Blog Posts - Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius

Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventėje – kardinolo Vincento Sladkevičiaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimas

7/7/2020

Liepos 4 d. Ukmergės miesto Dukstynos kapinėse vyko gėlių padėjimas prie pulkininko monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925-2014) kapo.
Po to Ukmergės r. Vidiškių sen. Kadrėnų kaime monsinjoro A. Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke vyko Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė. Partizanų parke buvo pašventintas kardinolo Vincento Sladkevičiaus( 1920 -2000) atminimo koplytstulpis. Šv. Mišias už laisvės kovotojus partizanus su kunigais aukojo kardinolas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Jonas Kauneckas bei vyskupas vyskupo Eugenijus Bartulis. Renginyje dalyvavo, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio, LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo Kauno skyriaus atstovai, vietos gyventojai ir kiti svečiai.
Šventės pagrindiniai rėmėjai: kardinolas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Jonas Kauneckas bei Ukmergės meras Rolandas Janickas.

Atgaivino Lietuvos partizanų istoriją

21/6/2020

Klubo vadovas Artūras Grigucevičius

Ukmergės raj. Kopūstėlių miške esanti buvusi sovietų raketinė bazė mena laikus, kai iš čia paleistos raketos galėjo sugriauti taiką pasaulyje. Laimei, taip nenutiko, o objekto paskirtis šiandien tampa visiškai kita – partizanų istoriją čia atgaivina klubas „Miško broliai“.
Klubas „Miško broliai“ save vadina grupe bendraminčių, kuriuos vienija meilė karinei istorijai. Ikikarinės Lietuvos kariškių uniformomis vilkintys vyrai kasmet dalyvauja įvairiose miesto šventėse, pristato savo veiklą, demonstruoja ginklus ir techniką. Buvusioje raketinėje bazėje, „Miško broliai“ atnaujinta per 10 pastatų, skirtų edukacijai, gyvenimui, technikos laikymui. O jos yra gana nemažai. Tai – restauruoti seni automobiliai, motociklai, senoviniai dviračiai. Saugoma ir nemažai ginklų. Kopūstėlių miške kelis kartus per metus vyksta karinius įvykius atkuriantys mūšiai. Šios vasaros pabaigoje numatytas vienas didelis renginys – žygis Ukmergės partizanų keliais.

Seimas linkęs 2021 m. paskelbti partizano Juozo Lukšos-Daumanto metais

20/6/2020

Seimas bendru sutarimu pritarė, kad 2021 metai būtų paskelbti partizano Juozo Lukšos-Daumanto metais.
Anot parlamentarės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės partizanas Juozas Lukša-Daumantas buvo vienas ryškiausių Lietuvos laisvės kovotojų, nesitaikstęs su okupantais, iš kurios pusės jie bebūtų, todėl deramas jo nuopelnų pagerbimas – būtinas. „Šis partizanas ne tik ryškiai veikė Lietuvoje, bet sugebėjo du kartus prasiveržti pro Geležinę uždangą, užmegzti ryšius su Vakarų žvalgybomis, perduoti žinias į laisvąjį pasaulį iš okupuotos Lietuvos. Jis buvo vienas ryškiausių laisvės kovotojų lyderių, vykdęs unikalias užduotis.
lrs.lt inf

1991 metų istoriją pasakoja žiniasklaida

16/6/2020

Apie šį narsų žmogų, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos narį, kovotoją, Lietuvos patriotą Algimantą Remeiką, pasakoja ne tik Lietuvos žiniasklaida, apie jį rašo ir užsienio spauda. Tai žmogus, kuris tais 1991 metais sausio 13 dieną, su Lietuvos vėliava, stojo vienas prieš tankus.

