Daugiau : Apie laisvės kovotojo ir muziko ANTANO PADLECKIO (1925-2010) 100-ųjų gimimo metinių minėjimą Kaune
Apie laisvės kovotojo ir muziko Antano Padleckio (1925-2010) 100-ųjų gimimo metinių minėjimą Kaune18/2/2025 .Vasario 16 d. Kaune, LPKTS salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento ANTANO PADLECKIO (1925-2010) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Renginyje savo prisiminimais dalinosi giminaičiai, choro dalyviai, buvę mokiniai ir kiti svečiai. Renginio dalyviai turėjo galimybę peržiūrėti ir filmuotos medžiagos apie Antano Padleckio muzikinio gyvenimo epizodus.
Daugiau : Apie laisvės kovotojo ir muziko ANTANO PADLECKIO (1925-2010) 100-ųjų gimimo metinių minėjimą Kaune
0 Comments
Šiandien miestas drauge su visa Lietuva mini Vasario 16-ąją – dieną, simbolizuojančią mūsų tautos stiprybę, drąsą ir vienybę.
Iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija, šventinė eisena ir įspūdingi meno kolektyvų pasirodymai subūrė panevėžiečius ir miesto svečius švęsti laisvę. Po iškilmingos vėliavos pakėlimo ceremonijos miesto gatvėmis pajudėjo šventinė eisena, vedanti į „Kalnapilio“ areną, kur žiūrovų laukia įspūdingas koncertas su miesto meno kolektyvais ir JAZZU pasirodymu. Prisimenu, kai gūdžiu sovietmečiu, brandaus socializmo ir totalaus sekimo laikais per triukšmingus studentiškus ar kitokius baliukus mojuodami alaus bokalais traukdavom populiarią užstalės dainą su modifikuotu priedainiu: „Viens su puse, du su puse, graži Lietuva be rusų!“ Ir štai einant 36-iems nepriklausomybės metams politikuojantis Lietuvos teismas teisia mokytoją Aliną Laučienę už tariamą neapykantos prieš rusus kurstymą.
Daugiau : Vasario 16-oji yra gera proga paklausti Justinas Lelešius-Grafas (1917–1947), partizanų kapelionas, savo dienoraštyje rašo:
„Guliu šiauduose ir galvoju: dėl ko mes turime vargti, dėl ko mes tik vieni turime nešti tautos kryžių ir vargus? Turėdamas laiko, imu ieškoti viso to kaltininkų. Iš kur Lietuvoje atsirado tiek daug išgamų, parsidavėlių? Prieinu išvadą, kad biednuomenės socialinė padėtis mūsų Nepriklausomybės laikais jiems buvo nepakenčiama. <…> Daugiau : Apie Tėvynės meilę V.arėnos rajono Milioniškių kaimo kapinaitėse išskirtiniu antkapiniu ženklu „Lietuvos partizanas“ pradėti žymėti partizanų kapai.
Šie ženklai – ne tik fizinis atminimo įamžinimas, bet ir priminimas apie svarbų istorinį laikotarpį, kai Lietuvos partizanai kartu su ryšininkais vykdė rezistenciją prieš okupacinį režimą. Daugiau : Išskirtiniu ženklu „Lietuvos partizanas“ žymimi partizanų kapai Partizaniška dvasia pagimdė penktąjį dvigubą juodąjį kryžių, dedikuotą L. Baliukevičiui-Dzūkui12/2/2025 Prie legendinės ir tragišką istoriją menančios Dainavos apygardos partizanų vadavietės, kur ši veikė 1948 m., iškilo įspūdingas paminklas partizanų vadui Lionginui Baliukevičiui-Dzūkui. Šiais metais minimos garsaus partizano 150-osios gimimo metinės.
Daugiau : : Partizaniška dvasia pagimdė penktąjį dvigubą juodąjį kryžių, dedikuotą L. Baliukevičiui-Dzūkui Per 2023–2024 m. KAM gavo 19 pranešimų dėl galimų korupcinio pobūdžio pažeidimų, pusė iš jų pasitvirtino visiškai arba iš dalies. Tai oficialūs ministerijos duomenys.
Daugiau : . Korupcija kariuomenėje Gintaras Žagunis – pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos pareigūnas, žuvęs 1991-ųjų gegužę. „Jo vietoje turėjau būti aš“, – sako Antanas Stasaitis, kruvinų įvykių Šalčininkų rajono pasienyje su Baltarusija dalyvis. Laisvės gynėjo liudijimas po daugelio metų pasivijo ir dabartinį Seimo kanclerį Algirdą Stončaitį – ar jis tąkart galėjo dalyvauti tardant, mušant ir spaudžiant Antaną pakeisti parodymus?
