Daugiau : Berlyno gatvių protestai prieš sovietų agresiją 1991-ųjų sausį
|
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos Prisimenant 1991-ųjų Sausio įvykius, norėtume pasidalinti istorinėmis nuotraukomis iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių. Šios nuotraukos priklausė buvusiam Lietuvos Respublikos gynybos atašė Vokietijai ir Austrijai Kazimierui Arlauskui. Pasaulį apskriejus žiniai apie sovietų karių smurtą ir nusikaltimus Vilniuje, daugelio Vakarų miestų gatvėse kilo solidarumo akcijos ir viena ryškesnių vyko Berlyne....
Daugiau : Berlyno gatvių protestai prieš sovietų agresiją 1991-ųjų sausį
0 Comments
2026 m. sausio 15 d. Kaune prie Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros veikėjo, laikraštininko, šaulio, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio (1869–1946) memorialinės lentos B. Sruogos gatvėje prie namo Nr. 21 Kauno visuomenininkai organizavo gėlių padėjimą ir žvakių uždegimą Klaipėdos krašto dienos proga.
Daugiau : Istoriniai prisiminimai apie Klaipėdos krašto sukilimą 1923 sausio 15 d. Kaune Vis labiau aiškėja keistas dabartinės Lietuvos paradoksas – politikai nesugeba sukurti politinės šventės. Viskas vyksta savaime su Kalėdomis ir Velykomis, tačiau politinę šventę reikia organizuoti. Kodėl taip atsitinka? Dėl politikų kasdienių įpročių. Jų kalbos yra atpalaidavimo nuo gilesnės minties ritualas, ypač išplitęs interneto laikais.
Daugiau : Apie sausio 13-osios didingumą Šiandien Panevėžys drauge su visa Lietuva mini 35-ąsias Laisvės gynėjų dienos ir 1991 m. sausio 13-osios įvykių metines. Tai diena, kai prisimename beginklių žmonių drąsą, susitelkimą ir auką, tapusią lūžio tašku Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo kelyje.
Prieš 35-erius metus sausio 13-osios naktis tapo lūžio tašku mūsų valstybės istorijoje. Tą naktį Lietuva parodė pasauliui, kas yra tvirta dvasia ir nepalaužiama drąsa. Šiandien gyvename laisvoje šalyje. Už tai esame amžinai dėkingi mūsų laisvės gynėjams. Jų dėka galime gyventi, kalbėti, kurti, spręsti patys. Ir todėl esame įsipareigoję saugoti laisvę. Saugoti tiesą. Saugoti vienybę. Saugoti pagarbą vienas kitam. 1991 m. sausio 13-ąją žuvusio Lietuvos laisvės gynėjo, 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus Apolinaro Juozo Povilaičio sūnaus Roberto Povilaičio kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos 35-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje:
Daugiau : Laisvės gynėjo sūnus R. Povilaitis: „Šiandien valstybę vėl tenka ginti nuo kitos armijos – neapykantą ir melą skleidžiančios botų armijos“ Praėjusių metų pabaigoje LRT inicijuotas protestas dėl menamos žodžio laisvės pademonstravo žiniasklaidos ir politikų vėžinės sąaugos mastą – tokio akivaizdaus proveržio šių dienų Lietuvos istorijoje nėra buvę.
Socialdemokratų „Žalgiris“ – arba, arba Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį visiškai išteisino mokytoją Aliną Laučienę, kuri buvo kaltinta neapykantos kurstymu prieš rusakalbius ir kitataučius. Kaltinimai jai buvo pareikšti tuo metu, kai ji priklausė dar nesuirusiam Nacionaliniam susivienijimui (NS).
Daugiau : Teismas išteisino mokytoją Aliną Laučienę: mes ir toliau kalbėsime, kaip jau sakiau, viena gražiausių pasaulyje kalbų Tikrų idėjinių vatnikų (prorusiškų lietuvių) yra labai labai mažai. Joks normalus lietuvis nepalaikys rusų imperializmo. Net žinomus vatnikų „lyderius“ reikia skirstyti į kelias grupeles: tikrus prorusiškus lietuvius – juos galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, antri – nemėgsta visų valdžių, todėl dažnai supainiojami kaip priešiški visai valstybei, treti – yra Valstybės saugumo departamento (VSD) agentai, kad būtų žinoma, kas ką galvoja bei planuoja ir kaip musgaudžiai sutraukia visus nepatenkintus.
Daugiau : https://www.pozicija.org/stansilovas-buskevicius-kairieji-radikalai-o-ne-vatnikai-yra-pavojingesni-lietuvai/? .Sausio 13-ąją visa Lietuva minės 35-ąsias kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę metines. Panevėžio miesto savivaldybė kviečia miesto bendruomenę drauge paminėti Laisvės gynėjų dieną, dalyvaujant atminimo, kultūriniuose ir edukaciniuose renginiuose/ Kaip ir kasmet, panevėžiečiai kviečiami prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Pergalės šviesa“. Sausio 13 d. 8.00 val. dešimčiai minučių gyventojai raginami uždegti atminimo ir vienybės žvakutes namų, įstaigų ir įmonių languose. Ši iniciatyva simboliškai primena 1991 metų sausio įvykius, kai vienybės ir laisvės siekio vedami Lietuvos žmonės apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę. 2026 m. sausio 13-ąją minėsime Lietuvai lemtingų įvykių 35-ąsias metines. Šiai sukakčiai skirta archyvinių fotografijų projekcija kvies prisiminti laisvės kovas ir žmonių susitelkimą, nulėmusį modernios Lietuvos istorijos eigą.
