Daugiau
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) naujausiose išvadose nevienareikšmiškai vertintas Jonas Noreika – Generolas Vėtra yra išteisintas. Išvadose nurodoma, kad J. Noreika aktyviai prisidėjo prie Šiaulių žydų gelbėjimo ir buvo laikomas antinacinio pasipriešinimo dalyviu. Primename, kad Tyrimų centro pažymoje nurodoma, jog Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos archyve buvo rasti istoriografijoje nežinomi kunigo Jono Borevičiaus liudijimai, kad „Jonas Noreika, …
Daugiau
0 Comments
1988 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje Gedimino (dabar – Katedros) aikštėje įvyko Lietuvos laisvės lygos organizuotas mitingas, kurio tikslas buvo pasmerkti 1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašytus Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus. Prieš mitingo dalyvius buvo panaudotos didelės milicijos ir vidaus kariuomenės dalinių pajėgos. Taikūs mitingo dalyviai ir atsitiktinai pro šalį ėję žmonės buvo spardomi, mušami kumščiais ir „bananais“ vadintomis guminėmis lazdomis. Siūlome pažiūrėti virtualią parodą „Bananų balius“. https://virtualios-parodos.archyvai.lt/.../banan.../case-548 „Birželis kvietė į Kovą. 1941-06-23 Lietuvos sukilimui atminti“ yra pavyzdys, kiek daug gali privati iniciatyva, jeigu ją sutelkia prasmingas tikslas. Metų pradžioje tapo aišku, kad valstybė nesiims jokių veiksmų pažymėti 1941 m. Birželio sukilimo 80-metį ir pagerbti laisvės kovotojų gyvybių auką, atiduotą už ryžtą siekti paneigto Lietuvos valstybingumo atstatymo. Ta auka kritusiųjų skaičiumi prilygsta ar net pranoksta 1918-1920 m. kovose už Lietuvos nepriklausomą valstybę paaukotas gyvybes. Daugiau : Didžioji gyvųjų skola žuvusiesiems Įsiklausykime, kokie teisingi žodžiai !
Beveik aštuonis dešimtmečius ieškoti ir galiausiai Lietuvoje surasti Jungtinių Amerikos Valstijų karių palaikai rugsėjo 16 d. išlydėti į Nebraską. JAV . Išlydint Antrojo pasaulinio karo dalyvių palaikus į JAV,. Vilniaus universiteto medicinos fakulteto prieigose buvo surengta pagarbos ceremonija. Trys JAV karinių oro pajėgų pilotai žuvo 1944 m. kovo-vasario mėnesiais, kai jų lėktuvai buvo numušti skrendant virš nacistinės Vokietijos okupuotos Europos. Siekiant nustatyti šių karių palaikų buvimo vietą, identifikuoti juos ir grąžinti namo, JAV karo belaisvių ir žuvusiųjų tarnybos apskaitos agentūra su Lietuva bendradarbiavo daugiau nei 75 metus. kam inf. Į amžinybę išėjo Laisvės kovų savanoris, paskutinis partizanas Radviliškio rajone, rugpjūčio mėnesį dar atšventęs 95-erių metų jubiliejų Jonas Svetika – Lakūnas. 1926 metų rugpjūčio 26 dieną ūkininkų šeimoje netoli Baisogalos gimęs Jonas Svetika visą savo gyvenimą atidavė Lietuvai. 1947 metais įsojęs į partizanų gretas, priesaiką tėvynei jis davė Kęstučio apygardoje. 1949 metų balandį, vykdydamas užduotį, Vilniuje buvo areštuotas, kalintas Lukškių kalėjime, nuteistas pagal Baudžiamojo kodeksso 58A straipsnį „Tėvynės išdavimas“ dešimčiai metų nelaisvės. Kunigas Robertas Grigas, Sausio 13-osios įvykių dalyvis, stiprinęs to meto Parlamento gynėjus malda ir žodžiu, matydamas, kaip šių dienų tautos atstovais pasiruošė „dialogui“ su tais, kuriems turėtų atstovauti, primena tai, ką net sienos, atrodo, dar prisimena:
„Parlamentams, kurie vykdo savo tautų valią, nereikia atsitverti tvorų ir tankečių siena. Dėkingi piliečiai, kaip mename, juos saugo gyvąja siena“... Tiesos.lt inf. lRugsėjo 10 d. lankiausi Obeliuose, Aukštaitijos miestelyje, kuriame 2013 m. atstatytas vienas iš nedaugelio paminklų 1941 m. sukilėliams. Rugsėjo 10-12 d. ten vyksta miestelio šventė, tai turėjau malonumo Laisvės kovų istorijos muziejuje susitikti su vietos bendruomene, rūpestingai puoselėjančia Birželio sukilėlių atminimą, taip pat pabendrauti ir su vyresniųjų klausių moksleiviais Obelių gimnazijoje. Tarp kito, buvau maloniai nustebintas, kad Rokiškio rajono savivaldybė, kuriai priklauso Obeliai, Birželio sukilimo 80-mečio proga priėmė specialią rezoliuciją, kviečiančią minėti šią sukaktį ir pagerbti sukilėlius. Geras pavyzdys centrinei Lietuvos valdžiai. Rugsėjo 4 dieną Juozui Lukšai – partizanų vadui, emisarui, rezidentui Liubave atidengtas paminklas. Jis, kaip pažymi Lietuvos šaulių sąjunga, iškilo netoli tos vietos, kur J. Lukša, vykdydamas svarbią misiją – palaikydamas ryšį su Vakarais ir nešdami žinią apie lietuvių tautos pasipriešinimą okupantams, kartu su bendražygiais kirto Lenkijos-Lietuvos sieną. Paminklas garsiam partizanui J. Lukšai yra trijų organizacijų – Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Kalvarijos savivaldybės bendradarbiavimo rezultatas. Rugsėjo 3 d. Panevėžyje vyko iškilminga Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Juliaus Beinorto atminimo lentos atidengimo ceremonija. Ši memorialinė lenta atidengta ant pastato sienos Amerikos g. 62, kuriame signataras J. Beinortas gyveno 1977-2019 m. „Simboliška, kad šviesios atminties signataro Juliaus Beinorto atminimo lenta ant jo namo atidengiama šventinės Panevėžio miesto gimtadienio savaitės metu. Sąjūdis, Kovo 11-oji, gilus tikėjimas Lietuva ir jos ateitimi, žmogiška šiluma ir vidinė stiprybė – prisimenant Julių Beinortą šie dalykai pirmiausia iškyla mintyse. Jis buvo ir daugumai jį pažinojusių visada išliks tiesaus, principingo žmogaus pavydžiu. Jis visada bus žmogumi, kuriuo gali didžiuotis Panevėžys ir Lietuva. Tegul ši lenta įamžina jo atminimą ir ateities kartoms“, – sakė meras Rytis Račkauskas. Panevėžio miesto savivaldybės inf. |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
December 2024
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|