Laisvės gynėjai nori gynybinių postų Seime

Ne­prik­lau­so­my­bės gy­nė­jai krei­pė­si į Sei­mą ir par­agi­no dau­giau dė­me­sio skir­ti is­to­ri­nės at­min­ties iš­sau­go­ji­mui. Sei­mo va­do­vy­bei pri­sta­ty­tas pluoš­tas pa­siū­ly­mų, tarp ku­rių – sie­kis per­va­din­ti par­la­men­to ga­le­ri­ją, įreng­ti gy­ny­bi­nius pos­tus, šau­dyk­lą. 
Lie­tu­vos lais­vės gy­nė­jų or­ga­ni­za­ci­jų na­riai per tra­di­ci­nį su­si­ti­ki­mą pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją dėl is­to­ri­nės at­min­ties iš­sau­go­ji­mo. Jo­je tei­gia­ma, kad pa­sta­ruo­ju me­tu ma­ty­ti mū­sų ša­lies vals­ty­bin­gu­mui prieš­iš­kų jė­gų, pir­miau­sia – Ru­si­jos, ag­re­sy­vios pa­stan­gos pa­keis­ti svar­biau­sių pra­ėju­sio am­žiaus Lie­tu­vos is­to­ri­jos įvy­kių ver­ti­ni­mus. Pa­žy­mi­ma, jog tie­sa sa­vęs ne­ap­gi­na, to­dėl lais­vės ko­vų at­mi­ni­mui iš­sau­go­ti bū­ti­nos ak­ty­vios vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų pa­stan­gos. Jų, anot lais­vės gy­nė­jų, ne­pa­kan­ka sie­kiant įam­žin­ti mū­sų ša­lies lais­vės ko­vų is­to­ri­ją. 

