Sakykite, kam jie šiandien berūpi? Susenę, nukamuoti taigose, tundrose, šachtose. Praradę Tėvynę, namus, savo artimuosius. Su keliais maišeliais nuvežti į svetimą atšiaurią šalį be jokių teisių dirbti priverstinį darbą. Ten jie paaukojo savo jaunystę, galimybę mokytis, rinktis profesiją. Teisybę sakant, tikrų tremtinių jau nebėra, likę tiktai jų vaikai, jau ir jie susenę tebenešioja tą vardą. Šiandiena sunku bepasakyti „garbingą“. Kai atėjo ta lauktoji diena ir jie nuėjo „pas savo valdžią“ prašyti darbo savo valdžioje, jiems buvo pasakyta: „Tamstelės, jums tiktai vėliavėles nešioti.“ Čia tenka pridėti tikrą lietuvišką tiesą – mes buvome dar ta tauta, kuri nuo amžių, per visas negandas veržte veržėsi į mokslus. Ir mums, pagal be galo laimingus sutapimus ir vargus nors retai, bet kai kam pavyko. Tie grįžo su diplomais.
Skaityti daugiau: Tremtinio laiškas valstybės šimtmečio proga
Skaityti daugiau: Tremtinio laiškas valstybės šimtmečio proga
RSS Feed
