Daugiau : Latvių ir lietuvių laisvės kovotojai kartu pasistatė didžiausią Baltijos šalyse partizanų bunkerį.
2023 m. liepos 15-16 dienomis Latvijoje lankėsi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovų delegacija, kurios tikslas buvo susipažinti su Latvijos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų veikla, idėjomis bei bendradarbiavimo galimybėmis. Taip pat vienas iš kelionės tikslų buvo susipažinti ir su Latvijos istorijos ir kultūros paminklais, laisvės kovų vietomis, muziejiniais eksponatais bei prisiliesti prie pirmojo Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos gyvenimo takų/vietų Jelgavoje.
Daugiau : Latvių ir lietuvių laisvės kovotojai kartu pasistatė didžiausią Baltijos šalyse partizanų bunkerį.
0 Comments
Amerikiečių žvalgyba praneša, kad rusai jau atsivežė banduolinį ginklą į Baltarusiją.
Ką veikia ir ko ten susigrūdo Vagner gaujos - neaišku. Lenkai sutelkė savo ginkluotas pajėgas Baltarusijos pasienyje. Arestovičius vakar vakare aiškino, kad didžiausias pavojus dėl to kyla Lenkijai ir Lietuvai. Greičiausia, darys provokaciją prieš Lenkiją, dėmesiui nukreipti, bet smogs Lietuvai, kaip silpniausiai grandžiai. J. Felštinskis nenustoja kartoti: rusai taktinį branduolinį ginklą panaudos; bet ne prieš Ukrainą, o prieš Lenkiją ir Lietuvą. Ir tai padarys dar šiais metais.. O tuo metu mūsų “šviesuomenė” užsiėmusi J. Marcinkevičiaus skerdimu… Jonas Aistis antrą kartą - dabar jau iš kapo - šaukte šaukia: „Jeigu mūsų šviesuomenė nesusipras, tai kartoju: mūsų kaulai vaitos nelaisvėje.“ (Dievai ir smūtkeliai, Kaunas, 1935) ![]() Anot kariuomenės, Nepriklausomybės aikštėje Panevėžyje vykusioje ceremonijoje karius išlydėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Mindaugas Steponavičius, Sausumos pajėgų vadas Artūras Radvilas ir kiti svečiai. „NATO karinis įsitraukimas Irake yra esminis indėlis į tarptautinę kovą su terorizmu. Esame įsipareigoję stiprinti Irako pajėgas bei užtikrinti, kad „Islamo valstybė“ negalėtų sugrįžti. Tai svarbu tiek Irako ir regiono saugumui, tiek ir mūsų pačių saugumui. Po misijos kariai sugrįš patobulėję ir įgiję naujų žinių, nes daugiausiai kariai išmoksta būtent kovos lauke, vykdydami realias užduotis realioje vietoje“, – pranešime cituojamas A. Anušauskas. Liepos 15-ąją, šeštadienį, Ukmergės rajone prisimintas monsinjoras Alfonsas Svarinskas (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17). Kaip ir kasmet, minint jo mirties metines, pirmiausiai rinktasi Dukstynos kapinėse, kur nusilenkta prie monsinjoro ir partizanų kapų. .
Daugiau : Paminėjo žodžio kardo riterį ![]() Prieš devynias dešimtis metų drąsių Lietuvos lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno „Lituanicos“ skrydis išgarsino Lietuvą ir suvienijo lietuvius visame pasaulyje 1933 metai žymi garsiausią Lietuvos istorijoje įvykį – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą. Jis mažą tautą pavertė didžia, Lietuvą išgarsino visame pasaulyje. Minint 613-ąsias pergalės Žalgirio mūšyje metines, dabartinėje Lenkijos teritorijoje, Griunvalde, vyko šio istorinio mūšio masinė inscenizacija ir vienas didžiausių Viduramžių istorijos festivalis, kurio metu per 4000 dalyvių gyveno viduramžiškoje stovykloje, tų laikų sąlygomis, apsirengę autentiškais rūbais, rengdami riterių turnyrus, amatų turgus, koncertus ir ruošdamiesi lemtingajam mūšiui, pranešė kariuomenė.
Daugiau : Pamatykite: Lietuvos kariai Žalgirio mūšio lauke paminėjo 613-ąsias pergalės metines Liepos 12 d., trečiadienio vakarą, NATO viršūnių susitikime Vilniuje viešėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Džo Baidenas Vilniaus universiteto (VU) kiemelyje kreipėsi į lietuvių tautą.
