Blog Posts - Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius

Tremtims atminti Panevėžyje pastatytas paminklas

24/6/2021

Birželio 23- ąją Panevėžyje Kristaus Karaliaus katedros kapinėse, tremčių atminimui , pastatytas paminklas .
Jis pastatytas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio filialo tremtinių bei partijos „Nacionalinis susivienijimas“ iniciatyva. Jis žymi 80-ąsias pirmųjų tremčių ir birželio 23-iosios sukilimo metines.
Paminklą sukūrė Aidas Kairys.

Radviliškyje vaikai domėjosi skaudžia lietuvių tautos istorija

22/6/2021

Baigiasi mokslo metai. Mokiniai, tik grįžę į klases po nuotolinio mokymo, tuoj vėl pasklis po kiemus, gatves, sporto ir poilsio aikšteles. Gidas, NGS Radviliškio sk. pirmininkas A. Vitartas, padedant miesto viešajai bibliotekai, pradinių klasių mokiniams surengė ekskursiją. Vaikai sužinojo daug įdomybių apie gimtąjį miestą, jo istoriją.
Prie tremtinių vagono tylūs ir susikaupę klausė apie mūsų tautos netektis, skaudžius žmonių išgyvenimus. Ne vienas papasakojo savo senelių ir prosenelių patirtus skausmus ir kančias.

Albertas Vitartas. Gedulo ir vilties dienos minėjimas Radviliškyje.

15/6/2021

Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus nariai dalyvavo Gedulo ir vilties dienos minėjime. Buvo skaitomi tremtinių prisiminimai, eilės, skambėjo patriotinės dainos, atliekamos Radviliškio politinių kalinių ir tremtinių choro „Versmė“. Jaudinantį žodį tarė Radviliškio rajono savivaldybės meras, NGS Radviliškio skyriaus narys, Vytautas Simelis.

Lukiškių aikštėje paminėtos 80-osios pirmųjų masinių trėmimų metinės

14/6/2021

Birželio 14 d., Lukiškių aikštėje įvyko Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas, skirtas tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos pradėjo Lietuvos Respublikos okupaciją ir po metų, 1941 m. birželio 14 d., įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą.
Minėjime dalyvavo aukščiausi valstybės vadovai, nukentėjusieji nuo okupacijų, kovotojai už laisvę ir jų artimieji, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, politikai, valstybės institucijų atstovai, diplomatai, kiti gerbiami svečiai.

Seimas įteisino Laisvės gynėjo teisinį statusą

10/6/2021

Birželio 10 d Seimas priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą (projektas Nr. XIVP-415(2), kuriuo nutarta įtvirtinti Laisvės gynėjo teisinį statusą ir nustatyti pagrindinius šio statuso pripažinimo kriterijus. Už šį teisės aktą balsavo 105 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai.

A. Vitartas. Šeduvoje pagerbti už Lietuvos laisvę kovoję partizanai

18/5/2021

Šiemet Kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas vyko Šeduvoje. Renginyje dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės meras, NGS Radviliškio skyriaus narys, Vytautas Simelis.
Pagerbiant kovotojus už laisvę, buvo atliekamos partizanų dainos.
Po renginio buvo padėtos gėlės ant partizanų kapų.

Raimundas Kaminskas. Kaune paminėtos susideginusio R. Kalantos 49-osios mirties metinės

16/5/2021

Gegužės 14 d. Kaune Laisvės alėjoje prie paminklo „Aukos laukas“ ir įrašo grindinyje – „Romas Kalanta 1972″ vyko R. Kalantos žūties 49-ųjų metinių paminėjimas bei pagerbimas kovotojų už Lietuvos laisvę sovietų okupacijos metais.
Pilietinį renginį organizavo Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba su kitomis visuomeninėmis organizacijomis.
1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, R. Kalanta apsipylė benzinu iš 3 litrų stiklainio ir užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai!“. Atskubėję greitosios pagalbos gydytojai Romą į ligoninę išvežė jau netekusį sąmonės. Oficialiais duomenimis, R. Kalanta mirė 1972 m. gegužės 15 d. 4 valandą ryto.