Š. Valentinavičius. IN MEMORIAM Vincui Vyrukaičiui

15/6/2020

www.alkas.lt

Nepriklausomybės gynėjų sąjungoje netektis – mirė buvęs Parlamento išorinės gynybos štabo viršininkas Vincas Vyrukaitis

15/6/2020

Birželio 12 d.,eidamas 78-uosius metus, mirė buvęs Parlamento išorinės gynybos štabo viršininkas, vienas iš pirmųjų Nepriklausomybės gynėjų sąjungos įkūrėjų,
Vincas Vyrukaitis
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai dalijasi skausmu ir reiškia nuoširdžią užuojautą giminėms ir artimiesiems.
Tebūna lengva Tau Lietuvos žemelė, bendražygi Vincai...
--------------
Atsisveikinimas su Velioniu antradienį, birželio mėn. 16 d. nuo 10 val. Vilniuje, Kalvarijų 329 (greta Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios). Urna išnešama 16 val. Laidotuvės Rokantiškių kapinėse.

A. Vitartas. Radviliškyje paminėta Gedulo ir Vilties diena

14/6/2020

NGS Radviliškio sk. nariai

Birželio 14 d. Radviliškyje iškilmingai paminėta Gedulo ir Vilties diena. Skambėjo patriotinės dainos, su jauduliu buvo skaitomos tremtinių eilės. Garbės sargyboje stovėjo Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus nariai.

Leontina Telksnienė. Nepriklausomybės gynėjas, kas jis ?

10/6/2020

Transliacija :
Stebint Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdį "Dėl Nepriklausomybės gynėjo vardo", kuris įvyko 2020 m. birželio 10 d.,kyla tokia mintis, kad tie, kurie stovėjo dieną ir naktį lauke tais 1991 m. sausio mėnesį , jie ten tikrai nebuvo reikalingi. Todėl, kad nenorima pripažinti , jog jie yra Nepriklausomybės gynėjai.
Nes jie nebuvo priėmę priesaikos, nepriklausė jokioms struktūroms.
Bet, gerbiamieji, pasakykite prašau, kas žuvo prie TV bokšto ? Ar žuvo tie, kurie buvo priėmę priesaiką? Ar žuvo tie, kurie priklausė organizuotoms struktūroms?
Ne, brangieji, žuvo tie, kurie stovėjo lauke ir nepriklausė jokioms struktūroms !
Ir dabar, praėjus beveik 30 metų dar reikia tokių ilgų svarstymų , dar kyla abejonių?
Ar reikia dar mąstyti, ar jis Nepriklausomybės gynėjas ?
Na, turbūt tik Lietuvoje tik taip ir būna .
Pati esu ginusi tuometinę Aukščiausiąją Tarybą, pati mačiau žmonių atsidavimą, jokios baimės nebuvimą ( nors baimės tuo metu turėjo būti daug).
Atvirai kalbant, kai klausau šiuos posėdžius , man kyla pyktis klausytis tų žmonių, kurie dar gal buvo maži vaikai, o šiuo metu kalba tai, kad gynėjai tik tie, kurie buvo Parlamento viduje. Jie supratimo apie tai neturi, nes nesuprato tada , kas aplinkui vyksta, o šiuo metu irgi nesupranta, bet kalbėti moka.
Viskas būtų juokinga, jeigu nebūtų pikta...

G. Baltuškienė. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui – 32

4/6/2020

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio iniciatyvinės grupės suorganizuotas pirmasis mitingas mieste. 1988 m. rugsėjo 11 d. Fotografas Antanas Gylys

Lygiai prieš 32 metus Lietuvos mokslo ir meno žmonės susibūrė į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. 1988 m. birželio 3 d. 18-tą valandą Lietuvos mokslų akademijos centrinių rūmų salėje prasidėjo susirinkimas, kuriame buvo diskutuojama apie tolesnį krašto likimą. Į susirinkimą atvyko apie pusė tūkstančio žmonių. Šiame mokslo, meno ir kultūros žmonių susitikime buvo numatyti tokie klausimai: kultūros likimas, ekonominės pertvarkos, politiniai pokyčiai ir kita. Tačiau rafinuotus akademinius pasisakymus pakeitė audringos diskusijos apie to meto realybę.
Visi susirinkusieji salėje galėjo užsirašyti į Sąjūdžio rėmėjų sąrašus. Į iniciatyvinės grupės sudėtį buvo siūlomi tie žmonės, kurie savo pasisakymais išreiškė asmenines pozicijas bei požiūrį dėl Lietuvos ateities. Už kiekvieną siūlomą kandidatą buvo balsuojama plojimais. Ne visi jų susilaukė tiek, kad galėtų tapti grupės nariais. Ir taip 1988 metų birželio 3-ą dieną gimė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Joje nepriklausomybininkų branduolį sudarė prof. muzikologas V. Landsbergis, architektas A. Skučas, fizikas dr. Z. Vaišvila, kompozitorius prof. J. Juzeliūnas, filosofas A. Juozaitis. Dalį kolektyvo sudarė „perestroikininkai“.
Įsteigus iniciatyvinę grupę prasidėjo aktyvus darbas. Jau birželio 8-ąją įvyko pirmasis iniciatyvinės grupės susirinkimas Vilniaus Žemutinėje pilyje, išlikusioje valdovų rūmų dalyje.

