Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius
NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ SĄJUNGA PANEVĖŽIO SKYRIUS
  • Naujienos iš Lietuvos
  • Renginiai, laiškai
  • Laisvės gynėjai panevėžiečiai 1991 m.
  • Medalis "Nepriklausomybės gynėjui"
  • Apie mus
  • Jie žuvo už Lietuvos laisvę
  • Prisiminimai
  • Galerija
  • Apie mus rašo...
  • Video
  • Įstatai
  • Kontaktai
  • Naudingos nuorodos

Saugumiečiai jį vadino nepataisomuoju 

19/7/2014

0 Comments

 
Picture
Bendražygį ir gerą draugą Alfonsą Svarinską vyskupas Jonas Kauneckas visų pirma prisimins kaip plataus užmojo žmogų, drąsų dvasininką, net ir juodžiausiu sovietmečiu tikėjusį laisva Lietuva.

„Ne veltui jį saugumiečiai praminė nepataisomuoju“, - sakė vyskupas. - Būdavo, ką nori daryk, nors kuolą ant galvos tašyk, o jis - „Kovoju už Lietuvą ir kovosiu. Jūs dabar valdote, bet ateis laikas – ji bus laisva“.



Vyskupo J. Kaunecko žodžiais, A. Svarinskas buvo drąsus, be jokios baimės žmogus. Dirbdamas klebonu labai sugebėdavo išjudinti žmones.

Prie bažnyčios įrengė čiuožyklą

„Iš savo jaunystės prisimenu, kaip Alytaus rajone, kur dirbau melioracijos inžinieriumi, garsėjo Miroslavas. Ten klebonavo A. Svarinskas. Įsivaizduokite, jis tarybiniais laikais prie bažnyčios įrengdavo čiuožyklą – apšviesdavo, su muzika! Iš klebonijos pajungdavo elektrą. Turėjo žmogus užmojo, buvo labai energingas. Kai studijavau seminarijoje, jis klierikams rengdavo slaptas rekolekcijas. Kai melsdavomės taip pat jį pasikviesdavome. Būsimus kunigus žavėjo jo idealizmas“, - prisiminė vyskupas.

Vysk. J. Kaunecko žodžiais, jie nuolat bendravo, sovietmečiu drauge darbavosi Tikintiesiems ginti katalikų komitete, leido Lietuvos Katalikų bažnyčios Kroniką.

„Man teko būti ir Aukščiausiajame Lietuvos TSR teisme, kai paskutinį kartą jam paskelbė nuosprendį kalėti 10 metų. Tai buvo palyginti visai neseniai, 1983-aisiais, o 1988 metais A. Svarinską dar ištrėmė į užsienį be teisės grįžti į Lietuvą“, - pasakojo dvasininkas.

Nė kiek nebijojo mirties

Paskutinį kartą bendražygį ir draugą vysk. J. Kauneckas matė prieš pora savaičių. Birželio 27 dieną Panevėžyje A. Svarinskas pristatė pirmąjį savo atsiminimų knygos „Nepataisomasis“ dalį. Kaip pasakojo vyskupas, buvo linksmas, žvalus, juokavo, tačiau jau blogai jautėsi, negalėjo pats užlipti laiptais, sunkiai vaikščiojo.

„Jis buvo nukritęs ir susilaužęs šonkaulius. Gulėjo ligoninėje, sanatorijose ir, man atrodo, paskui jam nuo to atsiliepdavo. Prieš atvažiuodamas į Panevėžį buvo išėjęs iš ligoninės, kurioje gulėjo su plaučių uždegimu“, - pasakojo vyskupas.

Prieš guldamas į ligoninę monsinjoras visada pasiprašydavo ligonių patepimo. „Jis labai sąmoningai žiūrėjo į mirtį ir net pasirūpino, kur bus palaidotas. Nė kiek nebijojo mirties, kaip ir visi sąmoningi tikintieji nebijo. Todėl aš savo „Facebook“ psaskyroje ir rašiau – prašykime jam džiaugsmo ir amžinos ramybės Danguje“, - kvietė vysk. J. Kauneckas.

Garsusis Lietuvos kovotojas, 89-erių monsinjoras A. Svarinskas, visą gyvenimą atidavęs kovai už Dievą ir Lietuvą, net 22 metus praleidęs lageriuose ir kalėjimuose, mirė liepos 17 d. rytą.

Į pogrindinę veiklą įsitraukė gimnazijoje

1925 m. Ukmergės rajone gimęs A. Svarinskas mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje, vėliau A. Smetonos gimnazijoje Ukmergėje. 1942–1946 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje.

1946 m. pavasarį išėjo pas partizanus, aprūpindavo juos spauda ir medikamentais. 1946 m. gruodį buvo areštuotas, tris mėnesius tardytas ir kankintas. Penkis kartus teistas: pirmą kartą – karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ – KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus tremties. 1947–1956 m. kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje.

