Paberžės dvaras Paberžės dvaras, kuriame dabar veikia vienintelis Lietuvoje 1863 metų sukilimo muziejus, mena tuos laikus, kai jo savininkas Stanislovas Šilingas ir kunigas Antanas Mackevičius dvarvietėje aptardavo sukilimo planus.
Rėmė sukilėlius
Paberžės dvaras Kėdainių rajone dar vadinamas Šilingo dvaru, nes jį 1793 metais pastatė vokiečių kilmės baronas Stanislovas Šilingas. Šiame dvare dažnai pietaudavo ir tardavosi dėl sukilimo organizavimo kunigas Antanas Mackevičius ir baronas Stanislovas Šilingas.
Kaip pasakojo 1863 metų sukilimo muziejaus vadovė Alina Galvanauskienė, Paberžės dvaro istorija glaudžiai susijusi su tuomečiu kovo 20 dieną prasidėjusiu sukilimu.
Iš Livonijos kilęs baronas S. Šilingas buvo sukilėlių valdžios apskrities viršininkas, o jo žmona Vilhelmina Šilingienė talkino vyrui šioje pavojingoje veikloje.
Baronas S. Šilingas dvaro neteko pralaimėjus sukilimą. Paberžės dvaro savininkas buvo ištremtas į Sibirą, o jo valda padovanota Rusijos caro valdininkui Tichejevui.
Muziejininkė A. Galvanauskienė užsiminė ir apie dvarininkų S. ir V. Šilingų anūką Nepriklausomos Lietuvos valstybės tarybos pirmininką ir teisingumo ministrą Stasį Šilingą.
„Jo seneliai buvo Paberžės dvarininkai. Sovietams 1940 metų birželį okupavus Lietuvą, S. Šilingas buvo įtrauktas į pirmųjų tremtinių sąrašus ir ištremtas į Sibirą. Taigi katorgą Sibire patyrė ir senelis, ir anūkas“, – pasakojo A. Galvanauskienė.
Dvaras – ne vieno stiliaus
Paberžės dvaras pastatytas Liaudės upelio kairiajame krante.
„Medinį dvaro pastatą 18-ojo amžiaus pabaigoje, 1793 metais, susirentė dvarininkas S. Šilingas. Dvarininko dėka Paberžėje buvo įkurta parapija. S. Šilingas prie dvaro 1787-aisiais pastatė aštuonkampę koplyčią. Tai buvo pirmoji Paberžės bažnyčia, ji iki mūsų dienų neišliko – sudegė“, – kalbėjo muziejininkė.
Šiame 2009–2011metais restauruotame pastate galima įžvelgti ir klasicizmo, ir romantizmo, ir liaudiško stilių bruožų.
„Prie dvaro buvo pasodintas 2,4 hektaro peizažinis parkas. Buvo dvi terasos: viršutinė – rytuose, žemutinė – vakaruose. Statinio pamatai sumūryti iš natūralių ir skaldytų lauko riedulių. Vidutinis jų plotis – 24, ilgis – 38, o aukštis – 52 centimetrai“, – išsamiai aiškino A. Galvanauskienė.
Pasak jos, archeologai nustatė, kad dvaro pastato pamatų rieduliai buvo klojami eilėmis į maždaug 40 centimetrų gylio ir 60 centimetrų pločio griovius.
„Apatinė pamatų eilė dėta vien iš natūralių, o viršutinė – ir iš skaldytų riedulių. Jie sutvirtinti balkšvu kalkių skiediniu. Pamatų apačioje ir šonuose – kietai susisluoksniavęs priemolis. Jis neblogai saugo mūrą nuo drėgmės. Be to, maždaug pusmetris nuo pamato išgrįstu lataku lietaus vanduo tekėjo į žemutinėje terasoje esančius tvenkinius“, – sakė muziejaus vadovė.
Legenda apie Mariją
Pasakodama dvaro istoriją A. Galvanauskienė prisiminė legendą, kaip buvo statoma bažnyčia Paberžėje. Esą dvarininkas nusprendė sutvarkyti kelią ir padaryti brastą per upelį. „Jis liepė baudžiauninkams surinkti kuo daugiau akmenų ir juos pilti į upę. Įsakė akmenimis išgrįsti kelią, kad važiuodamas karieta neklimptų. Ir toje vietoje, kur dabar stovi bažnyčia, gulėjo didelis akmuo.
