|
|
1991 m. sausio įvykiams atminti skirtas plakatų kūrimo konkursas sulaukė virš 100 dalyvių30/12/2020  Apie vieną iš projektų, skirtą 1991 m. sausio įvykių 30-osioms metinėms, kalba Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai .
Skaityti: 1991 m. sausio įvykiams atminti skirtas plakatų kūrimo konkursas sulaukė virš 100 dalyvių
0 Comments
 „Tada mus vedę vyrai suriko „vpered!“ (rus. „į priekį!“ – LRT.lt) ir pajudėjome gilyn į mišką, kur Neries šlaitas leidosi tiesiai į upę. Tuomet skaičiavau, kiek žingsnių gyvenimo liko... Įsivaizduokite savijautą, kuomet gyventi beliko sekundės“, – LRT RADIJUI savo išgyvenimus apie Sausio 13-ąją pasakoja Algirdas Ramanauskas.
Skaityti daugiau: Televizijos bokšto darbuotojas apie Sausio 13-ąją: įsivaizduokite savijautą, kuomet gyventi beliko sekundės  A. Ramanauskaitė- Skokauskienė Pasitinkant Šv. Kalėdas apie apie tai, kas mus daro pozityviais ir stipriais, Lietuvos valstybės, kovojusios su sovietine okupacija, vadovo, gen. Adolfo Ramanausko-Vanago ir partizanės, jo žmonos Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės dukra Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė.
Skaityti : https://ltlife.lt/zmones/auksute-ramanauskaite-skokauskiene-prigimtis-uzkodavo-vertybes-kuriomis-vadovaudamasi-einu-per-gyvenima/  Gruodžio 22 d Seimo valdyba bendru sutarimu pritarė siūlymui parengti iškilmingo Sausio 13-osios posėdžio įrašą, kuriuo būtų galima dalytis Lietuvai minint Nepriklausomybės gynimo 30-metį. Dėl pandemijos atsisakyta tradicinio Laisvės gynėjų dienos minėjimo prie Seimo – visi renginiai nukeliami į 2021 m. rugpjūtį. Dabar ši reikšminga sukaktis bus paminėta virtualiomis priemonėmis.
„Sunkus būtų kiekvienas šios datos minėjimo atsisakymas, ką jau kalbėti apie jubiliejinį, trisdešimtą. Visi suprantame, kokia tai ypatinga data mūsų valstybingumui, mūsų laisvei. Prieš 30 metų žmonės būrėsi kartu siekdami apginti (visai dar gležną) valstybę. Tada tai buvo vienintelis būdas apsiginti – būti drauge. Šiandien – nauji iššūkiai, reikalaujantys visiškai kitokių sprendimų. Šiandien būti drauge reiškia visiems kartu laikytis reikalavimų, galinčių užtikrinti savo ir aplinkinių sveikatą, valstybės ateitį“, – sako Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Deja, dėl pandemijos negalime turėti gyvų susibūrimų ir savo iškilmingą posėdį įgyvendinsim virtualiu būdu, t. y. bus transliuojama televizijos eteryje, socialiniuose tinkluose. Visi tradiciniai minėjimo komponentai bus išlaikyti. Laužų prie Seimo irgi, deja, turime atsisakyti. Viskas keliasi į ekranus. Sprendimas nelengvas, tačiau dabar turime susitelkti ir susidoroti su pandemija. Tačiau Sausio 13-osios nepamirštame – pagarbą atiduodame kitais būdais“, – Seimo valdybos posėdžio metu komentavo Seimo Pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. lrs.lt inf.  A. Zolubas Po ilgos sunkios ligos mirė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys, ilgametis leidinio „Varpas“ redaktorius, Lietuvos Sąjūdžio narys Algimantas Zolubas, pranešė Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS).
A. Zolubas gimė 1933 m. Laukminiškių kaime, Kupiškio vls., Panevėžio apskrityje. Sovietų okupacijos metu jų vienkiemyje prieglobstį rasdavo partizanai. Tai sužinoję okupantai ištrėmė tėvus ir seserį į Sibirą.  Konsulato vadovas ambasadorius Remigijus Motuzas kartu su Lenkijos lietuvių bendruomene pagerbė 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje žuvusių Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo atminimą.
