Tai buvo laikai, kai bekelnis snarglėtas kaimo vaikėzas, rodydamas pirštu, galėjo pasakyti: čia - dėdė! O čia - teta! Paskui atsitiko progresas. Atsirado navigacija ir dirbtinis intelektas, arklį pakeitė traktorius, paukštį - dronas. Tačiau, kur dėdė, o kur teta, pasakyti tapo vis sunkiau, ypač aukštus mokslus kremtančiam ir aukštus postus užimančiam žmogui. Kuo aukštesnis išsilavinimas ir postas, tuo sunkiau atskirti dėdę nuo tetos.
O kaip gi bekelnis, snarglėtas kaimo vaikėzas? Kaip jis? Kur jis dabar? Tokių autochtonų nebebūna... Bekelnis ir dar ligotas mažametis, kaimo pakrašty... gal ir gali šiais laikais pasirodyt, bet labai trumpam. Toks tikrai bus iš ūkininko atimtas už nepriežiūrą ir atiduotas specialistams ir ekspertams apžiūrai. Šit kaip.