Linas V. Medelis. Vingio parkas prisimena. Kažkas bus .

14/5/2021

Kai prabylama apie šeimos gynimo maršą, iš mano atminties vandenyno dažnai išplaukia daugiau nei trijų dešimtmečių senumo jausmai.
Dviejų galingų Sąjūdžio sukeltų mitingų Vingio parke tematika šiandien jau gerai žinoma ir nieko nestebintų.
1988 m. birželio 24-ąją Gedimino aikštėje, Sąjūdis surengė palydėtuves su palinkėjimais į Maskvą vykstantiems imperinės kompartijos XIX konferencijos delegatams nuo Lietuvos. Tai buvo didžiųjų mitingų pradžia.
Skaityti daugiau : VINGIO PARKAS PRISIMENA. KAŽKAS BUS

Vyskupas J.Kauneckas palaiko Šeimos gynimo maršą, 2021 05 12

13/5/2021

Arūnas Gumuliauskas. Kai dešinė nežino, ką daro kairė

11/5/2021

Teko pastebėti, kad šioje Seimo kadencijoje pasirinkta keista taktika skelbti atmintinus metus. LRS Pirmininkės pirmasis pavaduotojas taip sudaro plenarinių posėdžių darbotvarkes, kad viename posėdyje parlamentarai priversti balsuoti už didelį tokio pobūdžio nutarimų kiekį. Gal tai daroma specialiai, norint sumenkinti mūsų istorinę atmintį? Girdi, kiek čia gali būti tų atmintinų metų. O gal tai daroma iš pragmatinių paskatų? Geriau parlamentarams balsuoti už tokius nutarimus vienu ypu. Nežinau, kaip ten yra. Bet žinau, kad norima nustatyti atmintinų metų skelbimo tvarką. Tik kam naujai išradinėti dviratį. Ši tvarka nustatyta dar praeitą Seimo kadenciją. Ta proga 2017 m. gruodžio 21 d. LRS priėmė nutarimą Nr. XIII-975 „Dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos“, kuriame viskas aiškiai išdėstyta:
Gerbiamieji parlamentarai, atminkite, kad Seimo veiklos kokybę lemia ir pradėtų praeitoje kadencijoje darbų tęstinumas.

KASP pagerbė buvusius vadus, kariuomenės kūrėjus savanorius

28/4/2021

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Dainius Pašvenskas, pirmiesiems Savanorių pajėgų vadams įteikė progines monetas ir atminimo dovanas – siuvinėtus pajėgų ženklus.
„Dėkoju už galimybę susitikti ir išgirsti Jūsų prisiminimus apie Savanorių pajėgų kūrimo išbandymus, padiskutuoti apie vado atsakomybę priimant atsakingus sprendimus ir darbotvarkės planavimą, kad būtų laiko pabendrauti ne tik su štabo kariais, bet svarbiausia su kariais savanoriais,“ – viename iš susitikimų kalbėjo pajėgų vadas plk. Dainius Pašvenskas.
Dėl koronaviruso pandemijos negalėjome organizuoti iškilmingo Savanorių pajėgų 30-mečio paminėjimo renginio, kurio metu planuota pagerbti buvusius Savanorių pajėgų vadus, todėl su kiekvienu vadu susitikimai organizuoti atskirai ir laikantis visų saugumo priemonių.
Savanorių pajėgoms, o nuo jų įsikūrimo iki 1998 m. Savanoriškąjai krašto apsaugos tarnybai, 1991 - 1993 m. vadovavo plk. Jonas Gečas, 1993 - 2003 m. plk. Arvydas Pocius, 2003 - 2010 m. plk. Antanas Plieskis, 2010 - 2015 m. plk. Romualdas Moldaris, 2015 - 2018 m. plk. Arturas Jasinskas.

