Daugiau : Seime pirmą kartą apdovanoti istorijos saugotojai ir kūrėjai
Už partizaninio pasipriešinimo tyrimus ir istorinės atminties įamžinimo veiklą Seime buvo apdovanoti partizano Adolfo Ramanausko-Vanago, Antano Kraujelio-Siaubūno, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų žymių partizanų, partizanų vado pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikus atradę bei identifikavę mokslininkai, istorikai, ekspertai.
Daugiau : Seime pirmą kartą apdovanoti istorijos saugotojai ir kūrėjai
0 Comments
Teisiniu požiūriu skelbti savo pasaulėžiūrą turime pakankamai tvirtą pagrindą. Štai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis garantuoja kiekvienam mūsų „teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas“. Šalies Konstitucijos 25 str. taip pat skelbia, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. O 42 str. skelbia: kad „kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi“.
Daugiau : Ar išties turime teisę į pažiūrų laisvę? Susio 1- ąją minint Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 105-ąsias metines, Katedros aikštėje, Gedimino paminklo papėdėje, įvyko simbolinė vėliavos pagerbimo ceremonija. Šventės metu buvo iškilmingai nuleista visus metus Gedimino pilies bokšte plevėsavusi trispalvė ir pakelta naujoji. Nuleista vėliava perduota Kretingos r. Darbėnų gimnazijai. Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė dešimties Lietuvos savanorių grupė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena.
Daugiau : Gedimino paminklo papėdėje – Lietuvos vėliavos dienos ceremonija .Naujieji metai – šventė, kai minime metų virsmą. Tai sąlyginė kalendorinių metų pradžia. Sausio 1-oji, kaip Naujųjų metų diena, Lietuvoje pradėta švęsti pagal krikščioniškojo Vakarų pasaulio tradicijas ne anksčiau kaip XIX a. Sausio pirmoji – Lietuvos vėliavos diena. Kiekvienais metais Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, iškilmingai iškeliama Lietuvos Respublikos vėliava. Tai siejama su 1919 m. sausio 1 diena, kai dešimt drąsių savanorių iškėlė trispalvę Gedimino pilyje, pagerbė salvėmis ir sugiedojo Lietuvos himną. Kasmet, sausio 1 dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje ant Gedimino kalno rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija. Gali būti, jog netrukus prasidės pirmieji paskutinio nepriklausomos Lietuvos dešimtmečio metai.
Galbūt mums pasiseks, ir jie taps praregėjimo metais. Gal galiausiai suvoksime, kad visa tai, kas mums nutiko per pastaruosius du dešimtmečius, buvo tik labai malonus iš vakarietiškų svajonių sulipdytas sapnas, kuris kažkokiu stebuklingu būdu padėjo mums tapti (beveik) normalia (beveik) pasiturinčia visuomene, bet kuris – kaip ir kiekvienas gražus ir spalvotas sapnas – kažkada turi baigtis. Daugiau : Lietuvos patrioto nerimas dėl apgailėtinos valstybės saugumo padėties V. Čmilytės-Nielsen įregistruota parlamentui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarka sutelkia į vieną tašką ir tobulai išgrynina jau seniai Lietuvoje vykstančių gelminių procesų tikrąją kryptį ir jais mėginamą įgyvendinti strateginį tikslą. Kolegė profesorė Jūratė Laučiūtė aiškiausiai ir tiksliausiai įvardijo politinę Seimo pirmininkės naujausios iniciatyvos esmę. Kaip teisingai pažymi autorė, Čmilytės pateiktoje koncepcijoje užsimota sunaikinti visas lietuvių kultūriniam savitumui ir tautiniam tapatumui gyvybiškai svarbias institucijas. Sujungus jas į vadinamąją Nacionalinę gerovės agentūrą būtų iš esmės pakeistas šių institucijų statusas ir veiklos pobūdis.
Daugiau : Hibridinė Lietuvos reokupacija Stebėjau kilusius ginčus ir ažiotažą dėl elektrą gaminančių vartotojų (čia tie dažniausiai smulkieji buitiniai) reguliavimo keitimo, blogėjančių jų veiklos sąlygų.
Sąmoningai nepuoliau kartu su visais komentuoti, nes norėjau, kad išryškėtų pozicijos ir pamatyti ar kas nors imsis spręsti šį reikalą iš esmės. Nesiėmė. Taigi dabar galime sudėlioti taškus ir kartu vėl priminti apie konceptualius elektros sektoriaus reguliavimo klausimus, kurių valdantieji, bet kad ir kaip būtų keista taip pat ir opozicija, užsispyrusiai nenori spręsti. Daugiau : Dar viena apgavystė – gaminančių vartotojų ir mūsų visų Baigiasi dar vieni neramūs metai. Apie tai, kokie nauji iššūkiai telkiasi mūsų tautos ir valstybės gyvenimo horizonte, kalbamės su filosofu, rašytoju, politikos apžvalgininku Vytautu Rubavičiumi.