Baudžiauninkai jį pradėjo ritinti upės link, bet kitą dieną atėję tęsti pradėto darbo žmonės tą akmenį rasdavo sugrįžusį į tą pačią vietą, iš kurios buvo pajudintas. Dvarininkas supyko ir manė, kad samdiniai meluoja. Stebėti akmenį liepė vienam vaikui. Šis pamatė, kad ant akmens stovi Marija ir verkia. Jis tuojau pat pranešė apie tai dvarininkui. Kol tas apsirengė, užsidėjo skrybėlę, atvykęs pamatė tik nuo akmens kylantį žmogaus pavidalo debesį. Priėjęs prie akmens dvarininkas pamatė įmintas pėdas. Pasak legendos, tas akmuo su Marijos pėdomis ir yra po centriniu altoriumi“, – pasakojo A. Galvanauskienė. Pasak jos, legenda sužinota iš vietinių. „Taigi maldos namai buvo pavadinti Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia“, – paaiškino muziejininkė.
A. Galvanauskienės teigimu, po Tėvo Stanislovo mirties 2005 metais bažnyčia buvo restauruota, bet centrinis altorius nebuvo judintas. „Taip ir neaišku, ar po juo guli tas akmuo su Marijos pėdomis“, – sakė ji.
Viskas siejasi
Muziejaus vadovė teigė, kad 1966 metais į Paberžę dirbti atkeltas Tėvas Stanislovas rado išlikusią kunigo, 1863 metų sukilimo vado A. Mackevičiaus statytą bažnyčią.
„1855 metais Paberžėje pradėjo darbuotis kunigas A. Mackevičius, jis rado tik nedidelę koplytėlę. Šalia jis pastatė naują bažnyčią, išlikusi ir senoji koplytėlė. Bažnyčia yra kryžiaus formos ir stovi nuo 1858 metų“, – kalbėjo A. Galvanauskienė.
Anot jos, kalbant apie Paberžės dvarą neįmanoma nutylėti apie bažnyčią, apie kleboniją ir, žinoma, būtina užsiminti apie 1863 metų sukilimo pradžią.
„Visi tie dalykai vienas su kitu susiję. 1855 metais į Paberžę atkeltas kunigauti A. Mackevičius susidraugavo su dvaro savininku S. Šilingu ir jo šeima. Kunigas ne tik bendravo su dvarininku, bet ir pastatė naują bažnyčią, kartu su S. Šilingu pradėjo rengtis sukilimui. Jie abu – kunigas ir dvarininkas – aptardavo sukilimo planus“, – pabrėžė muziejininkė.
Anot jos, parapijiečiai stebėjosi, ką taip ilgai kunigas tariasi su dvaro savininku baronu S. Šilingu.
Ištrėmė į Sibirą
Muziejaus vadovė „Sekundei“ papasakojo, kaip Paberžės dvarininkas S. Šilingas prarado dvarą. „Pralaimėjus 1863 metų sukilimą, jo rėmėjas baronas buvo ištremtas į Sibirą, o dvaras padovanotas Rusijos caro valdininkui Tichejevui. Yra likę žinių, kad šis žmogus neblogai sugyvenęs su vietiniais.
Naujas dvaro savininkas Paberžėje įsteigęs mokyklą ir padengdavęs mokinių maitinimo išlaidas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvaro žemę Tichejevai pardavė buvusiems savo baudžiauninkams“, – paaiškino muziejininkė.
Pasak jos, po amnestijos baronas S. Šilingas grįžo į Lietuvą ir įsikūrė Vilniuje.
___________________________________
Vienintelis Lietuvoje
Raimonda MIKUČIONYTĖ
Paberžės dvaras Kėdainių rajone dar vadinamas Šilingo dvaru, nes jį 1793 metais pastatė vokiečių kilmės baronas Stanislovas Šilingas. Šiame dvare dažnai pietaudavo ir tardavosi dėl sukilimo organizavimo kunigas Antanas Mackevičius ir baronas Stanislovas Šilingas.
Kaip pasakojo 1863 metų sukilimo muziejaus vadovė Alina Galvanauskienė, Paberžės dvaro istorija glaudžiai susijusi su tuomečiu kovo 20 dieną prasidėjusiu sukilimu.