Gynėjai sveikina

26/4/2021

Vytautas Simelis

Radviliškio rajono savivaldybės meru išrinktas Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio sk. narys Vytautas Simelis.
Visų Gynėjų vardu sveikiname naująjį rajono merą ir linkime prasmingų darbų!

Radviliškyje atsodintas Šimtmečio ąžuolynas

23/4/2021

Prieš penkerius metus, 2016 m. pavasarį, Radviliškio Eibariškių mikrorajone, R. Marijošiaus ir Eibariškių gatvių sankirtoje susirinkę radviliškiečiai susivienijo gražiai iniciatyvai. Čia buvo pasodinta 100 ąžuoliukų, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Per keletą metų kai kurie ąžuoliukai sunyko, kiti neprigijo. NGS Radviliškio skyriaus nariai ėmėsi iniciatyvos atsodinti ąžuolyną. Susirinkę į talką jie padirbėjo iš peties: atsodino 10 ąžuoliukų, sutvarkė aplinką. Visi pritarė nuomonei, kad pasodinti medelį dar ne viskas, reikia jį ir prižiūrėti.

NGS Radviliškio sk. pirmininkas A. Vitartas

1941 m. birželio sukilimas Panevėžio krašte

22/4/2021

Sukilimas Panevėžio mieste ir apskrityje prasidėjo 1941 m. birželio 23 d. Birželio sukilimo tikslas – paskelbti Lietuvos Nepriklausomybę ir perimti krašto valdymą. Vyko nacistinės Vokietijos-SSRS karas, sukilėliai stengėsi gauti ginklų. Raguvos valsčiuje buvo numušti du sovietų kariniai lėktuvai. Juose sukilėliai rado daug šovinių, kelis kulkosvaidžius ir ruošėsi pulti Raguvos miestelį. Aktyviausiai sukilimo dalyviai reiškėsi Ramygalos ir Krekenavos valsčiuose. Sukilimo išvakarėse Krekenavoje susikūrė 130 vyrų būrys. Jam vadovavo Juozas Jackūnas. Krekenavos sukilėliai nušovė NKVD darbuotoją Joną Belecką.

Gintauto Lukošaičio skulptūros „Vanagas su vanagėliais“ pristatymas

22/4/2021

2021 m. balandžio 26 d. 14:00 val. kviečiame stebėti tiesioginę 1949 m. Vasario 16-osios deklaracijos signataro, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago skulptūros ir parodos „Vanagas su vanagėliais" pristatymo transliaciją iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus.
Skulptūra sukurta pagal garsiąją 1947 m. netoli Merkinės Bingelių k. pakraštyje darytą Lietuvos partizanų vado fotografiją, kur tuometis Merkio rinktinės vadas Vanagas nusifotografavęs su vanagėliais ant pečių. Vytauto Didžiojo karo muziejuje skulptūra bus eksponuojama iki birželio 10 d. Vėliau skulptūra bus pervežta į Merkinę.
Dalyvaus Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas, skulptorius Gintautas Lukošaitis ir Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Projekto koordinatorius:
Merkinės krašto muziejus
Renginio partneriai:
Vytauto Didžiojo karo muziejus
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras
Projekto rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba
Varėnos r. savivaldybės administracija

Vidmantas Valiušaitis. Artėjant Birželio sukilimo metinėms - prisiminkime...

