Blog Posts - Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius

Alfonsas Vaišvila. Ką norima pasakyti „Bunkerio“ simboliu?

1/12/2017

Lukiškių aikštė – pagrindinė Lietuvos aikštė. Ji pirmiausia – politinė erdvė su išskirtiniu turiniu. Todėl jos sutvarkymo ir Laisvės kovų įamžinimo „memorialo“ projektas, laimėjęs konkursą, ir jį lydintys autorių komentarai apie „pramogų erdves“, „vaikų žaidimus“… daugiau negu nustebino. Pasirodo Laisvės kovas ir jų dalyvius simbolizuos „Bunkeris“
.Bunkeris – tai slėptuvė, slaptavietė. Vadinasi, projekto autoriai nori mums ir visam pasauliui pasakyti, kad partizanai tik slėpėsi, „sunkiai gyveno“.

Daugiau: . Ką norima pasakyti „Bunkerio“ simboliu?

Nepriklausomybės gynėjų sąjunga siekia specialaus statuso parlamento gynėjams

21/11/2017

Į šį statusą galėtų pretenduoti ne visi parlamento ar Vilniaus televizijos bokšto gynėjai, o tik tie, kurie priklausė kokiai nors organizuotai struktūrai. Statuso suteikimas būtų moralinis įvertinimas žmonių, kurie rizikuodami gyvybe gynė šalies nepriklausomybę.
„Vienintelė privilegija, kurios prašome, kad ant antkapio būtų galimybė užrašyti „Čia ilsisi valstybės nepriklausomybės gynėjas“, – sakė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos sekretorius Henrikas Narščius. Jis su sąjungos vadovu Arnoldu Kulikauskiu praeitą savaitę lankėsi Seimo Laisvės kovų komisijos posėdyje ir pristatė savo projektą. „Laikotarpį nuo 1990 metų kovo 11 iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos mes siūlome istorikams vadinti nepriklausomybės gynimo laikotarpiu“, – sakė H. Narščius.

R. Sakalauskaitė. Ar perkursime Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“?

6/11/2017

Pastaruoju metu Lietuvoje plinta pasiūlymai „Idėja Lietuvai“. Vieni siūlo gražinti savo kiemą, antri – gimtąjį rajoną, treti – gelbėti Lietuvą. Idėjų platybėse netrūksta ir Seimo narių pasiūlymų.
Seimo narys Mantas Adomėnas siūlo keisti himno žodžius – giedoti ne „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, bet „iš ateities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Parlamentaras sako, kad „yra rimtas pagrindas susirūpinti, ar mes, kaip tauta, turime ateitį“.

Antanas Paulavičius. AŠ SU JUMIS ESU

4/11/2017

(Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui)
Aš nemiriau, manęs jie nesušaudė –
Aš su Jumis, brangieji, tebesu.
Mane jie pjaustė, spardė, spjaudė, –
Neįveikė – aš gyvas po kankinimų baisių.

Jie mirtinai manęs nenukankino, neišnarstė –
Aš – gyvas tarp gyvųjų gyvenu.
Aš iš kapų be kauburėlių, iš tos duobės be karsto,
Iš tų sušaudytų dainų, bet nenušautas ateinu. (…)

Žinau – ruduo ir šįmet vėl medžius nuauksins,
Šalna negailestingai išbarstys lapus visus.
Žinok – aš su tavim esu, dukrele mano Aukse,
Su Lietuva, pakilusia į saulę, aš esu.

Kun. Robertas Grigas. Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas

20/10/2017

Vienas šviesiausių mūsų meto dvasininkų Robertas Grigas, sakytume, pašaukimo ar Dievo valia vis atsiduria ten, kur vyksta lemtingi posūkiai Lietuvos istorijoje. 1987 metais dalyvavo mitinge prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje, 1991 metų sausio 13-ąją buvo tarp Nepriklausomybės gynėjų Seimo rūmuose, 2017-ųjų rugsėjo 22 dieną girdėjom jo aistringą kalbą „Talkos už valstybinę lietuvių kalbą“ mitinge V.Kudirkos aikštėje. Vien šie epizodai leistų tarti: R.Grigas esti būtent ten, kur rašoma Lietuvos istorija.

