|
|
|
1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamojo Seimo priimtoje pirmojoje nuolatinėje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje pirmą kartą lietuvių kalbai suteiktas valstybinės kalbos statusas.
Daugiau :Lietuvių kalba vakar, šiandien ir rytoj – kokias perspektyvas mato ekspertai?
0 Comments
.Jūsų dėmesiui – protesto prieš lietuvių kalbos menkinimą ir stūmimą iš viešosios erdvės įrašas: https://youtu.be/X2tl79ObgQc
Tai buvo visiškai sąjūdinio stiliaus piketas – lygiai toks, kokie būdavo organizuojami Gedimino prospekte per pietų pertraukas prie okupacinės administracijos įstaigų. Taip ir išsireikalavome, kad lietuvių kalba būtų paskelbta valstybine. Daugiau : Apginti kalbą galime tik mes patys  Vėlų antradienio vakarą (04.26) Aurimas Valujavičius baigė savo kelionę per Atlantą – jis tapo pirmuoju lietuviu ir trečiuoju žmogumi istorijoje, irkline valtimi įveikusiu galingą Atlanto vandenyną.
„Gyvenimas – arba drąsus nuotykis, arba niekas! Po 120 dienų, 14 valandų ir 48 minučių, Atlanto vandenynas yra perplauktas! Daug emocijų, didžiulis išbandymas ir dešimtoji gyvenimo kelionė oficialiai įgyvendinta!!! Tikėkite savimi, nes jei savim netikėsit, tai kas tuomet jumis tikės? - sakė A. Valujavičius. Sugrįžtantį A.Valujavičių pasitiko gerbėjai bei artimieji, laikantys vėliavą, ant kurios puikavosi užrašas „Aurimai, sėkmės per Atlantą!“. Su šia pačia vėliava, linkėdama sėkmės, A.Valujavičių gruodį šeima ir išlydėjo į istorinę kelionę per Atlantą. Seime vėl registruota iniciatyva išslaptinti prisipažinusius buvusius slaptus KGB bendradarbius.
Dabar įstatymo pataisą registravo beveik pusšimtis parlamentarų iš opozicijos. Daugiau : Seime atgimė iniciatyva išslaptinti prisipažinusius slaptus KGB bendradarbius  Permės krašte, Kudymkaro rajone, nugriovė paminką represuotiems lenkams ir lietuviams, kuris stovėjo buvusioje miško kirtėjų gyvenvietėje Guliašore. Apie tai praneša leidinys „Novaja gazeta. Evropa“, remdamasis Permės „Istorinės atminties centro“ informacija.
Vietos gyventojai praėjusį penktadienį pamatė, kad nebėra paminklo. Kaip teigė organizacijos atstovai, kol kas neaišku, kas tai padarė ir kaip tai įvyko. Paminklas buvo iš medžio, ir stovėjo ant betono pagrindo. Paminklo šonuose ant dviejų metalo plokščių buvo parašyti 89 vardai ir pavardės Galiašore žuvusių ištremtųjų iš Lietuvos ir iš Lenkijos. Paminklas stovėjo šalia gyvenvietės, į kurią ketvirtą ir penktą dešimtmetį trėmė lenkus ir lietuvius, kapinių. Jį pastatė už privačių asmenų lėšas, finansiškai prisidėjo ir tie, kurie gyveno Galiašore iki specialiosios gyvenvietės likvidavimo. Paminklas stovėjo miške, toliau nuo gyvenamųjų vietų. „Man visiškai akivaizdu, kad vienintelė priežastis, dėl kurios nugriovė paminklą, – žmonių, kuriems jis buvo skirtas, tautybė. Lenkija ir Lietuva dabar laikomos „nedraugiškomis valstybėmis“, vadinasi, viskas, kas susiję su jais, bus sunaikinta“, – teigė Permės „Mermorial“ buvęs darbuotojas Robertas Latypovas.  