16/4/2021

Artėjant Birželio sukilimo 80-osioms metinėms, verta prisiminti LR Seimo prieš dešimtmetį priimtą svarbią rezoliuciją "Dėl du šimtmečius trukusių kovų už laisvę". Ten buvo vienareikšmiškai išreikšta pagarba ir 1941 m. sukilėliams:
[...] REIŠKIA neblėstančią pagarbą 1831 ir 1941 metų sukilėliams, kovojusiems su tironija, nors laisvės ir nepasiekusiems;
DIDŽIUOJASI Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio kariais partizanais, daugiau kaip dešimt metų didvyriškai kovojusiais už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, taip pat 1991 metų laisvės gynėjais, stovėjusiais prieš ginkluotą jėgą ir nesudrebėjusiais, apgynusiais laisvę;
NULENKIA GALVAS prieš tūkstančius kritusių ir sužeistų kovoje už laisvę 1831 ir 1941 metų sukilimuose, prieš 1944–1953 metais savo gyvybes paaukojusius karius partizanus, prieš 1991 metų sausio 13-ąją, Lietuvos pasienyje ir prie parlamento žuvusius didvyrius ir tūkstančius kitų aukų; [...]
Tikėkimės, kad ir šiais metais Seimas ras "jėgų" deramu būdu pagerbti amžiais trukusią mūsų kovą už laisvę ir valstybinę nepriklausomybę.
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.401535

Vidmantas Valiusaitis. Kas buvo P. Cvirka ?

10/4/2021

Vis dar tebesvarstinėjama kas buvo Petras Cvirka (1909-1947)? Reikia ar nereikia jam paminklo Vilniuje?
O tereikia atsiversti seną spaudą, ten parašyta.
Bolševikams užgrobus 1920 m. įkurtą Lietuvos telegramų agentūrą ELTA ir pavertus ją sovietinio TASS skyrimi, po II pasaulinio karo nedidelė ELTA tarnyba VLIKo struktūroje buvo atgaivinta Vakaruose.
1945 m. gruodžio 15 d. ELTA informacijų laida perduoda porą detalių apie P. Cvirką. Bet iškalbingų.

Almantas Bražulis. Seime - Tiesos valanda arba Judo pabučiavimas

1/4/2021

Štai ir tiesos valanda: kaip 1940-aisiais Lietuva vėl parduodama. Atiduodama veltui.
Atiduodama svetimiems mūsų istorija. Be šūvio, be pasipriešinimo.
Aukojama Nepriklausomos Lietuvos istorija. Tautos atmintis. Mūsų Laisvės kovų atmintis apie krauju aplaistytą Lietuvos žemę ir tūkstančius jos partizanų, paguldžiusių galvas Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos miškuose.

Daugiau:
Seime - Tiesos valanda arba Judo pabučiavimas

Vytautas Radžvilas. Jie kėsinasi į mūsų teisę patiems rašyti savo Tautos ir valstybės istoriją.

30/3/2021

Sąjūdžio banga galėjo kilti tik todėl, kad pradėjome kovoti už savo teisę į mūsų pačių, o ne svetimųjų primestą istorinę atmintį. Iš tikrųjų mūsų virsmas į dvasiškai ir politiškai laisvą tautą įvyko tą lemtingą popietę Vingio parke, kai buvo skausmingai ir drąsiai išsakyta istorinė tiesa apie Molotovo-Ribentropo paktą.

Daugiau: Jie kėsinasi į mūsų teisę patiems rašyti savo Tautos ir valstybės istoriją.

V. Valiušaitis. Kokias Rusijos grimasas parodė NATO filmas apie „miško brolius“

29/3/2021

2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO gynybinio aljanso nare. Taigi, prieš 17 metų.
Reikšminga, įsidėmėtina data daugeliu aspektų. Istorinės atminties išsaugojimo atžvilgiu - taip pat.
Na, spręskite patys. Tai galbūt padės šiek tiek geriau suprasti ir tai, kas dabar vyksta diskusijose apie istorinę atmintį.
"Turiu galvoje Maskvoje kilusį susierzinimą NATO paskelbtu trumpu dokumentiniu filmu apie Baltijos šalių partizanų kovą prieš sovietinį režimą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova paskelbė, kad tokiam „istorijos iškraipymui, sąmoningai platinamam NATO, siekiant pakirsti Niurnbergo teismo išvadas, būtina užkirsti kelią! Jeigu šiandien Bandera – herojus, o „miško broliai“ – partizanai, gelbėję Baltijos šalis, tai kas bus rytoj?“ dramatiškai klausia Kremliaus balsu kalbanti pareigūnė."

