Blog Posts

Algimantas Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra

3/19/2017

Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į LR Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu. Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117) vartojamos sąvokos:

Lazdijuose įprasmintas generolo A. Ramanausko-Vanago atminimas

3/14/2017

Kovo 11-ąją Lazdijų miesto Nepriklausomybės aikštėje iškilmingoje rikiuotėje pagerbtas žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę atminimas - padėtos gėlės ir žvakelės prie Nepriklausomybės paminklo, o Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje aukotos Šv. Mišios už Tėvynės laisvę. Po šv. Mišių Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje vyko šventinė programa „Tik mylėkim Tėvynę karščiau“. Plačiau...

Paminėtos Lietuvos partizanų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 99-osios gimimo metinės

3/8/2017

Kovo 6 d. Alytuje paminėtos Lietuvos partizanų vado, brigados generolo, Alytaus miesto garbės piliečio Adolfo Ramanausko-Vanago 99-osios gimimo metinės. Pagerbti šios iškilios istorinės asmenybės atminimo į Dzūkijos sostinę atvyko gausus būrys svečių: Lietuvos partizanas Juozas Janulevičius-Sapnas, A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, A. Ramanausko-Vanago anūkė, majorė Inga Jancevičienė, partizanas Andrius Dručkus-Kerštas, technikos mokslų daktarė Elena Kazlauskaitė, Lietuvos partizanų ryšininkas, pogrindininkas Jonas Arbačiauskas, Lietuvos partizano Vytauto Nanartonio-Nainio dukra Rima Rakauskienė, Vilniaus politinių kalinių choro „Laisvė“ prezidentė Elvyra Valaitienė, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas, Lietuvos šaulių sąjungos narys, kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas, Vytauto Didžiojo muziejaus muziejininkė Greta Kučinskaitė.

Skaityti daugiau: Paminėtos Lietuvos partizanų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 99-osios gimimo metinės

Rimvydas Stankevičius. Mirties nuosprendis Lietuvai

3/5/2017

Regis, dar visuotinai ir aiškiai prisimename tą laiką, kai žmonės didžiuodamiesi segėdavo lietuvišką trispalvę prie krūtinių. O dabar apie taip neseniai visuotinai svarbiausiąja mums buvusią savarankiškos, nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimo idėją garsiai jau nė užsiminti nedrįstame. Apie tai, kada, kaip ir kodėl įvyko ši metamorfozė, kalbamės su žinomu lietuvių poetu, aštriu visuomenės kritiku Liudviku Jakimavičiumi.

Daugiau: Mirties nuosprendis Lietuvai (60)

Algimantas Zolubas. Jaunimas paliktas saviugdai?

3/5/2017

Daugelis dabartinių valdžios vyrų ir moterų dar nepamiršo pionieriškų kaklaraiščių, LKJS, PDG, DOSAAF ženklelių. Bent jau vienos iš partijų atstovai mėgsta dėvėti ir dabar jau ne pionierišką, tačiau modernų, pabrėžtinai raudoną kaklaraištį. Žinojo sovietiniai ideologai kaip ugdyti komunizmo statytojus nuo jaunų dienų iki pasieks tarybinio mokytojo, tarybinio inžinieriaus ir net tarybinio kolūkiečio ar tarybinio darbininko lygį. Ir jiems sekėsi, jų pasėtos sėklos vaisiai kaip yla iš maišo tebekyši visose mūsų priklausomo nuo sovietinio paveldo valstybės gyvenimo srityse.

Giedrius Mackevičius. Raudonieji partizanai – nepelnytai pamiršta tema

3/4/2017

Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimas kiekvienais metais sukelia daug prieštaringų diskusijų, atsirandančių bandant išsaugoti sovietmečiu sukurtus propagandinius principus. Pastaraisiais metais atsiradusios istorinės monografijos apie sovietinį terorą pokario metais ir prievartinę mobilizaciją į Raudonąją armiją skatina iš naujo pažvelgti į Antrojo pasaulinio karo tikrovę Lietuvoje.

