Štai ir atėjo kalendorinis (ir ne tik) pavasaris, o su juo – viena brangiausių mūsų valstybės švenčių – Kovo 11-oji. Ji artima širdžiai dar ir todėl, kad daugelis mūsų buvo to meto istorinių įvykių liudininkais. Nuo tada jau prabėgo 31-eri. Tikrai daug. Bet dalis lietuvių taip ir nesugeba iki šiol deramai paaiškinti, kas gi atsitiko 1990 m. kovo 11 d.? Vakar fb ant vieno draugo (draugės) atnaujintos profilio nuotraukos rėmelio pamačiau tokį užrašą – „Su mūsų laisvės gimtadieniu. Kovo 11-oji“. Suprantu, kad šiais žodžiais tikrai norėta išreikšti savo patriotinius jausmus. Bet visiškai susipainiota istorijos terminuose. Kita vertus, žmones specialiai painioja šiandien tiesiog brukamas viešojoje erdvėje terminas „laisvė“.
Priminsiu, kad 1940 m. birželio 15 d. buvo įvykdyta pirmoji sovietų okupacija. Po metų ją pakeitė nacių, o dar po trejų antroji sovietų okupacijos. Šioje okupacijų kaitoje žmonės ir susipainioja. Tačiau reikia įsisąmoninti vieną labai svarbų dalyką – per tas okupacijas Lietuvos valstybė niekur nedingo. Ji tik buvo okupuota. Daugeliui nėra paslaptis, kad JAV, Vatikanas ir kitos šalys oficialiai nepripažino sovietų okupacijos. Todėl žinome daugybę faktų, kada, pavyzdžiui, už Atlanto lietuviai be problemų per visą sovietų okupacijos laikotarpį gyveno su Pirmosios Lietuvos Respublikos pasu.
Tuo tarpu okupuotoje Lietuvoje partizanai pradėjo kovą už tautos laisvę, kuri buvo galima tik nepriklausomoje valstybėje. Apie tai byloja ir pasipriešinimo sovietams darinių pavadinimai – Lietuvos laisvės armija, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Lietuvos laisvės lyga ir t. t.. Tad okupacijos sąlygomis lietuviams laisvė ir nepriklausomybė buvo tapatūs žodžiai.
1990 m. kovo 11-ąją, po beveik 50 metų okupacijos pagaliau atkūrėme Nepriklausomą valstybę arba tiesiog Nepriklausomybę. Čia tinka ir Lietuvos laisvės, kurios netekome 1940-iais, atkūrimo terminas. Bet tik ne valstybės atkūrimas arba laisvės gimtadienis.
Antrojoje Lietuvos Respublikoje sparčiai keitėsi mūsų gyvenimas. Kartu kito ir kai kurių terminų reikšmė. Turiu galvoje laisvę. Užaugo nauja karta, kuriai žodis laisvė asocijuojasi su žmogaus laisvėmis arba, kitaip tariant, teisėmis. Žodžiu, daugiau laisvės šiandien reiškia daugiau teisių. Atsirado net partija, kuri, tarsi, tapo potencialia pastarojo teiginio realizavimo praktikoje politine jėga. Tačiau žmonės, balsuodami praeituose parlamento rinkimuose, nesusimąstė, kad daugiau teisių gali būti tik pareigų sąskaita. Valstybės piliečių teisių ir pareigų dermės sugriovimas gali reikšti ne tik demokratijos, bet ir nacionalinės valstybės pabaigą. O gal to ir siekiama?
Tuo tarpu okupuotoje Lietuvoje partizanai pradėjo kovą už tautos laisvę, kuri buvo galima tik nepriklausomoje valstybėje. Apie tai byloja ir pasipriešinimo sovietams darinių pavadinimai – Lietuvos laisvės armija, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Lietuvos laisvės lyga ir t. t.. Tad okupacijos sąlygomis lietuviams laisvė ir nepriklausomybė buvo tapatūs žodžiai.
1990 m. kovo 11-ąją, po beveik 50 metų okupacijos pagaliau atkūrėme Nepriklausomą valstybę arba tiesiog Nepriklausomybę. Čia tinka ir Lietuvos laisvės, kurios netekome 1940-iais, atkūrimo terminas. Bet tik ne valstybės atkūrimas arba laisvės gimtadienis.
Antrojoje Lietuvos Respublikoje sparčiai keitėsi mūsų gyvenimas. Kartu kito ir kai kurių terminų reikšmė. Turiu galvoje laisvę. Užaugo nauja karta, kuriai žodis laisvė asocijuojasi su žmogaus laisvėmis arba, kitaip tariant, teisėmis. Žodžiu, daugiau laisvės šiandien reiškia daugiau teisių. Atsirado net partija, kuri, tarsi, tapo potencialia pastarojo teiginio realizavimo praktikoje politine jėga. Tačiau žmonės, balsuodami praeituose parlamento rinkimuose, nesusimąstė, kad daugiau teisių gali būti tik pareigų sąskaita. Valstybės piliečių teisių ir pareigų dermės sugriovimas gali reikšti ne tik demokratijos, bet ir nacionalinės valstybės pabaigą. O gal to ir siekiama?
RSS Feed
