Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius
NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ SĄJUNGA PANEVĖŽIO SKYRIUS
  • Naujienos iš Lietuvos
  • Renginiai, laiškai
  • Laisvės gynėjai panevėžiečiai 1991 m.
  • Medalis "Nepriklausomybės gynėjui"
  • Apie mus
  • Jie žuvo už Lietuvos laisvę
  • Prisiminimai
  • Galerija
  • Apie mus rašo...
  • Video
  • Įstatai
  • Kontaktai
  • Naudingos nuorodos

Alfonsas Svarinskas. Tautos atmintis. Ko nevalia ištrinti

9/1/2014

0 Comments

 
Picture
Iki 1990 metų  kovo 11-osios 22 metus praleidau lageriuose. Žmonės svajojo apie laisvę ir grįžimą į Tėvynę.  Apie Nepriklausomybės Akto paskelbimą išgirdau būdamas Pietų Amerikoje. Paskelbus Nepriklausomybę svarbiausia buvo atgauti Laisvę, o visa kita turėjo išplaukti iš Jos. 1991-ųjų sausį tauta buvo susirinkusi ginti Parlamento, žmonės budėjo naktimis prie laužų, jie buvo pasiryžę žūti, bet nesitraukti. Meldėsi, giedojo.


Aš tuo laiku Kaune dirbau kardinolo Vincento Sladkevičiaus kurijos kancleriu. Kardinolas į įvykius nesikišo, iš savo kambario pro langą dažnai stebėjo, kaip prie Rotušės būriuojasi žmonės. Tačiau kardinolo biure jautėme vis kylančią įtampą. Kasdien po kelis kartus į duris beldėsi rusakalbiai vyrai ir prašė padėti susisiekti su disidentais. Jų nepriekaištinga rusų kalba (matyt, būdavo atvykę tiesiai iš Maskvos) ir keistas prašymas nepaliko abejonių, kam jie atstovavo ir ko siekė.

Atgavusi Nepriklausomybę, apgynusi laisvės siekį Sausį, Tauta  buvo apgauta. Aš buvau išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą 1991 metų rugsėjį. Atvažiuodavo delegacijos iš įvairių miestų. Žmonės buvo nusivylę dėl to, kad bolševikai vėl kelia galvas, tačiau ne visi Aukščiausiosios Tarybos deputatai norėjo su jais kalbėtis, ką nors paaiškinti, net į Parlamento vidų  daugelio neįsileido. Aš ir Zita Šličytė, kaip ir daugelis kitų, išeidavome į lauką, prie dar stovėjusių barikadų, pasikalbėti su žmonėmis, bet padėti jiems beveik niekuo negalėjome.

Kartą atvažiavo būrys panevėžiečių. Jie kalbėjo, mitingavo, tačiau niekas į juos nekreipė jokio dėmesio. Tada jų paklausiau: „Kiek turite laiko?“ Atsakė: „Tris valandas.“ Na ir dainuokite tris valandas, pasakiau, gal dainos paveiks stipriau už kalbas.

Per prabėgusius metus nedaug kas pasikeitė. Štai dabar, kai rašau šias eilutes, jau pradėta rengtis 2014 metų prezidento rinkimams. Mane ir kitus patriotus skaudina, kad kandidatų ieškoma (ir randama) tik tarp buvusių komunistų. Gėda! Kur užaugusi jaunoji karta? Vieni futbolo stadionuose laužo kėdes, kiti kuriasi ar ieško darbo Anglijoje, Airijoje.

Vaikščiodamas Dublino gatvėmis vis girdėjau kalbant lietuviškai, net žemaitiškai. Tame mieste gyvena 50 tūkstančių lietuvių. Laikiau Mišias Šv. Andriejaus bažnyčioje. Į jas susirinkdavo iki 400 lietuvių, o į renginius pasiuntinybėje ateidavo gal 80. Tai kuri vieta svarbesnė? Stovi pasiuntinybėje gražus policininkas. Ką jis ten saugo? Geriau Lietuvos valdžia mokėtų algą kunigui, nes vienas dirbdamas, kaip dabar, nieko nespėja.