Daugiau: Raudonieji partizanai – nepelnytai pamiršta tema

Algimantas Zolubas. Sovietiniai terminai ir jų vartojimas

3/1/2017

Mename 1940-uosius kai griaudėjo galinga melo industrinė propaganda apie „demokratiškiausią tarybinę santvarką pasaulyje“, apie „galingiausią Raudonąją armiją“, kuri buvo autuota, šimtasūlė ir alkana, per spalinių švenčių paradą, palyginus su mūsų kariais, atrodė apgailėtinai, tačiau tarybinė.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė teigia, kad būdvardis „tarybinis“ yra istorizmas, siejamas su praeities realijomis. Kas buvo tos praeities, kurioje aš gyvenau ir dalyvavau realijos: propagandinės melo industrijos teiginys, kad Lietuvos okupantai yra „demokratiškiausia, žmonių renkamų atstovų į tarybas, tarybinė valdžia“, ar okupacija su absoliučia okupantų diktatūra ir teroru? Ar jūs atstovaujate okupantų propagandinę melo industriją, ar pripažįstate, istorinę realiją – okupaciją? Tad „tarybinė“ ar okupacinė realija?

Dalia Vencevičienė. Nepriklausomybės gynėjai: esame pasiruošę ginti Lietuvą

2/26/2017

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Vasario 24 d., penktadienį Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) valdybos nariais, kurie parlamento vadovą informavo, kad yra visada pasiruošę ginti Lietuvą.
„Mes esame visada pasiruošę vėl ginti Lietuvą, jeigu to prireiktų“, – Pirmininkui sakė Nepriklausomybės gynėjai ir teigė, kad taip pat gali daug padėti visuomenei skatindami pilietiškumą ir savanorystę, atgaivindami istorinę atmintį. Nepriklausomybės gynėjai prašo paspartinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo, Lietuvos Respublikos Tautos istorinės atminties įstatymus bei kitus teisės aktus, susijusius su istorine atmintimi, kurie įgalintų institucijas ne tik kaupti duomenis, bet ir atlikti tyrimus bei rūpintis sklaida apie situaciją Lietuvoje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki okupacinės kariuomenės išvedimo.

„Emilija iš Laisvės alėjos“ – baimė žūti ar drąsa pasipriešinti?

2/26/2017

Patriotizmo bei laisvės temos lietuviams visuomet buvo svarbios, apraudotos, artimos. Gerai tai, kad Lietuvos kino industrijoje jos taip pat populiarios.
„Emilijos iš Laisvės alėjos“ veiksmas nukelia mus į 1972-ųjų metų Kauną, juk šiame mieste, o ne kur nors kitur, vyko kultūrinis pasipriešinimas, Jono Jurašo spektaklių statymas ir uždraudimas, Kalantos susideginimas ir t.t. Žmonės, protestuodami prieš TSRS valdžią, rizikavo viskuo, kas brangu, bet aukojosi ir buvo drąsūs, tikintys šviesesniu rytojumi bei laisva Lietuva. Tai pasakojimas apie sunkius laikus, kuomet reikėjo rinktis tarp dorybės ir blogio, puikus pavyzdys, kaip Lietuvos sunkmečio istoriją, meniškai apipavidalinus, galima paversti sukrečiančiai emocingu reginiu.

Minaičiuose – Lietuvos partizanų vadų 1949 m. vasario 16-osios suvažiavimo akimirkos

2/15/2017

Vasario 15 d. LR Seimo nariai, LR krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės atstovai, šauliai, jaunimas, partizanai, jų artimieji, Lietuvos patriotai Minaičiuose, Miknių-Petrėčių sodyboje esančiame Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Deklaracijos paskelbimo memoriale paminėjo 68-ąsias 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos pasirašymo metines ir prasmingai pasitiko Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Vasario 16- jai artėjant

2/13/2017

Artėja vasario 16-oji mūsų Valstybės atkūrimo diena. Po 1918-jų metų vasario 16-sios Tauta turėjo galimybę kurti savo gyvenimą Valstybės atkūrimo akto davasioje, kol istoriniai vėjai atnešė l -ją sovietinę okupaciją.
Yra ir kita vasario 16-oji. Ji taip pat svarbi mūsų tautos istorijoe. 1949 -jų metų Vasario 16-ji yra Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos paskelbimo diena.
Abi šios istorinės dienos rodė tolimesnio mūsų gyvenimo kelio kryptį, kurios laikydamiesi ėjom į šias dienas. Sunkus tas kelias buvo, bet nepraradome troškimo ir vilties būti laisviem.

