Blog Posts - Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius

M. Černiauskas. Neeilinis Vanago kelias

6/3/2018

Prieš 100 metų – 1918 m. kovo 6 d. gimė legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. LR Seimas dar 2017 m. pabaigoje 2018-uosius paskelbė Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Visoje Lietuvoje ta proga vyksta ir vyks įvairūs renginiai, minėjimai, žygiai, diskusijos...
Padidėjęs susidomėjimas Vanago asmenybe ir gyvenimu – vienas geriausių dalykų, kurie galėjo nutikti Lietuvai 2018-aisiais, kai minime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Kodėl? Pripažinkime, tai puiki proga apmąstyti ne tik Pirmosios Respublikos laiką (1918–1940), bet ir jos skaudų likimą, paženklintą tūkstančių taurių lietuvių krauju, kurie priešinosi tam, ką Vanagas vadino visos „civilizacijos gėda“.

Skaityti daugiau: Neeilinis Vanago kelias

Sveikiname su gimtadieniu

2/3/2018

Kovo 19 d. NGS Panevėžio sk. narys Vilmantas Varanavičius švenčia savo gimtadienį.
Visi NGS Panevėžio sk. nariai sveikina Vilmantą, linkėdami jam daug sveikatos ir stiprybės !

Ypatingai su gražiu 65-uoju Jubiliejiniu gimtadieniu (kovo 29 d) NGS Panevėžio sk nariai sveikina
NGS Garbės pirmininką, dim. Pulkininką Joną Gečą.
Dėkojame Jums už nuoširdų darbą NGS veikloje . Linkime, kad Jus ir toliau lydėtų sėkmė bei stiprybė įvairiose gyvenimo situacijose.

V. Savukynas. Ar praeities žinojimas kenkia dabarčiai?

28/2/2018

Gražiai piliečių atšvęsta Vasario 16-oji sulaukė kelių niurzglių paburbėjimo: oi, per daug istorijos, per daug praeities. Kai kas net aiškina, kad šiais laikais visiškai nebesvarbu, kas vyko ne tik prieš 100, bet ir prieš 20 metų. Labai keistos kalbos.
Pirmiausia, lietuviams dar reikėtų pasimokyti kad ir iš savo kaimynų lenkų. Ten istorija populiaresnė nei Lietuvoje. Tačiau svarbiausia yra tai, kad kvietimas nesidomėti istorija, nes tai, esą trukdo dabarčiai, yra vienas iš kvailesnių, kuriuos girdėjau paskutiniu metu. Istorijos žinojimas pirmiausiai reikalingas norint geriau orientuotis dabartyje. Dabarties niekaip nesuprasi, jei nežinosi istorijos.

Robertas Grigas. Laisvos tautos prasideda nuo laisvų asmenų

26/2/2018

Jauna, laisva, pati savęs valdovė
Tautų greton įstojo Lietuva,
Savu krauju vergijos nusiplovė,
Atgavo garbę ištverme sava.
Garbė sūnums, kad iš Maskvos griuvėsių
Tėvynę laisvėn išnešėt šauniai.
Nors Jūsų aš vardų nebeminėsiu,
Bet jus minės su pagarba ainiai
(Maironis)
Skaitydami Maironio tikėjimu ir ryžtu trykštančias eiles, kaip ir žvelgdami į Kauno art deco moderniosios architektūros jaunystės galia pulsuojančias formas, negalime drauge neišgyventi laisvei pabudusios tautos gyvybinių jėgų proveržio. Pasitikėjimo savimi, savo reikšmingumu tarp kitų laisvų tautų ir savo orumo pojūčio. Visi tie išoriniai ir vidiniai ženklai, pasiekiantys ir iki šiol mus veikiantys iš prieškario – kaip sidabrinės litų monetos su LDK Vytauto ar A. Smetonos atvaizdais, kaip išgaubta kareivio saga su Vyčiu, kaip per sovietmetį išslapstyta anų dienų Trispalvė ir pasididžiavimas tragiška Dariaus ir Girėno skrydžio narsa – yra nuostabiu gyvenimo ryžtu ir dabar mus persmelkiančios tautos būsenos dvasinė išraiška.

