Blog Archives - Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius

Gediminas Jakavonis. Kada turėsime trečią valstybės atkūrimo datą?

29/2/2016

Turime dvi Lietuvos valstybės atkūrimo datas - Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją.
Taip jau susiklostė, kad nuo 1918 metų mūsų Nepriklausomybės paskelbimo iki 1990 metų Lietuvos valstybės atkūrimo dienos tėra keleto savaičių tarpas. Tarpas, per kurį prisimenami signatarai, visi žmonės, kūrę Nepriklausomą Lietuvą. Tikėję, kad tai bus mūsų pačių valdoma ir tvarkoma žemė, kur Tauta kalbės savo lietuvių kalba, kur galios tik mūsų pačių priimti įstatymai. Esame keista tauta. Ginklu, krauju atkovotą laisvę per porą inscenizuoto referendumo parų už skalbimo miltelių pakuotę ir alaus butelį sugebame išmainyti į narystę Europos Sąjungoje.

Skaityti daugiau: Kada turėsime trečią valstybės atkūrimo datą?

Lietuvos gimtadienį atšventė originaliai

27/2/2016

Panevėžiečių šeima, Valstybės atkūrimo dieną į Baltijos jūrą paleidusi butelį su linkėjimais ir Latvijos pakrantėje įsmeigusi Lietuvos vėliavėlę sulaukė ir šalies prezidentės dėmesio.

Plačiau

Šarūnas Valentinavičius. Ar sulauks atpildo genocido vykdytojas?

25/2/2016

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2016 m. vasario 23 d. nagrinėjo Stanislovo Drėlingos kasacinį skundą. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas buvusį KGB pareigūną nepagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė kalėti penkerius metus tiesiogiai dalyvavus sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą ir jo žmoną Birutę Mažeikaitę – Ramanauskienę bei vykdžius lietuvių tautos genocido veiksmus.
Byloje užtektinai tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad po 1956 m. įvykdytos operacijos, kurioje dalyvavo nuteistasis, buvęs mokytojas A.Ramanauskas – Vanagas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vilniuje, o Birutė Mažeikaitė – Ramanauskienė ilgiems metams įkalinta sovietiniuose lageriuose.

Skaityti daugiau: Ar sulauks atpildo genocido vykdytojas?

Kęstutis Girnius. Sovietmetis tebėra su mumis

25/2/2016

Sovietmetis tebėra su mumis. Mes dar nesame savo praeities suvaldę, gal net nesuprantame, kaip reiktų ją suprasti. Tai akivaizdžiai rodo gal kokį pusmetį berusenantys ginčai dėl Justino Marcinkevičiaus vertinimo ir vaidmens, vėl įsiliepsnoję, kai krašto apsaugos ministras Juozas Olekas nutarė neskirti Patriotų premijos Nerijos Putinaitės knygai dėl joje esančių pastabų apie Just. Marcinkevičių. Taigi, ne tik nesutariama, bet ir baudžiama už klaidingą nuomonę, kaip senais gerais laikais.
Viešoje erdvėje sovietmetis tebėra svetima šalis, kas gana paradoksalu, prisiminus, kad daugelis Lietuvos gyventojų jį pergyveno, kitaip nei vokiečių okupaciją. Gana daug rašoma apie ilgąją okupaciją, daug atsiminimų parašė tremtiniai, bet ir kompartijos veikėjai, stengiantys save vaizduoti patriotais/rezistentais. Pastaruoju metu istorikai pradėjo rimčiau tyrinėti šį sudėtingą laikotarpį, bet jų darbai kol kas mažai paveikė viešąją nuomonę, gal todėl, kad jie nėra sensacingi.

Skaityti daugiau: Sovietmetis tebėra su mumis

Algimantas Zolubas. Zombinimas ne tik svetur

21/2/2016

Vasario 2 d. per LRT televiziją buvo parodytas dokumentinis filmas „Zombiai. Kaip veikia melas“ – ar balta gali būti juoda? Manipuliacijos metodai ir tai atskleidžiantys būdai. Filme vaizdžiai parodyta kaip individą lengvai paveikia neteisinga, tačiau daugumos nuomonė: https://www.youtube.com/watch?v=lLEiT9PeHSg. Toks reiškinys dar vadinamas minios sindromu.

Danutė Šepetytė. Laisvės simboliai tėra du

18/2/2016

Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vilniaus rotušėje prisimintas disidentas, triskart už religinę bei tautinę veiklą sovietų nuteistas ir daugiau nei du dešimtmečius Sibiro gulaguose atkentėjęs vienas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjų, Atkuriamojo Seimo narys monsinjoras Alfonsas Svarinskas (1925-2014).
Į jaunimo sambūrio „Pro Patria“ ir Studentų ateitininkų sąjungos kvietimą atsiliepė daugybė vilniečių, panūdusių ne tik pagerbti monsinjoro atminimą, bet ir pasiklausyti šviesuomenės minčių, inspiruotų renginio temos „Dievui ir Tėvynei: mons. Alfonsas Svarinskas ir šiandienos Lietuva“.

