Šiandien niekam nėra naujiena, kad vykstančiame informaciniame kare pagrindiniu taikiniu pasirinkta istorinė atmintis. Būtent tai ir yra nepaliaujamų puolimų prieš mūsų istoriją pagrindinė priežastis. Ypatingai „bombarduojami“ modernūs laikai. Apmaudu, kada prie tokių puldinėjimų prisideda ir mūsų bendrapiliečiai. Beje, kartai vedini tauriausių paskatų, į šio karo peripetijas įsiveliame ir mes patys. Dažnai net nenutuokdami apie tai.
Visai neseniai atšventėme Vasario 16-ąją. Prieš 103 metus įvyko tikras stebuklas – atstatėme savo valstybę. Modernią valstybę. Tačiau kokia proga mes sveikinome vieni kitus viešojoje erdvėje? Teko matyti ne vieną tokio turinio sveikinimą – „Su gimtadieniu, Lietuva“. Perskaičius tokį tekstą ir nežinant mūsų istorijos, galima pagalvoti, kad Lietuva atsirado 1918 metais. Net ne valstybė, bet Lietuva! Tai apie ką rašė 1009 m vokiečių Kvedlinburgo analai, pasakojant apie misionieriaus šv. Brunono Bonifacijaus nužudymą kovo 9 d.? Kodėl visa Lietuva 2009 m. šventė Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį? Pagaliau kodėl 2019 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu įvirtino, kad kovo 9-oji – Lietuvos pirmojo paminėjimo diena?
Jeigu, rašydami tokius sveikinimus, turite galvoje valstybę, tai irgi klystate. Jos istorija – garbinga ir ilga. Atsiminkime karalių Mindaugą, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir t. t.. Mūsų ne draugams taip ir norisi įtvirtinti teiginį, kad 1918 m. lietuviai „išlindo kaip Pilypas iš kanapių“. Tačiau istorinė atmintis byloja ką kitą.
Prieš trejetą metų šventėme Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Būtent tada viešojoje erdvėje pasirodė logotipas „Atkurtai Lietuvai 100“, kurį patvirtino dar Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisija. Tas logotipas ne tik klaidino žmones, bet ir buvo žalingas mūsų valstybės istorinei atminčiai. Susidarė įspūdis, kad po 1795 m. trečiojo Abiejų Tautų Respublikos Lietuvos nebeliko. Nebeliko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaip valstybės. Bet Lietuva buvo imperijų priespaudoje. Negalėjo ji išsikraustyti į ... Afriką.
Mes pykstame dėl nepagrįstų puldinėjimų prieš istorinę atmintį, bet patys su praeitimi elgiamės pakankamai atsainiai.
Jeigu, rašydami tokius sveikinimus, turite galvoje valstybę, tai irgi klystate. Jos istorija – garbinga ir ilga. Atsiminkime karalių Mindaugą, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir t. t.. Mūsų ne draugams taip ir norisi įtvirtinti teiginį, kad 1918 m. lietuviai „išlindo kaip Pilypas iš kanapių“. Tačiau istorinė atmintis byloja ką kitą.
Prieš trejetą metų šventėme Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Būtent tada viešojoje erdvėje pasirodė logotipas „Atkurtai Lietuvai 100“, kurį patvirtino dar Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisija. Tas logotipas ne tik klaidino žmones, bet ir buvo žalingas mūsų valstybės istorinei atminčiai. Susidarė įspūdis, kad po 1795 m. trečiojo Abiejų Tautų Respublikos Lietuvos nebeliko. Nebeliko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaip valstybės. Bet Lietuva buvo imperijų priespaudoje. Negalėjo ji išsikraustyti į ... Afriką.
Mes pykstame dėl nepagrįstų puldinėjimų prieš istorinę atmintį, bet patys su praeitimi elgiamės pakankamai atsainiai.
RSS Feed
