|
|
 Rugpjūčio 29 dieną, Panevėžio rajone Vadoklių miestelyje atidengtas paminklas 1918–1920 m. Nepriklausomybės kovų Vadoklių valsčiaus savanoriams atminti. Paminklo autorius – Vadokliuose gyvenantis žinomas Lietuvos skulptorius profesorius Panevėžio rajono garbės pilietis Gediminas Karalius.
Daugiau skaityti: Atidengtas paminklas Vadoklių krašto savanoriams
0 Comments
Nepatogus rašytojas: Lietuvių Laisvės kelias baltarusiams. O ką darysim dėl savo Lietuvos?28/8/2020  Labai gražus lietuvaičių gestas ir palaikymas baltarusiams – tūkstančiai žmonių, nešini vėliavomis, gėlėmis, šypsenomis, rikiavosi į grandinę…. ir net kibosi už rankų. Idealiai išreklamuotas renginys, todėl būtina sudalyvauti – reportažai iš įvykio vietos sufleruoja linksmą, šventinę nuotaiką.
Labai gražu ir prasminga. Iš pažiūros – didingas ir daug ką žadantis reginys. Skaityti daugiau: Lietuvių Laisvės kelias baltarusiams. O ką darysim dėl savo Lietuvos? Rugsėjo 23-ąją Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus nariai rinkosi į renginį, kur buvo minima Europos diena stalinizmo aukoms atminti. Laikydamiesi visų saugumo reikalavimų, renginio dalyviai stebėjo režisierės Rasos Atkočiūnienės parengtą meninę kompoziciją „Trys seserys“, klausėsi solistų Jutos Butkevičiūtės ir Evaldo Vaikaso dainų, skirtų Laisvei, Lietuvai, trims Baltijos sesėms.
Taip pat buvo prisiminta tautos istorija, tos dienos emocijos ir vienybė. Po šventinio minėjimo radviliškiečiams savo koncertą padovanojo muzikos grupė „Tykiai“ iš Kuršėnų (vadovas Alvaidas Bernotas). Po koncerto visi žiūrovai vaišinosi pasieniečių koše ir arbata, o Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimą tęsė Mišios Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Pateikta pagal Radviliškio rajono savivaldybės informaciją.  Rugpjūčio 23-iąją - 31-osios Baltijos kelio metinės. Tačiau jokių valstybinių renginių šiam ypatingos svarbos įvykiui paminėti šiemet nebus. Užtat organizuojamas alternatyvus „Laisvės kelias“ - nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos. Tai esą bus Baltarusijos palaikymo akcija. Tačiau tokia idėja pašiurpino Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarus, kurie „Laisvės kelią“ vadina pasityčiojimu iš Baltijos kelio ir net Baltijos kelio vagyste dėl politinių tikslų.
visas tekstas : Pavogtas Baltijos kelias Tokiu pavadinimu išleista buvusio partizano, kovotojo su sovietiniai okupantais ir kolaborantais Jono Kadžionio – Bėdos prisiminimų pirmoji knyga.. Kuo ypatinga ir kuo skiriasi nuo kitų panašios paskirties leidinių? Iš pirmo žvilgsnio –lyg ir niekuo ypatingai nesiskirianti nuo kitų panašaus turinio prisiminimams skirtų leidinių. Bet tai tik iš pirmo žvilgsnio. Nes skaitytoją kaip mat pagauna lengvai skaitomas, gražia lietuviška kalba nenutrūkstamas pasakojimas nuo vaikystės dienų, nenudailinti ir nepagrąžinti partizanų šiokiadieniai, gausa nuotraukų tiek iš asmeninio, tiek iš partizanavimo dienų. Ir, kaip knygoje teigia autorius, pabandė „savo jausmus išreikšti eilėmis, taip lyg ir įamžindamas savo išgyvenimus“.
Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras. Žiūrėti: https://youtu.be/zwQbuhM2eM0  Rugpjūčio 21 d., vyko paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko 29-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.