Laisvės kovas fiksavusių fotografų darbai iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir partnerių archyvų kas vakarą bus atveriami Gedimino prospekto praeiviams. „Prospekto“ galerijos vitrinoje (Gedimino pr. 43) nuo 17 iki 22 val. bus demonstruojami istoriniai 1991-ųjų Sausio 13-osios fotografijų vaizdai, leidžiantys iš arti pažvelgti į vieną svarbiausių modernios Lietuvos istorinių momentų. Projekto pristatymas vyks sausio 12 d. (pirmadienį) 17 val. „Prospekto“ galerijoje. Daugiau : Laisvės kovų archyvas Gedimino prospekte Kas atsitiko Lietuvai, kad ją atstovaujantiems politikams taip mažai rūpi tai, jog tauta tiesiog išmiršta? Tai klausimas, kurį šiandien privalome užduoti atvirai ir be užuolankų. Kaip turėtų elgtis atsakingi Lietuvos visuomenės piliečiai ir politikai, žinodami, kad demografinė padėtis šalyje sparčiai blogėja?
Nuo 1995 metų Lietuvoje daugiau žmonių mirė nei gimė – gyventojų sumažėjo (išmirė) apie 340 tūkstančių. Jei niekas nesikeis prognozuojama, kad iki 2050 metų Lietuva neteks dar daugiau nei 630 tūkstančių gyventojų. Tai reiškia, kad per kelis dešimtmečius galime prarasti beveik 1 milijoną žmonių. Tai ne tik statistika – tai tautos nykimas. Daugiau : Dr. Rimantas Jonas Dagys. Egzistencinė grėsmė Lietuvai Šių metų sausio pradžioje Kaune ir Prienų rajone buvo paminėtas iškilaus partizaninio judėjimo dalyvio, buvusio politinio kalinio ir tremtinių bendruomenės organizacijos steigėjo bei vadovo, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalierius, Prienų garbės Piliečio, dim. kpt. Antano Lukšos atminimas.
Daugiau : Pagerbtas Lietuvos laisvės kovotojo Antano Lukšos atminimas Sausio 13-ąją Lietuva minės Laisvės gynėjų dienos 35-metį. Šiai reikšmingai sukakčiai paminėti visoje šalyje vyks atminimo renginiai ir informacinė kampanija „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“. Šiai datai skirtos iniciatyvos kvies stiprinti Sausio 13-osios atminimą ir pažvelgti į laisvę kaip į gyvą vertybę – nuolat atsinaujinančią, įkvepiančią ir įpareigojančią. Daugiau : 2026 metų Laisvės gynėjų dienos 35-ųjų metinių renginių programa Gitanui Nausėdai dar vieną signalą pasiuntę ir prezidentą prie istorinio fiasko priartinę Lietuvos gyventojai savo žodį tarė ir tradiciniuose 2025 metų pasaulio metų žmogaus rinkimuose.
Juo jau penktą kartą lietuviai išrinko JAV prezidentą Donaldą Trumpą – jo pavardę nurodė kas ketvirtas apklaustasis. Daugiau : Lietuviai pasirinko 2025 metų pasaulio žmogų: rungėsi su V. Zelenskiu Pirmąją Naujųjų metų dieną, minint 107-ąsias Lietuvos trispalvės iškėlimo metines, Gedimino pilies bokšte surengtas Vėliavos dienos minėjimas. Jame dalyvavęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad 1919 m. pirmą kartą iškelta vėliava buvo svarbus politinis pareiškimas Europos ir pasaulio akyse.
Daugiau : Trispalvės paminėjimas – laisvės ir nelaisvės erdves kartais skiria vos keli žingsniai Stovėdami prie metų slenksčio, ruošdamiesi versti naują gyvenimo knygos puslapį, turbūt dažnas mintimis grįžtame į ankstesniojo pradžią – kad geriau įsižiūrėtume, ką svarbiausio atsinešame su savimi ir savyje. 2025-ieji filosofo, rašytojo, dramaturgo, publicisto, humanitarinių mokslų daktaro Arvydo Juozaičio biografijoje paliks naujausios, ką tik iš spaustuvės atkeliavusios jo knygos pavadinimą. Neverta abejoti, kad „Tikra Sąjūdžio istorija“ bus įrašyta ir Lietuvos gyvenimo metraštyje, ir tikrai ne mažiausiu šriftu. Knygos sutiktuvių proga autorius sutiko atsakyti į kelis klausimus.
