|
|
 Rusijos agresija prieš Ukrainą buvo neišvengiama. Karas atnešė baisias kančias ir netektis ukrainiečių tautai. Taip pat kenčia sutikę tapti valdžios sraigteliais paprasti Rusijos piliečiai. Bet pirmiausia tai didžiulė bėda agresijos aukoms – Ukrainos žmonėms. Ir jau visai neapsakoma tragedija tiems, kurie šiame kare praranda artimuosius. Šeimos narius. Taip pat bičiulius, draugus, kaimynus.
Daugiau : Takoskyrų metas
1 Comment
Šalies didmiesčiuose sekmadienį pradedama rinkti parama daiktais, kurie bus skirti nuo Rusijos karinės invazijos nukentėjusiems ukrainiečiams.
Šalies gyventojai kviečiami atnešti daiktų, reikalingų Ukrainos žmonėms gelbstintis nuo karo, ieškant kur prisiglausti ar pasislėpti: antklodžių, pagalvių, patalynės, miegmaišių, paklotų, rankšluosčių, žiemos sezonui tinkamų šiltų drabužių ir batų. Daugiau : Didmiesčiuose pradedama rinkti parama daiktais nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsisakė Vašingtono pasiūlymo padėti jį evakuoti iš Ukrainos.
V. Zelenskis sakė, kad „kova vyksta čia. Man reikia amunicijos, o ne evakuacijos“, – pranešė „Associated Press“, remdamasi aukšto rango žvalgybos pareigūnu, tiesiogiai susipažinusiu su šiuo pokalbiu. Daugiau : Ukrainos prezidentas apie JAV pasiūlymą jį evakuoti: kova vyksta čia Lietuvoje vasario 24-osios pavakare prasidėjo Rusijos invaziją patiriančios Ukrainos palaikymo akcijos. Jos vyko penkiuose šalies didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – bei mažesniuose miestuose.
Prie Panevėžio miesto savivaldybės buvo giedami Lietuvos ir Ukrainos himnai, o panevėžiečiai rankose laikė Lietuvos ir Ukrainos valstybinę simboliką. Be to, rankose švietė žvakės, žybsėjo žibintuvėliai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.
Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/konfliktai-nelaimes/v-putinas-paskelbe-karine-operacija-ukrainoje-kijeve-ir-mariupolyje-girdimi-sprogimai-1065367 Esant milžiniškai įtampai ne tik aplink Ukrainą, bet ir visą regioną, kurios dalis yra ir Baltijos šalys, negali nestebinti ta sumaištis Lietuvoje, įskaitant svarbiomis valstybei dienomis.
Vienas šio reiškinio elementų – bandymas perrašyti mūsų istoriją, pradedant nuo Sąjūdžio gimimo ir tos istorijos personifikacija per vieną asmenį, užmirštant, kad yra gyvi dar tų įvykių liudininkai bei dalyviai, kurie širdyje taip ir liko sąjūdininkais. Daugiau : Tegu nesupyksta V. Landsbergio šalininkai už šią tiesą  Vasario 18 d. - Kazio Škirpos (1895-1979) gimtadienis. Tą dieną jam sukanka jam 127 metai.
1940-aisiais niekas taip išraiškingai neprotestavo prieš Lietuvos okupaciją, kaip K. Škirpa. Tuo metu jis buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Berlyne. Apie jo veiksmus, priešinantis sovietų bandymams perimti Lietuvos pasiuntinybę Berlyne, plačiai rašė ne tik užsienio lietuvių, bet didžioji Vakarų spauda - amerikiečių, švedų, šveicarų, etc. Senstu. Bet gal ir gerai, nes pamenu 1987-1988 Vasario 16-ąsias, kai vakarais miestų tamsiose tarpuvartėse taip pat stovėdavo autobusai, prikimšti saugumiečių. Kai bet kas galėjo paklausti – ko čia atėjai, kur eini ir ką veiki, kodėl nedirbi, parodyk kišenes, ką čia nešiesi? Ir visi prisimenam, kaip okupantai prieš ir po Sausio 13-sios stabdė ir tikrino mašinas ir autobusus.