Skaityti daugiau: Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas

Vytautas Raškauskas. Diena, kai sutikau savo didvyrį

31/8/2017

Sėdžiu aš namelyje vidury Dzūkijos miškų, o su manimi prie vieno stalo sėdi mano didvyris – partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Lengvai, ramiai pasakoja apie laisvės dienas, kurias iš jo jaunų rankų kadaise norėjo išplėšti sovietai, ir kaip begėdiškai jie to siekė, bet jiems nepavyko.
Pasakoja apie miškuose, bunkeriuose ar Sibiro įšale amžiams likusius kovos bičiulius, kurių jau labai seniai nėra ir jie gyvi atsiminimuose, o Lietuvos nepriklausomybė yra jiems paminklas.

Skaityti daugiau: Diena, kai sutikau savo didvyrį

Baltijos kelias – nepakartojama gyvenimo ir istorijos akimirka

24/8/2017

Baltijos tautas sujungęs įvykis prisimenamas su pasididžiavimu: sovietinės santvarkos įbaugintiems žmonėms reikėjo didelės drąsos išeiti į gatves. Tačiau, pasak istoriko Juozo Brazausko, lietuvių, latvių ir estų susikabinimo už rankų dėl laisvės pradžia buvusi porą metų anksčiau. Baltijos kelio pradžia laikomas 1987 m. mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Jį uždraudė sovietinė valdžia. „Baltijos kelio idėja prasidėjo nuo viešo Ribentropo-Molotovo pakto paskelbimo prie A. Mickevičiaus paminklo.

Algimantas Zolubas. „Kryptis Lietuva“ – susirūpinimo ir veiklos regimybė

11/8/2017

Vyriausybės tinklalapis 2017-07-20 paskelbė, kad Vyriausybės kanceliarija organizuoja apdovanojimus „Kryptis Lietuva“ ir kviečia visuomenę teikti iniciatyvas, kuriomis užsienio lietuviai skatinami sugrįžti ir dirbti Lietuvoje arba jiems padeda lengviau integruotis sugrįžus po daugelio metų, praleistų svetur. Apdovanojimuose kviečiamos dalyvauti biudžetinės ir viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslo įmonės ir privatūs asmenys.
Bendrauju su išvykusia į JAV asmenybe, kuri, kiek man žinoma, ten dirba grynai Lietuvai naudingą darbą ir tik mažą savo laiko dalį skiria darbui savo buities reikmėms tenkinti. Kadangi ją domina reikalai Lietuvoje, jai pasiunčiau mūsų Vyriausybės kanceliarijos projektą „Kryptis Lietuva“.
Pasirodo, pasiųsta žinia smogiau jai į paširdžius, nes sulaukiau tokio atsakymo:
Ačiū už informaciją. Keliolika minučių nerimavau, ar atsakyti Jums, ar vyriausybei ar iš viso šitą laišką ištinti. Mano darbo grafikas labiau negu pilnas ir jau daug ką darau miego sąskaita. Pasisakysiu.
Skaityti toliau: „Kryptis Lietuva“ – susirūpinimo ir veiklos regimybė

Algimantas Zolubas. Trečias dešimtmetis su neišmanėliais

25/7/2017

Jei artoją nuo žagrės į Boingo kabiną vietoj piloto pasodintume, lėktuvas ne tik nepakiltų, bet ir iš vietos nepajudėtų, nes artojas savo akiratyje nebuvo matęs tiekos mygtukų ir rankenėlių. Todėl artojas nesėda į piloto kabiną. Tapti lėktuvo vadu reikia atitinkamą mokslą išeiti, pilotavimo patirtį įgyti, gauti atitinkamą kvalifikacijos patvirtinimą.
O ko reikia tapti politiku, valstybės vadovu?
Politika yra valstybės reikalų tvarkymas, tarsi turėtų būti ir aukščiausio lygio politikos mokyklos. Tačiau valstybės reikalų tvarkymo mokyklų nėra, todėl į politiką gali eiti bet kas, ir artojas nuo žagrės, ir bet kokių mokslų daktaras. Leidimus išduoda „šventąja karve“ vadinama demokratija. „Šventajai karvei“ nerūpi einančiojo į politiką išsilavinimas, ištikimybė valstybei, turimas turtas, kad klaidą padaręs galėtų valstybei atlyginti. Nelaiko renkamieji net pagrindinio valstybės įstatymo – Konstitucijos – egzamino. Trumpai tariant, tinka visiškas neišmanėlis. O jam leistina viskas, ko nedraudžia demokratiškai priimti įstatymai. Trečias dešimtmetis su neišmanėliais