Prie jų žūties vietoje esančio paminklo Šlynakiemyje ir ant simbolinio kapo Suvalkuose buvo uždegtos žvakutės bei prisimintas partizaninis judėjimas Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.  Seimo Laisvės premijų komisija parlamentui siūlo 2020 m. Laisvės premiją, kuri kasmet iškilmingai įteikiama Laisvės gynėjų dieną - sausio 13-ąją, skirti Baltarusijos demokratinei opozicijai. Pasirodžius šiai žiniai, žmonės klausia naujai „iškeptos" Seimo komisijos - ar Lietuva jau pagerbė visus savo kovotojus už laisvę? Ar jau nebeturime savų žmonių, vertų dėkingumo? Ir ką apie tai mano visuomeninių organizacijų atstovai, siūlę visai kitas kandidatūras?
 Panevėžio raj. Karsakiškio seniūnijoje, Stumbriškyje, 1863 m. sukilimo dalyvių palaidojimo vietą ilgą laiką žymėjo bevardis akmuo su kryžiumi. Panevėžio rajono savivaldybės iniciatyva pagaminta ir sumontuota atminimo lenta, įamžinanti didvyrių atminimą.
Prasidėjus 1863 – 1864 m. sukilimui, Panevėžyje ir apylinkėse vienas iš vadų Eliziejus Liutkevičiaus organizavo sukilėlių būrį. Laikėsi jie Žaliojoje girioje. E. Liutkevičius lankydavo netoliese esančius kaimus, kviesdavo kaimo vyrus prisidėti prie kilnaus tikslo. 1863 m. balandį laimėjo kautynes prie Karsakiškio. Žaliojoje girioje laikėsi ir Igno Leskausko vadovaujamas būrys. 1863 m. vasarą sukilimas kilo Stumbriškio kaime. Vieno apsilankymo metu sukilėliai užėmė čia buvusį valsčiaus centrą ir „magaziną“. Tuo metu tai buvo stambus apylinkės centras. „Magazine“ – didžiuliame sandėlyje – buvo laikomos visos apskrities grūdų atsargos. Caro kariuomenės kazokai buvo pasiųsti išblaškyti sukilėlius ir atsiimti valsčiaus centrą. Pasak vietos gyventojų, susidūrimo metu galėjo žūti apie 12 sukilėlių, tarpe jų – ir karininkas. Keli sukilėliai pateko į nelaisvę, vėliau jie buvo pakarti. Žuvusieji ilsisi dviejų upelių – Varupio ir Pyvesos – santakoje  V. Rakutis Gruodžio 4 d. vykusiame pirmajame naujosios Seimo kadencijos Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje komisijos pirmininku išrinktas Seimo narys prof. dr. Valdas Rakutis.
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija buvo sukurta siekiant užtikrinti Lietuvos valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir perdavimo ateities kartoms funkcijas. Prie Komisijos taip pat sudaroma Visuomeninė taryba, į kurią savo atstovus deleguoja registruotos asociacijos, taip pat bendruomeninės organizacijos, savo veikla susijusios su pasipriešinimo sovietinei okupacijai kova. Išrinktasis komisijos pirmininkas – profesorius, mokslinę ir darbo patirtį istorijos, laisvės kovų ir karo istorijos srityse sukaupęs profesionalas. LRS inf.  R. Kaminsko nuotr. Lapkričio 29 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Martyno Jankaus (1858-1946) paminklinio biusto (skulpt. Bernardas Bučas) buvo paminėtos Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos (Tilžės) Akto 102-ąsias metines.
Pagerbime dalyvavo Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas, kun. Saulius Juozaitis, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrėjai , Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis bei Kauno Sąjūdžio atstovai. 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje susirinkę 53 Mažosios Lietuvos visuomenininkai įsteigė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, kuri po dviejų savaičių, 1918 m. lapkričio 30 d., priėmė „Pareiškimą“, vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
May 2023
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