Iš Livonijos kilęs baronas S. Šilingas buvo sukilėlių valdžios apskrities viršininkas, o jo žmona Vilhelmina Šilingienė talkino vyrui šioje pavojingoje veikloje.
Baronas S. Šilingas dvaro neteko pralaimėjus sukilimą. Paberžės dvaro savininkas buvo ištremtas į Sibirą, o jo valda padovanota Rusijos caro valdininkui Tichejevui.
Muziejininkė A. Galvanauskienė užsiminė ir apie dvarininkų S. ir V. Šilingų anūką Nepriklausomos Lietuvos valstybės tarybos pirmininką ir teisingumo ministrą Stasį Šilingą.
„Jo seneliai buvo Paberžės dvarininkai. Sovietams 1940 metų birželį okupavus Lietuvą, S. Šilingas buvo įtrauktas į pirmųjų tremtinių sąrašus ir ištremtas į Sibirą. Taigi katorgą Sibire patyrė ir senelis, ir anūkas“, – pasakojo A. Galvanauskienė.
Dvaras – ne vieno stiliaus
Paberžės dvaras pastatytas Liaudės upelio kairiajame krante.
„Medinį dvaro pastatą 18-ojo amžiaus pabaigoje, 1793 metais, susirentė dvarininkas S. Šilingas. Dvarininko dėka Paberžėje buvo įkurta parapija. S. Šilingas prie dvaro 1787-aisiais pastatė aštuonkampę koplyčią. Tai buvo pirmoji Paberžės bažnyčia, ji iki mūsų dienų neišliko – sudegė“, – kalbėjo muziejininkė.
Šiame 2009–2011metais restauruotame pastate galima įžvelgti ir klasicizmo, ir romantizmo, ir liaudiško stilių bruožų.
„Prie dvaro buvo pasodintas 2,4 hektaro peizažinis parkas. Buvo dvi terasos: viršutinė – rytuose, žemutinė – vakaruose. Statinio pamatai sumūryti iš natūralių ir skaldytų lauko riedulių. Vidutinis jų plotis – 24, ilgis – 38, o aukštis – 52 centimetrai“, – išsamiai aiškino A. Galvanauskienė.
Pasak jos, archeologai nustatė, kad dvaro pastato pamatų rieduliai buvo klojami eilėmis į maždaug 40 centimetrų gylio ir 60 centimetrų pločio griovius.
„Apatinė pamatų eilė dėta vien iš natūralių, o viršutinė – ir iš skaldytų riedulių. Jie sutvirtinti balkšvu kalkių skiediniu. Pamatų apačioje ir šonuose – kietai susisluoksniavęs priemolis. Jis neblogai saugo mūrą nuo drėgmės. Be to, maždaug pusmetris nuo pamato išgrįstu lataku lietaus vanduo tekėjo į žemutinėje terasoje esančius tvenkinius“, – sakė muziejaus vadovė.
Legenda apie Mariją
Pasakodama dvaro istoriją A. Galvanauskienė prisiminė legendą, kaip buvo statoma bažnyčia Paberžėje. Esą dvarininkas nusprendė sutvarkyti kelią ir padaryti brastą per upelį. „Jis liepė baudžiauninkams surinkti kuo daugiau akmenų ir juos pilti į upę. Įsakė akmenimis išgrįsti kelią, kad važiuodamas karieta neklimptų. Ir toje vietoje, kur dabar stovi bažnyčia, gulėjo didelis akmuo.
Baudžiauninkai jį pradėjo ritinti upės link, bet kitą dieną atėję tęsti pradėto darbo žmonės tą akmenį rasdavo sugrįžusį į tą pačią vietą, iš kurios buvo pajudintas. Dvarininkas supyko ir manė, kad samdiniai meluoja. Stebėti akmenį liepė vienam vaikui. Šis pamatė, kad ant akmens stovi Marija ir verkia. Jis tuojau pat pranešė apie tai dvarininkui. Kol tas apsirengė, užsidėjo skrybėlę, atvykęs pamatė tik nuo akmens kylantį žmogaus pavidalo debesį. Priėjęs prie akmens dvarininkas pamatė įmintas pėdas. Pasak legendos, tas akmuo su Marijos pėdomis ir yra po centriniu altoriumi“, – pasakojo A. Galvanauskienė. Pasak jos, legenda sužinota iš vietinių. „Taigi maldos namai buvo pavadinti Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia“, – paaiškino muziejininkė.
