Blog Posts

Panevėžyje – Kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė (nuotraukos)

5/20/2017

Panevėžiečius ir miesto svečius
gegužės 20 d., prie „Cido“ arenos subūrė Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė „Mes – tai Jūs“. Ten karius ir visuomenę sveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas.

Skaityti daugiau: Panevėžyje – Kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė (nuotraukos)

Dainius Paukštė. Lyderis – tai prekeivis viltimi

5/2/2017

„Kuomet šalį palieka mokslininkai, inžinieriai, gydytojai ir kiti protinio darbo atstovai, išvažiuoja tautos žiedas – inteligentai. Tuomet valstybės valdymą perima verslininkai, politikais tampa plebėjai ir praeiviai iš gatvės, o parlamente deputatų vietose įsitaiso turgaus spekuliantai, sportininkai ir aktoriai“… Labai jau pažįstamas pasirodė šis „vaizdelis“. Tenka prisiminti: istorija vystosi spirale, kai padariusi laiko kilpą, ji pasikartoja […]
Skaityti toliau →

Meilę Lietuvai žygyje reiškė ir šveicaras

4/24/2017

Pėsčiųjų žygis istorinėmis vietomis rajone subūrė gausų būrį žygeivių. Apie 200 Krašto apsaugos savanorių, šaulių, skautų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, pavienių keliautojų šeštadienį iškeliavo iš Daukšaičių, aplankė partizanų kovų ir žūties vietas Veiviržėnų, Vėžaičių ir Švėkšnos seniūnijose. Pirmą kartą veiklių gargždiškių asociacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ organizuotas žygis tapo net tarptautinis. Mat ilgąjį atstumą – beveik 40 km – įveikė patyręs žygeivis šveicaras Oliveris Kleras. Laisvai lietuviškai kalbantis kariškis pripažino, kad jam Lietuva – tiesiog atrastas lobis. Šveicarą sužavėjo ir užbūrė čia organizuojami pėsčiųjų žygiai, Lietuvos istorija, gamta ir žmonės. Tad jo svajonė – gyventi mūsų šalyje.

Skaityti daugiau: Meilę Lietuvai žygyje reiškė ir šveicaras

Algimantas Zolubas. Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams

4/20/2017

Valstybei plėtojant santykius su kitomis valstybėmis, vienas itin svarbus tų santykių dėmuo yra prekyba. Dažnai prekybiniai santykiai užsimezga anksčiau už diplomatinius, nes iš prekybos iškart gaunama apčiuopiama nauda, o iš diplomatijos, priklausomai nuo derybininkų gebėjimų, galima ne tik ką gera gauti, bet ir prarasti. Diplomatinio lygmens reikalus, vadovaudamiesi demokratiniu principu, sprendžia valstybių prezidentai, parlamentai, vyriausybės. Sukurtos valstybės piliečių valia, šios institucijos ir minėtus santykius pagal piliečių valią kuria.
Tačiau žmonių valia nėra Dievo valia, todėl ji gali būti ne tik gera, bet ir bloga: vadovaujantis vien demokratiniu daugumos principu, demokratinis valdymas gali nešti ir blogį, o pati demokratija gali išsigimti, virsti visų visiems tironija.

Skaityti daugiau: Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams

Algimantas Zolubas. Sąmoningai pažeisdami Konstituciją eina į susinaikinimą

4/14/2017

Išmintingi Lietuvos Antrosios respublikos Konstitucijos kūrėjai, įtvirtinę lietuvių kalbą kaip valstybinę, drauge įtvirtino ir patikimą saugiklį – kalbos reikalus turi teisę keisti, kitaip tvarkyti tik Tauta referendumu. Tačiau mūsų politikai taip įsismagino, taip įsijautė į visagalio šeimininko vaidmenį, kad per pastangas apeiti ar peržengti Konstituciją eina į susinaikinimą.

„Mes nugalėjom“: valstybės gynyba vandeniu

4/8/2017

Nežinomo autoriaus nuotr.

2017-04-08 16 val. LRT televizijos transliuotoje dokumentinėje apybraižoje „Mes nugalėjom“ prisiminta 1991 m. sausio 8 d. Aukščiausiosios Tarybos gynimo akimirka .
1991-ųjų pačioje pradžioje, dar prieš Sausio 13-ąją, įtampa tvyrojo ore. Likus penkioms dienoms iki kruvinos Sausio 13-osios nakties, vyko Seimo rūmų šturmas. Ką apie tai pasakoja liudininkai ir kokios priemonės buvo pasitelktos rūmų gynybai?

