|
|
Vytautas Radžvilas. Jie kėsinasi į mūsų teisę patiems rašyti savo Tautos ir valstybės istoriją.30/3/2021  Sąjūdžio banga galėjo kilti tik todėl, kad pradėjome kovoti už savo teisę į mūsų pačių, o ne svetimųjų primestą istorinę atmintį. Iš tikrųjų mūsų virsmas į dvasiškai ir politiškai laisvą tautą įvyko tą lemtingą popietę Vingio parke, kai buvo skausmingai ir drąsiai išsakyta istorinė tiesa apie Molotovo-Ribentropo paktą.
Daugiau: Jie kėsinasi į mūsų teisę patiems rašyti savo Tautos ir valstybės istoriją.
0 Comments
 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO gynybinio aljanso nare. Taigi, prieš 17 metų.
Reikšminga, įsidėmėtina data daugeliu aspektų. Istorinės atminties išsaugojimo atžvilgiu - taip pat. Na, spręskite patys. Tai galbūt padės šiek tiek geriau suprasti ir tai, kas dabar vyksta diskusijose apie istorinę atmintį. "Turiu galvoje Maskvoje kilusį susierzinimą NATO paskelbtu trumpu dokumentiniu filmu apie Baltijos šalių partizanų kovą prieš sovietinį režimą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova paskelbė, kad tokiam „istorijos iškraipymui, sąmoningai platinamam NATO, siekiant pakirsti Niurnbergo teismo išvadas, būtina užkirsti kelią! Jeigu šiandien Bandera – herojus, o „miško broliai“ – partizanai, gelbėję Baltijos šalis, tai kas bus rytoj?“ dramatiškai klausia Kremliaus balsu kalbanti pareigūnė." Daugiau: “ Kokias Rusijos grimasas parodė NATO filmas apie „miško brolius“  Istoriškai taip jau yra susiklostę, kad kiekviena normali, save gerbianti valstybė savo sostinėje yra įrengusi valstybinių ceremonijų ir šventinių renginių organizavimui skirtą centrinę aikštę. Būtent tokiose aikštėse dažniausiai ir būna įrengtos žuvusiųjų už tų valstybių laisvę pagerbimo vietos.
Daugiau: Paminklas Lietuvai. Žuvo, kad mes gyventume  Viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas ką tik pristatytu naujuoju istorijos programos, skirtoms bendrojo lavinimo mokykloms, projektu. Jos formuotojai tarp Lietuvos valstybės kūrėjų kažkodėl nemato Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus, tarp partizanų - moterų, tarp naujosios istorijos iškiliausių asmenų - Sąjūdį kūrusio Romualdo Ozolo.
Daugiau: J. Basanavičius, R. Ozolas jau trinami iš istorijos  Žmonės, prisiminkit V. Kernagio "Šaukiu aš tautą".
Būkim dėkingi Laisvės premijos laureatams, disidentams, NOKT (nevyriausybinėms organizacijoms remiančioms Krašto apsaugą), partijai Nacionalinis susivienijimas, bundančiai ir kylančiai į kovą už tikinčiųjų teises bažnyčiai. Gal dar ne vėlu išgelbėti Lietuvos nepriklausomybę?  Seime būna ir malonių akimirkų. Tik gaila, kad jos tėra savotiškas praėjusios kadencijos aidas. Antai vakar (03-17) buvau pakviestas, kaip vienas idėjos įgyvendintojų, į Generolo Jono Žemaičio-Vytauto vardo posėdžių salės atidarymą Seime. Anksčiau ji vadinosi labai jau paprastai – salė Nr. 520. Čia posėdžiauja LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Dar praeitą kadenciją kolegai „valstiečiui“ Arvydui Nekrošiui kilo mintis vieną iš Seimo erdvių pavadinti Generolo Jono Žemaičio-Vytauto vardu. Ši idėja susilaukė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos, kuriai man teko vadovauti, pritarimo. Buvo pasirinkta tam tinkama erdvė, gautas Seimo valdybos pritarimas. Tik remonto darbai užsitęsė. Tačiau dabar Seime turime tikrai modernią posėdžių salę. Bet, svarbiausia, kad jai suteiktas vardas įpareigoja atsakingai dirbti Tėvynės labui. Malonu, kada realizuojami istoriinės atminties projektai, kuriuose yra ir tavo darbo dalelytė.  Kovo 18 d. Kaune Laisvės al. prie buvusio „Metropolio“ viešbučio (ant sienos kabo atminimo lenta) gėlėmis ir žvakėmis buvo pagerbtas prieš 102 metus žuvęs Lietuvos savanoris Pranas Eimutis (1897-1919).