Daugiau : Kruvinas 1991-ųjų gegužės savaitgalis: „G.Žagunio vietoje turėjau būti aš“ Kai neseniai Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianisas Kučinskisis, žinių tarnybos ELTA padedamas, tėškė lietuviams pamatinę litvinizmo tezę – „Pagonios herbas ir lietuviškas Vytis – tai du skirtingi simboliai, Pagonia nėra tas pats, kaip lietuviškasis Vytis“ – atrodė, kad ne vienerius metus kaimynų opozicijos lyderę globojanti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija mandagiai, diplomatiškai, bičiuliškai pataisys pono Kučinskio mestą ir su tiesa prasilenkiančią tezę.
Daugiau : Užsienio reikalų ministerija siūlo lietuviams Kremliaus žaidimus Apie 100 Krašto apsaugos ministerijos (KAM) bei kariuomenės atstovų už mokesčių mokėtojų pinigus išvyko į piligriminę kelionę Italijoje
Skelbiama, jog du pilni autobusai krašto apsaugos sistemos darbuotojų į kelionę išsiruošė Italijos ginkluotųjų pajėgų jubiliejaus proga. į Italija išvyko 89 kariuomenės atstovai, 5 jų artimieji bei 11 KAM darbuotojų. Kelionė turėtų trukti 6 dienas. Kiek ji kainavo – neatskleidžiama. Neramina besitęsianti nevykusi ir neprofesionali polemika viešoje erdvėje su baltarusių opozicija internete You Tube svetainėje
Kaip su istoriku Rūsčiu Kamuntavičium, taip ir kitais mūsų istorikais dėl heraldikoje abejotinų, bet populiarių įvardijamų – „Vyčio“ ir „Pahonia“, atsiradusių tik 19 amžiaus pabaigoje, lyg 1990 metais nebūtų įvykęs Lietuvos valstybės herbo formavimas ir jo įteisinimas, kuriam vadovavo tuometinis LHK pirmininkas h. m. dr. Edmundas Rimša. Daugiau : KOKS BUS BALTARUSIJOS HERBAS? ![]() tVasario 5-oji – Birutės vardo diena. Minėdamos šią svarbią mums dieną, kviečiame susipažinti su Birutiečių organizacija iš arčiau. 2023 m. lapkričio 23 d. LR Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl 2025 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių“, kurioje 2025 metais kviečiama minėti ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugijos metus. Parlamentaras Ignas Vėgėlė siekia perpus sumažinti parašų, reikalingų norint skelbti referendumą, kartelę.
„Pradedu politinės sistemos keitimo iniciatyvas. Pakeitimas labai paprastas: siūlysiu keisti referendumo kartelę iš 300 tūkst. į 150 tūkst. – lygiai per pusę“, – savo „Facebook“ paskyroje šią savaitę rašė politikas. Daugiau : I.Vėgėlė siūlo perpus mažinti referendumui reikalingų surinkti parašų kartelę 2025-02-02, prisiminėme skaudžią praeitį, kokią 1944 m. sausio 29 d. prieš 81-erius metus išgyveno Kaniūkų kaimo gyventojai, nužudyti raudonųjų partizanų.
Minėjimą pradėjome Šv. Ignoto bažnyčioje, kur šv. Mišias aukojo Generalvikaras, vyriausiasis kariuomenės kapelionas – plk. ltn. mgr. Remigijus Monstvilas. Po šv. Mišių pagerbėme mirusiųjų atminimą prie kryžiaus, šalia kapinaičių Kaniūkų kaime, Šalčininkų rajone. Daugiau :Kaniūkų kaimo tragedija nepamiršta Seimo lankytojų centre sausio 29 dieną paminėtas vienas Sąjūdžio kūrėjų filosofas Romualdas Ozolas. Renginio metu pristatytas ir aptartas naujas, jau ketvirtasis, Romualdo Ozolo rinktinių raštų tomas, skirtas jo grožinei kūrybai – poezijai, prozai ir kritikai. Skaitytos naujojo leidinio ištraukos, aptarti jo kūrybos ir politinės minties principai.
Daugiau : Seime paminėtas vienas Sąjūdžio kūrėjų Romualdas Ozolas Šiandien, vasario 1-ąją, 135-ųjų gimimo metinių proga prisimename dviprasmiškas diskusijas iki šiol keliantį, išskirtinai tvirto charakterio, autoritetingos drąsos, balansavusios ties nusikalstamumo riba, generolą Povilą Plechavičių (1890–1973) – karį, kurį kur kas geriau turėti savo gretose, nei regėti tarp priešininkų.
