Lietuvos laisvės gynėjų organizacijų nariai per tradicinį susitikimą priėmė rezoliuciją dėl istorinės atminties išsaugojimo. Joje teigiama, kad pastaruoju metu matyti mūsų šalies valstybingumui priešiškų jėgų, pirmiausia – Rusijos, agresyvios pastangos pakeisti svarbiausių praėjusio amžiaus Lietuvos istorijos įvykių vertinimus. Pažymima, jog tiesa savęs neapgina, todėl laisvės kovų atminimui išsaugoti būtinos aktyvios valstybės institucijų pastangos. Jų, anot laisvės gynėjų, nepakanka siekiant įamžinti mūsų šalies laisvės kovų istoriją.
Nepriklausomybės gynėjai kreipėsi į Seimą ir paragino daugiau dėmesio skirti istorinės atminties išsaugojimui. Seimo vadovybei pristatytas pluoštas pasiūlymų, tarp kurių – siekis pervadinti parlamento galeriją, įrengti gynybinius postus, šaudyklą.
Lietuvos laisvės gynėjų organizacijų nariai per tradicinį susitikimą priėmė rezoliuciją dėl istorinės atminties išsaugojimo. Joje teigiama, kad pastaruoju metu matyti mūsų šalies valstybingumui priešiškų jėgų, pirmiausia – Rusijos, agresyvios pastangos pakeisti svarbiausių praėjusio amžiaus Lietuvos istorijos įvykių vertinimus. Pažymima, jog tiesa savęs neapgina, todėl laisvės kovų atminimui išsaugoti būtinos aktyvios valstybės institucijų pastangos. Jų, anot laisvės gynėjų, nepakanka siekiant įamžinti mūsų šalies laisvės kovų istoriją.
2 Comments
Rugsėjo 9 dieną kino teatrų ekranus visoje Lietuvoje pasieks debiutinis estų režisieriaus Martti Helde vaidybinis filmas „Vėjų kryžkelėje“. Šis filmas - tai didžiausio pasisekimo pasaulinės auditorijos gretose sulaukęs kino meno kūrinys, kalbantis apie vieną skaudžiausių praėjusio amžiaus tragedijų - Baltijos šalyse vykdytus trėmimus. Lietuvoje masiniai trėmimai prasidėjo 1941-ųjų birželio 14-ąją. Skaičiuojama, kad per pirmąsias keturias trėmimų dienas iš Lietuvos buvo deportuota apie 18 tūkst. lietuvių. Visose Baltijos šalyse masinės deportacijos aukomis tapo 590 tūkst. žmonių. Filmas „Vėjų kryžkelėje“ skiriamas visų aukų atminimui. Kviečiame žiūrėti trumpą filmo anonsą. J.GEČAS: Atsakyti į šį klausimą pradėsiu kiek iš toliau. Dabar madinga sakyti, kad esame susiskaldę - įvairios partijos, verslo konfliktai ir visa kita, - o tada tai buvome vieningi. Tauta nebuvo vieninga ir tuo metu ir tai yra vienas iš mitų. Gerai, prie Aukščiausiosios Tarybos arba mitinguose susirinkdavo dešimtys tūkstančių žmonių, bet Lietuvoje buvo trys su puse milijono gyventojų. Kiek buvo tų, kurie buvo su „Jedinstvo“? Ar jie ir jų vaikai bei anūkai dingo iš Lietuvos? Nedingo. Ir tada Lietuvos gyventojai nebuvo vieningi, ir dabar nėra vieningi. Kiek buvo tokių, kurie sėdėjo namuose ir laukė, kol E.Bučelytė baigs savo paskutinį reportažą iš televizijos, galvodami, kaip reikės gyventi ir išlaukti sunkų laikotarpį. Ir buvo tokių, kurie pasiryžo ir atėjo. Pirmiausia tie, kurie atėjo į jėgos struktūras, į Krašto apsaugos departamentą, į Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyrių, į Šaulių sąjungą, į Sąjūdžio savanorius. Tai buvo keliolika tūkstančių tų, kurie prisiekė ir pasiryžo tapti mirtininkais. |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
October 2024
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|