Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius
NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ SĄJUNGA PANEVĖŽIO SKYRIUS
  • Naujienos iš Lietuvos
  • Renginiai, laiškai
  • Laisvės gynėjai panevėžiečiai 1991 m.
  • Medalis "Nepriklausomybės gynėjui"
  • Apie mus
  • Jie žuvo už Lietuvos laisvę
  • Prisiminimai
  • Galerija
  • Apie mus rašo...
  • Video
  • Įstatai
  • Kontaktai
  • Naudingos nuorodos

Paberžės dvaras - sukilimo židinys

13/4/2014

0 Comments

 
PicturePaberžės dvaras
Paberžės dvaras, kuriame dabar veikia vienintelis Lietuvoje 1863 metų sukilimo muziejus, mena tuos laikus, kai jo savininkas Stanislovas Šilingas ir kunigas Antanas Mackevičius dvarvietėje aptardavo sukilimo planus.

Rėmė sukilėlius

Paberžės dvaras Kėdainių rajone dar vadinamas Šilingo dvaru, nes jį 1793 metais pastatė vokiečių kilmės baronas Stanislovas Šilingas. Šiame dvare dažnai pietaudavo ir tardavosi dėl sukilimo organizavimo kunigas Antanas Mackevičius ir baronas Stanislovas Šilingas.

Kaip  pasakojo 1863 metų sukilimo muziejaus vadovė Alina Galvanauskienė, Paberžės dvaro istorija  glaudžiai susijusi su tuomečiu kovo 20 dieną prasidėjusiu sukilimu.

Iš Livonijos kilęs baronas S. Šilingas buvo sukilėlių valdžios apskrities viršininkas, o jo žmona Vilhelmina Šilingienė talkino vyrui šioje pavojingoje veikloje.

Baronas S. Šilingas dvaro neteko pralaimėjus sukilimą. Paberžės dvaro savininkas buvo ištremtas į Sibirą, o jo valda padovanota Rusijos caro valdininkui Tichejevui.

Muziejininkė A. Galvanauskienė užsiminė ir apie dvarininkų S. ir V. Šilingų anūką Nepriklausomos Lietuvos valstybės tarybos pirmininką ir teisingumo ministrą Stasį Šilingą.
„Jo seneliai buvo Paberžės dvarininkai. Sovietams 1940 metų birželį okupavus Lietuvą, S. Šilingas buvo įtrauktas į pirmųjų tremtinių sąrašus ir ištremtas į Sibirą. Taigi katorgą Sibire patyrė ir senelis, ir anūkas“, – pasakojo A. Galvanauskienė.
Dvaras – ne vieno stiliaus

Paberžės dvaras pastatytas Liaudės upelio kairiajame krante.

„Medinį dvaro pastatą 18-ojo amžiaus pabaigoje, 1793 metais, susirentė dvarininkas S. Šilingas. Dvarininko dėka Paberžėje buvo įkurta parapija. S. Šilingas prie dvaro 1787-aisiais pastatė aštuonkampę koplyčią. Tai buvo pirmoji Paberžės bažnyčia, ji iki mūsų dienų neišliko – sudegė“, – kalbėjo muziejininkė.

Šiame 2009–2011metais restauruotame pastate galima įžvelgti ir klasicizmo, ir romantizmo, ir liaudiško stilių bruožų.

„Prie dvaro buvo pasodintas 2,4 hektaro peizažinis parkas. Buvo dvi  terasos: viršutinė – rytuose, žemutinė – vakaruose. Statinio pamatai sumūryti iš natūralių ir skaldytų lauko riedulių. Vidutinis jų plotis – 24, ilgis – 38, o aukštis – 52 centimetrai“, – išsamiai aiškino A. Galvanauskienė.

Pasak jos, archeologai nustatė, kad dvaro pastato pamatų rieduliai buvo klojami eilėmis į maždaug 40 centimetrų gylio ir 60 centimetrų pločio griovius.

„Apatinė pamatų eilė dėta vien iš natūralių, o viršutinė – ir iš skaldytų riedulių. Jie sutvirtinti balkšvu kalkių skiediniu. Pamatų apačioje ir šonuose – kietai susisluoksniavęs priemolis. Jis neblogai saugo mūrą nuo drėgmės. Be to, maždaug pusmetris nuo pamato išgrįstu lataku lietaus vanduo tekėjo į žemutinėje terasoje esančius tvenkinius“, – sakė muziejaus vadovė.