2023-04-15 įvyko Nepriklausomybės gynėjų sąjungos ataskaitinis - rinkiminis susirinkimas. Susirinkimo metu buvo daug kalbėta apie jau mirštančią organizaciją . Todėl dauguma NGS narių siūlė perrinkti pirmininką. Susirinkimo metu pirmininku išrinktas gen. Česlovas Jezerskas. Sveikiname ! Išrinkta nauja valdyba . O buvusiam l.e.p. Arnoldiui Kulikauskiui pareikštas narių nepasitikėjimas. Nepasitikėjimas pareikštas už tai, kad NGS nariams yra neaišku, kur buvo panaudojami surinkti NGS narių mokesčiai, nepasitikėjimas už veiklos nevykdymą ir kt. Daugiau apie buvusį NGS pirmininką susipažinimui, pridedami A. Butkevičiaus įsakymas . Tai įsakymai iš knygos „Lietuvos Krašto apsaugos sistemos atkūrimas 1989-1993metais“ , straipsnis : „Pirmieji 1990 m. balandžio 25 d. įkurto Krašto apsaugos departamento darbuotojai“, sąraše iš 50-ties jo numeris - Nr. 23k Seime bręsta iniciatyva siūlyti Rinkimų kodekso įstatymo pataisas, numatančias visiems kandidatuojantiems politikams privalomai skelbti informaciją apie esamą ir būtą partinę priklausomybę.
Daugiau : Nausėdai nutylėjus narystę Komunistų partijoje, Seime bręsta iniciatyva: renkami politikai privalės nurodyti partinę priklausomybę Pradėti reikėtų nuo istorinio konteksto: 1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybės aktą, visa Lietuvos teritorija buvo vis dar okupuota kaizerinės Vokietijos imperijos, ir tokia liko dar beveik metus. Tuometinė okupacinė vokiečių valdžia, švelniai tariant, Lietuvos nepriklausomybės siekiais nebuvo baisiai sužavėta. Iš čia ir siekis Lietuvą padaryti monarchija, jos karaliumi išrenkant Vokietijos kunigaikštį Vilhelmą fon Urachą, kuris jau buvo pasivadinęs Lietuvos karaliumi Mindaugu II ir jau buvo pradėjęs mokytis lietuviškai.
Daugiau : Lietuvos nepriklausomybės kovų stebuklas .Tokios ir panašios antraštės pasipylė Lietuvos žiniasklaidoje po balandžio 12 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio (NSGK), kuriame užtikrinant parlamentinę kontrolę buvo svarstomas klausimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos įgyvendinimo:
Daugiau :Lietuvos žmonės nėra paruošti, kaip elgtis, jei prasidėtų karas Sovietmetis dar tebėra su mumis, jo palikimas tebėra jaučiamas, nors ir silpnai, jo palikuonys tebėra tarp mūsų. Iš penkių Lietuvos prezidentų tik Valdas Adamkus, kuris negyveno Lietuvoje, nebuvo kompartijos narys. Algirdas Brazauskas, ko gero populiariausias Lietuvos politikas, buvo jos vadovas, Gitanas Nausėda tapo jos nariu, kai partijai buvo likę mažiau negu keleri egzistavimo metai.
Daugiau :. Prezidento sprendimai 2023 m. balandžio 3 d. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje viešėjo Sakartvelo Prezidentė Salome Zourabichvili ir kiti prezidentės administracijos atstovai. Kartu lankėsi nepriklausoma parlamentarė, Gynybos ir saugumo komiteto pirmininko pavaduotoja, Draugystės su Lietuva grupės narė Teona Akubardia ir Sakartvelo parlamento „Piliečių“ frakcijos pirmininkas, Politinės partijos „Piliečiai“ vadovas Aleksandre Elisashvili.
Daugiau 2023 m. kovo 30 d. Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume pirmą kartą buvo aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944–1947 m. sausio–kovo mėnesiais buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje.
Daugiau. |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
December 2024
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
