|
|
|
Nuotraukos Antano Buroko Kovo 30 dieną paminėjome Šaulių sąjungos, SKAT, kariuomenės kūrėjo , Nepriklausomybės gynėjų sąjungos įkūrėjo plk.Jono Gečo 70 metų jubiliejų, aplankėme jo namą - muziejų.
Apie save tikimės jubiliatas išleis prisiminimų knygą ir pateiks visuomenei apie Lietuvos išsivadavimo iš vergijos stebuklą.
0 Comments
 Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyrius Jubiliejinio 70- mečio proga sveikina NGS įkūrėją , Garbės pirmininką, plk. Joną Gečą , linkime jam sveikatos ir ilgiausių metų !
Šilčiausi sveikinimai lai skrieja Jums nuo mūsų gerb. Jonai ! NGS Panevėžio skyrius 2023 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Aukų g., vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus organizuotas renginys, skirtas paminėti 1949 m. kovo 25−29 d. pradėtos vykdyti masiškiausios Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ (liet. − „Bangų mūša“) 74-ąsias trėmimo metines.
Daugiau Šeštadienį , kovo 25 d. aštuoniose skirtingose Vilniaus vietose buvo simboliškai atidengtos gatvių lentelės naujais pavadinimais.
Pasak literatūros istoriko, teoretiko ir kritiko, humanitarinių mokslų dr. Algimantas Bučio - žinomi mūsų karalių ir karalienių bendravardžiai pakvietė atstatyti istorinę neteisybę. Valdovų vardų gatvėse Vilniuje buvo atidengtos simbolinės, istoriškai teisingos gatvių lentelės. Iškilmingame atidengime dalyvavo ir ginkluoti Riteriai iš “Viduramžiai LT”, pasipuošę autentiškais XIVa. šarvais bei ginklais. Daugiau : Vilniuje atidengtos Lietuvos karalių gatvių lentelės  „Man regis, lietuviai kaip tauta dabar išgyvena dramatišką laikotarpį, panašiai kaip buvo pokariu. Tik tuomet būta prievartos, o dabar viskas įvilkta į gražų rūbą. Aplink tiek šurmulio, neribotų galimybių, triukšmo, pramogų, bet tuo pat metu vyksta tylus pasitraukimas – to, kas gyvybiškai svarbu ir sava. Ar išbandymas laisve, demokratija, respublika, atviromis sienomis bus paskutinis lietuvių tautai?“ – klausia aktorius.
Yra Tėvynė ir yra valstybė. Į Tėvynę aš žiūriu kaip į motiną – į senutę motiną, kuria reikia rūpintis. Ir jeigu valstybė yra ta senute besirūpinanti dukra ar sūnus, yra labai gerai. Bet jeigu valstybė yra policininkė, inspektorė, antstolė ar tiesiog kokia nors administratorė tos senutės motinos Tėvynės, tada blogai. Tada blogai. Tada blogai. Todėl aš galvoju, kad tas derinys motina – dukra yra idealus variantas, bet motina ir policininkė, inspektorė... kažkokie globos namai, internatas. Ta močiutė uždaryta – tu sėdėk, aš čia tave administruosiu, aš už tave kalbėsiu, aš pasiimsiu tavo daiktus…. ir kai reiks… Vasario 16-tą ar Kovo 11-tą apsirengsi gražiai ir aš tave parodysiu. Bet tu tylėk – kalbėsiu aš. O galbūt leisti daugiau jai pačiai kalbėti? Ką ta senutė gali pasakyti? Paimti iš jos geriausia, ką ji mokėjo, ką jinai moka, ką jinai gali papasakoti, ką jinai išsaugojusi? Aš tai matau kaip tik atidų rūpestį ta senute. Tada bus gražu. Tada bus gražu.” Kunigas Robertas Grigas atsisakė kvietimo dalyvauti šių metų Kovo 11-sios dienos minėjime Seime, nes, kaip pats paaiškino ,,visiškai akivaizdu, kad Seimo vykdoma veikla yra antikrikščioniška, antinacionalinė ir antikultūrinė".
,,Pernai Nepriklausomybės Atkūrimo minėjimą Seime sudrebino Zitos Sličytės kalba, kurios atžvilgiu buvo pradėtas (paskui nutrauktas) ikiteisminis tyrimas. Užtat šiemetinį posėdį Seime vainikavo „teisingos" kalbos..." Skaityti daugiau : https://www.respublika.lt/.../ka-kunigas-robertas-grigas.../ Yra sakoma, kad žmogaus atmintis yra tokia, kad bėgant metams joje ryškiausiai iškyla prisiminimai apie seniausius įvykius. Gal tai tiesa, o gal ir nebūtinai, tačiau žiūrėdamas praėjusią savaitę kaip reta nykius Kovo 11-ąją pažymėti skirtus renginius, prisiminiau savo vaikystę, kuri prabėgo legendinėje Kauno Vilijampolėje. Paaiškinsiu, kodėl.
Daugiau : Apie simbolį 2023 m. kovo 15 d. Seime vyko Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko, kovojančios Lietuvos prezidento. partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto, 114-ųjų gimimo metinių pagerbimo renginys, kurio metu buvo prisimintas nuo 1945 metų jo aktyvus gyvenimo kelias dėl laisvos Lietuvos išlikimo.
Daugiau  Eidamas 70-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo narys Jonas Šimėnas.