Daugiau : Tikrą valstybę mes dar tik turim sukurti  Nežinau, ar Nepriklausomybės Tėvai, pasirašydami Vasario -16 aktą, galėjo pagalvoti, kad 104-ais Nepriklausomybės paskelbimo metais gyvensime ne demokratinėje, o policinėje valstybėje, kur policija imsis ginti valdžią nuo kritikos ir įves faktinę cenzūrą, tikrins "prieš valdžią nukreiptus" plakatus bei pravedinės PREVENCINIUS pokalbius su tokių plakatų turėtojais. Prieš valdžią nukreiptus, ne prieš Valstybę. Štai skirtumas, kurio nemato valdžia, per metus spėjusi susitapatinti su Valstybe ir pasijutusi net aukščiau jos Konstitucijos.
Konstitucija draudžia varžyti žmonių įsitikinimus, suteikia jiems teisę kritikuoti valdžią ir sako, kad cenzūra yra draudžiama. Ką turime šiandien? Valdžios įrankiu paverstą ir cenzūra užsiimančią policiją? Tuo pažemintus pareigūnus ir žmones? Laisvę su suvaržymais? Policijai pranešus apie priemones, kurių bus imtasi siekiant užtikrinti, kad vasario 16-ąją niekas nešvilptų Vytautui Landsbergiui, kai jis kalbės iš Signatarų namų balkono, bei pagrasinus baudomis tiems, kurie švilpimais...
Daugiau : „Dieve, mano! Negi mes perėmėm tą stalininę strategiją?“  Kai pagalvoji, iš istorijos gelmenų iškilusi Respublika buvo toksai didelis stebuklas, kad formalūs ir neformalūs Lietuvos pasakojimo kūrėjai, regis, iki šiol tebėra apakinti jos šviesos, vietoj viso vaizdo dažnai matydami šešėlius, prieš kai kuriuos epizodus iš viso užsimerkdami ar juos traktuodami pagal svetimų užduotą toną.
Daugiau : Prašymas istorikams: neleiskite juodinti istorijos Lietuvos Respublikos istorija turtinga savo reikšmingomis ir svarbiomis datomis, tačiau pati svarbiausioji ir pagrindinė yra 1918 metų Vasario 16-oji. Į ją remiasi mūsų Valstybės gyvavimo ir visos kitos datos. Vasario 16-oji – tai mūsų Valstybės atkūrimo diena, kuri turėtų būti reikšminga kiekvienam savo Tėvynę mylinčiam lietuviui ir sąmoningam mūsų šalies piliečiui.
Daugiau : Prie Vasario 16-osios slenksčio... 10.30 val. Šv. Mišios už Lietuvą ir Lietuvos žmones
Prie miesto Savivaldybės 12 val. Iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija Laisvės a. Trispalvė vaizdinė projekcija „Lietuvos istorija kalba“ (ant miesto Savivaldybės pastato) Instaliacija „Laisvės paukščiai“ 14 val. Filmas „Nova Lituania“ (Lietuva, drama, istorinis, 2019, rež. K. Kaupinis) Kino centre „Garsas“ 18 val. Renginių salėje Arvydo Vilčinsko koncertas „Grįžtu namo…“Panevėžio bendruomenių rūmuose 18 val. Jaunimo studijos pasirodymas „(Ne)pavykęs minėjimas“, vad. D. Klementjeva. Panevėžio teatre „Menas“  Ne viską užfiksuoja dokumentai. Neretai politikai keičiasi nuomonėmis prie keturių akių, išanalizuoja visas galimas pasekmes (tiek vidines, tiek išorines), po to skelbiami susitarimai (atskiri konfidencialūs pokalbiai, nors ir svarbūs, gali likti nežinomybėje).
Draugiškuose pokalbiuose atsiskleidžia vidinės nuotaikos. Tai suvokiau studijų metais, nors politikoje dar nedalyvavau, bet susitikau nė vieną ryškią asmenybę, turėjusia įtakos mano savimonei. Daugiau : Asmeniniai kontaktai ir kelias į nepriklausomybę Sąjūdžio istorija neįtikėtinai klastojama. Todėl savaime įdomūs ir vertingi prof. B. Genzelio atsiminimai ypač svarbūs. Sukurtas Laisvės kovai vadovavusio vienintelio drąsaus ir išmintingo Vado mitas visiškai paslėpė ir ištrynė iš atminties tikrąsias aplinkybes, kuriomis po didelių abejonių ir svyravimų galiausiai buvo pasiryžta skelbti Kovo 11-osios Aktą.
