Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius
NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ SĄJUNGA PANEVĖŽIO SKYRIUS
  • Naujienos iš Lietuvos
  • Renginiai, laiškai
  • Laisvės gynėjai panevėžiečiai 1991 m.
  • Medalis "Nepriklausomybės gynėjui"
  • Apie mus
  • Jie žuvo už Lietuvos laisvę
  • Prisiminimai
  • Galerija
  • Apie mus rašo...
  • Video
  • Įstatai
  • Kontaktai
  • Naudingos nuorodos

Vidmantas Valiušaitis. Prisimenant Kazį Škirpą

19/2/2022

0 Comments

 
Picture
Vasario 18 d. - Kazio Škirpos (1895-1979) gimtadienis. Tą dieną jam  sukanka jam 127 metai.
1940-aisiais niekas taip išraiškingai neprotestavo prieš Lietuvos okupaciją, kaip K. Škirpa. Tuo metu jis buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Berlyne. Apie jo veiksmus, priešinantis sovietų bandymams perimti Lietuvos pasiuntinybę Berlyne, plačiai rašė ne tik užsienio lietuvių, bet didžioji Vakarų spauda - amerikiečių, švedų, šveicarų, etc.
​

Tinkama proga šiandien tai priminti.
KAZIO ŠKIRPOS PROTESTAS, ĮTEIKTAS VOKIETIJOS VYRIAUSYBEI
Lietuvos Pasiuntinybė Vokietijoje
Nr. 3991
Berlynas, 1940 m. liepos 21 d.
Jo Ekscelencijai
Ponui von Ribbentropp,
Reicho Užsienių Reikalų Ministrui,
Berlyne
Pone Reicho Ministre,
Turiu garbės Jūsų Ekscelencijai pareikšti kas seka:
Kaip jau yra žinoma, Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjunga, pasinaudodama nereikšmingu ir nepagrįstu pretekstu, 1940 m. birželio 14 d. įteikė Lietuvai ultimatumą, kuriuo buvo reikalaujama:
1. Priversti konstitucinę Lietuvos Vyriausybę atsistatydinti.
2. Nenurodant teisiškai pagrįstos kaltės, patraukti teismo atsakomybėn Vidaus Reikalų Ministrą ir Saugumo Departamento Direktorių ir
3. Leisti neapribotam sovietų karinių pajėgų skaičiui įžygiuoti į Lietuvą.
Kitą dieną rusų raudonoji armija, kuri perėjo Lietuvos sieną, užpuolusi lietuvių pasienio sargybas, užėmė visą Lietuvą. Vėliau specialiai iš Maskvos atsiųsto sovietų aukšto valdininko mums buvo primesta tariamoji vyriausybė ir Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjunga paėmė į savo rankas viso valdymo kontrolę.
Norint galutinai Lietuvą prijungti prie Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos, š. m. birželio 14 d. buvo padaryti rinkimai į Seimą, kuris visiškai suklastojo lietuvių tautos valią.
Kad nuslopinus bet kokį pasipriešinimo pasireiškimą, dar prieš rinkimus buvo uždarytos visos lietuviškos draugijos ir organizacijos, pašalinant redaktorius buvo išprievartauta lietuvių spauda ir suimti daugiau ar mažiau visuomeniniame gyvenime įtakingi žmonės. Valstybinių įstaigų vedėjais, ypatingai saugumo policijoje, buvo paskirti asmens, kurie anksčiau buvo vieši Lietuvos Valstybės priešai.
Komunistų partija buvo vienintelė politinė organizacija, kuri galėjo legaliai veikti. Ji viena tik turėjo sprendžiamosios įtakos į minėtus rinkimus. Tebuvo leistas vienas kandidatų sąrašas ir būtent komunistų partijai priimtinas.
Kad kuo platesnes mases privertus dalyvauti rinkimuose, kiekvienam, kuris nenorėtų dalyvauti balsavime, buvo grasinama paskelbti esant tautos priešu ir, be to, buvo labai kontroliuojama balsuojantieji asmenys.
Netrukus pasirodė, kad tokiose sąlygose išrinktas seimas buvo komunistų rankose, taigi ir Socialistinių Sovietų Respublikų Vyriausybės aklas įrankis. Šiandien, 1940 m. liepos 21 d., Seimas priėmė nutarimą krašto viduje įvesti sovietų santvarką ir Lietuvą prijungti prie Rusijos-Sovietų Respublikų Sąjungos.
Visos šios Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos priemonės sudaro flagrantiškiausį pažeidimą visų tarp Lietuvos Respublikos ir Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos pasirašytų sutarčių, o ypatingai:
1. 1920 m. liepos 12 d. Taikos Sutarties, kuria Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjunga, kaipo buvusios caristinės Rusijos įpėdinė, be jokių rezervų pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir savarankiškumą ir visiems amžiams atsisakė nuo suverenumo teisių, kurių Rusija yra anksčiau turėjusi Lietuvos atžvilgiu (žiūr. 1 str.).
2. 1926 m. rugsėjo 22 d. Nepuolimo Pakto ir jo 1931 m. gegužės 6 d. ir 1934 m. balandžio 4 d. pratęsimus. Šia sutartimi Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjunga pasižadėjo visais atžvilgiais respektuoti Lietuvos suverenumą, o taip pat jos teritorinį integralumą ir neliečiamybę (žiūr. 2 str.), ir susilaikyti nuo bet kurio jėgos panaudojimo (žiūr. 3 str.).
3. 1939 m. spalių 10 d. Savitarpės Pagalbos Sutarties, kuria Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjunga dar kartą iškilmingai Lietuvą patikrino jokiais atvejais nepaliesti Lietuvos Valstybės suverenumo ir jos vidaus santvarkos.
