Birželio 10 d Seimas priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą (projektas Nr. XIVP-415(2), kuriuo nutarta įtvirtinti Laisvės gynėjo teisinį statusą ir nustatyti pagrindinius šio statuso pripažinimo kriterijus. Už šį teisės aktą balsavo 105 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai.
Priimtame įstatyme įtvirtinta, kad Laisvės gynėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams, saugojo ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos ir ūkio objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, specifinėmis priemonėmis padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą, tarnaudamas Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente prie Vyriausybės ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos policijoje, Lietuvos šaulių sąjungoje ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.
Pasak šio įstatymo iniciatoriaus, Seimo nario Arvydo Pociaus, šiuo įstatymu nėra prašoma privilegijų, prašoma tik dėmesio ir pagarbos. „Tai tikrai yra prasmingas įstatymas, kuris įprasmins šių žmonių pasiaukojimą ir supratimą, kiek vis dėlto reikėjo atkuriant Lietuvos valstybę ir ginant mūsų nepriklausomybę, mūsų laisvę“, − kalbėjo parlamentaras.
Pagal nustatytą reglamentavimą Laisvės gynėjo teisinį statusą pripažins ir pažymėjimus išduos Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisija. Šią komisiją sudarys Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų, Valstybės saugumo departamento, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.
Komisijos narių skaičių, jos kompetenciją, sudarymo ir pirmininko skyrimo, sprendimų priėmimo tvarką turės nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Dėl Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo į komisiją galės kreiptis pripažinimo kriterijus atitinkantys asmenys, jų artimieji giminaičiai (sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, taip pat broliai ir seserys), taip pat krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai, Valstybės saugumo departamento direktorius, Muitinės departamento generalinis direktorius, Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, Lietuvos šaulių sąjungos vadas. Laisvės gynėjo kario savanorio teisinis statusas bus pripažįstamas asmeniui ir po jo mirties.
Šis statusas nebus pripažįstamas asmenims, kurie iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. pasišalino iš tarnybos vietos, vadovybės buvo nušalinti nuo pareigų arba dėl tarnybinio nusižengimo atleisti iš tarnybos, taip pat asmenims, neatitinkantiems Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijų.
Komisija sprendimą dėl Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo ar nepripažinimo turės priimti ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos. Pareiškėjas komisijos sprendimą nepripažinti Laisvės gynėjo teisinio statuso turės teisę apskųsti administraciniam teismui per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Laisvės gynėjo teisinis statusas galės būti panaikintas tik teismo sprendimu.
LRS inf.
Pasak šio įstatymo iniciatoriaus, Seimo nario Arvydo Pociaus, šiuo įstatymu nėra prašoma privilegijų, prašoma tik dėmesio ir pagarbos. „Tai tikrai yra prasmingas įstatymas, kuris įprasmins šių žmonių pasiaukojimą ir supratimą, kiek vis dėlto reikėjo atkuriant Lietuvos valstybę ir ginant mūsų nepriklausomybę, mūsų laisvę“, − kalbėjo parlamentaras.
Pagal nustatytą reglamentavimą Laisvės gynėjo teisinį statusą pripažins ir pažymėjimus išduos Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisija. Šią komisiją sudarys Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų, Valstybės saugumo departamento, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.
Komisijos narių skaičių, jos kompetenciją, sudarymo ir pirmininko skyrimo, sprendimų priėmimo tvarką turės nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Dėl Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo į komisiją galės kreiptis pripažinimo kriterijus atitinkantys asmenys, jų artimieji giminaičiai (sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, taip pat broliai ir seserys), taip pat krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai, Valstybės saugumo departamento direktorius, Muitinės departamento generalinis direktorius, Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, Lietuvos šaulių sąjungos vadas. Laisvės gynėjo kario savanorio teisinis statusas bus pripažįstamas asmeniui ir po jo mirties.
Šis statusas nebus pripažįstamas asmenims, kurie iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. pasišalino iš tarnybos vietos, vadovybės buvo nušalinti nuo pareigų arba dėl tarnybinio nusižengimo atleisti iš tarnybos, taip pat asmenims, neatitinkantiems Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijų.
Komisija sprendimą dėl Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo ar nepripažinimo turės priimti ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos. Pareiškėjas komisijos sprendimą nepripažinti Laisvės gynėjo teisinio statuso turės teisę apskųsti administraciniam teismui per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Laisvės gynėjo teisinis statusas galės būti panaikintas tik teismo sprendimu.
LRS inf.
RSS Feed
