Buvęs partizanas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvis Vytautas Balsys pabrėžė, jog Lietuvos prezidentu laikomo Jono Žemaičio-Vytauto suformuluota ir jo paties bei jo bendražygių pasirašyta Deklaracija – tai humanizmu grįsta to meto Lietuvos Konstitucija. Už šiuo dokumentu grįstą tvarką, už tokią Lietuvą, kuri įrašyta Deklaracijoje, ir kovojo Lietuvos partizanai su šimtus kartų galingesniu priešu. Kovotojas pabrėžė, jog priešas dažnai elgėsi pasalūniškai, niekingai, vykdė provokacijas, organizavo išdavystes. „Tačiau tai, kad dabar esame laisvi rodo, jog partizanų kraujas pralietas ne veltui“, – pabrėžė V. Balsys.
Drauge kovotojas apgailestavo, kad švietimo sistema neskiria deramo dėmesio jaunosios Lietuvos kartos patriotiniam ugdymui, partizaninės kovos pristatymui. „Tai sakau ne šiaip sau, o turėdamas karčios patirties. Sykį per susitikimą devintokų paklausęs, kada prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir kada rusai okupavo Lietuvą, supratau, kad paaugliai to neišmokyti“, – sakė buvęs partizanas. Taip pat jis apgailestavo dar gana dažnai girdintis tautiečių pasakymus, esą prie ruso buvo geriau. Kovotojas tvirtino: „Kuo ilgiau sakysime tokius žodžius, tuo nelaimingesni būsime“.
Krašto apsaugos viceministras Ramūnas Usonis akcentavo, jog tais pačiais 1949-aisiais, kada Lietuvoje buvo pasirašyta humanistiniu tikslu grįsta Laisvės kovos sąjūdžio Deklaracija, tik pusantro mėnesio vėliau, įsisteigė NATO gynybinė organizacija, kurios dvasia bei principai irgi labai panašūs į mūsiškėje Deklaracijoje suformuluotus. Ministro pavaduotojas teigė, jog dabar, esant gana sudėtingai geopolitinei situacijai, NATO yra pasirengusi mus apginti. Tačiau ir mes patys turime būti susitelkusi visuomenė bei vieninga tauta. Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas taip pat sakė, jog gyvename neramiu laiku ir paragino būti vertais Lietuvos partizanų atminimo, nulenkti galvas prieš šių kilnių žmonių didvyrišką meilę savam kraštui.
1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė teigė, jog ne tik sovietmečiu, bet ir atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės laikais labai nedaug žmonių žinojo Minaičius, o tuo labiau nežinojo to, kas įvykę šioje vietoje. „Okupantai buvo pasistengę suklastoti mūsų istoriją“, – teigė kovotojo dukra. Ji džiaugėsi, jog atstatytas bunkeris, kuriame buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracija, sutvarkyta vieta, įamžintos signatarų pavardės, o ir šalies mokyklų dešimtos klasės vadovėliai rašo apie lietuvių tautos išsivadavimo kovą, mini ir Minaičių įvykius. „Tad švęskime Laisvę!“ – kvietė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Tad susirinkusieji ir šventė. Buvo uždegtas laužas, apie kurį imta šokti, šėlti, vaišintasi kareiviška koše. Švenčiantieji pabrėžė, jog švęsti tikrai yra ką – švenčiama Laisvė.