Lietuvos laisvės gynėjų organizacijų nariai per tradicinį susitikimą priėmė rezoliuciją dėl istorinės atminties išsaugojimo. Joje teigiama, kad pastaruoju metu matyti mūsų šalies valstybingumui priešiškų jėgų, pirmiausia – Rusijos, agresyvios pastangos pakeisti svarbiausių praėjusio amžiaus Lietuvos istorijos įvykių vertinimus. Pažymima, jog tiesa savęs neapgina, todėl laisvės kovų atminimui išsaugoti būtinos aktyvios valstybės institucijų pastangos. Jų, anot laisvės gynėjų, nepakanka siekiant įamžinti mūsų šalies laisvės kovų istoriją.
Rezoliucijoje nurodoma, kad pribrendo būtinybė valstybei imtis veiksmų, kurie leistų sutvirtinti laisvės gynėjų atminimą ir Lietuvos teisę egzistuoti pagrindžiančią teisingą mūsų šalies istoriją. Laisvės gynėjai ragina Seimą prisidėti prie to įvairiomis priemonėmis. Siekiama, kad būtų pakeistas parlamento pirmųjų rūmų Vitražo galerijos pavadinimas – ji pervadinta Lietuvos laisvės gynėjų galerija. Norima išsaugoti ir papildyti Seimo rūmų interjerą, kad jis atspindėtų parlamento vidaus ir išorės gynybą, įrengti interaktyvią ekspoziciją, atnaujinti Seimo Sausio 13-osios memorialą. Taip pat siūloma parengti Seimo gynybos maketą, o pačių rūmų interjerą papildyti „gynybos akcentais“: gynybiniais postais, šaudykla ir pan.
Laisvės gynėjai prašo Seimo pakeisti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą bei priimti Tautos atminties įstatymą. Norima, kad būtų įteisintos ir atminimo kortelės 1990–1991 metų Lietuvos laisvės gynėjams.
Būtina rodyti pavyzdį
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis tikino, kad laisvės gynėjai jaučiasi primiršti. Tiesa, jis pažymėjo, jog dėmesys kovotojams už nepriklausomybę po truputį didėja, nes esant sudėtingai geopolitinei situacijai suprantama, kas galėjo nutikti, jei ne savanorių pastangos apginti Lietuvos nepriklausomybę.
„Šiandien galime džiaugtis laisve ir rodyti pavyzdį kitiems. Jei to pavyzdžio nerodysime, nepuoselėsime tikrosios istorinės atminties, neužauginsime savo kartos, kuri lygiai taip pat rizikuos ir gins savo laisvę“, – kalbėjo A. Kulikauskis.
Jo teigimu, norima pervadinti Seimo galeriją, nes dabartinis jos pavadinimas niekaip nesusijęs su parlamento rūmų istorija. „Kas būtų Seimas, jei ne gynėjai, žmonės, prisidėję prie viso to. Vitražo galerija galėtų būti kokioje nors parodų salėje, o čia juk Seimas, čia žmonės priesaikas davė, išpažintis atliko. Seimo viduje gynėjai visiškai neturi savo vietos“, – tvirtino laisvės gynėjas.
Raginant Seimo rūmų interjerą papildyti gynybiniais postais, šaudykla, anot A. Kulikauskio, norima, kad lentele, nuotrauka ar kitokiu būdu būtų įamžintos vietos, kuriose gynėjai rengėsi pastato gynybai. „Nesiruošiame dabar padaryti šaudyklos. Tiesiog reikėtų ją įamžinti kokiais nors akcentais“, – aiškino jis.
Pritaria ne viskam
Laisvės gynėjų kreipimąsi gavusi Seimo vadovybė nurodė parlamento kanceliarijai įvertinti pasiūlymus ir pateikti savo poziciją dėl jų. „Tada priimsime sprendimus“, – sakė Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.
Jo teigimu, laisvės gynėjų pasiūlymai labai gražūs. Tačiau Seimo vicepirmininkas nemano, kad visus juos reikėtų įgyvendinti. Pavyzdžiui, A. Sysas nepritaria norui parlamento rūmuose įrengti gynybinius postus. „Gar dar pastatyti ir karius, kurie keistųsi kas dvi valandas? Kai reikės, budėsime. Gerbiu tų žmonių pasiūlymus, jie nori kaip geriau, tačiau kad tik neišeitų kaip visada“, – pabrėžė politikas.
Anot A. Syso, neįmanoma įvertinti, ar Lietuvoje pakankamai įamžintas ir pagerbtas laisvės gynėjų indėlis į mūsų šalies valstybingumą. „Tokie dalykai nepamatuojami. Svarbiausia – atmintis, esanti mūsų galvose. Viskas, kas yra lentose, materialiniai dalykai, vėliau ar anksčiau paprasčiausiai tampa kasdieniu dalyku, rutina. Manau, viską reikia išlaikyti atmintyje. Džiaugiuosi, kad minime reikšmingas datas Seime, kviečiame jaunus žmones. Tai reikia perduoti, – akcentavo jis. – Kalbant apie įamžinimą, juk negalime iš Seimo daryti dar vienos barikados. Dabar tai yra vieta dirbti. Kai buvo laikas gintis, tai buvo gynimo vieta. Šiandien stovi mūsų pilis, iš kurios kadaise gynėmės nuo rusų ar švedų, bet joje patrankų nėra, dabar ten – muziejus.“
lzinios.lt