„Mes nugalėjom“: su vėliava prieš tankus. Apie NGS narį A. Remeiką (video)

4/5/2017

A. Remeika su vėliava prieš tanką. R. Jurgaičio nuotr.

2017-04-01 LRT televizijos transliuotoje dokumentinėje apybraižoje „Mes nugalėjom“ prisiminta nuotraukos, kurioje beginklis žmogus su trispalve rankose drąsiai stovi tiesiai prieš tanką, istorija.
Nuotraukoje užfiksuotą akimirką skiria net 26 metai. Sausio 13-osios naktį vyras pasakoja prie bokšto patraukęs iš karto, vos išgirdęs per radiją raginimą gyventojams telktis prie strateginių Vilniaus objektų. Šis žmogus Sąjūdžio aktyvistams tuo metu puikiai pažįstamas Algimantas Remeika.

Visą Virginijaus Savukyno ir Viktorijos Zavistanovič pasakojimą dokumentinėje apybraižoje „Mes nugalėjom“ apie NGS narį Algimantą Remeiką žiūrėkite LRT mediatekoje.

Algimantas Zolubas. Sovietiniai terminai ir jų vartojimas

4/1/2017

Mename 1940-uosius kai griaudėjo galinga melo industrinė propaganda apie „demokratiškiausią tarybinę santvarką pasaulyje“, apie „galingiausią Raudonąją armiją“, kuri buvo autuota, šimtasūlė ir alkana, per spalinių švenčių paradą, palyginus su mūsų kariais, atrodė apgailėtinai, tačiau tarybinė. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė mano bičiuliui tegė, kad būdvardis „tarybinis“ yra istorizmas, siejamas su praeities realijomis. Kas buvo tos praeities, kurioje aš gyvenau ir dalyvavau realijos: propagandinės melo industrijos teiginys, kad Lietuvos okupantai yra „demokratiškiausia, žmonių renkamų atstovų į tarybas, tarybinė valdžia“, ar okupacija su absoliučia okupantų diktatūra ir teroru? Ar jūs atstovaujate okupantų propagandinę melo industriją, ar pripažįstate, istorinę realiją – okupaciją? Tad „tarybinė“ ar okupacinė realija?

VDU profesorius Liudas Mažylis: „Atsiminkime šią datą – tai istorinis įvykis Lietuvai“

3/30/2017

Istorinis įvykis Lietuvai – kovo 29 dieną, Vokietijos diplomatiniame archyve Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Liudas Mažylis rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba.
„Prieš kelis mėnesius viešojoje erdvėje prasidėjusios diskusijos apie galimybę rasti vasario 16-osios akto originalą pažadino mano, kaip politologo azartą ir nusprendžiau pradėti dokumentų analizę ir paieškas“, – Lietuvos valstybės atkūrimą skelbiančio dokumento radimą patvirtino VDU politologas, prof. L. Mažylis.

Algimantas Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra

3/19/2017

Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į LR Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu. Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117) vartojamos sąvokos:

Lazdijuose įprasmintas generolo A. Ramanausko-Vanago atminimas

3/14/2017

Kovo 11-ąją Lazdijų miesto Nepriklausomybės aikštėje iškilmingoje rikiuotėje pagerbtas žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę atminimas - padėtos gėlės ir žvakelės prie Nepriklausomybės paminklo, o Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje aukotos Šv. Mišios už Tėvynės laisvę. Po šv. Mišių Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje vyko šventinė programa „Tik mylėkim Tėvynę karščiau“. Plačiau...

Paminėtos Lietuvos partizanų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 99-osios gimimo metinės

3/8/2017

Kovo 6 d. Alytuje paminėtos Lietuvos partizanų vado, brigados generolo, Alytaus miesto garbės piliečio Adolfo Ramanausko-Vanago 99-osios gimimo metinės. Pagerbti šios iškilios istorinės asmenybės atminimo į Dzūkijos sostinę atvyko gausus būrys svečių: Lietuvos partizanas Juozas Janulevičius-Sapnas, A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, A. Ramanausko-Vanago anūkė, majorė Inga Jancevičienė, partizanas Andrius Dručkus-Kerštas, technikos mokslų daktarė Elena Kazlauskaitė, Lietuvos partizanų ryšininkas, pogrindininkas Jonas Arbačiauskas, Lietuvos partizano Vytauto Nanartonio-Nainio dukra Rima Rakauskienė, Vilniaus politinių kalinių choro „Laisvė“ prezidentė Elvyra Valaitienė, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas, Lietuvos šaulių sąjungos narys, kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas, Vytauto Didžiojo muziejaus muziejininkė Greta Kučinskaitė.

Skaityti daugiau: Paminėtos Lietuvos partizanų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 99-osios gimimo metinės

Rimvydas Stankevičius. Mirties nuosprendis Lietuvai

3/5/2017

Regis, dar visuotinai ir aiškiai prisimename tą laiką, kai žmonės didžiuodamiesi segėdavo lietuvišką trispalvę prie krūtinių. O dabar apie taip neseniai visuotinai svarbiausiąja mums buvusią savarankiškos, nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimo idėją garsiai jau nė užsiminti nedrįstame. Apie tai, kada, kaip ir kodėl įvyko ši metamorfozė, kalbamės su žinomu lietuvių poetu, aštriu visuomenės kritiku Liudviku Jakimavičiumi.

