Blog Posts - Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas -Vanagas atgulė amžino poilsio

6/10/2018

Spalio 6 d. Lietuva atsisveikino su Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotojų pajėgų vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu. Nuo ryto tūkstantinė žmonių minia Vilniuje suplūdo atiduoti pagarbą Lietuvos partizanų vadui. Jis amžinojo poilsio atgulė Vilniaus Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.
„Tai yra visos Lietuvos žmogus, nes jis atidavė save Lietuvai ir Lietuva jo nepamiršta“, – sakė A. Ramanausko Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Partizanų vado vaikaitė – pulkininkė leitenantė Inga Jancevičienė prisimena senelės – A. Ramanausko-Vanago žmonos žodžius, kad garsusis jos vyras niekada nesuabejojo savo pasirinkimu kovoti ir siekti nepriklausomos Lietuvos.

Tradicinė sporto ir meno šventė ,,Ryškėnų vasara – 2018

30/8/2018

A. Vitartas (pirmas iš dešinės)

100 pergalių Lietuvai , tai Lietuvos 100 mečiui skirtas renginys. Lietuvai jau dovanotos 100 dainų, 100 posmų, o dabar - Lietuvai 100 pergalių.
Rugpjūčio 25 dieną apie 200 sportininkų iš visos Žemaitijos savo jėgas ir ištvermę išbandė įvairiose sporto rungtyse . Šachmatų – šaškių dvikovės ir tinklinio varžybos prasidėjo jau nuo ankstyvo ryto. Sportininkus pasveikino ir gražių partijų palinkėjo Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai, šventės organizatoriai .
,,Ryškėnų vasara 2018“ dalyvavo ir NGS Radviliškio sk. pirmininkas Albertas Vitartas, kuris veteranų šachmatų – šaškių varžybose užėmė pirmąją vietą.
Sveikiname !

Paminėtos 27-osios Seimo gynėjo A.Sakalausko žūties metinės

22/8/2018

Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai prie paminklo A. Sakalauskui

Rugpjūčio 21 d. Vilniuje paminėtos paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 27-osios žūties metinės. Pagerbimo ceremonija vyko jo žūties vietoje netoli Seimo. „Bandau įsivaizduoti, kiek gražių ir prasmingų darbų būtų atlikęs šitas žmogus, kurio genuose buvo užkoduota atsakomybė ir pareigos supratimas, meilė Tėvynei ir ypatinga drąsa“, – renginyje sakė Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė. Ji įteikė auksinį atkurtos Lietuvos šimtmečio ženklelį žuvusio kario savanorio motinai Genovaitei Sakalauskienei.
Renginio metu buvo atliktas Lietuvos himnas, A. Sakalausko atminimas pagerbtas tylos minute, jo garbei iššautos trys salvės.
Pagerbimo ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai.

Sigitas Žilius. Šimtmečio Nepriklausomybės gynėjai. Broniaus Juospaičio, dim. kapitono, partizanų vado pasakojimas.

2/7/2018

Reti kadrai. Gyvai Lietuvos partizanai. Lietuvai 100 metų. Kapitonas Bronius Juospaitis (gim.1925m) pasakoja apie paskutinį savo būrio mūšį 1951m. Klausytojus žavi vado atmintis ir nuoseklus, žmogiškas įvykių pasakojimus. Renginyje dalyvauja LNGS nariai iš visos šalies, vadui padėkos žodį taria seimo narys Povilas Urbšys. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos renginys iš ciklo Šimtmečio Nepriklausomybės gynėjai. Renginio vieta: Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir SĄJŪDŽIO muziejus Panevėžyje. Organizavo LNGS valdybos narė Leontina Telksnienė ir kolegės.