Daugiau: Laisvos tautos prasideda nuo laisvų asmenų

Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje – konferencija

25/2/2018

Vasario 22 d. Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje vyko konferencija „Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir pokario rezistencija: istorinis, politinis ir moralinis palikimas“. Pasiklausyti pranešimų apie partizanų vado, karininko Adolfo Ramanausko-Vanago asmenybę ir jo veiklą susirinko gausus būrys svečių: Seimo nariai, Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai ir vadovai, istorikai, muziejininkai, Lietuvos kariuomenės atstovai ir kiti garbūs svečiai.
„Vienas ir Lietuvos pasipriešinimo lyderių A. Ramanauskas-Vanagas yra tikrasis pavyzdys, kaip iki paskutinio kraujo lašo, paskutinio atodūsio reikia mylėti Tėvynę. Svarbu, kad jo istoriją ir to laiko žmonių išgyvenimus žinotų kuo platesnis mūsų piliečių ratas, kad ta praeitis, tos kovos, kiekviename iš mūsų įžiebtų patriotizmą ir meilę Tėvynei“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė Alytaus miesto savivaldybės meras V. Grigaravičius.

Daugiau: Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje – konferencija

Šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“ kviečia tapti šių laikų signatarais

15/2/2018

Kiekvienas gali tapti šių laikų signataru – tokia mintimi pristatytas šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“, sukurtas pagal Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Žmonės, institucijos, organizacijos kviečiamos naudotis šiuo šriftu, pasirašyti savo deklaraciją ir pasiekti, kad Lietuva taptų daugiausia nepriklausomybės signatarų turinčia šalimi pasaulyje.
„Signato“ sukurtas pagal Lietuvos Nepriklausomybės Aktą skaitmeninus signataro Jurgio Šaulio raštą. Vasario 14 d. oficialiai šriftas pristatytas iškilmingo Vyriausybės posėdžio metu, simbolinės statulėlės įteiktos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, istorikui Liudui Mažyliui ir Nepriklausomybės Akto signataro J. Šaulio sūnėnui Česlovui Tarvydui.

Skaityti daugiau: Šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“ kviečia tapti šių laikų signatarais

Partizanų vadas, įveikęs klastą, šmeižtą ir laiką

6/2/2018

Šiemet minime ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Seimas 2018-uosius yra paskelbęs partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago metais. "Kauno dienos" išskirtinis pokalbis su partizanų vado dukra.
"Noriu, kad žmonės neužmirštų partizanų laisvės kovos, nepasiduotų dabarties provokacijoms, šmeižtui", – teigia Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Daugiau: Partizanų vadas, įveikęs klastą, šmeižtą ir laiką

Sveikiname kartu su Valstybe savo gimtadienį švenčiantį skyriaus narį

1/2/2018

Sveikatos ir ilgiausių metų linkime
Algimantui Petkevičiui (vasario 4 d).
Būk laimingas. Su gimtadieniu.

NGS Panevėžio sk nariai

Įdomu, kada atkurta Lietuvos kariuomenė?

27/1/2018

Laisvės gynėjų susitikime Seime pristatant rezoliucijų projektus buvo kilusi nedidelė diskusija ypač aktualiu Lietuvos kariuomenės klausimu.
Iš 2018-01-12 Laisvės gynėjų susitikimo Seimo Kovo 11-osios salėje.
Tema: Laisvės gynėjų 2017 m. susitikimo rezoliucijos rezultatai ir Laisvės gynėjų 2018 m. susitikimo rezoliucijų pristatymas

Algimantas Zolubas. Skleidžiamos netiesos priežastis

18/1/2018

Rašinyje „Vyriausiojo policijos komisaro atgaila už miliciją“ (DELFI.lt 2018 m. sausio 15 d.) Ramūnas Bogdanas greta kitų brandžių minčių teigia: Kada nuodėmės kupra nebeleidžia vaikščioti iškėlus galvą, kada saviškių kaltė maudžia lyg sena žaizda, atimdama ramų miegą, kada suvokiama, jog po savęs kiekvienas palieka vienokį ar kitokį pėdsaką – tuštumą, gėdą ar pasididžiavimą, – tada ateina atgailos metas.
Autorius teiginį, regis, taiko buvusios sovietinės milicijos luomui, konkrečiau – Sauliui Skverneliui. Ir įspėja: Atsargiai su raiteliais, kurie nekreipia dėmesio, ką sutrypė kelyje jie ar jų luomas. Nes kitas sutryptasis galite būti jūs.
Blaivi įžvalga, gerai parašyta, taikliai pritaikyta.
Generalinis policijos komisaras Skvernelis ar jam pavaldūs pareigūnai 2012 metų gegužės 17 dieną pasiuntė į Garliavą 240 sovietinio OMON-o tipo policininkų, kurie pasitelkę dujas, elektrą ir kitas ypatingąsias priemones, tampė ir mušė tiesos reikalaujančius žmones (tai užfiksavo vaizdo kameros), akivaizdžiai smurtavo. Antsiuvuose ant jų rankovių buvo Vytis, todėl jie išniekino valstybės simbolį. Dabar tie tampyti ir mušti, budėję žmonės vėl tampomi po teismus. Ne taikūs budėtojai, o „omonininkai“ ir juos pasiuntę pareigūnai todėl turi būti teisiami. Atgailos čia nepakanka.