Daugiau: Mirties nuosprendis Lietuvai (60)

Algimantas Zolubas. Jaunimas paliktas saviugdai?

3/5/2017

Daugelis dabartinių valdžios vyrų ir moterų dar nepamiršo pionieriškų kaklaraiščių, LKJS, PDG, DOSAAF ženklelių. Bent jau vienos iš partijų atstovai mėgsta dėvėti ir dabar jau ne pionierišką, tačiau modernų, pabrėžtinai raudoną kaklaraištį. Žinojo sovietiniai ideologai kaip ugdyti komunizmo statytojus nuo jaunų dienų iki pasieks tarybinio mokytojo, tarybinio inžinieriaus ir net tarybinio kolūkiečio ar tarybinio darbininko lygį. Ir jiems sekėsi, jų pasėtos sėklos vaisiai kaip yla iš maišo tebekyši visose mūsų priklausomo nuo sovietinio paveldo valstybės gyvenimo srityse.

Giedrius Mackevičius. Raudonieji partizanai – nepelnytai pamiršta tema

3/4/2017

Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimas kiekvienais metais sukelia daug prieštaringų diskusijų, atsirandančių bandant išsaugoti sovietmečiu sukurtus propagandinius principus. Pastaraisiais metais atsiradusios istorinės monografijos apie sovietinį terorą pokario metais ir prievartinę mobilizaciją į Raudonąją armiją skatina iš naujo pažvelgti į Antrojo pasaulinio karo tikrovę Lietuvoje.

Daugiau: Raudonieji partizanai – nepelnytai pamiršta tema

Algimantas Zolubas. Sovietiniai terminai ir jų vartojimas

3/1/2017

Mename 1940-uosius kai griaudėjo galinga melo industrinė propaganda apie „demokratiškiausią tarybinę santvarką pasaulyje“, apie „galingiausią Raudonąją armiją“, kuri buvo autuota, šimtasūlė ir alkana, per spalinių švenčių paradą, palyginus su mūsų kariais, atrodė apgailėtinai, tačiau tarybinė.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė teigia, kad būdvardis „tarybinis“ yra istorizmas, siejamas su praeities realijomis. Kas buvo tos praeities, kurioje aš gyvenau ir dalyvavau realijos: propagandinės melo industrijos teiginys, kad Lietuvos okupantai yra „demokratiškiausia, žmonių renkamų atstovų į tarybas, tarybinė valdžia“, ar okupacija su absoliučia okupantų diktatūra ir teroru? Ar jūs atstovaujate okupantų propagandinę melo industriją, ar pripažįstate, istorinę realiją – okupaciją? Tad „tarybinė“ ar okupacinė realija?

Dalia Vencevičienė. Nepriklausomybės gynėjai: esame pasiruošę ginti Lietuvą

2/26/2017

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Vasario 24 d., penktadienį Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) valdybos nariais, kurie parlamento vadovą informavo, kad yra visada pasiruošę ginti Lietuvą.
„Mes esame visada pasiruošę vėl ginti Lietuvą, jeigu to prireiktų“, – Pirmininkui sakė Nepriklausomybės gynėjai ir teigė, kad taip pat gali daug padėti visuomenei skatindami pilietiškumą ir savanorystę, atgaivindami istorinę atmintį. Nepriklausomybės gynėjai prašo paspartinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo, Lietuvos Respublikos Tautos istorinės atminties įstatymus bei kitus teisės aktus, susijusius su istorine atmintimi, kurie įgalintų institucijas ne tik kaupti duomenis, bet ir atlikti tyrimus bei rūpintis sklaida apie situaciją Lietuvoje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki okupacinės kariuomenės išvedimo.

„Emilija iš Laisvės alėjos“ – baimė žūti ar drąsa pasipriešinti?

2/26/2017

Patriotizmo bei laisvės temos lietuviams visuomet buvo svarbios, apraudotos, artimos. Gerai tai, kad Lietuvos kino industrijoje jos taip pat populiarios.
„Emilijos iš Laisvės alėjos“ veiksmas nukelia mus į 1972-ųjų metų Kauną, juk šiame mieste, o ne kur nors kitur, vyko kultūrinis pasipriešinimas, Jono Jurašo spektaklių statymas ir uždraudimas, Kalantos susideginimas ir t.t. Žmonės, protestuodami prieš TSRS valdžią, rizikavo viskuo, kas brangu, bet aukojosi ir buvo drąsūs, tikintys šviesesniu rytojumi bei laisva Lietuva. Tai pasakojimas apie sunkius laikus, kuomet reikėjo rinktis tarp dorybės ir blogio, puikus pavyzdys, kaip Lietuvos sunkmečio istoriją, meniškai apipavidalinus, galima paversti sukrečiančiai emocingu reginiu.