Renginys "Lietuvos šimtmečio žmonės"

13/6/2018

Birželio 10 d. Panevėžio Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje vyko renginys „Lietuvos šimtmečio laisvės gynėjai“, kurį organizavo Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyrius.
Renginyje dalyvavo buvęs partizanų būrio "Vėtros“ vadas, dimisijos kapitonas Bronislovas Juospaitis. Savo nuoširdžiu pasakojimu jis visus nukėlė į 1943-1951 partizanavimo metus, 15 metų buvimo lageryje, savo asmeniniu pavyzdžiu liudydamas patriotiškumą ir neišmatuojamą meilę Tėvynei.
Padėkos žodį tarė Lietuvos NGS pirmininkas A. Kulikauskis. Atsargos pulkininkas A. Dudavičius pristatė naują knygą apie Dainavos krašto partizanus.
Renginyje dalyvavo Seimo narys P. Urbšys. Jis pasveikino visus su gražia švente, o aktyviausiems NGS nariams Bronislovui Juospaičiui, Dalei Bajorūnienei, Jadvygai ir Algimantui Petkevičiams įteikė padėkos raštus.

Skaitykite: http://www.radviliskiokrastas.lt/

D. Puslys. Vasario 16-ąją keliausiu prie Vanago kapo

8/6/2018

Birželio 7 d. pagaliau oficialiai paskelbta, kad Vilniaus universiteto mokslininkams pavyko identifikuoti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus. VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas šią naujieną pristatė kaip labai džiugią mūsų šaliai ir ypatingai malonią vien jau todėl, kad istorinė tiesa buvo išsiaiškinta švenčiant Lietuvos šimtmetį ir minint A. Ramanausko-Vanago metus.

Skaityti daugiau: Vasario 16-ąją keliausiu prie Vanago kapo

Auksė Skokauskienė: „Jie buvo ne tik mano tėvai - jie buvo laisvės kovotojai“

5/4/2018

Auksė Ramanauskaitė -Skokauskienė ir šiandien nežino, kur ilsisi jos tėvo palaikai, tačiau laisva Lietuva prisimena jo gimimą ir gyvenimą.
Šį kovą ir visus 2018-uosius metus Lietuva mini Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines. Mokytojo, kuris pasirinko kovą už laisvę. Žmogaus, kuris suvienijo laisvės kovotojus. 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signataro. Pogrindžio žurnalisto. Vyro ir tėvo, kuris žuvo, palikęs mylimą moterį, 8 metų dukrelę bei viltį, kad kada nors ji gyvens laisvoje šalyje.

Skaityti daugiau: "Jie buvo ne tik mano tėvai - jie buvo laisvės kovotojai"

Ričardas Kalytis. Tremtinio laiškas valstybės šimtmečio proga

3/4/2018

Sakykite, kam jie šiandien berūpi? Susenę, nukamuoti taigose, tundrose, šachtose. Praradę Tėvynę, namus, savo artimuosius. Su keliais maišeliais nuvežti į svetimą atšiaurią šalį be jokių teisių dirbti priverstinį darbą. Ten jie paaukojo savo jaunystę, galimybę mokytis, rinktis profesiją. Teisybę sakant, tikrų tremtinių jau nebėra, likę tiktai jų vaikai, jau ir jie susenę tebenešioja tą vardą. Šiandiena sunku bepasakyti „garbingą“. Kai atėjo ta lauktoji diena ir jie nuėjo „pas savo valdžią“ prašyti darbo savo valdžioje, jiems buvo pasakyta: „Tamstelės, jums tiktai vėliavėles nešioti.“ Čia tenka pridėti tikrą lietuvišką tiesą – mes buvome dar ta tauta, kuri nuo amžių, per visas negandas veržte veržėsi į mokslus. Ir mums, pagal be galo laimingus sutapimus ir vargus nors retai, bet kai kam pavyko. Tie grįžo su diplomais.

Skaityti daugiau: Tremtinio laiškas valstybės šimtmečio proga

Seime iškilmingai paminėta Nepriklausomybės atkūrimo diena ir įvertintas partizanas panevėžietis Bronislovas Juospaitis

17/3/2018

Kovo 11 d Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kuriame pagerbtas LLKS ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas 100-ųjų gimimo metinių proga, pasveikintas Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas Norbertas Černiauskas ir už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvai įvertintas partizanas panevėžietis Bronislovas Juospaitis.

Šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“ kviečia tapti šių laikų signatarais

15/2/2018

Kiekvienas gali tapti šių laikų signataru – tokia mintimi pristatytas šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“, sukurtas pagal Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Žmonės, institucijos, organizacijos kviečiamos naudotis šiuo šriftu, pasirašyti savo deklaraciją ir pasiekti, kad Lietuva taptų daugiausia nepriklausomybės signatarų turinčia šalimi pasaulyje.
„Signato“ sukurtas pagal Lietuvos Nepriklausomybės Aktą skaitmeninus signataro Jurgio Šaulio raštą. Vasario 14 d. oficialiai šriftas pristatytas iškilmingo Vyriausybės posėdžio metu, simbolinės statulėlės įteiktos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, istorikui Liudui Mažyliui ir Nepriklausomybės Akto signataro J. Šaulio sūnėnui Česlovui Tarvydui.

Skaityti daugiau: Šimtmečiui skirtas šriftas „Signato“ kviečia tapti šių laikų signatarais

Partizanų vadas, įveikęs klastą, šmeižtą ir laiką

6/2/2018

Šiemet minime ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Seimas 2018-uosius yra paskelbęs partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago metais. "Kauno dienos" išskirtinis pokalbis su partizanų vado dukra.
"Noriu, kad žmonės neužmirštų partizanų laisvės kovos, nepasiduotų dabarties provokacijoms, šmeižtui", – teigia Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Daugiau: Partizanų vadas, įveikęs klastą, šmeižtą ir laiką

Algimantas Zolubas. Skleidžiamos netiesos priežastis

18/1/2018

Rašinyje „Vyriausiojo policijos komisaro atgaila už miliciją“ (DELFI.lt 2018 m. sausio 15 d.) Ramūnas Bogdanas greta kitų brandžių minčių teigia: Kada nuodėmės kupra nebeleidžia vaikščioti iškėlus galvą, kada saviškių kaltė maudžia lyg sena žaizda, atimdama ramų miegą, kada suvokiama, jog po savęs kiekvienas palieka vienokį ar kitokį pėdsaką – tuštumą, gėdą ar pasididžiavimą, – tada ateina atgailos metas.
Autorius teiginį, regis, taiko buvusios sovietinės milicijos luomui, konkrečiau – Sauliui Skverneliui. Ir įspėja: Atsargiai su raiteliais, kurie nekreipia dėmesio, ką sutrypė kelyje jie ar jų luomas. Nes kitas sutryptasis galite būti jūs.
Blaivi įžvalga, gerai parašyta, taikliai pritaikyta.
Generalinis policijos komisaras Skvernelis ar jam pavaldūs pareigūnai 2012 metų gegužės 17 dieną pasiuntė į Garliavą 240 sovietinio OMON-o tipo policininkų, kurie pasitelkę dujas, elektrą ir kitas ypatingąsias priemones, tampė ir mušė tiesos reikalaujančius žmones (tai užfiksavo vaizdo kameros), akivaizdžiai smurtavo. Antsiuvuose ant jų rankovių buvo Vytis, todėl jie išniekino valstybės simbolį. Dabar tie tampyti ir mušti, budėję žmonės vėl tampomi po teismus. Ne taikūs budėtojai, o „omonininkai“ ir juos pasiuntę pareigūnai todėl turi būti teisiami. Atgailos čia nepakanka.

Daugiau: Skleidžiamos netiesos priežastis

Jonas Gečas: Sausio 13-osios žmonės. Net nepatogu dėl jų

9/1/2018

Prisiminkime diskusiją, kuri buvo paskelbta 2016 -01- 29 d.

"Mano tėvelis yra gyvas ne tik mano širdyje"

9/12/2017

Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago dukrą Auksutę Ramanauskaitę-Skokauskienę kalbina Nijolė Birgelienė. Lazdijai, 2017 11 29.

Vladimiras Laučius. Kas leidžia manyti, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“

5/12/2017

Manyti, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“, o 1940-aisiais buvo ne Lietuvos okupacija, bet savanoriškas prisijungimas prie SSRS, ir kad pokario partizanai buvo ne laisvės kovotojai, o banditai, leidžia viena labai populiari mąstymo prielaida. Filosofijoje ji vadinama reliatyvizmu, o liaudies „išmintyje“ pasireiškia kaip įsitikinimas, jog nėra vienos tiesos ir kiekvienas turi savo tiesą.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vladimiras-laucius-kas-leidzia-manyti-kad-sausio-13-aja-savi-saude-i-savus.d?id=76536975

Alfonsas Vaišvila. Ką norima pasakyti „Bunkerio“ simboliu?