Tylos minute šią netektį pagerbė trečiadienį į posėdį susirinkę Seimo valdybos nariai. Preliminariai pranešta, kad J. Šimėną planuojama laidoti jo gimtinėje, Anykščių rajone. Jonas Šimėnas gimė 1953 m. liepos 31 d. Anykščių rajono Papilių kaime. J. Šimėnas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, LR Seimo narys (1990 – 1992, 1996 – 2000, 2008 – 2012). Vilniaus universitete yra įgijęs hidrogeologo ir inžinieriaus geologo specialybę. Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę J. Šimėnas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.). Nepaisant vėjo ir lijundros, į Kovo 11-osios minėjimą Panevėžyje susirinko laisvę švenčianti minia11/3/2023 Prieš vidurdienį Laisvės aikštėje nuvilnijo trispalvių jūra – panevėžiečiai į iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją atėjo nešini vėliavėlėmis, pasipuošę trispalvės spalvų šalikais. Kai kurie į šventę tiesiog atbėgo – įveikė simbolinį ratą už laisvę. Skambant valstybės himnui, iškilmingai pakelta trispalvė.
„Kovo 11-oji yra ypatinga valstybės, tautos, kiekvieno mūsų šventė. Šiandien džiaugiamės ir didžiuojamės visų mūsų iškovota Laisve. Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, esame stipri, laisvės ir taikos vertybes ginanti tauta ir valstybė. Garsiai kalbame apie rytų teroristų keliamas grėsmes, kiekvienas asmeniškai stengiamės padėti už laisvę kovojantiems. Didžiuokimės, kad per tokį valstybei neilgą laiką tapome matomi kaip Laisvės idėjos ambasadoriai. Švęskime Laisvę. Su švente, Panevėžy! Su švente, Lietuva!“, – panevėžiečius ir miesto svečius sveikino Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.  Šie žmonės - gyvi Lietuvos simboliai. Tie, kurie netylėjo, matydami netiesą ir nešviesą tada, netyli ir dabar.
Lenkiu galvą, gerbiamas Robertai. Manau, visi, kam brangi Lietuva, jos vaikų ir valstybės ateitis, jaučia tą patį. Garbingas tikro patrioto atsakymas Tėvynę naikinančiai valdžiai: ________________________________________ Gavau LRS pirmininkės Viktorijos Čmilytės - Nielsen kvietimą dalyvauti Kovo 11-osios minėjime Seime. Drauge buvau informuotas, kad patriotinės visuomeninės organizacijos ketina man įteikti Kovo 11-osios proga skiriamą apdovanojimą "Žinia" - už talką Lietuvos laisvės siekiams. Be ypatingo noro, tačiau sąžinės verčiamas, parašiau LR Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriui tokį laišką: "Kaip jau esu minėjęs telefonu, turiu abejonių dėl man skirto apdovanojimo "Žinia" priėmimo Seime. Apmąstęs dabartinio Seimo eilės metų veiklą, kurią laikau daugeliu aspektų antikrikščioniška, antinacionaline ir antikultūrine, nusprendžiau renginyje nedalyvauti. Gerbiu patriotines visuomenines organizacijas, kurios palaikė mane vertu gauti tokį lietuviui brangios reikšmės apdovanojimą. Tačiau nenoriu būti niekaip siejamas su dabartinės kokybės Seimu. Jau senokai nebejaučiu, kad jis tinkamai atstovautų manųjų, tai yra, tradicinių konservatyvių, lietuvybę branginančių pažiūrų žmones. Tikiu, kad ateityje sulauksime naujo moralinio Tėvynės atgimimo ir daugumos Lietuvos piliečių dvasines nuostatas išreiškiančios mūsų Tautos Atstovybės. Tada ramia širdimi galėsiu priimti įvertinimus ir apdovanojimus, jei tokie būtų skiriami. Su gerais linkėjimais - kun. Robertas Grigas Kaunas 2023 03 07 2023 metų vasario mėnesį antrą kartą istorijoje buvo pristatyta 1949 metų partizanų vadų vasario 16 d. pasirašyta Deklaracija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje specialiai surengtoje konferencijoje – minėjime Lietuvos istorinio aukso fondo dokumentą buvo galima pamatyti iš arti. Istorinės atminties žinovai skaitė pranešimus ir pabrėžė ypatingą šio dokumento bei visos Lietuvos Laisvės kovų judėjimo svarbą.
Daugiau : Lietuvos Laisvės kovų istorija, jos teisiniai aspektai ypač aktualūs ir dabar  Buvusį ilgametį Kauno „Žalgirio“ žaidėją ir trenerį Algirdą Brazį ėmė slėgti Vytauto Landsbergio jam įteikta padėka
Po to, kai 1998-aisiais Kauno „Žalgiris“ R.Saportos taurės finale įveikė Milano „Stefanel“ klubą, R.Brazys, buvęs vyriausiojo trenerio Jono Kazlausko asistentas, iš tuometinio Lietuvos Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio gavo padėką. Praėjus 25 metams A.Brazys su ja nusprendė atsisveikinti. „Norėčiau tą padėką grąžinti pačiam V.Landsbergiui į rankas, bet, aišku, man niekas to padaryti neleis. Todėl siunčiu ją paštu į Seimą. Padėkos atsisakymas yra pilietinio protesto ženklas prieš pastaruosius dvejus metus Lietuvos valdžios vykdomą destrukcinę socialinę, ekonominę ir užsienio politiką, kuri visiškai neatitinka daugumos Lietuvos gyventojų lūkesčių“ - sako A. Brazys .  2021 metais Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius įgyvendinti tuomet konkursą laimėjusį paminklo A. Smetonai projektą, jį statyti pasisiūlė Palanga. Tų pačių metų liepą Vyriausybė kurortui perdavė autorines paminklo teises, jis turėjo būti atidengtas pernai.
Kultūros ministerija A. Smetonos įamžinimo paminklui dar 2021-aisiais buvo skyrusi 250 tūkst. eurų. Palangos savivaldybė prisidėjo dar 100 tūkstančių eurų. A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais Jungtinėse Valstijose, kilus gaisrui jo namuose. Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje. |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
April 2025
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