Turėdamas galvoje visas šias aplinkybes, kaipo konstitucinių Lietuvos Respublikos organų atitinkamai prie Vokietijos Reicho akredituotas Pasiuntinys, laikau būtina pareikšti iškilmingiausią ir tvirčiausią protestą prieš Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos padarytą mano kraštui prievartą ir Lietuvos suverenumo bei valstybinės nepriklausomybės paglemžimą, nes aukščiau pažymėtas Seimo nutarimas, padarytas Rusų okupantams verčiant, yra ne kas kita, kaip negirdėtas lietuvių tautos valios pareiškimo suklastojimas, kuris yra priešingas Lietuvos Valstybės interesams, o taip pat ir teisei tautoms laisvai apsispręsti. Todėl jis nė kokiu atveju negali būti pripažintas turįs juridinės galios.
Naudodamasis šia proga prašau malonėti, Ekscelencija, priimti mano aukščiausios pagarbos pareiškimą.
[Pasirašo] K. Škirpa,
Lietuvos Nepaprastas Pasiuntinys ir Ig[aliotasis] Ministras
* * *
Štai pora spaudos atsliepimų.
Savaitraštis "Keleivis", 1940 m. rugpjūčio 14 d.
RUSAI NEPAIMA LIETUVOS PASIUNTINYBĖS BERLYNE
Dvi atakos pasibaigė niekais
Škirpos dvorninkas su šluota atrėmė Stalino diplomatus
Associated Press praneša įdomių dalykų apie Lietuvos pasiuntinybę Berlyne. Sako, bolševikai iš Sovietų ambasados jau du kartu bandę išmesti Lietuvos atstovą Škirpą ir paimti atstovybę į savo rankas, bet abu kartu buvę atremti.
Prijungę Lietuvą prie Rusijos, bolševikai paskelbė, kad buvusiems Lietuvos pasiuntiniams užsieniuose jie atima pilietybę ir liepia perduoti atstovybes su visais dokumentais Sovietų ambasadoms. Lietuvos pasiuntiniai pareiškė šitų įsakymų nepaisysią, nes nei Maskvos, nei Kauno bolševikai neturi teisės tokius įsakymus davinėti.
Associated Press sako, kad Vokietijos užsienio reikalų ministerija dabar svarstanti klausimą, ar Maskva turi kokio pagrindo prie Lietuvos pasiuntinybės Berlyne kabinėtis, ar ne. Klausimas esąs labai opus ir vokiečių diplomatai esą labai atsargūs.
Bet bolševikai ceremonijų nepripažįsta. Pereitą šeštadienį iš rusų ambasados Berlyne keli Stalino diplomatai atvykę Lietuvos pasiuntinybėn ir pareikalavę, kad pasiuntinys Kazys Škirpa tuojau su savo tarnautojais iš ten išsikraustytų. Bet Škirpa ne pėsčias. Jis liepė rusams išsinešdinti. Rusai nenorėjo eiti, bet buvo išvyti ir išėjo koliodami Škirpą rusiškais keiksmažodžiais.
Pereitą sekmadienį keli rusai iš Sovietų ambasados vėl atvažiavo automobiliu prie Lietuvos atstovybės ir paskambino į vartus. Iš vidaus priėjo prie vartų kiemsargis ir paklausė, ko jie nori.
„Ne tavo dalykas!“ – šiurkščiai atkirto rusai. „Atidaryk vartus. Dabar jau mes čia ponai!“
Tarnas nuėjo atgal, palikdamas tuos „ponus“ už vartų.
„Užrakink geležinius vartus ir be mano žinios nieko į vidų neįleisk“, – pasakė jam Kazys Škirpa.
Kiemsargis vėl nuėjo prie vartų. Rusai vis stovėjo antroj pusėj ir laukė. Kai kiemsargis vartus užrakino, jie baisiai supyko ir pradėjo iš naujo skambinti. Kiemsargis atėjo su šluota prie vartų, parodė stiprų šluotkotį ir liepė Stalino diplomatams eiti šalin. Jie pastovėjo kiek ir nuėjo vėl keikdamiesi.
* * *
Savaitraštis "Amerika", 1940 m. rugpjūčio 16 d.
PULK. K. ŠKIRPA GINA LIETUVOS ATSTOVYBĘ
BERLYNAS. – Lietuvos ministeris ir nepaprastas pasiuntinys Berlyne pulk. Kazys Škirpa atsisako perduoti Sovietų Rusijos atstovybės nariams Lietuvos atstovybės namus ir archyvą. Sovietai du kartu mėgino įsibrauti į atstovybės vidų ir užimti rūmus, bet pulk. Škirpa griežtai atsisakė juos įsileisti.
Sovietų agentai mėgino rugpjūčio 9 d. ir.11 d. Antrą kartą du jų išbuvo prie pasiuntinybės vartų nuo 9 val. ryto iki 5 val. vakaro, bet turėjo sugrįžti nieko nepešę.
Romoje Sovietų atstovui pasisekė Lietuvos pasiuntinybę perimti. Ją perdavė Lietuvos atstovybės sekretorius. Kur ministeris Lozoraitis tuo laiku buvo, dar nežinoma. Italijos vyriausybė atsisakė ką nors daryti ir savo tylėjimu ji suteikė Sovietų Rusijos atstovybei teisę perimti Lietuvos atstovybę. Lietuvos atstovas prie Šventojo Sosto Stasys Girdvainis turėjo ilgą pasikalbėjimą su popiežiumi.
Kazio Škirpos, Lietuvos atstovo Berlyne, didvyriškas priešinimasis Sovietų Rusijos agentams, mėginatiems perimti Lietuvos atstovybę, stebina plačiąją visuomenę. Amerikiečių laikraščiai jo žygiui teikia didelės reikšmės. Jo elgesiu džiaugiasi visi lietuviai.
Pulk. Škirpos negalime užmiršti. Juk jis pirmas Lietuvos kariuomenės savanoris. Jis pasižymėjęs Lietuvos nepriklausomybės kovose. Turime atsiminti ir kitą jo garbingą žygį. Kai 1938 m. Lietuva buvo priversta užmegzti diplomatinius santykius su Lenkija, Kazys Škirpa buvo paskirtas Lietuvos atstovu Lenkijai. Jis paskyrimą priėmė, tačiau savo išoriniu elgesiu dar kartą parodė pasauliui, kad Lenkija yra sulaužiusi teisingumą.
Škirpa nesutiko važiuoti į Varšuva per atidarytą Lietuvos-Lenkijos administracinę sieną. Jis iš Kauno į Varšuvą nuvyko per Prūsiją. Jis aplenkė lenkų priverstą atidaryti sieną, pareikšdamas dorovinį protestą prieš prievartą, prieš smurtą. Žinoma, tai atskiro žmogaus žygis, negalįs pakeisti tarptautinės padėties, bet tuo labiau jis žymus, nes liudijąs, kad jėga dar nesudaro teisės.
Škirpa šviesiai rodo lietuviui kelią, kaip kovoti dėl savo teisių. Aplink jį rikiuotis ir pareiga, ir garbė.