18 val. prie paminklinio akmens vyko kario savanorio A. Sakalausko pagerbimo ceremonija. Renginyje dalyvavo A. Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė, artimieji, Seimo nariai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, Šaulių sąjungos nariai, patriotinių organizacijų nariai. Renginio metu buvo atliekamas Lietuvos Respublikos himnas, tylos minute buvo pagerbtas kario savanorio A. Sakalausko atminimas, nuaidėjo atminimo salvės, vyko gėlių padėjimo ceremonija, muzikinius kūrinius atliko Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“.  Marijampolės sav. Daukšiuose buvo paminėtos Žuvinto-Palių mūšio 75-osios metinės. Valstybinė vėliava iškelta prie Laisvės gynėjų paminklo, aplankyti kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę kapai, uždegtos žvakės, padėta gėlių, kovotojų atminimas pagerbtas tylos minute ir garbės salvėmis.
Pastebėtina, kad Daukšių, Riečių, Gudelių miestelių ir jų apylinkių gyventojai garbingai saugo ir didžiuojasi savo krašto istorine atmintimi. Taip pat vyko žuvusių Lietuvos partizanų pagerbimas Riečių, Gudelių ir Daukšių kapinėse.  Šiandien ( rugpjūčio 17 d.) Panevėžyje atsisveikinome su iškiliu Aukštaitijos partizanu Juozapu Streikumi. Partizanų vado palaikai buvo rasti tyrinėjant Našlaičių kapines Vilniuje.
Visa J.Streikaus-Stumbro šeima dalyvavo partizaniniame kare, jo tėvas 1945 metais apsuptas žuvo, tuomet kovoti išėjo jo sūnūs, sesuo. J.Streikaus NKVD smogikai nesugebėjo rasti, ne kartą jis net ir apsuptas išsiverždavo ir toliau kovodavo. ... 1958 metais su broliu ir dar vienu kovos draugu J.Streikus legalizavosi, patikėjęs saugumo vado pažadais, kad nebus suimti. Netrukus partizanas buvo suimtas neva už nelegalių ginklų laikymą, kankintas, teismo nuteistas mirties bausme sušaudant. J.Streikaus brolis buvo išvežtas į lagerį. Visas šios šeimos likimas vertas filmo. Dėl begalinio noro gyventi laisvoje šalyje. Ir dėl pasirengimo aukotis. Žr. daugiau  Jei prieš tris dešimtmečius būtų pasakę, jog savųjų valdžia paniekins valstybės gynėjų atminimą — argi kas būtų patikėjęs? Jei kas būtų pasakęs, kad atgavę laisvę pradėsim susinaikinimą, džiaugsimės prarasdami savastį, imsim niekinti savus ir garbinsim svetimuosius, kad išsilakstysim patys — tokį būtų vežę patikrinti. Kokiais tapome?
Skaityti daugiau: Žmonės sugrįš į Lietuvą tada, kai Lietuva sugrįš į žmones  .Aš didžiuojuosi mūsų Nepriklausomybės gynėjais, Lietuvos kariuomene, didžiuojuosi ir Lietuvos policija. Didžiuojamės ne tik puslaidininkių, tiksliųjų, medicinos, chemijos, bet ir daugelio kitų mokslo sričių mokslininkų pasaulinės reikšmės pasiekimais. Pelnytai didžiuojamės Lietuvos darbščiais ūkininkais, didžiuojamės mūsų pramonės gabių, darbščių verslininkų įspūdinga veikla kuriančia mūsų Tautos gerovę kaip kad ir talentingais daugelio sričių menininkais garsinančiais mūsų Valstybę.
.Iš visos Lietuvos tradiciniam suėjimui iš visų mūsų Tėvynės kampelių suvažiavo daugiau nei 1000 buvusių sovietinių lagerių, tremčių ir kalinių. Būta jaudinančių susitikimo minučių, juoko ir ašarų, prisiminimų ir liūdesio. Bet mūsų Tėvynės žiedas – buvę aktyvūs kovotojai su okupantais, vietiniais išdavikais ir sovietinės nomenklatūros - ir šiandien, nors galvas puošia sidabras, nors kartais ir judėti nelengva, nestokoja kovos dvasios. Jie sako: „tais baisiais okupacijos metais nenuleidome galvų, nepasiduosime ir nūdien“.
Apie tai reportažas iš Ariogalos, iš Dainių slėnio https://youtu.be/XRaCw43mY74 |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
October 2024
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