1/12/2017

Lukiškių aikštė – pagrindinė Lietuvos aikštė. Ji pirmiausia – politinė erdvė su išskirtiniu turiniu. Todėl jos sutvarkymo ir Laisvės kovų įamžinimo „memorialo“ projektas, laimėjęs konkursą, ir jį lydintys autorių komentarai apie „pramogų erdves“, „vaikų žaidimus“… daugiau negu nustebino. Pasirodo Laisvės kovas ir jų dalyvius simbolizuos „Bunkeris“
.Bunkeris – tai slėptuvė, slaptavietė. Vadinasi, projekto autoriai nori mums ir visam pasauliui pasakyti, kad partizanai tik slėpėsi, „sunkiai gyveno“.

Daugiau: . Ką norima pasakyti „Bunkerio“ simboliu?

Nepriklausomybės gynėjų sąjunga siekia specialaus statuso parlamento gynėjams

21/11/2017

Į šį statusą galėtų pretenduoti ne visi parlamento ar Vilniaus televizijos bokšto gynėjai, o tik tie, kurie priklausė kokiai nors organizuotai struktūrai. Statuso suteikimas būtų moralinis įvertinimas žmonių, kurie rizikuodami gyvybe gynė šalies nepriklausomybę.
„Vienintelė privilegija, kurios prašome, kad ant antkapio būtų galimybė užrašyti „Čia ilsisi valstybės nepriklausomybės gynėjas“, – sakė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos sekretorius Henrikas Narščius. Jis su sąjungos vadovu Arnoldu Kulikauskiu praeitą savaitę lankėsi Seimo Laisvės kovų komisijos posėdyje ir pristatė savo projektą. „Laikotarpį nuo 1990 metų kovo 11 iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos mes siūlome istorikams vadinti nepriklausomybės gynimo laikotarpiu“, – sakė H. Narščius.

R. Sakalauskaitė. Ar perkursime Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“?

6/11/2017

Pastaruoju metu Lietuvoje plinta pasiūlymai „Idėja Lietuvai“. Vieni siūlo gražinti savo kiemą, antri – gimtąjį rajoną, treti – gelbėti Lietuvą. Idėjų platybėse netrūksta ir Seimo narių pasiūlymų.
Seimo narys Mantas Adomėnas siūlo keisti himno žodžius – giedoti ne „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, bet „iš ateities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Parlamentaras sako, kad „yra rimtas pagrindas susirūpinti, ar mes, kaip tauta, turime ateitį“.

Antanas Paulavičius. AŠ SU JUMIS ESU

4/11/2017

(Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui)
Aš nemiriau, manęs jie nesušaudė –
Aš su Jumis, brangieji, tebesu.
Mane jie pjaustė, spardė, spjaudė, –
Neįveikė – aš gyvas po kankinimų baisių.

Jie mirtinai manęs nenukankino, neišnarstė –
Aš – gyvas tarp gyvųjų gyvenu.
Aš iš kapų be kauburėlių, iš tos duobės be karsto,
Iš tų sušaudytų dainų, bet nenušautas ateinu. (…)

Žinau – ruduo ir šįmet vėl medžius nuauksins,
Šalna negailestingai išbarstys lapus visus.
Žinok – aš su tavim esu, dukrele mano Aukse,
Su Lietuva, pakilusia į saulę, aš esu.

Kun. Robertas Grigas. Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas

20/10/2017

Vienas šviesiausių mūsų meto dvasininkų Robertas Grigas, sakytume, pašaukimo ar Dievo valia vis atsiduria ten, kur vyksta lemtingi posūkiai Lietuvos istorijoje. 1987 metais dalyvavo mitinge prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje, 1991 metų sausio 13-ąją buvo tarp Nepriklausomybės gynėjų Seimo rūmuose, 2017-ųjų rugsėjo 22 dieną girdėjom jo aistringą kalbą „Talkos už valstybinę lietuvių kalbą“ mitinge V.Kudirkos aikštėje. Vien šie epizodai leistų tarti: R.Grigas esti būtent ten, kur rašoma Lietuvos istorija.