Vitalija Stankevičienė. Tautiška giesmė galingai suskambo ir Klivlando lietuvių bendruomenėje JAV

8/7/2017

Palaikant iniciatyvą „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ liepos 6 d. 21 val. (Lietuvos laiku) Lietuvos himnas giedotas ir JAV Klivlando lietuvių bendruomenėje.
Susirinkę lietuvaičiai giedojo Tautišką giesmę , o po to laukė saulėlydžio.
Smagu buvo prisiminti savo gimtinę, savo kalbą, gražiai pabendrauti.

Pristatytas rež. A. Zalanskaitės istorinis dokumentinis filmas „Nepaprasta auka”

3/7/2017

Liepos 2-ąją Kaune paminėtos 71-osios Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio žūties metinės. Šia proga pristatytas Agnės Zalanskaitės istorinis dokumentinis filmas „Nepaprasta auka”.
Premjeroje dalyvavo ir Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, A. Ramanausko ir J. Vitkaus bendražygis partizanas Juozas Jakavonis-Tigras bei gausi Vitkų giminė.

Kai pasibaigs Sąjūdis, baigsis ir Lietuvos egzistavimas

17/6/2017

Sąjūdis yra Lietuvos politinė būsena, kuri atvedė iki Respublikos prieš šimtmetį, kuri sugriovė blogio imperiją prieš 30 metų ir kuri rusena iki šiol. Galima sakyti: tada, kai pasibaigs Sąjūdis, baigsis ir Lietuvos egzistavimas. Sąjūdis - kaip būklė, kai mes atidėję savo vidinius vaidus ir pilvo gerovės klausimus, galime drąsiai pasakyti: kad ir kas nutiktų, visų pirma - Lietuva...

Daugiau: Kai pasibaigs Sąjūdis, baigsis ir Lietuvos egzistavimas

Lietuvos šaulių sąjungos vadu išrinktas plk. ltn. Gintaras Koryzna

4/6/2017

2017 m. birželio 03 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko neeilinis Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) suvažiavimas, kuriame išrinktas naujas LŠS vadas, kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgose tarnavęs pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna.
Suvažiavime dalyvavo Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, LR Seimo nariai, ankstesni LŠS vadai, kiti garbūs svečiai.

Daugiau: R. Eidukevičiaus fotoreportažas: Išrinktas naujas LŠS vadas

Šimtai žmonių pagerbė Aukštaitijos partizanus

21/5/2017

KAM nuotrauka

Gegužės 21 d. daugiau kaip 300 žmonių Šimonių girioje sekmadienį pėsčiųjų žygiu pagerbė su sovietų okupantais kovojusių Algimanto apygardos partizanų atminimą.
10 kilometrų ilgio maršrute žygeiviai aplankė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities, Algimanto apygardos vadovybės ir kitos buvusių partizanų bunkerių vietas, taip pat kapines, kuriose palaidoti Algimanto apygardos partizanai.

Panevėžyje – Kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė (nuotraukos)

20/5/2017

Panevėžiečius ir miesto svečius
gegužės 20 d., prie „Cido“ arenos subūrė Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė „Mes – tai Jūs“. Ten karius ir visuomenę sveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas.

Skaityti daugiau: Panevėžyje – Kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė (nuotraukos)

Dainius Paukštė. Lyderis – tai prekeivis viltimi

3/5/2017

„Kuomet šalį palieka mokslininkai, inžinieriai, gydytojai ir kiti protinio darbo atstovai, išvažiuoja tautos žiedas – inteligentai. Tuomet valstybės valdymą perima verslininkai, politikais tampa plebėjai ir praeiviai iš gatvės, o parlamente deputatų vietose įsitaiso turgaus spekuliantai, sportininkai ir aktoriai“… Labai jau pažįstamas pasirodė šis „vaizdelis“. Tenka prisiminti: istorija vystosi spirale, kai padariusi laiko kilpą, ji pasikartoja […]
Skaityti toliau →