Daugiau : Stabtelėjus prie knygos durų Metų pabaigoje į pirmą planą iškilo žodžio laisvės problema – tiek Lietuvoje, tiek JAV, tiek ir Europoje. Būrys propagandos intoksikuotų individų susirūpino žodžio laisve LRT, kurios ten jau seniai nėra.
Tačiau pagal komandas veikiančiai miniai visiškai nerūpi – ji to net nežino, nes jai niekas nesako – kad Seimo narė „konservatorė“ Daiva Ulbinaitė su kolegomis užregistravo pataisas, kurios numato bausmes už pasisakymus, kuriais pateikiama iškreipta/klaidinga informacija sveikatos, energetikos, aplinkosaugos ir kai kuriais kitais klausimais. Daugiau : . Faktų tikrintojai? Sudie, Amerika… Autorius kandžiai parodo, kaip politinėje kovoje „antisemitizmo“ etiketė klijuojama vis plačiau – nuo „Nemuno aušros“ iki koalicijų ir opozicijos.
.. Skaityti toliau 1940 m. gruodžio 26 d. Kaune įsikūrė Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) kaip antisovietinio pasipriešinimo organizacija, subūrusi patriotiškai nusiteikusius žmones. SSRS okupaciją pakeitė nacių, antisovietinę rezistenciją – antinacinis pogrindis. LLKS veikla plėtėsi, LLKS narių pasipriešinimo tinklas plėtėsi ne tik Kaune, bet ir kitose Lietuvos vietose: Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Radviliškyje ir kt. Pogrindžio rezistencinė veikla grūdino, jaunimas, buvę studentai brendo LLKS gretose, o pogrindyje užsimezgę ryšiai su bendraminčiais išliko visam gyvenimui. Nacių okupacijos metais LLKS jau buvo virtusi nemaža (3 000–5 000 narių ), viena veikliausių ir rezultatyviausių pogrindžio organizacijų. Buvo išvystyta tokiomis sąlygomis gana plati politinė, informacinė-propagandinė veikla: pogrindyje buvo leidžiami informaciniai biuleteniai, nuo 1942 m. – dar ir laikraštis „Laisvės kovotojas” (leistas 10 000 egzempliorių tiražu ir platintas visoje Lietuvoje).
Daugiau : Sveikinimai LLKS 85-mečio proga Pasiilgome, oi pasiilgome balso. Kuris nugintų nerimą, nuskausmintų, suteiktų vilties. Kuris neklaustų, katrą pusę pats palaikai, kam priklauso nelaimingas Krymas ir kaip esi pasiruošęs ar ruošiesi karui.
Pasiilgome pašnekesių, kur tarp kalbančiųjų būtų Dievas, kur žmogus žmogui žiūrėtų į akis, nekeltų tono, kur vienas kitą girdėtų, net jei kalbėtų pašnibždomis. Laikas prieš Kalėdas, Adventas, regis, siūlyte siūlė mums tokią galimybę, tačiau šiemet Adventas Lietuvoje buvo kitoks. Daugiau : Kunigas Robertas Grigas: Linkėčiau Lietuvai sveiko proto dovanos Istorinis lūžis ar sulaužytas pažadas?
Lietuvos politinėje padangėje – naujas įtampos židinys. Seimas po ilgų diskusijų žengė ryžtingą, tačiau prieštaringai vertinamą žingsnį: nubalsuota už buvusių sovietų saugumo struktūrų (KGB) bendradarbių pavardžių išslaptinimą. Nors šis sprendimas vadinamas „istorinio teisingumo atkūrimu“, balsavimo procesas paliko daugybę klausimų – salėje tuo metu nebuvo nei vieno opozicijos atstovo.. https://regionuzinios.lt/seimas-pritare-kgb-bendradarbiu.../… Žr. daugiau Istorinis lūžis ar sulaužytas pažadas?Istorinis lūžis ar sulaužytas pažadas? Pastarojo meto įvykiai aiškiai parodė, kad Lietuvoje išnyko politinės pusiausvyros principas. Tai nebėra atsitiktinių sprendimų ar pavienių klaidų rezultatas – tai ilgalaikės leftistinės ideologinės investicijos vaisius. Dešimtmečius kryptingai finansuoti ir institucijose įtvirtinti kairiojo-liberalaus diskurso nešėjai šiandien ne tik dalyvauja politikoje, bet faktiškai diktuoja darbotvarkę: kas laikoma „pažangu“, kas – „priimtina“, o…kas automatiškai nurašoma kaip „radikalu“, „atsilikėliška“ ar net „grėsmė demokratijai“. Visi matome, kas čia dedasi.
Jeigu socialdemokratams vis dėlto pavyktų atlaikyti tokį milžinišką spaudimą, kurį matome šiandien, juos būtų galima pavadinti Tėvynės gelbėtojais tikrąja to žodžio reikšme, be jokios ironijos, nebent dar paliktume čia vietos draugiškam šaržui. Daugiau : Monstrų puota |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
April 2026
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|









RSS Feed