Daugiau : V. Rubavičius: „Sunkiausiais metais lieka tikėjimas, viltis ir ... Vilniuje 2023 m. liepos 11–12 dienomis vykęs NATO viršūnių susitikimas mūsų šalyje buvo surengtas pirmą kartą. Todėl jam ruoštasi ir dėmesio skirta buvo išskirtinai daug. Plušėjo ne tik politikai su patarėjais, analitikai ir žurnalistai, bet ir fotografai, savo archyvus papildę šimtais įdomių kadrų.
Daugiau : Fotografo Tomo Bauro kadrai: 2023-iųjų įvykis, kurio Lietuva ilgai nepamirš, ir kiti politikos užkulisiai V. Čmilytės-Nielsen įregistruota parlamentui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarka sutelkia į vieną tašką ir tobulai išgrynina jau seniai Lietuvoje vykstančių gelminių procesų tikrąją kryptį ir jais mėginamą įgyvendinti strateginį tikslą. Kolegė profesorė Jūratė Laučiūtė aiškiausiai ir tiksliausiai įvardijo politinę Seimo pirmininkės naujausios iniciatyvos esmę. Kaip teisingai pažymi autorė, Čmilytės pateiktoje koncepcijoje užsimota sunaikinti visas lietuvių kultūriniam savitumui ir tautiniam tapatumui gyvybiškai svarbias institucijas. Sujungus jas į vadinamąją Nacionalinę gerovės agentūrą būtų iš esmės pakeistas šių institucijų statusas ir veiklos pobūdis.
Daugiau : Hibridinė Lietuvos reokupacija Jautrūs žodžiai, ašaros ir atsiminimai apie ypatingai prasmingus darbus – ketvirtadienį Anapilin išlydimas Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis. Profesorius atguls Vilniaus Antakalnio kapinėse. B.Genzelis mire pirmadienį, eidamas 89-uosius metus.
Daugiau : Vilniuje į paskutinę kelionę palydimas profesorius B. Genzelis Eidamas 95-uosius metus mirė Laisvės premijos laureatas, Lietuvos laisvės kovų metraštininkas Albinas Kentra.
A. Kentra buvo Laisvės kovų dalyvis, naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos metraštininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Miško brolių draugijos steigėjas. Daugiau : Mirė Laisvės premijos laureatas A. Kentra Vilniaus senamiestyje planuojama įkurti Laisvės kovų pažinimo centrą.
Vytauto Didžiojo karo muziejus iš Turto banko perėmė pastatų kompleksą sostinės Totorių gatvėje, kur ir bus kuriamas centras, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Daugiau : Buvusiose „Miško brolių“ patalpose Vilniuje bus kuriamas Laisvės kovų pažinimo centras Gruodžio 17-oji – 1926 metų valstybės perversmo diena. Tai viena esminių priežasčių, kodėl prezidento Antano Smetonos asmenį ligi šiol lydi prieštaringi vertinimai, jis bandomas stumti į paraštę, marginalizuoti, veikiantys politikai linkę apie jį verčiau patylėti.
Ateinančiais metais sukaks 150 metų nuo pirmojo Lietuvos prezidento gimimo. Atrodytų, proga atitinkamai tuos metus pažymėti, pastatyti pagaliau paminklą Vilniuje, kurio jis, mano nuomone, vertas. Daugiau : Verta prisiminti vieną daugiausiai diskusijų keliančių istorinių epizodų – 1926 metų perversmą Vos prieš savaitę prezidentas pranešė mums apie „penkis tektoninius lūžius“, kuriais jis sudrebinęs Lietuvos žemę ir padaręs ją „saugią kaip niekada“… Ir štai, užsienio reikalų ministras jau kviečia mus į dar neregėto žanro žaidimą – į diskusiją su pačiu savimi.
„Vertinant galimus geopolitinės raidos scenarijus atsiranda poreikis susitarti dėl papildomų priemonių, kaip stiprinsime Lietuvos saugumą ir gynybą. Tam yra reikalingas platus politinis sutarimas“, – skelbiama kvietime. Daugiau : Ar pavyks Lietuvos valstybę paversti vaikų žaidimo aikštele? Dvylika iš 60-ies Lietuvos merų priklausė Sovietų Sąjungos Komunistų partijai (TSKP), didžioji dalis jų apie tai neskelbia savo biografijose, pirmadienį pranešė...
