Šviesuoliai joniškėliečiai visomis jėgomis stengiasi atkurti ir ateities kartoms išsaugoti Karpių dvaro ansamblį. Juos tam įkvepia ir ypatingas palikimas: dvarininko Ignaco Karpio testamentas, patekęs į reikšmingiausių Europos testamentų dešimtuką.
Šiuo testamentu dvarininkas pirmasis Rusijos imperijoje panaikino baudžiavą 16 tūkstančių jam priklausiusių žmonių bei paliko 400 tūkstančių auksinių rublių mokyklai ir ligoninei statyti, administruoti šį palikimą jis pasirinko Vilniaus universitetą.
Jau regi turistų pulkus
Unikalų Karpių dvaro ansamblį turintys Pasvalio rajono Joniškėlio gyventojai po kelerių metų tikisi tapti romantikos ištroškusių turistų traukos centru. Tokią viltį joniškėliečiams įžiebė jau parengtas dvaro vadinamųjų naujųjų rūmų rekonstrukcijos projektas.
Renovuotame dviejų aukštų pastate būtų įkurtos erdvios konferencijų salės, atkeltas vietinis muziejus, mansardoje planuojama įrengti kelis miegamuosius.
Šiuo metu avarinės būklės statinys, išsikėlus ten gyvenusiems žmonėms, stovi užkaltomis durimis ir langais.
Kone 300 metų dvarininkų Karpių valdytas dvaras priklauso šalies agrarinių ir miškų mokslo centrui, jo anksčiau renovuotuose centriniuose dvaro rūmuose yra įsikūrusi šio centro Joniškėlio bandymų stotis.
Mokslininkei rūpėjo istorija
Filialo direktorė Stanislava Maikštėnienė pasakojo, kad 1940 metais nacionalizuotame dvare buvo įsikūrusi Joniškėlio gimnazija, vėliau buvo apgyvendinti nuosavo būsto neturintys žmonės. 1967 metais jame buvo įkurtas Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Joniškėlio bandymų stoties eksperimentinis ūkis.
„Kai daugiau nei prieš tris dešimtmečius pastatas atiteko mokslo įstaigai, jis jau buvo gerokai suniokotas. Tiesa, jis buvo renovuotas, tačiau labai nekokybiškai. Dėl darbų broko vos po kelerių metų nuo sienų nutrupėjo tinkas, pro stogo čerpes į vidų tekėjo vanduo. Todėl pastato vidų vanduo nepataisomai sunaikino. Išsaugoti pavyko tik vieną menę“, – tvirtino direktorė.
Daugiau nei 4 dešimtmečius mokslinį darbą dirbančiai pasvalietei S.Maikštėnienei rūpėjo savo krašto istorija. Jai pavyko išsirūpinti, kad iš naujo būtų renovuoti centriniai dvaro rūmai, kuriuose įsikūrusi Joniškėlio bandymų stoties administracija.
Dabar dvaro rūmuose koncertuoja žymiausi šalies atlikėjai.
Liko tik keli kokliai
Pastato rūsyje, kuriame valdant dvarininkams Karpiams buvo įrengta virtuvė ir maisto sandėliai, prieš kelerius metus buvo įsteigtas Joniškėlio muziejus. Tuo itin rūpinosi dėl istorijos galvą pametęs Viktoras Stanislovaitis.
Vyras papasakojo, kad dvarininkų laikus mena tik du eksponatai. Dvaro ūkinio pastato palėpėje tarp nebenaudojamų rakandų – jo paties rasta kušetė. Muziejininkai mano, kad ji pagaminta iš raudonmedžio. Ūkinių pastatų rūsiuose tarp šiukšlių rasti keli kokliai taip pat mena dvarininkų laikus. Jie pagaminti XIX amžiaus pabaigoje Rygoje. Deja, nė vienos autentiškos krosnies rūmuose neišliko.
Ekspozicija įrengta šešiose dvaro rūsio patalpose. Ten sukaupti etnografiniai eksponatai – kraičio skrynios, audiniai, mezginiai, naginės, buities inventorius – metaliniai lygintuvai, siuvimo mašinos, žibalinės lempos, iš karnų pinti krepšiai, amatininkų įrankiai, Joniškėlio krašto istoriją menantys dokumentai, senoviniai baldai.
