Seimo Laisvės premijų komisija parlamentui siūlo 2020 m. Laisvės premiją, kuri kasmet iškilmingai įteikiama Laisvės gynėjų dieną - sausio 13-ąją, skirti Baltarusijos demokratinei opozicijai. Pasirodžius šiai žiniai, žmonės klausia naujai „iškeptos" Seimo komisijos - ar Lietuva jau pagerbė visus savo kovotojus už laisvę? Ar jau nebeturime savų žmonių, vertų dėkingumo? Ir ką apie tai mano visuomeninių organizacijų atstovai, siūlę visai kitas kandidatūras?
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas mano, jog Baltarusijos opoziciją, vis dar tęsiančią savo kovą, galima įvertinti kokia nors kita proga. „Pirmiausia gal reikia Lietuvai nusipelniusius žmones pagerbti. Ypač tos, jau išeinančios, kartos žmones. Gerai, kad 2018 metais Laisvės premija buvo įteikta septyniems partizanams, kovojusiems prieš sovietų okupaciją, nes keletas jų šiandien jau mirę. Todėl gera, kad dar spėjome padėkoti už paaukotą gyvenimą, išreikšti pagarbą", - sakė J.Burokas.
Pasak jo, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga šių metų Laisvės premijos apdovanojimui teikė Simo Kudirkos, 1970 metais tapusio kovos už laisvę simboliu, kandidatūrą. Tais metais visas pasaulis sužinojo lietuvio jūreivio Simo Kudirkos istoriją, kai šis mėgino pabėgti iš Sovietų Sąjungos į JAV. Peršokęs iš sovietinio žvejybos laivo „Sovetskaja Litva", kuriame dirbo, į JAV pakrančių apsaugos katerį „Vigilant", vyras pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Jis buvo apkaltintas Tėvynės išdavimu ir teisiamas. Teismo posėdyje 1971 m. gegužės mėn. S.Kudirka atsisakė valstybės skirto advokato. Drąsiai pasisakė dėl Lietuvos padėties, pabrėždamas, kad Lietuva yra okupuota Sovietų Sąjungos, kalbėjo apie Lietuvos partizanų likimą, apie Sibiro tremtinius, apie Lietuvos asimiliaciją ir apie visą sovietinę sistemą.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas nedaugžodžiavo: „Lietuvoje turime savų kovotojų už laisvę, iškilių žmonių, kurie verti Laisvės premijos. Negalėčiau griežtai prieštarauti, jog apdovanojimas buvo skirtas Baltarusijos opozicijai, bet jei tektų balsuoti, pasisakyčiau, jog Laisvės premiją reikėtų skirti mūsų valstybės piliečiams - Lietuvos žmonės turėtų būti prioritetas."
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininkas Giedrius Gataveckas, paklaustas, kaip vertina sprendimą Laisvės premiją skirti Baltarusijos opozicijai, sakė, manąs, jog turime didelę bėdą - nesugebame įvertinti ir pagerbti savų žmonių.
Pasak Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininko, toks Seimo komisijos sprendimas nuvylė. „Juk turime tiek nusipelniusių premijos Lietuvos žmonių. Pavyzdžiui, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis kunigas Robertas Grigas, disidentas Petras Plumpa, kuris, kaip sakoma, daugiau negu pusę gyvenimo atsėdėjęs, - sakė G.Gataveckas. - Man dar vienas dalykas labai keistai atrodo. Laisvės premija įkainota 5 tūkst. eurų. Ir nesvarbu, kiek žmonių ją gauna. Kai prieš keletą metų ją gavo 7 partizanai, jiems nė po tūkstantį eurų nesusidarė. Suprantu, čia kalbame apie pagarbą. Bet, žiūrint kitaip, tai Ivaškevičius, parašęs knygą, dergiančią partizanus, gauna nacionalinę kultūros premiją, kuri yra 30 tūkstančių eurų. Man tai protu nesuvokiamas dalykas - ta pakrypusi vertybių skalė."
Situaciją komentuoja Seimo Laisvės premijų komisijos narys Eugenijus Jovaiša:
Norėtumėte žinoti, kaip balsavome? 4 balsai, tarp jų ir mano, buvo už pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvį kunigą Robertą Grigą, 6 - už baltarusius. Baltarusijos palaikymas yra gerai, bet Baltarusijos opoziciją galima ir kitaip palaikyti. O čia yra mūsų Laisvės premija ir reikia pirmiausia galvoti apie tuos iškovojimus, kurie buvo padaryti, jog mes turėtume laisvę. Pirmiausia mums reikia pagerbti, tikrąja to žodžio prasme, mūsų didvyrius.