Daugiau: Skleidžiamos netiesos priežastis

Sausio 13-osios minėjime Viktoras Pranckietis kvietė likti vieningais ...

13/1/2018

Sausio 13-osios rytą sausakimša Seimo Kovo 11-osios salė susirinko ne tik paminėti Sausio 13-osios įvykių metinių, bet ir įteikti Laisvės premijos vienuolei, disidentei Nijolei Sadūnaitei. Iškilmingą Laisvės gynėjų dienos posėdį į salei įžengus prezidentei Daliai Grybauskaitei pradėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kviesdamas sugiedoti Lietuvos himną.
Iškilmingame minėjime kalbėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad kruvinąją sausio 13-sios naktį Lietuvos laisvę gynę žmonės – vyrai, moterys ir vaikai – buvo drąsūs ir ištikimi savo vertybėms. „Buvo baimės, bet nebuvo savanaudiškumo. Tik dėl jų pasiaukojimo ir ryžto šiandien esame laisvi. Alkis laisvei ir toliau turi sklisti ir pasiekti jau laisvoje žemėje gimusių ir į laisvą šalį atvykusių mūsų valstybės žmonių protus ir širdis. Nėra santvarkos, kuri galėtų suteikti daugiau, nei visuomenė grįsta laisve ir demokratija“, – sakė Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.

Jonas Gečas: Sausio 13-osios žmonės. Net nepatogu dėl jų

9/1/2018

Prisiminkime diskusiją, kuri buvo paskelbta 2016 -01- 29 d.

Laisvės gynėjų dienos programa Seimo rūmuose 2018

8/1/2018

2018 m. sausio 12 d., penktadienį

8:00 Pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“
10:00 Iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų (Gedimino pr. 53, Vilnius) Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje*
11:00 Laisvės gynėjų susitikimas Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salė
16:30 Atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo Vitražo galerijoje
Susitikimo programa

2018 m. sausio 13 d., šeštadienį
10:00 Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Lietuvos Respublikos Seime (įėjimas tik su kvietimais)
12:00 Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
12:30 Atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose;
Parodų eksponavimas, vaizdo medžiagos demonstravimas, palinkėjimų Lietuvai užrašymas, meninės kompozicijos
13:30 – Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse
15:00 – Lietuvos Respublikos Seimo vadovybės, Seimo Laisvės kovų komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų susitikimas su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiais nuo Sovietų Sąjungos agresijos 1991 metais Seimo Konstitucijos salėje*
(dalyvauja asmenys, gavę kvietimus į 2018 metų Laisvės gynėjų dienos minėjimą)
Sausio 12 d. 16.30–21.30 val. ir sausio 13 d. 12.30–14.30 val. Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I r.) – atvirų durų valandos, per kurias lankytojai galės susipažinti su paroda, skirta 2017 m. Laisvės premijos laureatei Nijolei Sadūnaitei, ir fotografijų paroda „Laisvės gynimas 1990–1991“, pažiūrėti istorinę vaizdo medžiagą ir menines kompozicijas. Jaunieji Seimo svečiai turės progą dalyvauti piešinių dirbtuvėlėse (tema „Laisva Lietuva“).

JAV iškils paminklas Ramanauskui - Vanagui

19/12/2017

Puiki žinia pasiekė iš JAV - kitąmet minint partizano Adolfo Ramanausko - Vanago 100-ąsias gimimo metines ten jam bus pastatytas paminklas.
Paminklas stovės Konektikuto valstijoje, Niu Britene, kur 1918 m. kovo 6 d. gimė ir Šv. Andriejaus bažnyčioje buvo pakrikštytas vienas iš partizaninio pasipriešinimo vadų.Niu Briteno valdžia pritarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastangoms įamžinti A. Ramanausko - Vanago atminimą jo gimimo vietoje.

