Prieš devynias dešimtis metų drąsių Lietuvos lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno „Lituanicos“ skrydis išgarsino Lietuvą ir suvienijo lietuvius visame pasaulyje 1933 metai žymi garsiausią Lietuvos istorijoje įvykį – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą. Jis mažą tautą pavertė didžia, Lietuvą išgarsino visame pasaulyje.
Skrydžiui per Atlantą S. Darius ir S. Girėnas pradėjo rengtis 1933 m. Jie rinko lėšas iš Amerikos lietuvių – rengė aviacijos šventes. Skristi planuota 1933 m. gegužės mėnesį.
Atlantą turėjęs įveikti jų lėktuvas pašventintas Čikagoje 1933 m. gegužės 6-ąją, jam suteikiant „Lituanicos“ vardą. Orlaivis svėrė 1240 kg, o pakrautas 2,410 kg. Maksimalus jo greitis siekė 220 km, skrido vidutiniškai 170 km per valandą greičiu.
Visgi suplanuotą skrydį teko atidėti dėl blogo oro. Nepavykus išskristi gegužės 7-ąją, pradėta skelbti, kad neplanuojama skristi, tik norima surinkti pinigų ir pasireklamuoti. Spaudoje pasirodžiusi prieštaringa informacija labai trukdė sėkmingai rengtis istoriniam skrydžiui.
1933 m. liepos 15 d. pagerėjus orams, nuspręsta kilti.
Planuota per 40 skrydžio valandų pasiekti Kauną. Prieš skrydį S. Darius ir S. Girėnas paskelbė testamentą: „Lietuvių tauta laukia iš savo sūnų ir drąsesnių žygių. Būtinai reikia ir jos sūnums prisidėti prie bendro darbo – tirti dar mažai žinomas Žiemių Atlanto vandenyno oro sroves, taip pat naujai išrastus navigacijos būdus ir priemones pritaikyti kasdieniniams reikalams. Mes, gyvendami tokiais laikais, kada oras stengiamasi panaudoti žmonijos reikalams, laikome savo pareiga tautos vardu tą darbą garbingai atlikti.“
1933 m. liepos 15 ir 16 d. Kauno radijas paskelbė sensacingą pranešimą: „S. Darius ir S. Girėnas skrenda į Lietuvą.“ Lakūnų laukta Kaune 1933 m. liepos 16-ąją, apie 22 valandą. Jų pasitikti į aerodromą atvyko premjeras Juozas Tubelis ir ministras Vytautas Vileišis. Prezidentas Antanas Smetona nuo liepos 6-osios atostogavo Palangoje. Minia Kauno oro uoste pradėjo rinktis apie 12 valandą. Pasirodant lėktuvo „Lituanica“ laukė apie 25 tūkst. žmonių. Visų žvilgsniai buvo nukreipti į vakarus, į besileidžiančios saulės nurausvintą horizontą. Tuo metu Vokietijos „Reuters“ žinių agentūra paskelbė trumpą pranešimą, kad Rytprūsiuose, netoli Soldino miestelio, miške rastas dar neaišku kam priklausąs sudužęs lėktuvas.
Šalia sudužusios „Lituanicos“ gulėjo S. Dariaus kūnas, o žuvęs S. Girėnas tebesėdėjo kabinoje.
Trys per nelaimę sudužę laikrodžiai rodė 0 val. 36 minutes. Tik liepos 17-osios vidurdienį buvo paskelbtas tokio turinio pranešimas: „Kapitonas Stepas Darius ir Stasys Girėnas, perskridę vandenyną, atlikę tą didingą žygį mūsų tautos garbei, šiandien apie 1 valandą tragingai žuvo Lietuvos prieangy, Vokietijoj, arti miesto Soldin. Skelbiame šią skaudžią žinią Lietuvos visuomenei ir kviečiame visuotiniu gedulu pagerbti žuvusius didvyrius. Lietuvos transatlantiniams lakūnams priimti komitetas ir Lietuvos aeroklubas.“
1933 m. liepos 19-ąją S. Dariaus ir S. Girėno palaikai vokiečių bendrovės „Deruluft“ lėktuvu atskraidinti į Kauną. Kitą dieną surengtos Atlantą įveikusių lakūnų simbolinės laidotuvės-palydėtuvės (eisena) į Kauno kapines.