Daugiau : Karys, kurį geriau turėti savo gretose, nei regėti tarp priešininkų. Generolui Povilui Plechavičiui – 135 Besikuriančios Lietuvos Respublikos kariuomenėje kavalerijos eskadronai buvo suformuoti anksti. Dar 1919 m. sausį, kaunantis nepriklausomybės kovose, Kaune buvo įsteigti Pirmasis ir Antrasis raitelių eskadronai ir iš karto siunčiami į frontą. 1923 m. nustatyta nauja kariuomenės uniforma.
Daugiau : Lietuvos kariuomenės husarų 1931 m. uniformos įdomybės Sausio 14 d. keli Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) nariai kreipėsi į Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisiją...
Daugiau : Ar iš A. Stončaičio neturėtų būti atimtas laisvės gynėjo statusas? ![]() .Vilniaus miesto savivaldybė tęsia Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų įamžinimą. Antakalnyje, ant Smėlio gatvėje 3 pastato bus tipinė atminimo lenta Bronislovui Genzeliui (1934–2023), Kovo 11-osios Akto signatarui, vienam Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų. B. Genzelis – viena iškiliausių Lietuvos kultūrinio ir politinio gyvenimo asmenybių, siekęs, kad Lietuvos piliečiai susipažintų su pasaulio kultūros lobiais, savo tautos praeitimi ir filosofiškai mąstytų. Vėliau su per Lietuvą nusiritusia politinio atšilimo banga dalyvavo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veikloje, buvo vienas iš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų, kūrusių Lietuvos valstybingumą pirmaisiais dešimtmečiais po Nepriklausomybės paskelbimo. B. Genzelis aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje. Rašė knygas, straipsnius periodiniams leidiniams, juose bandė nušviesti ryškiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, vertino politinę situaciją. Kas yra bent kiek susipažinęs su Lietuvos pokario pasipriešinimo istorija, puikiai žino apie NKVD, MGB, KGB ir kitų tarnybų agentūrinę veiklą ir bandymus likviduoti pasipriešinimą. FSB metodai nesikeičia ir yra iki skausmo pažįstami. Jie paveldėti iš „šlovingos“ praeities. Šios tarnybos vykdydamos savo užduotis visada taiko į aukščiausio lygio postus. Patogiausia ir efektyviausia perimti visą opoziciją ir pasipriešinimą į savo rankas, per, kaip galima aukštesnį organizacijos hierarchijoje esantį asmenį.
Daugiau : Kas tu Svetlana? Arba FSB operacija „baltarusiškas pasas“ .Sekmadienio popietę, Baltarusijoje vykstant Vakarų bendruomenės nesąžiningais laikomiems prezidento rinkimams, Lietuvoje gyvenantys baltarusiai surengė protesto akciją „Lukašenką – į smulkintuvą“. Maždaug šimtas šios šalies piliečių plakatus, kuriuose vaizduojami tarakonai Aliaksandro Lukašenkos veidu, pasiuntė į popieriaus smulkintuvą.
Daugiau : V. Kudirkos aikštėje baltarusiai reikalauja demokratinių rinkimų: plakatus su A. Lukašenkos veidu pasiuntė į smulkintuvą Sausio 22 d. Kėdainių r. Paberžėje LPKTS Kauno filialo, LPKTB Kauno skyriaus, XXVII knygos mėgėjų draugijos, Kauno pavieto Laisvųjų šaulių klubo, LGGRTC atstovai, o taip pat svečiai iš istorinių rekonstrukcijų klubo Lenkijoje paminėjo 1863–1864 metų sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios dieną, kuri 2023 m. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą.
Daugiau :1863–1864 m. sukilimo paminėjimas Paberžėje Tautieti, žinok, kad Lietuva nėra teisinė valstybė
Viešojoje informacinėje erdvėje dažnai nuskamba teiginys, kad Lietuva – teisinė valstybė. Tai netiesa, nes 1992 metų LR Konstitucijoje, modeliuojant teismų veiklą, atsisakyta teisinės valstybės pagrindų. Priimant LR Civilinio proceso kodeksą, kai buvo įvestas antikonstitucinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos institutas, suteikęs kasacinės instancijos teisėjams „pasirinktinio teisingumo“ teisę, buvo galutinai atsisakyta esminių teisinės valstybės sąlygų. Daugiau : Jeigu mes nedarysime jokio poveikio… mūsų Tėvynę vis tirščiau gaubs tešlagalviško valstybingumo smogas Pradedame publikacijų ciklą „Istorinė atmintis“.
2019 m. kovo 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė svarbų sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą, kuriuo pripažino, kad sovietų okupacinės valdžios vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu. Šis precedentas ne tik įtvirtino istorinį teisingumą, bet ir pabrėžė, kad lietuvių tauta buvo aukų, o ne nusikaltėlių pusėje. Daugiau : ISTORIJOS KLASTOTĖS IR GALIMI JOS KLASTOTOJAI |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
March 2025
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
![]() |