Į gausiai susirinkusius lietuvius JAV prezidentas kreipėsi lietuviškai: „Labas, Lietuva!“ JAV prezidentas Džo Baidenas savo kalbos pradžioje savo kalboje pabrėžė laisvės idealus ir priminė sovietinės okupacijos žiaurumus. „Jūs iškovojote savo nepriklausomybę ir 1991 metų sausio 13-ąją vieningai gynėte savo televizijos bokštą, kai buvote puolami“, – pradėdamas savo kalbą sakė jis. Daugiau :JAV prezidentas Džo Baidenas kreipėsi į lietuvių tautą: Priminkite pasauliui viltį, kurią Lietuva įkūnija Visi girdėjome, kad Jonas Ohmanas sumenkino trispalvę. Bet kai atsiverčiau pažiūrėti, ką gi jis ten LRT pasakė, net nustėrau! Kodėl niekas nekalba apie tai, ką pasakė Nemira Pumprickaitė?
N. Pumprickaitė: Bet jūs tikriausiai matėte, kad yra tokia grupuotė, kuri sako, kad reikia kelti Lietuvos, o ne Ukrainos vėliavas? Daugiau : Kam naudingas vėliavų supriešinimas? Liepos 6 d. minime mūsų tautai itin svarbią datą – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo bei Tautiškos giesmės dieną.
Po iškilmingos vėliavos kėlimo ceremonijos panevėžiečiai ir miesto svečiai iki 16 val. buvo kviečiami aplankyti Panevėžio kraštotyros muziejaus ekspoziciją „Epochų dialogai“. 17 val. kino centre „Garsas“ buvo rodomas dokumentinis filmas „Šaukiniai iš tolimo uosto“ (2021 m., rež. A. Griniūtė). 20 val. Valstybės dienos renginį vainikavo šventinis koncertas „Karūna Lietuvai“. 21 val. buvo giedama Tautiška giesmė .. ![]() 2023 m. liepos 2 d. Rokiškio r. Čedasų miestelyje vyko šv. Petro ir Povilo atlaidai. Po jų atidengtas paminklas Čedasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės. Paminklą pašventino Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas, dr. Simas Maksvytis. Iškilmėse skambėjo Kauno tremtinių choro „Ilgesys“, Biržų kultūros centro tremtinių choro „Tremties chorai“ ir Rokiškio kultūros centro tremtinių choro „Vėtrungė“ dainos, išdalintos padėkos žmonėms, kurie prisidėjo prie paminklo statybos. Šiose kapinėse palaidoti: pirmoji Panemunio krašto auka dėl Lietuvos laisvės – 1944 m. spalio 4 d. Rokiškio aps. Panemunio vls. Vilkolių k. žuvęs Kazimiero Kalpoko būrio Antano Bliekos grupės partizanas Alfonsas Bajoras, 1945 m. sausio 10 d. Rokiškio aps. Panemunio vls. Kelmynės k. suimtas ir šalia esančiame miškelyje Panemunio vls. sovietų represinių struktūrų darbuotojų nukankintas K. Kalpoko būrio partizanų ryšininkas Vladislovas Marmokas ir 1945 m. liepos 20 d. Rokiškio aps. Stasiškių k. miške žuvęs partizanas Jonas Šeškauskas. 2023-06-30 Zigmo Vaišvilos spaudos konf. „LRT eteryje – Lietuvos valstybės vėliavos paniekinimas“
2023 m. birželio 29 d. prie Sukilėlių kalnelio vyko Šiaulių kultūros centro organizuojamas istorinės atminties minėjimas „Tėvynė, laisvė ir garbė. 1863“, skirta 1863–1864 m. sukilimo 160-osioms metinėms. Šventiniame koncerte buvo galima išgirsti specialiai šiai sukakčiai parašytą kūrinį bei kitas skambias dainas, puoselėjusias meilę tėvynei. Renginys įprasmino laisvės kovotojų narsą ir drąsą bei susirinkusiesiems priminė vienintelį tuo metu sukilėlių egzistavusį tikslą – laisvės troškimą.
Daugiau : Sukilėlių kalnelyje – iškilmingas 1863–1864 m. sukilimo minėjimas Kiekvienas lietuvis, turintis bent menkiausią politinę sąmonę, privalo Tautai pasakoti, aiškinti, kad rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai nėra jokios mažumos – jie yra tautinės bendrijos, nes turi savo didžiules tėvynes.