Minaičiuose – Lietuvos partizanų vadų 1949 m. vasario 16-osios suvažiavimo akimirkos

2/15/2017

Vasario 15 d. LR Seimo nariai, LR krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės atstovai, šauliai, jaunimas, partizanai, jų artimieji, Lietuvos patriotai Minaičiuose, Miknių-Petrėčių sodyboje esančiame Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Deklaracijos paskelbimo memoriale paminėjo 68-ąsias 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos pasirašymo metines ir prasmingai pasitiko Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Vasario 16- jai artėjant

2/13/2017

Artėja vasario 16-oji mūsų Valstybės atkūrimo diena. Po 1918-jų metų vasario 16-sios Tauta turėjo galimybę kurti savo gyvenimą Valstybės atkūrimo akto davasioje, kol istoriniai vėjai atnešė l -ją sovietinę okupaciją.
Yra ir kita vasario 16-oji. Ji taip pat svarbi mūsų tautos istorijoe. 1949 -jų metų Vasario 16-ji yra Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos paskelbimo diena.
Abi šios istorinės dienos rodė tolimesnio mūsų gyvenimo kelio kryptį, kurios laikydamiesi ėjom į šias dienas. Sunkus tas kelias buvo, bet nepraradome troškimo ir vilties būti laisviem.

Filmas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“

2/7/2017

Išskirtinį 8 filmų ciklą apie Lietuvai svarbius asmenis pristato LRT, prodiuserių kompanija „Singing fish“ ir portalas DELFI. Pirmąją ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ dalį „Antanas Smetona“ LRT žiūrovai išvys jau vasario 16-ąją per LRT.

Gedimino kalne rasti sukilėlių palaikai

2/5/2017

Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, archeologai aptiko keturių asmenų palaikus. Manoma, kad tai galėtų būti 1863–1864 metų sukilimo dalyvių kūnai.
Pirmame kape rasti vieno žmogaus palaikai, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai.
Archeologo teigimu, vienas iš mirusiųjų buvo palaidotas be karsto, apipiltas kalkėmis.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių sąjungos Panevėžio skyrius

2/4/2017

Lietuvos kariuomenės savanoriai suvaidino lemiamą vaidmenį ginant Lietuvos valstybę 1918-1920 metais. Jiems teko kovoti su eile priešų.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių sąjungos (toliau – LKKSS) steigimo idėja užsimezgė dar 1925 metais, minint Didžiojo Vilniaus seimo 20 metų sukaktuves. Pirmieji LKKSS steigimo iniciatoriai buvo šakiečiai, kurie ir nutarė sušaukti visos Lietuvos savanorių suvažiavimą. Pirmasis suvažiavimas įvyko 1926 m. rugsėjo 5 d., jame dalyvavo maždaug 100 savanorių.

Skaityti daugiau: Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių sąjungos Panevėžio skyrius

Vytautas Visockas. Bus lūkuriuojama, kol išmirs Kovo 11-osios laisvę iškovojusi karta

1/31/2017

Man irgi nepatinka basanavičiai, šiuo metu eksponuojami Vilniaus Rotušėje, ir turintys pretenzijų atsistoti aikštėje priešais Filharmoniją. Kai kurie darbai – išties tarsi pasityčiojimas iš Patriarcho.
Nieko nuostabaus: iš Jono Basanavičiaus tyčiojamasi mokytų damų publicistiniuose straipsniuose, kodėl dabar nepasityčiojus skulptūra, primenančia, pavyzdžiui, kiemsargį. Neatmesčiau tokios siekiamybės, kai tyčiojamasi ne dėl neišmanymo, talento stokos, bet dėl siekimo pažeminti, pasišaipyti: štai koks jūsų Patriarchas.

Daugiau: Bus lūkuriuojama, kol išmirs Kovo 11-osios laisvę iškovojusi karta

Viduklėje pagerbtas mons. Alfonso Svarinsko – „Tiesos žodžio generolo“ – atminimas

1/30/2017

Sausio 26 d. – būtent šią dieną mons. Alfonsas Svarinskas buvo trečią kartą suimtas – Viduklės šv. Kryžiaus bažnyčioje buvo aukojamos šv. mišios Monsinjorui pagerbti. Šv. Mišioms vadovavo Kauno metropolitas arkivysk. Lionginas Virbalas. Drauge su juo šv. mišias koncelebravo arkivysk. Sigitas Tamkevičius, vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Jonas Kauneckas bei trylika aplinkinių parapijų klebonų ir bičiulių.

Daugiau: Viduklėje pagerbtas mons. Alfonso Svarinsko – „Tiesos žodžio generolo“ – atminimas