Atveriami duomenys apie 1940-1953 m. sovietų represuotus asmenis

1/6/2020

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atveria viešąją prieigą, kurioje pateikiami duomenys apie 1940–1953 metais sovietų okupacinės valdžios represuotus (ištremtus, įkalintus, nužudytus) Lietuvos gyventojus.
Suvedę savo pavardę rasite gimines ir artimus žmones.
http://www.lietuviaisibire.lt/…/repres…/surname:xb1pbGl1cw==

genocid.lt inf.

Vis dar matau Vytį Lukiškių aikštėje

25/5/2020

Praėjo daugiau kaip dveji metai nuo to laiko, kai buvo paskelbta, kad konkursą dėl laisvės kovų įamžinimo memorialo Vilniaus Lukiškių aikštėje laimėjo ne Vytis, o „Laisvės kalva“.
„Laisvės karys“ jau iškiliai stovi Kaune, o Lukiškių aikštė taip ir liko tuščia. Kartu su bendraautoriais (Kęstučiu Akelaičiu, Linu Naujokaičiu, Rimantu Dichavičiumi, Arūnu Sakalausku) teisme dėl konkurso organizavimo tvarkos bylinėjęsis Lukiškių aikštės architektas Gintaras Čaikauskas, kalbėdamas neslėpė apmaudo, bet ginklų sudėti neketina.
Skaityti daugiau: Vis dar matau Vytį Lukiškių aikštėje

NGS Radviliškio sk. nariai dalyvavo renginyje, skirtame Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti

21/5/2020

NGS Radviliškio skyriaus nariai, gen. P. Plechavičiaus Radviliškio kuopos kariai, šauliai dalyvavo renginyje, skirtame Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Renginio dalyviai aplankė savanorių ir partizanų palaidojimo vietas, padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakutes, Minaičiuose pagerbė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizanus. Kiekvienam dalyviui NGS Radviliškio sk. pirmininkas A. Vitartas įteikė padėką ir atminimo medalį. Renginį organizavo NGS Radviliškio sk.

Rasa Selickaitė. Su Lietuvos vardu lūpose…

16/5/2020

Tiksi laikrodis, skaičiuodamas sekundes, dienas, mėnesius, metus, laiko dulkėmis užklodamas prisiminimus, džiaugsmus ir skausmus, juk laikas visagalis, bet ar visagalis jis, kai eidamas gatve sutinki Motiną, kurios širdyje laikas sustojo prieš 29-erius metus, tą lemtingą 1991 m. gegužės 19-ąją, išgirdus žinią, o gal ir nujautus, dar tik auštant šviesiam Sekminių rytui, apie tai, jog Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, 1991 m. gegužės 19 d. Krakūnų pasienio poste savo duotą priesaiką Tėvynei, pareigą Lietuvai iki galo atliko Šalčininkų užkardos pamainos viršininkas, trakietis Gintaras Žagunis – pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo žuvęs Lietuvos pasienietis. Jam buvo tik 33-eji…
Šalčininkų rajono Poškonių kaime esančiai VSAT užkardai suteiktas G. Žagunio vardas, atidengta paminklinė lenta, žūties vietą Krakūnuose mena atidengtas paminklas, apie Gintarą Žagunį rašomos knygos, jo žygdarbį mena suteikti garbingi apdovanojimai, jo vardas įrašytas gatvių, memorialinių lentų pavadinimuose, bet svarbiausia – Gintaras Žagunis liks amžiams įrašytas šalia Lietuvos valstybės Didžiavyrių vardų, kaip ir jo žodžių aidas – „O Lietuva, Lietuva, tu per amžius laisva!“…