Skaityti daugiau: Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas

Baltijos kelias – nepakartojama gyvenimo ir istorijos akimirka

24/8/2017

Baltijos tautas sujungęs įvykis prisimenamas su pasididžiavimu: sovietinės santvarkos įbaugintiems žmonėms reikėjo didelės drąsos išeiti į gatves. Tačiau, pasak istoriko Juozo Brazausko, lietuvių, latvių ir estų susikabinimo už rankų dėl laisvės pradžia buvusi porą metų anksčiau. Baltijos kelio pradžia laikomas 1987 m. mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Jį uždraudė sovietinė valdžia. „Baltijos kelio idėja prasidėjo nuo viešo Ribentropo-Molotovo pakto paskelbimo prie A. Mickevičiaus paminklo.

Algimantas Zolubas. Trečias dešimtmetis su neišmanėliais

25/7/2017

Jei artoją nuo žagrės į Boingo kabiną vietoj piloto pasodintume, lėktuvas ne tik nepakiltų, bet ir iš vietos nepajudėtų, nes artojas savo akiratyje nebuvo matęs tiekos mygtukų ir rankenėlių. Todėl artojas nesėda į piloto kabiną. Tapti lėktuvo vadu reikia atitinkamą mokslą išeiti, pilotavimo patirtį įgyti, gauti atitinkamą kvalifikacijos patvirtinimą.
O ko reikia tapti politiku, valstybės vadovu?
Politika yra valstybės reikalų tvarkymas, tarsi turėtų būti ir aukščiausio lygio politikos mokyklos. Tačiau valstybės reikalų tvarkymo mokyklų nėra, todėl į politiką gali eiti bet kas, ir artojas nuo žagrės, ir bet kokių mokslų daktaras. Leidimus išduoda „šventąja karve“ vadinama demokratija. „Šventajai karvei“ nerūpi einančiojo į politiką išsilavinimas, ištikimybė valstybei, turimas turtas, kad klaidą padaręs galėtų valstybei atlyginti. Nelaiko renkamieji net pagrindinio valstybės įstatymo – Konstitucijos – egzamino. Trumpai tariant, tinka visiškas neišmanėlis. O jam leistina viskas, ko nedraudžia demokratiškai priimti įstatymai. Trečias dešimtmetis su neišmanėliais

Vitalija Stankevičienė. Tautiška giesmė galingai suskambo ir Klivlando lietuvių bendruomenėje JAV

8/7/2017

Palaikant iniciatyvą „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ liepos 6 d. 21 val. (Lietuvos laiku) Lietuvos himnas giedotas ir JAV Klivlando lietuvių bendruomenėje.
Susirinkę lietuvaičiai giedojo Tautišką giesmę , o po to laukė saulėlydžio.
Smagu buvo prisiminti savo gimtinę, savo kalbą, gražiai pabendrauti.

Kai pasibaigs Sąjūdis, baigsis ir Lietuvos egzistavimas

17/6/2017

Sąjūdis yra Lietuvos politinė būsena, kuri atvedė iki Respublikos prieš šimtmetį, kuri sugriovė blogio imperiją prieš 30 metų ir kuri rusena iki šiol. Galima sakyti: tada, kai pasibaigs Sąjūdis, baigsis ir Lietuvos egzistavimas. Sąjūdis - kaip būklė, kai mes atidėję savo vidinius vaidus ir pilvo gerovės klausimus, galime drąsiai pasakyti: kad ir kas nutiktų, visų pirma - Lietuva...

Daugiau: Kai pasibaigs Sąjūdis, baigsis ir Lietuvos egzistavimas

Lietuvos šaulių sąjungos vadu išrinktas plk. ltn. Gintaras Koryzna

4/6/2017

2017 m. birželio 03 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko neeilinis Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) suvažiavimas, kuriame išrinktas naujas LŠS vadas, kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgose tarnavęs pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna.
Suvažiavime dalyvavo Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, LR Seimo nariai, ankstesni LŠS vadai, kiti garbūs svečiai.

Daugiau: R. Eidukevičiaus fotoreportažas: Išrinktas naujas LŠS vadas