Šiemet kovo 11-ąją minėsime atkurtos Lietuvos valstybės 30-metį. Tarpukario Lietuva džiaugėsi savo laisve visu dešimtmečiu mažiau, bet spėjo pastatyti modernios architektūros šedevrų, atlikti žemės reformą, sukurti savo aviaciją, tuo metu modernų laivyną, turėti labai stiprią, tarptautinėse biržose kotiruojamą valiutą, įsteigti Vytauto Didžiojo universitetą ir per 20 metų itin sustiprinti tautinę savimonę. O ką pasiekėme mes? Kas per tris dešimtmečius liūdino ir kuo džiaugėmės? Ką tai kalba Kovo 11-osios akto signatarai ?
Birutė VALIONYTĖ siūlo mažiau platinti negatyvą ir labiau džiaugtis teigiamais mūsų valstybės pokyčiais. Tad kas signatarę džiugina labiausiai?
„Džiugina, kad žmonės pasidarė laisvi, - atsakė B.Valionytė. - Žmonės suprato vieną svarbų dalyką - kad už savo gyvenimus turi būti atsakingi patys. Niekas už juos negalvos, kaip sovietmečiu. Gyvens taip, kaip patys savo gyvenimus susikurs. Didžiausia vertybė yra laisvė, o ne tos vertybės, kurias tau prievarta bruka. Bet per sovietmetį net dvi žmonių kartos buvo uždarytos ir išmokintos, kad už tave galvoja kiti. O dabar sakoma - galvok pats. Labai sudėtinga pradėti galvoti pačiam. Reikia patirties, išmanymo. Tai nėra paprasta.
Laisvė nėra - ką noriu, tą ir darau. Gyvename bendruomenėje, turime atsižvelgti į savo šeimos, bendruomenės lūkesčius. O jei gyvenai kolūkyje ir darei tai, ką liepė brigadininkas, nes kitaip gautum per nagus ar iškeltų bylą, tai sunku pradėti galvoti savo galva. Reikia turėti ir atitinkamas gyvenimo nuostatas. Žinant, kaip gyvenome sovietmečiu, per 30 metų įvyko tikrai kokybiškų pokyčių. Mūsų Tauta mąstanti, genetiškai turinti labai stiprų užtaisą kurti savo valstybę. Tas genetinis užtaisas tikrai egzistuoja.“
- O kas jus pastaruosius 30 metų labiausiai liūdino?
- Liūdina, nors, deja, tokia yra žmogiška prigimtis, kad mūsų žmonės mato politiką akimis, bet turi labai trumpą atmintį. O reikėtų stebėti ne tik, ką politikas kalba, bet ir ką jis veikia. Rinkimų rezultatai yra susiję su visuomenės brandumu. Galėtų būti didesnis brandumas, nes vis „ne tuos“, kiek pamenu, išrenkame. Išskyrus į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą.
Parlamentas - mūsų veidrodis. Galėjome gyventi geriau, jei rinkėjas būtų buvęs kritiškesnis. Jei rinkėjo atmintis būtų buvusi ilgesnė, galėjome judėti į priekį sparčiau.
Kovo 11-osios akto signataras, ekonomistas Audrius RUDYS, vertindamas pastaruosius tris Lietuvos dešimtmečius, ne tik nesutiko su pavadinimu „Atkuriamasis Seimas“, bet ir įžvelgė, kokių pavojų mūsų valstybingumui nenori pastebėti dabartiniai politikai.
- Kokie Lietuvos įvykiai jus asmeniškai mažiausiai džiugina?
- Prasčiausias dalykas, kad Lietuvos politinis elitas, nuo kurio priklauso sprendimai, iš tikrųjų naikina Lietuvą. Tai rodo daugybė įvykių. Tai ir savų pinigų sistemos atsisakymas, valstybės biudžeto suvereniteto atsisakymas. Politikai eina valstybės naikinimo keliu. Lenkai sugeba priešintis, pristabdyti procesą, o Lietuva net lekia prieš traukinį.
2008-2009 metais, kai prasidėjo ekonominė krizė, Europoje buvo sukurta bankinės sferos sąjunga. Jos įsteigimo tikslas - eurozonos valstybės privalo derinti bankininkystės kontrolę ir derinti savo valstybių biudžetus su Europos Komisija. Lietuva dar iki euro įsivedimo savanoriškai įsijungė į šitą kontrolės sistemą, derino savo biudžetą su EK. O aš kaip tautininkas noriu, kad lietuviai patys tvarkytųsi savo valstybėje. Kad Lietuva būtų lietuviška. Nes paprasčiausiai Lietuvos valstybės neliks. Liks tik ES provincija su tam tikru autonomiškumu.
- Tapsime ES filialu?
- Tapsime ne ES, bet Rusijos filialu, nes didžioji dalis ukrainiečių, kurie atvyksta į Lietuvą, yra rusakalbiai. Jiems lengviau susilieti su čia esančia Rusijos bendruomene nei su Lietuvos ukrainiečiais, kurie čia turi ukrainietišką sąmonę. Tad įdarbindami ukrainiečius imigrantus mes stipriai padedame Rusijos įtakai. Jei ukrainiečius imigrantus bandytume integruoti į Lietuvos bendruomenę, jie turėtų išmokti lietuvių kalbą, leisti vaikus į mokyklas, kuriose mokama lietuviškai. Lygiai kaip ir lietuviai, emigravę į Angliją, Norvegiją, leidžia savo vaikus į norvegiškas, angliškas mokyklas. Tik bėda. Anglijoje lietuviškų mokyklų nėra, o Lietuvoje rusiškų mokyklų yra.
