Tiksi laikrodis, skaičiuodamas sekundes, dienas, mėnesius, metus, laiko dulkėmis užklodamas prisiminimus, džiaugsmus ir skausmus, juk laikas visagalis, bet ar visagalis jis, kai eidamas gatve sutinki Motiną, kurios širdyje laikas sustojo prieš 29-erius metus, tą lemtingą 1991 m. gegužės 19-ąją, išgirdus žinią, o gal ir nujautus, dar tik auštant šviesiam Sekminių rytui, apie tai, jog Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, 1991 m. gegužės 19 d. Krakūnų pasienio poste savo duotą priesaiką Tėvynei, pareigą Lietuvai iki galo atliko Šalčininkų užkardos pamainos viršininkas, trakietis Gintaras Žagunis – pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo žuvęs Lietuvos pasienietis. Jam buvo tik 33-eji…
Šalčininkų rajono Poškonių kaime esančiai VSAT užkardai suteiktas G. Žagunio vardas, atidengta paminklinė lenta, žūties vietą Krakūnuose mena atidengtas paminklas, apie Gintarą Žagunį rašomos knygos, jo žygdarbį mena suteikti garbingi apdovanojimai, jo vardas įrašytas gatvių, memorialinių lentų pavadinimuose, bet svarbiausia – Gintaras Žagunis liks amžiams įrašytas šalia Lietuvos valstybės Didžiavyrių vardų, kaip ir jo žodžių aidas – „O Lietuva, Lietuva, tu per amžius laisva!“…
Šalčininkų rajono Poškonių kaime esančiai VSAT užkardai suteiktas G. Žagunio vardas, atidengta paminklinė lenta, žūties vietą Krakūnuose mena atidengtas paminklas, apie Gintarą Žagunį rašomos knygos, jo žygdarbį mena suteikti garbingi apdovanojimai, jo vardas įrašytas gatvių, memorialinių lentų pavadinimuose, bet svarbiausia – Gintaras Žagunis liks amžiams įrašytas šalia Lietuvos valstybės Didžiavyrių vardų, kaip ir jo žodžių aidas – „O Lietuva, Lietuva, tu per amžius laisva!“…
RSS Feed