Panevėžiečiai Steigiamajame Seime

16/5/2020

Gegužės 15-ąją minėjome Steigiamojo Seimo susirinkimo 100-metį.
Panevėžio miestas ir apylinkės išsiskyrė tuo, kad Steigiamajame Seime jam atstovavo ne tik lietuvių, bet žydų ir lenkų tautybių atstovai. Jie buvo aktyvūs Seimo nariai. Panevėžio kraštą atstovavo net 3 moterys (Seime nebuvo jų ir 10). Steigiamojo Seimo įkūrimo dienai pažymėti mieste atsirado Gegužės 15-osios gatvė. Kada valstybės politika pakrypo autokratinio valdymo link, nebeliko ir šios gatvės pavadinimo – 1934 m. vasario 11 d. ji tapo Katedros gatve. Tokiu pavadinimu ji yra ir dabar. Plačiau:

Negalima sudeginti ugnies ir sunaikinti tiesos

14/5/2020

Gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena, dažniau žmonių vadinama Kalantinėmis.
1972 m. gegužės 14 d. Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta.
„Ruošdamasis kurti atminimo plakatą 1972 m. Kaune susideginusiam Romui Kalantai, vis dėliojau mintis, kokius simbolius panaudoti, kad būtų įprasminta auka – VARDAN TOS LIETUVOS!“- sako dailininkas Tautvilas Rinkevičius.
Šiame plakate turime įžvelgti Pilėnų pilies ne tik tragediją, bet ir savo tautos patriotiškumo bei pasiaukojimo pavyzdį. Nenoriu būti prastu pranašu, bet mūsų laukia dar daug kovų ir pasiaukojimo akimirkų: ŽŪTI UŽ TĖVYNĘ.
Plakate panaudojau paminklą, kuris randasi Čikagoje (JAV) Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. Šį paminklą pastatė Amerikos Šaulių organizacija“.

Pozicija.org. inf.

Vytautas Sinica. Ar bus perrašyta rezistencijos istorija?

13/5/2020

Birželio mėnesį prekyboje pasirodys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro specialisto Daliaus Stanciko studija „Kūju per Lietuvos istorija“ (įvadinis straipsnis prof. Rasos Čepaitienės). Knygoje autorius pirmąkart pateikia išsamų ir visapusišką atsaką Rūtos Vanagaitės ir daugelio kitų paleistai melo apie lietuvių tautos rezistenciją lavinai. Nesusitelkdamas į kurį vieną atvejį D. Stancikas analizuoja ryškiausius rezistencijos istorijos „perrašymo“ epizodus, leisdamas kalbėti gausiems šaltiniams ir amžininkų liudijimams.

Skaityti daugiau: . Ar bus perrašyta rezistencijos istorija?

Prieš 100 metų Lietuva tapo šiuolaikine parlamentine valstybe

12/5/2020

Šią savaitę sutinkame vieną reikšmingiausių mūsų valstybės sukakčių – Lietuvos paskelbimo demokratine respublika šimtmetį. 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinko demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas. Jis įvykdė Vasario 16-osios Akto signatarų valią ir užbaigė jų darbą – vienbalsiai paskelbė esant atstatytą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką. Ši Steigiamojo Seimo deklaracija vykdoma ir šiandien. Ji yra vienas iš Kovo 11-osios Akto pamatų.

Pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos

10/5/2020

Gegužės 8 d. minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 75-ąsias metines, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių Panerių memoriale, Antakalnio ir Vilniaus Vingio karių kapinėse. Taip jie Lietuvos vardu pagerbė Antrojo pasaulinio karo ir holokausto aukų bei kovojusių prieš nacizmą ir kitus totalitarinius režimus atminimą.
Karo aukų pagerbimas prasidėjo Panerių memoriale, kur gėlės buvo padėtos prie paminklų nacizmo aukoms atminti, žydų genocido aukoms, Lietuvos vietinės rinktinės ir Lenkijos Armijos Krajovos kariams bei žuvusiems civiliams atminti.
Antakalnio kapinėse Garbės sargybos kariai gėles padėjo prie Antrojo pasaulinio karo aukų memorialo, Lietuvos kariuomenės karių žuvusiems už Tėvynę kapų memorialo, Lietuvos laisvės gynėjų memorialo (Sausio 13-osios aukų ir Medininkų tragedijos kapų), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos valstybės vadovo, kovojusio su sovietų okupacija, Adolfo Ramanausko-Vanago kapo ir prie koplytstulpio Lietuvos kariams, žuvusiems svetimose kariuomenėse, atminti.
Vėliau gėlės buvo padėtos prie Antrojo pasaulinio karo aukų memorialo vokiečių karių kapinėse Vilniaus Vingio karių kapinėse.
Taip pat gėlės padėtos ir prie 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto – paminklo aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos.

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą

28/4/2020

LRS 2020 m. balandžio 28 d. pranešimas žiniasklaidai
Balandžio 28 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija įregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl 1990–1991 metų Nepriklausomybės gynėjo vardo“ (XIIIP-4760).
1990–1991 m. žmonių pilietinio pasiaukojimo dėka buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Nepriklausomybės gynėjų istorinis indėlis yra labai svarbus išsaugant Lietuvos laisvę, ugdant jaunimą tautiškumo, pilietiškumo ir patriotiškumo principais.
Komisija, siekdama pažymėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį ir įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą, siūlo Nepriklausomybės gynėjais įvardinti:
1) karius, kurie 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė;
2) asmenis, dalyvavusius organizuotose struktūrose Lietuvos Nepriklausomybės gynyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.;
3) asmenis, kurie nepriklausė organizuotoms struktūroms, bet nuo 1990 kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. gynė svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės agresijos metu, jei tai dokumentais įrodoma;
4) asmenis, turinčius valstybinius apdovanojimus už Nepriklausomybės gynybą 1990 m. kovo 11 d. –1991 m. rugpjūčio 21 d.
Visuomeninėms organizacijoms ir asociacijoms bus siūloma registruoti 1990–1991 m. Nepriklausomybės gynėjo vardą atitinkančius ir Lietuvos Respublikai lojalius asmenis.

Robertas Grigas. Apie valstybės problemas

20/4/2020

Ar pastebėjote, mieli Tautiečiai, kad užgriuvus rimtoms bėdoms (pandemija, karantinas) – iš vadinamojo viešojo diskurso kažkaip savaime, neatsisveikinę dingo temos, mėnesių mėnesiais „nepriklausomos, objektyvios“ žiniasklaidos atrajotos kaip „didžiosios valstybės problemos“?... Nei Gretos kailinių.
Nei Ramūno džipo.
Nei Jaroslavo kotletų.
Net nei Stambulo konvencijos (ne)priėmimo ar egzotiškų „orientacijų“ paradų, kaip esą pamatinės mūsų europietiškumo (?) sąlygos.
Tai sakau nebūdamas nei dabartinės valdančiosios daugumos, nei opozicijos ypatingas simpatikas. Kaip žmogus, su daugeliu bendraminčių šiek tiek prisidėjęs, kad Lietuva vėl taptų nepriklausoma valstybe, manau, kad mūsų Tėvynė nusipelno kur kas solidesnės ir patriotiškesnės valdžios. Ir pozicijos, ir opozicijos.
Tačiau jeigu visos tos anksčiau visuomenės akiratį užgoždavusios „audros stiklinėje“ pasirodė tokios mažareikšmės iškilus realiems iššūkiams – tai gal jos nė nebuvo „problemos“?
Ar galėtume mes, paprasti piliečiai, tikėtis, kad ir karantinui pasibaigus politikų ir partijų muilo operos nebus sugrąžintos į kasdienes darbotvarkes?
Kad bus pasilikta prie valstybei ir tautai iš tikrųjų svarbių sprendimų – likiminių, geopolitinių – ieškojimo?