Legenda apie Mariją

Pasakodama dvaro istoriją A. Galvanauskienė prisiminė legendą, kaip buvo statoma bažnyčia Paberžėje. Esą dvarininkas nusprendė sutvarkyti kelią ir padaryti brastą per upelį. „Jis liepė baudžiauninkams surinkti kuo daugiau akmenų ir juos pilti į upę. Įsakė akmenimis išgrįsti kelią, kad važiuodamas karieta neklimptų. Ir toje vietoje, kur dabar stovi bažnyčia, gulėjo didelis akmuo.

Baudžiauninkai jį pradėjo ritinti upės link, bet kitą dieną atėję tęsti pradėto darbo žmonės tą akmenį rasdavo sugrįžusį į tą pačią vietą, iš kurios buvo pajudintas. Dvarininkas supyko ir manė, kad samdiniai meluoja. Stebėti akmenį liepė vienam vaikui. Šis pamatė, kad ant akmens stovi Marija ir verkia. Jis tuojau pat pranešė apie tai dvarininkui. Kol tas apsirengė, užsidėjo skrybėlę, atvykęs pamatė tik nuo akmens kylantį žmogaus pavidalo debesį. Priėjęs prie akmens dvarininkas pamatė įmintas pėdas. Pasak legendos, tas akmuo su Marijos pėdomis ir yra po centriniu altoriumi“, – pasakojo  A. Galvanauskienė. Pasak jos, legenda sužinota iš vietinių. „Taigi maldos namai buvo pavadinti Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia“, – paaiškino muziejininkė.

A. Galvanauskienės teigimu, po Tėvo Stanislovo mirties 2005 metais bažnyčia buvo restauruota, bet centrinis altorius nebuvo judintas. „Taip ir neaišku, ar po juo guli tas akmuo su Marijos pėdomis“, – sakė ji.

Viskas siejasi

Muziejaus vadovė teigė, kad 1966 metais į Paberžę dirbti atkeltas Tėvas Stanislovas rado išlikusią kunigo, 1863 metų sukilimo vado A. Mackevičiaus statytą bažnyčią.

„1855 metais Paberžėje pradėjo darbuotis kunigas A. Mackevičius, jis rado tik nedidelę koplytėlę. Šalia jis pastatė naują bažnyčią, išlikusi ir senoji koplytėlė. Bažnyčia yra kryžiaus formos ir stovi nuo 1858 metų“, – kalbėjo A. Galvanauskienė.

Anot jos, kalbant apie Paberžės dvarą neįmanoma nutylėti apie bažnyčią, apie kleboniją ir, žinoma, būtina užsiminti apie 1863 metų sukilimo pradžią.

„Visi tie dalykai vienas su kitu susiję. 1855 metais į Paberžę atkeltas kunigauti A. Mackevičius susidraugavo su dvaro savininku S. Šilingu ir jo šeima. Kunigas ne tik bendravo su dvarininku, bet ir pastatė naują bažnyčią, kartu su S. Šilingu pradėjo rengtis sukilimui. Jie abu – kunigas ir dvarininkas – aptardavo sukilimo planus“, – pabrėžė muziejininkė.

Anot jos, parapijiečiai stebėjosi, ką taip ilgai kunigas tariasi su dvaro savininku baronu S. Šilingu.

Ištrėmė į Sibirą

Muziejaus vadovė „Sekundei“ papasakojo, kaip Paberžės dvarininkas S. Šilingas prarado dvarą. „Pralaimėjus 1863 metų sukilimą, jo rėmėjas baronas buvo ištremtas į Sibirą, o dvaras padovanotas Rusijos caro valdininkui Tichejevui. Yra likę žinių, kad šis žmogus neblogai sugyvenęs su vietiniais.

Naujas dvaro savininkas Paberžėje įsteigęs mokyklą ir padengdavęs mokinių maitinimo išlaidas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvaro žemę Tichejevai pardavė buvusiems savo baudžiauninkams“, – paaiškino muziejininkė.