Daiva Baronienė. Atšvęstos Lietuvai lemtingos Deklaracijos metinės

15/2/2016

Lietuvos Nepriklausomybės dienos išvakarėse, vasario 15 d. Radviliškio rajone, Minaičiuose, iškilmingai, o drauge džiugiai švęsta 1949-ųjų vasario 16-ąją aštuonių kovotojų už Lietuvos laisvę pasirašyta Deklaracija, savąja svarba prilyginama Lietuvos Nepriklausomybės Aktui. Itin atokus ir netgi gana sunkiai privažiuojamas Minaičių kaimas vasario 15-ąją sutraukė minias žmonių, atvykusių pagerbti 1949-ųjų vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracijos signatarų.

Vytautas Kernagis. Lietuvos gimtadienis – šypsokimės iki ausų

14/2/2016

1991 metų sausio 11 dieną mano tėvukas buvo pakviestas į Aukščiausiąją Tarybą padainuoti Seimo gynėjams. Koncerto tikslas – palaikyti, padrąsinti ir savo dainomis įkvėpti, ką tik prisiekusius mūsų laisvės gynėjus. Į tą koncertą tėvas pasiėmė ir mane, sakydamas: „Vytai, privalai iš arti pamatyti, kaip kovojama už laisvę.“ Įdavė į rankas videokamerą. Gavau darbą viską nufilmuoti. Tas sausio įrašas išlikęs iki dabar, kartais parodau jį savo vaikams. Tokiu būdu tėvukas paprastai, penkiolikmečiui suprantama kalba, parodė, kad laisvė – tai ne vien skambus užrašas ant balto lapo mitinge. Tai ir ryžtas, atsidavimas, pasiaukojimas. Netgi mirties baimės peržengimas. ,,Ir žinai, - tarė jis, - šitą Laisvę mes išsikovojame dainomis. Ačiū, Dievui, ne ginklu. Tai labai svarbu.“

Vasario 16-oji: neišdeginta tautos atmintis

13/2/2016

Savo laisvoje šalyje 25 kartą minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, prisiminkime, kaip ši šventė buvo švenčiame sovietinės okupacijos metais, ir kaip režimas bei jo tarnai darė viską, kad ištrintų šią datą iš mūsų atminties.
1945 metų vasarį, vykdydami sovietinės Lietuvos NKGB vadovo Aleksandro Guzevičiaus direktyvą, teritoriniai šios žinybos padaliniai ėmė rengti vadinamuosius agentūrinių-operatyvinių priemonių planus, kurių tikslas – visais įmanomais būdais sutrukdyti lietuviams minėti

Skaityti daugiau : Vasario 16-oji: neišdeginta tautos atmintis

„Netikėjome, kad gali įvykti kažkas baisaus“. Pokalbis su mokslininku – Lietuvos parlamento gynėju S. Japertu

12/2/2016

Kauno technologijos universiteto docentas Saulius Japertas 1990-ųjų lapkričio 23 d. davė priesaką ir tapo vienu pirmųjų nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos savanorių. Netrukus – 1991 m. sausio 13-ąją – kartu su bendraminčiais jis jau saugojo Lietuvos parlamentą Sovietų Sąjungos ginkluotosioms pajėgoms bandant įvykdyti perversmą. Jam buvo patikėta atsakinga ir pavojinga užduotis – saugoti pagrindinį parlamento įėjimą. S. Japertas vėliau tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o į atsargą išėjo turėdamas pulkininko leitenanto laipsnį. Šiuo metu jis yra KTU Telekomunikacijų katedros vedėjas.

Skaityti daugiau: „Netikėjome, kad gali įvykti kažkas baisaus“. Pokalbis su mokslininku – Lietuvos parlamento gynėju

Sausio 13-osios žmonės. Net nepatogu dėl jų

3/2/2016

25 metai Sausio 13-ajai. Blėsta viskas. Diskutuojame tik dėl to, skirti kam nors Laisvės premiją Sausio 13-ąją ar niekam neskirti. Tik nėra tarp kandidatų į premiją tų, kurie stovėjo prie TV bokšto, prie Radijo ir televizijos pastato, prie Seimo. Nurašėme?
Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo filosofas Krescencijus STOŠKUS, atsargos pulkininkas, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Garbės pirmininkas Jonas GEČAS, Sausio 13-osios draugijos pirmininkas Arnoldas BARYSAS ir Seimo narys Povilas URBŠYS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

Skaityti daugiau: Nurašytas 1991-ųjų sausis