Daugiau: “ Kokias Rusijos grimasas parodė NATO filmas apie „miško brolius“

Arvydas Pocius. Paminklas Lietuvai. Žuvo, kad mes gyventume

28/3/2021

Istoriškai taip jau yra susiklostę, kad kiekviena normali, save gerbianti valstybė savo sostinėje yra įrengusi valstybinių ceremonijų ir šventinių renginių organizavimui skirtą centrinę aikštę. Būtent tokiose aikštėse dažniausiai ir būna įrengtos žuvusiųjų už tų valstybių laisvę pagerbimo vietos.

Daugiau: Paminklas Lietuvai. Žuvo, kad mes gyventume

J. Basanavičius, R. Ozolas jau trinami iš istorijos

24/3/2021

Viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas ką tik pristatytu naujuoju istorijos programos, skirtoms bendrojo lavinimo mokykloms, projektu. Jos formuotojai tarp Lietuvos valstybės kūrėjų kažkodėl nemato Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus, tarp partizanų - moterų, tarp naujosios istorijos iškiliausių asmenų - Sąjūdį kūrusio Romualdo Ozolo.

Daugiau: J. Basanavičius, R. Ozolas jau trinami iš istorijos

Gediminas Juškevicius. "Šaukiu aš tautą".

24/3/2021

Žmonės, prisiminkit V. Kernagio "Šaukiu aš tautą".
Būkim dėkingi Laisvės premijos laureatams, disidentams, NOKT (nevyriausybinėms organizacijoms remiančioms Krašto apsaugą),
partijai Nacionalinis susivienijimas, bundančiai ir kylančiai į kovą už tikinčiųjų teises bažnyčiai.
Gal dar ne vėlu išgelbėti Lietuvos nepriklausomybę?

Arūnas Gumuliauskas. Istorinė atmintis Seime

21/3/2021

Seime būna ir malonių akimirkų. Tik gaila, kad jos tėra savotiškas praėjusios kadencijos aidas. Antai vakar (03-17) buvau pakviestas, kaip vienas idėjos įgyvendintojų, į Generolo Jono Žemaičio-Vytauto vardo posėdžių salės atidarymą Seime. Anksčiau ji vadinosi labai jau paprastai – salė Nr. 520. Čia posėdžiauja LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Dar praeitą kadenciją kolegai „valstiečiui“ Arvydui Nekrošiui kilo mintis vieną iš Seimo erdvių pavadinti Generolo Jono Žemaičio-Vytauto vardu. Ši idėja susilaukė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos, kuriai man teko vadovauti, pritarimo. Buvo pasirinkta tam tinkama erdvė, gautas Seimo valdybos pritarimas. Tik remonto darbai užsitęsė.
Tačiau dabar Seime turime tikrai modernią posėdžių salę. Bet, svarbiausia, kad jai suteiktas vardas įpareigoja atsakingai dirbti Tėvynės labui. Malonu, kada realizuojami istoriinės atminties projektai, kuriuose yra ir tavo darbo dalelytė.

Raimundas Kaminskas. Lietuvos savanorio Prano Eimučio pagerbimas Kaune

20/3/2021

Kovo 18 d. Kaune Laisvės al. prie buvusio „Metropolio“ viešbučio (ant sienos kabo atminimo lenta) gėlėmis ir žvakėmis buvo pagerbtas prieš 102 metus žuvęs Lietuvos savanoris Pranas Eimutis (1897-1919).
Renginį organizavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyrius ir LŠS Vlado Putvinskio-Pūtvio klubas.