Skaityti daugiau: JAV iškils paminklas Ramanauskui - Vanagui

Kaune suskambo patriotinė roko opera „Priesaika“

12/12/2017

Kauno Karininkų Ramovėje gruodžio 11-osios vakarą skambėjo koncertinis roko operos „Priesaika“ pagal G. Jankaus sukurtą libretą variantas - kūrinys, skirtas pokario Laisvės kovotojų atminimui.
Naujos kartos patriotinio pobūdžio poleminis spektaklis sukurtas, remiantis partizanų istorijomis, tikromis asmenybėmis ir faktais. Kūrėjai priminė, kad mažos formos meniniais kūriniais buvo ne kartą bandoma aktualizuoti istorinį laikotarpį, tačiau rezistencinių kovų įprasminimas stambios formos muzikiniame kūrinyje vyko pirmą kartą.
Roko operos režisierius - Nerijus Petrokas, kompozitoriai - Laurynas Baškys ir Jonas Chockevičius. Atlikėjai - solistai Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas ir tautinio roko grupė „Thundertale“ (angl. „Perkūno sakmė“).

Kas Lietuvai išrinko tokį paminklą Lukiškių aikštėje?

10/12/2017

Diskusija apie Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimą Lukiškių aikštėje įgavo naują įkvėpimą, persėkėlė į Seimą ir kitas institutas, kaista ir viešojoje erdvėje. tarp Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, vieno iš Sąjūdžio pradininkų Audriaus Butkevičius, Kauno Sąjūdžio vadovo, istoriko, publicisto Raimundo Kaminsko, vieno garsiausių Lietuvos tapytojų Aloyzo Stasiulevičiaus ir filosofo prof. Krescencijaus Stoškaus. Diskusiją vedė Gediminas Jakavonis.

Skaityti daugiau: Kas Lietuvai išrinko tokį paminklą Lukiškių aikštėje?

"Mano tėvelis yra gyvas ne tik mano širdyje"

9/12/2017

Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago dukrą Auksutę Ramanauskaitę-Skokauskienę kalbina Nijolė Birgelienė. Lazdijai, 2017 11 29.

Nuomonė: Tikrai ne bunkeris simbolizuoja Laisvę

8/12/2017

Sovietinės Lietuvos finansų ministras Sikorskis buvo teisus sakydamas, jog lietuvių tauta - veršių tauta. Aš pasakysiu gal švelniau: lietuvių tauta - kukučių tauta. Tai jie gyvena, miršta, vėliau išlenda per ausį ir guli šalia savo palaikų. Labiausiai tą galima pasakyti apie Lietuvos politikus ir menininkus, poetus. Tai jie dabarties metu statosi sau bunkerius ne bet kur, o pagrindinėse miestų aikštėse ir ruošiasi gyventi po velėna.
Kas sakytina apie Lukiškių aikštę. Tai yra Lietuvos širdis ir paminklas ten turi stovėti simbolizuojantis lietuvių tautos kovą už laisvę. Paminklą bent jau statome laisvei.
Už laisvę lietuvių tauta kovėsi Durbės, Saulės, Žalgirio, Oršos, Salaspilio, Ūlos mūšiuose. Už laisvę kovėsi Tado Kosciuškos, 1831 m., 1863 m. sukilimuose, ir kovėsi jie ne bunkeriuose, o atvirose kautynėse.
Tik kukučiai gali sau statytis bunkerius ir slapstytis nuo dienos šviesos. Partizanai juk neišvadavo Lietuvos nuo Sovietų sąjungos, tauta dar penkiasdešimt metų kentė okupaciją ir Tėvynėje, ir Sibire.

Vytautas Kniežauskas, Mažeikiai

P. Urbšys. Negi mums gėda Vyties?

7/12/2017

Kovotojų už Lietuvos Laisvę atminimo įamžinimas Lukiškių aikštėje netikėtai atskleidė ne tik skirtingus įsivaizdavimus, kaip turėtų atrodyti pats „įamžinimas“, bet ir kaip iškreiptai gali būti suprastas „šiuolaikiškumas“ ar kas yra valstybė ir jos sostinė.

Daugiau: Negi mums gėda Vyties?

Skirmantė Javaitytė. Šalia partizanų vado paminklo suplevėsavo vėliava

6/12/2017

Šalia Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago memorialo, Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtoje, gruodžio 6 d. suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Kaip ir planavo idėjos autorė Adrijana Filinaitė, Lietuvos vėliava pakelta ant 6 metrų stiklo pluošto stiebo, vieta apšviesta ir matyti iš toli.

