Gavome žinią, kad Seimo vadovybė priėmė teigiamą sprendimą dėl Laisvės gynėjų sausio 12 d. priimtos Rezoliucijos. Šiandien jau galime džiaugtis dovana, nes vietoje, kur šiemet buvo atidengta Gynusių Lietuvą garbei Laisvės gynėjų-savanorių priesaikos lentelė, turime išsvajotą, LRS pirmuosiose rūmuose mūsų garbei pervardintą Lietuvos Nepriklausomybės Laisvės gynėjų galeriją!
0 Comments
 Vyčio apygardos vadas D.Vaitelis gimė 1913 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio aps., Vadoklių vls., Geležių kaime. Abu Danieliaus tėvai Petras Vaitelis (1866-1941) ir Marcijona Šlikaitė-Vaitelienė (1884-1963) buvo darbštūs ir tvarkingi ūkininkai vidutiniokai. Jie turėjo apie 30 ha žemės. Ūkio darbams jie niekada nesamdė svetimų žmonių. 1925 m. tėvai pardavė žemę Geležių kaime ir nusipirko žemės sklypą Ukmergės aps., Pagirių val.sčiuje. Tėvas labai rūpinosi šeima. Asmeniniu pavyzdžiu jis ugdė vaikų meilę Tėvynei, pagarbą žmonėms, sąžiningumo, doros ir pareigos jausmą. Motina buvo paprasta, darbšti, paslaugi ir ištverminga. Ji daug meldėsi, todėl nepalūžo net tremtyje. Ji nuoširdžiai tikėjo, kad jos vaikų pasiaukojimas Lietuvos laisvei ir Nepriklausomybei beviltiškoje kovoje prieš raudonuosius okupantus-vienintelis teisingas kelias. Kuomet po vyro mirties okupantai išardė Vaitelių ūkį, motina gyveno labai vargingai. Ji slapstėsi pas gimines ir svetimus žmones. Būdama benamė, ji dar įstengdavo paremti į Sibirą ištremto sūnaus Danieliaus šeimą. Besislapstydama Marcijona išvengė kalėjimo ir tremties. Prasidėjus Chruščioviniam politinio atšilimo periodui, ji gyveno pas dukrą Veroniką ir pas sūnų Tadą, kuris buvo grįžęs iš lagerio.
Skaityti daugiau: Didvyriai nemiršta: Danielius Vaitelis-Briedis  Vilniuje Odminių gatvėje ant namo pažymėto 10 numeriu 2012 m. rugsėjo 23 d. buvo atidengta memorialinė lenta prelatui Mykolui Krupavičiui. Ant to paties namo, netoliese 2015 m. liepos 17 d. atidengta lenta Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatui, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam kapelionui monsinjorui Alfonsui Svarinskui, nes jie čia gyveno. Pirmosios lentos iniciatorius buvo monsinjoras A. Svarinskas, autorius architektas Mindaugas Kerys, antrosios iniciatorė – Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, autorė skulptorė Daliutė Ona Matulaitė.
Lentos A. Svarinskui atidengimo metu renginio dalyviai pastebėjo ir aptarinėjo akivaizdų lentos broką. Daugiau: Dvi lentos: atminimo ir užmaršties |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
April 2025
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
