Padėkos laiškas

A. Ramanauskaitė - Skokauskienė

Lapkričio 29 dieną sukanka 59 metai nuo Adolfo Ramanausko-Vanago, Lietuvos laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) gynybos pajėgų vado, ėjusio LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininko  pareigas, Lietuvos valstybės signataro, dimisijos brigados generolo, sušaudymo.
KGB sadistai taip paslėpė mano Tėvelio palaikus, kad iki šių dienų negaliu jų surasti.
Artėjant lapkričio 29-jai gavau jautrų  laišką, kuriuo (su autorės sutikimu) norėčiau pasidalinti su portalo skaitytojais, taip pat norėčiau padėkoti visiems žmonėms iš kurių patyriau  atjautą, supratimą  ir atminties šviesą.

Pagarbiai,
Auksutė Ramanauskaitė - Skokauskienė

---

A. Ramanauskas su dukrele Auksute

Elvyra Valaitienė
Neieškok mano  kapo, dukrele
Adolfo Ramanausko – Vanago laiškas dukrai Auksutei, ligi šiol tebeieškančiai tėvo kapo

Neieškok mano kapo, dukrele,
Mano kapas – visa Lietuva:
Jis ir čia, kur prie vieškelio kelio
Rymo kryžiaus auka atvira,
Jis ir čia, kur kepurėm jurginų
Moja dzūkų sodybų kiemai,
Kur sūduvių laikai smaragdiniais
Užsikloja rugių kilimais...
 
Mano kapas prie žalio beržyno,
Kur gegutė skaičiuoja metus,
Mano kapas čia – pelkių maurynuos –
Ak ! – iškėlusiuos minkštus kęsus,
Ant jų spanguolių sirpsta raudonis –
Lyg mūs kraujo pralieto lašai...
Mano kapas – tas žydintis klonis,
Vainikus ten dar pina vaikai.
 
Mano kapas Dzūkijos pušyne,
Mano kapas ir Kryžių kalne,
Mano kapas kalne Gedimino,
Kampo gatvėj žaliajam Kaune...
----------------------------------------
Pasimelsk, kad daugiau negimdytų
Mūsų žemė jokių urbonų
Ar raslanų, dušanskių – sadistų,
Nepaspringstančių jūroj kraujų.
 
Jie išžudė, bet nenugalėjo!
Mūs auka ne beprasmė, dukryt, –
Štai trispalvė vėl plaikstosi vėjuj –
Mūs lemtis tepadės ją laikyt
Virš šviesiausių gyvenimų jūsų,
Virš mūs upių, miškų, ežerų...
Jeigu mes širdyse jūsų būsim,
Nereikės jums kitų švyturių.
 
Sužydės mūs švenčiausia žemelė
eL eL Ka eS svajonės spalva –
Neieškok mano kapo, dukrele,
Mano kapas – visa Lietuva.


 2016m. lapkritis.





 
 

---