Šaltinis : sekunde.lt
Atlantą turėjęs įveikti jų lėktuvas pašventintas Čikagoje 1933 m. gegužės 6-ąją, jam suteikiant „Lituanicos“ vardą. Orlaivis svėrė 1240 kg, o pakrautas 2,410 kg. Maksimalus jo greitis siekė 220 km, skrido vidutiniškai 170 km per valandą greičiu.
Visgi suplanuotą skrydį teko atidėti dėl blogo oro. Nepavykus išskristi gegužės 7-ąją, pradėta skelbti, kad neplanuojama skristi, tik norima surinkti pinigų ir pasireklamuoti. Spaudoje pasirodžiusi prieštaringa informacija labai trukdė sėkmingai rengtis istoriniam skrydžiui.
1933 m. liepos 15 d. pagerėjus orams, nuspręsta kilti.
Planuota per 40 skrydžio valandų pasiekti Kauną. Prieš skrydį S. Darius ir S. Girėnas paskelbė testamentą: „Lietuvių tauta laukia iš savo sūnų ir drąsesnių žygių. Būtinai reikia ir jos sūnums prisidėti prie bendro darbo – tirti dar mažai žinomas Žiemių Atlanto vandenyno oro sroves, taip pat naujai išrastus navigacijos būdus ir priemones pritaikyti kasdieniniams reikalams. Mes, gyvendami tokiais laikais, kada oras stengiamasi panaudoti žmonijos reikalams, laikome savo pareiga tautos vardu tą darbą garbingai atlikti.“
1933 m. liepos 15 ir 16 d. Kauno radijas paskelbė sensacingą pranešimą: „S. Darius ir S. Girėnas skrenda į Lietuvą.“ Lakūnų laukta Kaune 1933 m. liepos 16-ąją, apie 22 valandą. Jų pasitikti į aerodromą atvyko premjeras Juozas Tubelis ir ministras Vytautas Vileišis. Prezidentas Antanas Smetona nuo liepos 6-osios atostogavo Palangoje. Minia Kauno oro uoste pradėjo rinktis apie 12 valandą. Pasirodant lėktuvo „Lituanica“ laukė apie 25 tūkst. žmonių. Visų žvilgsniai buvo nukreipti į vakarus, į besileidžiančios saulės nurausvintą horizontą. Tuo metu Vokietijos „Reuters“ žinių agentūra paskelbė trumpą pranešimą, kad Rytprūsiuose, netoli Soldino miestelio, miške rastas dar neaišku kam priklausąs sudužęs lėktuvas.
Šalia sudužusios „Lituanicos“ gulėjo S. Dariaus kūnas, o žuvęs S. Girėnas tebesėdėjo kabinoje.
Trys per nelaimę sudužę laikrodžiai rodė 0 val. 36 minutes. Tik liepos 17-osios vidurdienį buvo paskelbtas tokio turinio pranešimas: „Kapitonas Stepas Darius ir Stasys Girėnas, perskridę vandenyną, atlikę tą didingą žygį mūsų tautos garbei, šiandien apie 1 valandą tragingai žuvo Lietuvos prieangy, Vokietijoj, arti miesto Soldin. Skelbiame šią skaudžią žinią Lietuvos visuomenei ir kviečiame visuotiniu gedulu pagerbti žuvusius didvyrius. Lietuvos transatlantiniams lakūnams priimti komitetas ir Lietuvos aeroklubas.“
1933 m. liepos 19-ąją S. Dariaus ir S. Girėno palaikai vokiečių bendrovės „Deruluft“ lėktuvu atskraidinti į Kauną. Kitą dieną surengtos Atlantą įveikusių lakūnų simbolinės laidotuvės-palydėtuvės (eisena) į Kauno kapines.
Šaltinis : sekunde.lt
RSS Feed