---

No­ri ir at­mi­ni­mo kortelių
Re­zo­liu­ci­jo­je nu­ro­do­ma, kad pri­bren­do bū­ti­ny­bė vals­ty­bei im­tis veiks­mų, ku­rie leis­tų su­tvir­tin­ti lais­vės gy­nė­jų at­mi­ni­mą ir Lie­tu­vos tei­sę eg­zis­tuo­ti pa­grin­džian­čią tei­sin­gą mū­sų ša­lies is­to­ri­ją. Lais­vės gy­nė­jai ra­gi­na Sei­mą pri­si­dė­ti prie to įvai­rio­mis prie­mo­nė­mis. Sie­kia­ma, kad bū­tų pa­keis­tas par­la­men­to pir­mų­jų rū­mų Vi­tra­žo ga­le­ri­jos pa­va­di­ni­mas – ji per­va­din­ta Lie­tu­vos lais­vės gy­nė­jų ga­le­ri­ja. No­ri­ma iš­sau­go­ti ir pa­pil­dy­ti Sei­mo rū­mų in­ter­je­rą, kad jis at­spin­dė­tų par­la­men­to vi­daus ir iš­orės gy­ny­bą, įreng­ti in­te­rak­ty­vią eks­po­zi­ci­ją, at­nau­jin­ti Sei­mo Sau­sio 13-osios me­mo­ria­lą. Taip pat siū­lo­ma par­eng­ti Sei­mo gy­ny­bos ma­ke­tą, o pa­čių rū­mų in­ter­je­rą pa­pil­dy­ti „gy­ny­bos ak­cen­tais“: gy­ny­bi­niais pos­tais, šau­dyk­la ir pan.  
Lais­vės gy­nė­jai pra­šo Sei­mo pa­keis­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro įsta­ty­mą bei pri­im­ti Tau­tos at­min­ties įsta­ty­mą. No­ri­ma, kad bū­tų įtei­sin­tos ir at­mi­ni­mo kor­te­lės 1990–1991 me­tų Lie­tu­vos lais­vės gy­nė­jams. 
Bū­ti­na ro­dy­ti pavyzdį
Ne­prik­lau­so­my­bės gy­nė­jų są­jun­gos pir­mi­nin­kas Ar­nol­das Ku­li­kaus­kis ­ ti­ki­no, kad lais­vės gy­nė­jai jau­čia­si pri­mirš­ti. Tie­sa, jis pa­žy­mė­jo, jog dė­me­sys ko­vo­to­jams už ne­prik­lau­so­my­bę po tru­pu­tį di­dė­ja, nes esant su­dė­tin­gai geo­po­li­ti­nei si­tua­ci­jai su­pran­ta­ma, kas ga­lė­jo nu­tik­ti, jei ne sa­va­no­rių pa­stan­gos ap­gin­ti Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę. 
„Šian­dien ga­li­me džiaug­tis lais­ve ir ro­dy­ti pa­vyz­dį ki­tiems. Jei to pa­vyz­džio ne­ro­dy­si­me, ne­puo­se­lė­si­me ti­kro­sios is­to­ri­nės at­min­ties, ne­užau­gin­si­me sa­vo kar­tos, ku­ri ly­giai taip pat ri­zi­kuos ir gins sa­vo lais­vę“, – kal­bė­jo A. Ku­li­kaus­kis. 
Jo tei­gi­mu, no­ri­ma per­va­din­ti Sei­mo ga­le­ri­ją, nes da­bar­ti­nis jos pa­va­di­ni­mas nie­kaip ne­su­si­jęs su par­la­men­to rū­mų is­to­ri­ja. „Kas bū­tų Sei­mas, jei ne gy­nė­jai, žmo­nės, pri­si­dė­ję prie vi­so to. Vi­tra­žo ga­le­ri­ja ga­lė­tų bū­ti ko­kio­je nors par­odų sa­lė­je, o čia juk Sei­mas, čia žmo­nės prie­sai­kas da­vė, iš­pa­žin­tis at­li­ko. Sei­mo vi­du­je gy­nė­jai vi­siš­kai ne­tu­ri sa­vo vie­tos“, – tvir­ti­no lais­vės gy­nė­jas.
Ra­gi­nant Sei­mo rū­mų in­ter­je­rą pa­pil­dy­ti gy­ny­bi­niais pos­tais, šau­dyk­la, anot A. Ku­li­kaus­kio, no­ri­ma, kad len­te­le, nuo­trau­ka ar ki­to­kiu bū­du bū­tų įam­žin­tos vie­tos, ku­rio­se gy­nė­jai ren­gė­si pa­sta­to gy­ny­bai. „Ne­si­ruo­šia­me da­bar pa­da­ry­ti šau­dyk­los. Tie­siog rei­kė­tų ją įam­žin­ti ko­kiais nors ak­cen­tais“, – aiš­ki­no jis. 
Pri­ta­ria ne viskam
Lais­vės gy­nė­jų krei­pi­mą­si ga­vu­si Sei­mo va­do­vy­bė nu­ro­dė par­la­men­to kan­ce­lia­ri­jai įver­tin­ti pa­siū­ly­mus ir pa­teik­ti sa­vo po­zi­ci­ją dėl jų. „Ta­da pri­im­si­me spren­di­mus“, –  sa­kė Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Al­gir­das Sy­sas.
Jo tei­gi­mu, lais­vės gy­nė­jų pa­siū­ly­mai la­bai gra­žūs. Ta­čiau Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas ne­ma­no, kad vi­sus juos rei­kė­tų įgy­ven­din­ti. Pa­vyz­džiui, A. Sy­sas ne­pri­ta­ria no­rui par­la­men­to rū­muo­se įreng­ti gy­ny­bi­nius pos­tus. „Gar dar pa­sta­ty­ti ir ka­rius, ku­rie keis­tų­si kas dvi va­lan­das? Kai rei­kės, bu­dė­si­me. Ger­biu tų žmo­nių pa­siū­ly­mus, jie no­ri kaip ge­riau, ta­čiau kad tik ne­išei­tų kaip vi­sa­da“, – pa­brė­žė po­li­ti­kas. 
​Anot A. Sy­so, ne­įma­no­ma įver­tin­ti, ar Lie­tu­vo­je pa­kan­ka­mai įam­žin­tas ir pa­gerb­tas lais­vės gy­nė­jų in­dė­lis į mū­sų ša­lies vals­ty­bin­gu­mą. „To­kie da­ly­kai ne­pa­ma­tuo­ja­mi. Svar­biau­sia – at­min­tis, esan­ti mū­sų gal­vo­se. Vis­kas, kas yra len­to­se, ma­te­ria­li­niai da­ly­kai, vė­liau ar anks­čiau pa­pras­čiau­siai tam­pa kas­die­niu da­ly­ku, ru­ti­na. Ma­nau, vis­ką rei­kia iš­lai­ky­ti at­min­ty­je. Džiau­giuo­si, kad mi­ni­me reikš­min­gas da­tas Sei­me, kvie­čia­me jau­nus žmo­nes. Tai rei­kia per­duo­ti, – ak­cen­ta­vo jis. – Kal­bant apie įam­ži­ni­mą, juk ne­ga­li­me iš Sei­mo da­ry­ti dar vie­nos ba­ri­ka­dos. Da­bar tai yra vie­ta dirb­ti. Kai bu­vo lai­kas gin­tis, tai bu­vo gy­ni­mo vie­ta. Šian­dien sto­vi mū­sų pi­lis, iš ku­rios ka­dai­se gy­nė­mės nuo ru­sų ar šve­dų, bet jo­je pa­tran­kų nė­ra, da­bar ten – mu­zie­jus.“

lzinios.lt