Prieš karą Lietuva sugebėdavo net į Pietų Ameriką nusiųsti kunigą, mokėti jam algą, jei tik to reikėdavo. Airijoje vien kelionei sugaištama daugybė laiko, nes ji labai toli nusidriekusi iš pietų į šiaurę, o keliai siauri, vingiuoti. Būtinai turėtų dirbti bent du kunigai, dar geriau – aštuoni. Juk lietuviai įsikūrę net keturiolikoje kolonijų. Tas vienintelis kunigas keturias dienas dirba airiams, tris – lietuviams, nes kitaip neturėtų ko valgyti ir kur gyventi. Aplankiau mokykloje lietuviukus, pabendravome, susidraugavome. Ėmė prašyti manęs lietuviškų knygelių. Grįžęs nupirkau knygų už 800 litų, o pašte iš manęs pareikalavo dar tiek.

Dabar kunigų prireikia tik prieš rinkimus, kad paskatintų žmones teisingai balsuoti, o kitu laiku jie pamirštami.

Labai gerai, kad šioje knygoje sudėti ir Parlamento gynėjų, ir barikadų statytojų prisiminimai. Būtina kiekviena tinkama proga prisiminti garbingus žmones, patriotus, laisvės kovotojus, didvyrių darbus. Mums reikia ne tik žodžių, bet ir gražių pavyzdžių.

O drąsos ir šiandien prireikia. Iš tikrųjų padarėme klaidą, palikę komunistų teismą Dievui. Net ir labai svarbiuose renginiuose nematome aukštųjų valdžios atstovų. Dabar sirguliuoju, todėl įvykius stebiu daugiau per televiziją. Per pastarąsias Vėlines TV reportaže nemačiau, kad premjeras būtų dėjęs gėles prie Laisvės kovotojų kapų, tik mačiau, kad aplankė kolaborantų kapavietes.

Kodėl stengiamasi ištrinti tautos atmintį? Per 700 000 Lietuvos piliečių patyrė raudonųjų okupantų žiaurumą, tremtį, kalėjimus, tardymus. O tiriamasis darbas vyksta per lėtai. Iki šiol nežinome, kur užkasti tūkstančių nužudytųjų palaikai, nesudaryti visų nužudytųjų sąrašai. Iki šiol nepaskelbta, kad Maskvoje buvo sušaudyta per šimtą lietuvių patriotų. O kur dar sušaudytieji Gorkio kalėjime?

Įvairiose vietose buvo nužudyta 17 tarpukario Lietuvos ministrų (dar 13 buvo ištremti į kitas respublikas ir visi žuvo, manyčiau, iš bado). 2012 metais su Lietuvos Sąjūdžio pirmininku Rytu Kupčinsku (aš – Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių sąjungos vardu) kreipėmės į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Prašėme viešai paskelbti nužudytų tarpukario Ministrų kabineto narių sąrašą, įvertinti jų auką valstybiniais apdovanojimais, parodyti, kad tėvynainiai juos prisimena ir gerbia. Tais pačiais metais ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto taryba tuo pačiu klausimu kreipėsi į Prezidentę, kitus valdžios pareigūnus. Atsakymo nėra. Vilniaus sąjūdininkų priimtame nutarime stebimasi, kad Lietuvos valstybinės institucijos prižiūri daugybėje miestų ir miestelių esančias okupantų karių ir kolaborantų statulas, paminklines lentas. Šiame nutarime reikalaujama, kad prie atitinkamų ministerijų būtų pritvirtintos Atminimo lentos su nužudytų ministrų pavardėmis, o prie Ministrų Tarybos pastato – Atminimo lentos nužudytiems Nepriklausomos Lietuvos įvairių laikotarpių ministrams pirmininkams. Ir Prezidentūroje, Katedroje, Seime būtina pagerbti visas komunizmo ir nacių aukas.    

Dabar patriotai neturi teisės tylėti. Jei nesipriešinsime, mūsų istorija vėl bus falsifikuojama, gatvės, mokyklos ir net miesteliai gali būti pavadinti kolaborantų, vykdžiusių tautos genocidą, vardais. Kadaise Lietuvos SSR Aukščiausiojoje Taryboje buvo siūlyta Vilnių pavadinti Černiachovsku – Rytprūsiuose žuvusio generolo Ivano Černiachovskio garbei. Visi deputatai tylėjo, tik rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis atsistojo ir pasakė: „Atvažiavęs į sostinę lietuvis nežinos jos pavadinimo.“ Komunistinė valdžia nusileido, Vilnius išsaugojo savo vardą. Ir dabar, laisvoje Lietuvoje, tenka kovoti už vardus, už laisvės kovotojų garbę, už Tautos atmintį.