Meilę Lietuvai žygyje reiškė ir šveicaras

24/4/2017

Pėsčiųjų žygis istorinėmis vietomis rajone subūrė gausų būrį žygeivių. Apie 200 Krašto apsaugos savanorių, šaulių, skautų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, pavienių keliautojų šeštadienį iškeliavo iš Daukšaičių, aplankė partizanų kovų ir žūties vietas Veiviržėnų, Vėžaičių ir Švėkšnos seniūnijose. Pirmą kartą veiklių gargždiškių asociacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ organizuotas žygis tapo net tarptautinis. Mat ilgąjį atstumą – beveik 40 km – įveikė patyręs žygeivis šveicaras Oliveris Kleras. Laisvai lietuviškai kalbantis kariškis pripažino, kad jam Lietuva – tiesiog atrastas lobis. Šveicarą sužavėjo ir užbūrė čia organizuojami pėsčiųjų žygiai, Lietuvos istorija, gamta ir žmonės. Tad jo svajonė – gyventi mūsų šalyje.

Skaityti daugiau: Meilę Lietuvai žygyje reiškė ir šveicaras

„Mes nugalėjom“: su vėliava prieš tankus. Apie NGS narį A. Remeiką (video)

5/4/2017

A. Remeika su vėliava prieš tanką. R. Jurgaičio nuotr.

2017-04-01 LRT televizijos transliuotoje dokumentinėje apybraižoje „Mes nugalėjom“ prisiminta nuotraukos, kurioje beginklis žmogus su trispalve rankose drąsiai stovi tiesiai prieš tanką, istorija.
Nuotraukoje užfiksuotą akimirką skiria net 26 metai. Sausio 13-osios naktį vyras pasakoja prie bokšto patraukęs iš karto, vos išgirdęs per radiją raginimą gyventojams telktis prie strateginių Vilniaus objektų. Šis žmogus Sąjūdžio aktyvistams tuo metu puikiai pažįstamas Algimantas Remeika.

Visą Virginijaus Savukyno ir Viktorijos Zavistanovič pasakojimą dokumentinėje apybraižoje „Mes nugalėjom“ apie NGS narį Algimantą Remeiką žiūrėkite LRT mediatekoje.

Algimantas Zolubas. Sovietiniai terminai ir jų vartojimas

1/4/2017

Mename 1940-uosius kai griaudėjo galinga melo industrinė propaganda apie „demokratiškiausią tarybinę santvarką pasaulyje“, apie „galingiausią Raudonąją armiją“, kuri buvo autuota, šimtasūlė ir alkana, per spalinių švenčių paradą, palyginus su mūsų kariais, atrodė apgailėtinai, tačiau tarybinė. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė mano bičiuliui tegė, kad būdvardis „tarybinis“ yra istorizmas, siejamas su praeities realijomis. Kas buvo tos praeities, kurioje aš gyvenau ir dalyvavau realijos: propagandinės melo industrijos teiginys, kad Lietuvos okupantai yra „demokratiškiausia, žmonių renkamų atstovų į tarybas, tarybinė valdžia“, ar okupacija su absoliučia okupantų diktatūra ir teroru? Ar jūs atstovaujate okupantų propagandinę melo industriją, ar pripažįstate, istorinę realiją – okupaciją? Tad „tarybinė“ ar okupacinė realija?

Algimantas Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra

19/3/2017

Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į LR Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu. Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117) vartojamos sąvokos:

Paminėtos Lietuvos partizanų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 99-osios gimimo metinės

8/3/2017

Kovo 6 d. Alytuje paminėtos Lietuvos partizanų vado, brigados generolo, Alytaus miesto garbės piliečio Adolfo Ramanausko-Vanago 99-osios gimimo metinės. Pagerbti šios iškilios istorinės asmenybės atminimo į Dzūkijos sostinę atvyko gausus būrys svečių: Lietuvos partizanas Juozas Janulevičius-Sapnas, A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, A. Ramanausko-Vanago anūkė, majorė Inga Jancevičienė, partizanas Andrius Dručkus-Kerštas, technikos mokslų daktarė Elena Kazlauskaitė, Lietuvos partizanų ryšininkas, pogrindininkas Jonas Arbačiauskas, Lietuvos partizano Vytauto Nanartonio-Nainio dukra Rima Rakauskienė, Vilniaus politinių kalinių choro „Laisvė“ prezidentė Elvyra Valaitienė, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas, Lietuvos šaulių sąjungos narys, kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas, Vytauto Didžiojo muziejaus muziejininkė Greta Kučinskaitė.

