|
|
|
Antradienį, liepos 19-ąją, Seimo neeilinės sesijos proga visuomenininkė Astra-Genovaitė Astrauskaitė, nepaisant valdžios persekiojimo, surengė dar vieną protesto akciją. Pastaroji buvo skirta Lietuvos žmonių prarandamoms teisėms ir laisvėms atminti.
Daugiau :Sostinėje buvo priminta apie tai, kad žmonių teisių netrukus gali nebelikti
0 Comments
Su R. Karbauskiu teko kalbėtis tik kartą. Seniai, prieš kelerius metus. O ir pokalbis buvo tik toks, kad pavyko apsikeisti vos keliomis frazėmis. Žinios apie Naisių festivalį kuklokos ir paviršutiniškos. Tik žiniasklaidinės. Juo labiau neteko apsilankyti tame renginyje. Bet tai netrukdo vertinti to, kas padaryta šiais metais. Ko gero, šitoks festivalio žlugdymas kada nors bus laikomas pasiekto moralinio ir politinio dugno simboliu.
Daugiau : Dugnas. Dabar žlugdoma jau sava – Lietuvos valstybė Kiekvieną vakarą girdime Ukrainos prezidento V. Zelenskio pasisakymus apie padėtį jo šalyje, pasaulio įvykių vertinimus. Kai kas nuo sofos replikuoja: na kam taip aštriai, kam taip tiesmukai, galima buvo diplomatiškiau, ramiau, mandagiau?!..
Tarsi turėtų reikalų su draugiško vizito atvykusiais cilindruotais britų džentelmenais. Daugiau : https://www.pozicija.org/vidmantas-valiusaitis-vienintelis-dalykas-kurio-jie-paiso-tera-jega/ . Šiemet Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo didvyris ir laisvės šauklys Romas Kalanta po mirties paskelbtas Kauno miesto garbės piliečiu. Šį sprendimą vienbalsiai priėmė Kauno miesto savivaldybės taryba. Liepos 6-ąją, Kaune, minint Valstybės ir Tautinės giesmės dieną, R.Kalantai skirtas garbės medalis bus įteiktas jo artimiesiems.
Daugiau : Apie laisvės kovos šauklį Romą Kalantą Mūsų valdantiesiems pradėjus riboti dalį Rusijos tranzito į Karaliaučiaus sritį, Maskva paskelbė tai pakankama karo prieš Lietuvą priežastimi. Casus belli lotyniškai. Gal tik grasina, gąsdina. Bet, žinant šimtametę Rytų kaimyno elgsenos patirtį – ir naujausią Ukrainos užpuolimo košmarą – garantijų jokių nėra.
Daugiau : Apie tranzitą ir patriotizmą Pagrindinis argumentas paskelbti V. Landsbergį valstybės vadovu 1990 – 1992 m. , regis, yra šis: nors to meto Laikinasis Pagrindinis įstatymas nenumatė Prezidento institucijos, V. Landsbergis pagal faktinę situaciją buvo valstybės vadovas. Jis buvo Aukščiausios Tarybos pirmininkas, atliko valstybės vadovui būdingas funkcijas (kaip atstovauti šalį užsienyje), pasirašydavo Aukščiausiosios Tarybos priimtus įstatymus, galiausiai, aukštesnio valstybės pareigūno tuo metu nebuvo. Visi atsimenam, kad jis buvo pagrindinis to meto politinis lyderis.
Daugiau : V. Landsbergio paskelbimas valstybės vadovu – ką jis reiškia? Negali sakyti, kad didžiausio šių dienų lietuvių filosofo Arvydo Šliogerio vardas po jo mirties (1944-2019) buvo ištiktas visuotinės tylos, - net nesuinteresuotas pilietis interneto platybėse tyčia ar netyčia užeidavo ir jo esė, citatų ar komentarų, tačiau profesorės Viktorijos Daujotytės knyga „Arvydas Šliogeris: mano elementorius buvo Homeras" yra pirmasis leidinys, pasirodęs laiko ratui sukantis be šios iškilios asmenybės. Vienur kitur jau sutikta ir apkalbėta knyga praėjusią savaitę buvo pristatyta ir filosofo gimtajame Panevėžio mieste, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.
Daugiau : Ar lietuvių mąstytojas klydo dėl grėsmių Lietuvai Lietuvos istorijoje yra daug prieštaringai vertinimų datų ar įvykių. Tik jeigu dėl vienų svarbos šalies istorijai, daugiau mažiau, sutariama tai dėl kitų vyksta nuolatiniai ginčai ir „laužomos ietys". Vienas tokių - 1941-ųjų birželio sukilimas, į kurio paminėjimą trečiadienio popietę sostinėje kvietė „Nacionalinis susivienijimas" ir organizacija „Pro Patria".
