
Visi jie parašiutais iš atskraidinusio lėktuvo nusileido turėdami tikslą – siekti Lietuvos laisvės. Jų keliai ir likimai susiklostė gana skirtingai. Apie tai galima pasiskaityti knygose „Laisvės kovų archyvas“ (Nr. 18), „Karsakiškio krašto žmonės karo sūkuriuose“, Povilo Šilo „Mano kryžiaus kelių odisėja“, Romo Kauniečio „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“, Antano Šimėno „Kovoje dėl Lietuvos laisvės“.
Nors nebuvo šilta, statant dalyvavo gausus būrys Panevėžio žygeivių, kitų žmonių. Kaip ir paprastai, neapsieita be Donato Malinausko užvedamų patriotinių dainų. Įstricoje grupė aplankė 1998 m. lapkričio 12 d. statytą stogastulpį, skirtą šio kaimo mokyklai ir mokytojams atminti (autorius B.Mažylis). Čia Ona Jankevičiūtė-Striškienė papasakojo, kaip 1928 m. gegužę gaisro liepsnose pradingo šešios Bizdžiūnų (Įstricos) kaimo sodybos, ši nelaimė nusinešė keturių žmonių gyvybes.
Netoli senojo apdegusio kryžiaus, išlikusio per stebuklą, ir iškilo šis atminimo ženklas.
Tą pačią dieną apie desantininkus ir partizaninį judėjimą, tik daug išsamiau, dar kartą kalbėta Paįstrio bibliotekoje. Susirinkusiesiems, rodydami išlikusias fotografijas, kitą dokumentinę medžiagą, pasakojo žygeiviai Algimantas Stalilionis ir B.Mažylis. Prisiminimais apie partizanus pasidalijo mokytojas Vytautas Vaičiūnas.
Daug laiko buvo skirta prisiminimams apie 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimą. Tai mums primena netoli Paįstrio esantys Niurkoniai. Ten stovi Tomo lauko akmenų koplyčia (architektas Julius Grosas), pastatyta Juozapo Vavžeckio brolio Tomo Vavžeckio garbei. T.Vavžeckis – generolas leitenantas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadų.
Renginio metu bibliotekoje dainavo Paįstrio folkloro ansamblis „Kultuvė“, vadovė Ona Rimkuvienė.