Renginį organizavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyrius ir LŠS Vlado Putvinskio-Pūtvio klubas.  Kovo 17 d. slaptu balsavimu Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininke išrinkta Seimo narė konservatorė Paulė Kuzmickienė. Dėl pasisakymo apie holokaustą iš pareigų pasitraukęs profesorius Valdas Rakutis lieka paprastu komisijos nariu. Toks komisijos sprendimas piktina Laisvės kovų dalyvius.
Daugiau : Istorija tapo politiniu įrankiu  Kovo 16 dieną Seimo plenarinio posėdžio pradžioje paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Balio Gajausko 95-osios ir Kazimiero Uokos 70-osios gimimo metinės.
Šie didžiavyriai tikrai daug nusipelnė mūsų Nepriklausomybei. Tačiau jų pagerbimui buvo skirta tik... dešimt minučių. Suprantama, kad karantinas, kad darbas vyksta nuotoliniu būdu. Tačiau pagerbimo forma, švelniai tariant, sukelia nevienareikšmiškų minčių. Tas Seimo Pirmininkės abiejų iškilių vyrų biografinių faktų „atbarbenimas“ monotonišku balsu panašėjo į valdišką prievolės atlikimą. Gal buvo galima parengti trumpą, bet gilesnio turinio scenarijų? O gal taip parodomas naujas požiūris į Kovo 11-osios signatarus, pagaliau istorinę atmintį? Jonas Kauneckas. Jaučiu ir girdžiu savo tautiečių, lietuvių, nusivylimą laisve ir demokratija16/3/2021  Aš, kaip senas vyskupas, nuolat bendraujantis su žmonėmis, jaučiu ir girdžiu savo tautiečių, lietuvių, nusivylimą laisve ir demokratija. Kaip baisu: mūsų sukilėliai, mūsų signatarai, mūsų savanoriai, mūsų partizanai vis kovojo už laisvę. Aš pats įsijungiau į Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, nuolat buvau tardomas. Tikėjau, kad iškovosime Lietuvos laisvę, tikėjau, kaip ir anie kovotojai, kurie mane visada įkvėpė. Ir štai 30 metų Lietuva laisva. Bet į didelę dalį piliečių žiūrima kaip į nusikaltėlius dėl to, kad jie masiškai rašo peticijas, kad jie turi savo nuomonę apie šeimą, kad jų supratimu santuoka šeimai kurti tegalima tik vyro ir moters bendru sutarimu, kaip skelbia mūsų Konstitucija. Ir ne tik Konstitucija, bet visų pirma Dievas, būtent Dievo mokymas Šventajame Rašte. Tuo mokymu tiki dauguma Lietuvos žmonių, nes jie Visuotiniame gyventojų surašyme skelbėsi, jog yra krikščionys. Ir štai dabar tos nuomonės nebenori išgirsti mūsų Seimas, mūsų vyriausybė. Todėl visi turime su Nacionaliniu Susivienijimu reikalauti Referendumo arba kitos Visuomenės apklausos.
 Visame pasaulyje žinoma garsiausia Lietuvos disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, dėl tėvynės laisvės ištvėrusi KGB persekiojimą ir tremtį, šiandien sako, jog nė blogiausiuose sapnuose negalėjo susapnuoti ne tik Laisvės partijos siūlomų iškrypėliškų laisvių, bet ir to, kad visa tai kagėbistiniais metodais bus brukama jėga, grasinama bausmėmis. Sesė Nijolė sako, jog galėtų tapti pirmąja nepriklausomos Lietuvos kaline už kitokią nuomonę.
Daugiau : Galiu būti pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje pasodinta į kalėjimą už kitokią nuomonę Masiškiausiu Kovo 11-osios renginiu ketina tapti patriotinės važiuotynės, kokios Vilniuje jau vyko Vasario 16-ąją. Šį kartą renginio mastas daug didesnis. Piliečiai aktyviai jungiasi ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir mažesniuose miestuose. Patriotiškos Kovo 11-osios važiuotynės visuose miestuose vyko nuo 14 iki 16 val. Kolonos automobilių, papuoštų didelėmis Lietuvos trispalvėmis, Vyčio, Gediminaičių stulpų bei kitomis istorinėmis mūsų valstybės vėliavomis važiavo miestų gatvėmis, taip švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Anksti ryte NGS Radviliškio skyriaus nariai Valdas Adomaitis ir Zita Urbonienė dalyvavo pėsčiųjų žygyje, skirtame Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Jie įveikė simbolinius 11 km ir aplankė atmintinas Radviliškio vietas. Vėliau NGS Radviliškio skyriaus nariai dalyvavo automobilių važiuotinėse. Buvo aplankyta Šeduva, Baisogala, Grinkiškis, Minaičiai, Šiaulėnai.