Daugiau : Birželio 22-oji - data, kurią valdžia stengiasi ištrinti  Prieš aštuoniasdešimt vienerius metus šią dieną prasidėjo tūkstančių lietuvių siaubo ir kančių kelias. Gedulo ir Vilties dieną mintyse ir atsiminimuose kasmet mėginame iš naujo praeitį šiuo keliu. Bet stebint, kas vyksta aplinkui, vis labiau aiškėja, kad vien atsiminti ir išgyventi nepakanka. Reikia bent pamėginti ir suprasti: kodėl taip? Kodėl tokia žiauri lemtis ištiko mūsų tautą?
Gegužės 17 d. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus nariai ir jaunieji šauliai paminėjo Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Minaičiuose – Lietuvos istorinėje sostinėje – buvo prisiminti partizanai, kariai, atliekantys pareigą Tėvynei, plevėsavo valstybinės vėliavos, skambėjo patriotinės dainos.
Kodėl?
Ogi todėl, kad ukrainiečiai ne paslaugiai nusilenkė, ne nuolankiai pasidavė, o sukilo ir stojo ginti savo Tėvynės, savo namų, savo kalbos. Ir netgi tie, kurie tos kalbos nemokėjo ir nesimokė, dabar kalba ukrainietiškai. Daugiau : Kodėl neskamba „Šlovė Lietuvai, didvyriams šlovė!“? Žmogaus teisių organizacijų koalicija, kuriai šiuo metu pirmininkauja Tolerantiško jaunimo asociacija, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama Aukščiausiosios Tarybos deputatės dr. Zitos Šličytės atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. Mat koalicija, itin besirūpinanti LGBT reikalais, teisininkės kalboje, pasakytoje per iškilmingą Kovo 11-osios posėdį Seime, įžvelgė... neapykantos kalbą.
Daugiau : Dr. Zitą Šličytę norima pasodinti Velykos tikrai prisikėlimo metas – daug įvairesnėm prasmėm nei galėjot pagalvoti. Liberalų sąjūdis, Eligijus Masiulis, Kurlianskis, visi įtariamieji išteisinti dėl kaltinimų korupcija, Masiuliui net grąžinti pinigai, kartais viršiję jo deklaruotą turtą.
Daugiau : Užuojauta Lietuvai, nors ji ir pripratusi Karo akademija atvers duris norintiems susipažinti su būsimais Lietuvos kariuomenės karininkais13/4/2022 Balandžio 15 d., 10.00 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje prasidės renginys „Diena su kariūnais“ – atvirų durų diena, kurios metu lankytojams bus atvertos vienintelės šalyje aukštosios universitetinės karo mokyklos durys.
Daugiau : Karo akademija atvers duris norintiems susipažinti su būsimais Lietuvos kariuomenės karininkais Taip sako pilietiškai nusiteikęs Laimonas Juozėnas, buvęs aktyvus antisovietinių mitingų dalyvis Lietuvoje. Vyras sako, kad besilankydamas Sausio 13-osios ir Vasario 16-osios minėjimuose bei renginiuose pastebėjęs itin daug panašumų su to meto mitingais, kai Lietuva dar tik vadavosi iš priespaudos.
Daugiau : Antisovietinių mitingų dalyvis įspėja: Lietuva šiandien kiršinama iš vidaus NGS Radviliškio skyriaus nariai ir šauliai Radviliškio r. Ilguočių kaime pasodino atminimo ąžuoliuką. Toje vietoje prie malūno 1919 m. lapkričio mėn. vyko Radviliškio mūšis, kuriame Lietuvos kariuomenė ir savanoriai sutriuškino bermontininkus.
Ąžuoliukas pasodintas prie kadaise buvusio ir sunykusio stogastulpio. Jis buvo pastatytas 1928 m. minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios politiniai kaliniai, tremtiniai laikėsi tvirtos nuostatos - mokykla turi būti patriotinė. Tokia, kokia buvo prieškaryje. Būtent prieškario patriotinė mokykla išugdė kartą, kuri beveik dešimtmetį didvyriškai kovojo prieš žiauriausią sovietinę okupaciją. Žuvo per 20 tūkst. laisvės kovotojų. Panašiai tiek buvo prieškario Lietuvos kariuomenėje. Tokio ilgo, atkaklaus pasipriešinimo nebuvo jokioje Vakarų Europos valstybėje.
Skaityti daugiau : Pasipriešinimo įamžinimo istorija  Mariupolyje Rusijos karių nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus kūnas parvežtas į Lietuvą, jis buvo sušaudytas, teigia jo bičiulė, Ukrainos žurnalistė Albina Lvutina.
