Kovotojai su smurtu taip įsismagino pūsdami rusenantį dagtį, kad uždegė didžiulį laužą, kuris nuklojo pelenais visą Lietuvą.
Net iš Modžiūnų atkeliavo Alpuonso klausimas - o kas tas genderizmas?
Sunkiausia yra sudominti žmogaus širdį tiek, kad geri norai taptų realiais apsisprendimais ir veiksmais.
Jei Stambulo konvencija nebūtų Lietuvoje ratifikuota, dėkoti reikės ne kokiai smulkiai žuvelei, atsitiktinai pakomentavusiai savo tinkluose, bet tiems ugnies pūtikams ir pūtikėms, kurie savo neadekvačiu entuziazmu ir elementaria nepagarba įpūtė abejones žmonių ir jų išrinktų valdžios atstovų širdyse, kad gal vis dėlto ne tokią rytojaus Lietuvą noriu matyti, kur net išsižioti baisu...
Net iš Modžiūnų atkeliavo Alpuonso klausimas - o kas tas genderizmas?
Sunkiausia yra sudominti žmogaus širdį tiek, kad geri norai taptų realiais apsisprendimais ir veiksmais.
Jei Stambulo konvencija nebūtų Lietuvoje ratifikuota, dėkoti reikės ne kokiai smulkiai žuvelei, atsitiktinai pakomentavusiai savo tinkluose, bet tiems ugnies pūtikams ir pūtikėms, kurie savo neadekvačiu entuziazmu ir elementaria nepagarba įpūtė abejones žmonių ir jų išrinktų valdžios atstovų širdyse, kad gal vis dėlto ne tokią rytojaus Lietuvą noriu matyti, kur net išsižioti baisu...
Kalbėjau su Lietuvos pareigūnu, vykdžiusiu Turkijoje Europos Sąjungos misiją, kurios tikslas - dalintis gerąja patirtimi kovoje prieš smurtą ir padėti sukurti sistemą kovai prieš smurtą šalyje. Misijos biudžetas buvo 3 mln. eurų. Šalies policija mielai už tuos pinigus įsigijo autobusiukus. Su daug mažiau entuziazmo išklausė mokymus. Galutinis rezultatas - 84milijoninėje šalyje, turinčioje 220 tūkstančių policijos pareigūnų, vos 124 žmonės dedikuoti kovai su smurtu. Vadinasi, vienam milijonui net dviejų pareigūnų nėra. Šiuo klausimu Lietuvoje situacija daug geresnė!
Beje, kalbant apie Stambulo konvenciją, tai daugumai turkų, sakė, ji visai netrukdo. Sakė, net neskaitę. Bet labai didžiuojasi ja. Nes Stambulo. Ir pyksta ant lietuvių, kad neratifikavo dar.
Bet juk mes lietuviai irgi ne iš kelmo spirti. Juk galima Vilniaus konvenciją susikurti. Subalansuotą mūsų kultūrai ir vertybėms. Tik įsivaizduokite, ir vėl Vilnius nustebintų pasaulį savo originalumu. Tikrai nieko neagituoju, bet jei koks Seimo narys ar net visa grupė pasigautų šią mintį, su mielu noru dovanoju autorines teises. Čia labai rimtai!
Ir paskutinis dalykas. Kartais tyla svarbiau už garsą. Ji turi galią pažadinti minios jausmus. Aš labiausiai džiaugiuosi, kad visuomenė pradeda drąsiai kalbėti ir gilintis į situaciją. Ir vis labiau įsisąmonina, kad jei šiandien neišsakys savo pozicijos, rytoj jau nieks už juos neklaus, nes už juos jau bus viskas nuspręsta neatšaukiamai.
P. S. Sulaukiau labai daug palaikančių skambučių. Ačiū visiems, kurie palaiko garsiai ir tyliai, nes tikrai man dabar yra labai sunkus metas. Taip pat sulaukiau reakcijų iš nors ir mane palaikančių, bet ir nepagarbiai atsiliepiančių apie įvairias mažumas (pavyzdžiui, neapykantą kurstančių kai kurių žurnalistų bei visuomenės veikėjų. Bet jie juk irgi yra mažuma. Bent jau norėtųsi tuo tikėti).
Nepalaikau jokios nepagarbos. Apginkime kiekvieno žmogaus tikėjimo laisvę ir prigimtines teises. Ypač tų, kurie patiria didžiausią smurtą ir priespaudą. Seksualinių mažumų teisės taip pat turi būti apsaugotos ir apgintos. Tik mano nuomone, ne tradicinės šeimos sąskaita. Yra ir kitokių teisinių svertų. Savo nuomonės niekam neprimetu, bet manau, kaip laisvos ir demokratiškos šalies pilietis, galiu ją turėti ir laisvai išsakyti.
Beje, kalbant apie Stambulo konvenciją, tai daugumai turkų, sakė, ji visai netrukdo. Sakė, net neskaitę. Bet labai didžiuojasi ja. Nes Stambulo. Ir pyksta ant lietuvių, kad neratifikavo dar.
Bet juk mes lietuviai irgi ne iš kelmo spirti. Juk galima Vilniaus konvenciją susikurti. Subalansuotą mūsų kultūrai ir vertybėms. Tik įsivaizduokite, ir vėl Vilnius nustebintų pasaulį savo originalumu. Tikrai nieko neagituoju, bet jei koks Seimo narys ar net visa grupė pasigautų šią mintį, su mielu noru dovanoju autorines teises. Čia labai rimtai!
Ir paskutinis dalykas. Kartais tyla svarbiau už garsą. Ji turi galią pažadinti minios jausmus. Aš labiausiai džiaugiuosi, kad visuomenė pradeda drąsiai kalbėti ir gilintis į situaciją. Ir vis labiau įsisąmonina, kad jei šiandien neišsakys savo pozicijos, rytoj jau nieks už juos neklaus, nes už juos jau bus viskas nuspręsta neatšaukiamai.
P. S. Sulaukiau labai daug palaikančių skambučių. Ačiū visiems, kurie palaiko garsiai ir tyliai, nes tikrai man dabar yra labai sunkus metas. Taip pat sulaukiau reakcijų iš nors ir mane palaikančių, bet ir nepagarbiai atsiliepiančių apie įvairias mažumas (pavyzdžiui, neapykantą kurstančių kai kurių žurnalistų bei visuomenės veikėjų. Bet jie juk irgi yra mažuma. Bent jau norėtųsi tuo tikėti).
Nepalaikau jokios nepagarbos. Apginkime kiekvieno žmogaus tikėjimo laisvę ir prigimtines teises. Ypač tų, kurie patiria didžiausią smurtą ir priespaudą. Seksualinių mažumų teisės taip pat turi būti apsaugotos ir apgintos. Tik mano nuomone, ne tradicinės šeimos sąskaita. Yra ir kitokių teisinių svertų. Savo nuomonės niekam neprimetu, bet manau, kaip laisvos ir demokratiškos šalies pilietis, galiu ją turėti ir laisvai išsakyti.
RSS Feed