Tarp dokumentų – caro laikų rekruto laiško fotokopija. Praėjusio amžiaus pradžioje vietinis gyventojas laišką artimiesiems atsiuntė parašytą „graždanka“: kirilica užrašė lietuviškus žodžius.
Ieško panelės ar našlės
Joniškėliečiai išsaugojo dokumentus, kuriuose Joniškėlio viršaitis miestelio gatvėms tvarkyti nurodė mokėti rinkliavą pinigais arba atvežti nurodytą kiekį akmenų ir žvyro.
Stende eksponuojami tarpukario metu laikraščiuose spausdinti skelbimai. Tarp jų – ir joniškėliečių. Vienas jų buvo išspausdintas 1933 metais: „Rimtas vaikinas, turįs 25000 Lt vertės nejudamo turto, apsivesdinimui nori susirašinėti su panelėmis ir našlėmis. Atsiliepkite, rašykite: Tautvydai, Joniškėlis, kirpykla.“
Joniškėlietis Petras Bačkis, buvusio pirmojo Joniškėlio viršaičio sūnus, iki šių laikų išsaugojo maišą stribų suplėšytų Lietuvos istorinių, mokslinių ir patriotinių knygų. Leidinius po Antrojo pasaulinio karo stribai surinko iš aplinkinių miestelių bibliotekų ir suplėšę atvežė sudeginti į Joniškėlį.
Klajoti kviečia parkas
V.Stanislovaitis džiaugiasi, kad sukauptai ekspozicijai numatyta vieta renovuojamuose naujuosiuose dvaro rūmuose. Rūsio patalpos dėl didelės drėgmės netinkamos eksponatams laikyti. Nors stovi aparatas drėgmei rinkti, tačiau jis ne itin efektyvus. Nauja speciali įranga kainuoja kelias dešimtis tūkstančių litų, muziejus tokių pinigų jai įsigyti neturi.
Istorikas svajoja, kad naujose patalpose įsikūrusio muziejaus lankytojai galės pasijusti kaip ano meto gyventojai. Tikimasi įsigyti senovinių drabužių, kuriais galės pasipuošti turistai.
Jie galės pasivaikščioti 34 hektarų plotą užimančioje dvaro teritorijoje. Iki šių dienų išlikęs parkas driekiasi abipus Mažupės upelio. Kairiajame krante siauresne juosta išsidėsčiusi alėjų, aikščių, medžių ratų kompozicija – vadinamasis prancūziškas parkas. Dešiniojoje pusėje – senesnioji parko dalis, pertvarkyta angliškuoju stiliumi.
V.Stanislovaitis pasakojo, kad nuo XVIII amžiaus, kai Joniškėlio dvarą nusipirko iš Italijos kilusios Karpių giminės atstovai, jis nebuvo niekam nei parduotas, nei įkeistas.
1736 metais karalius Augustas III privilegijoje suteikė didikams Karpiams teisę savo dvaro žemėse steigti miestelį su turgumis ir trimis metinėmis mugėmis. Iki XVIII amžiaus vidurio dvaro pastatai buvo mediniai, juos sunaikino 1763 metais kilęs gaisras.
Ugnies sunaikintų pastatų vietoje buvo pastatyti mūriniai rūmai, rytinė oficina ir svirnas. Didžiausios statybos keliais etapais vyko XIX amžiaus pabaigoje. Tuomet buvo pastatyti naujaisiais pavadinti rūmai.
Daugiausia Joniškėliui nusipelnė Ignacas Karpis. Išsilavinęs dvarininkas susirgo nežinoma liga ir sulaukęs vos 28 metų mirė. Tačiau prieš mirtį jis parašė į reikšmingiausių Europos testamentų dešimtuką patekusį testamentą. Juo dvarininkas pirmasis Rusijos imperijoje panaikino baudžiavą 16 tūkstančių jam priklausiusių žmonių.
Testamentu I.Karpis paliko 400 tūkstančių auksinių rublių mokyklai ir ligoninei statyti, administruoti šį palikimą jis parinko Vilniaus universitetą. Taip buvo pastatyta bene pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje universitetinė ligoninė ir mokykla.