Kiekvienam lietuviui praverstų ant sienos pasikabinti Europos žemėlapį, kad pradėtų “judėti” pilkosios smegenėlės. Kai pažvelgi į neaprėpiamai didelę Rusiją, kažkodėl dabar žemėlapiuose jau maliavojamą geltonai, o ne raudonai, kaip anksčiau (juk ji išpampusi tautų tautelių, o dabar ir Ukrainos, krauju – todėl žemėlapyje ji, o ne Grenlandija, turėtų būti raudona ), šiurpas krečia, o mūsų Lietuva tokia mažytė… Daugiau : LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk! Telšiuose paminėtos vieno kraupiausių sovietmečio nusikaltimų – 82-osios Rainių tragedijos metinės25/6/2023 Birželio 24-ąją minimos Rainių tragedijos metines. Šią dieną 1941 m. naktį įvykdytos kalinių žudynės, kurių metu buvo nužudyti ir paskubomis užkasti 76 intelektualai – teisininkai, politikai ir kitokie „liaudies priešai“. Beveik visi Rainių kankiniai palaidoti bendrame kape Telšių senosiose kapinėse, kur ir šiemet pagerbtas jų atminimas, uždegtos žvakės, padėtos gėlės, sukalbėta malda už mirusiuosius.
Daugiau : Telšiuose paminėtos vieno kraupiausių sovietmečio nusikaltimų – 82-osios Rainių tragedijos metinės „Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Daugiau :Šaulys Stasys Pūtvis: „Niekada nenorėjau tapti gyvu paminklu proseneliui“ ![]() Kaip ir kasmet, birželio 23-iąją, Kultūros ir poilsio parke bus švenčiama trumpiausia naktis metuose – Vasarvidžio (Joninių) šventė. Jau nuo 16 val. Vasarvidžio šventėje panevėžiečių ir miesto svečių lauks tautinio bei kultūrinio paveldo puoselėtojai, amatininkai, menininkai, prekybininkai. Įvairios pramogos ir veiklos startuos nuo 18 val. Gyventojai galės dalyvauti edukacinėse programose, piešti baltiškus ženklus ant drobės, pasigaminti skirtukų knygoms, iš laukinių gėlių nusipinti vainikų, pasimokyti Angoros ožkų vilnos vėlimo meno, pasiklausyti žolininkų pasakojimų apie augalų gydomąsias galias, apsilankyti paslaptingame vaidilučių kieme, sudalyvauti vartų (prausimosi) ceremonijoje, įvairiose ritualinėse apeigose ir kt. Nevėžio upe bus plukdomi vainikėliai, ieškomas paparčio žiedas. Prie Kapučino kavos ir šimtalapių namų bus laukiami kino mėgėjai – čia kino centras „Garsas“ rodys animacinius trumpametražius filmus. Nuo 21.45 val. ištvermingiausieji renginio dalyviai kojas miklins naktišokiuose su alternatyvios muzikos grupe „Kamanių šilelis“. ![]() Sekmadienį Klaipėdoje finišavo „Šimtmečio vėliavų žygis“, skirtas paminėti Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 100-metį. Apie tūkstantis žygeivių, pasikeisdami kas 20–25 km, tris dienas žygiavo nuo Smalininkų iki Klaipėdos, nešdami simbolinę Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos vėliavą. Lietuvos šaulių sąjungos organizuotame žygyje dalyvavo šauliai ir jaunieji šauliai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Lietuvos policijos pareigūnai, skautai, prie žygeivių aktyviai jungėsi vietos bendruomenės. Žygeivių kolona, įveikusi apie 200 km, iškilmingai pasitikta Klaipėdos teatro aikštėje, kur vyko vėliavos perdavimo ceremonija: Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šauliai nuo Smalininkų iki Klaipėdos žygeivių atneštą vėliavą perdavė Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, kur ji bus saugoma ir rodoma ateities kartoms. Birželio 23 d. Kelmės krašto muziejuje vyks mokslinė konferencija „Vladas Putvinskis ir jo šeima šauliškoje veikloje“. Konferencija skiriama Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-ųjų gimimo metų jubiliejui paminėti.