Apie tai moteris antradienį pranešė savo feisbuko paskyroje. Žodžio laisvė, laisva žiniasklaida - visa tai Nepriklausomybės pradžioje buvo pergalės prieš sovietinę cenzūrą simboliai. Deja, dabar vis daugiau girdime nuomonių apie tai, kad į Lietuvą grįžta cenzūros laikai. Pasitikėjimo reitingas žiniasklaida rekordiškai žemas, o naujos valdžios iniciatyvos verčia klausti, ar dar turėsime žodžio laisvę apskritai.
Daugiau : Prieš žodžio laisvę vėl rikiuojami cenzūros batalionai 2022 m. kovo 29 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre lankėsi Japonijos ambasadorius Lietuvai Tetsu Ozaki. Susitikime taip pat dalyvavo ambasadoriaus žmona Harumi Ozaki, Japonijos ambasados darbuotoja Natsumi Hirao ir Renatas Kirtiklis – Japonijos ambasados darbuotojas.
Centro generalinis direktorius dr. A. Bubnys sakė, kad šiuo metu Spaske (Kazachstanas) statomas paminklas žuvusiems politiniams kaliniams atminti. Bus pagerbti įvairių tautybių žmonės, tarp jų – ir japonai. Šiuo metu, Ukrainai kovojant su Rusijos agresoriumi, bendradarbiavimas su Kazachstanu tampa dar svarbesnis.. genocid.lt Gal dar niekad per pastaruosius keliasdešimt metų taip raiškiai nebuvo manifestavęs savo antihumanistinės prigimties tikrasis fašizmas, kaip per paskutinį mėnesį. Čia, matyt, ir glūdi paslaptis, kodėl jis visus kitus, kurie jam nepritaria ir nenori su juo tapatintis, su tokia tūžmastimi ir recidyvistine neapykanta, kaltina būtent „fašizmu“.
Daugiau : https://www.pozicija.org/vidmantas-valiusaitis-tikrasis.../ p. Ingridai Šimonytei
Lietuvos Respublikos Ministrei pirmininkei Š. m. kovo 22 d. Žinių radijo laidoje dalyvavęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis informavo apie jį pasiekusi neįvardytų ministerijų pareigūnų susirašinėjimą, kuriuo buvo mėginama inicijuoti esminį Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimą. Juo buvo siekiama faktiškai panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą. Daugiau : Paklausimas dėl mėginimo faktiškai panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį (Kovo 26 d). pareiškė, kad Ukrainos kova su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis yra dalis „didžiojo mūšio už laisvę“, ir sakė, kad pasaulis turi pasiruošti, nes „priešakyje laukia ilga kova“.
Daugiau : Laukia ilga kova – JAV prezidentas Lenkijoje Речь президента США Джо Байdena Ar kritikuoti valdžią reiškia ir palaikyti Putiną? Ar valstybinis mobingas ir Brėžnevo laikus primenanti cenzūra - normalu? Ar putinai neatsiranda kaip tik ten, kur valdžiai pavyksta užčiaupti savo kritikus? Kodėl ribojimų beveik nebėra - o ekstremalioji padėtis dėl pandemijos vis dar yra? Kiek apskritai šiuo metu mūsų šalyje galioja nepaprastųjų ir ekstremaliųjų padėčių ir kam visa tai? O kaip būti turėtų? Pokalbis su advokatu I.Vėgėle.
 Sprogimai, pamušti tankai, krentantys lėktuvai jau nebedaro to įspūdžio, kokį darė karo pradžioje. Karas tampa tarsi “rutina”, ir ukrainiečiai, ir to karo stebėtojai pasaulyje tarsi prie to “pripranta”, “susigyvena”. Bet taip nėra. Pasekmės yra baisios. Ir jos ypač tragiškai pasimato, kai pabūklai nutyla.
O kiek sugriautų likimų, išdraskytų šeimų, suniokotų gyvenimų! Juk iš tų šimtų tūkstančių ukrainiečių moterų su vaikais, ištrūkusių iš siaubiamos šalies, kurių vyrai pasiliko kovoti, grįš tik dalis. Kitos sužinos, kad ten nieko nebeturi, kas joms buvo brangu: nei namų, nei vyrų, nei artimųjų. Visos kartos gyvenimas suniokotas. Reikės ne vieno dešimtmečio atstatyti šalį. Bet pasaulis po šito karo bus neišvengiamai kitoks. Ukrainos iki šiol, faktiškai, niekas rimtai netraktavo. O dabar staiga pamatė, kokia tai didi šalis. Suvokė ir Rytai, ir Vakarai. Pasekmės liks visiems. Kadangi geopolitinis vektorius palaipsniui, matyt, slinksis nuo Maskvos link Kijevo. |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
July 2022
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