Prie paminklų kovotojams už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę buvo padėtos gėlės.  Mielieji,
Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga. Te šios dienos prasmė įkvepia mus kurti laisvą kultūringą, demokratijos principais pagrįstą, nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Lai ateinantis pavasaris būna dosnus gera nuotaika, maloniais išgyvenimais. Auksutė Ramanauskaitė - Skokauskienė Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-sios brolijos Garbės pirmininkė  Kuomet prisimenu 1990 Kovo 11-ąją visuomet užvaldo džiaugsmo ir pasididžiavimo jausmas. Ar tai įsimintina ir graži mano istorija? Taip, tai ir mano. Jos prasmė man visada siejasi su mano Tėčio, Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovo Adolfo Ramanausko – Vanago žodžiais, kuriuos Jis užrašė Laisvės kovų metais: “Visi esame lygūs kovos broliai ir tarp mūsų nėra nei pono, nei tarno, nei buožės, nei berno, nes kovojame ne dėl dvaro ar aukštos ir pelningos vietos, mes visi teturime vieną troškimą, iškovoti Lietuvai laisvę ir, jeigu Dievo bus leista, su visa tauta dalyvauti toje neįsivaizduojamo džiaugsmo šventėje, su visa tauta kurti tikrai laisvą, kultūringą, demokratijos principais pagrįstą, nepriklausomos Lietuvos gyvenimą.“
Daugiau : https://ltlife.lt/zmones/a-ramanausko-vanago-dukra-auksute-ramanauskaite-skokauskiene-apie-kovo-11-dienos-reiksme-tu-auku-vainike-ir-mano-tecio-gyvybes-ziedas/ Apie tai Kovo 11-ąją prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo mintimis dalijosi Lietuvą į Nepriklausomybę atvedę Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariai Egidijus BIČKAUSKAS, Egidijus KLUMBYS, Nikolajus MEDVEDEVAS, Algimantas NORVILAS, Justas Vincas PALECKIS. Pokalbį vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.
Daugiau : Mūsų Nepriklausomybei 31-eri. Dėl ko skaudu Kovo 11-osios akto signatarams?  Kun. R. Grigas Žodžio laisvės pakasynų pradžia.
Taip neilgai ja pasidžiaugėme. Nuo kokių 1988 iki - gal 2000 kelintųjų. Paskui pamažėl, kaip šliaužianti pažiūrų kontrolė, ėmė griežtėti cenzūra, grįžinėti savicenzūra. Tarytum neoficialiai, savaime. O štai ir oficialiai, su policijos kontrole. Lyg koks užnuodytas dyglys glūdėtų žmonių prigimtyje, kuris neleidžia ilgai išlaikyti sunkiai iškovotos laisvės... Adolfas Ramanauskas-Vanagas visai Lietuvai tapo partizanų kovos ir aukos simboliu. Mūsų tautos sūnums ir dukroms jis Tėvynės meilės ideologas, patriotizmo mokytojas, vadas ir šventas kankinys. Adolfo Ramanausko-Vanago žygiai apdainuojami dainose, apmąstomi straipsniuose, apie juos rašomos knygos. Šio laisvo žmogaus pasiryžimas ir auka kiekvienam iš mūsų tarsi atveria istoriją, skatina ieškoti asmeninio santykio. Partizanų vado asmenybė labai svarbi ir Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos bendruomenei. Mokykloje susiformavo partizanų kovų pagerbimo tradicijos, siekiant išsaugoti Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą yra inicijuojami projektai.
Daugiau: https://vanagogimnazija.lt/2021/03/06/tik-laisvas-zmogus-gali-pasiaukoti/  Štai ir atėjo kalendorinis (ir ne tik) pavasaris, o su juo – viena brangiausių mūsų valstybės švenčių – Kovo 11-oji. Ji artima širdžiai dar ir todėl, kad daugelis mūsų buvo to meto istorinių įvykių liudininkais. Nuo tada jau prabėgo 31-eri. Tikrai daug. Bet dalis lietuvių taip ir nesugeba iki šiol deramai paaiškinti, kas gi atsitiko 1990 m. kovo 11 d.? Vakar fb ant vieno draugo (draugės) atnaujintos profilio nuotraukos rėmelio pamačiau tokį užrašą – „Su mūsų laisvės gimtadieniu. Kovo 11-oji“. Suprantu, kad šiais žodžiais tikrai norėta išreikšti savo patriotinius jausmus. Bet visiškai susipainiota istorijos terminuose. Kita vertus, žmones specialiai painioja šiandien tiesiog brukamas viešojoje erdvėje terminas „laisvė“.
|
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
September 2023
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