Skaityti daugiau: Paminėtos Lietuvos partizanų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 99-osios gimimo metinės

Rimvydas Stankevičius. Mirties nuosprendis Lietuvai

6/3/2017

Regis, dar visuotinai ir aiškiai prisimename tą laiką, kai žmonės didžiuodamiesi segėdavo lietuvišką trispalvę prie krūtinių. O dabar apie taip neseniai visuotinai svarbiausiąja mums buvusią savarankiškos, nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimo idėją garsiai jau nė užsiminti nedrįstame. Apie tai, kada, kaip ir kodėl įvyko ši metamorfozė, kalbamės su žinomu lietuvių poetu, aštriu visuomenės kritiku Liudviku Jakimavičiumi.

Daugiau: Mirties nuosprendis Lietuvai (60)

Algimantas Zolubas. Sovietiniai terminai ir jų vartojimas

2/3/2017

Mename 1940-uosius kai griaudėjo galinga melo industrinė propaganda apie „demokratiškiausią tarybinę santvarką pasaulyje“, apie „galingiausią Raudonąją armiją“, kuri buvo autuota, šimtasūlė ir alkana, per spalinių švenčių paradą, palyginus su mūsų kariais, atrodė apgailėtinai, tačiau tarybinė.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė teigia, kad būdvardis „tarybinis“ yra istorizmas, siejamas su praeities realijomis. Kas buvo tos praeities, kurioje aš gyvenau ir dalyvavau realijos: propagandinės melo industrijos teiginys, kad Lietuvos okupantai yra „demokratiškiausia, žmonių renkamų atstovų į tarybas, tarybinė valdžia“, ar okupacija su absoliučia okupantų diktatūra ir teroru? Ar jūs atstovaujate okupantų propagandinę melo industriją, ar pripažįstate, istorinę realiją – okupaciją? Tad „tarybinė“ ar okupacinė realija?

Dalia Vencevičienė. Nepriklausomybės gynėjai: esame pasiruošę ginti Lietuvą

27/2/2017

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Vasario 24 d., penktadienį Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) valdybos nariais, kurie parlamento vadovą informavo, kad yra visada pasiruošę ginti Lietuvą.
„Mes esame visada pasiruošę vėl ginti Lietuvą, jeigu to prireiktų“, – Pirmininkui sakė Nepriklausomybės gynėjai ir teigė, kad taip pat gali daug padėti visuomenei skatindami pilietiškumą ir savanorystę, atgaivindami istorinę atmintį. Nepriklausomybės gynėjai prašo paspartinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo, Lietuvos Respublikos Tautos istorinės atminties įstatymus bei kitus teisės aktus, susijusius su istorine atmintimi, kurie įgalintų institucijas ne tik kaupti duomenis, bet ir atlikti tyrimus bei rūpintis sklaida apie situaciją Lietuvoje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki okupacinės kariuomenės išvedimo.

„Emilija iš Laisvės alėjos“ – baimė žūti ar drąsa pasipriešinti?

26/2/2017

Patriotizmo bei laisvės temos lietuviams visuomet buvo svarbios, apraudotos, artimos. Gerai tai, kad Lietuvos kino industrijoje jos taip pat populiarios.
„Emilijos iš Laisvės alėjos“ veiksmas nukelia mus į 1972-ųjų metų Kauną, juk šiame mieste, o ne kur nors kitur, vyko kultūrinis pasipriešinimas, Jono Jurašo spektaklių statymas ir uždraudimas, Kalantos susideginimas ir t.t. Žmonės, protestuodami prieš TSRS valdžią, rizikavo viskuo, kas brangu, bet aukojosi ir buvo drąsūs, tikintys šviesesniu rytojumi bei laisva Lietuva. Tai pasakojimas apie sunkius laikus, kuomet reikėjo rinktis tarp dorybės ir blogio, puikus pavyzdys, kaip Lietuvos sunkmečio istoriją, meniškai apipavidalinus, galima paversti sukrečiančiai emocingu reginiu.