Filmas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“

2/7/2017

Išskirtinį 8 filmų ciklą apie Lietuvai svarbius asmenis pristato LRT, prodiuserių kompanija „Singing fish“ ir portalas DELFI. Pirmąją ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ dalį „Antanas Smetona“ LRT žiūrovai išvys jau vasario 16-ąją per LRT.

Gedimino kalne rasti sukilėlių palaikai

2/5/2017

Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, archeologai aptiko keturių asmenų palaikus. Manoma, kad tai galėtų būti 1863–1864 metų sukilimo dalyvių kūnai.
Pirmame kape rasti vieno žmogaus palaikai, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai.
Archeologo teigimu, vienas iš mirusiųjų buvo palaidotas be karsto, apipiltas kalkėmis.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių sąjungos Panevėžio skyrius

2/4/2017

Lietuvos kariuomenės savanoriai suvaidino lemiamą vaidmenį ginant Lietuvos valstybę 1918-1920 metais. Jiems teko kovoti su eile priešų.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių sąjungos (toliau – LKKSS) steigimo idėja užsimezgė dar 1925 metais, minint Didžiojo Vilniaus seimo 20 metų sukaktuves. Pirmieji LKKSS steigimo iniciatoriai buvo šakiečiai, kurie ir nutarė sušaukti visos Lietuvos savanorių suvažiavimą. Pirmasis suvažiavimas įvyko 1926 m. rugsėjo 5 d., jame dalyvavo maždaug 100 savanorių.

Skaityti daugiau: Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių sąjungos Panevėžio skyrius

Vytautas Visockas. Bus lūkuriuojama, kol išmirs Kovo 11-osios laisvę iškovojusi karta

1/31/2017

Man irgi nepatinka basanavičiai, šiuo metu eksponuojami Vilniaus Rotušėje, ir turintys pretenzijų atsistoti aikštėje priešais Filharmoniją. Kai kurie darbai – išties tarsi pasityčiojimas iš Patriarcho.
Nieko nuostabaus: iš Jono Basanavičiaus tyčiojamasi mokytų damų publicistiniuose straipsniuose, kodėl dabar nepasityčiojus skulptūra, primenančia, pavyzdžiui, kiemsargį. Neatmesčiau tokios siekiamybės, kai tyčiojamasi ne dėl neišmanymo, talento stokos, bet dėl siekimo pažeminti, pasišaipyti: štai koks jūsų Patriarchas.

Daugiau: Bus lūkuriuojama, kol išmirs Kovo 11-osios laisvę iškovojusi karta

Viduklėje pagerbtas mons. Alfonso Svarinsko – „Tiesos žodžio generolo“ – atminimas

1/30/2017

Sausio 26 d. – būtent šią dieną mons. Alfonsas Svarinskas buvo trečią kartą suimtas – Viduklės šv. Kryžiaus bažnyčioje buvo aukojamos šv. mišios Monsinjorui pagerbti. Šv. Mišioms vadovavo Kauno metropolitas arkivysk. Lionginas Virbalas. Drauge su juo šv. mišias koncelebravo arkivysk. Sigitas Tamkevičius, vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Jonas Kauneckas bei trylika aplinkinių parapijų klebonų ir bičiulių.

Daugiau: Viduklėje pagerbtas mons. Alfonso Svarinsko – „Tiesos žodžio generolo“ – atminimas

