Jūratė Mičiulienė. Tremtinių smuikai tirpdė Sibiro ledą

Ne­se­niai pa­si­ro­džiu­si kny­ga "Lie­tu­viai ir mu­zi­ka Si­bi­re" at­sklei­džia nau­jų trem­ti­nių ir po­li­ti­nių ka­li­nių gy­ve­ni­mo spal­vų, pa­sa­ko­ja, kaip mu­zi­ka jiems pa­dė­jo iš­gy­ven­ti. Mu­zi­ka, dai­nos bu­vo kul­tū­ri­nis sa­vi­sau­gos bar­je­ras, ne­lei­džian­tis su­ru­sė­ti, pa­de­dan­tis vai­kus auk­lė­ti lie­tu­viš­ka dva­sia.  Kny­gos au­to­rių - mu­zi­ko­lo­gės Jū­ra­tės Vy­liū­tės ir et­no­mu­zi­ko­lo­gės Gai­los Kir­die­nės - tei­gi­mu, kai vi­sos žmo­giš­ko­sios tei­sės bu­vo pa­min­tos, mu­zi­ka pa­dė­jo at­gau­ti oru­mą, sa­vi­ver­tę, kar­tais gau­ti ir leng­ves­nį dar­bą, vie­ni­jo bend­ruo­me­nę. Nors ne vie­nas vy­ras yra pri­si­pa­ži­nęs, kad mo­kė­si gro­ti no­rė­da­mas pa­tik­ti mer­gi­noms, be­veik vi­si tvir­ti­na: tai bu­vo pui­ki at­sva­ra ne­igia­mai pa­tir­čiai, iš­gy­ve­ni­mams.

---