Tiesos.lt inf.

Olava Strikulienė. Tada buvome labai vieningi. Gal vėl tapsime?

14/4/2020

Šiemet, balandžio 7-ąją, suėjo trys dešimtmečiai nuo tos dienos, kai 300 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį atkurtos Lietuvos Respublikos gyventojų Vingio parke vykusiame mitinge išreiškė visišką lojalumą atkurtos valstybės valdžiai. Tiek Aukščiausiajai Tarybai, tiek Kazimiros Prunskienės vadovaujamai vyriausybei. Ar toks šalies valdžios ir šalies gyventojų interesų šimtaprocentinis sutapimas būtų įmanomas dabar? Praslinkus 30 metų.

V. Sinica. Ne savo laiko žmogus (A. Patacko atminimui)

5/4/2020

Kalba, sakyta Algirdo Patacko mirties metinių minėjime Kauno įgulos Karininkų ramovėje 2016 metų balandžio 3 dieną. Skelbiama minint penktąsias A. Patacko mirties metines.
Mąstymas apie Algirdą Patacką galiausiai telpa į vieną sakinį. Jis buvo ne savo laiko žmogus. Žmogus iš praeities, geresnės, didingesnės, idealizuotos. Praeities, kokios tikriausiai niekada nebuvo, kurios pagrąžintas vaizdinys liko tik senųjų amžių raštuose. Algirdas buvo tarsi nužengęs iš antikinio epo ir XIX amžiaus istorinio romano puslapių.
Daugiau: . Ne savo laiko žmogus (A. Patacko atminimui)

Genocido tyrimo centras laimėjo bylą dėl pažymos apie J. Noreiką-generolą Vėtrą

2/4/2020

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Arthuro Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.
Balandžio 1 dieną įvykusiame teismo posėdyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė, kad pareiškėjo Granto Arthuro Gochino reikalavimas įpareigoti Centrą pakeisti istorinę išvadą dėl Jono Noreikos veiklos yra netenkintinas. Ši teismo nutartis yra neskundžiama.
Vyriausiasis administracinis teismas taip pat nutarė priteisti Centrui iš pareiškėjo G. A. Gochino bylinėjimosi išlaidas.
2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat buvo atmetęs G. A. Gochino skundą prieš Centrą, tačiau G. A. Gochinas šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Prieš dvi savaites, kovo kovo 17 dieną, Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti dar vieną G. A. Gochino skundą dėl naujos Centro pažymos apie Jono Noreikos veiklą. Centras, radęs naujų istorinių šaltinių, šia pažyma paskelbė, kad Jonas Noreika aktyviai prisidėjo prie Lietuvos žydų gelbėjimo ir kad jis laikytinas antinacinio pasipriešinimo dalyviu nuo pat savo darbo Šiaulių apskrities viršininku pradžios.
Plačiau apie Centro istorinę išvadą skaitykite čia.

2021-ųjų sausio 13 dieną siūloma paskelbti nedarbo diena

1/4/2020

Atsižvelgiant į tai, kad kitais metais bus minimos 1991 m. sausio 13 d. sovietų agresijos 30-osios metinės, siūloma 2021 m. sausio 13 d. paskelbti
nedarbo diena.
Tai numatantį nutarimo projektą įregistravo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Paskelbti nedarbo dieną jie siūlo, siekiant pažymėti Sausio 13-osios įvykių reikšmę Lietuvai, prisiminti žuvusius ir nukentėjusius laisvės gynėjus, taip pat įvertindami išskirtinę šios datos svarbą lietuvių tautos kovai už laisvę ir nepriklausomybę. Nutarimo projekte Vyriausybei siūloma sudaryti komisiją, kuri iki šių metų spalio 1 d. parengtų 2021 m. sausio 13 d. minėjimo programą ir ją patvirtintų. Taip pat siūloma kitų metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.

LRT inf.

Vanago sugrįžimas.

27/3/2020

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu sukurtas dokumentinis filmas „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ (režisierius Algis Kuzmickas), pasakojantis Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškų ir atradimo istoriją, laisvai pasiekiamas internetu.

Kviečiame žiūrėti