0 Comments



Leave a Reply.

             Tautiška giesmė
       Žodžiai apie Tėvynę
    Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. 
    Many jo niekas nenutildys.
    Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa,
    Ir naujo atgimimo viltys.

    1979 metų spalis 
    Romualdas Ozolas

    RSS Feed

    „LAISVĖS KOVŲ VIDEOTEKA“

    Archyvas

    March 2023
    February 2023
    January 2023
    December 2022
    November 2022
    October 2022
    September 2022
    August 2022
    July 2022
    June 2022
    April 2022
    March 2022
    February 2022
    January 2022
    December 2021
    November 2021
    October 2021
    September 2021
    August 2021
    July 2021
    June 2021
    May 2021
    April 2021
    March 2021
    February 2021
    January 2021
    December 2020
    November 2020
    October 2020
    September 2020
    August 2020
    July 2020
    June 2020
    May 2020
    April 2020
    March 2020
    February 2020
    January 2020
    December 2019
    November 2019
    October 2019
    September 2019
    August 2019
    April 2019
    March 2019
    February 2019
    January 2019
    November 2018
    October 2018
    August 2018
    July 2018
    June 2018
    April 2018
    March 2018
    February 2018
    January 2018
    December 2017
    November 2017
    October 2017
    August 2017
    July 2017
    June 2017
    May 2017
    April 2017
    March 2017
    February 2017
    January 2017
    December 2016
    November 2016
    October 2016
    September 2016
    August 2016
    July 2016
    June 2016
    May 2016
    March 2016
    February 2016
    January 2016
    December 2015
    November 2015
    October 2015
    September 2015
    August 2015
    July 2015
    April 2015
    March 2015
    February 2015
    January 2015
    December 2014
    November 2014
    October 2014
    September 2014
    August 2014
    July 2014
    June 2014
    May 2014
    April 2014
    March 2014
    February 2014
    January 2014
    December 2013
    November 2013
    October 2013

    Kategorijos

    All

    Puslapį administruoja      Leontina Telksnienė
    Mūsų draugai
    Picture
                      www.alkas.lt
                     www.tiesos.lt
    Picture
      VšĮ „Gintarinė svajonė“
    Lietuvos kariuomenės kūrėjų
    savanorių sąjunga
                   Bernardinai

    Picture
    Surask vietą
     pasaulyje,
    įrašęs adresą


    Free counters!
Powered by Create your own unique website with customizable templates.