Savo kalboje Laisvės premijų komisijoje aš pasakiau: „Gerbiamieji, 1991 sausio 13 dieną aš čia, prie Seimo, buvau ir tą baisiąją naktį, kai žvangėjo tankų vikšrai, kai artėjo rytas ir kai kunigas Robertas Grigas ėmėsi pamaldų. Mes, kiekvienas, ten buvęs, su baime ir su drebančiomis kojomis, vieni daugiau, kiti mažiau, klausėmės kunigo R.Grigo prakalbos. Ir tai buvo neišdildomas įspūdis, kurį aš atsinešu iki šios dienos. Aš balsuoju už Robertą Grigą." Deja, už Baltarusijos opoziciją komisijoje buvo daugiau balsų.
Pasak jo, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga šių metų Laisvės premijos apdovanojimui teikė Simo Kudirkos, 1970 metais tapusio kovos už laisvę simboliu, kandidatūrą. Tais metais visas pasaulis sužinojo lietuvio jūreivio Simo Kudirkos istoriją, kai šis mėgino pabėgti iš Sovietų Sąjungos į JAV. Peršokęs iš sovietinio žvejybos laivo „Sovetskaja Litva", kuriame dirbo, į JAV pakrančių apsaugos katerį „Vigilant", vyras pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Jis buvo apkaltintas Tėvynės išdavimu ir teisiamas. Teismo posėdyje 1971 m. gegužės mėn. S.Kudirka atsisakė valstybės skirto advokato. Drąsiai pasisakė dėl Lietuvos padėties, pabrėždamas, kad Lietuva yra okupuota Sovietų Sąjungos, kalbėjo apie Lietuvos partizanų likimą, apie Sibiro tremtinius, apie Lietuvos asimiliaciją ir apie visą sovietinę sistemą.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas nedaugžodžiavo: „Lietuvoje turime savų kovotojų už laisvę, iškilių žmonių, kurie verti Laisvės premijos. Negalėčiau griežtai prieštarauti, jog apdovanojimas buvo skirtas Baltarusijos opozicijai, bet jei tektų balsuoti, pasisakyčiau, jog Laisvės premiją reikėtų skirti mūsų valstybės piliečiams - Lietuvos žmonės turėtų būti prioritetas."
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininkas Giedrius Gataveckas, paklaustas, kaip vertina sprendimą Laisvės premiją skirti Baltarusijos opozicijai, sakė, manąs, jog turime didelę bėdą - nesugebame įvertinti ir pagerbti savų žmonių.
Pasak Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininko, toks Seimo komisijos sprendimas nuvylė. „Juk turime tiek nusipelniusių premijos Lietuvos žmonių. Pavyzdžiui, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis kunigas Robertas Grigas, disidentas Petras Plumpa, kuris, kaip sakoma, daugiau negu pusę gyvenimo atsėdėjęs, - sakė G.Gataveckas. - Man dar vienas dalykas labai keistai atrodo. Laisvės premija įkainota 5 tūkst. eurų. Ir nesvarbu, kiek žmonių ją gauna. Kai prieš keletą metų ją gavo 7 partizanai, jiems nė po tūkstantį eurų nesusidarė. Suprantu, čia kalbame apie pagarbą. Bet, žiūrint kitaip, tai Ivaškevičius, parašęs knygą, dergiančią partizanus, gauna nacionalinę kultūros premiją, kuri yra 30 tūkstančių eurų. Man tai protu nesuvokiamas dalykas - ta pakrypusi vertybių skalė."
Situaciją komentuoja Seimo Laisvės premijų komisijos narys Eugenijus Jovaiša:
Norėtumėte žinoti, kaip balsavome? 4 balsai, tarp jų ir mano, buvo už pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvį kunigą Robertą Grigą, 6 - už baltarusius. Baltarusijos palaikymas yra gerai, bet Baltarusijos opoziciją galima ir kitaip palaikyti. O čia yra mūsų Laisvės premija ir reikia pirmiausia galvoti apie tuos iškovojimus, kurie buvo padaryti, jog mes turėtume laisvę. Pirmiausia mums reikia pagerbti, tikrąja to žodžio prasme, mūsų didvyrius.
Savo kalboje Laisvės premijų komisijoje aš pasakiau: „Gerbiamieji, 1991 sausio 13 dieną aš čia, prie Seimo, buvau ir tą baisiąją naktį, kai žvangėjo tankų vikšrai, kai artėjo rytas ir kai kunigas Robertas Grigas ėmėsi pamaldų. Mes, kiekvienas, ten buvęs, su baime ir su drebančiomis kojomis, vieni daugiau, kiti mažiau, klausėmės kunigo R.Grigo prakalbos. Ir tai buvo neišdildomas įspūdis, kurį aš atsinešu iki šios dienos. Aš balsuoju už Robertą Grigą." Deja, už Baltarusijos opoziciją komisijoje buvo daugiau balsų.
RSS Feed