Pasak jos, po amnestijos baronas S. Šilingas grįžo į Lietuvą ir įsikūrė Vilniuje.
___________________________________

Vienintelis Lietuvoje

  • Šiuo metu Paberžės dvaras priklauso Kėdainių krašto muziejui. Sodyboje veikia vienintelis Lietuvoje 1863 metų sukilimo muziejus.
  • Jo pastatą supa gražus parkas, kuriame stūkso tautodailininko Genriko Galvanausko sukurtos medžio skulptūros, skirtos Paberžės apylinkių sukilėliams atminti.  Parke vyksta muzikos vakarai, susitikimai, šventės.
  • Paberžę taip pat išgarsino tarybiniais metais čia klebonavęs kunigas Tėvas Stanislovas (Mykolas Dobrovolskis). Jis  klebonijoje sukaupė unikalią liturginių drabužių ir ritualinių reikmenų kolekciją.
  • Paberžėje yra senos, kaip ir pati gyvenvietė, kapinaitės su tradiciniais šio krašto koplytstulpiais ir kryžiais, skirtais amžino poilsio čia atgulusiems sukilimo dalyviams ir jų šeimų nariams.
  • Paberžės dvaro medinis ponų namas restauruotas 2009–2011 metais.
  • Jam atnaujinti buvo skirta apie 1,57 milijono litų. Be to, buvo baigti muziejaus ekspozicijos modernizavimo darbai, restauruota 65 unikalių žibalinių lempų kolekcija.
  • Restauruojant dvarą atrasta koklių. Jie demonstruojami ekspozicijoje, pristatančioje dvaro savininkų buitį.
  • Ekspozicijoje yra trys senoviniai paveikslai. Juos Paberžės klebonijoje atrado Tėvas Stanislovas. Jo teigimu, paveikslai galėjo priklausyti dvarininkams Šilingams. Jie buvo restauruoti ir pakabinti muziejaus salėje.



Raimonda MIKUČIONYTĖ

0 Comments



Leave a Reply.

             Tautiška giesmė
       Žodžiai apie Tėvynę
    Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. 
    Many jo niekas nenutildys.
    Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa,
    Ir naujo atgimimo viltys.

    1979 metų spalis 
    Romualdas Ozolas

    RSS Feed

    „LAISVĖS KOVŲ VIDEOTEKA“

    Archyvas

    April 2025
    March 2025
    February 2025
    January 2025
    December 2024
    November 2024
    October 2024
    September 2024
    August 2024
    July 2024
    June 2024
    May 2024
    April 2024
    March 2024
    January 2024
    December 2023
    November 2023
    October 2023
    September 2023
    August 2023
    July 2023
    June 2023
    May 2023
    April 2023
    March 2023
    February 2023
    January 2023
    December 2022
    November 2022
    October 2022
    September 2022
    August 2022
    July 2022
    June 2022
    April 2022
    March 2022
    February 2022
    January 2022
    December 2021
    November 2021
    October 2021
    September 2021
    August 2021
    July 2021
    June 2021
    May 2021
    April 2021
    March 2021
    February 2021
    January 2021
    December 2020
    November 2020
    October 2020
    September 2020
    August 2020
    July 2020
    June 2020
    May 2020
    April 2020
    March 2020
    February 2020
    January 2020
    December 2019
    November 2019
    October 2019
    September 2019
    August 2019
    April 2019
    March 2019
    February 2019
    January 2019
    November 2018
    October 2018
    August 2018
    July 2018
    June 2018
    April 2018
    March 2018
    February 2018
    January 2018
    December 2017
    November 2017
    October 2017
    August 2017
    July 2017
    June 2017
    May 2017
    April 2017
    March 2017
    February 2017
    January 2017
    December 2016
    November 2016
    October 2016
    September 2016
    August 2016
    July 2016
    June 2016
    May 2016
    March 2016
    February 2016
    January 2016
    December 2015
    November 2015
    October 2015
    September 2015
    August 2015
    July 2015
    April 2015
    March 2015
    February 2015
    January 2015
    December 2014
    November 2014
    October 2014
    September 2014
    August 2014
    July 2014
    June 2014
    May 2014
    April 2014
    March 2014
    February 2014
    January 2014
    December 2013
    November 2013
    October 2013

    Kategorijos

    All

    Puslapį administruoja      Leontina Telksnienė
    Mūsų draugai
    Picture
                      www.alkas.lt
                     www.tiesos.lt
    Picture
      VšĮ „Gintarinė svajonė“
    Lietuvos kariuomenės kūrėjų
    savanorių sąjunga
                   Bernardinai

    Picture
    Surask vietą
     pasaulyje,
    įrašęs adresą


    Free counters!
Powered by Create your own unique website with customizable templates.