Daugiau: Šalia partizanų vado A. Ramanausko-Vanago paminklo suplevėsavo vėliava

Vladimiras Laučius. Kas leidžia manyti, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“

5/12/2017

Manyti, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“, o 1940-aisiais buvo ne Lietuvos okupacija, bet savanoriškas prisijungimas prie SSRS, ir kad pokario partizanai buvo ne laisvės kovotojai, o banditai, leidžia viena labai populiari mąstymo prielaida. Filosofijoje ji vadinama reliatyvizmu, o liaudies „išmintyje“ pasireiškia kaip įsitikinimas, jog nėra vienos tiesos ir kiekvienas turi savo tiesą.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vladimiras-laucius-kas-leidzia-manyti-kad-sausio-13-aja-savi-saude-i-savus.d?id=76536975

Justinas Dementavičius. Stabų saulėtekis

3/12/2017

Stabų saulėtekis: et, ar kas šiandien supranta, nuo kokių rūpesčių šitaip yra išlaisvinamas Lietuvos pilietis! Pasvarstykime: rimtis mums yra pats nesuprantamiausias dalykas. Kritikuoti, nesutikti, nepasitikėti, priešintis mus mokė komunistai ir rezistentai, mus moko liberalai ir tautininkai. Visi jie skatina būti savimi ir rodo į tą Kitą, kuris yra iššūkis Man, kuris kelia grėsmę tikrai, nesumeluotai Ašmenybei. Bet demokratijoje kiekvienas asmuo yra tik socialinis ar kultūrinis vienetas aibėje, todėl dalis demoso. Demosas tampa vienetų suma, vienetas tampa demosu. Todėl tai ne Aš noriu absoliučiai lygių teisių – to reikia Lietuvai; tai ne Aš trokštu paramos etnologijai – to reikia Lietuvai. Tai ne aš noriu matyti rekreacinę erdvę Lukiškių aikštėje – to nori visuomenė; tai ne aš noriu matyti Vytį Lukiškių aikštėje – to nori tauta. Ir jei ne tas smerktinas Jis (ar Ji), būtų stipri Lietuva kaip kokia Švedija ar net Vengrija.

Skaityti daugiau: Stabų saulėtekis

Alfonsas Vaišvila. Ką norima pasakyti „Bunkerio“ simboliu?

1/12/2017

Lukiškių aikštė – pagrindinė Lietuvos aikštė. Ji pirmiausia – politinė erdvė su išskirtiniu turiniu. Todėl jos sutvarkymo ir Laisvės kovų įamžinimo „memorialo“ projektas, laimėjęs konkursą, ir jį lydintys autorių komentarai apie „pramogų erdves“, „vaikų žaidimus“… daugiau negu nustebino. Pasirodo Laisvės kovas ir jų dalyvius simbolizuos „Bunkeris“
.Bunkeris – tai slėptuvė, slaptavietė. Vadinasi, projekto autoriai nori mums ir visam pasauliui pasakyti, kad partizanai tik slėpėsi, „sunkiai gyveno“.

Daugiau: . Ką norima pasakyti „Bunkerio“ simboliu?

Nepriklausomybės gynėjų sąjunga siekia specialaus statuso parlamento gynėjams

21/11/2017

Į šį statusą galėtų pretenduoti ne visi parlamento ar Vilniaus televizijos bokšto gynėjai, o tik tie, kurie priklausė kokiai nors organizuotai struktūrai. Statuso suteikimas būtų moralinis įvertinimas žmonių, kurie rizikuodami gyvybe gynė šalies nepriklausomybę.
„Vienintelė privilegija, kurios prašome, kad ant antkapio būtų galimybė užrašyti „Čia ilsisi valstybės nepriklausomybės gynėjas“, – sakė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos sekretorius Henrikas Narščius. Jis su sąjungos vadovu Arnoldu Kulikauskiu praeitą savaitę lankėsi Seimo Laisvės kovų komisijos posėdyje ir pristatė savo projektą. „Laikotarpį nuo 1990 metų kovo 11 iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos mes siūlome istorikams vadinti nepriklausomybės gynimo laikotarpiu“, – sakė H. Narščius.

R. Sakalauskaitė. Ar perkursime Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“?

6/11/2017

Pastaruoju metu Lietuvoje plinta pasiūlymai „Idėja Lietuvai“. Vieni siūlo gražinti savo kiemą, antri – gimtąjį rajoną, treti – gelbėti Lietuvą. Idėjų platybėse netrūksta ir Seimo narių pasiūlymų.
Seimo narys Mantas Adomėnas siūlo keisti himno žodžius – giedoti ne „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, bet „iš ateities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Parlamentaras sako, kad „yra rimtas pagrindas susirūpinti, ar mes, kaip tauta, turime ateitį“.