Vis dar tebesvarstinėjama kas buvo Petras Cvirka (1909-1947)? Reikia ar nereikia jam paminklo Vilniuje?
O tereikia atsiversti seną spaudą, ten parašyta.
Bolševikams užgrobus 1920 m. įkurtą Lietuvos telegramų agentūrą ELTA ir pavertus ją sovietinio TASS skyrimi, po II pasaulinio karo nedidelė ELTA tarnyba VLIKo struktūroje buvo atgaivinta Vakaruose.
1945 m. gruodžio 15 d. ELTA informacijų laida perduoda porą detalių apie P. Cvirką. Bet iškalbingų.
O tereikia atsiversti seną spaudą, ten parašyta.
Bolševikams užgrobus 1920 m. įkurtą Lietuvos telegramų agentūrą ELTA ir pavertus ją sovietinio TASS skyrimi, po II pasaulinio karo nedidelė ELTA tarnyba VLIKo struktūroje buvo atgaivinta Vakaruose.
1945 m. gruodžio 15 d. ELTA informacijų laida perduoda porą detalių apie P. Cvirką. Bet iškalbingų.
CVIRKA TVARKO LIETUVOS RAŠYTOJUS
Šį rudenį buvo sušauktas Lietuvos rašytojų suvažiavimas. J. Korsakas-Radžvilas smarkiai išbarė rašytojus už neveiklumą, neprisidėjimą prie komunistinės kūrybos, silpną bendradarbiavimą „Pergalės“ žurnale. Rašytojų pirmininku ir toliau liko senas Sniečkaus patikėtinis Petras Cvirka.
Petras Cvirka savo valia ir galia buvo pasidaręs Lietuvos Rašytojų Sąjungos pirmininku jau pirmosios sovietinės okupacijos metu. Jo „lietuviškumą“ vaizdžiai parodo įvykis 1940 m. vasarą, kai Lietuva jau buvo rusų okupuota ir Lietuvos Himną giedoti buvo griežčiausiai uždrausta. Bolševikinės valdžios Kaune sušaukto mokytojų suvažiavimo metu, suvažiavimui baigiantis, 10.000 mokytojų minia pradėjo giedoti Lietuvos Himną. Senu įpratimu atsistojo ir visi suvažiavimui vadovavę tarybinės valdžios žmonės, nors ir jautėsi labai nepatogiai. Petras Cvirka pasielgė kitaip. Jis, Lietuvos Himną giedant, demonstratyviai vienas atsisėdo prie prezidiumo stalo ir pradėjo rūkyti cigaretę.
Visos pirmosios okupacijos laikais Cvirka buvo galingas žmogus ir prisidėjo prie didžiojo lietuvių išvežimo 1941 metų birželio 14-15 dienomis. Sovietų vokiečių karui prasidėjus ir bolševikams bėgant iš Lietuvos, Petras Cvirka išbėgo su jais. Grįžęs į Lietuvą, dabar jis ir vėl tvarko Lietuvos rašytojus. (ELTA)
Šį rudenį buvo sušauktas Lietuvos rašytojų suvažiavimas. J. Korsakas-Radžvilas smarkiai išbarė rašytojus už neveiklumą, neprisidėjimą prie komunistinės kūrybos, silpną bendradarbiavimą „Pergalės“ žurnale. Rašytojų pirmininku ir toliau liko senas Sniečkaus patikėtinis Petras Cvirka.
Petras Cvirka savo valia ir galia buvo pasidaręs Lietuvos Rašytojų Sąjungos pirmininku jau pirmosios sovietinės okupacijos metu. Jo „lietuviškumą“ vaizdžiai parodo įvykis 1940 m. vasarą, kai Lietuva jau buvo rusų okupuota ir Lietuvos Himną giedoti buvo griežčiausiai uždrausta. Bolševikinės valdžios Kaune sušaukto mokytojų suvažiavimo metu, suvažiavimui baigiantis, 10.000 mokytojų minia pradėjo giedoti Lietuvos Himną. Senu įpratimu atsistojo ir visi suvažiavimui vadovavę tarybinės valdžios žmonės, nors ir jautėsi labai nepatogiai. Petras Cvirka pasielgė kitaip. Jis, Lietuvos Himną giedant, demonstratyviai vienas atsisėdo prie prezidiumo stalo ir pradėjo rūkyti cigaretę.
Visos pirmosios okupacijos laikais Cvirka buvo galingas žmogus ir prisidėjo prie didžiojo lietuvių išvežimo 1941 metų birželio 14-15 dienomis. Sovietų vokiečių karui prasidėjus ir bolševikams bėgant iš Lietuvos, Petras Cvirka išbėgo su jais. Grįžęs į Lietuvą, dabar jis ir vėl tvarko Lietuvos rašytojus. (ELTA)
RSS Feed