Algimantas Zolubas. Antisemitizmo skatinimo vajus tęsiasi

1/26/2017

Kaip skelbia žiniasklaida, Lenkijoje padaugėjo antisemitizmo apraiškų. Varšuvos universiteto tyrimų centras nustatė, kad 2014–2016 metais padidėjo tolerancija kalboms, kurstančioms neapykantą žydams. Tai ypač būdinga jauniems lenkams, interneto vartotojams. Šį tyrimą atliekant buvę apklausta 1000 suaugusiųjų ir 700 jaunuolių. Tik 23 proc. apklaustų lenkų prisipažino teigiamai vertinantys žydų tautybės žmones. 2015 metais šis skaičius buvo penkiais procentiniais punktais didesnis. Tyrimo autoriai tolerancijos antisemitizmui augimą sieja su islamofobijos paaštrėjimu ir didesniu nusiteikimu prieš migrantus. Varšuvos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad musulmonų baimė, kilusi 2014–2016 metais, dar pakurstė žmonių nusistatymą prieš žydus. Tai nepriklauso nuo jų amžiaus ar politinių pažiūrų. Tyrimas rodo, kad 2016 metais 37 proc. apklaustųjų išreiškė neigiamą požiūrį į žydus, o pernai tokių žmonių buvo 32 procentai. Daugiau kaip pusė (56 proc.) respondentų teigė, kad nepriimtų į savo šeimą žydo. Tai 10 proc. daugiau negu 2014-aisiais. Apie trečdalį apklaustųjų tvirtino, kad jie nenorėtų gyventi žydų kaimynystėje. Apie 11 proc. suaugusiųjų ir 24 proc. jaunesnių lenkų prisipažino retkarčiais pasisakantys prieš žydus.
Skaityti daugiau: Antisemitizmo skatinimo vajus tęsiasi

Jaunius Pocius. Kodėl iki šiol nesumedžiotos Sausio 13-osios raganos?

1/22/2017

.Sausio 13-osios proga ne tik Laisvės premijos teikiamos, ne tik anų dienų gynėjai Seiman pakviečiami. Ta proga ir priešų vis paieškoma. Kažkaip negerai, jei vanduo Lietuvoje tokia proga nesudrumsčiamas.
Šiemet Sausio 13-osios proga daug dėmesio skirta 1991-ųjų sausį vykusiai Lietuvos vyriausybės dramai. Labai rimtas žmogus viešai štai ką pareiškė: „Buvę sovietiniai lyderiai tebėra aukščiausioje valdžioje - prezidentūroje, Vyriausybėje, Seime, tik, vietoj menančiųjų kovas dėl Nepriklausomybės, juos supa nieko apie tuos laikus nežinantis jaunimas. Tad dabar galima net neraustant dėti gėles prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kapų. Tikrai reikėtų ištirti, kas turėjo sudaryti promaskvietišką Vyriausybę, jei 1991 metų sausį būtų pavykę užgniaužti Lietuvos Nepriklausomybę.

Skaityti daugiau: Kodėl iki šiol nesumedžiotos Sausio 13-osios raganos?

Laisvės gynėjams ir nukentėjusiems nuo sovietų agresijos, bus kuriamas atskiras įstatymas

1/13/2017

Nukentėjusių nuo sovietų agresijos ir kovotojams socialinėms garantijoms bus kuriamas atskiras įstatymas, po susitikimo su laisvės gynėjais ir žuvusiųjų artimaisiais sausio 13 d. BNS patvirtino vyriausybės ir Seimo vadovai.

Seimo Pirmininkas pasveikino Laisvės gynėjus

1/12/2017

Sausio 12 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Laisvės gynėjais, dalinosi prisiminimais apie Sausio 13-ąją, susitiko su 1991 m. sausį Lietuvos Seimą gynusiais Ukrainos savanoriais prof. Jevhenu Dykyj ir Jurijumi Katriču. Vidurdienį parlamento vadovas dalyvavo iškilmingoje Laisvės gynėjų rikiuotėje, o popietę – Laisvės gynėjų organizuotame susitikime, kuriam pirmininkavo ats. plk. Arūnas Dudavičius, Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis ir kt. Pirmininkaujantys pristatydami Seimo Pirmininką džiaugėsi, kad parlamento vadovas prof. Viktoras Pranckietis yra taip pat Laisvės gynėjų bendruomenės narys.

Bronius Matelis. Kova, kurioje pynėsi tragedija, ryžtas ir humoras (nuotraukos)

1/11/2017

www.panskliautas.lt 2016 sausio 12 d

Kiekvienais metais, artėjant Sausio 13-osios įvykių minėjimui, sulaukiu raginimo prisiminti tas dienas. Dabar gailiuosi, kad nerašiau dienoraščio, kuris padėtų tiksliau atkurti senus įvykius. Bet kai kas įstrigo visam gyvenimui. Nemažai kartu buvusių gynėjų jau mirę, jie nespėjo papasakoti, ką jautė ir ką išgyveno. Todėl jaučiu pareigą užpildyti šią spragą.