Paskutinis Joniškėlio dvaro savininkas Benediktas Karpis mirė 1930 metais, jo žmona Marija Joana Karpienė iš dvaro į Vokietiją pasitraukė baigiantis Antrajam pasauliniam karui.
www.panskliautas.lt
Jau regi turistų pulkus
Unikalų Karpių dvaro ansamblį turintys Pasvalio rajono Joniškėlio gyventojai po kelerių metų tikisi tapti romantikos ištroškusių turistų traukos centru. Tokią viltį joniškėliečiams įžiebė jau parengtas dvaro vadinamųjų naujųjų rūmų rekonstrukcijos projektas.
Renovuotame dviejų aukštų pastate būtų įkurtos erdvios konferencijų salės, atkeltas vietinis muziejus, mansardoje planuojama įrengti kelis miegamuosius.
Šiuo metu avarinės būklės statinys, išsikėlus ten gyvenusiems žmonėms, stovi užkaltomis durimis ir langais.
Kone 300 metų dvarininkų Karpių valdytas dvaras priklauso šalies agrarinių ir miškų mokslo centrui, jo anksčiau renovuotuose centriniuose dvaro rūmuose yra įsikūrusi šio centro Joniškėlio bandymų stotis.
Mokslininkei rūpėjo istorija
Filialo direktorė Stanislava Maikštėnienė pasakojo, kad 1940 metais nacionalizuotame dvare buvo įsikūrusi Joniškėlio gimnazija, vėliau buvo apgyvendinti nuosavo būsto neturintys žmonės. 1967 metais jame buvo įkurtas Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Joniškėlio bandymų stoties eksperimentinis ūkis.
„Kai daugiau nei prieš tris dešimtmečius pastatas atiteko mokslo įstaigai, jis jau buvo gerokai suniokotas. Tiesa, jis buvo renovuotas, tačiau labai nekokybiškai. Dėl darbų broko vos po kelerių metų nuo sienų nutrupėjo tinkas, pro stogo čerpes į vidų tekėjo vanduo. Todėl pastato vidų vanduo nepataisomai sunaikino. Išsaugoti pavyko tik vieną menę“, – tvirtino direktorė.
Daugiau nei 4 dešimtmečius mokslinį darbą dirbančiai pasvalietei S.Maikštėnienei rūpėjo savo krašto istorija. Jai pavyko išsirūpinti, kad iš naujo būtų renovuoti centriniai dvaro rūmai, kuriuose įsikūrusi Joniškėlio bandymų stoties administracija.
Dabar dvaro rūmuose koncertuoja žymiausi šalies atlikėjai.
Liko tik keli kokliai
Pastato rūsyje, kuriame valdant dvarininkams Karpiams buvo įrengta virtuvė ir maisto sandėliai, prieš kelerius metus buvo įsteigtas Joniškėlio muziejus. Tuo itin rūpinosi dėl istorijos galvą pametęs Viktoras Stanislovaitis.
Vyras papasakojo, kad dvarininkų laikus mena tik du eksponatai. Dvaro ūkinio pastato palėpėje tarp nebenaudojamų rakandų – jo paties rasta kušetė. Muziejininkai mano, kad ji pagaminta iš raudonmedžio. Ūkinių pastatų rūsiuose tarp šiukšlių rasti keli kokliai taip pat mena dvarininkų laikus. Jie pagaminti XIX amžiaus pabaigoje Rygoje. Deja, nė vienos autentiškos krosnies rūmuose neišliko.
Ekspozicija įrengta šešiose dvaro rūsio patalpose. Ten sukaupti etnografiniai eksponatai – kraičio skrynios, audiniai, mezginiai, naginės, buities inventorius – metaliniai lygintuvai, siuvimo mašinos, žibalinės lempos, iš karnų pinti krepšiai, amatininkų įrankiai, Joniškėlio krašto istoriją menantys dokumentai, senoviniai baldai.
Tarp dokumentų – caro laikų rekruto laiško fotokopija. Praėjusio amžiaus pradžioje vietinis gyventojas laišką artimiesiems atsiuntė parašytą „graždanka“: kirilica užrašė lietuviškus žodžius.