A. Galvanauskienės teigimu, po Tėvo Stanislovo mirties 2005 metais bažnyčia buvo restauruota, bet centrinis altorius nebuvo judintas. „Taip ir neaišku, ar po juo guli tas akmuo su Marijos pėdomis“, – sakė ji.
Viskas siejasi
Muziejaus vadovė teigė, kad 1966 metais į Paberžę dirbti atkeltas Tėvas Stanislovas rado išlikusią kunigo, 1863 metų sukilimo vado A. Mackevičiaus statytą bažnyčią.
„1855 metais Paberžėje pradėjo darbuotis kunigas A. Mackevičius, jis rado tik nedidelę koplytėlę. Šalia jis pastatė naują bažnyčią, išlikusi ir senoji koplytėlė. Bažnyčia yra kryžiaus formos ir stovi nuo 1858 metų“, – kalbėjo A. Galvanauskienė.
Anot jos, kalbant apie Paberžės dvarą neįmanoma nutylėti apie bažnyčią, apie kleboniją ir, žinoma, būtina užsiminti apie 1863 metų sukilimo pradžią.
„Visi tie dalykai vienas su kitu susiję. 1855 metais į Paberžę atkeltas kunigauti A. Mackevičius susidraugavo su dvaro savininku S. Šilingu ir jo šeima. Kunigas ne tik bendravo su dvarininku, bet ir pastatė naują bažnyčią, kartu su S. Šilingu pradėjo rengtis sukilimui. Jie abu – kunigas ir dvarininkas – aptardavo sukilimo planus“, – pabrėžė muziejininkė.
Anot jos, parapijiečiai stebėjosi, ką taip ilgai kunigas tariasi su dvaro savininku baronu S. Šilingu.
Ištrėmė į Sibirą
Muziejaus vadovė „Sekundei“ papasakojo, kaip Paberžės dvarininkas S. Šilingas prarado dvarą. „Pralaimėjus 1863 metų sukilimą, jo rėmėjas baronas buvo ištremtas į Sibirą, o dvaras padovanotas Rusijos caro valdininkui Tichejevui. Yra likę žinių, kad šis žmogus neblogai sugyvenęs su vietiniais.
Naujas dvaro savininkas Paberžėje įsteigęs mokyklą ir padengdavęs mokinių maitinimo išlaidas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvaro žemę Tichejevai pardavė buvusiems savo baudžiauninkams“, – paaiškino muziejininkė.
Pasak jos, po amnestijos baronas S. Šilingas grįžo į Lietuvą ir įsikūrė Vilniuje.
___________________________________
Vienintelis Lietuvoje
- Šiuo metu Paberžės dvaras priklauso Kėdainių krašto muziejui. Sodyboje veikia vienintelis Lietuvoje 1863 metų sukilimo muziejus.
- Jo pastatą supa gražus parkas, kuriame stūkso tautodailininko Genriko Galvanausko sukurtos medžio skulptūros, skirtos Paberžės apylinkių sukilėliams atminti. Parke vyksta muzikos vakarai, susitikimai, šventės.
- Paberžę taip pat išgarsino tarybiniais metais čia klebonavęs kunigas Tėvas Stanislovas (Mykolas Dobrovolskis). Jis klebonijoje sukaupė unikalią liturginių drabužių ir ritualinių reikmenų kolekciją.
- Paberžėje yra senos, kaip ir pati gyvenvietė, kapinaitės su tradiciniais šio krašto koplytstulpiais ir kryžiais, skirtais amžino poilsio čia atgulusiems sukilimo dalyviams ir jų šeimų nariams.
- Paberžės dvaro medinis ponų namas restauruotas 2009–2011 metais.
- Jam atnaujinti buvo skirta apie 1,57 milijono litų. Be to, buvo baigti muziejaus ekspozicijos modernizavimo darbai, restauruota 65 unikalių žibalinių lempų kolekcija.
- Restauruojant dvarą atrasta koklių. Jie demonstruojami ekspozicijoje, pristatančioje dvaro savininkų buitį.
- Ekspozicijoje yra trys senoviniai paveikslai. Juos Paberžės klebonijoje atrado Tėvas Stanislovas. Jo teigimu, paveikslai galėjo priklausyti dvarininkams Šilingams. Jie buvo restauruoti ir pakabinti muziejaus salėje.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
RSS Feed