Skaityti plačiau»

Ir Maidane, ir Sausio 13-ąją laisvę apgynė žmonės, stovėję gyvose barikadose (video)

1/9/2017

Mintys, išsakytos 2016 01 13
Šioje laidoje pasiklausėme 1991 m. parlamento gynybos štabo viršininko, atsargos pulkininko Jono Gečo, kaip atrodė Aukščiausiosios Tarybos apsauga tomis neramiomis Sausio dienomis. Apie Maidano ir Sausio 13-osios panašumus ir skirtumus pasakoja ir Ukrainos savanorių būrio AIDAR vadas Jevgenijus
Žiūrėti video:

Liudvikas Jakimavičius. Vėl „Neužmirštuolė“, užmarštin stumianti trispalvę

1/8/2017

Klausimas savanorių pajėgų vadui: ar jis atsiklausė savanorių ir TV bokšto bei Parlamento gynėjų, ką šie mieliau prie širdies segtųsi sausio 13-ąją – trispalvę ar neužmirštuolę?
Savanoriams ir Ukrainai mes kur kas daugiau paaukotume nesupriešinti šio brukamo kosmopolitinio naujadaro, įsisegę į atlapą trispalvės ženklą.
Simbolinę valstybės erdvę reikia gerbti ir saugoti kaip akies vyzdį. Tokių išdavysčių istorija gali ir neatleisti.
Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Algimantas Zolubas. Nepastebėtos „smulkmenos“

1/4/2017

Galima būtų ir patylėti dėl nepelnytai skiriamų kažkokių ordinų ar medalių Lietuvos ar užsienio piliečiams, tačiau, kai kalba eina apie piniginę ir dar su žodžiu Laisvės premiją, jau verta vietoj skaičiuoklės pasitelkti kompiuterį, internetą. Nauja Laisvės premijų skyrimo komisija ir naujas nuo žagrės Seimas, panašu, dar neišmoko šiomis išmaniomis priemonėmis naudotis, todėl, skirdami Laisvės premiją prezidentui Valdui Adamkui, regis, nepastebėjo kai kurių, premijos skyrimui nepalankių „smulkmenų“.
Laisvės premijų komisija, prieš svarstant V. Adamkaus kandidatūrą, kažkodėl neatkreipė dėmesio į kai kurias pretendento biografijos smulkmenas. Viena, gal pagrindinė: kas gali paneigti, kad V. Adamkus neteisėtai tapo kandidatu ir buvo išrinktas į prezidento postą?

Šarūnas Valentinavičius. Kas iki šiol nekenčia Antano Smetonos?

12/14/2016

Tai ne retorinis klausimas. Tai esminis klausimas: kas ir kodėl iki šiol nekenčia Lietuvos prezidento Antano Smetonos? Nes reguliariai tai žiniasklaidoje, tai kituose komunikacijos priemonėse „išmetama“ iki koktumo šlykšti dezinformacija ar net atviras melas apie Prezidento Antano Smetonos laikų Lietuvą.
Nuo to meto, kai sovietai okupavo Lietuvą ir savo vietininku paskyrė lietuvių tautos išdaviką Justą Paleckį, praėjo 76 metai! Pusę amžiaus Tauta kentė sovietinį jungą ir pagal Maskvos komandą besikeičiančių vietininkų – pirmųjų kompartijos sekretorių ir taip vadinamos aukščiausiosios tarybos pirmininkų – savivalę.
Nepastebimai prabėgo ir Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos daugiau nei ketvirtis amžiaus. O Antanas Smetona vis dergiamas. Netgi dabar, kai oficialiai atsikratėme „buvusiųjų ir nepražuvusiųjų“ viešpatavimo. Taigi, „fašistas ir kraugerys“ per šešiolika prezidentavimo metų „nustekeno“ Lietuvą. Tai kodėl ji tapo viena pirmaujančių Europoje žemės ūkyje, aukštosios mokyklos išugdė pasaulinio lygio inžinierius, gydytojus, diplomatus? PLAČIAU...