Ieško panelės ar našlės
Joniškėliečiai išsaugojo dokumentus, kuriuose Joniškėlio viršaitis miestelio gatvėms tvarkyti nurodė mokėti rinkliavą pinigais arba atvežti nurodytą kiekį akmenų ir žvyro.
Stende eksponuojami tarpukario metu laikraščiuose spausdinti skelbimai. Tarp jų – ir joniškėliečių. Vienas jų buvo išspausdintas 1933 metais: „Rimtas vaikinas, turįs 25000 Lt vertės nejudamo turto, apsivesdinimui nori susirašinėti su panelėmis ir našlėmis. Atsiliepkite, rašykite: Tautvydai, Joniškėlis, kirpykla.“
Joniškėlietis Petras Bačkis, buvusio pirmojo Joniškėlio viršaičio sūnus, iki šių laikų išsaugojo maišą stribų suplėšytų Lietuvos istorinių, mokslinių ir patriotinių knygų. Leidinius po Antrojo pasaulinio karo stribai surinko iš aplinkinių miestelių bibliotekų ir suplėšę atvežė sudeginti į Joniškėlį.
Klajoti kviečia parkas
V.Stanislovaitis džiaugiasi, kad sukauptai ekspozicijai numatyta vieta renovuojamuose naujuosiuose dvaro rūmuose. Rūsio patalpos dėl didelės drėgmės netinkamos eksponatams laikyti. Nors stovi aparatas drėgmei rinkti, tačiau jis ne itin efektyvus. Nauja speciali įranga kainuoja kelias dešimtis tūkstančių litų, muziejus tokių pinigų jai įsigyti neturi.
Istorikas svajoja, kad naujose patalpose įsikūrusio muziejaus lankytojai galės pasijusti kaip ano meto gyventojai. Tikimasi įsigyti senovinių drabužių, kuriais galės pasipuošti turistai.
Jie galės pasivaikščioti 34 hektarų plotą užimančioje dvaro teritorijoje. Iki šių dienų išlikęs parkas driekiasi abipus Mažupės upelio. Kairiajame krante siauresne juosta išsidėsčiusi alėjų, aikščių, medžių ratų kompozicija – vadinamasis prancūziškas parkas. Dešiniojoje pusėje – senesnioji parko dalis, pertvarkyta angliškuoju stiliumi.
V.Stanislovaitis pasakojo, kad nuo XVIII amžiaus, kai Joniškėlio dvarą nusipirko iš Italijos kilusios Karpių giminės atstovai, jis nebuvo niekam nei parduotas, nei įkeistas.
1736 metais karalius Augustas III privilegijoje suteikė didikams Karpiams teisę savo dvaro žemėse steigti miestelį su turgumis ir trimis metinėmis mugėmis. Iki XVIII amžiaus vidurio dvaro pastatai buvo mediniai, juos sunaikino 1763 metais kilęs gaisras.
Ugnies sunaikintų pastatų vietoje buvo pastatyti mūriniai rūmai, rytinė oficina ir svirnas. Didžiausios statybos keliais etapais vyko XIX amžiaus pabaigoje. Tuomet buvo pastatyti naujaisiais pavadinti rūmai.
Daugiausia Joniškėliui nusipelnė Ignacas Karpis. Išsilavinęs dvarininkas susirgo nežinoma liga ir sulaukęs vos 28 metų mirė. Tačiau prieš mirtį jis parašė į reikšmingiausių Europos testamentų dešimtuką patekusį testamentą. Juo dvarininkas pirmasis Rusijos imperijoje panaikino baudžiavą 16 tūkstančių jam priklausiusių žmonių.
Testamentu I.Karpis paliko 400 tūkstančių auksinių rublių mokyklai ir ligoninei statyti, administruoti šį palikimą jis parinko Vilniaus universitetą. Taip buvo pastatyta bene pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje universitetinė ligoninė ir mokykla.
Paskutinis Joniškėlio dvaro savininkas Benediktas Karpis mirė 1930 metais, jo žmona Marija Joana Karpienė iš dvaro į Vokietiją pasitraukė baigiantis Antrajam pasauliniam karui.
www.panskliautas.lt
RSS Feed