Dauguma į Lietuvą atvykstančiųjų yra rusakalbiai iš Donbaso, iš karo zonos. Jie yra rusiškos kultūros ir Lietuvoje leis savo vaikus ne į lietuviškas, bet rusiškas mokyklas. Taip didindami Lietuvoje Rusijos įtaką.
respublika.lt
„Džiugina, kad žmonės pasidarė laisvi, - atsakė B.Valionytė. - Žmonės suprato vieną svarbų dalyką - kad už savo gyvenimus turi būti atsakingi patys. Niekas už juos negalvos, kaip sovietmečiu. Gyvens taip, kaip patys savo gyvenimus susikurs. Didžiausia vertybė yra laisvė, o ne tos vertybės, kurias tau prievarta bruka. Bet per sovietmetį net dvi žmonių kartos buvo uždarytos ir išmokintos, kad už tave galvoja kiti. O dabar sakoma - galvok pats. Labai sudėtinga pradėti galvoti pačiam. Reikia patirties, išmanymo. Tai nėra paprasta.
Laisvė nėra - ką noriu, tą ir darau. Gyvename bendruomenėje, turime atsižvelgti į savo šeimos, bendruomenės lūkesčius. O jei gyvenai kolūkyje ir darei tai, ką liepė brigadininkas, nes kitaip gautum per nagus ar iškeltų bylą, tai sunku pradėti galvoti savo galva. Reikia turėti ir atitinkamas gyvenimo nuostatas. Žinant, kaip gyvenome sovietmečiu, per 30 metų įvyko tikrai kokybiškų pokyčių. Mūsų Tauta mąstanti, genetiškai turinti labai stiprų užtaisą kurti savo valstybę. Tas genetinis užtaisas tikrai egzistuoja.“
- O kas jus pastaruosius 30 metų labiausiai liūdino?
- Liūdina, nors, deja, tokia yra žmogiška prigimtis, kad mūsų žmonės mato politiką akimis, bet turi labai trumpą atmintį. O reikėtų stebėti ne tik, ką politikas kalba, bet ir ką jis veikia. Rinkimų rezultatai yra susiję su visuomenės brandumu. Galėtų būti didesnis brandumas, nes vis „ne tuos“, kiek pamenu, išrenkame. Išskyrus į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą.
Parlamentas - mūsų veidrodis. Galėjome gyventi geriau, jei rinkėjas būtų buvęs kritiškesnis. Jei rinkėjo atmintis būtų buvusi ilgesnė, galėjome judėti į priekį sparčiau.
Kovo 11-osios akto signataras, ekonomistas Audrius RUDYS, vertindamas pastaruosius tris Lietuvos dešimtmečius, ne tik nesutiko su pavadinimu „Atkuriamasis Seimas“, bet ir įžvelgė, kokių pavojų mūsų valstybingumui nenori pastebėti dabartiniai politikai.
- Kokie Lietuvos įvykiai jus asmeniškai mažiausiai džiugina?
- Prasčiausias dalykas, kad Lietuvos politinis elitas, nuo kurio priklauso sprendimai, iš tikrųjų naikina Lietuvą. Tai rodo daugybė įvykių. Tai ir savų pinigų sistemos atsisakymas, valstybės biudžeto suvereniteto atsisakymas. Politikai eina valstybės naikinimo keliu. Lenkai sugeba priešintis, pristabdyti procesą, o Lietuva net lekia prieš traukinį.
2008-2009 metais, kai prasidėjo ekonominė krizė, Europoje buvo sukurta bankinės sferos sąjunga. Jos įsteigimo tikslas - eurozonos valstybės privalo derinti bankininkystės kontrolę ir derinti savo valstybių biudžetus su Europos Komisija. Lietuva dar iki euro įsivedimo savanoriškai įsijungė į šitą kontrolės sistemą, derino savo biudžetą su EK. O aš kaip tautininkas noriu, kad lietuviai patys tvarkytųsi savo valstybėje. Kad Lietuva būtų lietuviška. Nes paprasčiausiai Lietuvos valstybės neliks. Liks tik ES provincija su tam tikru autonomiškumu.
- Tapsime ES filialu?
- Tapsime ne ES, bet Rusijos filialu, nes didžioji dalis ukrainiečių, kurie atvyksta į Lietuvą, yra rusakalbiai. Jiems lengviau susilieti su čia esančia Rusijos bendruomene nei su Lietuvos ukrainiečiais, kurie čia turi ukrainietišką sąmonę. Tad įdarbindami ukrainiečius imigrantus mes stipriai padedame Rusijos įtakai. Jei ukrainiečius imigrantus bandytume integruoti į Lietuvos bendruomenę, jie turėtų išmokti lietuvių kalbą, leisti vaikus į mokyklas, kuriose mokama lietuviškai. Lygiai kaip ir lietuviai, emigravę į Angliją, Norvegiją, leidžia savo vaikus į norvegiškas, angliškas mokyklas. Tik bėda. Anglijoje lietuviškų mokyklų nėra, o Lietuvoje rusiškų mokyklų yra.
Dauguma į Lietuvą atvykstančiųjų yra rusakalbiai iš Donbaso, iš karo zonos. Jie yra rusiškos kultūros ir Lietuvoje leis savo vaikus ne į lietuviškas, bet rusiškas mokyklas. Taip didindami Lietuvoje Rusijos įtaką.
respublika.lt
RSS Feed