Daugiau : Žiniasklaida: penktadalis dabartinių merų priklausė sovietinei komunistų partijai, dauguma to neviešino Kiekvieno iš mūsų asmeninė istorija persipina su šeimos, bendruomenės, šalies ir viso pasaulio įvykiais – taip kuriama kolektyvinė istorija ir atmintis, lemianti mūsų tapatumą, vertybes, leidžianti geriau suprasti praeitį ir dabartį, užtikrinčiau žvelgti į ateitį.
Daugiau : Virtualių pasakojimų platforma „Mano ir mūsų istorija“ Mecenato Prano Kiznio fondo dovana Kaunui atras savęs vertą vietą: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio skulptūrai išrinkta vaizdinga „karališka“ vieta.
Daugiau :Kaune iškils Aleksandro Jogailaičio skulptūra Visuotinio nekilnojamojo turto mokesčiui Lietuva pasipriešino, tačiau realybėje NT mokestis – vis plačiau taikomas. Nekilnojamojo turto mokestį šiais metais turi mokėti visi gyventojai, kurių turimo turto vertė viršija 150.000 eurų. Prieš kelis metus galiojusi turto riba, nuo kurios buvo mokamas nekilnojamojo turto mokestis – 220.000 eurų. Kitaip tariant, riba, nuo kurios turi būti mokamas nekilnojamojo turto mokestis mažėja. Jei asmuo turi nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė didesnė nei 150.000 eurų – jau privalo mokėti NT mokestį.
Ar tikrai laimėjome? 2023 m. gruodžio 9 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos būstinėje vyko LPKTS valdybos ir tarybos posėdžiai.
Daugiau Gerbiamas Lietuvos Respublikos Prezidente, gerai, kad pareiškėte, jog bandysite siekti antros kadencijos, naujai prisiimdamas valstybės vadovo teises ir pareigas. Toks Jūsų apsisprendimas liudija, jog suprantate, kad ne viską padarėte, kas priklausė pagal Prezidento funkcinę kompetenciją.
Daugiau : Viešas laiškas Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama apie pareigą ginti šalį ir tai, kaip kitos valstybės sprendžia šį, aštriu tampantį klausimą. Lietuva ruošia nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos sistemos reformą, kurios kai kurie elementai yra panašūs į tuos, kuriuos taiko ir naujausia NATO narė – Suomija.
Daugiau : Privalomoji karinė tarnyba Suomijoje: pavyzdys mums, nes ten – tarnauja dauguma, o pritaria beveik visi Nėra tobulų knygų, bet tai geriausia, ką šia tematika galite rasti lietuviškai. Manau, kad ši knyga privalo atsidurti kiekvieno raštingo ir savo įsitikinimus apmąstančio patrioto, kiekvieno branginančio laisvės kovas ir nepriklausomybę knygų lentynoje. Nes vienas didžiausių mitų, kad patriotizmas galimas be nacionalizmo, kad pačios laisvės kovos yra kažkas kita, o ne nacionalizmo išraiška.
Daugiau : „Nacionalizmo dorybė“ – mitus griaunanti knyga apie tautas ir valstybes Bataliono istorija tikrai turi kuo pasigirti, o patirtimi – pasididžiuoti! 2023.12.04 Karaliaus Mindaugo husarų batalionas minėjo svarbią dalinio sukaktį - 32-ąsias įkūrimo metines. Šia proga batalione vyko iškilminga rikiuotė, kurios metu buvo prisiminta bataliono kūrimosi istorija, suteikti aukštesni kariniai laipsniai, įteiktos padėkos už pasižymėjimą tarnyboje "Viešpatie, padėk mums - Tėvynės laisvę ir garbę ginam!" Ignas Vėgėlė nuo praėjusio trečiadienio, t. y. lapkričio 29 d., tapo vienu labiausiai viešojoje erdvėje figūruojančių politikų. Taip, nesuklydau, įvardindamas jį kaip politiką, nes siekis tapti valstybės vadovu yra politinis veiksmas. Neplanavau reikšti savo nuomonės apie I. Vėgėlę, nei kaip apie politiką, nei kaip apie asmenį. Pliūpsnis prirašytų nesąmonių apie Igną internetinių portalų komentaruose, netapo priežastimi dėstyti kitokią nuomonę apie jį, nes išgalvotų purvinų neigiamybių skleidžiama gausa neabejotinai yra susinervinusių jo oponentų veiksmai.
Daugiau : Kitokia nuomonė apie i. Vėgėlę |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
April 2024
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|