Daugiau : Klastotės: ne visi žino, jog tai iš esmės yra vieno asmens nuopelnas  .Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, vilniečiai ir miesto svečiai švęs įsimintinai – kaip visada vyks šventinė jaunimo eisena, vyks minėjimas prie Signatarų namų, taip pat laukia įspūdingas koncertas bei simboliniai 30 laužų Gedimino prospekte, vyks kiti šventiniai renginiai.
 Vasario 4 dieną Kaune vyko susitikimas su Sąjūdžio grupės steigėju (1989) Jūrų klube prie Kauno SDAALR (Savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyriaus nariu dim. kpt. Ričardu Kešiu.
Susitikimo metu buvo prisimintos akimirkos iš dim. kpt. R. Kešio tarnybos Lietuvos kariuomenėje (1990-2001), giminystės saitai su Lietuvos valstybės kariniu veikėju, žvalgu ir diplomatu Jonu Budriu (iki 1922 m. Jonas Polovinskas 1889 – 1964), Sąjūdžio pilietinio dalyvavimo akcijos ir kiti dalykai. Garbė Lietuvos kariuomenės savanoriams ir Nepriklausomybės gynėjams! Visada juos prisiminkime ir tinkamai pagerbkime!  Stebint buvusių ir esamų valdžios žmonių, politikos komentatorių, į propagandininkų vaidmenį įsijautusių žurnalistų ir „visuomenėje žinomų žmonių“ reakcijas į sausio 13-osios įvykius savaime kyla „tai jau matyta“ jausmas. Prieš šiek tiek daugiau negu trisdešimt metų Lietuvos radijuje ir televizijoje, „Tiesoje“ ir „Komjaunimo tiesoje“, kituose leidiniuose ritosi švento pasipiktinimo ir smerkimo bangos dėl „saujelės atplaišų“, „buržuazinių nacionalistų ir klerikalų“, „reakcionierių ir tamsybininkų“, „radikalų ir ekstremistų“ „tarybinės santvarkos nekentėjų ir šmeižikų“ surengto mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo. Tokios pat bangos ritasi po Laisvės gynėjų dienos minėjimo – nieko nesiaiškinant ir net nemėginant gilintis į šio anaiptol ne kasdienio įvykio priežastis visi jo dalyviai urmu apšaukti baubiančia minia..
Daugiau : .Anti-sausio 13-oji  Grįžti prie prisiminimų paskatino kardinolo Sigito Tamkevičiaus straipsnis „Ne už tokią Lietuvą kovojome okupacijos metais“ . Kardinolas apmąsto savo nueitą kelią – ko tikėtasi ir kokia yra nūdienos Lietuva.
Taip ne vienas mąsto. Kodėl taip atsitiko? Išduotos Sąjūdžio idėjos, juodinami Sąjūdžio pirmeiviai, politiniai kaliniai, neaišku iš kur mūsų horizonte pasirodo vienas ar kitas veikėjas. Ta proga norisi prisiminti, kaip formavosi taikaus pasipriešinimo judėjimas, atvedęs į Nepriklausomybę. Kada pasukome ne tuo keliu? Kaip tai atsitiko? Daugiau : KADA PASUKOME NE TUO KELIU? Gedimino nuomonė :
Perlojoje ant Vytauto paminklo parašyta: „Vytaute , Didysai ! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis“. Pažiūrėjęs , filmuką apie rėmusius ukrainiečius ir apdovanotuosius, pagalvojau, kad Lietuva bus gyva bent tol, kol bus gyvas bent vienas net nebuvęs kareiviu, bet be galo norintis, kad kiti jį tokiu laikytų. Daugiau : https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000198641/trembita-ukrainos-apdovanojimai-lietuvos-savanoriams?jwsource=fb&fbclid=IwAR2-d40XC-Vjx5Uncgz1AqerGAD0QSGeMjOe9ZZ6nloDnY_6WYTqOxsOAkw |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
April 2025
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