Vyskupas Pranciškus Ramanauskas lageryje jam slapta suteikė kunigo šventimus. Vos grįžęs į Lietuvą, A. Svarinskas vėl buvo nuteistas antrą kartą šešeriems metams už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958–1964 m. kalėjo Mordovės (Rusija) lageriuose. 1961 m. už akių jį teisė ir LTSR Aukščiausiasis teismas, pripažinęs A. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Jis buvo perkeltas į ypatingo rėžimo kalėjimą.

1964 m. balandžio 9 d. išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, A. Svarinskas tik po 20 mėnesių gavo leidimą dirbti kunigu, buvo nuolat sekamas saugumo.

Bendradarbiavo 1972 m. pradėtame leisti pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“. 1978 m. kartu su kunigais S. Tamkevičiumi, J. Kaunecku, J. Zdebskiu ir V. Vėlavičiumi įkūrė Katalikų komitetą tikinčiųjų teisėms ginti.

Už pogrindinę, antisovietinę veiklą, jaunimo ugdymą katalikiška dvasia 1983 m. A. Svarinskas buvo areštuotas trečią kartą ir nuteistas 7 metams griežtojo rėžimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983–1988 m. kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežto rėžimo lageriuose.

Nuopelnai įvertinti JAV, Meksikoje, Italijoje ir Lietuvoje

1988 m. lankydamasis Maskvoje JAV prezidentas R. Reiganas paprašė SSRS vadovo M. Gorbačiovo išlaisvinti kunigą A. Svarinską. Kalinys buvo paleistas ir ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į tėvynę.

1988–1990 m. jis lankė lietuvių kolonijas visame pasaulyje, net 11 kartų buvo susitikęs su popiežiumi Jonu Paulium II. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę grįžo atgal į tėvynę, dirbo kardinolo V. Sladkevičiaus kancleriu, 1991–1995 m. buvo Lietuvos kariuomenės vyriausias kapelionas.

1991 m. A. Svarinskas buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu, vėliau buvo Lietuvos partizanų, šaulių, politinių kalinių ir tremtinių kapelionu, Kavarsko (Anykščių r.) klebonu.

A. Svarinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.). Už žmogaus teisių gynimą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“, yra Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.

Delfi.lt




0 Comments



Leave a Reply.

             Tautiška giesmė
       Žodžiai apie Tėvynę
    Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. 
    Many jo niekas nenutildys.
    Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa,
    Ir naujo atgimimo viltys.

    1979 metų spalis 
    Romualdas Ozolas

    RSS Feed

    „LAISVĖS KOVŲ VIDEOTEKA“

    Archyvas

    March 2023
    February 2023
    January 2023
    December 2022
    November 2022
    October 2022
    September 2022
    August 2022
    July 2022
    June 2022
    April 2022
    March 2022
    February 2022
    January 2022
    December 2021
    November 2021
    October 2021
    September 2021
    August 2021
    July 2021
    June 2021
    May 2021
    April 2021
    March 2021
    February 2021
    January 2021
    December 2020
    November 2020
    October 2020
    September 2020
    August 2020
    July 2020
    June 2020
    May 2020
    April 2020
    March 2020
    February 2020
    January 2020
    December 2019
    November 2019
    October 2019
    September 2019
    August 2019
    April 2019
    March 2019
    February 2019
    January 2019
    November 2018
    October 2018
    August 2018
    July 2018
    June 2018
    April 2018
    March 2018
    February 2018
    January 2018
    December 2017
    November 2017
    October 2017
    August 2017
    July 2017
    June 2017
    May 2017
    April 2017
    March 2017
    February 2017
    January 2017
    December 2016
    November 2016
    October 2016
    September 2016
    August 2016
    July 2016
    June 2016
    May 2016
    March 2016
    February 2016
    January 2016
    December 2015
    November 2015
    October 2015
    September 2015
    August 2015
    July 2015
    April 2015
    March 2015
    February 2015
    January 2015
    December 2014
    November 2014
    October 2014
    September 2014
    August 2014
    July 2014
    June 2014
    May 2014
    April 2014
    March 2014
    February 2014
    January 2014
    December 2013
    November 2013
    October 2013

    Kategorijos

    All

    Puslapį administruoja      Leontina Telksnienė
    Mūsų draugai
    Picture
                      www.alkas.lt
                     www.tiesos.lt
    Picture
      VšĮ „Gintarinė svajonė“
    Lietuvos kariuomenės kūrėjų
    savanorių sąjunga
                   Bernardinai

    Picture
    Surask vietą
     pasaulyje,
    įrašęs adresą


    Free counters!
Powered by Create your own unique website with customizable templates.