Okupantų sunaikintą materialinį turtą atstatysime, bet komunistai paveikė žmonių protus - nebeįstengiama mąstyti, įvertinti ir gerbti tautos didvyrių aukos, suvokti savo atsakomybės, atskirti grūdus nuo pelų. Kaip apsidžiaugiau 1990 metų sausį išgirdęs, kad paprastas Kuro aparatūros gamyklos darbininkas Zenys Lisauskas išdrįso parodyti gamykloje apsilankiusiam SSKP CK generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui iš anksto parengtą plakatėlį, kuriame aiškiai buvo parašyta, jog lietuviai siekia visiškos nepriklausomybės. Va, pamaniau, dar yra Lietuvoje drąsių žmonių. „Visai visiškos?!“ – nepatikėjo sekretorius. Zenys jam pareiškė gimęs laisvoje Lietuvoje, laisvoje norįs ir numirti. O kai jam atėjo laikas mirti, 2009 metais, palydėjau jį į kapines, laikiau savo garbės reikalu atsisveikinti su šiuo didžiu lietuviu. Laidotuvėse dalyvavo apie 30 žmonių.

Keistai susiklosto istorija. Po sekretoriaus ir Zenio susitikimo praėjo lygiai metai. Ir štai 1991-ųjų sausį M. Gorbačiovas jau teiraujasi, ar daug žmonių susirinko ginti Lietuvos Parlamento. Labai labai daug?! Vadinasi, negalima pulti, bus per daug aukų.

Reikia atgaivinti Tautos atmintį, pagerbti didvyrius ir imti kurti Lietuvos rytojų.

Visi  žinome, kad barikados prie Parlamento buvo statomos priešui sulaikyti. Žmonės rinkosi prie Parlamento jo ginti. Barikadas išardė. Žmonės išsivaikščiojo. Mažą dalelę barikadų sudėjo į muziejų. Vargu ar prie jų dar rinksis žmonės.


Šaltinis: http://www.prodeoetpatria.lt
0 Comments



Leave a Reply.

             Tautiška giesmė
       Žodžiai apie Tėvynę
    Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. 
    Many jo niekas nenutildys.
    Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa,
    Ir naujo atgimimo viltys.

    1979 metų spalis 
    Romualdas Ozolas

    RSS Feed

    „LAISVĖS KOVŲ VIDEOTEKA“

    Archyvas

    April 2025
    March 2025
    February 2025
    January 2025
    December 2024
    November 2024
    October 2024
    September 2024
    August 2024
    July 2024
    June 2024
    May 2024
    April 2024
    March 2024
    January 2024
    December 2023
    November 2023
    October 2023
    September 2023
    August 2023
    July 2023
    June 2023
    May 2023
    April 2023
    March 2023
    February 2023
    January 2023
    December 2022
    November 2022
    October 2022
    September 2022
    August 2022
    July 2022
    June 2022
    April 2022
    March 2022
    February 2022
    January 2022
    December 2021
    November 2021
    October 2021
    September 2021
    August 2021
    July 2021
    June 2021
    May 2021
    April 2021
    March 2021
    February 2021
    January 2021
    December 2020
    November 2020
    October 2020
    September 2020
    August 2020
    July 2020
    June 2020
    May 2020
    April 2020
    March 2020
    February 2020
    January 2020
    December 2019
    November 2019
    October 2019
    September 2019
    August 2019
    April 2019
    March 2019
    February 2019
    January 2019
    November 2018
    October 2018
    August 2018
    July 2018
    June 2018
    April 2018
    March 2018
    February 2018
    January 2018
    December 2017
    November 2017
    October 2017
    August 2017
    July 2017
    June 2017
    May 2017
    April 2017
    March 2017
    February 2017
    January 2017
    December 2016
    November 2016
    October 2016
    September 2016
    August 2016
    July 2016
    June 2016
    May 2016
    March 2016
    February 2016
    January 2016
    December 2015
    November 2015
    October 2015
    September 2015
    August 2015
    July 2015
    April 2015
    March 2015
    February 2015
    January 2015
    December 2014
    November 2014
    October 2014
    September 2014
    August 2014
    July 2014
    June 2014
    May 2014
    April 2014
    March 2014
    February 2014
    January 2014
    December 2013
    November 2013
    October 2013

    Kategorijos

    All

    Puslapį administruoja      Leontina Telksnienė
    Mūsų draugai
    Picture
                      www.alkas.lt
                     www.tiesos.lt
    Picture
      VšĮ „Gintarinė svajonė“
    Lietuvos kariuomenės kūrėjų
    savanorių sąjunga
                   Bernardinai

    Picture
    Surask vietą
     pasaulyje,
    įrašęs adresą


    Free counters!
Powered by Create your own unique website with customizable templates.