Ši konferencija – vienas iš daugelio renginių, skirtų šiemet minimiems Vlado Putvinskio-Pūtvio metams. Kelmės krašto muziejuje vyksiančioje konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos karo istorikas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, humanitarinių mokslų daktaras, prof. dr. Valdas Rakutis, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonas Vaičenonis, Vytauto Didžiojo karo ir Šiaulių „Aušros“ muziejų atstovai bei kiti pranešėjai. Pasibaigus konferencijai, iškilmingai bus atidengta atminimo lenta, skirta Rapolui Putvinskiui, 1863 m. sukilimo dalyviui – taip bus pagerbtas Vlado Putvinskio-Pūtvio tėvas. ![]() Prie Atminimo sienelės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje padėtos gėlės, uždegtos atminimo žvakutės. Yra dienų, kurių negalime užmiršti. Prieš 82 metus birželio 14 d. prasidėję masiniai trėmimai į Sibirą – vienas skaudžiausių įvykių Lietuvos istorijoje, kai buvo naikinama tauta ir valstybė. Gedulo ir vilties dieną prisimename ir pagerbiame tuos, iš kurių buvo atimta tai, kas žmogui brangiausia – laisvė ir Tėvynė. Daugumos šeimų likimai pažymėti tremties ir netekčių žyma. Ištverti tremtį ir Gulago lagerius visiems reikėjo beribės dvasinės stiprybės, tikėjimo savimi, savo artimaisiais, savo tauta, savo Tėvyne. Pirmųjų tremčių 82-osios metinės Švč. Trejybės bažnyčioje prasidėjo iškilminga visuomeninių organizacijų vėliavų įnešimo ceremonija ir šv. Mišiomis už politinius kalinius bei tremtinius. Po Šv. Mišių koncertavo Panevėžio muzikinio teatro choras (vadovas A. Viesulas, kompozitorius ir dirigentas I. J. Šimkus). 15 val. Panevėžio muzikiniame teatre buvo rodomas nemokamas dokumentinis filmas „Dekadentas Nr. 2419“. Iki 20 val. gyventojai sudalyvavo tremtinių, politinių kalinių vardų skaitymo akcijoje „Atminties neištremsi“. ![]() .Birželio 7 dieną Paryžiaus miesto taryba priėmė galutinį sprendimą dėl „Lietuvos sodų“ (pranc. „Jardin de la Lituanie“) vardo suteikimo skverui, esančiam Paryžiaus 17-ojo rajono Generolo Catroux aikštėje. Tai bus pirmoji Lietuvos vardo vieta Prancūzijos sostinėje. 17-ame Paryžiaus rajone esanti vieta, kurioje bus įrengti „Lietuvos sodai“, parinkta neatsitiktinai. Priešais šį skverą esančioje Fournier rezidencijoje nuo 1925 iki 1940 metų buvo įsikūrusi istorinė tarpukario Lietuvos ambasada, kurios Lietuva neteko po sovietinės okupacijos. Tai yra istorinis įvykis, nes pagaliau Paryžiaus žemėlapyje atsiranda Lietuvos vardas. ![]() Pradžia:2023-06-14 17:15 Pabaiga:2023-07-03 17:00 Vieta:Atrijaus terasa Adresas:Respublikos g. 14 Panevėžys Birželio 14 d. 17.15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Atrijaus terasoje atidaroma paroda „Tėvynės ilgesys“, skirta Tremtinių ir politinių kalinių metams pažymėti. Mokslinė konf. „Sąjūdžio istorija ir patirtis“, skirta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-mečiui3/6/2023 ![]() Pasirašau po tuo, ką rašiau pernai ir prieš 35-erius metus. Aiman, sakytų Vaižgantas, kaip toli jau anas laikas!.. Nelyginant kokia nugrimzdusi Atlantida, apipinta mitais, nebūtomis istorijomis, nerealiais aiškinimais. Pastebiu, kad dabar žmonės, kurie anuomet stati vaikščiojo po stalu, įrodinėja mums "kas buvo Sąjūdis", "už ką jis kovojo". Tuščia aušinti burną apie tai ginčijantis. Kadangi nėra ginčo objekto. Užtenka pakelti ano meto spaudą, ten viskas parašyta. Štai pirmojo spaustuvėje spausdinto laikraščio "Kauno aidas", kurį turėjau garbės redaguoti, vedamasis. Iki tol laikraštis buvo leidžiamas biuletenio formos, panašiai kaip "Sąjūdžio žinios", dauginamas primityviu būdu - multiplikavimo aparatais. O štai jau po Sąjūdžio suvažiavimo buvo gautas leidimas spausdinti jį spaustuvėje. |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
September 2023
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
![]() |